Buvo apsistojęs Savathėje…

-Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu sąlygotą atsiradimą. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.

-Taip, gerbiamasis! - atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

-Ir kas yra sąlygotas atsiradimas? Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;

sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;

sąlygota sąmonės yra protas-materija;

sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai;

sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis;

sąlygotas sąlyčio yra jausmas;

sąlygotas jausmo yra troškimas;

sąlygotas troškimo yra prisirišimas;

sąlygota prisirišimo yra būtis;

sąlygotas būties yra gimimas;

sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.

Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

Ir kas yra senėjimas ir mirtis? Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje, senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas - tai vadinama senėjimu. Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, sankaupų susiskaidymas, griaučių numetimas, (gyvybinės jėgos nutrūkimas1) - tai vadinama mirtimi. Taigi, tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. Tai vadinama senėjimu ir mirtimi.

Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių, bet kokioje būtybių klasėje gimimas, gymis, pradėjimas, prigimimas, atgimimas, sankaupų atsiradimas, [jautimo] pagrindų įgijimas -tai vadinama gimimu.

Ir kas yra būtis. Vienuoliai, yra šios trys būtys: jausminė būtis, subtilios materijos būtis, nematerialioji būtis. Tai vadinama būtimi.

Ir kas yra prisirišimas? Vienuoliai, yra šie keturi prisirišimai: prisirišimas prie juslinių malonumų, prisirišimas prie neteisingų pažiūrų, prisirišimas prie neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo, prisirišimas prie tikėjimo į savastį [sielą]. Tai vadinama prisirišimu.

Ir kas yra troškimas? Vienuoliai, yra šios šešios troškimo grupės: formų troškimas, garsų troškimas, kvapų troškimas, skonių troškimas, kūnu paliečiamo troškimas, [proto] reiškinių troškimas. Tai vadinama troškimu.

Ir kas yra jausmas? Vienuoliai, yra šios šešios jausmų grupės: jausmas gimęs dėl sąlyčio su akimi, jausmas gimęs dėl sąlyčio su ausimi, jausmas gimęs dėl sąlyčio su nosimi, jausmas gimęs dėl sąlyčio su liežuviu, jausmas gimęs dėl sąlyčio su kūnu, jausmas gimęs dėl sąlyčio su protu. Tai vadinama jausmu.

Ir kas yra sąlytis? Vienuoliai, yra šios šešios sąlyčio grupės: akies sąlytis, ausies sąlytis, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kūno sąlytis, proto sąlytis. Tai vadinama sąlyčiu.

Ir kas yra šeši jautimo pagrindai? Akies jautimo pagrindas, ausies jautimo pagrindas, nosies jautimo pagrindas, liežuvio jautimo pagrindas, kūno jautimo pagrindas, proto jautimo pagrindas - tai vadinama šešiais jautimo pagrindais.

Ir kas yra protas-materija? Jausmas, suvokimas, čėtana, sąlytis, dėmesys - tai vadinama protu. Keturi didieji [materijos] pagrindai ir materija priklausanti nuo jų - tai vadinama materija. Taigi, tai yra protas, o tai yra materija. Tai vadinama protu-materija.

Ir kas yra sąmonė? Vienuoliai, yra šios šešios sąmonės grupės: akies sąmonė, ausies sąmonė, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kūno sąmonė, proto sąmonė. Tai vadinama sąmone.

Ir kas yra valingi veiksmai? Vienuoliai, yra šie trys valingi veiksmai: kūno valingi veiksmai, kalbos valingi veiksmai, proto valingi veiksmai. Tai vadinama valingais veiksmais.

Ir kas yra nežinojimas? Vienuoliai, kentėjimo nežinojimas, kentėjimo priežasties nežinojimas, kentėjimo išnykimo nežinojimas, kelio vedančio į kentėjimo išnykimą nežinojimas -tai vadinama nežinojimu.

Taigi taip, vienuoliai, sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė… tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Dėl visiško nežinojimo užgesimo ir išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė… Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.

Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN II.I.i.2)

2. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “paṭiccasamuppādaṃ vo, bhikkhave, desessāmi vibhajissāmi. “Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu sąlygotą atsiradimą. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas yra paṭiccasamuppādo? sąlygotas atsiradimas?
Avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija;
nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai;
saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis;
phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas;
taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
upādānapaccayā bhavo; sąlygota prisirišimo yra būtis;
bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas;
jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, paṭiccasamuppādo. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

“Katamañca, bhikkhave, Ir kas yra jarāmaraṇaṃ? senėjimas ir mirtis? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių esančių bet kokioje būtybių klasėje jarā jīraṇatā senėjimas, senatvė, khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ subyrėję dantys, žilumas, valittacatā āyuno saṃhāni susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, indriyānaṃ paripāko; gebėjimų sumenkėjimas - ayaṃ vuccati jarā. tai vadinama senėjimu. Yā tesaṃ [3] tesaṃ sattānaṃ tamhā tamhā sattanikāyā cuti cavanatā Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, bhedo antaradhānaṃ susiskaidymas, pradingimas, maccu maraṇaṃ giltinė, mirtis, kālakiriyā galo gavimas, khandhānaṃ bhedo sankaupų susiskaidymas, kaḷevarassa nikkhepo griaučių numetimas, [(jīvitindriyassa upacchedo) (syā. kaṃ.) [(gyvybinės jėgos nutrūkimas) evamuparipi, aṭṭhakathāyaṃ pana na dissati] tai yra tekste, bet neaptinkama komentaruose] idaṃ vuccati maraṇaṃ. tai vadinama mirtimi. Iti ayañca jarā, idañca maraṇaṃ. Taigi tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. Idaṃ vuccati, bhikkhave, jarāmaraṇaṃ. Tai vadinama senėjimu ir mirtimi.

“Katamā ca, bhikkhave, jāti? Ir kas yra gimimas? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje jāti sañjāti gimimas, gymis, okkanti nibbatti abhinibbatti pradėjimas, prigimimas, atgimimas, khandhānaṃ pātubhāvo sankaupų atsiradimas, āyatanānaṃ paṭilābho. [jautimo] pagrindų įgijimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, jāti. Tai vadinama gimimu.

“Katamo ca, bhikkhave, bhavo? Ir kas yra būtis? Tayo me, bhikkhave, bhavā – Vienuoliai, yra šios trys būtys: kāmabhavo, rūpabhavo, arūpabhavo. jausminė būtis, subtilios materijos būtis, nematerialioji būtis. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhavo. Tai vadinama būtimi.

“Katamañca, bhikkhave, upādānaṃ? Ir kas yra prisirišimas? Cattārimāni, bhikkhave, upādānāni – Vienuoliai, yra šie keturi prisirišimai: kāmupādānaṃ, prisirišimas prie juslinių malonumų, diṭṭhupādānaṃ, prisirišimas prie neteisingų pažiūrų, sīlabbatupādānaṃ, prisirišimas prie neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo, attavādupādānaṃ. prisirišimas prie tikėjimo į savastį [sielą]. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, upādānaṃ. Tai vadinama prisirišimu.

“Katamā ca, bhikkhave, taṇhā? Ir kas yra troškimas? Chayime, bhikkhave, taṇhākāyā – Vienuoliai, yra šios šešios troškimo grupės: rūpataṇhā, saddataṇhā, formų troškimas, garsų troškimas, gandhataṇhā, rasataṇhā, kvapų troškimas, skonių troškimas, phoṭṭhabbataṇhā, dhammataṇhā. kūnu paliečiamo troškimas, [proto] reiškinių troškimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, taṇhā. Tai vadinama troškimu.

“Katamā ca, bhikkhave, vedanā? Ir kas yra jausmas? Chayime, bhikkhave, vedanākāyā – Vienuoliai, yra šios šešios jausmų grupės: cakkhusamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su akimi, sotasamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su ausimi, ghānasamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su nosimi, jivhāsamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su liežuviu, kāyasamphassajā vedanā, jausmas gimęs dėl sąlyčio su kūnu, manosamphassajā vedanā. jausmas gimęs dėl sąlyčio su protu. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, vedanā. Tai vadinama jausmu.

“Katamo ca, bhikkhave, phasso? Ir kas yra sąlytis? Chayime, bhikkhave, phassakāyā – Vienuoliai, yra šios šešios sąlyčio grupės: cakkhusamphasso, sotasamphasso, akies sąlytis, ausies sąlytis, ghānasamphasso, jivhāsamphasso, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kāyasamphasso, manosamphasso. kūno sąlytis, proto sąlytis. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, phasso. Tai vadinama sąlyčiu.

“Katamañca, bhikkhave, saḷāyatanaṃ? Ir kas yra šeši jautimo pagrindai? Cakkhāyatanaṃ, sotāyatanaṃ, Akies jautimo pagrindas, ausies jautimo pagrindas, ghānāyatanaṃ, jivhāyatanaṃ, nosies jautimo pagrindas, liežuvio jautimo pagrindas, kāyāyatanaṃ, manāyatanaṃ – kūno jautimo pagrindas, proto jautimo pagrindas - idaṃ vuccati, bhikkhave, saḷāyatanaṃ. tai vadinama šešiais jautimo pagrindais.

“Katamañca, bhikkhave, nāmarūpaṃ? Ir kas yra protas-materija? Vedanā, saññā, jausmas, suvokimas, cetanā, phasso, manasikāro – čėtana, sąlytis, dėmesys - idaṃ vuccati nāmaṃ. tai vadinama protu. Cattāro ca [4] mahābhūtā, Keturi didieji [materijos] pagrindai catunnañca mahābhūtānaṃ upādāyarūpaṃ. ir materija priklausanti nuo didžiųjų pagrindų - Idaṃ vuccati rūpaṃ. tai vadinama materija. Iti idañca nāmaṃ, idañca rūpaṃ. Taigi, tai yra protas, o tai yra materija. Idaṃ vuccati, bhikkhave, nāmarūpaṃ. Tai vadinama protu-materija.

“Katamañca, bhikkhave, viññāṇaṃ? Ir kas yra sąmonė? Chayime, bhikkhave, viññāṇakāyā – Vienuoliai, yra šios šešios sąmonės grupės: cakkhuviññāṇaṃ, sotaviññāṇaṃ, akies sąmonė, ausies sąmonė, ghānaviññāṇaṃ, jivhāviññāṇaṃ, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kāyaviññāṇaṃ, manoviññāṇaṃ. kūno sąmonė, proto sąmonė. Idaṃ vuccati, bhikkhave, viññāṇaṃ. Tai vadinama sąmone.

“Katame ca, bhikkhave, saṅkhārā? Ir kas yra valingi veiksmai? Tayome, bhikkhave, saṅkhārā – Vienuoliai, yra šie trys valingi veiksmai: kāyasaṅkhāro, kūno valingi veiksmai, vacīsaṅkhāro, kalbos valingi veiksmai, cittasaṅkhāro. proto valingi veiksmai. Ime vuccanti, bhikkhave, saṅkhārā. Tai vadinama valingais veiksmais.

“Katamā ca, bhikkhave, avijjā? Ir kas yra nežinojimas? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai kas yra dukkhe aññāṇaṃ, kentėjimo nežinojimas, dukkhasamudaye aññāṇaṃ, kentėjimo priežasties nežinojimas, dukkhanirodhe aññāṇaṃ, kentėjimo išnykimo nežinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya aññāṇaṃ. kelio vedančio į kentėjimo išnykimą nežinojimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, avijjā. Tai vadinama nežinojimu.

“Iti kho, bhikkhave, Taigi taip, vienuoliai, avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ…pe… sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho…pe… dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.

  1. tai yra tekste, bet neaptinkama komentaruose 

Savathėje.

—Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurųjį aštuonialypį kelią. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.

—Taip, gerbiamasis!—atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

—Ir kas, vienuoliai, yra taurusis aštuonialypis kelias? Tai yra teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Tai, kas yra kentėjimo žinojimas, kentėjimo priežasties žinojimas, kentėjimo išnykimo žinojimas, kelio vedančio į kentėjimo išnykimą žinojimas, yra vadinama teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Tai, kas yra ketinimas atsižadėti, ketinimas nepagrįstas pikta valia, ketinimas nežaloti, yra vadinama teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinami teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo neskaistumo yra vadinami teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Štai, tauriųjų mokinys atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. Tai yra vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - jis stengiasi, jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti ir ištobulinti - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai vadinama teisingu atidumu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. Tai, vadinama teisingu susitelkimu.

Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN V.I.i.8)

8. Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. “Ariyaṃ vo, bhikkhave, aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ desessāmi vibhajissāmi. “Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurųjį aštuonialypį kelią. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, gerbiamasis!”- atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas, vienuoliai, yra ariyo aṭṭhaṅgiko maggo? taurusis aštuonialypis kelias? Seyyathidaṃ – Tai yra sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisingas atidumas, sammāsamādhi teisingas susitelkimas.

“Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra dukkhe ñāṇaṃ, kentėjimo žinojimas, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, kentėjimo priežasties žinojimas, dukkhanirodhe [9] ñāṇaṃ, kentėjimo išnykimo žinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ – kelio vedančio į kentėjimo išnykimą žinojimas. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. yra, vienuoliai, vadinama teisingu požiūriu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Yo kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra nekkhammasaṅkappo, ketinimas atsižadėti, abyāpādasaṅkappo, ketinimas nepagrįstas pikta valia, avihiṃsāsaṅkappo – ketinimas nežaloti, ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. yra, vienuoliai, vadinama teisingu ketinimu.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra musāvādā veramaṇī, susilaikymas nuo melagystės, pisuṇāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šmeižto, pharusāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, samphappalāpā veramaṇī – susilaikymas nuo tuščių plepalų ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. yra, vienuoliai, vadinama teisinga kalba.

“Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra pāṇātipātā veramaṇī, susilaikymas nuo žudymo, adinnādānā veramaṇī, susilaikymas nuo netiesos sakymo, abrahmacariyā veramaṇī – susilaikymas nuo neskaistumo ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. yra, vienuoliai, vadinama teisingu veiksmu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys micchāājīvaṃ pahāya atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, sammāājīvena jīvitaṃ kappeti – verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati, intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati, intensyviai naudoja protą, siekia to. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. – ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu atidumu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi upekkhako ca viharati sato sampajāno, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati- pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhī”ti. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu.

Vieną kartą Palaimintasis kartu su tūkstančiu vienuolių buvo apsistojęs Gajoje Gajasisoje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

—Vienuoliai, viskas yra liepsnose. Ir kas tai, vienuoliai, per viskas kuris yra liepsnose? Akis, vienuoliai, yra liepsnose, formos yra liepsnose, akies sąmonė yra liepsnose, akies sąlytis yra liepsnose. Taip pat jausmas kuris gimsta dėl sąlyčio su akimi: malonus, skausmingas ar nei malonus nei skausmingas- jis irgi yra liepsnose. Ko liepsnose? Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, gimimo, senėjimo, mirties liūdesio, raudojimo, skausmo, nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau. Ausis yra liepsnose… Nosis yra liepsnose… Liežuvis yra liepsnose… Kūnas yra liepsnose… Protas yra liepsnose, proto objektai yra liepsnose, proto sąmonė yra liepsnose, proto sąlytis yra liepsnose. Taip pat jausmas kuris gimsta dėl sąlyčio su protu: malonus, skausmingas ar nei malonus nei skausmingas- jis irgi yra liepsnose. Ko liepsnose? Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, gimimo, senėjimo, mirties liūdesio, raudojimo, skausmo nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau. Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys nusivilia ir akimi, nusivilia ir formomis, nusivilia ir akies sąmone, nusivilia ir akies sąlyčiu, taip pat ir jausmu, kuris gimsta dėl sąlyčio su akimi: maloniu, skausmingu ar nei maloniu nei skausmingu- nusivilia ir juo.. Taip pat ir jausmu, kuris gimsta dėl proto sąlyčio: maloniu, skausmingu ar nei maloniu nei skausmingu- nusivilia ir juo. Nusivylus užgęsta potraukis. Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina supratimas „Išsilaisvinęs“. Jis supranta: „Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio“.

Tai pasakė Palaimintasis.

Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba. Negana to, šio išaiškinimo, išdėstymo metu to tūkstančio vienuolių protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo intakų.

Ādittasuttaṃ (Liepsnose, SN IV.I.iii.6)

28. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis gayāyaṃ viharati gayāsīse buvo apsistojęs Gajoje Gajasisoje saddhiṃ bhikkhusahassena kartu su tūkstančiu vienuolių. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “sabbaṃ, bhikkhave, ādittaṃ —Vienuoliai, viskas yra liepsnose. Kiñca, bhikkhave, sabbaṃ ādittaṃ Ir kas tai, vienuoliai, per viskas kuris yra liepsnose? Cakkhu [cakkhuṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)], bhikkhave, ādittaṃ Akis, vienuoliai yra liepsnose, rūpā ādittā formos yra liepsnose, cakkhuviññāṇaṃ ādittaṃ akies sąmonė yra liepsnose, cakkhusamphasso āditto akies sąlytis yra liepsnose. Yampidaṃ cakkhusamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat jausmas kuris gimsta dėl sąlyčio su akimi sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā malonus, skausmingas ar nei malonus nei skausmingas tampi ādittaṃ jis irgi yra liepsnose. Kena ādittaṃ? Ko liepsnose? ‘Rāgagginā, dosagginā, mohagginā ādittaṃ Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, jātiyā jarāya maraṇena gimimo, senėjimo, mirties sokehi paridevehi dukkhehi liūdesio, raudojimo, skausmo, domanassehi upāyāsehi āditta’nti vadāmi nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau… pe… jivhā ādittā liežuvis yra liepsnose, rasā ādittā skonis yra liepsnose, jivhāviññāṇaṃ ādittaṃ liežuvio sąmonė yra liepsnose , jivhāsamphasso āditto [20]. liežuvio sąlytis liepsnose Yampidaṃ jivhāsamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat jausmas kuris gimsta dėl sąlyčio su liežuviu: sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā malonus, skausmingas ar nei malonus nei skausmingas- tampi ādittaṃ jis irgi yra liepsnose. Kena ādittaṃ? Ko liepsnose? ‘Rāgagginā, dosagginā, mohagginā ādittaṃ Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, jātiyā jarāya maraṇena gimimo, senėjimo, mirties, sokehi paridevehi dukkhehi liūdesio, raudojimo, skausmo, domanassehi upāyāsehi āditta’nti vadāmi nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau… pe… mano āditto protas yra liepsnose, dhammā ādittā proto objektai yra liepsnose, manoviññāṇaṃ ādittaṃ proto sąmonė liepsnose, manosamphasso āditto proto sąlytis liepsnose. Yampidaṃ manosamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat jausmas kuris gimsta dėl sąlyčio su protu: sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā malonus, skausmingas ar nei malonus nei skausmingas- tampi ādittaṃ jis irgi liepsnose. Kena ādittaṃ? Ko liepsnose? ‘Rāgagginā, dosagginā, mohagginā ādittaṃ Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, jātiyā jarāya maraṇena gimimo, senėjimo, mirties, sokehi paridevehi dukkhehi liūdesio, raudojimo, skausmo, domanassehi upāyāsehi āditta’nti vadāmi nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau. Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys cakkhusmimpi nibbindati nusivilia ir akimi, rūpesupi nibbindati nusivilia ir formomis, cakkhuviññāṇepi nibbindati nusivilia ir akies sąmone, cakkhusamphassepi nibbindati nusivilia ir akies sąlyčiu, yampidaṃ cakkhusamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat ir jausmu kuris gimsta dėl sąlyčio su akimi: sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā maloniu, skausmingu ar nei maloniu nei skausmingu- tasmimpi nibbindati nusivilia ir juo… pe… yampidaṃ manosamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat ir jausmu kuris gimsta dėl sąlyčio su protu: sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā maloniu, skausmingu ar nei maloniu nei skausmingu- tasmimpi nibbindati nusivilia ir juo. Nibbindaṃ virajjati Nusivylus užgęsta potraukis. virāgā vimuccati Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas „Išsilaisvinęs“. ‘Khīṇā jāti, „Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio“, pajānātī”ti jis supranta. Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinanduṃ džiaugėsi Palaimintojo kalba. Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Negana to, šio išaiškinimo, išdėstymo metu tassa bhikkhusahassassa to tūkstančio vienuolių anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsūti protai dėl neprisiryšimo išsilaisvino nuo intakų.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:

— Vienuoliai!

— Gerbiamasis!— atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

— Materija, vienuoliai, yra ne-savastis. Nes jeigu materija būtų savastimi, ji nevestų prie ligų, ir panorėjus: „tebūna mano materija tokia, o šitokia tegul mano materija nebūna“, iš jos galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija yra ne-savastis, ji veda prie ligų, ir panorėjus: „tebūna mano materija tokia, o šitokia tegul mano materija nebūna“, iš jos negalima to gauti.

Jausmas yra ne-savastis…

Suvokimas yra ne-savastis…

Proto dariniai yra ne-savastis…

Sąmonė yra ne-savastis. Nes jeigu sąmonė, vienuoliai, būtų savastimi, ši sąmonė nevestų prie ligų, ir panorėjus: „tebūna mano sąmonė tokia, o šitokia tegul mano sąmonė nebūna“, iš jos galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė yra ne-savastis, sąmonė veda prie ligų, ir panorėjus: „tebūna mano sąmonė tokia, o šitokia tegul mano sąmonė nebūna“, iš jos negalima to gauti.

— Kaip jūs manote, vienuoliai, materija pastovi ar nepastovi?

— Nepastovi, gerbiamasis.

— O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

— Kančia, Gerbiamasis.

— O ar išmanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: „tai yra mano, tai esu aš, tai manasis „aš“?“

— Tikrai ne, Gerbiamasis.

— Jausmas pastovus ar nepastovus?

— Suvokimas pastovus ar nepastovus?

— Proto dariniai pastovūs ar nepastovūs?

— Sąmonė pastovi ar nepastovi?

— Nepastovi, gerbiamasis.

— O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

— Kančia, Gerbiamasis.

— O ar išmanu žiūrėti į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, taip: „tai yra mano, tai esu aš, tai manasis „aš“?“

— Tikrai ne, Gerbiamasis.

— Todėl, vienuoliai, bet kokia materija - ar praeities, dabarties, ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar toli, ar arti - visa materija: „nėra mano, nėra „aš“, nėra manasis „aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Bet koks jausmas …

Bet koks suvokimas…

Bet kokie proto dariniai…

Bet kuri sąmonė - ar praeities, dabarties, ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar arti, ar toli - visa sąmonė: „nėra mano, nėra „aš“, nėra manasis „aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys nusivilia materija, jausmu, suvokimu, proto dariniais ir sąmone. Nusivylus, užgęsta potraukis. Užgesus potraukiui, išsilaisvinama. Išsilaisvinus, ateina supratimas: „Išsilaisvinęs“. Jis supranta: „Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio“.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo kalba. Negana to, šio išaiškinimo, išdėstymo metu vienuolių penketuko protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo intakų.

Anattalakkhaṇasuttaṃ (Nesavastingumo bruožas, SNIII.I.vi.7)

Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis bārāṇasiyaṃ viharati buvo apsistojęs Varanasyje isipatane Išminčių vietovėje migadāye Elnių parke. Tatra kho bhagavā Tada gi Palaimintasis pañcavaggiyee bhikkhū āmantesi – kreipėsi į vienuolių penketuką, “bhikkhavo”ti “Vienuoliai!”. “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ “Gerbiamasis!”— atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

Rūpaṃ, bhikkhave, anattā. —Materija, vienuoliai, yra ne-savastis. Rūpañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu materija, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ rūpaṃ ābādhāya saṃvatteyya ši materija nevestų prie ligų, labbhetha ca rūpe – ir iš materijos galima būtų gauti: ‘evaṃ me rūpaṃ hotu „tebūna mano materija tokia, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti o šitokia tegul mano materija nebūna“. Yasmā ca kho, bhikkhave rūpaṃ anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija yra ne-savastis, tasmā rūpaṃ ābādhāya saṃvattati materija veda prie ligų, na ca labbhati rūpe – ir iš materijos negalima gauti: ‘evaṃ me rūpaṃ hotu „tebūna mano materija tokia, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti o šitokia tegul mano materija nebūna“.

Vedanā anattā. Jausmas yra ne-savastis. Vedanā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu jausmas ,vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ vedanā ābādhāya saṃvatteyya šis jausmas nevestų prie ligų, labbhetha [67] ca vevedanāya – ir iš jausmo galima būtų gauti: ‘evaṃ me vedanā hotu „tebūna mano jausmas toks, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti o šitoks tegul mano jausmas nebūna“. Yasmā ca kho, bhikkhave vedanā anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad jausmas yra ne-savastis, tasmā vedanā ābādhāya saṃvattati jausmas veda prie ligų, na ca labbhati vedanāya – ir iš jausmo negalima gauti: ‘evaṃ me vedanā hotu „tebūna mano jausmas toks, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti o šitoks tegul mano jausmas nebūna“.

Saññā anattā Suvokimas yra ne-savastis… pesaṅkhārā anattā Proto dariniai yra ne-savastis. Saṅkhārā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissaṃsu Nes jeigu proto dariniai, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ saṅkhārā ābādhāya saṃvatteyyuṃ šie proto dariniai nevestų prie ligų, labbhetha ca saṅkhāresu – ir iš proto darinių galima būtų gauti: ‘evaṃaṃ me saṅkhārā hontu „tebūna mano proto dariniai tokie, evaṃ me saṅkhārā mā ahesu’nti o šitokie mano proto dariniai tegul nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave saṅkhārā anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad proto dariniai yra ne-savastis, tasmā saṅkhārā ābādhāya saṃvattanti proto dariniai veda prie ligų, na ca labbhati saṅkhāresu – ir iš proto darinių negalima gauti: ‘evaṃaṃ me saṅkhārā hontu „tebūna mano proto dariniai tokie, evaṃ me saṅkhārā mā ahesu’nti o šitokie mano proto dariniai tegul nebūna.“

Viññāṇaṃ anattā. Sąmonė yra ne-savastis. Viññāṇañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu sąmonė, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ viññāṇaṃ ābādhāya saṃvatteyya ši sąmonė nevestų prie ligų, labbhetha ca viññāṇe – ir iš sąmonės galima būtų gauti: ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu „tebūna mano sąmonė tokia, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti o šitokia mano sąmonė tegul nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave, viññāṇaṃ anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė yra ne-savastis, tasmā viññāṇaṃ ābādhāya saṃvattati sąmonė veda prie ligų, na ca labbhati viññāṇe – ir iš sąmonės negalima gauti: ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu „tebūna mano sąmonė tokia, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti o šitokia mano sąmonė tegul nebūna.“

Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave — Kaip jūs manote, vienuoliai, rūpaṃ niccaṃ vā aniccaṃ vā”ti materija pastovi ar nepastovi? “Aniccaṃ, bhante — Nepastovi, gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ — O tai kas nepastovu dukkhaṃ vā taṃ sukhaṃ vā”ti yra kančia ar malonumas? “Dukkhaṃ, bhante — Kančia, Gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ dukkhaṃ vipariṇāmadhammaṃ O į tai kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, kallaṃ nu taṃ samanupassituṃ – ar išmanu žiūrėti taip: ‘etaṃ mama „tai yra mano, esohamasmi tai esu aš, eso me attā’”ti tai manasis „aš“?“ No hetaṃ, bhante — Tikrai ne, Gerbiamasis. “Vedanā — Jausmas… saññā — Suvokimas… saṅkhārā — Proto dariniai… viññāṇaṃ — Sąmonė niccaṃ vā aniccaṃ vā”ti? pastovi ar nepastovi? “Aniccaṃ, bhante — Nepastovi, gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ — O tai kas nepastovu dukkhaṃ vā taṃ sukhaṃ vā”ti yra kančia ar malonumas? “Dukkhaṃ [68], bhante — Kančia , Gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ dukkhaṃ vipariṇāmadhammaṃ — O į tai kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, kallaṃ nu taṃ samanupassituṃ – ar išmanu žiūrėti kaip: ‘etaṃ mama „tai yra mano, esohamasmi tai esu aš, eso me attā’”ti tai manasis „aš“? “No hetaṃ, bhante. — Tikrai ne, Gerbiamasis.

“Tasmātiha, bhikkhave, Todėl, vienuoliai, yaṃ kiñci rūpaṃ bet kokia materija: atītānāgatapaccuppannaṃ ar praeities, dabarties, ar ateities, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė, oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā ar toli, ar arti- sabbaṃ rūpaṃ – visa materija: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš“.“ evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Yā kāci vedanā Bet koks jausmas: atītānāgatapaccuppannā ar praeities, dabarties, ar ateities, ajjhattā vā bahiddhā vā ar vidinis, ar išorinis… peyā dūre santike vā ar toli, ar arti, sabbā vedanā – visas jausmas: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš“.“ evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra.

“Yā kāci saññā…pe… Bet koks suvsuvokimas… ye keci saṅkhārā Bet kokie proto dariniai atītānāgatapaccuppannā ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidiniai, ar išoriniai… …pe… ye dūre santike vā ar toli, ar arti- sabbe saṅkhārā – visi proto dariniai: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš“.“ evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra.

“Yaṃ kiñci viññāṇaṃ Bet kuri sąmonė atītānāgatapaccuppannaṃ ar praeities, dabarties, ar ateities, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė, oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā ar arti, ar toli- sabbaṃ viññāṇaṃ – visa sąmonė: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš“.“ evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra.

“Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys rūpasmimpi nibbindati nusivilia materija, vedanāyapi nibbindati nusivilia jausmu, saññāyapi nibbindati nusivilia suvokimu, saṅkhāresupi nibbindati nusivilia proto dariniais viññāṇasmimpi nibbindati ir nusivilia sąmone. Nibbindaṃ virajjati Nusivylus užgęsta potraukis. virāgā vimuccati Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas „Išsilaisvinęs“. ‘Khīṇā jāti, „Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio“,- pajānātī”ti jis supranta.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū Pamalonintas vienuolių penketukas bhagavato bhāsitaṃ abhinanduṃ [abhinandunti (ka.)] džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Negana to, šio išaiškinimo, išdėstymo metu pañcavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ vienuolių penketuko anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsūti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo intakų.

Pirma atbudimo suta (Ud. 1.1)

Paṭhamabodhisuttaṃ

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis, tuo tik pasiekęs tobulą visišką atbudimą, buvo apsistojęs Uruvėloje Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhi medžio papėdėje. Ir tuo metu Palaimintasis, septynias dienas patirdamas išsilaisvinimo laimę, sėdėjo sukryžiavęs kojas. Tada gi Palaimintasis, po septynių dienų, išėjęs iš to susitelkimo, pirmą nakties trečdalį kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine tvarka:

„Tam esant, tai yra, tam atsiradus, tai atsiranda, tai yra: sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; sąlygota sąmonės yra protas-materija; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygota prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė.“

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Kai reiškiniai tampa matomi
Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Visos jo abejonės išsisklaido,
Nes jis žino reiškinius kartu su jų priežastimis.“

1. Paṭhamabodhisuttaṃ (Pirma atbudimo suta, Ud. 1.1)

1. Evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: – ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis uruvelāyaṃ viharati buvo apsistojęs Uruvėloje najjā nerañjarāya tire Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhirukkhamūle bodhi medžio papėdėje paṭhamābhisambuddho. tuo tik pasiekęs tobulą visišką atbudimą. Tena kho pana samayena bhagavā Ir tuo metu Palaimintasis sattāhaṃ ekapallaṅkena nisinno hoti septynias dienas sėdėjo sukryžiavęs kojas, vimuttisukhapaṭisaṃvedī [vimuttisukhaṃ paṭisaṃvedī (syā. pī. ka.)]. patirdamas išsilaisvinimo laimę. Atha kho bhagavā Tada gi Palaimintasis, tassa sattāhassa accayena po septynių dienų, tamhā samādhimhā vuṭṭhahitvā išėjęs iš to susitelkimo, rattiyā paṭhamaṃ yāmaṃ pirmą nakties trečdalį paṭiccasamuppādaṃ anulomaṃ sādhukaṃ manasākāsi – kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine tvarka:

‘‘Iti imasmiṃ sati idaṃ hoti, „Tam esant, tai yra, imassuppādā idaṃ uppajjati, tam atsiradus, tai atsiranda, yadidaṃ – tai yra: avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija; nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas; taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; upādānapaccayā bhavo; sąlygota prisirišimo yra būtis; bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas; jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotī’’ti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė.“

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Yadā have pātubhavanti dhammā, „Kai reiškiniai tampa matomi
Ātāpino jhāyato brāhmaṇassa; Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Athassa kaṅkhā vapayanti sabbā, Visos jo abejonės išsisklaido,
Yato pajānāti sahetudhamma’’nti. Nes jis žino reiškinius kartu su jų priežastimis.“

Antra atbudimo suta (Ud. 1.2)

Dutiyabodhisuttaṃ

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis, tuo tik pasiekęs tobulą visišką atbudimą, buvo apsistojęs Uruvėloje Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhi medžio papėdėje. Ir tuo metu Palaimintasis, septynias dienas patirdamas išsilaisvinimo laimę, sėdėjo sukryžiavęs kojas. Tada gi Palaimintasis, po septynių dienų, išėjęs iš to susitelkimo, antrą nakties trečdalį kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą atvirkštine tvarka:

„Tam nesant, to nėra, tam išnykus, tai išnyksta, tai yra: dėl nežinojimo išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.“

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Kai reiškiniai tampa matomi
Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Visos jo abejonės išsisklaido,
Nes jis pažino priežasčių panaikinimą.“

2. Dutiyabodhisuttaṃ (Antra atbudimo suta, Ud. 1.2)

2. Evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: – ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis uruvelāyaṃ viharati buvo apsistojęs Uruvėloje najjā nerañjarāya tire Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhirukkhamūle bodhi medžio papėdėje paṭhamābhisambuddho. tuo tik pasiekęs tobulą visišką atbudimą. Tena kho pana samayena bhagavā Ir tuo metu Palaimintasis sattāhaṃ ekapallaṅkena nisinno hoti septynias dienas sėdėjo sukryžiavęs kojas, vimuttisukhapaṭisaṃvedī patirdamas išsilaisvinimo laimę. Atha kho bhagavā Tada gi Palaimintasis, tassa sattāhassa accayena po septynių dienoų, tamhā samādhimhā vuṭṭhahitvā išėjęs iš to susitelkimo, rattiyā majjhimaṃ yāmaṃ antrą nakties trečdalį paṭiccasamuppādaṃ paṭilomaṃ sādhukaṃ manasākāsi – kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą atvirkštine tvarka:

‘‘Iti imasmiṃ asati idaṃ na hoti, „Tam nesant, to nėra, imassa nirodhā idaṃ nirujjhati, tam išnykus, tai išnyksta, yadidaṃ – tai yra: avijjānirodhā saṅkhāranirodho; dėl nežinojimo išnykimo išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; saḷāyatananirodhā phassanirodho; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; phassanirodhā vedanānirodho; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; vedanānirodhā taṇhānirodho; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; taṇhānirodhā upādānanirodho; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; upādānanirodhā bhavanirodho; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; bhavanirodhā jātinirodho; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti. dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.“

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Yadā have pātubhavanti dhammā, „Kai reiškiniai tampa matomi
Ātāpino jhāyato brāhmaṇassa; Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Athassa kaṅkhā vapayanti sabbā, Visos jo abejonės išsisklaido,
Yato khayaṃ paccayānaṃ avedī’’ti. Nes jis pažino priežasčių panaikinimą.“

Trečia atbudimo suta (Ud. 1.3)

Tatiyabodhisuttaṃ

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis, tuo tik pasiekęs tobulą visišką atbudimą, buvo apsistojęs Uruvėloje Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhi medžio papėdėje. Ir tuo metu Palaimintasis, septynias dienas patirdamas išsilaisvinimo laimę, sėdėjo sukryžiavęs kojas. Tada gi Palaimintasis, po septynių dienų, išėjęs iš to susitelkimo, paskutinę nakties trečdalį kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine ir atvirkštine tvarka:

„Tam esant, tai yra, tam atsiradus, tai atsiranda, tam nesant, to nėra, tam išnykus, tai išnyksta, tai yra: sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; sąlygota sąmonės yra protas-materija; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygota prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.“

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Kai reiškiniai tampa matomi
Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Jis stovi, išsklaidęs Maros armiją,1
Kaip saulė, apšviečianti dangaus skliautą.“

3. Tatiyabodhisuttaṃ (Trečia atbudimo suta, Ud. 1.3)

3. Evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: – ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis uruvelāyaṃ viharati buvo apsistojęs Uruvėloje najjā nerañjarāya tire Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhirukkhamūle bodhi medžio papėdėje paṭhamābhisambuddho. tuo tik pasiekęs tobulą visišką atbudimą. Tena kho pana samayena bhagavā Ir tuo metu Palaimintasis sattāhaṃ ekapallaṅkena nisinno hoti septynias dienas sėdėjo sukryžiavęs kojas, vimuttisukhapaṭisaṃvedī patirdamas išsilaisvinimo laimę. Atha kho bhagavā Tada gi Palaimintasis, tassa sattāhassa accayena po septynių dienų, tamhā samādhimhā vuṭṭhahitvā išėjęs iš to susitelkimo, rattiyā pacchimaṃ yāmaṃ paskutinį nakties trečdalį paṭiccasamuppādaṃ anulomapaṭilomaṃ sādhukaṃ manasākāsi – kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine ir atvirkštine tvarka:

‘‘Iti imasmiṃ sati idaṃ hoti, „Tam esant, tai yra, imassuppādā idaṃ uppajjati, tam atsiradus, tai atsiranda, imasmiṃ asati idaṃ na hoti, tam nesant, to nėra, imassa nirodhā idaṃ nirujjhati, tam išnykus, tai išnyksta, yadidaṃ – tai yra: avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija; nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas; taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; upādānapaccayā bhavo; sąlygotas prisirišimo yra būtis; bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas; jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė.

‘‘Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; saḷāyatananirodhā phassanirodho; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; phassanirodhā vedanānirodho; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; vedanānirodhā taṇhānirodho; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; taṇhānirodhā upādānanirodho; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; upādānanirodhā bhavanirodho; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; bhavanirodhā jātinirodho; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti. dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.“

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Yadā have pātubhavanti dhammā, „Kai reiškiniai tampa matomi
Ātāpino jhāyato brāhmaṇassa; Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Vidhūpayaṃ tiṭṭhati mārasenaṃ, Jis stovi išsklaidęs Maros armiją1
Sūriyova [suriyova (sī. syā. kaṃ. pī.)] obhāsayamantalikkha’’nti. Kaip saulė apšviečianti dangaus skliautą.“

  1. Mara (Māra) - vieno iš dėvų pasaulių valdovas, budizmo Šėtonas, Gundytojas, mirties personifikacija. Jo armiją sudaro tokie trukdžiai kelyje į atbudimą, kaip jusliniai malonumai, nepasitenkinimas, alkis ir troškulys, troškimas, tingulys ir apsnūdimas, baimė, neapsisprendimas, veidmainystė ir užsispyrimas, neteisėtas praturtėjimas, išgarsėjimas, garbė ir statusas, bei savęs liaupsinimas ir kitų niekinimas.  2

— Vienuoliai, yra sakoma, kad neįmanoma nurodyti nežinojimo pradinio taško [sakant]: „Prieš tai nežinojimo nebuvo, o tada, vėliau, atsirado.“ Bet vis dėl to įmanoma nurodyti: „Štai nežinojimo priežastis.“

Vienuoliai, aš sakau, kad nežinojimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra nežinojimo maitinimas? Pasakytina: penkios kliūtys. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad penkios kliūtys turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra penkių kliūčių maitinimas? Pasakytina: trys blogi elgesiai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys blogi elgesiai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra trijų blogų elgesių maitinimas? Pasakytina: juslinių gebėjimų nesutvardymas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų nesutvardymas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra juslinių gebėjimų nesutvardymo maitinimas? Pasakytina: atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimo maitinimas? Pasakytina: nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimo maitinimas? Pasakytina: tikėjimo nebuvimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimo nebuvimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra tikėjimo nebuvimo maitinimas? Pasakytina: geros Dharmos negirdėjimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos negirdėjimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra geros Dharmos negirdėjimo maitinimas? Pasakytina: nebendravimas su gerais žmoniemis.

Taip, vienuoliai, kai nebendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, jis įgyvendina geros Dharmos negirdėjimą; kai geros Dharmos negirdėjimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tikėjimo nebuvimą; kai tikėjimo nebuvimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimą; kai nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimą; kai atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina juslinių gebėjimų nesutvardymą; kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tris blogus elgesius; kai trys blogi elgesiai yra įgyvendinti, jie įgyvendina penkias kliūtis; kai penkios kliūtys yra įgyvendintos, jos įgyvendina nežinojimą. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Vienuoliai, kai virš kalno dideliais lašais lyja lietus, bėgantis, tekantis žemyn vanduo pildo kalno papėdėje esančias įdubas. Tuomet kai kalno papėdėje esančios įdubos yra pilnos, jos pildo mažus tvenkinius; kai maži tvenkiniai yra pilni, jie pildo didelius tvenkinius, kai dideli tvenkiniai yra pilni jie pildo mažas upes, kai mažos upės yra pilnos, jos pildo dideles upes; kai didelės upės yra pilnos, jos pildo didį vandenyną. Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai nebendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, jis įgyvendina geros Dharmos negirdėjimą; kai geros Dharmos negirdėjimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tikėjimo nebuvimą; kai tikėjimo nebuvimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimą; kai nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimą; kai atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina juslinių gebėjimų nesutvardymą; kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tris blogus elgesius; kai trys blogi elgesiai yra įgyvendinti, jie įgyvendina penkias kliūtis; kai penkios kliūtys yra įgyvendintos, jos įgyvendina nežinojimą. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad išsilaisvinimas išmintimi turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas? Pasakytina: septyni atbudimo veiksniai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad septyni atbudimo veiksniai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra septynių atbudimo veiksnių maitinimas? Pasakytina: keturi atidumo įsteigimai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad keturi atidumo įsteigimai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra keturių atidumo įsteigimų maitinimas? Pasakytina: trys geri elgesiai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys geri elgesiai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra trijų gerų elgesių maitinimas? Pasakytina: juslinių gebėjimų sutvardymas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų sutvardymas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra juslinių gebėjimų sutvardymo maitinimas? Pasakytina: atidumas ir aiškus supratimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atidumas ir aiškus supratimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra atidumo ir aiškaus supratimo maitinimas? Pasakytina: nuodugnus dėmėjimasis. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnus dėmėjimasis turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi maitinimas? Pasakytina: tikėjimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra tikėjimo maitinimas? Pasakytina: geros Dharmos girdėjimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos girdėjimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra geros Dharmos girdėjimo maitinimas? Pasakytina: bendravimas su gerais žmoniemis.

Taip, vienuoliai, kai bendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, jis įgyvendina geros Dharmos girdėjimą; kai geros Dharmos girdėjimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tikėjimą; kai tikėjimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina nuodugnų dėmėjimąsi; kai nuodugnus dėmėjimasis yra įgyvendintas, jis įgyvendina atidumą ir aiškų supratimą; kai atidumas ir aiškus supratimas yra įgyvendinti, jie įgyvendina juslinių gebėjimų sutvardymą; kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tris gerus elgesius; kai trys geri elgesiai yra įgyvendinti, jie įgyvendina keturius atidumo įsteigimus; kai keturi atidumo įsteigimai yra įgyvendinti, jie įgyvendina septynius atbudimo veiksnius; kai septyni atbudimo veiksniai yra įgyvendinti, jie įgyvendina išsilaisvinimą išmintimi. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Vienuoliai, kai virš kalno dideliais lašais … Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai bendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, jis įgyvendina geros Dharmos girdėjimą; kai geros Dharmos girdėjimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tikėjimą; kai tikėjimas yra įgyvendintas, jis įgyvendina nuodugnų dėmėjimąsi; kai nuodugnus dėmėjimasis yra įgyvendintas, jis įgyvendina atidumą ir aiškų supratimą; kai atidumas ir aiškus supratimas yra įgyvendinti, jie įgyvendina juslinių gebėjimų sutvardymą; kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra įgyvendintas, jis įgyvendina tris gerus elgesius; kai trys geri elgesiai yra įgyvendinti, jie įgyvendina keturius atidumo įsteigimus; kai keturi atidumo įsteigimai yra įgyvendinti, jie įgyvendina septynius atbudimo veiksnius; kai septyni atbudimo veiksniai yra įgyvendinti, jie įgyvendina išsilaisvinimą išmintimi. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Avijjāsuttaṃ (Nežinojimas, AN10.II.ii.1)

61. “Purimā[113], bhikkhave, koṭi na paññāyati avijjāya – Vienuoliai, neįmanoma nurodyti nežinojimo pradinio taško, ‘ito pubbe avijjā nāhosi, „Prieš tai nežinojimo nebuvo, atha pacchā samabhavī’ti. o tada, vėliaiu, atsirado.“ - Evañcetaṃ, bhikkhave, vuccati, taip, vienuoliai, sakoma. atha ca pana paññāyati – Bet vis dėl to įmanoma nurodyti, ‘idappaccayā avijjā’ti. „Štai nežinojimo priežastis.“

Avijjampāhaṃ [avijjampahaṃ (sī. syā.)], bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš sakau, kad nežinojimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro avijjāya? Ir kas yra nežinojimo maitinimas? ‘Pañca nīvaraṇā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: penkios kliūtys. Pañcapāhaṃ, bhikkhave, nīvaraṇe sāhāre vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad penkios kliūtys turi maitinimą, no anāhāre. nėra be maitinimo. Ko cāhāro pañcannaṃ nīvaraṇānaṃ? Ir kas yra penkių kliūčių maitinimas? ‘Tīṇi duccaritānī’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: trys blogi elgesiai. Tīṇipāhaṃ, bhikkhave, duccaritāni sāhārāni vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys blogi elgesiai turi maitinimą, no anāhārāni. nėra be maitinimo. Ko cāhāro tiṇṇaṃ duccaritānaṃ? Ir kas yra trijų blogų elgesių maitinimas? ‘Indriyaasaṃvaro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: juslinių gebėjimų nesutvardymas. Indriyaasaṃvarampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų nesutvardymas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro indriyaasaṃvarassa? Ir kas yra juslinių gebėjimų nesutvardymo maitinimas? ‘Asatāsampajañña’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas. Asatāsampajaññampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro asatāsampajaññassa? Ir kas yra atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimo maitinimas? ‘Ayonisomanasikāro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas. Ayonisomanasikārampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnaus dėmėjimosis nebuvimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro ayonisomanasikārassa? Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimo maitinimas? ‘Assaddhiya’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: tikėjimo nebuvimas. Assaddhiyampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimo nebuvimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro assaddhiyassa? Ir kas yra tikėjimo nebuvimo maitinimas? ‘Asaddhammassavana’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: geros Dharmos negirdėjimas. Asaddhammassavanampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos negirdėjimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro asaddhammassavanassa? Ir kas yra geros Dharmos negirdėjimo maitinimas? ‘Asappurisasaṃsevo’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: nebendravimas su gerais žmoniemis.

Iti kho, bhikkhave, Taip, vienuoliai, asappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, asaddhammassavanaṃ paripūreti, jis įgyvendina geros Dharmos negirdėjimą, asaddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos negirdėjimas yra įgyvendintas assaddhiyaṃ paripūreti, jis įgyvendina tikėjimo nebuvimą, assaddhiyaṃ paripūraṃ kai tikėjimo nebuvimas yra įgyvendintas ayonisomanasikāraṃ paripūreti, jis įgyvendina nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimą, ayonisomanasikāro paripūro kai nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas yra įgyvendintas asatāsampajaññaṃ paripūreti, jis įgyvendina atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimą, asatāsampajaññaṃ paripūraṃ kai atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas yra įgyvendintas indriyaasaṃvaraṃ [114] paripūreti, jis įgyvendina juslinių gebėjimų nesutvardymą, indriyaasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra įgyvendintas tīṇi duccaritāni paripūreti, jis įgyvendina tris blogus elgesius, tīṇi duccaritāni paripūrāni kai trys blogi elgesiai yra įgyvendinti pañca nīvaraṇe paripūrenti, jie įgyvendina penkias kliūtis, pañca nīvaraṇā paripūrā kai penkios kliūtys yra įgyvendintos, avijjaṃ paripūrenti. jos įgyvendina nežinojimą. Evametissā avijjāya āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kai uparipabbate thullaphusitake deve vassante ( ) [(galagalāyante) (sī.), (gaḷagaḷāyante) (syā.)] virš kalno dideliais lašais lyja lietus, taṃ udakaṃ yathāninnaṃ pavattamānaṃ bėgantis, tekantis žemyn vanduo pabbatakandarapadarasākhā paripūreti, pildo kalno papėdėje esančias įdubas, pabbatakandarapadarasākhā paripūrā [tuomet] kai kalno papėdėje esančios įdubos yra pilnos, kusobbhe [kussubbhe (sī.), kusubbhe (syā.), kusombhe (ka.) a. ni. 3.96] paripūrenti. jos pildo mažus tvenkinius. Kusobbhā paripūrā Kai maži tvenkiniai yra pilni, mahāsobbhe [mahāsombhe (ka.)] paripūrenti, jie pildo didelius tvenkinius, mahāsobbhā paripūrā kai dideli tvenkiniai yra pilni, kunnadiyo paripūrenti, jie pildo mažas upes, kunnadiyo paripūrā pripildytos kai mažos upės yra pilnos, mahānadiyo paripūrenti, jos pildo dideles upes, mahānadiyo paripūrā kai didelės upės yra pilnos, mahāsamuddaṃ sāgaraṃ paripūrenti; jos pildo didį vandenyną. evametassa mahāsamuddassa sāgarassa āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip asappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, asaddhammassavanaṃ paripūreti, jis įgyvendina geros Dharmos negirdėjimą, asaddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos negirdėjimas yra įgyvendintas, assaddhiyaṃ paripūreti, jis įgyvendina tikėjimo nebuvimą, assaddhiyaṃ paripūraṃ kai tikėjimo nebuvimas yra įgyvendintas, ayonisomanasikāraṃ paripūreti, jis įgyvendina nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimą, ayonisomanasikāro paripūro kai nuodugnaus dėmėjimosi nebuvimas yra įgyvendintas, asatāsampajaññaṃ paripūreti, jis įgyvendina atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimą, asatāsampajaññaṃ paripūraṃ kai atidumo ir aiškaus supratimo nebuvimas yra įgyvendintas, indriyaasaṃvaraṃ paripūreti, jis įgyvendina juslinių gebėjimų nesutvardymą, indriyaasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra įgyvendintas, tīṇi duccaritāni paripūreti, jis įgyvendina tris blogus elgesius, tīṇi duccaritāni paripūrāni kai trys blogi elgesiai yra įgyvendinti, pañca nīvaraṇe paripūrenti, jie įgyvendina penkias kliūtis, pañca nīvaraṇā paripūrā kai penkios kliūtys yra įgyvendintos, avijjaṃ paripūrenti. jos įgyvendina nežinojimą. Evametissā avijjāya āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Vijjāvimuttimpāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad išsilaisvinimas išmintimi turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro vijjāvimuttiyā? Ir kas yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas? ‘Satta bojjhaṅgā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: septyni atbudimo veiksniai. Sattapāhaṃ, bhikkhave, bojjhaṅge sāhāre vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad septyni atbudimo veiksniai turi maitinimą, no anāhāre. nėra be maitinimo. Ko cāhāro sattannaṃ bojjhaṅgānaṃ? Ir kas yra septynių atbudimo veiksnių maitinimas? ‘Cattāro satipaṭṭhānā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: keturi atidumo įsteigimai. Cattāropāhaṃ, bhikkhave, satipaṭṭhāne sāhāre vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad keturi atidumo įsteigimai turi maitinimą, no anāhāre. nėra be maitinimo. Ko cāhāro catunnaṃ satipaṭṭhānānaṃ? Ir kas yra keturių atidumo įsteigimų maitinimas? ‘Tīṇi sucaritānī’tissa [115] vacanīyaṃ. Pasakytina: trys geri elgesiai. Tīṇipāhaṃ, bhikkhave, sucaritāni sāhārāni vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys geri elgesiai turi maitinimą, no anāhārāni. nėra be maitinimo. Ko cāhāro tiṇṇaṃ sucaritānaṃ? Ir kas yra trijų gerų elgesių maitinimas? ‘Indriyasaṃvaro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: juslinių gebėjimų sutvardymas. Indriyasaṃvarampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų sutvardymas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro indriyasaṃvarassa? Ir kas yra juslinių gebėjimų sutvardymo maitinimas? ‘Satisampajañña’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: atidumas ir aiškaus supratimas. Satisampajaññampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atidumas ir aiškaus supratimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro satisampajaññassa? Ir kas yra atidumo ir aiškaus supratimo maitinimas? ‘Yonisomanasikāro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: nuodugnus dėmėjimasis. Yonisomanasikārampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnus dėmėjimasis turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro yonisomanasikārassa? Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi maitinimas? ‘Saddhā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: tikėjimas. Saddhampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro saddhāya? Ir kas yra tikėjimo maitinimas? ‘Saddhammassavana’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: geros Dharmos girdėjimas. Saddhammassavanampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos girdėjimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro saddhammassavanassa? Ir kas yra geros Dharmos girdėjimo maitinimas? ‘Sappurisasaṃsevo’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: bendravimas su gerais žmoniemis.

Iti kho, bhikkhave, Taipgi, vienuoliai, sappurisasaṃsevo paripūro kai bendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, saddhammassavanaṃ paripūreti, jis įgyvendina geros Dharmos girdėjimą, saddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos girdėjimas yra įgyvendintas, saddhaṃ paripūreti, jis įgyvendina tikėjimą, saddhā paripūrā kai tikėjimas yra įgyvendintas, yonisomanasikāraṃ paripūreti, jis įgyvendina nuodugnų dėmėjimąsi, yonisomanasikāro paripūro kai nuodugnus dėmėjimasis yra įgyvendintas, satisampajaññaṃ paripūreti, jis įgyvendina atidumą ir aiškų supratimą, satisampajaññaṃ paripūraṃ kai atidumas ir aiškus supratimas yra įgyvendintas, indriyasaṃvaraṃ paripūreti, jis įgyvendina juslinių gebėjimų sutvardymą, indriyasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra įgyvendintas, tīṇi sucaritāni paripūreti, jis įgyvendina tris gerus elgesius, tīṇi sucaritāni paripūrāni kai trys geri elgesiai yra įgyvendinti, cattāro satipaṭṭhāne paripūrenti, jie įgyvendina keturis atidumo įsteigimus, cattāro satipaṭṭhānā paripūrā kai keturi atidumo įsteigimai yra įgyvendinti, satta bojjhaṅge paripūrenti, jie įgyvendina septynis atbudimo veiksnius, satta bojjhaṅgā paripūrā kai septyni atbudimo veiksniai yra įgyvendinti, vijjāvimuttiṃ paripūrenti; jie įgyvendina išsilaisvinimą išmintimi; evametissā vijjāvimuttiyā āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kai uparipabbate thullaphusitake deve vassante virš kalno dideliais lašais lyja lietus, taṃ udakaṃ yathāninnaṃ pavattamānaṃ bėgantis, tekantis žemyn vanduo pabbatakandarapadarasākhā paripūreti, pildo kalno papėdėje esančias įdubas, pabbatakandarapadarasākhā paripūrā [tuomet] kai kalno papėdėje esančios įdubos yra pilnos kusobbhe paripūrenti. jos pildo mažus tvenkinius. Kusobbhā paripūrā Kai maži tvenkiniai yra pilni mahāsobbhe paripūrenti, jie pildo didelius tvenkinius, mahāsobbhā paripūrā kai dideli tvenkiniai yra pilni kunnadiyo paripūrenti, jie pildo mažas upes, kunnadiyo paripūrā pripildytos kai mažos upės yra pilnos mahānadiyo paripūrenti, jos pildo dideles upes, mahānadiyo paripūrā kai didelės upės yra pilnos mahāsamuddaṃ [116] sāgaraṃ paripūrenti; jos pildo didį vandenyną; evametassa mahāsamuddassa sāgarassa āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip, sappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmoniemis yra įgyvendintas, saddhammassavanaṃ paripūreti, jis įgyvendina geros Dharmos girdėjimą, saddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos girdėjimas yra įgyvendintas, saddhaṃ paripūreti, jis įgyvendina tikėjimą, saddhā paripūrā kai tikėjimas yra įgyvendintas, yonisomanasikāraṃ paripūreti, jis įgyvendina nuodugnų dėmėjimąsi yonisomanasikāro paripūro kai nuodugnus dėmėjimasis yra įgyvendintas, satisampajaññaṃ paripūreti, jis įgyvendina atidumą ir aiškų supratimą, satisampajaññaṃ paripūraṃ kai atidumas ir aiškus supratimas yra įgyvendintas, indriyasaṃvaraṃ paripūreti, jis įgyvendina juslinių gebėjimų sutvardymą, indriyasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra įgyvendintas, tīṇi sucaritāni paripūreti, jis įgyvendina tris gerus elgesius, tīṇi sucaritāni paripūrāni kai trys geri elgesiai yra įgyvendinti, cattāro satipaṭṭhāne paripūrenti, jie įgyvendina keturis atidumo įsteigimus, cattāro satipaṭṭhānā paripūrā kai keturi atidumo įsteigimai yra įgyvendinti, satta bojjhaṅge paripūrenti, jie įgyvendina septynis atbudimo veiksnius, satta bojjhaṅgā paripūrā kai septyni atbudimo veiksniai yra įgyvendinti, vijjāvimuttiṃ paripūrenti; jie įgyvendina išsilaisvinimą išmintimi; evametissā vijjāvimuttiyā āhāro hoti, evañca pāripūrī”ti. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo įgyvendinimas.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

—Vienuoliai!

—Gerbiamasis!— atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

—Vienuoliai, yra šios keturios dalykų apsiėmimo rūšys. Kokios keturios?

Yra dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar, bet ateityje atnešanti skausmą;

yra dalykų apsiėmimo rūšis skausminga dabar ir ateityje atnešanti skausmą;

yra dalykų apsiėmimo rūšis skausminga dabar, bet ateityje atnešanti laimę;

yra dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę.

Ir kuri dalykų apsiėmimo rūšis yra maloni dabar, bet ateityje atneša skausmą? Vienuoliai, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniai malonumai nėra nieko blogo.“ Jie dėl juslinių malonumų į niekus išeina. Jie klajoja su susirišusiomis plaukus į kuokštą atsiskyrėlėmis galvodami: „Na tikrai, kas tai per ateities pavojai susiję su jusliniais malonumais, matomi tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie sako palikti juslinius malonumus, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Malonus yra šios jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ Jie dėl juslinių malonumų į niekus išeina. O dėl jų išėję į niekus, po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Tuomet jie galvoja: „Štai tie ateities pavojai susiję su jusliniais malonumais, matomi tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie sako palikti juslinius malonumus, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą. Jusliniai malonumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Sakykime, paskutinį vasaros mėnesį apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius. Tuomet gi to vijoklio sėkla nukristų po kažkuriuo salmedžiu. Ir dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės. Bet susieję, susirinkę to dėvos draugai, artimieji, giminės, sodų, miškų, medžių dėvai bei medicininiuose augaluose gyvenantys dėvai jį taip ramintų: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok; visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“ Tada gi, vienuoliai, tą vijoklio sėklą nei povas sulestų, nei elnias suėstų, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, nei joje įsiveistų termitai, betgi, lietaus sezono lietui nulijus, ta sėkla kuo geriausiai sudygtų. Būtų tas vijoklis jaunas, lankstus, turėtų plaukus ir ūselius, jis apkabintų tą salmedį. Tuomet dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, taip pagalvotų: „Na tikrai, kas gi tai per gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dėvų bei medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų matomi ateities pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane taip ramino: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok… išvis nevaisinga“; malonus yra šio jauno, lankstaus, turinčio plaukus ir ūselius vijoklio prisilietimas!“ Vijoklis tą salmedį apsivytų ir virš jo padarytų gaubtą. Nuo viršaus apgaubęs, visiškai apdengtų {pažodžiui „sukeltų potvynį“}. Apdengta, visa to salmedžio didžiulė masė būtų sunaikinta. Tada gi, vienuoliai, dėva, kuris apsigyveno tame medyje, taip pagalvotų: „Štai gi tas gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dėvų bei medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų matyti ateities pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane taip ramino: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok …išvis nevaisinga“. Ir ši vijoklio sėkla yra šių mano patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis.“ Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai, laikydamiesi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniai malonumai nėra nieko blogo“, dėl juslinių malonumų į niekus išeina. Jie gi klajoja… jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšimi malonia dabar, ateityje atnešančia skausmą.

Ir kuri, vienuoliai dalykų apsiėmimo rūšis skausminga dabar ir ateityje atneša skausmą? Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, nepripažįsta elgesio normų, laižo rankas po valgio, neateina kviečiamas, nesustoja stabdomas, atsisako pasiūlyto ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti, jis nepriima [maisto] iš puodo, prikaistuvio, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, iš poros kartu valgančios, iš nėščios, iš maitinančios, iš moters gulinčios su vyru, maisto pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, iš ten, kur suteikia [nemokamą maistą], iš ten, kur spiečiasi musės, nevalgo nei žuvies, nei mėsos, nei geria alų, vyną, raugintus gėrimus. Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius… arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius. Gyvena tik viena maisto lėkštute, gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis. Valgo kartą per dieną, valgo kas dvi dienas… valgo kas septynias dienas. Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę - jis gyvena valgydamas nusistatytais laiko tarpais. Jis yra daržovių valgytojas, arba sorų kruopų valgytojas, arba žalių ryžių, nevalytų ryžių, vandens salotų, ryžių dulkių, ryžių nuovirų, sezamo miltų, žolės, arba karvių mėšlo valgytojas, gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, valgo tik nukritusius vaisius. Jis dėvi kanapinį audeklą, dėvi šiurkštų audeklą, dėvi įkapes, išmestus skudurus, medžio žievės apdarą, juodos antilopės odą, apdarą pasiūtą iš juodos antilopės odos, žolės apdarą, medžio žievės juostų apdarą, medžio drožlių apdarą, žmogaus plaukų antklodę, vilnos antklodę, pelėdos plunksnas; išsirauna plaukus ir barzdą - gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą; praktikuoja stovėjimą - atsisako bet kokio sėdėjimo; tūpi - gyvena praktikuodamas ilgalaikį tūpimą; guli ant spyglių - pasidaro lovą gulėjimui iš spyglių; gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšimi skausminga dabar ir ateityje atnešančia skausmą.

Ir kuri, vienuoliai, dalykų apsiėmimo rūšis skausminga dabar, bet ateityje atnešanti laimę? Štai, vienuoliai, kažkas turi įgimtą stiprų geismą: dėl geismo jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą; [kažkas] turi įgimtą stiprų bjaurėjimąsi: dėl bjaurėjimosi jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą; [kažkas] turi įgimtą gilų nežinojimą: dėl nežinojimo jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą. Jis su skausmu, su nepasitenkinimu, su ašaromis veide, verkdamas, praktikuoja tobulą, tyrą, šventą gyvenimą. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšimi skausminga dabar, bet ateityje atnešančia laimę.

Ir kuri, vienuoliai, dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę? Štai, vienuoliai, kažkas neturi įgimto stipraus geismo: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; [kažkas] neturi įgimto stipraus bjaurėjimosi: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; [kažkas] neturi įgimto gilaus nežinojimo: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė… trečiąją džhaną… ketvirtąją džhaną pasiekia… ir būna joje. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšimi malonia dabar ir ateityje atnešančia laimę. Vienuoliai, šios yra keturios dalykų apsiėmimo rūšys.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Cūḷadhammasamādānasuttaṃ (Mažoji dalykų apsiėmimo suta, MN I.v.5)

468. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. “Vienuoliai!” “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Gerbiamasis!”—atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: “cattārimāni, bhikkhave, dhammasamādānāni. “Vienuoliai, yra šios keturios dalykų apsiėmimo rūšys. Katamāni cattāri? Kokios keturios? Atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ Vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ; maloni dabar, ateityje atnešanti skausmą; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ; skausminga dabar ir ateityje atnešanti skausmą; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ; skausminga dabar, ateityje atnešanti laimę; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ”. maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę.”

469. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai, dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ? yra maloni dabar, ateityje atnešanti skausmą? Santi, bhikkhave, eke samaṇabrāhmaṇā Vienuoliai, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai evaṃvādino evaṃdiṭṭhino – laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: ‘natthi kāmesu doso’ti. “Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.” Te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie dėl juslinių malonumų į niekus išeina. Te kho moḷibaddhāhi [moḷibandhāhi (syā. kaṃ. ka.)] paribbājikāhi paricārenti. Jie gi klajoja su atsiskyrėlėmis susirišusiomis plaukus į kuokštą. Te evamāhaṃsu – Jie taip galvoja: ‘kiṃsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā, “Na tikrai, kas tai per ateities pavojai susiję su jusliniais malonumais, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti? kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Sukho imissā Malonus yra šios paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!” te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie dėl juslinių malonumų į niekus išeina. Te kāmesu pātabyataṃ āpajjitvā Jie, dėl juslinių malonumų išėję į niekus, kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties, apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjanti. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Te evamāhaṃsu – [Tuomet] jie taip galvoja: ‘idaṃ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā “Štai tie ateities pavojai susiję su jusliniais malonumais, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą, ime hi mayaṃ kāmahetu kāmanidānaṃ [306] dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. jusliniai malinumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas. Seyyathāpi, bhikkhave, Sakykime, vienuoliai, gimhānaṃ pacchime māse paskutinį vasaros mėnesį māluvāsipāṭikā phaleyya. apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius. Atha kho taṃ, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, māluvābījaṃ aññatarasmiṃ sālamūle nipateyya. po kažkuriuo salmedžiu nukristų to vijoklio sėkla. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, yā tasmiṃ sāle adhivatthā devatā dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, sā bhītā saṃviggā santāsaṃ āpajjeyya. išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya tame medyje apsigyvenusį dėvą, mittāmaccā ñātisālohitā draugai, artimieji, giminės, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvai, miškų dėvai, medžių dėvai, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenantys dėvai saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāseyyuṃ – taip ramintų: ‘mā bhavaṃ bhāyi, mā bhavaṃ bhāyi; “Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya [moro vā gileyya, godhā vā khādeyya (ka.)], sules povas [sules povas, ar suės iguana,] mago vā khādeyya, davaḍāho [vanadāho (ka.)] vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ [udrabheyyuṃ (sī. pī. ka.)], abījaṃ vā panassā’ti. ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.” Atha kho taṃ, bhikkhave, māluvābījaṃ Tada gi, vienuoliai, tą vijoklio sėklą neva moro gileyya, na mago khādeyya, nei povas sulestų, nei elnias suėstų, na davaḍāho ḍaheyya, na vanakammikā uddhareyyuṃ, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, na upacikā uṭṭhaheyyuṃ, nei joje įsiveistų termitai, bījañca panassa taṃ pāvussakena meghena abhippavuṭṭhaṃ betgi lietaus sezono lietui nulijus, ta sėkla sammadeva viruheyya. kuo geriausiai sudygtų. Sāssa māluvālatā taruṇā mudukā lomasā vilambinī, Būtų tas vijoklis jaunas, lankstus, turėtų plaukus, ūselius, sā taṃ sālaṃ upaniseveyya. jis apkabintų tą salmedį. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya evamassa – dėvas, kuris apsigyveno tame salmedyje, taip pagalvotų: ‘kiṃsu nāma te bhonto “Na tikrai, kas gi tai per gerbiamų mittāmaccā ñātisālohitā draugų, artimųjų, giminių, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvų, miškų dėvų, medžių dėvų, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų māluvābīje anāgatabhayaṃ sampassamānā matomi ateities pavojai, dėl kurių saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāsesuṃ [samassāseyyuṃ (ka.)] – jie taip ramino: “mā bhavaṃ bhāyi mā bhavaṃ bhāyi, “Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya, sules povas, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ, abījaṃ vā panassā”ti; ar miškininkas išraus, ar joje įsiveisa termitai, arba galbūt ji išvis nevaisinga”; sukho imissā māluvālatāya malonus yra šio vijoklio, taruṇāya mudukāya jauno, lankstaus, lomasāya vilambiniyā samphasso’ti. turinčio plaukus, ūselius, prisilietimas!” Sā taṃ sālaṃ anuparihareyya. Jis tą salmedį apsivytų. Sā taṃ sālaṃ anupariharitvā Jis, tą salmedį apsivijęs, upari viṭabhiṃ [viṭapaṃ (syā. ṭṭha.)] kareyya. virš jo padarytų gaubtą. Upari viṭabhiṃ karitvā oghanaṃ janeyya. Nuo viršaus apgaubęs, visiškai apdengtų {pažodžiui “sukeltų potvynį”}. Oghanaṃ janetvā Apdengta, ye tassa sālassa mahantā mahantā khandhā te padāleyya. visa to salmedžio didžiulė masė būtų sunaikinta. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya evamassa – dėva, kuris apsigyveno tame medyje, taip pagalvotų: ‘idaṃ kho te bhonto “Štai gi tas gerbiamų mittāmaccā ñātisālohitā draugų, artimųjų, giminių, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvų, miškų dėvų, medžių dėvų, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų māluvābīje anāgatabhayaṃ sampassamānā matomi ateities pavojai, dėl kurių saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāsesuṃ [samassāseyyuṃ (ka.)] – jie taip ramino: “mā bhavaṃ bhāyi mā bhavaṃ bhāyi, “Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya, sules povas mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ, abījaṃ vā panassā”ti. ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba galbūt, ji išvis nevaisinga”.Yañcāhaṃ [yaṃ vāhaṃ (ka.), svāhaṃ (syā. kaṃ.)] māluvābījahetu dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmī’ti. Ir ši vijoklio sėkla yra šių, mano patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis. Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip santi eke samaṇabrāhmaṇā kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai evaṃvādino evaṃdiṭṭhino – laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: ‘natthi kāmesu doso’ti. “Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.” Te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie dėl juslinių malonumų į niekus išeina. Te kho moḷibaddhāhi [moḷibandhāhi (syā. kaṃ. ka.)] paribbājikāhi paricārenti. Jie gi klajoja su atsiskyrėlėmis susirišusiomis plaukus į kuokštą. Te evamāhaṃsu – Jie taip galvoja: ‘kiṃsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā, “Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti? kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Sukho imissā Malonus yra šios paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!” te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie dėl juslinių malonumų į niekus išeina. Te kāmesu pātabyataṃ āpajjitvā Jie dėl juslinių malonumų išėję į niekus, kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Te evamāhaṃsu – [Tuomet] jei taip galvoja: ‘idaṃ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā “Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą; ime hi mayaṃ kāmahetu kāmanidānaṃ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. jusliniai malonumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšimi paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ. malonia dabar, ateityje atnešančia skausmą.

470. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai, dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ? yra skausminga dabar ir ateityje atnešanti skausmą? Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, muttācāro hatthāpalekhano, nepripažįstantis papročių, laižantis rankas po valgio, naehibhaddantiko, neateinantis kviečiamas, natiṭṭhabhaddantiko, nesustojantis stabdomas, nābhihaṭaṃ, na uddissakataṃ, na nimantanaṃ sādiyati, atsisako pasiūlyto, ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti, so na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, jis nepriima [maisto iš] puodo, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti, prikaistuvio, na eḷakamantaraṃ, na daṇḍamantaraṃ, na musalamantaraṃ, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, na dvinnaṃ bhuñjamānānaṃ, na gabbhiniyā, na pāyamānāya, iš poros kartu valgančios, iš nėščios, iš maitinančios, na purisantaragatāya, na saṅkittīsu, iš moters gulinčios su vyru, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, na yattha sā upaṭṭhito hoti, iš ten kur suteikia [nemokamą maistą], na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, iš ten kur spiečiasi musės, na macchaṃ, na maṃsaṃ, nei žuvies, nei mėsos, na suraṃ, na merayaṃ, na thusodakaṃ pivati. nei geria alų, viną, raugintus gėrimus. So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, dvāgāriko vā hoti dvālopiko…pe…arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius… sattāgāriko vā hoti sattālopiko. arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius. Ekissāpi dattiyā yāpeti, Gyvena tik viena maisto lėkštute, dvīhipi dattīhi yāpeti… gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… sattahipi dattīhi yāpeti. gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis. Ekāhikampi āhāraṃ āhāreti, Valgo kartą per dieną, dvīhikampi āhāraṃ āhāreti… valgo kas dvi dienas… sattāhikampi āhāraṃ āhāreti. valgo kas septynias dienas. Iti evarūpaṃ addhamāsikampi Tokiu būdų net tik kas antrą savaitę, pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati. jis gyvena valgydamas nusistatytais laiko tarpais. So sākabhakkho vā hoti[308], Jis yra daržovių valgytojas, sāmākabhakkho vā hoti, arba sorų kruopų valgytojas, nīvārabhakkho vā hoti, arba žalių ryžių valgytojas, daddulabhakkho vā hoti, arba nevalytų ryžių valgytojas, haṭabhakkho vā hoti, arba vandens salotų valgytojas, kaṇabhakkho vā hoti, arba ryžių dulkių valgytojas, ācāmabhakkho vā hoti, arba ryžių nuovirų valgytojas, piññākabhakkho vā hoti, arba sezamo miltų valgytojas, tiṇabhakkho vā hoti, arba žolės valgytojas, gomayabhakkho vā hoti, arba karvių mėšlo valgytojas, vanamūlaphalāhāro yāpeti gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, pavattaphalabhojī. valgo tik nukritusius vaisius. So sāṇānipi dhāreti, Jis dėvi kanapinį audeklą, masāṇānipi dhāreti, dėvi šiurkštų audeklą, chavadussānipi dhāreti, dėvi įkapes, paṃsukūlānipi dhāreti, dėvi išmestus skudurus, tirīṭānipi dhāreti, dėvi medžio žievės apdarą, ajinampi dhāreti, dėvi juodos antilopės odą, ajinakkhipampi dhāreti, dėvi apdarą pasiūtą iš juodos antilopės odos, kusacīrampi dhāreti, dėvi žolės apdarą, vākacīrampi dhāreti, dėvi medžio žievės juostų apdarą, phalakacīrampi dhāreti, dėvi medžio drožlių apdarą, kesakambalampi dhāreti, dėvi žmogaus plaukų antklodę, vāḷakambalampi dhāreti, dėvi vilnos antklodę, ulūkapakkhampi dhāreti, dėvi pelėdos plunksnas, kesamassulocakopi hoti, išsirauna plaukus ir barzda, kesamassulocanānuyogamanuyutto, gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą, ubbhaṭṭhakopi hoti, praktikuoja stovėjimą, āsanapaṭikkhitto, atsisako bet kokio sėdėjimo, ukkuṭikopi hoti tūpi, ukkuṭikappadhānamanuyutto, gyvena praktikuodamas ilgalaikį tūpimą, kaṇṭakāpassayikopi hoti, guli ant spyglių, kaṇṭakāpassaye seyyaṃ kappeti [passa ma. ni. 1.155 mahāsīhanādasutte], pasidaro lovą gulėjimui iš spyglių, sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati. gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą. Iti evarūpaṃ anekavihitaṃ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų. So kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšimi paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ. skausminga dabar ir ateityje atnešančia skausmą.

471. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ? skausminga dabar, ateityje atnešanti laimę? Idha, bhikkhave, ekacco Štai, vienuoliai, kažkas pakatiyā tibbarāgajātiko hoti, yra turi įgimta stiprų geismą, so abhikkhaṇaṃ rāgajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; pakatiyā tibbadosajātiko hoti, [kažkas] turi įgimta stiprų bjaurėjimąsi, so abhikkhaṇaṃ dosajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; pakatiyā tibbamohajātiko hoti, [kažkas] turi įgimta gilų nežinojimą, so abhikkhaṇaṃ mohajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti. jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. So sahāpi dukkhena, Jis ir su skausmu, sahāpi domanassena, ir su nepasitenkinimu, assumukhopi rudamāno ir su ašaromis veide, verkdamas paripuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ carati. praktikuoja tobulą, tyrą šventą gyvenimą. So kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ. skausminga dabar, ateityje atnešanti laimę.

472. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ? maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę? Idha, bhikkhave, ekacco Štai, vienuoliai, kažkas pakatiyā na tibbarāgajātiko hoti, neturi įgimto stipraus geismo, so na abhikkhaṇaṃ rāgajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; pakatiyā na tibbadosajātiko hoti, [kažkas] neturi įgimto stipraus bjaurėjimosi, so na abhikkhaṇaṃ dosajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; pakatiyā na tibbamohajātiko hoti[309], [kažkas] neturi įgimto gilaus nežinojimo, so na abhikkhaṇaṃ mohajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti. jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. So vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi Jis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ…pe… su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė… tatiyaṃ jhānaṃ… trečiąją džhāną… catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. ketvirtąją džhāną pasiekia… ir būna joje. So kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšimi paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ. malonia dabar ir ateityje atnešančia laimę. Imāni kho, bhikkhave, cattāri dhammasamādānānī”ti. Vienuoliai, šios yra keturios dalykų apsiėmimo rūšys.”

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Taip aš girdėjau:

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džėtos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs apsikeitė su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Sėdėdamas iš šono jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintajam štai ką pasakė:

—Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą? Gi matomi žmonės, kurių gyvenimas trumpas, matomi ilgaamžiai; matomi linkę sirgti, matomi stiprios sveikatos, negražūs, gražūs, [žmonės] be įtakos, įtakingi, vargšai, turtuoliai, prasčiokai, aukštuomenės žmonės, matomi kvaili, matomi išmintingi. Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą?

—Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, jų giminės, būtybės yra [savo] veiksmų prieglobstyje. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.

—Na nesuprantu aš tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, tikslios prasmės neišreiškiančios kalbos. Būtų gerai, jei Gerbiamasis Gotama pamokytų manęs Dharmos taip, kad aš suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, tikslios prasmės neišreiškiančios kalbos.

—Na tada, jaunuoli, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.

—Taip, Gerbiamasis, — atsakė jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintąjam. Palaimintasis pasakė štai ką:

—Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra žudikas, žiaurus, su krauju suteptomis rankomis, linkęs mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms. Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. O jei po kūno žūties, po mirties neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jo gyvenimas bus trumpas. Jaunuoli, būti žudiku, žiauriu, su krauju suteptomis rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms yra kelias, vedantis į trumpą gyvenimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo, atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus ilgaamžis. Jaunuoli, atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms yra kelias, vedantis į ilgaamžiškumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais puldinėja kitas būtybes. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus linkęs sirgti. Jaunuoli, puldinėti kitas būtybes rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais yra kelias, vedantis į polinkį sirgti.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nepuldinėja kitų būtybių rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus stiprios sveikatos. Jaunuoli, nepuldinėti kitų būtybių rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais yra kelias, vedantis į stiprią sveikatą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra piktas, labai nepatenkintas. Net ir truputį pataisytas jis supyksta, susidirgina, susierzina, rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus negražus. Jaunuoli, būti piktu, labai nepatenkintu, būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą yra kelias, vedantis į negražią išvaizdą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas; net ir stipriai pataisytas jis nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus patrauklus. Jaunuoli, būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu, būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo yra kelias, vedantis į patrauklumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pavydus; jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimų, garbinimo, yra kupinas pagiežos [dėl to], jį suėmęs pavydulys. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, ji neturės įtakos. Jaunuoli, būti pavydžiu, pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimų, garbinimo, būti kupinam pagiežos [dėl to], būti suimtu pavydulio yra kelias, vedantis į įtakos neturėjimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nėra pavydus; jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimų, garbinimo, nėra kupinas pagiežos [dėl to], jo nėra suėmęs pavydulys. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus įtakingas. Jaunuoli, būti nepavydžiu, nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimų, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos [dėl to], nebūti suimtu pavydulio yra kelias, vedantis į įtakingumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras neduoda maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus vargšas. Jaunuoli, neduoti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams yra kelias, vedantis į nepriteklių.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras duoda maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus turtingas. Jaunuoli, duoti maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams yra kelias, vedantis į turtingumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pasipūtęs kietaširdis: nesisveikina, kai turi pasisveikinti; nepagerbia atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; neužleidžia vietos, kai turi užleisti vietą; neduoda kelio, kai turi duoti kelią; nerodo svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodo pagarbos, kai turi rodyti pagarbą; negerbia, kai turi gerbti; nepagarbina, kai turi pagarbinti. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra prasčiokas. Jaunuoli, būti pasipūtusiu kietaširdžiu: nesisveikinti, kai turi pasisveikinti; nepagerbti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; neužleisti vietos, kai turi užleisti vietą; neduoti kelio, kai turi duoti kelią; nerodyti svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodyti pagarbos, kai turi rodyti pagarbą; negerbti, kai turi gerbti; nepagarbinti, kai turi pagarbinti - yra kelias, vedantis į prasčioko gyvenimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra nepasipūtęs minkštaširdis: pasisveikina, kai turi pasisveikinti; pagerbia atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; užleidžia vietą, kai turi užleisti vietą; duoda kelią, kai turi duoti kelią; rodo svetingumą, kai turi rodyti svetingumą; rodo pagarbą, kai turi rodyti pagarbą; gerbia, kai turi gerbti; pagarbina, kai turi pagarbinti. Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra aukštuomenės žmogus. Jaunuoli, būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu: pasisveikinti, kai turi pasisveikinti; pagerbiti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; užleisti vietą, kai turi užleisti vietą; duoti kelią, kai turi duoti kelią; rodyti svetingumą, kai turi rodyti svetingumą; rodyti pagarbą, kai turi rodyti pagarbą; gerbti, kai turi gerbti; pagarbinti, kai turi pagarbinti - yra kelias, vedantis į aukštuomenę.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausia: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra kvailas. Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausti: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ - yra kelias, vedantis į kvailumą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausia: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ Jis dėl tokio veiksmo… jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra labai išmintingas. Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausti: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ - yra kelias, vedantis į didį išmintingumą.

Taigi, jaunuoli, kelias, vedantis į trumpą gyvenimą, duoda trumpai gyvenantį žmogų; kelias, vedantis į ilgaamžiškumą, duoda ilgaamžį žmogų; kelias, vedantis į polinkį sirgti, duoda linkusį sirgti žmogų; kelias, vedantis į stiprią sveikatą, duoda stiprios sveikatos žmogų; kelias, vedantis į negražią išvaizdą, duoda negražų žmogų; kelias, vedantis į patrauklumą, duoda patrauklų žmogų; kelias, vedantis į įtakos neturėjimą, duoda žmogų be įtakos; kelias, vedantis į įtakingumą, duoda įtakingą žmogų; kelias, vedantis į nepriteklių, duoda vargšą; kelias, vedantis į turtingumą, duoda turtuolį; kelias, vedantis į prasčioko gyvenimą, duoda prasčioką; kelias, vedantis į aukštuomenę, duoda aukštuomenės žmogų; kelias, vedantis į kvailumą, duoda kvailį; kelias, vedantis į didžią išmintį, duoda didį išminčių. Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, veiksmai yra jų giminės, jie yra veiksmų prieglobstyje. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.

Kai tai buvo pasakyta, jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam štai ką:

—Nuostabu, gerbiamasis Gotama, nuostabu, gerbiamasis Gotama! Tai lyg tai, kas buvo apversta, jis būtų atstatęs atgal, ar tai, kas buvo paslėpta, jis būtų atskleidęs, ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad tas, kas turi akis, pamatytų formas, lygiai taip gerbiamasis Gotama daugeliais būdais paaiškino Dhammą. Aš priimu gerbiamąjį Gotamą, Dharmą ir vienuolių Sanghą savo prieglobsčiu. Lai gerbiamasis Gotama nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju, priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui.

Cūḷakammavibhaṅgasuttaṃ (Mažoji veiksmų analizė, MN III.iv.5)

289. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džėtos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho subho māṇavo todeyyaputto yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṃ sammodi. atėjęs apsikeitė su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdi. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas iš šono jaunuolis Subho Todeyyaputta Palaimintajam štai ką pasakė:

Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo “Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja yena manussānaṃyeva sataṃ manussabhūtānaṃ dissanti hīnappaṇītatā žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą? Dissanti hi, bho gotama, manussā appāyukā, Gi matomi žmonės kurių gyvenimas trumpas, dissanti dīghāyukā matomi ilgaamžiai; dissanti bavhābādhā [bahvābādhā (syā. kaṃ. ka.)], dissanti appābādhā; matomi linkę sirgti, matomi stiprios sveikatos; dissanti dubbaṇṇā, dissanti vaṇṇavanto; matomi negražūs, matomi gražūs; dissanti appesakkhā, dissanti mahesakkhā; matomi [žmonės] be įtakos, matomi įtakingi; dissanti appabhogā, dissanti mahābhogā; matomi vargšai, matomi turtuoliai; dissanti nīcakulīnā, dissanti uccākulīnā; matomi prasčiokai, matomi aukštuomenės žmonės; dissanti duppaññā, dissanti paññavanto. matomi kvaili, matomi išmintingi. Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja yena manussānaṃyeva sataṃ manussabhūtānaṃ dissanti hīnappaṇītatā”ti? žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą?”

Kammassakā, māṇava, sattā “Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, kammadāyādā veiksmų įpėdiniai, kammayonī veiksmai yra jų pradėjimas, kammabandhū veiksmai yra jų giminės, kammappaṭisaraṇā jie yra veiksmų prieglobstyje. Kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ – hīnappaṇītatāyāti. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnižes.” Na kho ahaṃ imassa bhoto gotamassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṃ avibhattassa vitthārena atthaṃ ājānāmi. “Na nesuprantu aš tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos. Sādhu me bhavaṃ gotamo tathā dhammaṃ desetu Būtų gerai jei Gerbiamasis Gotama pamokytų manęs Dhammos taip, yathā ahaṃ imassa bhoto gotamassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṃ avibhattassa vitthārena atthaṃ ājāneyya”nti. kad aš suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.”

290. “Tena hi, māṇava, suṇāhi, “Na tada, jaunuoli, klausyki, sādhukaṃ manasi karohi; sutelki visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bho”ti kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavato paccassosi. “Taip, Gerbiamasis”,— atsakė jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintąjam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

“Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā “Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu [sabbapāṇabhūtesu (sī. ka.)]. yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo [samādiṇṇena (pī. ka.)] kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appāyuko hoti jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jo gyvenimas bus trumpas. Appāyukasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į trumpą gyvenimą: pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu. būti žudiku, žiauriu, su suteptomis krauju rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms.

Idha pana ,māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras pāṇātipātaṃ pahāya pāṇātipātā paṭivirato hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. atsisakęs žudymo susilaiko nuo žudymo, atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati dīghāyuko hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus ilgaamžis. Dīghāyukasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į ilgaamžiškumą: pāṇātipātaṃ pahāya pāṇātipātā paṭivirato [204] hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms.

291. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras sattānaṃ viheṭhakajātiko hoti, puldinėja kitas būtybes pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar rankomims, ar akmenimis, ar pagaliais, ar ginklais. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati bavhābādho hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus linkęs sirgti. Bavhābādhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į polinkį sirgti: sattānaṃ viheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar rankomims, ar akmenimis, ar pagaliais, ar ginklais puldinėti kitas būtybes.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras sattānaṃ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. nepuldinėja kitas būtybes ar rankomims, ar akmenimis, ar pagaliais, ar ginklais. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appābādho hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis bus stiprios sveikatos. Appābādhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į stiprią sveikatą: sattānaṃ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar rankomims, ar akmenimis, ar pagaliais, ar ginklais nepuldinėti kitas būtybes.

292. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras kodhano hoti upāyāsabahulo. yra piktas, labai nepatenkintas. Appampi vutto samāno Net ir truputį pataisytas abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati jis supyksta, susidirgina, susierzina, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati dubbaṇṇo hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus negražus. Dubbaṇṇasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į negražią išvaizdą: kodhano hoti upāyāsabahulo; būti piktu, labai nepatenkintu; appampi vutto samāno abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras akkodhano hoti anupāyāsabahulo; yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas; bahumpi vutto samāno Net ir stipriai pataisytas nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati jis nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati pāsādiko hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus patrauklus. Pāsādikasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į patrauklumą: akkodhano hoti anupāyāsabahulo; būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu, bahumpi vutto samāno nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo.

293. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras issāmanako hoti; yra pavydus; paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṃ bandhati. jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, yra kupinas pagiežos [dėl to], jį suėmęs pavydulys. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appesakkho hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus be įtakos. Appesakkhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į įtakos neturėjimą: issāmanako hoti; būti pavydžiu, paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṃ bandhati. pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, būti kupinam pagiežos [dėl to], būti suimtu pavydulio.

“Idha [205] pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras anissāmanako hoti; nėra pavydus; paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṃ bandhati. jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nėra kupinas pagiežos [dėl to], jį nėra suėmęs pavydulys. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahesakkho hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus įtakingas. Mahesakkhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į įtakingumą: anissāmanako hoti; būti nepavydžiu, paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṃ bandhati. nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos [dėl to], nebūti suimtu pavydulio.

294. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. neduoda maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appabhogo hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus vargšas. Appabhogasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į nepriteklių: na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. neduoti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. duoda maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahābhogo hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus turtingas. Mahābhogasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į turtingumą: dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. duoti maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams.

295. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras thaddho hoti atimānī – yra pasipūtęs kietaširdis: abhivādetabbaṃ na abhivādeti, kai turi pasisveikinti, nesisveikina; paccuṭṭhātabbaṃ na paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, jis nepagerbia atsistojant; āsanārahassa na āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, jis neužleidžia vietos; maggārahassa na maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, jis neduoda kelio; sakkātabbaṃ na sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, jis nerodo svetingumo; garukātabbaṃ na garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, jis nerodo pagarbos; mānetabbaṃ na māneti, kai turi gerbti, jis negerbia; pūjetabbaṃ na pūjeti. kai turi pagarbinti, jis nepagarbina. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati nīcakulīno hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus prasčiokas. Nīcakulīnasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į prasčioko gyvenimą: thaddho hoti atimānī; būti pasipūtusiu kietaširdžiu: abhivādetabbaṃ na abhivādeti, kai turi pasisveikinti, nesisveikinti; paccuṭṭhātabbaṃ na paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, nepagerbti atsistojant āsanārahassa na āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, neužleisti vietos; maggārahassa na maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, neduoti kelio; sakkātabbaṃ na sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, nerodyti svetingumo; garukātabbaṃ na garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, nerodyti pagarbos; mānetabbaṃ na māneti, kai turi gerbti, negerbti; pūjetabbaṃ na pūjeti. kai turi pagarbinti, nepagarbinti.

Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atthaddho hoti anatimānī; yra nepasipūtęs minkštaširdis: abhivādetabbaṃ abhivādeti, kai turi pasisveikinti, pasisveikina; paccuṭṭhātabbaṃ paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, jis pagerba atsistojant; āsanārahassa āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, jis užleidžia vietą; maggārahassa maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, jis duoda kelią; sakkātabbaṃ sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, jis rodo svetingumą; garukātabbaṃ garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, jis rodo pagarbą; mānetabbaṃ māneti, kai turi gerbti, jis gerbia; pūjetabbaṃ pūjeti. kai turi pagarbinti, jis pagarbina. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati uccākulīno hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus aukštuomenės žmogus. Uccākulīnasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į aukštuomenę: atthaddho hoti anatimānī; būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu: abhivādetabbaṃ abhivādeti, kai turi pasisveikinti, pasisveikinti; paccuṭṭhātabbaṃ paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, pagerbti atsistojant; āsanārahassa āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, užleisti vietą; maggārahassa maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, duoti kelią; sakkātabbaṃ sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, rodyti svetingumą; garukātabbaṃ garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, rodyti pagarbą; mānetabbaṃ māneti, kai turi gerbti, gerbti; pūjetabbaṃ pūjeti. kai turi pagarbinti, pagarbinti.

296. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti – atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausia, ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; “Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?” So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati duppañño hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus kvailas. Duppaññasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į kvailumą: samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą ne klausti, ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; “Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’”ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?”

“Idha [206] pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausia: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; “Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?” So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl tokio veiksmo atlikimo ir apsiėmimo kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahāpañño hoti. jei jis sugrįžta žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų jis bus labai išmintingas. Mahāpaññasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į didį išmintingumą: samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausti: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; “Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’”ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?”

297. “Iti kho, māṇava, appāyukasaṃvattanikā paṭipadā appāyukattaṃ upaneti, Taigi, jaunuoli, kelias vedantis į trumpą gyvenimą duoda trumpai gyvenantį žmogų; dīghāyukasaṃvattanikā paṭipadā dīghāyukattaṃ upaneti; kelias vedantis į ilgaamžiškumą duoda ilgaamžį žmogų; bavhābādhasaṃvattanikā paṭipadā bavhābādhattaṃ upaneti, kelias vedantis į polinkį sirgti duoda linkusi sirgti žmogų; appābādhasaṃvattanikā paṭipadā appābādhattaṃ upaneti; kelias vedantis į stiprią sveikatą duoda stiprios sveikatos žmogų; dubbaṇṇasaṃvattanikā paṭipadā dubbaṇṇattaṃ upaneti, kelias vedantis į negražią išvaizdą duoda negražų žmogų; pāsādikasaṃvattanikā paṭipadā pāsādikattaṃ upaneti; kelias vedantis į patrauklumą duoda patrauklų žmogų; appesakkhasaṃvattanikā paṭipadā appesakkhattaṃ upaneti, kelias vedantis į įtakos neturėjimą duoda žmogų be įtakos; mahesakkhasaṃvattanikā paṭipadā mahesakkhattaṃ upaneti; kelias vedantis į įtakingumą duoda įtakingą žmogų; appabhogasaṃvattanikā paṭipadā appabhogattaṃ upaneti, kelias vedantis į nepriteklių duoda vargšą; mahābhogasaṃvattanikā paṭipadā mahābhogattaṃ upaneti; kelias vedantis į turtingumą duoda turtuolį; nīcakulīnasaṃvattanikā paṭipadā nīcakulīnattaṃ upaneti, kelias vedantis į prasčioko gyvenimą duoda prasčioką; uccākulīnasaṃvattanikā paṭipadā uccākulīnattaṃ upaneti; kelias vedantis į aukštuomenę duoda aukštuomenės žmogų; duppaññasaṃvattanikā paṭipadā duppaññattaṃ upaneti, kelias vedantis į kvailumą duoda kvailį; mahāpaññasaṃvattanikā paṭipadā mahāpaññattaṃ upaneti. kelias vedantis į didžią išmintį duoda didžį išminčių. Kammassakā, māṇava, sattā Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, kammadāyādā veiksmų įpėdiniai, kammayonī veiksmai yra jų pradėjimas, kammabandhū veiksmai yra jų giminės, kammappaṭisaraṇā jie yra veiksmų prieglobstyje. Kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ – hīnappaṇītatāyāti. Veiksmai yra tai kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.”

Evaṃ vutte, subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Kai tai buvo pasakyta, jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam štai ką, “abhikkantaṃ, bho gotama, abhikkantaṃ, bho gotama! “Nuostabu, gerbiamasis Gotama, nuostabu, gerbiamasis Gotama! Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṃ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṃ vā vivareyya, Tai lyg, gerbiamasis Gotama, tai kas buvo apversta jis būtų atstatęs atgal, ar tai kas buvo paslėpta jis būtų atskleidęs, mūḷhassa vā maggaṃ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṃ dhāreyya – ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad tas kas turi akis pamatytų formas, evamevaṃ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito lygiai taip gerbiamasis Gotama daugeliais būdais paaiškino Dhammą. Esāhaṃ bhavantaṃ gotamaṃ saraṇaṃ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš priimu gerbiamąjį Gotamą, Dharmą ir vienuolių Sanghą savo prieglobsčiu. Upāsakaṃ maṃ bhavaṃ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṃ saraṇaṃ gata”nti. Lai gerbiamasis Gotama nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui.”

Taip aš girdėjau: Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi gerbiamą Malukjaputą, jam būnant vienumoje, aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo neišreikštos, atidėtos, atmestos: „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“, „pasaulis turi ribas“, „pasaulis yra begalinis“, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; „siela yra viena, kūnas yra kita“, „Tathagata egzistuoja po mirties“, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” – to man Palaimintasis nepareiškė. Tai manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Tad, nuėjęs pas Palaimintąjį, aš paklausiu apie šį reikalą. Jeigu Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, o jeigu jis man nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tada, palikęs šį mokymąsi, grįšiu į žemesnį gyvenimą.“

Tada gi vakare gerbiamas Malukjaputa, palikęs nuošalią vietą, nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Malukjaputa pasakė Palaimintajam:

–Štai, gerbiamasis, būnant vienumoje, mane aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo nepareikštos… grįšiu į žemesnį gyvenimą.“ Jei Palaimintasis žino: „pasaulis yra amžinas“, lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra amžinas“; jei Palaimintasis žino: „pasaulis nėra amžinas“, lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis nėra amžinas“. O jei Palaimintasis nežino: ar „pasaulis yra amžinas“, ar „pasaulis nėra amžinas“, nežinančiam gi ir nematančiam yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: „Nežinau, nematau“. Jei Palaimintasis žino: „pasaulis turi ribas“… Jei Palaimintasis žino: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“; jei Palaimintasis žino: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. O jei Palaimintasis nežino: ar „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ar „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, nežinančiam gi ir nematančiam yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: „Nežinau, nematau“.

–Ar gi aš, Malukjaputa, esu tau sakęs: „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, aš tau pareikšiu: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, arba… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties”?

–Tai gi ne, gerbiamasis.

–O ar tu esi man sakęs: „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties”?

–Tai gi ne, gerbiamasis.

–Tikrai taip, Malukjaputa, nei aš tau sakiau: „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, aš tau pareikšiu: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; nei tu man sakei: „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ … arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. Tokiu atveju, kvailas žmogau, kokiu pagrindu ką atstumi?

Jei, Malukjaputa, kas taip sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol man Palaimintasis nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas”… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; tai taip ir [toliau] liktų Tathagatos nepareikšta, o tas žmogus numirtų. Sakykime, žmogus būtų persmeigtas strėle, ištepta storu nuodų sluoksniu. Jo draugai, bičiuliai, giminės parūpintų gydytoją, chirurgą, o jis [daktarui] taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus vardo ir pavardės“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra juoda-, tamsia- ar šviesiaodis“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra tokiam ir tokiam kaime, miestelyje ar mieste“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yra ilgasis ar trumpasis“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar lanko templė, iš kurio mane pašovė, yra medžio pluošto, bambukinė, sausgyslinė, kanapinė ar medžio žievės“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, [padarytas iš] laukinės ar kultivuotos medžiagos“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar lanko, iš kurio mane pašovė, puošiančios plunksnos yra maitvanagio, garnio, vanago, povo ar sakalo“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar lanką, iš kurio mane pašovė, dengiančios sausgyslės yra buliaus, bizono, laukinio žvėries ar beždžionės“; jis taip pasakytų: „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, kol nesužinosiu, ar strėlė, kuria mane persmeigė, yra paprasta ar su lenktu, spygliuotu, geležiniu, veršiuko danties ar oleandro antgaliu“ - tai taip ir liktų, Malukjaputa, to žmogaus nesužinota, o tas žmogus numirtų. Lygiai gi taip, Malukjaputa, jei kas taip sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol man Palaimintasis nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas”… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; tai taip ir [toliau] liktų Tathagatos nepareikšta, o tas žmogus numirtų.

Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis yra amžinas“ švento gyvenimo nenugyvensi; su pažiūra „pasaulis nėra amžinas“ švento gyvenimo nenugyvensi; ir su pažiūra „pasaulis yra amžinas“, ir su pažiūra „pasaulis nėra amžinas“, tikrai yra gimimas, yra senėjimas, yra mirtis, yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis turi ribas“ … Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“ švento gyvenimo nenugyvensi; su pažiūra „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ švento gyvenimo nenugyvensi; ir su pažiūra „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ir su pažiūra „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tikrai yra gimimas… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar.

Todėl, Malukjaputa, tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; o tai ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? „Pasaulis yra amžinas“ - to aš nepareiškiau; „Pasaulis nėra amžinas“… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ - to aš nepareiškiau. Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Nagi tai neduoda naudos, neliečia švento gyvenimo principų, [tai] neatveda nei prie nusivylimo, nei prie potraukio užgesimo, nei prie išnykimo, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo atbudimo, nei prie Nirvanos. Todėl aš to nepareiškiau. Ir ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? Aš pareiškiau: „Tai yra kentėjimas; tai yra kentėjimo priežastis; tai yra kentėjimo išnykimas; tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą.“ Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Ogi tai duoda naudą, tai liečia švento gyvenimo principus, atveda prie nusivylimo, potraukio užgesimo, išnykimo, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, prie Nirvanos. Todėl aš tai pareiškiau. Todėl, Malukjaputa, tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas gerbiamas Malukjaputa džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Cūḷamālukyasuttaṃ MN63 (Mažesnė suta Malukjai, MN II.ii.3)

122. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis

sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho āyasmato mālukyaputtassa [māluṅkyaputtassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] Tada gi gerbiamą Malukjaputą, rahogatassa paṭisallīnassa jam būnant vienumoje, evaṃ cetaso parivitakko udapādi – aplankė tokios mintys: “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā „Šios pažiūros yra Palaimintojo abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – nepareikštos, atidėtos, atmestos: ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi, „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’tipi, ‘anantavā loko’tipi, „pasaulis turi ribas“, „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’ntipi, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’ntipi, „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – tāni me bhagavā na byākaroti. to man Palaimintasis nepareiškė. Yāni me bhagavā na byākaroti Tai kad Palaimintasis man to nepareiškė taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Tad nuėjęs pas Palaimintąjį aš paklausiu apie šį reikalą. Sace me bhagavā byākarissati – Jeigu Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, no ce me bhagavā byākarissati – o jeigu Palaimintasis man nepareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmī”ti. tada palikęs šį mokymąsi grįšiu į žemesnį gyvenimą.“

123. Atha [427] kho āyasmā mālukyaputto sāyanhasamayaṃ Tada gi vakare gerbiamas Malukjaputa paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mālukyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Malukjaputa pasakė Palaimintajam:

124. “Idha mayhaṃ, bhante, rahogatassa paṭisallīnassa „Štai, gerbiamasis, būnant vienumoje, mane evaṃ cetaso parivitakko udapādi – mane aplankė tokios mintys: “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā „Šios pažiūros yra Palaimintojo abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – nepareikštos, atidėtos, atmestos: ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi …pe… „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“… ‘ neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – tāni me bhagavā na byākaroti. to man Palaimintasis nepareiškė. Yāni me bhagavā na byākaroti Tai kad Palaimintasis man to nepareiškė taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Tad priartėjęs prie Palaimintojo aš paklausiu apie šį reikalą. Sace me bhagavā byākarissati – Jeigu Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, no ce me bhagavā byākarissati – o jeigu Palaimintasis man nepareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmīti. tada palikęs šį mokymąsi grįšiu į žemesnį gyvenimą Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘sassato loko’ti, „pasaulis yra amžinas“, ‘sassato loko’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra amžinas“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘asassato loko’ti, „pasaulis nėra amžinas“, ‘asassato loko’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis nėra amžinas“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ar „pasaulis yra amžinas“, ar „pasaulis nėra amžinas“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘antavā loko’ti, „pasaulis turi ribas“, ‘antavā loko’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis turi ribas“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘anantavā loko’ti, „pasaulis yra begalinis“, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra begalinis“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ar „pasaulis turi ribas“, ar „pasaulis yra begalinis“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „siela yra viena, kūnas yra kita“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ar „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, ar „siela yra viena, kūnas yra kita“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata egzistuoja po mirties“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata neegzistuoja po mirties“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ar „Tathagata egzistuoja po mirties“ , ar „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ar „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ar „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’”ti. „Nežinau, nematau”.

125. “Kiṃ nu [kiṃ nu kho (syā. kaṃ. ka.)] tāhaṃ, mālukyaputta, evaṃ avacaṃ – „Ar gi aš, Malukjaputa, tau esu sakęs: ‘ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, ahaṃ te byākarissāmi – aš tau pareikšiu: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, arba „pasaulis turi ribas“, arba „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, arba „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ arba „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, arba „Tathagata egzistuoja po mirties“, arba „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? arba „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties”? “No hetaṃ, bhante”. „Tai gi ne, gerbiamasis“. “Tvaṃ vā pana maṃ evaṃ avaca „O ar tu esi man sakęs: – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, bhagavā me byākarissati – Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, arba, „pasaulis turi ribas“, arba „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, arba „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, arba „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, arba, „Tathagata egzistuoja po mirties“, arba „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? arba, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties”? “No hetaṃ, bhante”. „Tai gi ne, gerbiamasis“. “Iti kira, mālukyaputta, nevāhaṃ taṃ vadāmi „Tikrai taip, Malukjaputa, nei aš tau sakiau: – ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, ahaṃ te byākarissāmi – aš tau pareikšiu: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti vā’ti;…„Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; napi kira maṃ tvaṃ vadesi nei tu man sakei: – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, bhagavā me byākarissati – Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti…„Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. Evaṃ sante, moghapurisa, Tokiu atveju, kvailas žmogau, ko santo kaṃ paccācikkhasi? kokiu pagrindu ką atstumi?”

126. “Yo kho, mālukyaputta, evaṃ vadeyya – Jei, Malukjaputa, kas taip sakytų: ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, yāva me bhagavā na byākarissati – kol man Palaimintasis nepareikš: “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas”… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; abyākatameva [429] taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, tai taip ir [toliau] liktų, Malukjaputa, Tathagatos nepareikšta, atha so puggalo kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų. Seyyathāpi, mālukyaputta, Sakykime, Malukjaputa, puriso sallena viddho assa žmogus būtų persmeigtas strėle savisena gāḷhapalepanena. ištepta storu nuodų sluoksniu. Tassa mittāmaccā ñātisālohitā Jo draugai, bičiuliai, giminės bhisakkaṃ sallakattaṃ upaṭṭhapeyyuṃ. parūpintų gydytoją, chirurgą. So evaṃ vadeyya – Jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu (neleisiu ištraukti) šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar persmeigęs mane žmogus khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā’ti; yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus evaṃnāmo evaṃgotto iti vā’ti; vardo ir pavardės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar persmeigęs mane žmogus dīgho vā rasso vā majjhimo vā’ti; yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar persmeigęs mane žmogus kāḷo vā sāmo vā maṅguracchavī vā’ti; yra juoda, tamsia ar šviesiaodis“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar persmeigęs mane žmogus amukasmiṃ gāme vā nigame vā nagare vā’ti; yra tokiam ir tokiam kaime, miestelyje ar mieste“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ dhanuṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar lankas iš kurio mane pašovė yadi vā cāpo yadi vā kodaṇḍo’ti; yra ilgasis ar trumpasis“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ jiyaṃ jānāmi yāyamhi viddho, kol nesužinosiu ar lanko templė iš kurio mane pašovė yadi vā akkassa yadi vā saṇhassa [saṇṭhassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yra medžio pluošto, bambukinė, yadi vā nhārussa yadi vā maruvāya yadi vā khīrapaṇṇino’ti; sausgyslinė, kanapinė ar medžio žievės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar lankas iš kurio mane pašovė yadi vā gacchaṃ yadi vā ropima’nti; [padarytas iš] laukinės ar kultivuotos medžiagos“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar lanko iš kurio mane pašovė yassa pattehi vājitaṃ puošiančios plunksnos [vākhittaṃ (ka.)] yadi vā gijjhassa yadi vā kaṅkassa yra maitvanagio, garnio, yadi vā kulalassa yadi vā morassa yadi vā sithilahanuno’ti; vanago, povo ar sakalo“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar lanką iš kurio mane pašovė yassa nhārunā parikkhittaṃ dengiančios sausgyslės yadi vā gavassa yadi vā mahiṃsassa yra buliaus, bizono, yadi vā bheravassa [roruvassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yadi vā semhārassā’ti; laukinio žvėries ar beždžionės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu šios strėlės iki tol, yāva na taṃ sallaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu ar strėlė kuria mane persmeigė yadi vā sallaṃ yadi vā khurappaṃ yra paprasta strėlė, su lenktu, yadi vā vekaṇḍaṃ yadi vā nārācaṃ spygliuotu, geležiniu, yadi vā vacchadantaṃ yadi vā karavīrapatta’nti [430] – veršiuko danties ar oleandro antgaliu“ - aññātameva taṃ, mālukyaputta, tena purisena assa, tai taip ir liktų, Malukjaputa, to žmogaus nesužinota, atha so puriso kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų. Evameva kho, mālukyaputta, Lygiai gi taip, Malukjaputa yo evaṃ vadeyya – jei kas taip sakytų: ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, yāva me bhagavā na byākarissati – kol man Palaimintasis nepareikš: “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas”… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, tai taip ir [toliau] liktų, Malukjaputa, Tathagatos nepareikšta, atha so puggalo kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų.

127. “‘Sassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis yra amžinas“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evaṃ ‘no asassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis nėra amžinas“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evampi ‘no sassato loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis yra amžinas“, ‘asassato loko’ti vā diṭṭhiyā sati ir su pažiūra „pasaulis nėra amžinas“ attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, gimimas tikrai yra, yra senėjimas, yra mirtis, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Antavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis turi ribas“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evaṃ ‘no anantavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis yra begalinis“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evampi ‘no antavā loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, su pažiūra „pasaulis turi ribas“, ‘anantavā loko’ti vā diṭṭhiyā sati ir su pažiūra „pasaulis yra begalinis“ attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, gimimas tikrai yra, yra senėjimas, yra mirtis, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evaṃ ‘no aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „siela yra viena, kūnas yra kita“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evampi ‘no taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, su pažiūra „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ , ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā diṭṭhiyā sati ir su pažiūra „siela yra viena, kūnas yra kita“ attheva jāti…pe… nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata egzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evaṃ ‘no na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata neegzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evampi ‘no hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati ir su pažiūra „Tathagata neegzistuoja po mirties“ attheva jāti…pe… [431] nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evaṃ ‘no neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyvensi; evampi ‘no hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, su pažiūra „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati ir su pažiūra „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ attheva jāti…pe…nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar.

128. “Tasmātiha, mālukyaputta, Todėl, Malukjaputa, abyākatañca me abyākatato dhāretha; tai ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; byākatañca me byākatato dhāretha. o tai ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Kiñca, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? ‘Sassato loko’ti mālukyaputta, mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra amžinas“ - to aš nepareiškiau; ‘asassato loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis nėra amžinas“ - to aš nepareiškiau; ‘antavā loko’ti – mayā abyākataṃ; „pasaulis turi ribas“ - to aš nepareiškiau; ‘anantavā loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra begalinis“ - to aš nepareiškiau; ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti – mayā abyākataṃ; „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ - to aš nepareiškiau; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti – mayā abyākataṃ; „siela yra viena, kūnas yra kita“ - to aš nepareiškiau; ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata egzistuoja po mirties“ - to aš nepareiškiau; ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata neegzistuoja po mirties“ - to aš nepareiškiau; ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“ - to aš nepareiškiau; ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ. „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ - to aš nepareiškiau. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Na hetaṃ, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ Na gi, Malukjaputa, tai neneša naudos, na ādibrahmacariyakaṃ neliečia švento gyvenimo principų, na [netaṃ (sī.)] nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṃvattati. [tai] neatveda nei prie nusivylimo, nei prie potraukio užgesimo, nei prie išnykimo, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo atbudimo, nei prie Nirvanos. Tasmā taṃ mayā abyākataṃ. Todėl aš to nepareiškiau. Kiñca, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Ir ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? ‘Idaṃ dukkha’nti, mālukyaputta, mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kentėjimas“; ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti – mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kentėjimo priežastis“; ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti – mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti – mayā byākataṃ. Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą“. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Etañhi, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ Ogi tai, Malukjaputa, neša nauda, etaṃ ādibrahmacariyakaṃ tai liečia švento gyvenimo principus, nibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati. atveda prie nusivylimo, potraukio užgesimo, išnykimo, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, prie Nirvanos. Tasmā taṃ mayā byākataṃ. Todėl aš tai pareiškiau. Tasmātiha, mālukyaputta[432], Todėl, Malukjaputa, abyākatañca me abyākatato dhāretha; tai ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; byākatañca me byākatato dhārethā”ti. o tai ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamano āyasmā mālukyaputto Pamalonintas gerbiamas Malukjaputa bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Vieną kartą Palaimintasis gyveno Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:

– Vienuoliai, atsisakęs pasaulietinio gyvenimo neturėtų praktikuoti šių dviejų kraštutinumų. Kokių dviejų? Pasišventimo jusliniams malonumams: tai yra žema, nepadoru, pasaulietiška, nekilminga ir nenaudinga; bei pasišventimo savęs kankinimui: tai yra skausminga, nekilminga, nenaudinga. Šių gi, vienuoliai, dviejų kraštutinumų išvengęs, Tathagata suvokė vidurio kelią, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, Nirvanos.

Ir kas tai, vienuoliai, per Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, Nirvanos? Tai taurusis aštuonialypis kelias, t. y.: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas ir teisingas susitelkimas. Štai toks tas Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, kuris atvėrė akis… tobulo atbudimo, Nirvanos.

Ogi, vienuoliai, štai kentėjimo taurioji tiesa: gimimas yra kentėjimas, senėjimas yra kentėjimas, ligos yra kentėjimas, mirtis yra kentėjimas, susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kentėjimas, išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kentėjimas, negavimas to, ko norisi, irgi yra kentėjimas; trumpiau, penkios sankaupos prie kurių galima prisirišti yra kentėjimas. Ogi, vienuoliai, štai kentėjimo priežasties taurioji tiesa: tai yra troškimas, vedantis į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, tai yra: juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas. Ogi, vienuoliai, štai kentėjimo išnykimo taurioji tiesa: tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilavinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas. Ogi, vienuoliai, štai į kentėjimo išnykimą vedančio kelio taurioji tiesa: tai yra taurusis aštuonialypis kelias, tai yra: teisingas požiūris…teisingas susitelkimas.

Vienuoliai, manyje atsirado toks ankščiau negirdėtų dalykų matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: „Tai yra kentėjimo taurioji tiesa.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kentėjimo taurioji tiesa turi būti visiškai suprasta.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kentėjimo taurioji tiesa yra visiškai suprasta.“

Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tai yra kentėjimo priežasties taurioji tiesa.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kentėjimo priežasties taurioji tiesa turi būti pašalinta.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kentėjimo priežasties taurioji tiesa yra pašalinta.“

Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tai yra kentėjimo išnykimo taurioji tiesa.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kentėjimo išnykimo taurioji tiesa turi būti pažinta.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kentėjimo išnykimo taurioji tiesa yra pažinta.“

Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tai yra kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, taurioji tiesa.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, taurioji tiesa turi būti išvystyta.“ Vienuoliai, manyje atsirado toks… ir šviesa: „Tagi kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, taurioji tiesa yra išvystyta.“

Ir iki tol, vienuoliai, kol mano žinojimas ir matymas šių keturių tauriųjų tiesų tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, šiais trimis metodais, dvylika būdų, nebuvo visiškai išgrynintas, aš nesiskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis, pasiekęs neprilygstamo tobulo atbudimo.

Ir tik tada, vienuoliai, kai mano žinojimas ir matymas šių keturių tauriųjų tiesų tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, šiais trimis metodais, dvylika būdų, buvo visiškai išgrynintas, aš paskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis, pasiekęs neprilygstamo tobulo atbudimo. Atsirado manyje žinojimas ir matymas: „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, gerbiamas Kondanja patyrė nesuterštą, tyrą Dharmos matymą: „Visa tai, kas turi prigimtį atsirasti, turi prigimtį išnykti“.

Ir Palaimintajam pasukus Dharmos ratą, žemės dėvai sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dėvai, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Išgirdę žemės dėvų šauksmą, Keturių didžiųjų karalių sferos dėvai sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis… nei dar kas nors pasaulyje.

Išgirdę Keturių didžiųjų karalių sferos dėvų šauksmą, Trisdešimt trijų sferos dėvai… Yama sferos dėvai…Pasitenkinimo sferos dėvai…Kūrimo džiaugsmo sferos dėvai… Džiaugsmo kitų kūriniais sferos dėvai… Brahmų grupės dėvai sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dėvai, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Tada gi, tuo pačiu momentu, tą pačią sekundę, tą pačią akimirką šauksmas nukeliavo iki brahmų pasaulio. Ir ši dešimties tūkstančių pasaulių sistema sudribo, sudrebėjo, stipriai suvirpėjo, ir buvo matoma pasaulyje begalinė nuostabi šviesa, pranokstanti dėvų dievišką didingumą.

Ir tada gi Palaimintasis ištarė šiuos iškilmingus žodžius:

– Kondanja tikrai suprato, Kondanja tikrai suprato!

Ir dėl to gerbiamojo Kondanjos vardu tapo Anjasikondanja.

Dhammacakkappavattanasuttaṃ (Dharmos rato pasukimas, SN V.XXII.ii.1)

Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis bārāṇasiyaṃ viharati gyveno Varanasyje isipatane Išminčių vietovėje migadāye Elnių parke. Tatra [421] kho bhagavā pañcavaggiyee bhikkhū āmantesi Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką: “dveme, bhikkhave, antā “Šių dviejų, vienuoliai, kraštutinumų pabbajitena na sevitabbā atsisakęs pasaulietinio gyvenimo neturėtų praktikuoti. Katame dve? Kurių dviejų? Yo cāyaṃ kāmesu kāmasukhallikānuyogo Tai kas yra pasišventimas jusliniams malonumams: hīno tai yra žema, gammo nepadoru, pothujjaniko pasaulietiška, anariyo nekilminga, anatthasaṃhito nenaudinga; yo cāyaṃ attakilamathānuyogo ir tai kas yra pasišventimas savęs kankinimui: dukkho tai yra skausminga, anariyo nekilminga, anatthasaṃhito nenaudinga. Ete kho ,bhikkhave, ubho ante anupagamma Šių gi, vienuoliai, dviejų kraštutinumų išvengęs majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā Tathagata suvokė vidurinį kelią, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, Nirvanos.

“Katamā ca sā, bhikkhave Ir kas tai, vienuoliai, majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā per Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, Nirvanos? Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo O tai yra taurusis aštuonialypis kelias, seyyathidaṃ – tai yra: sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisingas atidumas, sammāsamādhi teisingas susitelkimas. Ayaṃ kho sā, bhikkhave, Štai toks, vienuoliai, majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā tas Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, Nirvanos.

“Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ– Ogi, vienuoliai, štai kentėjimo taurioji tiesa: jātipi dukkhā ir gimimas yra kentėjimas, jarāpi dukkhā ir senėjimas yra kentėjimas, byādhipi dukkho ir ligos yra kentėjimas, maraṇampi dukkhaṃ ir mirtis yra kentėjimas, appiyehi sampayogo dukkho susidūrimas su tuo kas nemiela yra kentėjimas, piyehi vippayogo dukkho išsiskyrimas su tuo kas miela yra kentėjimas, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ – negavimas to ko norisi irgi yra kentėjimas; saṃkhittena pañcupādānakkhandhā [pañcupādānakkhandhāpi (pī. ka.)] dukkhā trumpiau, penkios sankaupos prie kurių galima prisirišti yra kentėjimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ – Ogi, vienuoliai, štai kentėjimo priežasties taurioji tiesa: yāyaṃ taṇhā ponobbhavikā [ponobhavikā (sī. pī.)] tai troškimas vedantis į pakartotiną būtį, nandirāgasahagatā susijęs su džiugesiu ir geismu, tatratatrābhinandinī siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, seyyathidaṃ [seyyathīdaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)] – tai yra: kāmataṇhā juslinių malonumų troškimas, bhavataṇhā būties troškimas, vibhavataṇhā nebūties troškimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ – Ogi, vienuoliai, štai kentėjimo išnykimo taurioji tiesa: yo tassāyeva taṇhāya tai yra to troškimo asesavirāganirodho visiškas užgesimas ir išnykimas, cāgo [jo] atmetimas, paṭinissaggo atsisakymas, mutti išsilavinimas [nuo jo], anālayo [jo] nepriėmimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhanirodhagāminī paṭipadā [422] ariyasaccaṃ – Ogi, vienuoliai, štai kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą taurioji tiesa: ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – tai yra taurusis aštuonialypis kelias, tai yra: sammādiṭṭhi…pe… sammāsamādhi teisingas požiūris…teisingas susitelkimas.

“‘Idaṃ dukkhaṃ ariyasacca’nti “Tai yra kentėjimo taurioji tiesa,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhaṃ ariyasaccaṃ pariññeyya’nti “Tagi kentėjimo taurioji tiesa turi būti visiškai suprasta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi toks, vienuoliai, anksčiau… atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhaṃ ariyasaccaṃ pariññāta’nti “Tagi kentėjimo taurioji tiesa yra visiškai suprasta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasacca’nti “Tai yra kentėjimo priežasties taurioji tiesa,“ - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ pahātabba’nti “Tagi kentėjimo priežasties taurioji tiesa turi būti pašalinta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai anksčiau… atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ pahīna’nti “Tagi kentėjimo priežasties taurioji tiesa yra pašalinta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasacca’nti “Tai yra kentėjimo išnykimo taurioji tiesa,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ sacchikātabba’nti “Tagi kentėjimo išnykimo taurioji tiesa turi būti pažinta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai anksčiau… atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ sacchikata’nti “Tagi kentėjimo išnykimo taurioji tiesa yra pažinta,“ - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasacca’nti “Tai yra kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą taurioji tiesa,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ bhāvetabba’nti “Tagi kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą taurioji tiesa turi būti išvystyta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai, anksčiau… atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ bhāvita’nti “Tagi kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą taurioji tiesa yra išvystyta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, ankščiau negirdėtų dalykų manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“Yāvakīvañca me, bhikkhave, imesu catūsu ariyasaccesu Ir iki tol, vienuoliai, kol mano šių keturių tauriųjų tiesų evaṃ tiparivaṭṭaṃ dvādasākāraṃ yathābhūtaṃ ñāṇadassanaṃ žinojimas ir matymas tokių kokios jos iš tikrųjų yra šiais trimis metodais, dvylika būdų na suvisuddhaṃ ahosi nebuvo visiškai išgrynintas, neva tāvāhaṃ, bhikkhave[423], aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ[abhisambuddho paccaññāsiṃ (sī. syā. kaṃ.)] nesiskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamo tobulo atbudimo.

“Yato ca kho me, bhikkhave, imesu catūsu ariyasaccesu Ir tik tada, vienuoliai, kai mano šių keturių tauriųjų tiesų evaṃ tiparivaṭṭaṃ dvādasākāraṃ yathābhūtaṃ ñāṇadassanaṃ žinojimas ir matymas tokiomių kokios jos iš tikrųjų yra šiais trimis metodais, dvylika būdų suvisuddhaṃ ahosi buvo visiškai išgrynintas, athāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ paskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamo tobulo atbudimo. Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī.)] “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.” Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū Pamalonintas vienuolių penketukas bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Bet tuo pat metų kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas āyasmato koṇḍaññassa virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ udapādi – atsirado gerbiamo Kondanjos nesuterštas, tyras Dharmos matymas: “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ, sabbaṃ taṃ nirodhadhamma”nti “Visa tai kas turi prigimti atsirasti, turi prigimti išnykti“.

Pavattite ca pana bhagavatā dhammacakke Ir Palaimintajam pasukus Dharmos ratą bhummā devā saddamanussāvesuṃ – žemės dėvai sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dėvai, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje. Bhummānaṃ devānaṃ saddaṃ sutvā Išgirdę žemės dėvų šauksmą cātumahārājikā devā saddamanussāvesuṃ – Keturių didžiųjų karalių sferos dėvai sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dėvai, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.” Cātumahārājikānaṃ devānaṃ saddaṃ sutvā tāvatiṃsā devā Išgirdę Keturių didžiųjų karalių sferos dėvų šauksmą Trisdešimt trijų sferos dėvai… …pe…yāmā devā Yama sferos dėvai… …pe…tusitā devā Pasitenkinimo sferos dėvai… …pe… nimmānaratī devā Kūrimo džiaugsmo sferos dėvai… …pe… paranimmitavasavattī devā Džiaugsmo kitų kūriniais sferos dėvai… …pe… brahmakāyikā devā saddamanussāvesuṃ – Brahmų grupės dėvai sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dėvai, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.”

Itiha tena khaṇena Tada gi, tuo pačiu momentu, (tena layena tą pačią sekundę) [( ) natthi (sī. syā. kaṃ.)] tena muhuttena tą pačią akimirką yāva brahmalokā saddo abbhuggacchi šauksmas nukeliavo iki brahmų pasaulio. Ayañca dasasahassilokadhātu Ir ši dešimties tūkstančių pasaulių sistema saṅkampi sudribo, sampakampi sudrebėjo, sampavedhi stipriai suvirpėjo, appamāṇo ca uḷāro obhāso loke pāturahosi, ir buvo matoma pasaulyje begalinė nuostabi šviesa atikkamma devānaṃ devānubhāvanti pranokstanti dėvų dievišką didingumą.

Atha kho bhagavā Ir tada gi Palaimintasis imaṃ udānaṃ udānesi – ištarė šiuos iškilmingus žodžius: “aññāsi vata, bho, koṇḍañño “Kondanja tikrai suprato, aññāsi vata, bho, koṇḍañño”ti Kondanja tikrai suprato!” Iti hidaṃ āyasmato koṇḍaññassa Ir dėl to gerbiamojo Kondanjos ‘aññāsikoṇḍañño’ tveva nāmaṃ ahosīti vardu tapo Anjasikondanjas.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Gajoje Gajos upės pakrantėje. Ir tuo pačiu metu, savaitę prieš ir po pilnaties, šaltomis, speiguotomis naktimis, krentant sniegui, daugybė dreduotų asketų nardė Gajos upėje, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, taip pat ugnį aukojo [galvodami]: „Taip apsivalysime“. Pamatė gi Palaimintasis, kad savaitę prieš ir po pilnaties, šaltomis, speiguotomis naktimis, krentant sniegui, daugybė tų dreduotų asketų nardė Gajos upėje, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, taip pat ugnį aukojo [galvodami]: „Taip apsivalysime“.

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Ne dėl vandens viens yr švarus, daug žmonių čia maudosi, Bet tas, kas laikosi tiesos ir Dharmos, yra švarus, yra brahmanas.“

9. Jaṭilasuttaṃ (Dreduoti asketai, Ud 1.9)

9. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis gayāyaṃ viharati gayāsīse. buvo apsistojęs Gajoje Gajos upės pakrantėje. Tena kho pana samayena Ir tuo pačiu metu sambahulā jaṭilā daugybė dreduotų asketų, sītāsu hemantikāsu rattīsu šaltomis, speiguotomis naktimis, antaraṭṭhake savaitę prieš ir po pilnaties, himapātasamaye krentant sniegui gayāyaṃ ummujjantipi nimujjantipi, nardė Gajoje, ummujjanimujjampi karonti osiñcantipi, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, aggimpi juhanti – taip pat ugnį aukojo [galvodami]: ‘‘iminā suddhī’’ti. „Taip apsivalysime“.
Addasā kho bhagavā Pamatė gi Palaimintasis, te sambahule jaṭile kad daugybė tų dreduotų asketų sītāsu hemantikāsu rattīsu šaltomis, speiguotomis naktimis, antaraṭṭhake savaitę prieš ir po pilnaties, himapātasamaye krentant sniegui gayāyaṃ ummujjantepi nimujjantepi nardė Gajoje, ummujjanimujjampi karonte [ummujjanimujjaṃ karontepi (sī. pī. ka.)] osiñcantepi paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, aggimpi juhante – taip pat ugnį aukojo [galvodami]: ‘‘iminā suddhī’’ti. „Taip apsivalysime“. Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Na udakena sucī hotī, „Ne dėl vandens viens yr švarus, bahvettha nhāyatī [nahāyatī (sī.)] jano; daug žmonių čia maudosi,
Yamhi saccañca dhammo ca, Bet tas, kas laikosi tiesos ir Dharmos, so sucī so ca brāhmaṇo’’ti. yra švarus, yra brahmanas.“

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

—Vienuoliai!

—Gerbiamasis!—atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

—Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais, pradžią. Vienuoliai, kai pamatysite kažką varge, kažką luošą, turėtumėte prieiti prie tokios išvados: „Aš gi taip pat per šį labai ilgą laiką esu tai patyręs.“ Dėl ko taip yra… {žr. SN II.IV.i.1} … ir to, vienuoliai, tikrai jau pakanka tam kad nusivilti visais sąlygotais dalykais, užgesinti potraukį [prie jų], išsilaisvinti [nuo jų].

Duggatasuttaṃ (Varge, SN II.IV.ii.1)

134. Ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati. buvo apsistojęs Savathėje. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. “Vienuoliai!” “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: “anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. “Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių, trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Yaṃ, bhikkhave, passeyyātha Vienuoliai, kai pamatysite kažką duggataṃ durūpetaṃ varge, kažką luošą, niṭṭhamettha gantabbaṃ – turėtumėte prieiti prie tokios išvados: ‘amhehipi evarūpaṃ paccanubhūtaṃ “Aš gi taip esu patyręs tokį būvį iminā dīghena addhunā’ti. per šį labai ilgą laiką.” Taṃ kissa hetu…pe… Dėl ko taip yra… {žr. SN II.IV.i.1}yāvañcidaṃ, bhikkhave, ir to, vienuoliai, tikrai jau alameva sabbasaṅkhāresu nibbindituṃ pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, alaṃ virajjituṃ alaṃ vimuccitu”nti. pakanka užgesinti potraukį [prie jų], pakanka tam, kad išsilaisvinti [nuo jų].

Vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai. Kurie penki? Tikėjimo valdantis gebėjimas, energingumo valdantis gebėjimas, atidumo valdantis gebėjimas, susitelkimo valdantis gebėjimas, išminties valdantis gebėjimas. Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, jis tiki Tathagatos atbudimu: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dėvų ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas.“ Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys gyvena energingai stengdamasis pašalinti nedoras būsenas, įgyti doras būsenas, dorų būsenų atžvilgiu yra ištvermingas, stiprus, neatskiriamas nuo jų. Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - jis, deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas - jis, deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - jis, deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama pastangos valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra atidumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra atidus, įgijęs aukščiausią atidu apžiūrumą, jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. Jis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose… gyvena kontenpliuodamas protą prote… gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama atidumo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, padaręs paleidimą paramsčiu, įgyja susitelkimą, įgyja proto susikaupimą. Jis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra išmintingas, turi išmintį nukreiptą į kilimą ir nykimą, kuri yra tauri ir persmeigianti, vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu. Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.

Dutiyavibhaṅgasuttaṃ (Antras nagrinėjimas, SN V.iv.I.10)

‘‘Pañcimāni, bhikkhave, indriyāni. Vienuoliai yra penki valdantys gebėjimai. Katamāni pañca? Kurie penki?** Saddhindriyaṃ,** Tikėjimo valdantis gebėjimas, vīriyindriyaṃ, energingumo valdantis gebėjimas, satindriyaṃ, sąmoningumo valdantis gebėjimas, samādhindriyaṃ, susitelkimo valdantis gebėjimas, paññindriyaṃ. išminties valdantis gebėjimas. Katamañca, bhikkhave, saddhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako saddho hoti, Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, saddahati tathāgatassa bodhiṃ – jis tiki Tathagatos atbudimu: ‘itipi so bhagavā “Šis Palaimintasis yra arahaṃ sammāsambuddho arahantas, tobulai atbudęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dėvų ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. **– atbudęs, palaimintas.’ idaṃ vuccati, bhikkhave, saddhindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, vīriyindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys āraddhavīriyo viharati gyvena energingai stengdamasis akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya, pašalinti nedoras būsenas, kusalānaṃ dhammānaṃ upasampadāya, įgyti doras būsenas, thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. dorų būsenų atžvilgiu ištvermingas stiprus, neatskiriamas nuo jų. So anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā [samāpattiyā (syā. kaṃ. ka.)] asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis, deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati – intensyviai naudoja protą, siekia to. idaṃ vuccati, bhikkhave, vīriyindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama pastangos valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, satindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra atidumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys satimā hoti yra sąmoningas, paramena satinepakkena samannāgato, įgijęs aukščiausią atidu apžiūrumą, cirakatampi cirabhāsitampi saritā anussaritā. jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. So kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, Jis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu…pe… …jausmus jausmuose… citte…pe… …prot1 prote… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ – be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. idaṃ vuccati, bhikkhave, satindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama atidumo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca, bhikkhave, samādhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys vossaggārammaṇaṃ karitvā padaręs paleidimą paramsčiu labhati samādhiṃ, įgyja susitelkimą, labhati cittassa ekaggataṃ. įgyja proto susikaupimą. So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi Jis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi upekkhako ca viharati sato sampajāno, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. idaṃ vuccati, bhikkhave, samādhindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, paññindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys paññavā hoti yra išmintingas, udayatthagāminiyā paññāya samannāgato turi išmintį nukreiptą į kilimą ir nykimą, ariyāya nibbedhikāya, kuri yra tauri ir persmeigianti, sammā dukkhakkhayagāminiyā. vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. So ‘idaṃ dukkha’nti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“, ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“, ‘ayaṃ dukkhanirodho’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“, ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ ti yathābhūtaṃ pajānāti – jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą“. idaṃ vuccati, bhikkhave, paññindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu.** Imāni kho, bhikkhave, pañcindriyānī’’ti.** Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.

Savathėje. „Vienuoliai, palaikomi kalnų karaliaus – Himalajų – Nagai brandina kūną, kaupiasi jėgas, o ten subrandinę kūną, prisikaupę jėgų, paneria į mažą tvenkinį; panėrę į mažą tvenkinį, paneria į didelį tvenkinį; panėrę į didelį tvenkinį, paneria į mažą upę; panėrę į mažą upę, paneria į didelę upę; panėrę į didelę upę, paneria į didį vandenyną; ten jų kūnas pasiekia didumą, visišką išsivystymą. Lygiai gi, vienuoliai, taip, palaikomas dorovės, įsitvirtinęs joje, vienuolis lavindamas, dažnai praktikuodamas septynius atbudimo veiksnius, pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje. Ir kaip, vienuoliai, palaikomas dorovės, įsitvirtinęs joje, vienuolis lavindamas, dažnai praktikuodamas septynius atbudimo veiksnius, pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje? Štai vienuolis lavina atidumo atbudimo veiksnį, palaikomą atsiskyrimo, potraukio užgesimo, nutrūkimo, subrandinantį paleidimą; lavina reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnį… lavina energingumo atbudimo veiksnį… lavina gėrėjimosi atbudimo veiksnį… lavina ramybės atbudimo veiksnį… lavina susitelkimo atbudimo veiksnį… lavina lygiažiūros atbudimo veiksnį, palaikomą atsiskyrimo, potraukio užgesimo, nutrūkimo, subrandinantį paleidimą. Štai taip, vienuoliai, palaikomas dorovės, įsitvirtinęs joje, vienuolis lavindamas, dažnai praktikuodamas septynius atbudimo veiksnius, pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje.“

Himavantasuttaṃ (Himalajai, SN V.II.i.1)

182. Sāvatthinidānaṃ[63]. Savathėje. “Seyyathāpi, bhikkhave, “Panašiai, vienuoliai, kaip himavantaṃ pabbatarājānaṃ nissāya nāgā palaikomi kalnų karaliaus - Himalajų – Nagai kāyaṃ vaḍḍhenti, balaṃ gāhenti; brandina kūną, kaupiasi jėgas, te tattha kāyaṃ vaḍḍhetvā balaṃ gāhetvā jie ten subrandinę kūną, prisikaupę jėgų, kusobbhe otaranti, paneria į mažą tvenkinį; kusobbhe otaritvā mahāsobbhe otaranti, panėrę į mažą tvenkinį, paneria į didelį tvenkinį; mahāsobbhe otaritvā kunnadiyo otaranti, panėrę į didelį tvenkinį, paneria į mažą upę; kunnadiyo otaritvā mahānadiyo otaranti, panėrę į mažą upę, paneria į didelę upę; mahānadiyo otaritvā mahāsamuddasāgaraṃ otaranti; panėrę į didelę upę, paneria į didį vandenyną; te tattha mahantattaṃ vepullattaṃ āpajjanti kāyena; ten jų kūnas pasiekia didumą, visišką išsivystymą. evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip, bhikkhu sīlaṃ nissāya sīle patiṭṭhāya palaikomas dorovės, įsitvirtinęs dorovėje, vienuolis, satta bojjhaṅge bhāvento lavindamas septynis atbudimo veiksnius, satta bojjhaṅge bahulīkaronto dažnai praktikuodamas septynis atbudimo veiksnius, mahantattaṃ vepullattaṃ pāpuṇāti dhammesu. pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje. Kathañca, bhikkhave, Ir kaip, vienuoliai, bhikkhu sīlaṃ nissāya sīle patiṭṭhāya palaikomas dorovės, įsitvirtinęs dorovėje, vienuolis, satta bojjhaṅge bhāvento lavindamas septynis atbudimo veiksnius, satta bojjhaṅge bahulīkaronto dažnai praktikuodamas septynis atbudimo veiksnius, mahantattaṃ vepullattaṃ pāpuṇāti dhammesūti? pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis satisambojjhaṅgaṃ bhāveti lavina atidumo atbudimo veiksnį vivekanissitaṃ virāganissitaṃ palaikomą atsiskyrimo, palaikomą potraukio užgesimo, nirodhanissitaṃ vossaggapariṇāmiṃ; palaikomą nutrūkimo, subrandinantį paleidimą; dhammavicayasambojjhaṅgaṃ [64] bhāveti…pe… lavina reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnį… vīriyasambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… lavina energingumo atbudimo veiksnį… pītisambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… lavina gėrėjimosio atbudimo veiksnį… passaddhisambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… lavina ramybės atbudimo veiksnį… samādhisambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… lavina susitelkimo atbudimo veiksnį… upekkhāsambojjhaṅgaṃ bhāveti lavina lygiažiūros atbudimo veiksnį vivekanissitaṃ virāganissitaṃ palaikomą atsiskyrimo, palaikomą potraukio užgesimo, nirodhanissitaṃ vossaggapariṇāmiṃ. palaikomą nutrūkimo, subrandinantį paleidimą. Evaṃ kho, bhikkhave, Štai taip, vienuoliai, bhikkhu sīlaṃ nissāya sīle patiṭṭhāya palaikomas dorovės, įsitvirtinęs dorovėje, vienuolis, satta bojjhaṅge bhāvento lavindamas septynis atbudimo veiksnius, satta bojjhaṅge bahulīkaronto dažnai praktikuodamas septynis atbudimo veiksnius, mahantattaṃ vepullattaṃ pāpuṇāti dhammesū”ti. pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje.”

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi vienuolių daugybei sugrįžus iš aukų rinkimo, jiems susirinkus po valgio, susėdus susirinkimų salėje, kilo tokios kalbos: „Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina tai, kad pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo, išlavintas, dažnai praktikuotas atidumas kūnui atneša didžius vaisius, didžią palaimą!“ Ir štai čia ši vienuolių kalba buvo pertraukta, nes tada gi vakare Palaimintasis išėjęs iš nuošalios vietos, nuėjo į susirinkimų salę, atėjęs atsisėdo į paruoštą jam vietą. Sėdėdamas gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: -Vienuoliai, apie ką kalbėti čia dabar esate susisėdę? Apie ką buvo jūsų kalba, kuri buvo pertraukta?

-Štai, Gerbiamasis, mums sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio susirinkus, susėdus susirinkimų salėje kilo tokios kalbos: „Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina tai, kad pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo, išlavintas, dažnai praktikuotas atidumas kūnui atneša didžius vaisius, didžią palaimą!“

-Ir kaip, vienuoliai, lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kūnui, atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Štai vienuolis, nuėjęs į mišką, po medžiu, ar į tuščią patalpą, atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Jis atidžiai įkvepia, atidžiai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino „įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino „iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino „įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino „iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“,- mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“;- mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“,- mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“. Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas ir energingas, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino „aš einu“, stovėdamas žino „aš stoviu“, sėdėdamas žino „aš sėdžiu“ arba gulėdamas žino „aš guliu“. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino. Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas ir energingas, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas ir energingas, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas, turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai; jį atidaręs apžiūrėtų turintis akis žmogus: „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai… šlapimas.“ Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip įgūdęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis sėdėtų sankryžoje; lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtus sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Sakykime, karaliau, įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Sakykime, karaliau, būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, iš šiaurinės pusės, nei [virš kurio] laikas nuo laiko stipriai palytų. Tada gi iš to ežero šaltos versmės trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis yra lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris1 ir atidus“. Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Sakykime, karaliau, žydrų, raudonų ar baltų lotosų tvenkinyje kurie nors žydri, raudoni ar balti lotosai gimę vandenyje, užaugę vandenyje, nepakiltų virš vandens, tarptų panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus ir iki pat šaknų šaltu vandeniu būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip vienuolis laime be gėrėjimosi šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Sakykime, karaliau, žmogaus kūnas būtų su visa galva apdengtas baltu audeklu, tuomet jame neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Kai jis taip gyvena uolus… Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

Vienuoliai, bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį. Panašiai, vienuoliai, kaip bet kas, protu persmelkęs didį vandenyną, aprėpia bet kokias upeles įtekančias į vandenyną; lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį.

Vienuoliai, bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu. Sakykime, žmogus sviestų sunkų akmens rutulį į drėgno molio krūvą. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas sunkus akmens rutulys galėtų nugrimzti drėgno molio krūvoje?

-Taip, Gerbiamasis.

-Lygiai gi, vienuoliai, taip, bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu. Sakykime, būtų sausa, išdžiūvusi malka [išdžiūvusi išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]. Ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną.“ Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą sausą, išdžiūvusią malką trindamas geriausios kokybės lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?

-Taip, Gerbiamasis.

-Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu. Sakykime, ant laikiklio stovėtų tuščias, dykas puodas vandeniui ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?

-Taip, Gerbiamasis.

-Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui, duoda Marai šansą, tampa Maros ramsčiu.

Vienuoliai, bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu. Sakykime, žmogus sviestų lengvą siūlų kamuolį į kieto medžio stulpą laikantį skersinį kartį. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą lengvą siūlų kamuolį galėtų nugramzdinti kieto medžio stulpe, laikančiame skersinį kartį?

-Tai gi ne, Gerbiamasis.

-Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu. Sakykime, būtų drėgna malka su syvais [su syvais išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]. Ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną“. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą drėgną malką su syvais trindamas paimta geriausios kokybės lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?

-Tai gi ne, Gerbiamasis.

-Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu. Sakykime, ant laikiklio stovėtų iki viršaus, iki krašto pripildytas vandeniu puodas ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?

-Tai gi ne, Gerbiamasis.

-Lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas išlavinęs, praktikavęs dažnai atidumą kūnui, neduoda Marai šanso, netampa Maros ramsčiu.

Vienuoliai, bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Sakykime, ant laikiklio stovėtų iki viršaus, iki krašto pripildytas puodas vandeniui. Jei stiprus žmogus kaip nors jį palenktų, ar vanduo ištekėtų?

-Taip, Gerbiamasis.

-Lygiai gi taip, bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Sakykime, lygiame žemės plote būtų keturi iki viršaus, iki kraštų pripildyti vandens tvenkiniai, atitverti užtvankomis. Jei stiprus žmogus kaip nors užtvanką atidarytų, ar vanduo ištekėtų?

-Taip, Gerbiamasis.

-Lygiai gi taip bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Sakykime, lygioje žemėje, sankryžoje stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu [ir su šalia] paguldytu rimbu. Ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas, pasiėmęs vėžes į kairę ranką, o rimbą į dešinę ranką, pajudėtų kai panorėjęs, kur panorėjęs, ir į priekį, ir atgal. Lygiai gi taip bet kas išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, nukreipdamas protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link, tam kad juos tiesiogiai pažintų, tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas.

Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra taikomas, lavinamas, dažnai praktikuojamas, padarytas transportu, padarytas pagrindu, įkūnytas, įtvirtintas, gerai atliekamas, yra lauktina dešimtalypė nauda.

Įveikiami yra nepasitenkinimas [meditacija] ir pasigėrėjimas [jusliniais malonumais], jo neužvaldo nepasitenkinimas, jis būna kilusio nepasitenkinimo nugalėtoju.

Įveikiami yra baimė ir bijojimas. Jo neapima baimė ir bijojimas, jis būna kilusių baimės ir bijojimo nugalėtoju.

Jis pakelia šaltį, karštį, alkį, troškulį, kontaktą su gyliais, uodais, vėju, saulės kepinimu, ropliais. Jis yra pakantus blogiems žodžiams, kalbėjimo būdams nešantiems blogį, kilusiems kūno skausmingiems, aštriems, šiurkštiems, žiauriems, nemaloniems, nemieliems, atimantiems gyvybę pojūčiams.

Kai tik panorėjęs, nesunkiai, be vargo jis gali patirti keturias džhanas sudarančias aukštesnį protą ir dėl to laimingą buvimą čia ir dabar.

Jis pažįsta įvairius antžmogiškus gebėjimus. Iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio, pasidaro vienas; pasirodo… {žr. DN 2.26} gali valdyti [savo] kūną lygi pat Brahmų pasaulių.

Išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dėvų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.

Kitų būtybių, kitų asmenų protą apgaubęs savuoju pažįsta: protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“, protą be geidulio… protą su bjaurėjimusi… protą be bjaurėjimosi… protą su klydimu… protą be klydimo… susitraukusi protą… išsiblaškusį protą… didumą pasiekusį protą… didumos nepasiekusį protą… pralenkiamą protą… nepralenkiamą protą… sutelktą protą… nesutelktą protą… išsilaisvinusį protą… neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.

Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t.y. vieną gimimą, du gimimus… {žr. DN 2.29} taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.

Išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.

Sunaikinęs intakus, pats tiesiogine patirtimi pažinęs, be intakų čia ir dabar įžengia į proto išsilavinimą, išsilavinimą išmintimi ir būna jame.

Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra taikomas, lavinamas, dažnai praktikuojamas, padarytas transportu, padarytas pagrindu, įkūnytas, įtvirtintas, gerai atliekamas, yra lauktina ši dešimtalypė nauda.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Kāyagatāsatisuttaṃ (Atidumas kūnui, MN III.ii.9)

153. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho sambahulānaṃ bhikkhūnaṃ pacchābhattaṃ piṇḍapātapaṭikkantānaṃ Tada gi daugybei vienuolių sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio upaṭṭhānasālāyaṃ sannisinnānaṃ sannipatitānaṃ susirinkus, susėdus susirinkimų salėje ayamantarākathā udapādi – kilo tokios kalbos: “acchariyaṃ, āvuso, abbhutaṃ, āvuso! Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina! Yāvañcidaṃ tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena kāyagatāsati [kāyagatā sati (syā. kaṃ. pī.)] Tai kad atidumas kūnui pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo bhāvitā bahulīkatā mahapphalā vuttā mahānisaṃsā”ti. išlavintas, dažnai praktikuotas atneša didžius vaisius, didžią palaimą.” Ayañca hidaṃ tesaṃ bhikkhūnaṃ antarākathā vippakatā hoti, Ir štai čia ši vienuolių kalba buvo pertraukta, atha kho bhagavā sāyanhasamayaṃ nes tada gi vakare Palaimintasis paṭisallānā vuṭṭhito yena upaṭṭhānasālā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo į susirinkimų salę, upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi. atėjęs atsisėdo ant paruoštos sėdėjimo vietos. Nisajja kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Sėdėdamas gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā, “Vienuoliai, apie ką čia dabar kalbėti esate susisėdę, kā ca pana vo antarākathā vippakatā”ti? apie ką buvo jūsų kalba kuri buvo pertraukta?” “Idha[89], bhante, Štai, Gerbiamasis, amhākaṃ pacchābhattaṃ piṇḍapātapaṭikkantānaṃ mums sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio upaṭṭhānasālāyaṃ sannisinnānaṃ sannipatitānaṃ susirinkus, susėdus susirinkimų salėje ayamantarākathā udapādi – kilo tokios kalbos: ‘acchariyaṃ, āvuso, abbhutaṃ, āvuso! “Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina! Yāvañcidaṃ tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena kāyagatāsati Tai kad atidumas kūnui pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai atbudusiojo bhāvitā bahulīkatā mahapphalā vuttā mahānisaṃsā’ti. išlavintas, dažnai praktikuotas atneša didžius vaisius, didžią palaimą.” Ayaṃ kho no, bhante, antarākathā vippakatā, Apie tai buvo mūsų kalba kuri buvo pertraukta atha bhagavā anuppatto”ti. kai atėjo Palaimintasis.”

154. “Kathaṃ bhāvitā ca, bhikkhave, Ir kaip, vienuoliai, lavinamas, kāyagatāsati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā? dažnai praktikuojamas atidumas kūnui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova passasati; atidžiai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“. Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā [gehassitā (ṭīkā)] sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti [ekodī hoti (sī.), ekodibhoti (syā. kaṃ.)] samādhiyati. protas viduje nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃ, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ [kāyagataṃ satiṃ (syā. kaṃ. pī.)] bhāveti. Taip vienuolis lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino „aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino „aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino „aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino „aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino. Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna [90] caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ [karīsaṃ matthaluṅgaṃ (ka.)], žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų ubhatomukhā putoḷi [mūtoḷī (sī. syā. kaṃ. pī.)] pūrā maišas turintis dvi angas pilnas nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṃ – visokiausių grūdų, tokių kaip: sālīnaṃ vīhīnaṃ basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, muggānaṃ māsānaṃ pupos, pupuolės, tilānaṃ taṇḍulānaṃ, sezamo sėklos, valyti ryžiai, tamenaṃ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya – jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: ‘ime sālī ime vīhī „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, ime muggā ime māsā tai pupos, tai pupuolės, ime tilā ime taṇḍulā’ti; tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru [nahāru (sī. syā. kaṃ. pī.)] aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“ Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna [91] caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar goghātakantevāsī vā skerdiko padėjėjas gāviṃ vadhitvā išdorojęs karvę, catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa; padalinęs ją į dalis, sėdėtų sankryžoje; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“ Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya [sīvathikāya (sī. syā. kaṃ. pī.)] chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti [etaṃ anatītoti (sī.)]. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa ātāpino pahitattassa viharato Kai jis taip gyvena uolus, entuziastingas, energingas, ye gehasitā sarasaṅkappā te pahīyanti. paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Tesaṃ pahānā Kai jie yra pašalinti, ajjhattameva cittaṃ santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. protas iš vidaus nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Evaṃpi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā [gijjhehi vā khajjamānaṃ suvānehi vā khajjamānaṃ sigālehi vā (sī. syā. kaṃ. pī.)] khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna [92] caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūno išmesto kapinėse aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius su kraujais ir mėsom sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikāni apagatasambandhāni [apagatanahārūsambandhāni (syā. kaṃ.)] disāvidisāvikkhittāni [disāvidisāsu vikkhitāni (sī. pī.)] griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses, aññena hatthaṭṭhikaṃ aññena pādaṭṭhikaṃ vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ [aññena gopphakaṭṭhikanti idaṃ sī. syā. kaṃ. pī. potthakesu natthi] aññena jaṅghaṭṭhikaṃ vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ aññena kaṭiṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)] vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ aññena gīvaṭṭhikaṃ vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ aññena dantaṭṭhikaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)]. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūno išmesto kapinėse aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni [saṅkhavaṇṇūpanibhāni (sī. syā. kaṃ. pī.)] …pe… baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni…pe… pasenusių kaulų krūvą… aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“ Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

155. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. So imameva kāyaṃ vivekajena pītisukhena Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho nhāpako [nahāpako (sī. syā. kaṃ. pī.)] vā nhāpakantevāsī vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos aptarnautojo padėjėjas kaṃsathāle nhānīyacuṇṇāni [nahānīyacuṇṇāni (sī. syā. kaṃ. pī.)] ākiritvā pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, udakena paripphosakaṃ paripphosakaṃ sanneyya, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos sāyaṃ nhānīyapiṇḍi [sāssa nahānīyapiṇḍī (sī. syā. kaṃ. pī.)] snehānugatā snehaparetā į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, santarabāhirā phuṭā snehena, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, na ca paggharaṇī; bet nevarvėtų; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi Taip vienuolis imameva kāyaṃ vivekajena pītisukhena dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena [93] apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis vitakkavicārānaṃ vūpasamā kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. So imameva kāyaṃ samādhijena pītisukhena Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakarahado gambhīro ubbhidodako [ubbhitodako (syā. kaṃ. ka.)] gilus ežeras su gilumine versme tassa nevassa puratthimāya disāya udakassa āyamukhaṃ, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, na dakkhiṇāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš pietinės pusės, na pacchimāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš vakarinės pusės, na uttarāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš šiaurinės pusės, devo ca na kālenakālaṃ sammādhāraṃ anuppaveccheyya. nei [į kurį] laikas nuo laiko stipriai palytų. Atha kho tamhāva udakarahadā sītā vāridhārā Tada gi iš to ežero šaltos versmės ubbhijjitvā tameva udakarahadaṃ sītena vārinā trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą abhisandeyya parisandeyya paripūreyya paripphareyya, užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų nāssa kiñci sabbāvato udakarahadassa sītena vārinā apphuṭaṃ assa. taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu Lygiai gi Taip vienuolis imameva kāyaṃ samādhijena pītisukhena dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis pītiyā ca virāgā išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis upekkhako ca viharati sato sampajāno, yra lygiažiūris1, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: “jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus”. So imameva kāyaṃ nippītikena sukhena Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip uppaliniyaṃ vā paduminiyaṃ vā puṇḍarīkiniyaṃ vā žydrų lotosų tvenkinyje, raudonų lotosų tvenkinyje ar baltų lotosų tvenkinyje appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā kurie nors žydri lotosai, raudoni lotosai ar balti lotosai udake jātāni udake saṃvaḍḍhāni gimę vandenyje, užaugę vandenyje udakānuggatāni antonimuggaposīni[94], nepakiltų virš vandens, tarptų panardinti vandenyje; tāni yāva caggā yāva ca mūlā sītena vārinā jie nuo viršaus ir iki pat šaknu šaltu vandeniu abhisannāni parisannāni [abhisandāni parisandāni (ka.)] paripūrāni paripphuṭāni [paripphuṭṭhāni (pī.)], būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti nāssa [na nesaṃ (?)] kiñci sabbāvataṃ uppalānaṃ vā padumānaṃ vā puṇḍarīkānaṃ vā sītena vārinā apphuṭaṃ assa; taip, kad tuose žydruose lotosuose, raudonuose lotosuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi Taip vienuolis imameva kāyaṃ nippītikena sukhena laime be gėrėjimosi šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā, atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati, pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, so imameva kāyaṃ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip puriso odātena vatthena sasīsaṃ pārupitvā nisinno assa, žmogus būtų su galva apdengtas baltu audeklu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa odātena vatthena apphuṭaṃ assa; jo kūne neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; evameva kho, bhikkhave, lygiai gi taip, vienuoliai, bhikkhu imameva kāyaṃ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Tassa evaṃ appamattassa…pe… Kai jis taip gyvena uolus… evampi, bhikkhave, bhikkhu kāyagatāsatiṃ bhāveti. Taip vienuolis taip pat lavina atidumą kūnui.

156. “Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, antogadhāvāssa [antogadhā tassa (sī. pī.)] kusalā dhammā ye keci vijjābhāgiyā. aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip yassa kassaci mahāsamuddo cetasā phuṭo, bet kas, protu persmelkęs didį vandenyną, antogadhāvāssa kunnadiyo yā kāci samuddaṅgamā; aprėpia bet kokias upeles įtekančias į vandenyną; evameva kho, bhikkhave, lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui, antogadhāvāssa kusalā dhammā ye keci vijjābhāgiyā. aprėpia bet kokias doras būsenas skatinančias išmintį.

“Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ [āramaṇaṃ (?)]. tampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, puriso Panašiai, vienuoliai, kaip kad žmogus garukaṃ silāguḷaṃ allamattikāpuñje pakkhipeyya. sviestų sunkų akmens rutulį į drėgno molio krūvą. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu taṃ garukaṃ silāguḷaṃ ar tas sunkus akmens rutulys allamattikāpuñje labhetha otāra”nti? nugrims drėgno molio krūvoje?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva [95] kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ. tampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip sukkhaṃ kaṭṭhaṃ koḷāpaṃ [koḷāpaṃ ārakā udakā thale nikkhittaṃ (ka.)]; [būtų] sausa, išdžiūvusi malka [išdžiūvusi išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]; atha puriso āgaccheyya uttarāraṇiṃ ādāya – tada ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: ‘aggiṃ abhinibbattessāmi, “Įžiebsiu ugnį, tejo pātukarissāmī’ti. iššauksiu liepsną”. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso amuṃ sukkhaṃ kaṭṭhaṃ koḷāpaṃ ar tas žmogus tą sausą, išdžiūvusią malką uttarāraṇiṃ ādāya abhimanthento [abhimanthento (syā. kaṃ. pī. ka.)] trindamas paimta geriausios kokybės lazdele aggiṃ abhinibbatteyya, įžiebtų ugnį, tejo pātukareyyā”ti? iššauktų liepsną?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ. tampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakamaṇiko ritto tuccho ādhāre ṭhapito; [būtų] tuščias, dykas puodas vandeniui pastatytas ant laikiklio atha puriso āgaccheyya udakabhāraṃ ādāya. tada ateitų žmogus nešinas vandeniu. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso labhetha udakassa nikkhepana”nti? ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati abhāvitā abahulīkatā, neišlavinęs, nepraktikavęs dažnai atidumo kūnui labhati tassa māro otāraṃ, duoda Marai šansą, labhati tassa māro ārammaṇaṃ. tampa Maros ramsčiu.

157. “Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, puriso Panašiai, vienuoliai, kaip kad žmogus lahukaṃ suttaguḷaṃ sabbasāramaye aggaḷaphalake pakkhipeyya. sviestų lengvą siūlų kamuolį į kieto medžio stulpą laikantį skersinį kartį. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso taṃ lahukaṃ suttaguḷaṃ ar tas žmogus tą lengvą siūlų kamuolį sabbasāramaye aggaḷaphalake labhetha otāra”nti? gali nugramzdinti kieto medžio stulpe laikančiame skersinį kartį?” “No hetaṃ, bhante”. “Tai gi ne, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, “Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip allaṃ kaṭṭhaṃ sasnehaṃ [sasnehaṃ ārakā udakā thale nikkhittaṃ (ka.)]; [būtų] drėgna malka su syvais [su syvais išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą] atha puriso āgaccheyya uttarāraṇiṃ ādāya – tada ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti: ‘aggiṃ abhinibbattessāmi, “Įžiebsiu ugnį, tejo pātukarissāmī’ti. iššauksiu liepsną”. Taṃ kiṃ [96] maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso amuṃ allaṃ kaṭṭhaṃ sasnehaṃ ar tas žmogus tą drėgną malką su syvais uttarāraṇiṃ ādāya abhimanthento trindamas paimta geriausios kokybės lazdele aggiṃ abhinibbatteyya, įžiebtų ugnį, tejo pātukareyyā”ti? iššauktų liepsną?” “No hetaṃ, bhante”. “Tai gi ne, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, “Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakamaṇiko pūro udakassa samatittiko kākapeyyo ādhāre ṭhapito; [būtų] pripildytas iki viršaus, iki krašto puodas vandeniui pastatytas ant laikiklio; atha puriso āgaccheyya udakabhāraṃ ādāya. tada ateitų žmogus nešinas vandeniu. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Vienuoliai, kaip jūs manote, api nu so puriso labhetha udakassa nikkhepana”nti? ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?” “No hetaṃ, bhante”. “Tai gi ne, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, “Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui na tassa labhati māro otāraṃ, neduoda Marai šanso, na tassa labhati māro ārammaṇaṃ. netampa Maros ramsčiu.”

158. “Yassa kassaci, bhikkhave, Vienuoliai, bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip udakamaṇiko pūro udakassa samatittiko kākapeyyo ādhāre ṭhapito. [būtų] pripildytas iki viršaus, iki krašto puodas vandeniui pastatytas ant laikiklio. Tamenaṃ balavā puriso yato yato āviñcheyya, Jei stiprus žmogus kaip nors jį palenktų āgaccheyya udaka”nti? ar vanduo ištekėtų?” “Evaṃ, bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip same bhūmibhāge caturassā pokkharaṇī [pokkhariṇī (sī.)] assa lygiame žemės plote būtų keturi tvenkiniai āḷibandhā pūrā udakassa samatittikā kākapeyyā. atitverti užtvankomis, iki viršaus, iki kraštų pripildyti vandens. Tamenaṃ balavā puriso yato yato āḷiṃ muñceyya Jei stiprus žmogus kaip nors užtvanką atidarytų, āgaccheyya udaka”nti? ar vanduo ištekėtų?” “Evaṃ[97], bhante”. “Taip, Gerbiamasis.” “Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas. Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip subhūmiyaṃ catumahāpathe lygioje žemėje, sankryžoje ājaññaratho yutto assa ṭhito odhastapatodo [obhastapatodo (ka.), ubhantarapaṭodo (syā. kaṃ.) ava + dhaṃsu + ta = odhasta-itipadavibhāgo]; stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu [ir su šalia] paguldytu rimbu, tamenaṃ dakkho yoggācariyo assadammasārathi abhiruhitvā ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas vāmena hatthena rasmiyo gahetvā pasiėmęs vėžes į kairę ranką, dakkhiṇena hatthena patodaṃ gahetvā pasiėmęs rimbą į dešinę ranką yenicchakaṃ yadicchakaṃ kai panorėjęs, kur panorėjęs sāreyyāpi paccāsāreyyāpi; pajudėtų ir į priekį, ir atgal; evameva kho, bhikkhave, lygiai gi, vienuoliai, taip yassa kassaci bet kas kāyagatāsati bhāvitā bahulīkatā, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kūnui so yassa yassa abhiññāsacchikaraṇīyassa dhammassa cittaṃ abhininnāmeti abhiññāsacchikiriyāya, nukreipdamas protą link bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų tam kad juos tiesiogiai pažintų, ta tatre sakkhibhabbataṃ pāpuṇāti sati satiāyatane. tampa jų liudytoju, kai tam yra pagrindas.”

159. “Kāyagatāya, bhikkhave, satiyā Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra āsevitāya bhāvitāya bahulīkatāya taikomas, lavinamas, dažnai praktikuojamas, yānīkatāya vatthukatāya padarytas transportu, padarytas pagrindu anuṭṭhitāya paricitāya susamāraddhāya įkūnytas, įtvirtintas, yra gerai atliekamas, dasānisaṃsā pāṭikaṅkhā. yra lauktina dešimtalypė nauda. Aratiratisaho hoti, Įveikiami yra [meditacijos] nemėgimas ir pasigėrėjimas [jusliniais malonumais], na ca taṃ arati sahati, jo neapima nepasitenkinimas, uppannaṃ aratiṃ abhibhuyya viharati. jis gyvena kilusio nepasitenkinimo nugalėtoju.

“Bhayabheravasaho hoti, Įveikiami yra baimė ir bijojimas, na ca taṃ bhayabheravaṃ sahati, jo neapima baimė ir bijojimas, uppannaṃ bhayabheravaṃ abhibhuyya viharati. jis gyvena kilusių baimės ir bijojimo nugalėtoju.

“Khamo hoti Jis pakelia sītassa uṇhassa šaltį, karštį, jighacchāya pipāsāya alkį, troškulį, ḍaṃsamakasavātātapasarīsapasamphassānaṃ kontaktą su gyliais, uodais, vėju, saulės kepinimų, ropliais; duruttānaṃ durāgatānaṃ vacanapathānaṃ, blogiems žodžiams, kalbėjimo būdams nešantiems blogį, uppannānaṃ sārīrikānaṃ vedanānaṃ dukkhānaṃ kilusiems kūno skausmingiems pojūčiams tibbānaṃ kharānaṃ kaṭukānaṃ aštriems, šiurkštiems, žiauriems, asātānaṃ amanāpānaṃ pāṇaharānaṃ nemaloniems, nemieliems, atimantiems gyvybę adhivāsakajātiko hoti. jis yra pakantus.

“Catunnaṃ jhānānaṃ ābhicetasikānaṃ diṭṭhadhammasukhavihārānaṃ [98] Jis gali patirti keturias džhianas sudarančias aukštesnį protą ir dėl to laimingą buvimą čia ir dabar, nikāmalābhī hoti akicchalābhī akasiralābhī. kai tik panorėjęs, nesunkiai, be vargo.

“So anekavihitaṃ iddhividhaṃ paccanubhoti. Jis pažįsta įvairius antžmoniškus gebėjimus. Ekopi hutvā bahudhā hoti, Iš vieno pasidaro daugeliu, bahudhāpi hutvā eko hoti; iš daugelio, pasidaro vienas; āvibhāvaṃ…pe… pasirodo… {žr. DN 2.26} yāva brahmalokāpi kāyena vasaṃ vatteti. turi valdžią virš [savo] kūno lygi pat Brahmų pasaulių.

“Dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya Išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu ubho sadde suṇāti dibbe ca mānuse ca ye dūre santike ca. girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.

“Parasattānaṃ parapuggalānaṃ Kitų būtybių, kitų asmenų cetasā ceto paricca pajānāti. protą apgaubęs savoju žino. Sarāgaṃ vā cittaṃ ‘sarāgaṃ citta’nti pajānāti, Protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“, vītarāgaṃ vā cittaṃ…pe… protą be geidulio… sadosaṃ vā cittaṃ… protą su bjaurėjimusi… vītadosaṃ vā cittaṃ… protą be bjaurėjimosi… samohaṃ vā cittaṃ… protą su klydimu… vītamohaṃ vā cittaṃ… protą be klydimo… saṅkhittaṃ vā cittaṃ… susitraukusi protą… vikkhittaṃ vā cittaṃ… išsiblaškusį protą… mahaggataṃ vā cittaṃ… didumą pasiekusį protą… amahaggataṃ vā cittaṃ… didumos nepasiekusį protą… sauttaraṃ vā cittaṃ… pralenkiamą protą… anuttaraṃ vā cittaṃ… nepralenkiamą protą… samāhitaṃ vā cittaṃ… sutelktą protą… asamāhitaṃ vā cittaṃ… nesutelktą protą… vimuttaṃ vā cittaṃ… išsilaisvinusį protą… avimuttaṃ vā cittaṃ ‘avimuttaṃ citta’nti pajānāti. neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.

“So anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: ekampi [99] jātiṃ dvepi jātiyo… vieną gimimą, du gimimus… {žr. DN 2.29} iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati. taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.

“Dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe, sugate duggate, mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti. jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.

“Āsavānaṃ khayā Sunaikinęs intakus anāsavaṃ cetovimuttiṃ paññāvimuttiṃ diṭṭheva dhamme sayaṃ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati. pats tiesiogine patirtimi pažinęs, čia ir dabar, be intakų įžengia į proto išsilavinimą, išsilavinimą išmintimi ir būna jame.

“Kāyagatāya, bhikkhave, satiyā Vienuoliai, kai atidumas kūnui yra āsevitāya bhāvitāya bahulīkatāya taikomas, išlavinamas, dažnai praktikuojamas, yānīkatāya vatthukatāya padarytas transportu, padarytas pagrindu anuṭṭhitāya paricitāya susamāraddhāya įkūnytas, įtvirtintas, gerai atliekamas, ime dasānisaṃsā pāṭikaṅkhā”ti. yra lauktina ši dešimtalypė nauda.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

  1. Lygiažiūris (upekkhako) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; neteikiantis niekam pirmenybės, nenusistatęs prieš nieką.  2

1.Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi gilią naktį vienas dėva, neprilygstama šviesa nušvietęs visą Džetos girią, atėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs pasveikino jį ir atsistojo iš šono. Iš šono stovėdamas, tas dėva ištarė Palaimintajam posmą:

  1. Mąsto apie palaimą daugybė dėvų ir žmonių norėdami klestėjimo,
    Prašau, pasakyki, kas sudaro didžiausią palaimą!

  2. Nebendravimas su kvailiais, bendravimas su išminčiais,
    Ir garbinimas tų, kas nusipelno garbės – tai yra didžiausia palaima.

  3. Tinkama gyvenamoji vieta, anksčiau padaryti dorovingi poelgiai
    Ir teisinga linkme judėjimas – tai yra didžiausia palaima.

  4. Daug žinių ir įgūdžių, drausmės laikymasis
    Ir gerų žodžių sakymas – tai yra didžiausia palaima.

  5. Rūpinimasis motina ir tėvu, žmonos ir vaikų globojimas,
    Ir taikūs užsiėmimai – tai yra didžiausia palaima.

  6. Aukojimas ir teisingas gyvenimo būdas, rūpinimasis giminaičiais
    Ir nesmerktini poelgiai – tai yra didžiausia palaima.

  7. Blogio nemėgimas, susilaikymas nuo jo, svaigalų nevartojimas
    Ir stropumas Dharmoje – tai yra didžiausia palaima.

  8. Pagarbumas ir nuolankumas, pasitenkinimas, dėkingumas
    Ir Dharmos klausymas – tai yra didžiausia palaima.

  9. Kantrumas ir paklusnumas, atsiskyrėlių matymas
    Ir savalaikis Dharmos aptarimas – tai yra didžiausia palaima.

  10. Savitvarda ir skaistus gyvenimas, tauriųjų tiesų matymas
    Ir Nirvanos pažinimas – tai yra didžiausia palaima.

  11. Paliestas likimo staigmenų, jo protas nesuvirpa,
    [Būti] be liūdesio, nesuteptu ir saugiu – tai yra didžiausia palaima.

  12. Visi, kas taip gyvena, nenugalimi yra visur,
    Jie visur yra laimingi, jiems tai yra didžiausia palaima.

Maṅgalasuttaṃ (Palaima, Khp 5, Sn II.4)

1. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho aññatarā devatā Tada gi vienas dėva abhikkantāya rattiyā gilią naktį abhikkantavaṇṇā kevalakappaṃ jetavanaṃ obhāsetvā neprilygstama šviesa nušvietęs visą Džetos girią yena bhagavā tenupasaṅkami atėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ aṭṭhāsi atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhitā kho sā devatā Iš šono stovėdamas, tas dėva bhagavantaṃ gāthāya ajjhabhāsi – ištarė Palaimintajam posmą:

2. ‘‘Bahū devā manussā ca, maṅgalāni acintayuṃ; Mąsto apie palaimą daugybė dėvų ir žmonių
Ākaṅkhamānā sotthānaṃ, brūhi maṅgalamuttamaṃ’’. norėdami klestėjimo, prašau, pasakyki, kas sudaro didžiausią palaimą!

3. ‘‘Asevanā ca bālānaṃ, paṇḍitānañca sevanā; Nebendravimas su kvailiais, bendravimas su išminčiais
Pūjā ca pūjaneyyānaṃ [pūjanīyānaṃ (sī. syā. kaṃ. pi.)], etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir garbinimas tų, kas nusipelno garbės – tai yra didžiausia palaima.

4. ‘‘Patirūpadesavāso ca, pubbe ca katapuññatā; Tinkama gyvenamoji vieta, anksčiau padaryti dorovingi poelgiai
Attasammāpaṇidhi [atthasammāpaṇīdhī (katthaci)] ca, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir teisinga linkme judėjimas - tai yra didžiausia palaima.

5. ‘‘Bāhusaccañca sippañca, vinayo ca susikkhito; Daug žinių ir įgūdžių, drausmės laikymasis
Subhāsitā ca yā vācā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir gerų žodžių sakymas – tai yra didžiausia palaima.

6. ‘‘Mātāpitu upaṭṭhānaṃ, puttadārassa saṅgaho; Rūpinimasis motina ir tėvu, žmonos ir vaikų globojimas,
Anākulā ca kammantā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir taikūs užsiėmimai – tai yra didžiausia palaima.

7. ‘‘Dānañca dhammacariyā ca, ñātakānañca saṅgaho; Aukojimas ir teisingas gyvenimo būdas, rūpinimasis giminaičiais
Anavajjāni kammāni, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir nesmerktini poelgiai – tai yra didžiausia palaima.

8. ‘‘Āratī viratī pāpā, majjapānā ca saṃyamo; Blogio nemėgimas, susilaikymas nuo jo, svaigalų nevartojimas
Appamādo ca dhammesu, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir stropumas Dharmoje – tai yra didžiausia palaima.

9. ‘‘Gāravo ca nivāto ca, santuṭṭhi ca kataññutā; Pagarbumas ir nuolankumas, pasitenkinimas, dėkingumas
Kālena dhammassavanaṃ [dhammassāvaṇaṃ (ka. sī.), dhammasavanaṃ (ka. sī.)] , etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir Dharmos klausymas – tai yra didžiausia palaima.

10. ‘‘Khantī ca sovacassatā, samaṇānañca dassanaṃ; Kantrumas ir paklusnumas, atsiskyrėlių matymas
Kālena dhammasākacchā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir savalaikis Dharmos aptarimas – tai yra didžiausia palaima.

11. ‘‘Tapo ca brahmacariyañca, ariyasaccāna dassanaṃ; Savitvarda ir skaistus gyvenimas, Tauriųjų tiesų matymas
Nibbānasacchikiriyā ca, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir Nirvanos pažinimas – tai yra didžiausia palaima.

12. ‘‘Phuṭṭhassa lokadhammehi, cittaṃ yassa na kampati; Paliestas likimo staigmenų, jo protas nesuvirpa,
Asokaṃ virajaṃ khemaṃ, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. [Būti] be liūdesio, nesuteptu ir saugiu – tai yra didžiausia palaima.

13. ‘‘Etādisāni katvāna, sabbatthamaparājitā; Visi, kas taip gyvena, nenugalimi yra visur,
Sabbattha sotthiṃ gacchanti, taṃ tesaṃ maṅgalamuttama’’nti. Jie visur yra laimingi, jiems tai yra didžiausia palaima.

Taip aš girdėjau: Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Gerbiamas Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos. Tada gi Palaimintasis pažvelgęs atgal kreipėsi į gerbiamą Rahulą:

—Rahula, bet kokia materija - ar praeities, dabarties, ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar toli, ar arti - visa materija: „nėra mano, nėra „aš“, nėra manoji savastis“- tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

—Ar tik materija, Palaimintasis, ar tik materija, gerai žengęs?

—Ir materija, ir jausmas, ir suvokimas, ir proto dariniai, ir sąmonė, Rahula.

Tada gi gerbiamas Rahula [pagalvojo]: „Na kas dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą eitų į kaimą aukų [rinkti]?“ - apsisukęs grįžo atgal, atsisėdo po vienu medžiu sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Gerbiamas Sariputa gi pamatė gerbiamą Rahulą taip sėdintį po medžiu. Pamatęs, kreipėsi į gerbiamą Rahulą:

—Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija atneša didžius vaisius, didžią palaimą.

Tada gi vakare gerbiamas Rahula išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Rahula pasakė Palaimintajam:

—Kaip gi, gerbiamasis, lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą?

—Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, t.y. galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama - tai vadinama vidiniu žemės elementu. Na bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas - tai tėra žemės elementas. Jis „nėra mano, nėra „aš“, nėra manoji savastis“ – tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisinga išmintimi pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis prie žemės elemento.

Ir kas, Rahula, yra vandens elementas? Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis vandens elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama, t.y. tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama - tai vadinama vidiniu vandens elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis prie vandens elemento.

Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas? Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis ugnies elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra ugnis, karšta, yra įsikabinama, t.y. tai, kas šildo, kas sendina, kas degina, ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra ugnis, karšta, įsikabinama - tai vadinama vidiniu ugnies elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis prie ugnies elemento.

Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas? Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis vėjo elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama, t.y. vėjai judantys į viršų, vėjai judantys žemyn, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, vėjai palydintys kūno dalių judėjimą, iškvėpimas, įkvėpimas, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama - tai vadinama vidiniu vėjo elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis prie vėjo elemento.

Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis erdvės elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra erdvė, erdvumas, yra įsikabinama, t.y. ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tas, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama, yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra erdvė, erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos, – yra įsikabinama - tai vadinama vidiniu erdvės elementu. Na bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas - tai tėra erdvės elementas. Jis „nėra mano, nėra „aš“, nėra manoji savastis“ – tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisinga išmintimi pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, protas nusivilia erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis prie erdvės elemento.

Rahula, lavink panašią į žemę meditaciją. Tikrai, tau lavinant panašią į žemę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip kai ant žemės numetami ir švarūs [daiktai], ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės, ir pūliai, ir kraujas, žemė dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į žemę meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į žemę meditaciją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.

Rahula, lavink panašią į vandenį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip kai vandenyje plaunami ir švarūs [daiktai], ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės, ir pūliai, ir kraujas, vanduo dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į vandenį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.

Rahula, lavink panašią į ugnį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip ugnis degina ir švarius [daiktus], ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles, ir pūlius, ir kraują, ir ugnis dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į ugnį meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.

Rahula, lavink panašią į vėją meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip vėjas pučia ir į švarius [daiktus], ir į nešvarius, ir į išmatas, ir į šlapimą, ir į seiles, ir į pūlius, ir į kraują, ir vėjas dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip lavink panašią į vėją meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.

Rahula, lavink panašią į erdvę meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti. Kaip erdvė yra niekuo neparemta; lygiai gi, taip lavink panašią į erdvę meditaciją. Tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame likti.

Rahula, lavink geranoriškumo meditaciją. Tikrai tau lavinant geranoriškumo meditaciją išnyks piktanoriškumas. Lavink gailestingumo meditaciją. Tikrai tau lavinant gailestingumo meditaciją išnyks susierzinimas. Lavink prijaučiančio džiaugsmo meditaciją. Tikrai tau lavinant prijaučiančio džiaugsmo meditaciją išnyks antipatija. Lavink lygiažiūros meditaciją. Tikrai tau lavinant lygiažiūros meditaciją išnyks pasibjaurėjimas. Lavink atgrasumo meditaciją. Tikrai tau lavinant atgrasumo meditaciją išnyks geismas. Lavink nepastovumo suvokimo meditaciją. Tikrai tau lavinant nepastovumo suvokimo meditaciją išnyks išdidumas.

Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija tau atneš didžius vaisius, didžią palaimą. Ir kaip lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Štai, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs sąmoningumą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia.

Ilgai įkvėpdamas jis žino „įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino „iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino „įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino „iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“,- mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“;- mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“,- mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi“, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas laimę“, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas laimę“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas proto darinius“ jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas proto darinius“; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas proto darinius“, jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas proto darinius“.

Jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas protą“; jis mokosi: „įkvėpsiu pradžiugindamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu pradžiugindamas protą“; jis mokosi: „įkvėpsiu sutelkdamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu sutelkdamas protą“; jis mokosi: „įkvėpsiu išlaisvindamas protą“, jis mokosi: „iškvėpsiu išlaisvindamas protą“.

Jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą“; jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis“; jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas išnykimą“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas išnykimą“; jis mokosi: „įkvėpsiu stebėdamas atsisakymą“, jis mokosi: „iškvėpsiu stebėdamas atsisakymą“.

Štai taip, Rahula, lavinamas, dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą. Taip, Rahula, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidumą kvėpavimui žinosi, kaip pranyksta ir paskutinis kvėpavimas, tai nebus nesužinota.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas gerbiamas Rahula džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Mahārāhulovādasuttaṃ (Didesnis pamokymas Rahulai, MN II.ii.2)

113. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anāthapiṇḍikos vienuolyne. Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā Tada gi Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pattacīvaramādāya sāvatthiṃ piṇḍāya pāvisi. pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Āyasmāpi kho rāhulo pubbaṇhasamayaṃ [421] nivāsetvā Gerbiamas Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pattacīvaramādāya bhagavantaṃ piṭṭhito piṭṭhito anubandhi. pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos. Atha kho bhagavā apaloketvā āyasmantaṃ rāhulaṃ āmantesi – Tada gi Palaimintasis pažvelgęs atgal kreipėsi į gerbiamą Rahula: “yaṃ kiñci, rāhula, rūpaṃ – “Rahula, bet kuri materija: atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā – ar toli, ar arti – sabbaṃ rūpaṃ visa materija: ‘netaṃ mama, nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra manoji savastis”- evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabba”nti. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra.” “Rūpameva nu kho, bhagavā, “Ar tik materija, Palaimintasis, rūpameva nu kho, sugatā”ti? ar tik materija, gerai žengęs?” “Rūpampi, rāhula, vedanāpi, rāhula, “Ir materija, Rahula, ir jausmas, Rahula, saññāpi, rāhula, saṅkhārāpi, rāhula, ir suvokimas, Rahula, ir proto dariniai, Rahula, viññāṇampi, rāhulā”ti. ir sąmonė, Rahula”. Atha kho āyasmā rāhulo Tada gi gerbiamas Rahula [pagalvojo]: “ko najja [ko nujja (syā. kaṃ.)] bhagavatā sammukhā ovādena ovadito “Na kas dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą gāmaṃ piṇḍāya pavisissatī”ti eitų į kaimą aukų [rinkti]?”- tato paṭinivattitvā aññatarasmiṃ rukkhamūle nisīdi apsisukęs grįžo atgal, atsisėdo po vienu medžiu pallaṅkaṃ ābhujitvā sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. Addasā kho āyasmā sāriputto Gerbiamas Sariputa gi pamatė āyasmantaṃ rāhulaṃ aññatarasmiṃ rukkhamūle nisinnaṃ gerbiamą Rahulą sėdintį po vienu medžiu sukryžiavusį kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikantį kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigus atidumą priešais save. Disvāna āyasmantaṃ rāhulaṃ āmantesi – Pamatęs, kreipėsi į gerbiamą Rahulą: “ānāpānassatiṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. “Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Ānāpānassati, rāhula, bhāvanā bhāvitā bahulīkatā Išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija mahapphalā hoti mahānisaṃsā”ti. atneša didžius vaisius, didžią palaimą.”

114. Atha kho āyasmā rāhulo sāyanhasamayaṃ Tada gi vakare gerbiamas Rahula paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā rāhulo bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Rahula pasakė Palaimintajam: “kathaṃ bhāvitā nu kho, bhante, “Kaip gi, gerbiamasis, lavinamas, ānāpānassati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā”ti? dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą?” “Yaṃ kiñci, rāhula, ajjhattaṃ paccattaṃ “Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu kakkhaḷaṃ kharigataṃ upādinnaṃ, [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, seyyathidaṃ – kesā lomā nakhā dantā taco t.y.: galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru [nahāru (sī. syā. kaṃ. pī.)] aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, kakkhaḷaṃ kharigataṃ upādinnaṃ – [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā pathavīdhātu [paṭhavīdhātu (sī. syā. kaṃ. pī.)]. tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā pathavīdhātu yā ca bāhirā pathavīdhātu, Na bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas - pathavīdhāturevesā. tai tėra žemės elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ [422] yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, pathavīdhātuyā nibbindati, nusiviliama žemės elementu, pathavīdhātuyā cittaṃ virājeti”. užgesinamas proto potraukis prie žemės elemento.”

115. “Katamā ca, rāhula, āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vandens elementas? Āpodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis vandens elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu āpo āpogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama, t.y.: pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttaṃ, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, āpo āpogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā āpodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vandens elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā āpodhātu yā ca bāhirā āpodhātu Na bet ir vidinis vandens elementas, ir išorinis vandens elementas - ‘āpodhāturevesā. tai tėra vandens elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, āpodhātuyā nibbindati, nusiviliama vandens elementu, āpodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie vandens elemento.

116.”Katamā ca, rāhula, tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas? Tejodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis ugnies elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, tejo tejogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra ugnis, karšta, yra įsikabinama, t.y.: yena ca santappati yena ca jīrīyati yena ca pariḍayhati tai kas šildo, kas sendina, kas degina, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ sammā pariṇāmaṃ gacchati, ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, tejo tejogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra ugnis, karšta, įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā tejodhātu. tai, Rāhula, vadinama vidiniu ugnies elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā tejodhātu yā ca bāhirā tejodhātu Na bet ir vidinis ugnies elementas, ir išorinis ugnies elementas - tejodhāturevesā. tai tėra ugnies elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, tejodhātuyā nibbindati, nusiviliama ugnies elementu, tejodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie ugnies elemento.

117. “Katamā ca, rāhula, vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas? Vāyodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis vėjo elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, vāyo vāyogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama t.y: uddhaṅgamā vātā, adhogamā vātā, vėjai judantys į viršų, vėjai judantys žemyn, kucchisayā vātā, koṭṭhāsayā [koṭṭhasayā (sī. pī.)] vātā, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, aṅgamaṅgānusārino vātā, assāso passāso, vėjai palydintys kūno dalis {jų judėjimą}, iškvėpimas, įkvėpimas, iti yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, vāyo vāyogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vėjo elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā vāyodhātu yā ca bāhirā vāyodhātu Na bet ir vidinis vėjo elementas, ir išorinis vėjo elementas - vāyodhāturevesā. tai tėra vėjo elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya [423] daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, vāyodhātuyā nibbindati, nusiviliama vėjo elementu, vāyodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie vėjo elemento.

118. “Katamā ca, rāhula, ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Ākāsadhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis erdvės elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, ākāsaṃ ākāsagataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra erdvė, erdvumas, yra įsikabinama t.y.: kaṇṇacchiddaṃ nāsacchiddaṃ ausų ertmės, nosies ertmės, mukhadvāraṃ yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ ajjhoharati, burna, tai kur tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, yattha ca asitapītakhāyitasāyitaṃ santiṭṭhati, ir tai kur patenka tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ adhobhāgaṃ [adhobhāgā (sī. syā. kaṃ. pī.)] nikkhamati, bei tai per kur tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama išeina, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, ākāsaṃ ākāsagataṃ, [ir] yra erdvė, erdvumas, aghaṃ aghagataṃ, tuščia, vivaraṃ vivaragataṃ, atvira, asamphuṭṭhaṃ maṃsalohitehi nepaliesta kraujo ir mėsos, upādinnaṃ [ākāsagataṃ upādinnaṃ (sī. pī.)] – yra įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā ākāsadhātu yā ca bāhirā ākāsadhātu Na bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas - ākāsadhāturevesā. tai tėra erdvės elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano savastis” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, ākāsadhātuyā cittaṃ nibbindati, protas nusivilia erdvės elementu, ākāsadhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis prie erdvės elemento.

119. “Pathavīsamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į žemę meditaciją. Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai, tau lavinant panašią į žemę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, pathaviyā sucimpi nikkhipanti, kaip kai ant žemės numetami ir švarūs [daiktai], asucimpi nikkhipanti, ir nešvarūs, gūthagatampi nikkhipanti, ir išmatos, muttagatampi nikkhipanti, ir šlapimas, kheḷagatampi nikkhipanti, ir seilės pubbagatampi nikkhipanti, ir pūliai, lohitagatampi nikkhipanti, ir kraujas, na ca tena pathavī aṭṭīyati žemė dėl to nei pergyvena, vā harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, Lygiai gi, Rāhula, taip pathavīsamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į žemę meditaciją. Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, tikrai tau lavinant panašią į žemę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.

“Āposamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į vandenį meditaciją. Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, āpasmiṃ sucimpi dhovanti, kaip kai vandenyje plaunami ir švarūs [daiktai], asucimpi dhovanti, ir nešvarūs, gūthagatampi dhovanti, ir išmatos, muttagatampi dhovanti, ir šlapimas, kheḷagatampi dhovanti, ir seilės pubbagatampi dhovanti, ir pūliai, lohitagatampi dhovanti, ir kraujas, na ca tena āpo aṭṭīyati vā vanduo dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho [424] tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip āposamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į vandenį meditaciją. Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vandenį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.

“Tejosamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į ugnį meditaciją. Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, tejo sucimpi dahati, kaip ugnis degina ir švarius [daiktus], asucimpi dahati, ir nešvarius, gūthagatampi dahati, ir išmatas, muttagatampi dahati, ir šlapimą, kheḷagatampi dahati, ir seiles pubbagatampi dahati, ir pūlius, lohitagatampi dahati, ir kraują, na ca tena tejo aṭṭīyati vā ir ugnis dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, Lygiai gi, Rahula, taip tejosamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į ugnį meditaciją. Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į ugnį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.

“Vāyosamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į vėją meditaciją. Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, vāyo sucimpi upavāyati, kaip vėjas pučia ir į švarius [daiktus], asucimpi upavāyati, ir į nešvarius, gūthagatampi upavāyati, ir į išmatas, muttagatampi upavāyati, ir į šlapimą, kheḷagatampi upavāyati, ir į seiles pubbagatampi upavāyati, ir į pūlius, lohitagatampi upavāyati, ir į kraują, na ca tena tejo aṭṭīyati vā ir vėjas dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip vāyosamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į vėją meditaciją. Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į vėją meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.

“Ākāsasamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink panašią į erdvę meditaciją. Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, ākāso na katthaci patiṭṭhito; kaip erdvė niekuo neparemta; evameva kho tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip ākāsasamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. lavink panašią į erdvę meditaciją. Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant panašią į erdvę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame likti.

120. “Mettaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink geranoriškumo meditaciją. Mettañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, tikrai tau lavinant geranoriškumo meditaciją yo byāpādo so pahīyissati. išnyks piktanoriškumas. Karuṇaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink gailestingumo meditaciją. Karuṇañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant gailestingumo meditaciją yā vihesā sā pahīyissati. išnyks susierzinimas. Muditaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink prijaučiančio džiaugsmo meditaciją. Muditañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant prijaučiančio džiaugsmo meditaciją yā arati sā pahīyissati. išnyks antipatija. Upekkhaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink pusiausvirumo meditaciją. Upekkhañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, tikrai tau lavinant pusiausvirumo meditaciją yo paṭigho so pahīyissati. išnyks pasibjaurėjimas. Asubhaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink atgrasumo meditaciją. Asubhañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant atgrasumo meditaciją yo rāgo so pahīyissati. išnyks geismas. Aniccasaññaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink nepastovumo suvokimo meditaciją. Aniccasaññañhi [425] te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai tau lavinant nepastovumo suvokimo meditaciją yo asmimāno so pahīyissati. išnyks išdidumas.

121. “Ānāpānassatiṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, lavink atidumo kvėpavimui meditaciją. Ānāpānassati hi te, rāhula, bhāvitā bahulīkatā Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota, atidumo kvėpavimui meditacija tau mahapphalā hoti mahānisaṃsā. atneš didžius vaisius, didžią palaimą. Kathaṃ bhāvitā ca, rāhula, Ir kaip, Rahula, lavinamas, ānāpānassati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā? dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Idha, rāhula, bhikkhu Štai, Rahula, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova [sato (sī. syā. kaṃ. pī.)] passasati. atidžiai iškvepia.

“Dīghaṃ vā assasanto Ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino: “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino: “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino: “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino: “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

“‘Pītippaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi”, ‘pītippaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas gėrėjimąsi”; ‘sukhappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas laimę”, ‘sukhappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas laimę”; ‘cittasaṅkhārappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas proto darinius” ‘cittasaṅkhārappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas proto darinius”; ‘passambhayaṃ cittasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, ‘passambhayaṃ cittasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.

“‘Cittappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: “įkvėpsiu patirdamas protą”, ‘cittappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu patirdamas protą”; ‘abhippamodayaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu pradžiugindamas protą”, ‘abhippamodayaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu pradžiugindamas protą”; ‘samādahaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu sutelkdamas protą”, ‘samādahaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu sutelkdamas protą”; ‘vimocayaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, ‘vimocayaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.

“‘Aniccānupassī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, ‘aniccānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”; ‘virāgānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”, ‘virāgānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”; ‘nirodhānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas išnykimą”, ‘nirodhānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas išnykimą”; ‘paṭinissaggānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: “įkvėpsiu stebėdamas atsisakymą”, ‘paṭinissaggānupassī passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: “iškvėpsiu stebėdamas atsisakymą”.

“Evaṃ bhāvitā kho, rāhula, Štai taip, Rahula, lavinamas, ānāpānassati, evaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā. dažnai praktikuojamas atidumas kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą. Evaṃ bhāvitāya, rāhula, Taip, Rahula, išlavinęs, ānāpānassatiyā, evaṃ [426] bahulīkatāya dažnai praktikavęs atidumą kvėpavimui yepi te carimakā assāsā tepi viditāva nirujjhanti no aviditā”ti. žinosi kaip pranyksta ir paskutinis kvėpavimas, tai nebus nesužinota.”

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamano āyasmā rāhulo Pamalonintas gerbiamas Rāhula bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Gerbiamasis,- atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

Uddeso

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

Kurie keturi? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne1, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kūno kontenpliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne? Štai vienuolis, nuėjęs į mišką, po medžiu, ar į tuščią patalpą, atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Jis atidžiai įkvepia, atidžiai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino: „Įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino: „Įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas traukdamas ilgai žino: „Traukiu ilgai“, traukdamas trumpai žino: „Traukiu trumpai“; taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino: „Įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino: “Įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino: „Iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, pozų skyrius

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino: „Aš einu“, stovėdamas žino: „Aš stoviu“, sėdėdamas žino: „Aš sėdžiu“ arba gulėdamas žino: „Aš guliu“. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, aiškaus supratimo skyrius

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, šlykštėjimosi skyrius

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas, turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai; jį atidaręs apžiūrėtų turintis akis žmogus: „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai… šlapimas.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, dėmesio į elementus skyrius

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis sėdėtų sankryžoje; lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, devynios kapinių kontenpliacijos

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtus sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Jausmų kontenpliacija

Vedanānupassana

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino: „Jaučiu malonų jausmą“; jausdamas nemalonų jausmą, žino: „Jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino: „Jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino: „Jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino: „Jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino: „Jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino: „Jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino: „Jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino: „Jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose viduje, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose išorėje, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose ir viduje, ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį jausmuose, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį jausmuose, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra jausmas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose.

Proto kontenpliacija

Cittānupassanā

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas protą prote? Štai vienuolis protą su geiduliu jis žino taip: „Protas su geiduliu“, protą be geidulio jis žino taip: „Protas be geidulio“, protą su bjaurėjimusi jis žino taip: “Protas su bjaurėjimusi“, protą be bjaurėjimosi jis žino taip: „Protas be bjaurėjimosi“, protą su klydimu jis žino taip: „Protas su klydimu“, protą be klydimo jis žino taip: „Protas be klydimo“, susitraukusi protą jis žino taip: „Susitraukęs protas“, išsiblaškusį protą jis žino taip: „Išsiblaškęs protas“, didumą pasiekusį protą jis žino taip: „Didumą pasiekęs protas”, didumos nepasiekusį protą jis žino taip: „Didumos nepasiekęs protas“, pralenkiamą protą jis žino taip: „Pralenkiamas protas“, nepralenkiamą protą jis žino taip: „Nepralenkiamas protas“, sutelktą protą jis žino taip: „Sutelktas protas“, nesutelktą protą jis žino taip: „Nesutelktas protas“, išsilaisvinusį protą jis žino taip „Išsilaisvinęs protas“, neišsilaisvinusį protą jis žino taip: „Neišsilaisvinęs protas“.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas protą prote viduje, arba gyvena kontenpluodamas protą prote išorėje, arba gyvena kontenpluodamas protą prote viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį prote, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį prote, arba stebgyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį prote. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra protas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas protą prote.

Reiškinių kontenpliacija, kliūčių skyrius

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose? Štai vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis?

Štai vienuolis viduje esant jusliniam troškimui, žino: „Mano viduje yra juslinis troškimas“, arba viduje nesant jusliniam troškimui žino: „Mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino: „Mano viduje yra piktavališkumas“, arba viduje nesant piktavališkumui, žino: „Mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino: „Mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas“, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino: „Mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradę tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinami atsiradę tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinti tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino: „Mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas“, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino: „Mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradę jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinami atsiradę jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinti jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino: „Mano viduje yra abejonė“, arba viduje nesant abejonei, žino: „Mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis.

Reiškinių kontenpliacija, sankaupų skyrius

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti? Štai vienuolis [žino]: „Tai yra materija, tai - materijos atsiradimas, tai - materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai - jausmo atsiradimas, tai - jausmo išnykimas; tai yra suvokimas, tai - suvokimo atsiradimas, tai - suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai - proto darinių atsiradimas, tai - proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai - sąmonės atsiradimas, tai - sąmonės išnykimas.“

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su penkiomis sankaupomis, prie kurių galima prisirišti.

Reiškinių kontenpliacija, jautimo pagrindų skyrius

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį, ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino ausį, ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino nosį, ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį, ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino kūną, ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino protą, ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais.

Reiškinių kontenpliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su septyniais atbudimo veiksniais. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su septynias atbudimo veiksniais? Štai vienuolis, viduje esant atidumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra atidumo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant atidumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra atidumo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs atidumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant energingumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra energingumo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant energingumo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra energingumo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs energingumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs energingumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant lygiažiūros2 atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje yra lygiažiūros atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant lygiažiūros atbudimo veiksniui, žino: „Mano viduje nėra lygiažiūros atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su septyniais atbudimo veiksniais.

Reiškinių kontenpliacija, tiesų skyrius

Dhammānupassanā saccapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis? Štai vienuolis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“.

Kentėjimo tiesos išdėstymas

Dukkhasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo taurioji tiesa? Ir gimimas yra kentėjimas, ir senėjimas yra kentėjimas, ir mirtis yra kentėjimas, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas yra kentėjimas, susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kentėjimas, išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kentėjimas, negavimas to, ko norisi, irgi yra kentėjimas; trumpiau, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti, yra kentėjimas.

Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje pradėjimas, prigimimas, atgimimas, sankaupų atsiradimas, [jausmo] pagrindų įgijimas yra vadinamas gimimu.

Ir kas, vienuoliai, yra senėjimas? Bet kokių būtybių esančių bet kokioje būtybių klasėje senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas yra vadinamas senėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra mirtis? Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, sankaupų susiskaidymas, griaučių numetimas, gyvybinės jėgos nutrūkimas yra vadinamas mirtimi.

Ir kas, vienuoliai, yra liūdesys? Užpultojo kokios nors nelaimės, paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio liūdesys, liūdėjimas, graudulys, sielvartas, širdgėla yra vadinami liūdesiu.

Ir kas, vienuoliai, yra raudojimas? Užpultojo kokios nors nelaimės, paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio aimanavimas, raudojimas, verksmas, rauda, verkimas, raudonė yra vadinami raudojimu.

Ir kas, vienuoliai, yra skausmas? Skausmas kūne, tai, kas nemalonu kūnui, dėl sąlyčio su kūnu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama skausmu.

Ir kas, vienuoliai, yra nusiminimas? Mentalinis skausmas, tai, kas nemalonu protui, dėl sąlyčio su protu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama nusiminimu.

Ir kas, vienuoliai, yra nerimas? Užpultojo kokios nors nelaimės, paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio nerimavimas, nerimas, neramumas, susijaudinimas yra vadinami nerimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susidūrimas su tuo, kas nemiela? Štai, [žmogus] susiduria, susieina, susitinka, būna tarp nenorimų, nemalonių, atgrasių formų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, arba tarp linkinčiųjų nesėkmės, vargo, keblumų, nesaugumo. Tai vadinama susidūrimu su tuo, kas nemiela.

Ir kas, vienuoliai, yra išsiskyrimas su tuo, kas miela? Štai, [žmogus] nesusiduria, nesusieina, nesusitinka, nebūna tarp norimų, malonių, žavinčių formų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, arba tarp linkinčiųjų sėkmės, gerovės, komforto, saugumo, ar mamų, tėvų, brolių, seserų, draugų, kolegų, giminių. Tai vadinama išsiskyrimu su tuo, kas miela.

Ir kas, vienuoliai, yra negavimas to, ko norisi? Būtybėms, kurioms būdinga gimti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga gimti, kad mūsų neištiktų gimimas!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga senti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga senti, kad mūsų neištiktų senėjimas!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga sirgti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga sirgti, kad mus neištiktų liga!“ Betgi tas noras neišpildomas,tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga mirti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga mirti, kad mūsų neištiktų mirtis!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, kurioms būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, atsiranda toks noras: „Ak, kad mums nebūtų būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, kad mūsų neištiktų liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimavimas!“ Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to, ko norisi.

Vienuoliai, ir kas yra „trumpiau, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti, yra kentėjimas“? Tai yra materijos sankaupa, prie kurios galima prisirišti, jausmo sankaupa, prie kurios galima prisirišti, suvokimo sankaupa, prie kurios galima prisirišti, proto darinių sankaupa, prie kurios galima prisirišti, sąmonės sankaupa, prie kurios galima prisirišti. Tai, vienuoliai, vadinama: „trumpiau, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti, yra kentėjimas“. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo tauriąja tiesa.

Priežasties tiesos išdėstymas

Samudayasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo priežasties taurioji tiesa? Tai yra troškimas, vedantis į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, tai yra juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas gimdamas gimsta, kur jis įsikurdamas įsikuria? Tame, kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Su forma susijusi čėtana pasaulyje… Su garsu susijusi čėtana pasaulyje… Su kvapu susijusi čėtana pasaulyje… Su skoniu susijusi čėtana pasaulyje… Su kūnu jaučiamu susijusi čėtana pasaulyje… Su proto objektu susijusi čėtana pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis įsikurdamas įsikuria. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo priežasties tauriąja tiesa.

Išnykimo tiesos išdėstymas

Nirodhasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo išnykimo taurioji tiesa? Tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilavinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, kur išnykdamas jis išnyksta? Tame, kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Su forma susijusi čėtana pasaulyje… Su garsu susijusi čėtana pasaulyje… Su kvapu susijusi čėtana pasaulyje… Su skoniu susijusi čėtana pasaulyje… Su kūnu jaučiamu susijusi čėtana pasaulyje… Su proto objektu susijusi čėtana pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo išnykimo tauriąja tiesa.

Kelio tiesos išdėstymas

Maggasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, taurioji tiesa? Tai yra taurusis aštuonialypis kelias, tai yra: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Kentėjimo žinojimas, kentėjimo priežasties žinojimas, kentėjimo išnykimo žinojimas, kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, žinojimas yra vadinami teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Ketinimas atsižadėti, ketinimas, nepagrįstas pikta valia, ketinimas nežaloti yra vadinami teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinami teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo ištvirkavimo yra vadinami teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Štai, tauriųjų mokinys, atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu, tai vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų, jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti, jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai vadinama teisingu atidumu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. Tai, vadinama teisingu susitelkimu. Tai, vienuoliai, vadinama kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, tauriąja tiesa.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis.

Bet kas, vienuoliai, septyneris metus taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Ką jau ten, vienuoliai, septyneri metai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešeris metus … penkeris metus… ketveris metus… trejis metus… dvejis metus… vieneris metus… Ką jau ten, vienuoliai, vieneri metai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynis mėnesius, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Ką jau ten, vienuoliai, sepnyni mėnesiai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešis mėnesius… penkis mėnesius… keturis mėnesius… tris mėnesius… du mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Ką jau ten, vienuoliai, pusė mėnesio. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynias dienas, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai. Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Mahāsatipaṭṭhānasuttaṃ (Keturi atidumo įsteigimai, DN 19)

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis kurūsu viharati buvo apsistojęs Kurų šalyje kammāsadhammaṃ nāma kurūnaṃ nigamo. Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: ‘‘bhikkhavo’’ ti. “Vienuoliai!” ‘‘Bhaddante’’ ti [bhadanteti (sī. syā. pī.)] „Gerbiamasis,“- te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. atsakė tie vienuoliai Palaimintajam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

Uddeso

Teiginys

‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo „Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānā. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

‘‘Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas kūną kūne1, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas kūną kūne? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova passasati; atidžiai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas dīghaṃ vā añchanto traukdamas ilgai ‘dīghaṃ añchāmī’ ti pajānāti, žino „traukiu ilgai“ rassaṃ vā añchanto traukdamas trumpai ‘rassaṃ añchāmī’ ti pajānāti žino „traukiu trumpai“, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu taip, vienuoliai, ir vienuolis dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kune.

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, pozų skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino „aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino „aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino „aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino „aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino.

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontenpliuodamas kūną.

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, aiškaus supratimo skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, šlykštėjimosis skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ [karīsaṃ matthaluṅgaṃ (ka.)], žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų ubhatomukhā putoḷi [mūtoḷī (sī. syā. kaṃ. pī.)] pūrā maišas turintis dvi angas pilnas nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṃ – visokiausių grūdų, tokių kaip: sālīnaṃ vīhīnaṃ basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, muggānaṃ māsānaṃ pupos, pupuolės, tilānaṃ taṇḍulānaṃ, sezamo sėklos, valyti ryžiai, tamenaṃ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya – jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: ‘ime sālī ime vīhī „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, ime muggā ime māsā tai pupos, tai pupuolės, ime tilā ime taṇḍulā’ti; tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā…pe… galvos plaukai, kūno plaukai… mutta’ nti. šlapimas.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, dėmesio į elementus skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar goghātakantevāsī vā skerdiko padėjėjas gāviṃ vadhitvā išdorojęs karvę, catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa; padalinęs ją į dalis, sėdėtų sankryžoje; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ Kūno kontnmpliacija, devynios kapinių kontenpliacijos

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse: ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse: kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā [gijjhehi vā khajjamānaṃ suvānehi vā khajjamānaṃ sigālehi vā (sī. syā. kaṃ. pī.)] khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna [caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūno išmesto kapinėse aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius su kraujais ir mėsom sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikāni apagatasambandhāni [apagatanahārūsambandhāni (syā.)] disā vidisā vikkhittāni griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses: aññena hatthaṭṭhikaṃ aññena pādaṭṭhikaṃ vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ [aññena gopphakaṭṭhikanti idaṃ sī. syā. pī. potthakesu natthi] aññena jaṅghaṭṭhikaṃ vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ aññena kaṭiṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhaṭṭhikaṃ aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] aññena gīvaṭṭhikaṃ vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ aññena dantaṭṭhikaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti [etaṃ anatītoti (sī.)]. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūno išmesto kapinėse: aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni…pe… baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni…pe… pasenusių kaulų krūvą… aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kune.

Vedanānupassana Jausmų kontenpliacija

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis, sukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno jausdamas malonų jausmą, ‘sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu malonų jausmą“. Dukkhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nemalonų jausmą, ‘dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nemalonų jausmą.“ Adukkhamasukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką malonų jausmą, ‘sāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti žino „jaučiu žemišką malonų jausmą“, pajānāti, nirāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nemalonų jausmą, ‘sāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“, nirāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, ‘nirāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“. Sāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘sāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“, nirāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“

Iti ajjhattaṃ vā vedanāsu vedanānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose viduje, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį jausmuose, vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį jausmuose, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. ‘Atthi vedanā’ ti vā panassa Arba „yra jausmas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose.

Kitas →

  1. Komentaras (Sumangalavilasini): Žodis “kūnas“ čia minimas du kartus tam, kad apibrėžtų ir atskirtų objektą ir nuodėm atsijotų tariamą reiškinių vientisumo prigimtį. Dėl to, kad nei jausmai, nei sąmonė, nei protiniai reiškiniai nėra kontenpliuojami, bet tik kūnas, šis nurodymas kontenpliuoti kūną tik tame, kas vadinama kūnu, aiškina apibrėžimą atskyrimu. Kūne kontenpliuojamas ne vienas vienalytis daiktas, o atskiros jo sudedamos dalys: plaukai, kūno plaukeliai ir t.t. Kūne be keturių didžiųjų elementų ir iš jų išvestinės materijos nėra nieko kito… Taip pat, kai kūnas kontenpliuojamas tik kaip kūnas, nėra kontempliuojama nieko kito. Ką tai reiškia? Šiame laikiname kūne, kuris yra kentėjimas, neturi savasties ir yra negražus, nematomi nei pastovumas, nei malonumas, nei savastis, nei grožis. Kūno kontenpliacija tėra tokių savybių kaip nepastovumas, kentėjimas, nesavastingumas ir negražumas kontenpliacija. Ir dėl to, kad kūnas nėra kontenpliuojamas kaip vienaip ar kitaip surištas su savastimi ar su tuo, kas priklauso savasčiai, dėl to, kad kontenpliuojami plaukai, plaukeliai ir t.t., kontenpliacija vyksta kūne, kūne, kuris susideda iš plaukų, plaukelių ir t.t.  2

  2. Lygiažiūra (upekkha) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; pirmenybės neteikimas, nenusistatymas prieš nieką. 

Cittānupassanā Proto kontempliacija

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis citte cittānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas protą prote? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis sarāgaṃ vā cittaṃ ‘sarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“ vītarāgaṃ vā cittaṃ ‘vītarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą be geidulio jis žino kaip „protas be geidulio“, sadosaṃ [80] vā cittaṃ ‘sadosaṃ citta’nti pajānāti, protą su bjaurėjimusi jis žino kaip „protas su bjaurėjimusi“, vītadosaṃ vā cittaṃ ‘vītadosaṃ citta’nti pajānāti, protą be bjaurėjimosi jis žino kaip „protas be bjaurėjimosi“, samohaṃ vā cittaṃ ‘samohaṃ citta’nti pajānāti, protą su klydimu jis žino kaip „protas su klydimu“, vītamohaṃ vā cittaṃ ‘vītamohaṃ citta’nti pajānāti, protą be klydimo jis žino kaip „protas be klydimo“, saṅkhittaṃ vā cittaṃ ‘saṅkhittaṃ citta’nti pajānāti, susitraukusi protą jis žino kaip „susitraukęs protas“, vikkhittaṃ vā cittaṃ ‘vikkhittaṃ citta’nti pajānāti, išsiblaškusį protą jis žino kaip „išsiblaškęs protas“, mahaggataṃ vā cittaṃ ‘mahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumą pasiekusį protą jis žino kaip „didumą pasiekęs protas“, amahaggataṃ vā cittaṃ ‘amahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumos nepasiekusį protą jis žino kaip „didumos nepasiekęs protas“, sauttaraṃ vā cittaṃ ‘sauttaraṃ citta’nti pajānāti, pralenkiamą protą jis žino kaip „pralenkiamas protas“, anuttaraṃ vā cittaṃ ‘anuttaraṃ citta’nti pajānāti, nepralenkiamą protą jis žino kaip „nepralenkiamas protas“, samāhitaṃ vā cittaṃ ‘samāhitaṃ citta’nti pajānāti, sutelktą protą jis žino kaip „sutelktas protas“, asamāhitaṃ vā cittaṃ ‘asamāhitaṃ citta’nti pajānāti, nesutelktą protą jis žino kaip „nesutelktas protas“, vimuttaṃ vā cittaṃ ‘vimuttaṃ citta’nti pajānāti, išsilaisvinusį protą jis žino kaip „išsilaisvinęs protas“, avimuttaṃ vā cittaṃ ‘avimuttaṃ citta’nti pajānāti. neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.

Iti ajjhattaṃ vā citte cittānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas protą prote viduje, bahiddhā vā citte cittānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas protą prote išorėje, ajjhattabahiddhā vā citte cittānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas protą prote ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā cittasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį prote, vayadhammānupassī vā cittasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį prote, samudayavayadhammānupassī vā cittasmiṃ viharati, arba stebgyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį prote. ‘atthi citta’ nti vā panassa Arba „yra protas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis citte cittānupassī viharati. gyvena kontenpluodamas protą prote.

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, kliūčių skyrius

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis?

‘‘Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis santaṃ vā ajjhattaṃ kāmacchandaṃ viduje esant jusliniam troškimui, ‘atthi me ajjhattaṃ kāmacchando’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra juslinis troškimas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ kāmacchandaṃ arba viduje nesant jusliniam troškimui ‘natthi me ajjhattaṃ kāmacchando’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra juslinio troškimo“, yathā ca anuppannassa kāmacchandassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa kāmacchandassa pahānaṃ hoti ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa kāmacchandassa āyatiṃ anuppādo hoti ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ byāpādaṃ Viduje esant piktavališkumui, ‘atthi me ajjhattaṃ byāpādo’ ti pajānāti, jis žino „mano viduje yra piktavališkumas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ byāpādaṃ arba viduje nesant piktavališkumui, ‘natthi me ajjhattaṃ byāpādo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra piktavališkumo“, yathā ca anuppannassa byāpādassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumui, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa byāpādassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa byāpādassa āyatiṃ anuppādo hoti ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ thinamiddhaṃ Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, ‘atthi me ajjhattaṃ thinamiddha’ nti pajānāti, jis žino „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, ‘natthi me ajjhattaṃ thinamiddha’ nti pajānāti, žino „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, yathā ca anuppannassa thinamiddhassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs tingulys ir apsnūdimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa thinamiddhassa pahānaṃ hoti ir kaip pašalinamas atsiradęs tingulys ir apsnūdimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa thinamiddhassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas tingulys ir apsnūdimas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ uddhaccakukkuccaṃ Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui ‘atthi me ajjhattaṃ uddhaccakukkucca’ nti pajānāti, jis žino „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ uddhaccakukkuccaṃ arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, ‘natthi me ajjhattaṃ uddhaccakukkucca’ nti pajānāti, žino „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, yathā ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppādo hoti ir kaip atsiranda neatsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahānaṃ hoti ir kaip pašalinamas atsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa uddhaccakukkuccassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas jaudinimasis ir nerimavimas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ vicikicchaṃ Viduje esant abejonei, ‘atthi me ajjhattaṃ vicikicchā’ ti pajānāti, jis žino „mano viduje yra abejonė”, asantaṃ vā ajjhattaṃ vicikicchaṃ arba viduje nesant abejonei, ‘natthi me ajjhattaṃ vicikicchā’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra abejonės“, yathā ca anuppannāya vicikicchāya uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannāya vicikicchāya pahānaṃ hoti tañca ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė, pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnāya vicikicchāya āyatiṃ anuppādo hoti ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis.

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, sankaupų skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti? Idha, bhikkhave, bhikkhu – Štai, vienuoliai, vienuolis [žino]: ‘iti rūpaṃ, „Tai yra materija, iti rūpassa samudayo, tai materijos atsiradimas, iti rūpassa atthaṅgamo; tai materijos išnykimas; iti vedanā, tai yra jausmas, iti vedanāya samudayo, tai jausmo atsiradimas, iti vedanāya atthaṅgamo; tai jausmo išnykimas; iti saññā, tai yra suvokimas, iti saññāya samudayo, tai suvokimo atsiradimas, iti saññāya atthaṅgamo; tai suvokimo išnykimas; iti saṅkhārā, tai yra proto dariniai, iti saṅkhārānaṃ samudayo, tai proto darinių atsiradimas, iti saṅkhārānaṃ atthaṅgamo, tai proto darinių išnykimas; iti viññāṇaṃ, tai yra sąmonė, iti viññāṇassa samudayo, tai sąmonės atsiradimas, iti viññāṇassa atthaṅgamo’ ti, tai sąmonės išnykimas“.

iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti.

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, jautimo pagrindų skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais?

‘‘Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis cakkhuñca pajānāti, žino akį, rūpe ca pajānāti, ir žino materiją, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Sotañca pajānāti, Jis žino ausį, sadde ca pajānāti, ir žino garsą, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Ghānañca pajānāti, Jis žino nosį, gandhe ca pajānāti, ir žino kvapą, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Jivhañca pajānāti, Jis žino liežuvį, rase ca pajānāti, ir žino skonį, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Kāyañca pajānāti, Jis žino kūną, phoṭṭhabbe ca pajānāti, ir žino kūnu juntamą, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Manañca pajānāti, Jis žino protą, dhamme ca pajānāti, ir proto objektus, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais.

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis santaṃ vā ajjhattaṃ satisambojjhaṅgaṃ viduje esant atidumo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ satisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra atidumo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ satisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant atidumo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ satisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra atidumo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa satisambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa satisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs atidumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgaṃ Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgaṃ Viduje esant energingumo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra energingumo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant energingumo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra energingumo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa vīriyasambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs energingumo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa vīriyasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs energingumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgaṃ Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa pītisambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, yathā ca uppannassa pītisambojjhaṅgassa bhāvanāya jis taip pat žino, pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgaṃ Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa passaddhisambojjhaṅgassa uppādo ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa passaddhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgaṃ Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa samādhisambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa samādhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgaṃ Viduje esant lygiažiūros1 atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra lygiažiūros atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant lygiažiūros atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra lygiažiūros atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais.

Dhammānupassanā saccapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, tiesų skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis. Kathañca pana, bhikkhave, Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis ‘idaṃ dukkha’ nti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“, ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“, ‘ayaṃ dukkhanirodho’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“, ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ ti yathābhūtaṃ pajānāti. jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą“.

Dukkhasaccaniddeso
Kentėjimo tiesos išdėstymas

‘Katamañca, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo taurioji tiesa? Jātipi dukkhā, Ir gimimas yra kentėjimas, jarāpi dukkhā, ir senėjimas yra kentėjimas, maraṇampi dukkhaṃ ir mirtis yra kentėjimas, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsāpi dukkhā, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas yra kentėjimas, appiyehi sampayogo dukkho susidūrimas su tuo kas nemiela yra kentėjimas, piyehi vippayogo dukkho išsiskyrimas su tuo kas miela yra kentėjimas, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ, negavimas to ko norisi irgi yra kentėjimas; saṃkhittena pañcupādānakkhandhā [pañcupādānakkhandhāpi (ka.)] dukkhā. trumpiau penki prisirišimo komponentai yra kentėjimas.

388. ‘”Katamā ca, bhikkhave, jāti? Ir kas yra gimimas? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje jāti sañjāti gimimas, gymis, okkanti nibbatti abhinibbatti pradėjimas, prigimimas, atgimimas, khandhānaṃ pātubhāvo sankaupų atsiradimas, āyatanānaṃ paṭilābho. [jausmo] pagrindų įgijimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, jāti. Tai vadinama gimimu.

389. ‘‘Katamā ca, bhikkhave, jarā? Ir kas, vienuoliai, yra senėjimas? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių esančių bet kokioje būtybių klasėje jarā jīraṇatā senėjimas, senatvė, khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ subyrėję dantys, žilumas, valittacatā āyuno saṃhāni susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, indriyānaṃ paripāko; gebėjimų sumenkėjimas - ayaṃ vuccati jarā. tai vadinama senėjimu.

390. ‘‘Katamañca, bhikkhave, maraṇaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra mirtis? Yaṃ [aṭṭhakathā oloketabbā] tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhā tamhā sattanikāyā cuti cavanatā Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, bhedo antaradhānaṃ susiskaidymas, pradingimas, maccu maraṇaṃ giltinė, mirtis, kālakiriyā galo gavimas, khandhānaṃ bhedo sankaupų susiskaidymas, kaḷevarassa nikkhepo griaučių numetimas, jīvitindriyassupacchedo, gyvybinės jėgos nutrūkimas - idaṃ vuccati, bhikkhave, maraṇaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama mirtimi.

391. ‘‘Katamo ca, bhikkhave, soko? Ir kas, vienuoliai, yra liūdesys? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa Vienuoliai, užpultojo kokios nors nelaimės, aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio soko socanā liūdesys, liūdėjimas, socitattaṃ graudulys, antosoko antoparisoko, sielvartas, širdgėla - ayaṃ vuccati, bhikkhave, soko. tai, vienuoliai, vadinama liūdesiu.

392. ‘‘Katamo ca, bhikkhave, paridevo? Ir kas, vienuoliai, yra raudojimas? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa Vienuoliai, užpultojo kokios nors nelaimės, aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio ādevo paridevo aimanavimas, raudojimas, ādevanā paridevanā verksmas, rauda, ādevitattaṃ paridevitattaṃ, verkimas, raudonė - ayaṃ vuccati, bhikkhave paridevo. tai vienuoliai, vadinama raudojimu.

393. ‘‘Katamañca, bhikkhave, dukkhaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra skausmas? Yaṃ kho, bhikkhave, kāyikaṃ dukkhaṃ Vienuliai, skausmas kūne, kāyikaṃ asātaṃ tai kas nemalonu kūnui, kāyasamphassajaṃ dukkhaṃ asātaṃ vedayitaṃ, dėl sąlyčio su kūnu jaučiamas nemalonus skausmas - idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhaṃ. tai, vienuoliai, vadinama skausmu.

394. ‘‘Katamañca, bhikkhave, domanassaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra nusiminimas? Yaṃ kho, bhikkhave, cetasikaṃ dukkhaṃ Vienuoliai, mentalinis skausmas, cetasikaṃ asātaṃ tai kas nemalonu protui, manosamphassajaṃ dukkhaṃ asātaṃ vedayitaṃ, dėl sąlyčio su protu jaučiamas nemalonus skausmas - idaṃ vuccati, bhikkhave, domanassaṃ. tai, vienuoliai, vadinama nusiminimu.

395. ‘‘Katamo ca, bhikkhave, upāyāso? Ir kas, vienuoliai, yra nerimas? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa Vienuoliai, užpultojo kokios nors nelaimės, aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa paliestojo kokio nors skausmingo reiškinio āyāso upāyāso nerimavimas, nerimas, āyāsitattaṃ upāyāsitattaṃ, neramumas, susijaudinimas - ayaṃ vuccati, bhikkhave, upāyāso. tai, vienuoliai, vadinama nerimu.

396. ‘‘Katamo ca, bhikkhave, appiyehi sampayogo dukkho? Ir kas, vienuoliai, yra susidūrimas su tuo kas nemiela? Idha yassa te honti aniṭṭhā akantā amanāpā rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā dhammā, Štai, su nenorimomis, nemaloniomis, atgrasiomis formomis, garsais, kvapais, skoniais, kūnu liečiamais, proto objektais ye vā panassa te honti anatthakāmā ahitakāmā aphāsukakāmā ayogakkhemakāmā, arba su linkinčiais nesėkmės, linkinčiais vargo, linkinčiais keblumų, linkinčiais nesaugumo, yā tehi saddhiṃ saṅgati samāgamo samodhānaṃ missībhāvo, jis susiduria, susieina, susitinka, būna [jų] tarpe - ayaṃ vuccati, bhikkhave, appiyehi sampayogo dukkho. tai, vienuoliai, vadinama susidūrimu su tuo kas nemiela.

397. ‘‘Katamo ca, bhikkhave, piyehi vippayogo dukkho? Ir kas, vienuoliai, yra išsiskyrimas su tuo kas miela? Idha yassa te honti iṭṭhā kantā manāpā rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā dhammā, Štai, su norimomis, maloniomis, žavinčiomis formomis, garsais, kvapais, skoniais, kūnu liečiamais, proto objektais, ye vā panassa te honti atthakāmā hitakāmā phāsukakāmā yogakkhemakāmā arba su linkinčiais sėkmės, linkinčiais gerovės, linkinčiais komforto, linkinčiais saugumo, mātā vā pitā vā ar su mama, tėvu, bhātā vā bhaginī vā broliais, seserimis, mittā vā amaccā vā ñātisālohitā vā, draugais, kolegomis, giminėmis, yā tehi saddhiṃ asaṅgati asamāgamo asamodhānaṃ amissībhāvo, jis nesusiduria, nesusieina, nesusitinka, nebūna [jų] tarpe - ayaṃ vuccati, bhikkhave, piyehi vippayogo dukkho. tai, vienuoliai, vadinama išsiskyrimu su tuo kas miela.

398. ‘‘Katamañca, bhikkhave, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra negavimas to ko norisi? Jātidhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ Vienuoliai, būtybėms kurioms būdinga gimti evaṃ icchā uppajjati – atsiranda toks noras: ‘aho vata mayaṃ na jātidhammā assāma, „Ak, kad mums nebūtų būdinga gimti, na ca vata no jāti āgaccheyyā’ ti. kad mūsų gimimas neištiktų!“ Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, Betgi tas noras neišpildomas, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Jarādhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ Vienuoliai, kurioms būdinga prigimtį senti evaṃ icchā uppajjati – atsiranda toks noras: ‘aho vata mayaṃ na jarādhammā assāma, „Ak, kad mums nebūtų būdinga senti, na ca vata no jarā āgaccheyyā’ ti. kad mūsų senėjimas neištiktų!“ Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, Betgi tas noras neišpildomas, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Byādhidhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ Vienuoliai, būtybėms kurioms būdinga sirgti evaṃ icchā uppajjati atsiranda toks noras: ‘aho vata mayaṃ na byādhidhammā assāma, „Ak, kad mums nebūtų būdinga sirgti, na ca vata no byādhi āgaccheyyā’ ti. kad mus liga neištiktų!“ Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, Betgi tas noras neišpildomas, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Maraṇadhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ Vienuoliai, būtybėms kurioms būdinga mirti evaṃ icchā uppajjati atsiranda toks noras: ‘aho vata mayaṃ na maraṇadhammā assāma, „Ak, kad mums nebūtų būdinga mirti, na ca vata no maraṇaṃ āgaccheyyā’ ti. kad mūsų mirtis neištiktų!“ Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, Betgi tas noras neišpildomas, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ Vienuoliai, būtybėms kurioms būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, evaṃ icchā uppajjati atsiranda toks noras: ‘aho vata mayaṃ na sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammā assāma, „Ak, kad mums nebūtų būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, na ca vata no sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammā āgaccheyyu’ nti. kad mūsų neištiktų liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimavimas!“ Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, Betgi tas noras neišpildomas, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi.

399. ‘‘Katame ca, bhikkhave, saṅkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā? Vienuoliai, ir yra „trumpiau, penkios sankaupos prie kurių galima prisirišti yra kentėjimas“? Seyyathidaṃ – Tai yra rūpupādānakkhandho, materijos sankaupa prie kurios galima prisirišti, vedanupādānakkhandho, jausmo sankaupa prie kurios galima prisirišti, saññupādānakkhandho, suvokimo sankaupa prie kurios galima prisirišti, saṅkhārupādānakkhandho, proto darinių sankaupa prie kurios galima prisirišti, viññāṇupādānakkhandho. sąmonės sankaupa prie kurios galima prisirišti. Ime vuccanti, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama: saṅkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā. „trumpiau, penkios sankaupos prie kurių galima prisirišti yra kentėjimas“. Idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo tauriąja tiesa.

Samudayasaccaniddeso
Priežasties tiesos išdėstymas

400. ‘‘Katamañca, bhikkhave, Ir kas, vienuoliai, yra dukkhasamudayaṃ [dukkhasamudayo (syā.)] ariyasaccaṃ? kentėjimo priežasties taurioji tiesa? Yāyaṃ taṇhā ponobbhavikā [ponobhavikā (sī. pī.)] Tai yra troškimas kuris vedantis į pakartotiną būtį, nandīrāgasahagatā [nandirāgasahagatā (sī. syā. pī.)] susijęs su džiugesiu ir geismu, tatratatrābhinandinī, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, seyyathidaṃ – tai yra kāmataṇhā juslinių malonumų troškimas, bhavataṇhā būties troškimas, vibhavataṇhā. nebūties troškimas.

‘‘Sā kho panesā, bhikkhave, taṇhā kattha Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas uppajjamānā uppajjati, gimdamas gimsta, kattha nivisamānā nivisati? kur jis įsikurdamas įsikuria? Yaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, Tame kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Kiñca loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ? Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Cakkhu loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria. Sotaṃ loke…pe… Ausis pasaulyje… ghānaṃ loke… Nosis pasaulyje… jivhā loke… Liežuvis pasaulyje… kāyo loke… Kūnas pasaulyje… mano loke Protas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Rūpā loke… Formos pasaulyje… saddā loke… Garsai pasaulyje… gandhā loke… Kvapai pasaulyje… rasā loke… Skoniai pasaulyje… phoṭṭhabbā loke… Kūnu jaučiama pasaulyje… dhammā loke Proto objektai pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Cakkhuviññāṇaṃ loke… Akies sąmonė pasaulyje… sotaviññāṇaṃ loke… Ausies sąmonė pasaulyje… ghānaviññāṇaṃ loke… Nosies sąmonė pasaulyje… jivhāviññāṇaṃ loke… Liežuvio sąmonė pasaulyje… kāyaviññāṇaṃ loke… Kūno sąmonė pasaulyje… manoviññāṇaṃ loke Proto sąmonė pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Cakkhusamphasso loke… Akies sąlytis pasaulyje… sotasamphasso loke… Ausies sąlytis pasaulyje… ghānasamphasso loke… Nosies sąlytis pasaulyje… jivhāsamphasso loke… Liežuvio sąlytis pasaulyje… kāyasamphasso loke… Kūno sąlytis pasaulyje… manosamphasso loke Proto sąlytis pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Cakkhusamphassajā vedanā loke… Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… sotasamphassajā vedanā loke… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… ghānasamphassajā vedanā loke… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… jivhāsamphassajā vedanā loke… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… kāyasamphassajā vedanā loke… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… manosamphassajā vedanā loke Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Rūpasaññā loke… Formos suvokimas pasaulyje… saddasaññā loke… Garso suvokimas pasaulyje… gandhasaññā loke… Kvapo suvokimas pasaulyje… rasasaññā loke… Skonio suvokimas pasaulyje… phoṭṭhabbasaññā loke… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… dhammasaññā loke Proto objekto suvokimas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Rūpasañcetanā loke… Su forma susijusi čėtana pasaulyje… saddasañcetanā loke… Su garsu susijusi čėtana pasaulyje… gandhasañcetanā loke… Su kvapu susijusi čėtana pasaulyje… rasasañcetanā loke… Su skoniu susijusi čėtana pasaulyje… phoṭṭhabbasañcetanā loke… Su kūnu jaučiamu susijusi čėtana pasaulyje… dhammasañcetanā loke Su proto objektu susijusi čėtana pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Rūpataṇhā loke… Formų troškimas pasaulyje… saddataṇhā loke… Garsų troškimas pasaulyje… gandhataṇhā loke… Kvapų troškimas pasaulyje… rasataṇhā loke… Skonių troškimas pasaulyje… phoṭṭhabbataṇhā loke… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… dhammataṇhā loke Proto objektų troškimas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Rūpavitakko loke… Mintis apie formą pasaulyje… saddavitakko loke… Mintis apie garsą pasaulyje… gandhavitakko loke… Mintis apie kvapą pasaulyje… rasavitakko loke… Mintis apie skonį pasaulyje… phoṭṭhabbavitakko loke… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… dhammavitakko loke Mintis apie proto objektą pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis įsikurdamas įsikuria.

‘‘Rūpavicāro loke… Galvojimas apie formą pasaulyje… saddavicāro loke… Galvojimas apie garsą pasaulyje… gandhavicāro loke… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… rasavicāro loke… Galvojimas apie skonį pasaulyje… phoṭṭhabbavicāro loke… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… dhammavicāro loke Galvojimas apie proto objektą pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ettha nivisamānā nivisati. ten jis būdamas būna. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ. kentėjimo priežasties tauriąja tiesa.

Nirodhasaccaniddeso
Išnykimo tiesos išdėstymas

401. ‘‘Katamañca, bhikkhave, Ir kas, vienuoliai, yra dukkhanirodhaṃ [dukkhanirodho (syā.)] ariyasaccaṃ? kentėjimo išnykimo taurioji tiesa? Yo tassāyeva taṇhāya tai yra to troškimo asesavirāganirodho visiškas užgesimas ir išnykimas, cāgo [jo] atmetimas, paṭinissaggo atsisakymas, mutti išsilavinimas [nuo jo], anālayo [jo] nepriėmimas.

‘‘Sā kho panesā, bhikkhave, taṇhā kattha Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas pahīyamānā pahīyati, pašalinamas būna pašalintas, kattha nirujjhamānā nirujjhati? kur išnykdamas jis išnyksta? Yaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, tame kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Kiñca loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ? Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Cakkhu loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta. Sotaṃ loke…pe… Ausis pasaulyje… ghānaṃ loke… Nosis pasaulyje… jivhā loke… Liežuvis pasaulyje… kāyo loke… Kūnas pasaulyje… mano loke Protas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Rūpā loke… Formos pasaulyje… saddā loke… Garsai pasaulyje… gandhā loke… Kvapai pasaulyje… rasā loke… Skoniai pasaulyje… phoṭṭhabbā loke… Kūnu jaučiama pasaulyje… dhammā loke Proto objektai pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Cakkhuviññāṇaṃ loke… Akies sąmonė pasaulyje… sotaviññāṇaṃ loke… Ausies sąmonė pasaulyje… ghānaviññāṇaṃ loke… Nosies sąmonė pasaulyje… jivhāviññāṇaṃ loke… Liežuvio sąmonė pasaulyje… kāyaviññāṇaṃ loke… Kūno sąmonė pasaulyje… manoviññāṇaṃ loke Proto sąmonė pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Cakkhusamphasso loke… Akies sąlytis pasaulyje… sotasamphasso loke… Ausies sąlytis pasaulyje… ghānasamphasso loke… Nosies sąlytis pasaulyje… jivhāsamphasso loke… Liežuvio sąlytis pasaulyje… kāyasamphasso loke… Kūno sąlytis pasaulyje… manosamphasso loke Proto sąlytis pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Cakkhusamphassajā vedanā loke… Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… sotasamphassajā vedanā loke… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… ghānasamphassajā vedanā loke… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje…jivhāsamphassajā vedanā loke… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… kāyasamphassajā vedanā loke… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… manosamphassajā vedanā loke Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Rūpasaññā loke… Formos suvokimas pasaulyje… saddasaññā loke… Garso suvokimas pasaulyje… gandhasaññā loke… Kvapo suvokimas pasaulyje… rasasaññā loke… Skonio suvokimas pasaulyje… phoṭṭhabbasaññā loke… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… dhammasaññā loke Proto objekto suvokimas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Rūpasañcetanā loke… Su forma susijusi čėtana pasaulyje… saddasañcetanā loke… Su garsu susijusi čėtana pasaulyje… gandhasañcetanā loke… Su kvapu susijusi čėtana pasaulyje… rasasañcetanā loke… Su skoniu susijusi čėtana pasaulyje… phoṭṭhabbasañcetanā loke… Su kūnu jaučiamu susijusi čėtana pasaulyje… dhammasañcetanā loke Su proto objektu susijusi čėtana pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Rūpataṇhā loke… Formų troškimas pasaulyje… saddataṇhā loke… Garsų troškimas pasaulyje… gandhataṇhā loke… Kvapų troškimas pasaulyje… rasataṇhā loke… Skonių troškimas pasaulyje… phoṭṭhabbataṇhā loke… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… dhammataṇhā loke Proto objektų troškimas pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Rūpavitakko loke… Mintis apie formą pasaulyje… saddavitakko loke… Mintis apie garsą pasaulyje… gandhavitakko loke… Mintis apie kvapą pasaulyje… rasavitakko loke… Mintis apie skonį pasaulyje… phoṭṭhabbavitakko loke… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… dhammavitakko loke Mintis apie proto objektą pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta.

‘‘Rūpavicāro loke… Galvojimas apie formą pasaulyje… saddavicāro loke… Galvojimas apie garsą pasaulyje… gandhavicāro loke… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… rasavicāro loke… Galvojimas apie skonį pasaulyje… phoṭṭhabbavicāro loke… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… dhammavicāro loke Galvojimas apie proto objektą pasaulyje piyarūpaṃ sātarūpaṃ, iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas ettha nirujjhamānā nirujjhati. ten išnykdamas jis išnyksta. Idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ.

Maggasaccaniddeso
Kelio tiesos išdėstymas

402. ‘‘Katamañca, bhikkhave, Ir kas, vienuoliai, yra dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ? kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą taurioji tiesa? Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo seyyathidaṃ – tai yra taurusis aštuonialypis kelias, tai yra: sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingos mintys, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisingas atidumas, sammāsamādhi teisingas susitelkimas.

“Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra dukkhe ñāṇaṃ, kentėjimo žinojimas, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, kentėjimo priežasties žinojimas, dukkhanirodhe ñāṇaṃ, kentėjimo išnykimo žinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ – kelio vedančio į kentėjimo išnykimą žinojimas ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. yra, vienuoliai, vadinama teisingu požiūriu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Yo kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra nekkhammasaṅkappo, ketinimas atsižadėti, abyāpādasaṅkappo, ketinimas nepagrįstas pikta valia, avihiṃsāsaṅkappo – ketinimas nežaloti ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. yra, vienuoliai, vadinama teisingu ketinimu.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra musāvādā veramaṇī, susilaikymas nuo melagystės, pisuṇāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šmeižto, pharusāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, samphappalāpā veramaṇī – susilaikymas nuo tuščių plepalų ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. yra, vienuoliai, vadinama teisinga kalba.

“Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra pāṇātipātā veramaṇī, susilaikymas nuo žudymo, adinnādānā veramaṇī, susilaikymas nuo netiesos sakymo, kāmesumicchācārā veramaṇī susilaikymas nuo ištvirkavimo ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. yra, vienuoliai, vadinama teisingu veiksmu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys micchāājīvaṃ pahāya atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, sammāājīvena jīvitaṃ kappeti – verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati, intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati, intensyviai naudoja protą, siekia to. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas kūną kūne, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. – ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu atidumu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi upekkhako ca viharati sato sampajāno, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhi. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ. kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą tauriąja tiesa.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis.

‘‘Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya sattavassāni, septyneris metus taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus, tassa dvinnaṃ phalānaṃ aññataraṃ phalaṃ pāṭikaṅkhaṃ gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: diṭṭheva dhamme aññā; [arahanto] žinojimo čia ir dabar sati vā upādisese anāgāmitā. arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

‘‘Tiṭṭhantu, bhikkhave, sattavassāni. Ką jau ten, vienuoliai, septyneri metai. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya cha vassāni…pe… taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešeris metus… pañca vassāni… penkeris metus… cattāri vassāni… ketveris metus… tīṇi vassāni… trejis metus… dve vassāni… dvejis metus… ekaṃ vassaṃ… vieneris metus… tiṭṭhatu, bhikkhave, ekaṃ vassaṃ. Ką jau ten, vienuoliai, vieneri metai. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, kas ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya sattamāsāni, septynis mėnesius taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus, tassa dvinnaṃ phalānaṃ aññataraṃ phalaṃ pāṭikaṅkhaṃ gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: diṭṭheva dhamme aññā; [arahanto] žinojimo čia ir dabar sati vā upādisese anāgāmitā. arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

‘‘Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta māsāni. Ką jau ten, vienuoliai, sepnyni mėnesiai. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya cha māsāni…pe… taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešis mėnesius… pañca māsāni… penkis mėnesius… cattāri māsāni… keturis mėnesius… tīṇi māsāni … trys mėnesius… dve māsāni… dvejus mėnesius… ekaṃ māsaṃ… vieną mėnesį… aḍḍhamāsaṃ… pusę mėnesio… tiṭṭhatu, bhikkhave, aḍḍhamāso. Ką jau ten, vienuoliai, pusė mėnesio. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, kas ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya sattāhaṃ, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynias dienas tassa dvinnaṃ phalānaṃ aññataraṃ phalaṃ pāṭikaṅkhaṃ gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: diṭṭheva dhamme aññā; [arahanto] žinojimo čia ir dabar sati vā upādisese anāgāmitā. arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānāti. Tai yra keturi atidumo įsteigimai. Iti yaṃ taṃ vuttaṃ, Taip tai buvo pasakyta, idametaṃ paṭicca vutta’’ nti. dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

← Ankst

  1. Lygiažiūra (upekkha) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; pirmenybės neteikimas, nenusistatymas prieš nieką. 

Buvo apsistojęs Savathėje…

—Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … Vienuoliai, nėra lengva surasti būtybę, kuri anksčiau per šį ilgą laiką nėra buvusi jūsų mama. Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … išsilaisvintų [nuo jų].

Mātusuttaṃ (Mama, SN II.IV.ii.4)

137. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… **“Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … **na so, bhikkhave, satto sulabharūpo Vienuoliai, nėra lengva surasti būtybę, yo namātābhūtapubbo iminā dīghena addhunā. Kuri per šį ilgą laiką anksčiau nėra buvusi jūsų mama. Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1}alaṃ vimuccitu”nti. pakanka išsilaisvinti [nuo jų].”

Pirma su Nirvana surišta suta (Ud 8.1)

Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Vienuoliai, yra toks pagrindas, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, nei begalinės erdvės pagrindo, nei begalinės sąmonės pagrindo, nei nebūties pagrindo, nei nei suvokimo, nei nesuvokimo pagrindo1, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, nei Mėnulio ir Saulės. Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, nei išėjimo, nei būvimo, nei išnykimo, nei gimimo; gan neparemtas, be vyksmo, be objekto jis yra. Tai yra visiškas kentėjimo galas.“

Antra su Nirvana surišta suta (Ud 8.2)

Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Nelengva pamatyti, tai, kas vadinama „be polinkio“ - tiesą {comy =Nirvaną}, išties, sunku pamatyti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro troškimą, nieko nėra.“

Trečia su Nirvana surišta suta (Ud 8.3)

Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Yra, vienuoliai, negimęs, nepavirtęs, nesutvertas, nesąlygotas. Vienuoliai, jeigu nebūtų negimusio, nepavirtusio, nesutverto, nesąlygoto, nebūtų įmanoma pažinti negimusio, nepavirtusio, nesutverto, nesąlygoto. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra negimęs, nepavirtęs, nesutvertas, nesąlygotas, yra įmanoma pažinti negimusį, nepavirtusį, nesutvertą, nesąlygotą.“

Ketvirta su Nirvana surišta suta (Ud 8.4)

Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Tai, kas priklausoma, - svyruoja, nepriklausoma yra be svyravimų. Kai nėra svyravimų - yra ramybė, kai yra ramybė - nėra polinkių. Kai nėra polinkių - nėra atėjimo ir išėjimo. Kai nėra atėjimo ir išėjimo - nėra išnykimo ir gimimo. Kai nėra išnykimo ir gimimo - nėra nei „čia“ {šio pasaulio}, nei „kitur“ {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Tai yra visiškas kentėjimo galas.“

Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Pirma su Nirvana surišta suta, Ud 8.1)

71. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū [te ca bhikkhū (sī. syā. pī. tadaṭṭhakathāpi oloketabbā] aṭṭhiṃ katvā [aṭṭhīkatvā (sī. syā.), aṭṭhikatvā (pī.)] Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso [sabbaṃ cetasā (itipi aññasuttesu)] samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: ‘‘Atthi, bhikkhave, tadāyatanaṃ, “Vienuoliai, yra toks pagrindas, yattha neva pathavī, na āpo, na tejo, na vāyo, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, na ākāsānañcāyatanaṃ, na viññāṇañcāyatanaṃ, nei begalinės erdvės pagrindo, nei begalinės sąmonės pagrindo, na ākiñcaññāyatanaṃ, na nevasaññānāsaññāyatanaṃ, nei nebūties pagrindo, nei nei suvokimo, nei nesuvokimo pagrindo, nāyaṃ loko, na paraloko, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, na ubho candimasūriyā. nei Mėnulio ir Saulės.

Tatrāpāhaṃ, bhikkhave, neva āgatiṃ vadāmi, Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, na gatiṃ, na ṭhitiṃ, nei išėjimo, nei būvimo, na cutiṃ, na upapattiṃ; nei išnykimo, nei gimimo; appatiṭṭhaṃ, appavattaṃ, anārammaṇamevetaṃ. gan neparemtas, be vyksmo, be objekto jis yra. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”

Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Antra su Nirvana surišta suta, Ud 8.2)

72. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Duddasaṃ anataṃ nāma, Nelengva pamatyti, tai, kas vadinama “be polinkio”, na hi saccaṃ sudassanaṃ; tiesą gi {comy =Nirvaną} sunku pamatyti; Paṭividdhā taṇhā jānato, passato natthi kiñcana’’nti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro troškimą, nieko nėra.”

Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Trečia su Nirvana surišta suta, Ud 8.3)

73. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Atthi, bhikkhave, ajātaṃ abhūtaṃ Yra, vienuoliai, negimęs, nevirtęs, akataṃ asaṅkhataṃ. nesutvertas, nesąlygotas. No cetaṃ, bhikkhave, abhavissa Vienuoliai, jeigu nebūtų ajātaṃ abhūtaṃ negimusio, nevirtusio, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutverto, nesąlygoto, nayidha jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyetha. nebūtų įmanoma pažinti negimusio, nevirtusio, nesutverto, nesąlygoto. Yasmā ca kho, bhikkhave, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad atthi ajātaṃ abhūtaṃ yra negimęs, nevirtęs, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutvertas, nesąlygotas, tasmā jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyatī’’ti. yra įmanoma pažinti negimusį, nevirtusį, nesutvertą, nesąlygotą.”

Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Ketvirta su Nirvana surišta suta, Ud 8.4)

74. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surištą Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. ištempę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis, supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Nissitassa calitaṃ, Tai, kas priklausoma, svyruoja, anissitassa calitaṃ natthi. nepriklausoma yra be svyravimų. Calite asati passaddhi, Kai nėra svyravimų, yra ramybė, passaddhiyā sati nati na hoti. kai yra ramybė, nėra polinkių. Natiyā asati āgatigati na hoti. Kai nėra polinkių, nėra atėjimo ir išėjimo. Āgatigatiyā asati Kai nėra atėjimo ir išėjimo, cutūpapāto na hoti. nėra išnykimo ir gimimo. Cutūpapāte asati Kai nėra išnykimo ir gimimo nevidha na huraṃ na ubhayamantarena [na ubhayamantare (sabbattha) ma. ni. 3.393; saṃ. ni. 4.87 passitabbaṃ]. nėra nei “čia” {šio pasaulio}, nei “kitur” {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”

  1. Begalinės erdvės, begalinės sąmonės, nebūties bei nei suvokimo, nei nesuvokimo pagrindai yra keturių nematerialių džanų objektai ir juos atitinkančios būties sferos. 

Savathėje. Tada gi Palaimintasis štai ką pasakė:

- Vienuoliai, keturi yra teisingi stengimaisi. Kurie keturi? Štai vienuolis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Šie, vienuoliai, yra keturi teisingi stengimaisi.

Panašiai, vienuoliai, kaip Gangos upė linksta link rytų, krypsta link rytų, šlyja link rytų, lygiai gi taip ir vienuolis, vystantis keturis teisingus stengimus, dažnai praktikuojantis keturis teisingus stengimus, linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos. Ir kaip, vienuoliai, vienuolis, vystantis keturis teisingus stengimus, dažnai praktikuojantis keturis teisingus stengimus, linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos? Štai vienuolis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - jis deda pastangas, skatina energingumą, intensyviai naudoja protą, siekia to. Štai taip, vienuoliai, vienuolis, vystantis keturis teisingus stengimus, dažnai praktikuojantis keturis teisingus stengimus, linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos.

Pācīnasuttaṃ (Rytai, SN V.v.I.1)

Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. Tatra kho bhagavā etadavoca – Tada gi Palaimintasis štai ką pasakė: ‘‘cattārome, bhikkhave, sammappadhānā. “Vienuoliai, keturi yra teisingi stengimaisi.” Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati. intensyviai naudoja protą, siekia to. Ime kho, bhikkhave, cattāro sammappadhānāti’’. Šie, vienuoliai, yra keturi teisingi stengimaisi.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip gaṅgā nadī Gangos upė pācīnaninnā pācīnapoṇā pācīnapabbhārā; linksta link rytų, krypsta link rytų, šlyja link rytų, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi taip, vienuoliai, ir vienuolis cattāro sammappadhāne bhāvento vystantis keturis teisingus stengimus, cattāro sammappadhāne bahulīkaronto dažnai praktikuojantis keturis teisingus stengimus, nibbānaninno hoti nibbānapoṇo nibbānapabbhāro. linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos. Kathañca, bhikkhave, bhikkhu Ir kaip, vienuoliai, vienuolis cattāro sammappadhāne bhāvento vystantis keturis teisingus stengimus, cattāro sammappadhāne bahulīkaronto dažnai praktikuojantis keturis teisingus stengimus, nibbānaninno hoti nibbānapoṇo nibbānapabbhāro? linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati; intensyviai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti - vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis deda pastangas, skatina energingumą, cittaṃ paggaṇhāti padahati. intensyviai naudoja protą, siekia to. Evaṃ kho, bhikkhave, bhikkhu Štai taip, vienuoliai, vienuolis cattāro sammappadhāne bhāvento vystantis keturis teisingus stengimus, cattāro sammappadhāne bahulīkaronto dažnai praktikuojantis keturis teisingus stengimus, nibbānaninno hoti nibbānapoṇo nibbānapabbhāro’’ti. linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Verandžijos nendryne didžiulio Nimmedžio papėdėje. Tada gi pas Palaimintąjį nuėjo asura Paharadas, atėjęs pasveikino jį ir atsistojo iš šono. Stovinčiam gi iš šono asurai Paharadai Palaimintasis pasakė štai ką:

—Bet ar gauna malonumą, Paharadai, asurai iš didžiojo vandenyno?

—Gauna, gerbiamasis, malonumą asurai iš didžiojo vandenyno.

—Bet kiek gi yra nuostabių, stulbinančių didžiojo vandenyno dalykų, kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš jo?

—Gerbiamasis, yra aštuoni nuostabūs, stulbinantys didžiojo vandenyno dalykai, kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš jo. Kurie aštuoni? Didysis vandenynas leidžiasi, šlija, svyra laipsniškai, o ne stačiai, kaip skardis. Tai yra pirmas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, jis neperžengia krantų. Tai, yra antras didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita: gan greitai, tai, kas didžiajame vandenyne yra mirusisis, kas yra maita išnešama į krantą, išstumiama į sausumą. Tai yra trečias didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, bet kuri iš didžiųjų upių - tokių, kaip Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū ir Mahy - įtekėjusi į didįjį vandenyną, praranda anksetsnį pavadnimą, tampa apibrėžiama tik kaip „didysis vandenynas“. Tai yra ketvirtas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, nors ir dangaus turinys krenta į jį, dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas. Tai yra penktas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, didysis vandenynas yra vieno skonio: sūraus skonio. Tai yra šeštas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė: ten yra tokios brangenybės, kaip perlas, brangakmenis, lazuritas, kriauklė, kvarcas, koralas, sidabras, auksas, rubinas, turmalinas. Tai yra septintas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Ir vėl gi, Gerbiamasis, didysis vandenynas yra didelių būtybių namai. Ten yra šios būtybės: kašalotas, mėlynasis banginis, asurai, nagai, gandhabai. Yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviejų šimtų jodžianų esybės, trijų šimtų jodžianų esybės, keturių šimtų jodžianų esybės, penkių šimtų jodžianų esybės. Tai yra aštuntas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo. Šie gi, Gerbiamasis, yra aštuoni didžiojo vandenyno nuostabūs, stulbinantys dalykai, kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Gerbiamasis, o ar vienuoliai gauna malonumą iš šios Dharmos-Drausmės?

—Paharadai, vienuoliai gauna malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

—Bet kiek gi yra Dharmos-Drausmės nuostabių, stulbinančių dalykų, kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jų?

—Paharadai, yra aštuoni Dharmos-Drausmės nuostabūs, stulbinantys dalykai, kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jų. Kurie aštuoni? Panašiai, kaip didysis vandenynas leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, o ne stačiai, kaip skardis; taip pat ir prasiskverbimas į tobulą pažinimą šioje Dhammoje-Disciplinoje [įvyksta] dėl laipsniško mokymosi, laipsniškos veiklos, laipsniško ėjimo keliu. Tai yra pirmas Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, neperžengia krantų, taip pat ir mano mokiniai nurodytus jiems auklėjimosi principus neperžengia ir gyvybės dėlei. Tai yra antras Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita: gan greitai, tai, kas didžiajame vandenyne yra mirusisis, kas yra maita išnešama į krantą, išstumiama į sausumą; taip pat ir sangha nesubūna su morališkai žlugusiu, blogos prigimties, atmintinu dėl nešvaraus, abėjotino elgesio, veikiančiu paslapčiomis asmeniu, su apsimetančiu esą vienuolis netikru vienuoliu, su neskaisčuoju apsimetančiu esą skaistuolis, su supuvusiu iš vidaus, gaišliu ir purvinu. Gan greitai susirinkę tokį nušalina. Net ir sėdint viduryje vienuolių sangahos, jis yra toli nuo sangahos ir sangaha [yra toli] nuo jo. Tai yra trečias Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip bet kuri iš didžiųjų upių - tokių, kaip Ganga Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - įtekėjusi į didįjį vandenyną, praranda anksetsnį pavadnimą, tampa apibrėžiama tik kaip „didysis vandenynas“; taip pat ir šios keturios kastos: kšatrijai, brahmanai, vaišijai, ir šudros - kai jie žengia priekyn iš namų į benamį gyvenimą Tathāgatos skelbiamoje Dhammoje-Disciplinoje, jie praranda ankstesnį vardą-pavardę, tampa apibrėžiami tik kaip „Sakjaputos atsiskyrėliai“. Tai yra ketvirtas Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, nors ir dangaus turinys krenta, dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas; taip pat ir nors ir daug vienuolių galutinai įžengia į Nirvanos elementą be liekanos, dėl to nepasireiškia Nirvanos elemento nei sumažėjimas, nei pripildymas. Tai yra penktas Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas yra vieno skonio - sūraus skonio; taip pat ir ši Dhamma-Disciplina yra vieno skonio - išsilaisvinimo skonio. Tai yra šeštas Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė: ten yra tokios brangenybės, kaip perlas, brangakmenis, lazuritas, kriauklė, kvarcas, koralas, sidabras, auksas, rubinas, turmalinas; taip pat ir šioje Dhammoje-Disciplinoje yra daug brangenybių, brangenybių begalė. Ten yra tokios brangenybės kaip keturi atidumo įsteigimai, keturi teisingi stengimaisi, keturi antžmogiškų galių pagrindai, penki valdantys gebėjimai, penkios stiprybės, septyni atbudimo veiksniai, taurusis aštuonlypis kelias. Tai yra septintas Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas yra didelių būtybių namai; ten yra tokios būtybės: kašalotas, mėlynasis banginis, asurai, nagai, gandhabai; yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviejų šimtų jodžianų esybės, trijų šimtų jodžianų esybės, keturių šimtų jodžianų esybės, penkių šimtų jodžianų esybės; taip pat ir ši Dhamma-Disciplina yra didelių būtybių namai; ten yra tokios būtybės: įžengęs į srautą, keliaujantis link įžengimo į srauto vaisiaus pažinimo, kartą sugrįžtantis, keliaujantis link karto sugrįžimo vaisiaus pažinimo, nebesugrįžtantis, keliaujantis link nebesugrįžimo vaisiaus pažinimo, arahatas, keliaujantis link arahatystės. Tai yra aštuntas Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jo. Šie gi, Paharadai, yra Dharmos-Drausmės aštuoni nuostabūs, stulbinantys dalykai, kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jų.

Pahārādasuttaṃ (Paharadai, AN 8.ii.9)

19. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis verañjāyaṃ viharati naḷerupucimandamūle. buvo apsistojęs Verandžijos nendryne didžiulio Nimmedžio papėdėje. Atha kho pahārādo asurindo yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi pas Palaimintąjį nuėjo asura Paharadas, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. atėjęs pas Palaimintąjį pasveinlkino jį ir atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhitaṃ kho pahārādaṃ asurindaṃ Stovinčiam gi iš šono asurai Paharadai bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

“Api [kiṃ (ka.)] pana, pahārāda[198], asurā mahāsamudde abhiramantī”ti? “Bet ar gauna malonumą, Paharadai, asurai iš didžiojo vandenyno?” “Abhiramanti, bhante, asurā mahāsamudde”ti. “Gauna, gerbiamasis, malonumą asurai iš didžiojo vandenyno.” “Kati pana, pahārāda, mahāsamudde acchariyā abbhutā dhammā [abbhutadhammā (syā. ka.) cūḷava. 384 passitabbaṃ], “Bet kiek gi yra didžiojo vandenyno nuostabių, stulbinančių dalykų, ye disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramantī”ti? kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno?”

“Aṭṭha, bhante, mahāsamudde acchariyā abbhutā dhammā, Gerbiamasis, yra aštuoni didžiojo vandenyno nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno. Katame aṭṭha? Kurie aštuoni? Mahāsamuddo, bhante, Didysis vandenynas, Gerbiamasis, anupubbaninno anupubbapoṇo anupubbapabbhāro, leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, na āyatakeneva papāto. o ne stačiai kaip skardis. Yampi, bhante, mahāsamuddo Ir tai, Gerbiamasis, kad didysis vandenynas anupubbaninno anupubbapoṇo anupubbapabbhāro, leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, na āyatakeneva papāto. o ne stačiai kaip skardis, Ayaṃ, bhante, tai, Gerbiamasis, mahāsamudde paṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra pirmas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, mahāsamuddo ṭhitadhammo velaṃ nātivattati. didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, jis neperžengia krantų; Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad mahāsamuddo ṭhitadhammo velaṃ nātivattati; didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, kad neperžengia krantų, ayaṃ [ayampi (ka.)], bhante, tai, Gerbiamasis, mahāsamudde dutiyo acchariyo abbhuto dhammo yra antras didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, mahāsamuddo na matena kuṇapena saṃvasati [saṃvattati (syā.)]. didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita. Yaṃ hoti mahāsamudde mataṃ kuṇapaṃ, taṃ khippameva [khippaṃyeva (sī.), khippaṃeva (pī.), khippaññeva (cūḷava. 384)] Gan greitai, tai, kas didžiajame vandenyne yra mirusisis, kas yra maita, tīraṃ vāheti, thalaṃ ussāreti. išnešama į krantą, išstumiama į sausumą. Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad mahāsamuddo na matena kuṇapena saṃvasati, didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita, yaṃ hoti mahāsamudde mataṃ kuṇapaṃ, taṃ khippameva kad gan greitai, tai, kas didžiajame vandenyne yra mirusisis, kas yra maita, tīraṃ vāheti, thalaṃ ussāreti; išnešama į krantą, išstumiama į sausumą, ayaṃ, bhante, mahāsamudde tatiyo acchariyo abbhuto dhammo, yra trečias didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, yā kāci mahānadiyo, seyyathidaṃ – bet kuri iš didžiųjų upių, tokių kaip: gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahī, Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - tā mahāsamuddaṃ patvā [pattā (ka., cūḷava. 384)] įtekėjusi į didįjį vandenyną jahanti purimāni nāmagottāni, praranda anksetsnį pavadnimą, ‘mahāsamuddo’ [199] tveva saṅkhaṃ gacchanti. tampa apibrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’. Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad yā kāci mahānadiyo, seyyathidaṃ – bet kuri iš didžiųjų upių, tokių kaip: gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahī, Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - tā mahāsamuddaṃ patvā įtekėjusi į didįjį vandenyną jahanti purimāni nāmagottāni, praranda anksetsnį pavadinimą, ‘mahāsamuddo’ tveva saṅkhaṃ gacchanti; tampa apibrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’; ayaṃ, bhante, mahāsamudde catuttho acchariyo abbhuto dhammo, yra ketvirtas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, yā ca [yā kāci (syā. pī. ka.)] loke savantiyo mahāsamuddaṃ appenti nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, yā ca antalikkhā dhārā papatanti, nors ir dangaus turinys krenta, na tena mahāsamuddassa ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati. dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas. Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad yā ca loke savantiyo mahāsamuddaṃ appenti nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, yā ca antalikkhā dhārā papatanti, nors ir dangaus turinys krenta, na tena mahāsamuddassa ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati; dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas; ayaṃ, bhante, mahāsamudde pañcamo acchariyo abbhuto dhammo, yra penktas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, mahāsamuddo ekaraso loṇaraso. didysis vandenynas yra vieno skonio - sūraus skonio. Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad mahāsamuddo ekaraso loṇaraso; didysis vandenynas yra vieno skonio - sūraus skonio; ayaṃ, bhante, mahāsamudde chaṭṭho acchariyo abbhuto dhammo, yra šeštas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, mahāsamuddo bahuratano [pahūtaratano (ka.)] anekaratano. didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė. Tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – Ten yra tokios brangenybės, kaip muttā maṇi veḷuriyo perlas, brangakmenis, lazuritas, saṅkho silā pavāḷaṃ kriauklė, kvarcas, koralas, rajataṃ jātarūpaṃ lohitako masāragallaṃ. sidabras, auksas, rubinas, turmalinas. Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad mahāsamuddo bahuratano anekaratano; didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė, Tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – ten yra tokios brangenybės, kaip muttā maṇi veḷuriyo perlas, brangakmenis, lazuritas, saṅkho silā pavāḷaṃ kriauklė, kvarcas, koralas, rajataṃ jātarūpaṃ lohitako masāragallaṃ. sidabras, auksas, rubinas, turmalinas; Ayaṃ, bhante, mahāsamudde [200] sattamo acchariyo abbhuto dhammo, yra septintas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Ir vėl gi, Gerbiamasis, mahāsamuddo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso. didysis vandenynas yra didelių būtybių namai. Tatrime bhūtā – Ten yra šios būtybės: timi timiṅgalo timirapiṅgalo [timitimiṅgalā timirapiṅgalā (sī.), timitimiṅgalā timiramiṅgalā (syā. pī.)] kašalotas, mėlynasis banginis, asurā nāgā gandhabbā. asurai, nagai, gandhabai. Santi mahāsamudde yojanasatikāpi attabhāvā, Yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviyojanasatikāpi attabhāvā, dviejų šimtų jodžianų esybės, tiyojanasatikāpi attabhāvā, trijų šimtų jodžianų esybės, catuyojanasatikāpi attabhāvā, keturių šimtų jodžianų esybės, pañcayojanasatikāpi attabhāvā. penkių šimtų jodžianų esybės. Yampi, bhante, Ir tai, Gerbiamasis, kad mahāsamuddo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; didysis vandenynas yra didelių būtybių namai, tatrime bhūtā – ten yra tokios būtybės: timi timiṅgalo timirapiṅgalo kašalotas, mėlynasis banginis, asurā nāgā gandhabbā; asurai, nagai, gandhabai; santi mahāsamudde yojanasatikāpi attabhāvā…pe…yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės… dviyojana… tiyojana… catuyojana… pañcayojanasatikāpi attabhāvā; dvejų… trijų… keturių… penkių šimtų jodžianų esybės; ayaṃ, bhante, mahāsamudde aṭṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra aštuntas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno. Ime kho, bhante, mahāsamudde aṭṭha acchariyā abbhutā dhammā, Šie gi, Gerbiamasis, yra didžiojo vandenyno aštuoni, nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramantīti. kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Api pana, bhante, bhikkhū “Gerbiamasis, o ar vienuoliai imasmiṃ dhammavinaye abhiramantī”ti? gauna malonumą iš šios Dharmos-Drausmės?” “Abhiramanti, pahārāda, bhikkhū “Paharadai, vienuoliai gauna malonumą imasmiṃ dhammavinaye”ti. iš šios Dharmos-Drausmės.” “Kati pana, bhante, imasmiṃ dhammavinaye acchariyā abbhutā dhammā, “Bet kiek gi yra nuostabių, stulbinančių dalykų, ye disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramantī”ti? kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės?” “Aṭṭha, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye acchariyā abbhutā dhammā, Paharadai, yra aštuoni šios Dharmos-Drausmės nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės. Katame aṭṭha? Kurie aštuoni? Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo anupubbaninno anupubbapoṇo anupubbapabbhāro, didysis vandenynas leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, na āyatakeneva papāto [201]; o ne stačiai kaip skardis; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir imasmiṃ dhammavinaye anupubbasikkhā anupubbakiriyā anupubbapaṭipadā, na āyatakeneva aññāpaṭivedho. prasiskverbimas į tobulą pažinimą šioje Dhammoje-Disciplinoje [įvyksta] dėl laipsniško mokymosi, laipsniškos veiklos, laipsniško ėjimo keliu. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, imasmiṃ dhammavinaye anupubbasikkhā anupubbakiriyā anupubbapaṭipadā, na āyatakeneva aññāpaṭivedho. kad prasiskverbimas į tobulą pažinimą šioje Dhammoje-Disciplinoje [įvyksta] dėl laipsniško mokymosi, laipsniškos veiklos, laipsniško ėjimo keliu, Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye paṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, pirmas šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo ṭhitadhammo velaṃ nātivattati; didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, neperžengia krantų, evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir yaṃ mayā sāvakānaṃ sikkhāpadaṃ paññattaṃ mano mokiniams nurodytus auklėjimosi pagrindus taṃ mama sāvakā jīvitahetupi nātikkamanti. mano mokiniai neperžengia ir gyvybės dėlei. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, mayā sāvakānaṃ sikkhāpadaṃ paññattaṃ kad mano mokiniams nurodytus auklėjimosi pagrindus taṃ mama sāvakā jīvitahetupi nātikkamanti; mano mokiniai neperžengia ir gyvybės dėlei; Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye dutiyo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, antras šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo na matena kuṇapena saṃvasati. didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita. Yaṃ hoti mahāsamudde mataṃ kuṇapaṃ, taṃ khippameva Gan greitai, tai, kas didžiajame vandenyne yra mirusisis, kas yra maita tīraṃ vāheti, thalaṃ ussāreti; išnešama į krantą, išstumiama į sausumą; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir yo so puggalo dussīlo pāpadhammo su tuo asmeniu, kuris yra morališkai žlugęs, blogos prigimties, asucisaṅkassarasamācāro su atmintinu už nešvarų, abėjotiną elgesį, paṭicchannakammanto veikiančiu paslapčiomis, assamaṇo samaṇapaṭiñño netikru vienuoliu apsimetančiu esą vienuolis, abrahmacārī brahmacāripaṭiñño neskaisčiuoju apsimetančiu esą skaistuolis, antopūti avassuto kasambujāto, supuvusiu iš vidaus, gaišliu, purvinu, na tena saṅgho saṃvasati; sangha nesubūna su tokiu; khippameva naṃ sannipatitvā ukkhipati. gan greitai susirinkę tokį nušalina. “Kiñcāpi so hoti majjhe bhikkhusaṅghassa sannisinno, Net ir sėdint viduryje vienuolių sangahos, atha kho so ārakāva saṅghamhā jis yra toli nuo sangahos saṅgho ca tena. ir sangaha [yra toli] nuo jo. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, yo so puggalo dussīlo pāpadhammo kad su tuo asmeniu, kuris yra morališkai žlugęs, blogos prigimties, asucisaṅkassarasamācāro su atmintinu už nešvarų, abėjotiną elgesį, paṭicchannakammanto veikiančiu paslapčiomis, assamaṇo samaṇapaṭiñño netikru vienuoliu apsimetančiu esą vienuolis, abrahmacārī brahmacāripaṭiñño neskaisčiuoju apsimetančiu esą skaistuolis, antopūti avassuto kasambujāto, supuvusiu iš vidaus, gaišliu, purvinu, na [202] tena saṅgho saṃvasati; sangha nesubūna su tokiu; khippameva naṃ sannipatitvā ukkhipati; gan greitai susirinkę tokį nušalina; kiñcāpi so hoti majjhe bhikkhusaṅghassa sannisinno, net ir kai sėdint viduryje vienuolių sangahos, atha kho so ārakāva saṅghamhā jis yra toli nuo sangahos saṅgho ca tena. ir sangaha [yra toli] nuo jo Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye tatiyo acchariyo abbhuto dhammo, tai yra, Paharadai, trečias šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip yā kāci mahānadiyo, seyyathidaṃ – bet kuri iš didžiųjų upių, tokių kaip: gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahī, Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - tā mahāsamuddaṃ patvā įtekėjusi į didįjį vandenyną jahanti purimāni nāmagottāni, praranda anksetsnį pavadnimą, ‘mahāsamuddo’ tveva saṅkhaṃ gacchanti; tampa apibrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir cattārome vaṇṇā – šios keturios kastos: khattiyā, brāhmaṇā, vessā, suddā, kšatrijai, brahmanai, vaišijai, ir šudros, te tathāgatappavedite dhammavinaye agārasmā anagāriyaṃ pabbajitvā kai jie žengia priekyn iš namų į benamį gyvenimą Tathagatos skelbiamoje Dhammoje-Disciplinoje, jahanti purimāni nāmagottāni, jie praranda ankstesnę vardą-pavardę, ‘samaṇā sakyaputtiyā’ tveva [samaṇo sakyaputtiyo tveva (syā. ka.)] saṅkhaṃ gacchanti. tampa apibrėžiami tik kaip “Sakjaputtos atsiskyrėliai”. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, cattārome vaṇṇā – kad šios keturios kastos: khattiyā, brāhmaṇā, vessā, suddā, kšatrijai, brahmanai, vaišijai, ir šudros, te tathāgatappavedite dhammavinaye agārasmā anagāriyaṃ pabbajitvā kai jie žengia priekyn iš namų į benamį gyvenimą Tathagatos skelbiamoje Dhammoje-Disciplinoje, jahanti purimāni nāmagottāni, jie praranda ankstesnę vardą-pavardę, ‘samaṇā sakyaputtiyā’ tveva saṅkhaṃ gacchanti. tampa apibrėžiami tik kaip “Sakjaputtos atsiskyrėliai”; Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye catuttho acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, ketvirtas šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip yā ca loke savantiyo mahāsamuddaṃ appenti nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, yā ca antalikkhā dhārā papatanti, nors ir dangaus turinys krenta, na tena mahāsamuddassa ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati; dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat bahū cepi bhikkhū anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbāyanti, nors ir daug vienuolių galutinai įžengia į Nibbanos elementą be liekanos, na tena nibbānadhātuyā ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati. dėl to nepasireiškia Nibbanos elemento nei sumažėjimas, nei pripildymas. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, bahū cepi bhikkhū anupādisesāya nibbānadhātuyā [203] parinibbāyanti, kad nors ir daug vienuolių galutinai įžengia į Nibbanos elementą be liekanos, na tena nibbānadhātuyā ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati. dėl to nepasireiškia Nibbanos elemento nei sumažėjimas, nei pripildymas; Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye pañcamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, penktas šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo ekaraso loṇaraso; didysis vandenynas yra vieno skonio - sūraus skonio; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir ayaṃ dhammavinayo ekaraso, vimuttiraso. ši Dhamma-Disciplina yra vieno skonio - išsilaisvinimo skonio. Yampi pahārāda, Ir tai, Paharadai, ayaṃ dhammavinayo ekaraso, vimuttiraso; kad ši Dhamma-Disciplina yra vieno skonio - išsilaisvinimo skonio; ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye chaṭṭho acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, šeštas šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo bahuratano anekaratano; didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė; tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – ten yra tokios brangenybės, kaip muttā maṇi veḷuriyo perlas, brangakmenis, lazuritas, saṅkho silā pavāḷaṃ kriauklė, kvarcas, koralas, rajataṃ jātarūpaṃ lohitako masāragallaṃ; sidabras, auksas, rubinas, turmalinas; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir ayaṃ dhammavinayo bahuratano anekaratano. šioje Dhammoje-Disciplinoje yra daug brangenybių, brangenybių begalė. Tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – Ten yra tokios brangenybės kaip: cattāro satipaṭṭhānā, keturi sąmoningumo įsteigimai, cattāro sammappadhānā, keturi teisingi stengimaisi, cattāro iddhipādā, keturi antžmogiškų galių pagrindai, pañcindriyāni, penki valdantys gebėjimai, pañca balāni, penkios stiprybės, satta bojjhaṅgā, septyni atbudimo veiksniai, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. taurusis aštuonialypis kelias. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, ayaṃ dhammavinayo bahuratano anekaratano; kad šioje Dhammoje-Disciplinoje yra daug brangenybių, brangenybių begalė; tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – ten yra tokios brangenybės kaip: cattāro satipaṭṭhānā, keturi sąmoningumo įsteigimai, cattāro sammappadhānā, keturi teisingi stengimaisi, cattāro iddhipādā, keturi antžmogiškų galių pagrindai, pañcindriyāni, penki valdantys gebėjimai, pañca balāni, penkios stiprybės, satta bojjhaṅgā, septyni atbudimo veiksniai, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. taurusis aštuonialypis kelias; ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye sattamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, septintas šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; didysis vandenynas yra didelių būtybių namai; tatrime bhūtā – ten yra tokios būtybės: timi timiṅgalo timirapiṅgalo kašalotas, mėlynasis banginis, asurā nāgā gandhabbā; asurai, nagai, Gandhabai; Santi mahāsamudde yojanasatikāpi attabhāvā, yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviyojanasatikāpi attabhāvā, dviejų šimtų jodžianų esybės, tiyojanasatikāpi attabhāvā, trijų šimtų jodžianų esybės, catuyojanasatikāpi attabhāvā, keturių šimtų jodžianų esybės, pañcayojanasatikāpi attabhāvā; penkių šimtų jodžianų esybės; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir ayaṃ dhammavinayo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; ši Dhamma-Disciplina yra didelių būtybių namai; tatrime bhūtā – ten yra tokios būtybės: sotāpanno sotāpattiphalasacchikiriyāya paṭipanno, įžengęs į srautą, keliaujantis link įžengimo į srauto vaisiaus pažinimo, sakadāgāmī sakadāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, kartą sugrįžtantis, keliaujantis link karto sugrįžimo vaisiaus pažinimo, anāgāmī anāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, nebesugrįžtantis, keliaujantis link nebesugrįžimo vaisiaus pažinimo, arahā arahattāya paṭipanno. arahatas, keliaujantis link arahatystės. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, ayaṃ dhammavinayo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; kad ši Dhamma-Disciplina yra didelių būtybių namai; tatrime bhūtā – sotāpanno sotāpattiphalasacchikiriyāya paṭipanno, ten yra tokios būtybės: sotāpanno sotāpattiphalasacchikiriyāya paṭipanno, įžengęs į srautą, keliaujantis link įžengimo į srauto vaisiaus pažinimo, sakadāgāmī sakadāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, kartą sugrįžtantis, keliaujantis link karto sugrįžimo vaisiaus pažinimo, anāgāmī anāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, nebesugrįžtantis, keliaujantis link nebesugrįžimo vaisiaus pažinimo, arahā arahattāya paṭipanno; arahatas, keliaujantis link arahatystės; ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye aṭṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, aštuntas šios Dharmos-Drausmės nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos-Drausmės. Ime kho, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye aṭṭha acchariyā abbhutā dhammā, Šie gi, Paharadai, yra šios Dharmos-Drausmės aštuoni nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramantī” kuriuos pamatę vienuoliai gauna malonumą iš šios Dharmos-Drausmės.”

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

-Vienuoliai!

-Gerbiamasis! - atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

-Vienuoliai, mokysiu jus sąlygoto atsiradimo, klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.

-Taip, gerbiamasis! - atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

-Ir kas yra sąlygotas atsiradimas? Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; sąlygota sąmonės yra protas-materija; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygota prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė. Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Paṭiccasamuppādasuttaṃ (Sąlygotas atsiradimas, SN II.I.i.1)

1. Evaṃ [1] me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti “Vienuoliai!”. “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: paṭiccasamuppādaṃ vo, bhikkhave, desessāmi; “Vienuoliai, mokysiu jus sąlygoto atsiradimo, taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas yra paṭiccasamuppādo? sąlygotas atsiradimas?
Avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija;
nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai;
saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis;
phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas;
taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
upādānapaccayā bhavo; sąlygota prisirišimo yra būtis;
bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas;
jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, paṭiccasamuppādo. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

“Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai;
saṅkhāranirodhā [2] viññāṇanirodho; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė;
viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija;
nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai;
saḷāyatananirodhā phassanirodho; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis;
phassanirodhā vedanānirodho; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas;
vedanānirodhā taṇhānirodho; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas;
taṇhānirodhā upādānanirodho; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas;
upādānanirodhā bhavanirodho; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis;
bhavanirodhā jātinirodho; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas;
jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti. dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė. Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Ajudžhajoje, Gangos upės pakrantėje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

−Sakykime, vienuoliai, ši Gangos upė atneštų didelį putų gumulą. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, putų gumule vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią materiją: ar praeities, ar dabarties, ar ateities, ar vidinę, ar išorinę, ar akivaizdžią, ar subtilią, ar žemesnę, ar viršesnę, ar tolimą, ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esą tuščia, dyka, neturintį vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, materijoje vidinis pagrindas?!

Sakykime, vienuoliai, rudenį lytų lietus dideliais lašais, ir ant vandens atsirastų ir pradingtų vandens burbulas. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, vandens burbule vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja bet kurį jausmą: ar praeities… ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, jausme vidinis pagrindas?!

Sakykime, vienuoliai, paskutinį vasaros mėnesį vidury dienos virpėtų miražas. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas… ar gi būtų, vienuoliai, miraže vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurį suvokimą…

Sakykime, vienuoliai, žmogus, norintis, siekiantis rasti, ieškantis medžio šerdies, klajotų pasiėmęs aštrų kirvį ir įžengtų į mišką. Ten jis pamatytų didelį banano augalą, tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Jis tą prie šaknies nupjautų, nupjovęs prie šaknies, nupjautų viršūnę, nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. Perskyręs sluoksnius, jis ir iki minkštos medienos neprieitų, kur jau ten iki šerdies?! Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, banano augale vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurius proto darinius…

Sakykime, vienuoliai, iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas rodytų magijos šou sankryžoje. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, magijos šou vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią sąmonę: ar praeities, ar dabarties, ar ateities, ar vidinę, ar išorinę, ar akivaizdžią, ar subtilią, ar žemesnę, ar viršesnę, ar tolimą, ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esą tuščia, dyka, neturintį vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, sąmonėje vidinis pagrindas?!

Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys ir materija nusivilia, ir jausmu…, ir suvokimu…, ir proto dariniais…, nusivilia ir sąmone. Nusivylus užgęsta potraukis; užgesus potraukiui, išsilaisvinama. „Išsilaisvinus, ateina supratimas: Išsilaisvinęs. Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio.“

Taip pasakė Palaimintasis. Taip pasakęs, Gerai Žengęs, Mokytojas toliau pasakė štai ką:

„Materija lyg putų gumulas, jausmas lyg burbulas;
Suvokimas lyg miražas, proto dariniai lyg banano augalas;
O sąmonė lyg magijos šou - taip mokyta Saulės Gentainio.
Kaip jis apie tai bemąstytų, visapusiškai tai betyrinėtų,
Kai apžiūri iš esmės, mato: tai yra tuščia ir dyka.
Ir šio kūno atžvilgiu Giliai Išmintingo mokyta:
Netekusią trijų reiškinių materiją matome išmesta:
Kai gyvybė, šiluma ir sąmonė palieka šį kūną,
Jis guli išmestas, tapęs kitų valgiu, bevalis.
Toks tas tęstinumas, ši iliuzija, kvailių užkalbėtoja;
Tai mokyta esą žudikas, vidinis pagrindas tame nežinomas,
Taip turėtų žiūrėti į sankaupas vienuolis energingas,
Ar dieną, ar naktį - aiškiai suprantantis, atmenantis.
Jis turėtų palikti visus pančius, padaryti save savo prieglobsčiu;
Norintis nepraeinančio pagrindo, turėtų keliauti taip, lyg jo galva būtų liepsnose.“

Pheṇapiṇḍūpamasuttaṃ (Palyginimas su putų gumulu, SN III.I.x.3)

95. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis ayujjhāyaṃ [ayojjhāyaṃ (sī. pī.)] viharati gaṅgāya nadiyā tīre. buvo apsistojęs Ajudžhajoje, Gangos upės pakrantėje. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

“Seyyathāpi, bhikkhave, “Panašiai, vienuoliai, kaip kad ayaṃ gaṅgā nadī ši Gangos upė mahantaṃ pheṇapiṇḍaṃ āvaheyya. atneštų didelį putų gumulą. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, pheṇapiṇḍe sāro? putų gumule vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yaṃ kiñci rūpaṃ bet kurią materiją atītānāgatapaccuppannaṃ…pe… ar praeities, dabarties, ar ateities… yaṃ dūre santike vā ar toli, ar arti, taṃ bhikkhu [141] passati ją vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, rittakaññeva khāyeyya, ta pasirodytų esą tuščia, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyka, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, rūpe sāro? materijoje vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad saradasamaye thullaphusitake deve vassante rudenį lytų lietus dideliais lašais, udake udakapubbuḷaṃ [udakabubbuḷaṃ (sī. pī.)] uppajjati ceva nirujjhati ca. ir ant vandens atsirastų ir pradingtų vandens burbulas. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, udakapubbuḷe sāro? vandens burbule vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yā kāci vedanā bet kurį jausmą atītānāgatapaccuppannā…pe… ar praeities, dabarties, ar ateities… yā dūre santike vā ar toli, ar arti, taṃ bhikkhu passati tą vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, vedanāya sāro? jausme vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad gimhānaṃ pacchime māse ṭhite paskutinį vasaros mėnesį majjhanhike kāle vidury dienos marīcikā phandati. virpėtų miražas. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya…pe… pasirodytų esąs dykas… kiñhi siyā, bhikkhave, ar gi būtų, vienuoliai, marīcikāya sāro? miraže vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yā kāci saññā…pe…bet kurį suvokimą…

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṃ žmogus norintis medžio šerdies, siekiantis rasti medžio šerdį, ieškantis medžio šerdies, caramāno tiṇhaṃ kuṭhāriṃ [kudhāriṃ (syā. kaṃ. ka.)] ādāya klajotų pasiėmęs aštrų kirvį ir vanaṃ paviseyya. įžengtų į mišką. So tattha passeyya Ten jis pamatytų mahantaṃ kadalikkhandhaṃ didelį banano augalą ujuṃ navaṃ akukkukajātaṃ [akukkajātaṃ (ka. sī. pī.), akusajātaṃ (ka. sī.), akukkujakajātaṃ (ka.)]. tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Tamenaṃ mūle chindeyya; Jis tą prie šaknies nupjautų, mūle chetvā agge chindeyya, nupjovęs prie šaknies, nupjautų viršūnę, agge chetvā pattavaṭṭiṃ vinibbhujeyya. nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. So tassa pattavaṭṭiṃ vinibbhujanto Perskyręs sluoksnius jis pheggumpi nādhigaccheyya, ir iki minkštos medienos neprieitų, kuto sāraṃ! kur jau iki šerdies?! Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato [142] Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, kadalikkhandhe sāro? banano augale vidinis pagrindas. Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip ye keci saṅkhārā bet kuriuos proto darinius atītānāgatapaccuppannā…pe… ar praeities, dabarties, ar ateities… ye dūre santike vā ar toli, ar arti taṃ bhikkhu passati juos vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tie pasirodytų esą tušti, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyki, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, saṅkhāresu sāro? proto dariniuose vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad māyākāro vā māyākārantevāsī vā iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas catumahāpathe [cātummahāpathe (sī. syā. kaṃ. pī.)] māyaṃ vidaṃseyya. rodytų magijos šou sankryžoje. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, māyāya sāro? magijos šou vidinis pagrindas? Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yaṃ kiñci viññāṇaṃ bet kurią sąmonę atītānāgatapaccuppannaṃ…pe… ar praeities, dabarties, ar ateities… yaṃ dūre santike vā, ar toli, ar arti taṃ bhikkhu passati ją vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, ta pasirodytų esą tuščia, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyka, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, viññāṇe sāro? sąmonėje vidinis pagrindas?!

“Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys rūpasmimpi nibbindati ir materija nusivilia, vedanāyapi… ir jausmu…, saññāyapi… ir suvokimu…, saṅkhāresupi… ir proto dariniais…, viññāṇasmimpi nibbindati nusivilia ir sąmone. Nibbindaṃ virajjati; Nusivylus užgęsta potraukis; virāgā vimuccati. užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas: “Išsilaisvinęs. ‘Khīṇā jāti, Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai, kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyāti nebebus daugiau šio būvio”. pajānātī”. Taip jis supranta.”

Idamavoca bhagavā. Taip pasakė Palaimintasis. Idaṃ vatvāna sugato Taip pasakęs Gerai Žengęs, athāparaṃ etadavoca satthā – Mokytojas toliau pasakė štai ką:

“Pheṇapiṇḍūpamaṃ rūpaṃ, vedanā bubbuḷūpamā [bubbulūpamā (sī.), pubbuḷopamā (ka.)];
Materija lyg putų gumulas, jausmas lyg burbulas;
Marīcikūpamā saññā, saṅkhārā kadalūpamā;
Suvokimas lyg miražas, proto dariniai lyg banano augalas;
Māyūpamañca viññāṇaṃ, desitādiccabandhunā.
O sąmonė lyg magijos šou - taip mokyta Saulės Gentainio.
“Yathā yathā nijjhāyati, yoniso upaparikkhati;
Kaip jis apie tai bemąstytų, visapusiškai tai betyrinėtų,
Rittakaṃ tucchakaṃ hoti, yo naṃ passati yoniso.
Kai apžiūri iš esmės, mato tai yra tuščia ir dyka.
“Imañca [143] kāyaṃ ārabbha, bhūripaññena desitaṃ;
Ir šio kūno atžvilgiu Giliai Išmintingo mokyta:
Pahānaṃ tiṇṇaṃ dhammānaṃ, rūpaṃ passatha [passetha (sī.)] chaḍḍitaṃ.
Netekusią trijų reiškinių materiją matome išmesta.
“Āyu usmā ca viññāṇaṃ, yadā kāyaṃ jahantimaṃ;
Kai gyvybė, šiluma ir sąmonė palieka šį kūną,
Apaviddho [apaviṭṭho (syā. kaṃ.)] tadā seti, parabhattaṃ acetanaṃ.
jis guli išmestas, tapęs kitų valgiu, bevalis.
“Etādisāyaṃ santāno, māyāyaṃ bālalāpinī;
Toks tas tęstinumas, ši iliuzija, kvailių užkalbėtoja;
Vadhako esa akkhāto, sāro ettha na vijjati.
Tai mokyta esą žudikas, vidinis pagrindas tame nežinomas,
“Evaṃ khandhe avekkheyya, bhikkhu āraddhavīriyo;
Taip turėtų žiūrėti į sankaupas vienuolis energingas,
Divā vā yadi vā rattiṃ, sampajāno paṭissato.
Aiškiai suprantantis ir atidus ar dieną, ar naktį.
“Jaheyya sabbasaṃyogaṃ, kareyya saraṇattano;
Jis turėtų palikti visus pančius, padaryti save savo prieglobsčiu;
Careyyādittasīsova, patthayaṃ accutaṃ pada”nti.
Norintis nepraeinančio pagrindo, turėtų keliauti taip, lyg jo galva būtų liepsnose.

1. Ministrų kalba

Rājāmaccakathā

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Radžagahoje Džyvakos Komarabhačos mangamedžių girioje kartu su didžiule vienuolių sangha, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuolių. Tuo gi pat metu Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa per uposathą, per pilnatį, katikos mėnesio 15-tą dieną, pilno mėnulio vakarą, apsuptas ministrų sėdėjo viršutiniame rūmų aukšte. Tada gi, per tą uposathą Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

-O, koks žavingas pilnaties vakaras, draugai, o, koks nuostabus pilnaties vakaras, draugai, o, koks gražus pilnaties vakaras, draugai, o, koks romus pilnaties vakaras, draugai, o, koks daug žadantis pilnaties vakaras, draugai! Kokį tokį atsiskyrėlį ar brahmaną šiandien galėtume aplankyti, kurio paklausius mūsų protas būtų nuramintas?

Kai tai buvo pasakyta vienas ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Pūrana Kasapa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Lai didenybė aplanko tą Pūraną Kasapą. Galbūt paklausius Pūranos Kasapos didenybės protas bus nuramintas.

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Makhalis Gosala turi bendruomenę, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, yra žinomas…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Adžita Kesakambala turi bendruomenę…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Pakudha Kačajana turi bendruomenę…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Sančaja Belathaputa turi bendruomenę…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Nigantha Nataputa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Lai didenybė aplanko tą Niganthą Nataputą. Galbūt paklausius Niganthos Nataputos didenybės protas bus nuramintas.

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

2. Džyvakos Komarabhačos kalba

Komārabhaccajīvakakathā

Tuo gi pat metu Džyvaka Komarabhača sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasatos Vedehiputos tylėdamas. Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Džyvakai Komarabhačai:

-O tu, drauge Džyvaka, ko tyli?

-Šis Palaimintasis, arahantas, tobulai atbudęs, jūsų didenybė, yra apsistojęs mano mangų girioje kartu su didžiule vienuolių sangha, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuolių. Ir apie tą gi Palaimintąjį yra pasklidę tokie nuostabus pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dievybių ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas.“ Lai didenybė aplanko tą Palaimintąjį. Galbūt Palaimintojo paklausius didenybės protas bus nuramintas.

-Na tuomet, drauge Džyvaka, paruoški važiavimui dramblius!

-Taip, didenybe,- atsakęs Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai Džyvaka Komarabhača paruošė penkis šimtus dramblienių ir karaliaus asmeninį dramblį ir pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai:

-Didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui, darykite dabar taip, kaip išmanote.

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa, kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių, atsisėdo ant savo asmeninio dramblio. Kartu su uždegtų fakelų nešėjų palyda jis paliko Radžagahą visoje savo karališkoje didybėje ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų girios.

Tada gi vidury mangų girios Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą apėmė baimė, paėmė šiurpas, iš bailės jam pasišiaušė plaukai. Išsigandęs, sunerimęs, su iš bailės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Džyvakai Komarabhačai:

-Ar neapgaudinėji manęs, drauge Džyvaka? Ar neapsuki manęs, drauge Džyvaka? Ar neišduodi manęs priešams, drauge Džyvaka? Na kaipgi iš tokios didelės vienuolių sanghos, iš tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties vienuolių nesigirdi nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio kito triukšmo?

-Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau! Neapgaudinėju jūsų, didenybe; neapsuku jūsų, didenybe; neišduodu jūsų priešams, didenybe. Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, tai dega apskritojo paviljono lempos.

3. Klausimas apie atsiskyrimo vaisius

Sāmaññaphalapucchā

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa kiek buvo įmanoma nukeliavęs drambliu, nulipo nuo dramblio ir pėsčias nuėjo iki apskrito paviljono durų; atėjęs, taip pasakė Džyvakai Komarabhačai:

-Bet kur, drauge Džyvaka, yra Palaimintasis?

-Štai, karaliau, Palaimintasis; štai Palaimintasis sėdi atsirėmęs į vidurinį stulpą, veidu į rytus, pagerbtas vienuolių sanghos.

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs atsistojo iš šono. Stovėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tylėjo. Apžvelgęs tylią kaip tyras ežeras vienuolių sanghą jis ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

-Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangha!

-Karaliau, ar atėjai su mintimis apie savo brangiuosius?

-Brangus man, gerbiamasis, sūnus Udajabhada. Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangha!

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbė Palaimintąjį, pasveikino vienuolių sanghą suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas iš šono gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Palaimintajam:

-Aš paklausčiau, gerbiamasis, Palaimintojo klausimėlį, jei Palaimintasis duotų man leidimą ir atsakytų į klausimą.

-Klauski, karaliau, ką panorėjęs!

-Na gi yra, gerbiamasis, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių treneriai, arklių treneriai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavininkai, maršalai atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, floristai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai, ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, tėvams, žmonai ir vaikams, draugams; jie daro dvasiškai naudingus aukojimus, duoda dovanų atsiskyrėliams ir brahmanams, ir tai veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

-Prisipažinki, karaliau, ar buvai uždavęs šį klausimą kokiems kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams?

-Prisipažįstu, gerbiamasis, buvau uždavęs šį klausimą kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams.

-Jei tau nesunku, karaliau, papasakoki ką gi tau atsakė!

-Gerbiamasis, visiškai nesunku, kai šalimais sėdi Palaimintasis ar kas nors panašus į Palaimintąjį.

-Na tuomet, karaliau, kalbėki!

4. Pūranos Kasapos doktrina

Pūraṇakassapavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Pūraną Kasapą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pūranai Kasapai:

-Na gi yra, gerbiamas Kasapa, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių treneriai… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Pūrana Kasapa man štai ką pasakė:

-Darant gi, karaliau, liepiant kitam daryti, pjaunant, liepiant kitam pjauti, mušant, liepiant kitam mušti, sukeliant sielvartą, liepiant kitam sukelti sielvartą, alinant, liepiant kitam alinti, bauginant, liepiant kitam bauginti, žudant, liepiant kitam žudyti, vagiant, laužiantis į namus, plėšikaujant, grobstant, apiplėšiant kelyje, svetimaujant, meluojant - taip darant nepadaroma blogo. Net jei skustuvo peiliuko aštrumo ratu visa, kas šioje žemėje yra gyva, būtų sumaišyta į vieną mėsos košę, į vieną mėsos krūvą, tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio. Net jei Gangos pietiniu krantu [kas] eitų žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas ar liepdamas mušti - tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio. Net jei Gangos šiauriniu krantu [kas] eitų duodamas, liepdamas duoti, aukodamas ar liepdamas aukoti - tai nebūtų nuopelno šaltiniu, tai neatneštų nuopelno. Dosnumas, susitramdymas, savitvarda, tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelno. Štai taip, gerbiamasis, man Pūrana Kasapa, būdamas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino viso ko neveiksnumą.

Panašiai kaip kažkas paklaustas, koks yra mangas, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, ar paklaustas, koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; lygiai gi taip, gerbiamasis, man Pūrana Kasapa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino viso ko neveiksnumą. Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: „Na kodėl gi toks kaip aš, kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų, pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti.“ Aš gi, gerbiamasis, ta Pūranos Kasapos kalba nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, neišreiškęs nepasitenkinimo [nors ir] nepatenkintas, nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

5. Makhalio Gosalos doktrina

Makkhaligosālavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Makhalį Gosalą atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Makhaliui Gosalai:

-Na gi yra, gerbiamas Gosala, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Gosala, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Makhalis Gosala man štai ką pasakė:

-Nėra, karaliau, priežasties, nėra sąlygos būtybių teršimuisi: būtybės užsiteršia be priežasties, nesąlygotai. Nėra priežasties, nėra sąlygos būtybių apsivalymui: būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai. Nėra savo apsisprendimo, nėra kitų apsisprendimo, nėra asmeninio apsisprendimo, nėra stiprybės, nėra pastangos, nėra žmonių pajėgumo, nėra žmonių pastangų dėjimo. Visos būtybės, visi gyvieji, visos esybės, visos sielos yra bevaldžios, bejėgios, negali dėti pastangų, jų patiriamą malonumą ir skausmą šešių rasių tarpe apsprendžia fiksuotas ryšis su keičiančia [juos] būtimi. Bet yra gi šitie keturiolika šimtų tūkstančių pirminių rūšių ir šešiasdešimt šimtų [kitų], bei šeši šimtai [dar kitų], penki šimtai karmų, ir penkios [kitos] karmos, bei tris [dar kitos] karmos, viena karma ir pusė karmos, šešiasdešimt du keliai ir šešiasdešimt dvi tarpinės eros, šešios rasės, aštuoni žmogaus gyvenimo periodai, keturiasdešimt devyni šimtai adžyvakų, keturiasdešimt devyni šimtai klajotojų, keturiasdešimt devyni šimtai nagų buveinių, dvidešimt šimtų sugebėjimų, trisdešimt šimtų pragarų, trisdešimt šeši dulkinų elementų, septynios galvijų rūšys, septynios grūdų rūšys, septynios bamblėtastėblių augalų rūšys, septynios dievybių rūšys, septynios žmonių rūšys, septynios demonų rūšys, septyni ežerai, septynios mazgų rūšys, septyni šimtai mažųjų mazgų rūšių, septynios prarajos, septyni šimtai mažųjų prarajų, septynios sapnų rūšys, septyni šimtai mažųjų sapnų rūšių, aštuoniasdešimt keturi šimtai tūkstančių didžiųjų erų, per kurias praklajojus, per kurias praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kentėjimui. Taigi nėra [taip, kad]: “Aš priversiu nesubrendusią karmą subręsti arba aš sunaikinsiu jaučiamą subrendusią karmą šių moralės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka,” - taip nėra. Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, jie neauga ir nemažėja, nepakyla ir nesenka. Kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi, kol pasibaigia, lygiai taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kentėjimui.

Štai taip, gerbiamasis, man Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Panašiai kaip kažkas paklaustas, koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

6. Adžitos Kesakambalos doktrina

Ajitakesakambalavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Adžitą Kesakambalą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Adžitai Kesakambalai:

-Na gi yra, gerbiamas Adžita įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Adžitas Kesakambalas man štai ką pasakė:

-Nėra, karaliau, dovanų, nėra aukų, nėra aukojimų, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, nėra motinos, nėra tėvo, nėra savaime gimusių būtybių, nėra pasaulyje teisingai žengusio, teisingų pasiekimų atsiskyrėlio ar brahmano, kuris būtų paskelbęs pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį ir kitą pasaulius. Šis žmogus yra keturi didieji elementai, kai jis miršta, žemė parkeliauja, grįžta į žemės visumą, vanduo parkeliauja, grįžta į vandens visumą, ugnis parkeliauja, grįžta į ugnies visumą, oras parkeliauja, grįžta į oro visumą, o jusliniai gebėjimai išsisklaido į erdvę. [Tuomet] keturi vyrai pasiėmę karstą neša mirusįjį ir skamba iškilmingi posmai iki tol, kol jie pasiekia kremacijos vietą. [Vėliau] belieka balsvi kaulai, išsibarsto [jo daryti] aukojimai. Dovanų aukojimas yra kvailių mokymas. Bergždžia, melaginga ir tuščia sakyti, kad tai yra prasminga doktrina. Ir kvailiai, ir išminčiai po kūno žūties išnyksta, pradingsta, neegzistuoja po mirties.

Štai taip, gerbiamasis, man Adžitas Kesakambalas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino viso ko išnykimą. Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

7. Pakudhos Kačajanos doktrina

Pakudhakaccāyanavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Pakudhą Kačajaną, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pakudhai Kačajanai:

-Na gi yra, gerbiamas Kačajana, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Pakudha Kačajana man štai ką pasakė:

-Šie septyni kūnai yra nepadaryti, nesuformuoti, nesukurti, be kūrėjo, nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Jie nejuda, nesikeičia vieni kitiems nekenkia, negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Kurie septyni? Žemės kūnas, vandens kūnas, ugnies kūnas, oro kūnas, džiaugsmas, skausmas ir siela - septinta; šie septyni kūnai yra nepadaryti, nesuformuoti, nesukurti, be kūrėjo, nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Jie nejuda, nesikeičia vieni kitiems nekenkia, negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Taigi nėra nei nužudytų, nei užmuštų, nei girdinčio, nei to, kas verčia girdėti, nei žinančio, nei to, kas verčia žinoti. Ir kai kas nors aštriu kardu perpjauna galvą, jokia gyvybė nėra sunaikinama; tiesiog kardas įsiterpia tarp septynių kūnų.

Štai taip, gerbiamasis, man Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino visiškai ką kitą. Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

8. Niganthos Nataputos doktrina

Nigaṇṭhanāṭaputtavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Niganthą Nataputą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs maloniais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Niganthai Nataputai:

-Na gi yra, gerbiamas Agivesana, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Agivesana, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Nigantha Nataputa man štai ką pasakė:

-Štai, karaliau, Nigantha (Atrištasis) vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Ir kaip gi, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu? Štai, karaliau, Nigantha susilaiko nuo visų vandenų, yra pasišventęs viso blogio vengimui, atsikratęs blogio viso blogio vengimu, persismelkęs viso blogio vengimu. Štai taip, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Ir dėl to, karaliau, kad Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu, sakoma, kad Nigantha yra ištobulėjęs, susitvardęs ir įsitvirtinęs.

Štai taip, gerbiamasis, man Nigantha Nataputa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino keturlypį susilaikymą. Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

9. Sančajos Belathaputos doktrina

Sañcayabelaṭṭhaputtavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Sančają Belathaputą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Sančajai Belathaputai:

-Na gi yra, gerbiamas Sančaja, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Sančaja, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Sančaja Belathaputa man štai ką pasakė:

-Jei manęs paklaustum, ar yra kitas pasaulis, ir aš manyčiau, kad yra kitas pasaulis, aš pasakyčiau, kad yra kitas pasaulis. Bet aš nemanau, kad ‘taip’, ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’, ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’. Jei manęs paklaustum, ar nėra kito pasaulio… ar yra ir nėra kito pasaulio… ar nei yra, nei nėra kito pasaulio… ar yra savaime gimusios būtybės… ar nėra savaime gimusių būtybių… ar yra ir nėra savaime gimusių būtybių… ar nei yra, nei nėra savaime gimusių būtybių… ar geri ir blogi veiksmai duoda vaisių, rezultatų… ar geri ir blogi veiksmai neduoda vaisių, rezultatų… ar geri ir blogi veiksmai ir duoda, ir neduoda vaisių, rezultatų… ar geri ir blogi veiksmai nei duoda, nei neduoda vaisių, rezultatų… ar Tathagata egzistuoja po mirties… ar Tathagata neegzistuoja po mirties… ar Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties… Jei manęs paklaustum, ar Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, ir aš manyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, aš pasakyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties. Bet aš nemanau, kad ‘taip’, ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’, ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’.

Štai taip, gerbiamasis, man Sančaja Belathaputa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, atsakė išsisukinėjimu. Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; lygiai gi taip, gerbiamasis, man Sančaja Belathaputa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino viso ko neveiksnumą. Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: „Na kodėl gi toks kaip aš, kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų, pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti.“ Aš gi, gerbiamasis, ta Sančajos Belathaputos kalba nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, neišreiškęs nepasitenkinimo [nors ir] nepatenkintas, nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

10. Pirmasis čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius

Paṭhamasandiṭṭhikasāmaññaphalaṃ

Tai aš, gerbiamasis, Palaimintojo taip pat paklausiu:

-Na gi yra, gerbiamasis, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių treneriai, arklių treneriai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavininkai, maršalai atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, floristai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

-Įmanoma, karaliau. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki. Kaip tu manai, karaliau, štai, vienas žmogus būtų tavo vergas ar tarnas, jis keltųsi ankščiau už tave, eitų miegoti vėliau už tave, darytų tai, ką lieptas, maloniai elgtųsi, tartų mielus žodžius, žiūrėtų į [tavo] veidą [ar esi patenkintas ir laimingas]. Jis pagalvotų taip: „Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelnų keliai, nuopelnų vaisiai! Juk štai Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas yra žmogus; aš irgi esu žmogus. Ir šis Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas turi, yra apdovanotas, aprūpintas penkiais jusliniais malonumais, pramogauja, aš manyčiau, lyg dievas. Bet aš gi esu jo vergas, tarnas, keliuosi ankščiau, einu miegoti vėliau, darau tai, ką lieptas, maloniai elgiuosi, tariu mielus žodžius, žiūriu į veidą. Aš galėčiau užsitarnauti nuopelnus tokius pat, kaip jo [ir būti kaip jis]. Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais, ir nežengus pirmyn iš namų į benamį gyvenimą?!“ Vėliau, nusiskutus plaukus, apsirengus geltonais apdarais, jis žengtų pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyventų susitvardęs kūną, gyventų susitvardęs kalbą, gyventų susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma. Ir jei tau žmonės taip praneštų: „O jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, tas žmogus, jūsų vergas, tarnas, kuris kėlėsi ankščiau, ėjo miegoti vėliau, darė tai, ką lieptas, maloniai elgėsi, tarė mielus žodžius, žiūrėjo į veidą; jis, didenybe, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais drabužiais, žengė pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. Taip, būdamas atsiskyrėliu, jis gyvena susitvardęs kūną, gyvena susitvardęs kalbą, gyvena susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma.“ Ar tuomet sakytumei: „Gerbiamas, tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul ir vėl jis būna vergu, tarnu, kuris keliasi ankščiau, eina miegoti vėliau, daro tai, ką lieptas, maloniai elgiasi, taria mielus žodžius, žiūri į veidą!“?

-Na gi ne, gerbiamasis. Tada gi mes šį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarų, maisto, būsto, vaistų, ir parūpintume tinkamą apsaugą, priedangą bei gynybą.

-Kaip manai, karaliau, tokiu atveju ar yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?

-Kaip gi, gerbiamasis, tokiu atveju yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius.

-Štai gi, karaliau, nurodžiau tau pirmąjį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių.

11. Antrasis čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius

Dutiyasandiṭṭhikasāmaññaphalaṃ

-Na bet ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodytas kitas panašiai, čia pat ir iškart, regimas atsiskyrimo vaisius?

-Įmanoma, karaliau. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkamai, taip ir atsakyki. Kaip tu manai, karaliau, štai, vienas iš tavo žmonių būtų žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, mokesčių mokėtojas. Jis pagalvotų taip: „Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelnų keliai, nuopelnų vaisiai! Juk štai Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas yra žmogus; aš irgi esu žmogus. Ir šis Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas apdovanotas, turintis, aprūpintas penkiais jusliniais malonumais, pramogauja, aš manyčiau, lyg dievas. Bet aš gi esu jo žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, mokesčių mokėtojas. Aš galėčiau užsitarnauti nuopelnus tokius pat, kaip jo [ir būti kaip jis]. Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais, ir nežengus pirmyn iš namų į benamį gyvenimą?!“ Vėliau, palikęs ar mažus turtus, ar didelius, palikęs ar mažą giminių ratą, ar didelį, nusiskutus plaukus, apsirengus geltonais apdarais, jis žengtų pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu, jis gyventų susitvardęs kūną, gyventų susitvardęs kalbą, gyventų susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma. Ir jei tau žmonės taip praneštų: „O jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, kad jūsų žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, mokesčių mokėtojas, jis, didenybe, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais drabužiais, žengė pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyvena susitvardęs kūną, gyvena susitvardęs kalbą, gyvena susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma.“ Ar tuomet sakytumei: „Gerbiamas, tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul vėl būna žemdirbiu, namų savininku, darbininku, mokesčių mokėtoju!“

-Na gi ne, gerbiamasis. Tada gi mes šį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarų, maisto, būsto, vaistų, ir parūpintume tinkamą apsaugą, priedangą bei gynybą.

-Kaip manai, karaliau, tokiu atveju ar yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?

-Kaip gi, gerbiamasis, tokiu atveju yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius.

-Štai gi, karaliau, nurodžiau tau antrąjį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių.

12. Puikesnis atsiskyrimo vaisius

Paṇītatarasāmaññaphalaṃ

-Na bet ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodytas kitas, čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už šiuos čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius?

-Įmanoma, karaliau. Taigi, karaliau, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.

-Taip, gerbiamasis,- atsakė Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa.

Palaimintasis pasakė:

-Štai, karaliau, pasaulyje gimsta Tathagata, arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dievybių ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dharmos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.

Paklauso tos Dharmos ar namų šeimininkas, ar namų šeimininko sūnus, ar kitoje šeimoje atgimusysis. Jis tos Dharmos paklausęs įgyja tikėjimą Tathagata, o įgijęs tą tikėjimą pamąsto taip: „Gyvenimas namuose yra ankštas, dulkių kelias, žengimas pirmyn [į benamį gyvenimą] yra [lyg] grynas oras. Nėra tinkama praktikuoti švytintį lyg nušveista kriauklė šventą gyvenimą namuose, būnant būsto šeimininku, jis bus tik iš dalies tobulas, iš dalies tyras. Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais, ir nežengus pirmyn iš namų į benamį gyvenimą?!“

Vėliau, palikęs ar mažus, ar didelius turtus, palikęs ar mažą, ar didelį giminių ratą, nusiskutus plaukus, apsirengus geltonais apdarais, jis žengia pirmyn iš namų į benamį gyvenimą.

Taip, žengęs pirmyn, jis gyvena susitvardęs patimokhos laikymusi ir pasižymėdamas geru elgesiu; matydamas pavojingu ir mažiausią nusižengimą, įsipareigojęs laikytis dorovės principų, mokosi to; jo kūno ir kalbos veiksmai pasidaro dori, [jis yra] išgryninęs pragyvenimo šaltinius, pasižymi dorove, apsisaugojęs juslinių gebėjimų duris, [apsisaugojęs juslinių gebėjimų duris, žino saiką, kai valgo] išsivysto atidumą ir aiškų supratimą, yra pasitenkinęs.

13. Mažoji dorovė

Cūḷasīlaṃ

Ir kokia, karaliau, dorove pasižymi vienuolis? Štai, karaliau, vienuolis, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo. Atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus, yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs imti tai, kas neduotą, jis susilaiko nuo ėmimo to, kas neduota, ima tai, kas duodama, tikisi tik duodamo, gyvena švariai, nevagiant. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs neskaistumo, jis gyvena skaistų gyvenimą atokiai nuo viso blogio, susilaikydamas nuo visiem įprastų, vulgarių seksualinių santykių. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs netiesos sakymo, jis susilaiko nuo melagystės, kalba tiesą, yra patikimas, tvirtas, vertas pasitikėjimo, neapgaudinėja pasaulio. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs šmeižto, jis susilaiko nuo šmeižimo; išgirdęs čia, jis nepraneša kitur, tam, kad sukiršintų anuos su čionykščiais; arba išgirdęs ten, jis nepraneša čia, tam, kad sukiršintų čionykščius su anais. Taip jis sujungia atgal suardytą [draugystę] arba palaiko [esamą] vienybę, jis džiaugiasi santarve, žavisi santarve, gėrisi santarve, savo kalba skatina santarve. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs šiurkščios kalbos, jis susilaiko nuo kalbėjimo šiurkščiai; kalbą, kuri yra nepriekaištinga, maloni klausai, miela, širdinga, mandagi, patinkanti daugeliui, maloni daugeliui, tokią jis kalba. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs tuščių plepalų, jis susilaiko nuo tuščio plepėjimo, kalba laiku, kalba tai, kas būtą, kalba iš esmės, kalba apie Dharmą, kalba apie drausmę, jis šneka vertingą kalbą, savalaikę, argumentuotą, aiškią, prasmingą. Tai irgi yra jo dorovė.

Jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo… valgo kartą per dieną, nevalgo naktį, susilaiko nuo valgymo netinkamu laiku. Jis susilaiko nuo šokių, dainų, muzikos ir kitų pramogų. Susilaiko nuo vėrinių ir papuošalų dėvėjimo, kvepalų ir kosmetikos naudojimo. Susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų. Nepriima aukso ir sidabro, žalių (nevirtų) grūdų, žalios mėsos, moterų ir merginų, vergių ir vergų, ožkų ir avių, gaidžių ir kiaulių, dramblių, karvių, arklių ir kumelių, laukų ir žemės. Susilaiko nuo įsivėlimo į pavedimų ir žinučių siuntinėjimuą, nuo pirkimo ir pardavimo, nuo apgaudinėjimo sveriant, pinigais ir kiekiu, nuo neteisėtumo, apgaulių, apgavysčių, nesąžiningumo, nuo naikinimo, žudymo, supančiojimo, užpuolimo, smurto. Tai irgi yra jo dorovė.

14. Vidutinė dorovė

Majjhimasīlaṃ

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena žalodami visokių rūšių sėklas ir augmeniją, t.y. tuos, kurie dauginasi penkias būdais: šaknimis, ūsais, pumpurais, ūgliais ir sėklomis; jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai, suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena kaupdami daiktus pramogai, t.y. kaupdami maistą, gėrimus, drabužius, transporto priemones, miegojimo reikmenys, kvepalus, delikatesus; jis susilaiko nuo daiktų pramogai kaupimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena nevengdami pramogų žiūrėjimo, t. y.: šokių, dainų, muzikos, artistų pasirodymų, istorijų pasakojimų, gongų, cimbalų, tablų, gražuolių ir žonglierių pasirodymų, fleitų ir magų triukų, dramblių, arklių, bizonų, bulių, ožių, avinų kovų, gaidžių, putpelių peštynių, kovojimų pagaliais, kumštynių, imtynių, mūšių, armijų priekinių linijų, armijos išdėstymo stebėjimų; jis susilaiko nuo pramogų žiūrėjimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena besimėgaudami lošimais ir skatinančias nerūpestingumą užsiėmimais, tokiais kaip: šaškės, šachmatai ant lentos ir atvirame lauke, žaidimai rateliu, pusiausvyros žaidimai, žaidimai kauliukais, čyžas, vaizduojamieji ir kamuolio žaidimai, žaidimai su žole ir žaisliniais įrankiais, akrobatiniai žaidimai, vėjo malūnėliai, aitvarai, žaisliniai vežimai, lankai, raidžių spėjimai, minčių spėjimai, parodijos; jis susilaiko nuo mėgavimosi lošimais ir skatinančiais nerūpestingumą užsiėmimais. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena naudodamiesi aukštomis, didelėmis lovomis, tokiais daiktais kaip: šezlongas, sofa, gauruotas vilnonis apdangalas, išsiuvinėtas vilnonis apdangalas, baltos vilnos paklodė, vilnonis apklotas, čiužinys, vilnonė danga, vilnonės dangos su kutais iš abiejų pusių ir iš šono, šilkinė paprasta ir išsiuvinėta paklodės, vilnonė danga šokiams, kilimėliai su drambliais, žirgais, vežimais, danga susiūta iš skiaučių, elnio kailio kilimas ir raudonos pagalvės iš abiejų pusių, jis susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų naudojimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena puošdamiesi ir naudodami papuošalus, tokius kaip: įtrynimai, masažas, kitų maudimas, šampūnas, veidrodis, akių kompresas, vėriniai, kvepalai, kremai, veido pudra, veido kaukė, apyrankė, plaukų raištis, lazda, puošnus flakonas, [kardas,] dekoruotas skėtis, išpiešti sandalai, turbanas, brangakmeniai, jako uodegos vėduoklė, balti rūbai su ilgais kutais; jis susilaiko nuo puošimosi ir papuošalų naudojimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena vesdami žemiškus pokalbius, tokius kaip pokalbiai apie: karalius, vagis, vyriausią ministrą, armiją, baisybes, karus, maistą, gėrimus, drabužius, miegą, vėrinius, kvepalus, gimines, transportą, kaimus, miestelius, didmiesčius, šalis, moteris [moteris, vyrus, berniukus, mergaites], svaigalus, gatves, paskalas prie šulinio, protėvius, ateitį, gamtos dėsnius, kosmogonija, “taip bus, taip nebus”, jis susilaiko nuo žemiškų pokalbių. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena įsivėlę į ginčus, tokius kaip: „Tu nežinai šios Dharmos ir Drausmės, aš žinau šią Dharmą ir Drausmę, kur tu žinosi šią Dharmą ir Drausmę, [kai] tavo praktika yra neteisinga, mano praktika yra teisinga, mano yra nuosekli, tavo nenuosekli, tai, kas turėjo būti pasakyta pirmiausiai, tu pasakei vėliau, tai, kas turėjo būti pasakyta vėliau, tu pasakei pirmiausiai, tavo metodika iškreipta, tavo mokymas abejotinas, esi peiktinas, eik ir išsitaisyk mokymą arba pasiaiškink [dabar], jei gali“; jis nesivelia į ginčus. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, gyvena įsivėlę į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą, t.y. karalių, vyriausių karaliaus ministrų, karininkų, brahmanų, būsto šeimininkų, jaunuolių [paliepimus]: „Eik čia, pareik iš ten, nunešk tai, parnešk tai iš ten“; jis neįsivelia į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, yra apgavikai, užkalbėtojai, pranašautojai, gudruoliai ir goduoliai, įgyjantys turtus turtais, jis nėra apgavikas ir užkalbėtojas. Tai irgi yra jo dorovė.

15. Didžioji dorovė

Mahāsīlaṃ

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: būrimas ir pranašavimas iš galūnių, ženklų, dangaus reiškinių, sapnų, kūno bruožų, pelių nuograužų; aukojimas ugnies, ryžių dulkių, pelų, raudonų ryžių dulkių, ryžių, lydyto sviesto, aliejaus, garstyčių sėklų, kraujo; chiromantija, energetika, politologija, užbūrimas, dvasių valdymas, žeminių mokslas, gyvačių kerėjimas, nuodų mokslas, skorpionų menas, pelių menas, paukščių menas, varnų menas, gyvenimo trukmės pranašavimas, apsauga nuo strėlių, gyvūnų kalbos žinojimas, jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: brangakmenių ženklų interpretavimas, drabužių ženklų, lazdų, peilių, kardų, strėlių, lankų, ginklų, moterų, vyrų, berniukų, mergaičių, vergų, vergių, dramblių, arklių, bizonų, bulių, karvių, ožių, avinų, gaidžių, putpelių, driežų, auskarų, vėžlio, elnio ženklų interpretavimas; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: [pranašavimas] „karalius išvyks [į žygį], karalius pargrįš [iš žygio], mūsų karalius puls, kitas karalius trauksis, kitas karalius puls, mūsų karalius trauksis, mūsų karalius nugalės, kitas karalius pralaimės, kitas karalius nugalės, mūsų karalius pralaimės“, „taip šis laimės, o šis pralaimės“; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: [pranašavimas] bus mėnulio užtemimas, bus saulės užtemimas, bus planetos užtemimas, saulė ir mėnulis judės savo orbitomis, saulė ir mėnulis nukryps nuo savo orbitų, planetos judės savo orbitomis, planetos nukryps nuo savo orbitų, bus meteoritų lietus, bus dangaus švytėjimas, bus žemės drebėjimas, bus griaustinis, bus saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas, mėnulio užtemimas atneš tokią pasekmę, saulės užtemimas atneš tokią pasekmę, planetos užtemimas atneš tokią pasekmę, saulės ar mėnulio judėjimas savo orbitomis atneš tokią pasekmę, saulės ar mėnulio nukrypimas nuo savo orbitų atneš tokią pasekmę, planetų judėjimas savo orbitomis atneš tokią pasekmę, planetų nukrypimai nuo savo orbitų atneš tokią pasekmę, meteoritų lietus atneš tokią pasekmę, dangaus švytėjimas atneš tokią pasekmę, žemės drebėjimas atneš tokią pasekmę, griaustinis atneš tokią pasekmę, saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas atneš tokią pasekmę, jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: [pranašavimas] daug lis, bus sausra, bus geras derlius, bus maisto nepriteklius, bus saugu, bus pavojus, bus liga, bus sveikata, skaičiavimas, apskaičiavimas, išskaičiavimas, eilių rašymas, filosofavimas; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: žmonos parinkimas, vyro parinkimas, parinkimas laiko sąjungai, laiko parinkimas išsiskyrimui, laiko parinkimas skolų rinkimui, laiko parinkimas turto atsiėmimui, sėkmės pritraukimas, nelaimės pritraukimas, abortų iššaukimas, liežuvio atrišimas, nebylystės iššaukimas, rankų užkalbėjimas, liežuvio užkalbėjimas, ausų užkalbėjimas, [dvasių] klausinėjimas veidrodžio [pagalba], [dvasių] klausinėjimas mediumo [pagalba], [tiesioginis] dvasių klausinėjimas, saulės garbinimas, Mahabrahmos garbinimas, ugnies iš burnos pūtimas, sėkmės dievybės (Siri) iššaukimas; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą [jiems] iš tikėjimo, verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, tokiais kaip: [dievybių] nuraminimas, padėka [dievybėms], dvasių išvarymas, žeminių apeigos, [vyriškos] potencijos iššaukimas, impotencijos iššaukimas, [ritualinis] žemes paruošimas statyboms, namų pašventinimas, ritualinis burnos skalavimas vandeniu, ritualinis kitų maudimas, ugnies aukojimas, vimdamųjų vaistų paruošimas, vidurių paleidžiamojo paruošimas, apvalymas pro viršų, apvalymas pro apačią, apvalymas pro galvą, aliejaus ausims paruošimas, akių ploviklio paruošimas, gydymas per nosį, akių pavilgų paruošimas, patepimas, akių ligų gydymas, operavimas, vaikų gydymas, vaistų davimas, žaizdų gydymas, jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Tai irgi yra jo dorovė.

Karaliau, tokios dorovės vienuolis niekur nemato pavojaus dėl to, kad jis yra susitvardęs dorove. Panašiai kaip karaliaus palaimintas karys, nugalėjęs varžovą, niekur nemato pavojaus dėl to, kad jis yra susitvarkęs su priešu; lygiai gi taip, tokios dorovės vienuolis niekur nemato pavojaus dėl to, kad jis yra susitvardęs dorove. Įgyvendinęs šią tauriosios dorovės visumą jis jaučia vidinį nekaltumo džiaugsmą. Štai taip, karaliau, vienuolis pasižymi dorove.

16. Juslinių gebėjimų sutvardymas

Indriyasaṃvaro

Ir kaip, karaliau, vienuolis apsisaugoja juslinių gebėjimų duris? Štai, karaliau, vienuolis pamatęs akimis formą, nebando pagauti nei [jos] bruožų, nei smulkių detalių. Gyvenant nesutvardžius akių juslinio gebėjimo, gali įtekėti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, todėl jis žengia susitvardymo keliu, saugo akių juslinį gebėjimą, susitvardo akių juslinio gebėjimo atžvilgiu. Išgirdęs ausimis garsą… užuodęs nosimi kvapą… pajutęs liežuviu skonį… palietęs kūnu apčiuopiamą, pažinęs protu reiškinį nebando pagauti nei [jo] bruožų, nei smulkių detalių. Gyvenant nesutvardžius proto juslinio gebėjimo gali įtekėti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, todėl jis žengia susitvardymo keliu, saugo proto juslinį gebėjimą, susitvardo proto juslinio gebėjimo atžvilgiu. Įgyvendinęs šį taurųjį juslinių gebėjimų sutvardymą, jis jaučia vidinį neliečiamumo [teršalais] džiaugsmą. Štai taip, karaliau, vienuolis apsisaugoja juslinių gebėjimų duris.

17. Atidumas ir aiškus supratimas

Satisampajaññaṃ

Ir kaip, karaliau, vienuolis išsivysto atidumą ir aiškų supratimą? Štai, karaliau, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištiesia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Štai taip, karaliau, vienuolis išsivysto atidumą ir aiškų supratimą.

18. Pasitenkinimas

Santoso

Ir kaip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs? Štai, karaliau, vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti. Kur jis beeitų, jis išvyksta pasiėmęs tik [juos]. Kaip bet kur vykstančio paukščio vienintelė našta yra sparnai, lygiai taip vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti - bet kur einant, jis išvyksta pasiėmęs tik juos. Štai taip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs.

Toliau →

19. Kliūčių pašalinimas

Nīvaraṇappahānaṃ

Jis įgyvendinęs šią tauriosios dorovės visumą, šį tauriųjį juslinių gebėjimų susitvardymą, išsivystęs šį taurųjį atidumą ir aiškų supratimą, šį taurųjį pasitenkinimą, jis dažnai lankosi nuošaliose vietose: miške, medžio papėdėje, kalnuose, olose, kalnų tarpekliuose, kapinėse, miškų glūdumoje, atvirame ore, ant šiaudų krūvelės. Pavalgęs po sugrįžimo iš aukų rinkimo, jis atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save.

Nusikratęs gobšumo pasaulio atžvilgiu, jis gyvena su protu be gobšumo, išgrynina protą nuo gobšumo. Nusikratęs piktavališkumo ydos, jis gyvena su geranorišku protu, su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms, išgrynina protą nuo piktavališkumo. Nusikratęs tingulio ir apsnūdimo, jis gyvena be tingulio ir apsnūdimo, suvokdamas šviesą, būna atidus ir aiškiai suprantantis, išgrynina protą nuo tingulio ir apsnūdimo. Nusikratęs jaudinimosi ir nerimavimo, jis gyvena ramus, su iš vidaus nurimusiu protu, išgrynina protą nuo jaudinimosi ir nerimavimo. Nusikratęs abejonės, jis gyvena išsklaidęs abejones, nedvejodamas doromis būsenomis, išgrynina protą nuo abejonių.

Sakykime, karaliau, žmogus pasiėmęs paskolą pradėtų verslą. Tas jo verslas suklestėtų. Jis sugrąžintų tuos anksčiau pasiskolintus pinigus, bei jam liktų [pinigų] viršaus žmonai išlaikyti. Jis taip pagalvotų: „Aš gi anksčiau pasiėmęs paskolą pradėjau verslą. Tas mano verslas suklestėjo. Aš sugrąžinau tuos anksčiau pasiskolintus pinigus ir man liko [pinigų] viršaus žmonai išlaikyti.“ Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, būtų ligotas žmogus, kenčiantis, baisiai sergantis, negalintis nei maistu mėgautis, nei turintis jėgų kūne. Vėliau jis išsivaduotų iš tos ligos, galėtų ir maistu mėgautis, ir turėtų jėgų kūne. Jis taip pagalvotų: „Aš gi anksčiau buvau ligotas, kenčiantis, baisiai sergantis, negalėjau nei maistu mėgautis, nei turėjau jėgų kūne. O dabar esu išsivadavęs iš tos ligos; galiu ir maistu mėgautis, ir turiu jėgų kūne.“ Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų įkalintas kalėjime. Vėliau jis sėkmingai ir saugiai išeitų iš kalėjimo į laisvę, ir jo turtas nebūtų niekur pradingęs. Jis taip pagalvotų: „Aš gi ankščiau buvau įkalintas kalėjime, o dabar sėkmingai ir saugiai išėjau iš kalėjimo į laisvę. Ir mano turtas nėra niekur pradingęs.“ Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti, ką panorėjęs. Vėliau jis išsivaduotų iš tos vergystės, priklausytų sau, nebepriklausytų kitam, būtų laisvu žmogumi galinčiu daryti, ką panorėjęs. Jis taip pagalvotų: „Aš gi anksčiau buvau vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti, ką panorėjęs. O dabar esu išsivadavęs iš tos vergystės, priklausau sau, nebepriklausau kitam, esu laisvas žmogus, galintis daryti, ką panorėjęs.“ Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, žmogus su turtais, su vertybėmis keliautų dykumos keliu, pilnu pavojų, su retai aptinkamu maistu. Vėliau jis tą dykumą sėkmingai pereitų, pasiektų galutinį kaimą, saugų, be pavojų. Jis taip pagalvotų: „Aš gi anksčiau su turtais, su vertybėmis keliavau dykumos keliu pilnu pavojų, su retai aptinkamu maistu. O dabar aš sėkmingai perėjau tą dykumą, pasiekiau galutinį kaimą, saugų, be pavojų.“ Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Karaliau, kaip į skolą, kaip į ligą, kaip į kalėjimą, kaip į vergystę, kaip į dykumos kelią vienuolis žiūri į šių penkių kliūčių nepašalinimą savyje.

Karaliau, kaip į skolų neturėjimą, kaip į pasveikimą, kaip į išėjimą iš kalėjimo į laisvę, kaip į laisvę nuo vergystės vienuolis žiūri į šių penkių kliūčių savyje pašalinimą.

Kai jis pamato, kad šios penkios kliūtys jame yra pašalintos, gimsta džiaugsmas, iš džiaugsmo gimsta gėrėjimasis, dėl gėrėjimosi kūnas nurimsta, kūnui nurimus patiriama laimė, laimingojo protas susitelkia.

20. Pirmoji džhana

Paṭhamajjhānaṃ

Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė.

Sakykime, karaliau, įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

21. Antroji džhana

Dutiyajjhānaṃ

Ir vėlgi, karaliau, kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo ir ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė.

Sakykime, karaliau, būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, iš šiaurinės pusės, nei [virš kurio] laikas nuo laiko stipriai palytų. Tada gi iš to ežero šaltos versmės trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

22. Trečioji džhana

Tatiyajjhānaṃ

Ir vėlgi, karaliau, išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis yra lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje; taurieji nupasakoja tai taip: „Jis yra laimingas, lygiažiūris1 ir atidus“. Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi.

Sakykime, karaliau, žydrų, raudonų ar baltų lotosų tvenkinyje kurie nors žydri, raudoni ar balti lotosai gimę vandenyje, užaugę vandenyje, nepakiltų virš vandens, taptų panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus ir iki pat šaknų šaltu vandeniu būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip vienuolis laime be gėrėjimosi šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

23. Ketvirtoji džhana

Catutthajjhānaṃ

Ir vėlgi, karaliau, vienuolis atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kurioje nėra nei malonumo, nei skausmo, bet yra atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.

Sakykime, karaliau, žmogaus kūnas būtų su visa galva apdengtas baltu audeklu, tuomet jame neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

24. Įžvalgos pažinimas

Vipassanāñāṇaṃ

[Ir vėlgi, karaliau,] jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu, nukreipia, pasuka protą link pažinimo ir matymo. Jis suvokia tai: „Šis gi mano kūnas yra materialus, [sudarytas] iš keturių didžiųjų elementų, gimęs iš motinos ir tėvo, ryžių košės ir rūgpienio sankaupa, turi prigimti, keistis, dėvėtis, suirti, pranykti; bet ši mano sąmonė į jį remiasi, yra prie jo pririšta.“

Sakykime, karaliau, blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis, būtų užmautas ant siūlo juodo, geltono, raudono, balto ar pilko. Jį paėmęs į rankas žmogus, turintis akis, taip pagalvotų: „Tai yra blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis; jis yra užmautas ant siūlo juodo, geltono, raudono, balto, ar pilko.“ Lygiai gi taip, karaliau, jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link pažinimo ir matymo. Jis suvokia tai: „Šis gi mano kūnas yra materialus, [sudarytas] iš keturių didžiųjų elementų, gimęs iš motinos ir tėvo, ryžių košės ir rūgpienio sankaupa, turi prigimti, keistis, dėvėtis, suirti, pranykti; bet ši mano sąmonė į jį remiasi, yra prie jo pririšta.“ Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

25. Antžmogiško gebėjimo padaryti protu [kūną] pažinimas

Manomayiddhiñāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link protu padaryto kūno sutvėrimo. Jis iš šio kūno sutveria kitą kūną, turintį formą, padarytą protu, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, su pilnaverčiais gebėjimais.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų išėmęs smilgą iš lendrūno. Jis pagalvotų taip: „Štai lendrūnas, štai smilga, lendrūnas yra viena, smilga - kita, išties, smilga yra ištraukta iš lendrūno.“ Arba, sakykime, žmogus būtų ištraukęs kardą iš makšties. Jis pagalvotų taip: „Štai kardas, štai makštis, kardas yra viena, makštis - kita, išties, kardas yra ištrauktas iš makšties.“ Arba, sakykime, žmogus būtų išnėręs gyvatę iš išnaros. Jis taip pagalvotų: „Štai gyvatė, štai išnara. Gyvatė yra viena, išnara - kita, išties, gyvatė išnerta iš išnaros.“ Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą… kūno dalimis ir galūnėmis, pilnaverčiais gebėjimais. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

26. Antžmogiškų gebėjimų pažinimas

Iddhividhañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link antžmogiškų gebėjimų. Jis pažįsta įvairius antžmogiškus gebėjimus: iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio pasidaro vienu; pasirodo ir pradingsta, pro sieną, pro pylimą, pro kalną be trukdymų pereina kaip oru. Ir iš žemės išneria ir paneria lyg į vandenį. Ir vandeniu eina neskęsdamas lyg žeme. Ir sėdėdamas sukryžiavęs kojas oru juda lyg paukštis. Ir šiuos Mėnulį ir Saulę, tokius galingus ir tokius išdidžius, paliečia, paglosto ranka. Ir gali valdyti [savo] kūną lygi pat Brahmų pasaulių.

Sakykime, karaliau, įgudęs puodžius ar puodžiaus padėjėjas iš gerai paruošto molio padarytų, pagamintų tokios formos indą, kokios panorėtų. Arba, sakykime, dramblio kaulo dirbėjas arba dramblio kaulo dirbėjo padėjėjas iš gerai paruošto dramblio kaulo padarytų, pagamintų dramblio kaulo dirbinį tokios formos, kokios panorėtų. Arba, sakykime, auksakalys arba auksakalio padėjėjas iš gerai paruošto aukso padarytų, pagamintų aukso dirbinį tokios formos, kokios panorėtų. Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą… lygi pat Brahmų pasaulių. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

27. Dieviškos ausies pažinimas

Dibbasotañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link dieviškų ausų elemento. Jis išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dėvų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.

Sakykime, karaliau, žmogus keliautų tolimą kelią. Jis išgirstų litaurų garsą, būgnelio garsą, taip pat kriauklės, būgno, tamtamo garsą. Jis taip pagalvotų: “Tai litaurų garsas, tai būgnelio garsas, tai kriauklės, būgno, tamtamo garsas”. Lygiai taip pat vienuolis, turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… ir arti, ir toli. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

28. Kitų protų pažinimas

Cetopariyañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link kitų protų žinojimo. Jis kitų būtybių, kitų asmenų protą apgaubęs savuoju pažįsta: protą su geiduliu jis žino taip: „Protas su geiduliu“, protą be geidulio jis žino taip: „Protas be geidulio“, protą su bjaurėjimusi jis žino taip: “Protas su bjaurėjimusi“, protą be bjaurėjimosi jis žino taip: „Protas be bjaurėjimosi“, protą su klydimu jis žino taip: „Protas su klydimu“, protą be klydimo jis žino taip: „Protas be klydimo“, susitraukusi protą jis žino taip: „Susitraukęs protas“, išsiblaškusį protą jis žino taip: „Išsiblaškęs protas“, didumą pasiekusį protą jis žino taip: „Didumą pasiekęs protas”, didumos nepasiekusį protą jis žino taip: „Didumos nepasiekęs protas“, pralenkiamą protą jis žino taip: „Pralenkiamas protas“, nepralenkiamą protą jis žino taip: „Nepralenkiamas protas“, sutelktą protą jis žino taip: „Sutelktas protas“, nesutelktą protą jis žino taip: „Nesutelktas protas“, išsilaisvinusį protą jis žino taip: „Išsilaisvinęs protas“, neišsilaisvinusį protą jis žino taip: “Neišsilaisvinęs protas“.

Sakykime, karaliau, jaunas vaikinas ar mergina, mėgstanti puoštis, švariame, nuvalytame veidrodyje arba inde su tyru vandeniu apžiūrėtų savo veido atspindį. Jei jis būtų su apgamu, ji žinotų: “Su apgamu”, arba jei būtų be apgamo, žinotų: “Be apgamo”. Lygiai, taip pat vienuolis, turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… jis žino taip: “Neišsilaisvinęs protas”. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

29. Praeitų gyvenimų prisiminimo pažinimas

Pubbenivāsānussatiñāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link praeitų gyvenimų prisiminimo žinojimo. Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: vieną gimimą, du gimimus, tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų, daugybę vystymosi-nykimo erų. “Buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau štai ten; toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau čia”. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.

Sakykime, karaliau, žmogus nueitų iš savo kaimo į kitą kaimą, o iš to kaimo nueitų į dar kitą. Iš ano kaimo vėliau jis sugrįžtų į savo. Jis taip pagalvotų: “Aš gi iš savo kaimo nuėjau į tokį ir tokį kaimą, ten taip stovėjau, taip sėdėjau, taip kalbėjau, taip tylėjau, o iš to kaimo nuėjau į tokį ir tokį kaimą, ten taip stovėjau, taip sėdėjau, taip kalbėjau, taip tylėjau, ir iš ano kaimo aš sugrįžau į savo.” Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… prisimena daugelį praeitų gyvenimų. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

30. Dieviškos akies pažinimas

Dibbacakkhuñāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link būtybių mirties ir atgimimo. Jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje; jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. “Šios gerbiamos būtybės blogo kūno elgesio, blogo kalbos elgesio, blogo proto elgesio, įžeidinėjančios tauriuosius, neteisingų pažiūrų, elgėsi vadovaudamosios neteisingomis pažiūromis. Jos po kūno žūties, po mirties atgimė nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. O šios gerbiamos būtybės gero kūno elgesio, gero kalbos elgesio, gero proto elgesio, neįžeidinėjančios tauriųjų, teisingų pažiūrų, elgėsi vadovaudamosios teisingomis pažiūromis, jos po kūno žūties, po mirties atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje.” Taip jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje; jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.

Sakykime, karaliau, sankryžos viduryje [būtų] pakyla. Ant jos stovintis, turintis akis žmogus matytų žmones ir įeinančius į namus, ir išeinančius, ir važiuojančius ekipažu gatve, ir sėdinčius viduryje sankryžos. Jis taip pagalvotų: “Šitie žmonės įeina į namus, šitie išeina, šitie važiuoja ekipažu gatve, šitie sėdi viduryje sankryžos.” Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

31. Intakų panaikinimo pažinimas

Āsavakkhayañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be taršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link intakų panaikinimo žinojimo. Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimas”; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo priežastis”; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo išnykimas”; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą”. Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakai”; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų priežastis”; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų išnykimas”; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias, vedantis į intakų išnykimą”. Jam tai pažinus, tai pamačius, protas išsilaisvina ir nuo juslinių troškimų intako, ir nuo būties troškimo intako, ir nuo nežinojimo intako. Išsilaisvinus ateina supratimas ‘išsilaisvinęs’. Jis supranta: “Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio”.

Sakykime, karaliau, būtų tyras, švarus, skaidrus ežeras kalno papėdėje. Turintis akis, stovintis jo pakrantėje žmogus matytų ir austres, ir kriaukles, ir žvyrą, ir akmenukus, ir judančius bei nejudrius žuvų būrius. Jis taip pagalvotų: “Štai tyras, švarus, skaidrus ežeras. Jame yra ir austrės, ir kriauklės, ir žvyras, ir akmenukai, ir judantys bei nejudrūs žuvų būriai.” Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… nebebus daugiau šio būvio” jis supranta. Tai, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius. Ir už šį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių nėra kito nuostabesnio ir puikesnio.

32. Adžiatasatus pasiskelbia pasauliečiu pasekėju

Ajātasattuupāsakattapaṭivedanā

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasakė Paliamintajam štai ką:

-Nuostabu, gerbiamasis, nuostabu, gerbiamasis. Tai lyg, gerbiamasis, tai, kas buvo apversta, jis būtų atstatęs atgal, ar tai, kas buvo paslėpta, jis būtų atskleidęs, ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad tas, kas turi akis, pamatytų formas, lygiai taip, gerbiamasis, Palaimintasis daugeliais būdais padarė Dharmą aiškia. Gerbiamasis, aš priimu savo prieglobsčiu Palaimintąjį, Dharmoją ir vienuolių Sanghą. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju, priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui. Padariau nusikaltimą, gerbiamasis, [tai buvo] taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, kad aš iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus norėdamas sosto atėmiau gyvybę. Gerbiamasis, lai Palaimintasis priima šį mano nusikaltimo prisipažinimą, tam, kad ateityje aš susilaikyčiau.

-Tikrai tu, karaliau, padarei nusikaltimą, [tai buvo] taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, kad tu iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus atėmei gyvybę. Bet dėl to, kad tu pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera, prisipažinai [jame], mes priimame tavo prisipažinimą. Karaliau, švarus tauriųjų drausmės atžvilgiu yra tas, kas pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera, prisipažįsta [jame], o ateityje susilaiko.

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasakė Paliamintajam štai ką:

-Na ką gi, gerbiamasis, dabar eisiu, turiu daug reikalų, daug ką reikia padaryti.

-Daryki, karaliau, dabar taip, kaip išmanąs.

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasidžiaugęs, patenkintas Palaimintojo kalba, atsistojo, pasveikino Palaimintąjį, apėjo jį iš dešinės pusės ir išvyko.

Tada gi, netrukus po Magadhos karaliaus Adžatasataus Vedehiputos išvykimo, Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

-Šis karalius, vienuoliai, pražudė save. Šis karalius, vienuoliai, sužeidė save. Jei, vienuoliai, šis karalius nebūtų atėmęs gyvybės iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus, šitoje pačioje vietoje [jame] būtų atsivėręs nesuterštas, tyras Dharmos matymas.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Sāmaññaphalasuttaṃ Atsiskyrimo vaisių sutta (DN 2)

1. Rājāmaccakathā
Ministrų kalba

150. Evaṃ [47] me sutaṃ – Taip aš girdėjau ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis rājagahe viharati jīvakassa komārabhaccassa ambavane buvo apsistojęs Radžagahoje Džyvakos Komarabhačos mangų girioje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi kartu su didžiule vienuolių sanghą, su tūkstančiu dviem šimtais ir penkiasdešimt vienuoliu. Tena kho pana samayena Tuo gi pat metu rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tadahuposathe pannarase 15-tos dienos uposathos, komudiyā cātumāsiniyā katika mėnesio puṇṇāya puṇṇamāya rattiyā pilnaties, pilno mėnulio vakarą rājāmaccaparivuto uparipāsādavaragato nisinno hoti apsuptas ministrų sėdėjo viršutiniame rūmų aukšte. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tadahuposathe Tada gi, per tą Uposathą Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa udānaṃ udānesi – ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: “ramaṇīyā vata bho dosinā ratti, “O, koks žavingas pilnaties vakaras, draugai, abhirūpā vata bho dosinā ratti, o, koks nuostabus pilnaties vakaras, draugai, dassanīyā vata bho dosinā ratti, o, koks gražus pilnaties vakaras, draugai, pāsādikā vata bho dosinā ratti, o, koks romus pilnaties vakaras, draugai, lakkhaññā vata bho dosinā ratti. o, koks daug žadantis pilnaties vakaras, draugai! Kaṃ nu khvajja samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā payirupāseyyāma, Kokį tokį atsiskyrėlį ar brahmaną šiandien galėtume aplankyti, yaṃ no payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti? kurio paklausius mūsų protas būtų nuramintas.

151. Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta aññataro rājāmacco vienas ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, pūraṇo kassapo “Šis, didenybe, Pūrana Kasapa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo pūraṇaṃ kassapaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Pūraną Kasapą. Appeva nāma devassa pūraṇaṃ kassapaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Pūranos Kasapos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

152. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, makkhali [48] gosālo “Šis, didenybe, Makhalis Gosala saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo makkhaliṃ gosālaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Makhalį Gosalą. Appeva nāma devassa makkhaliṃ gosālaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Makhalio Gosalos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

153. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, ajito kesakambalo “Šis, didenybe, Adžita Kesakambala saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo ajitaṃ kesakambalaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Adžitą Kesakambalą. Appeva nāma devassa ajitaṃ kesakambalaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Adžitos Kesakambalos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

154. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Adžatasatui Vedehiputtai Magadhos karaliui pasakė taip: “ayaṃ, deva, pakudho [pakuddho (sī.)] kaccāyano “Šis, didenybe, Pakudha Kačajana saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo pakudhaṃ kaccāyanaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Pakudhą Kačajaną. Appeva nāma devassa pakudhaṃ kaccāyanaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Pakudhos Kačajanos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

155. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, sañcayo [sañjayo (sī. syā.)] belaṭṭhaputto [bellaṭṭhiputto (sī.), velaṭṭhaputto (syā.)] “Šis, didenybe, Sančaja Belathaputa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Sančają Belathaputą. Appeva nāma devassa sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Sančajos Belathaputos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

156. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, nigaṇṭho [49] nāṭaputto [nāthaputto (sī.), nātaputto (pī.)] “Šis, didenybe, Nigantha Nataputa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Niganthą Nataputą. Appeva nāma devassa nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Niganthos Nataputos paklausius didenybės protas bus nuramintas.“ Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

2. Komārabhaccajīvakakathā
Džyvakos Komarabhačos kalba

157. Tena kho pana samayena Tuo gi pat metu jīvako komārabhacco Džyvaka Komarabhača rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa avidūre tuṇhībhūto nisinno hoti. sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasataus Vedehiputos tylėdamas. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “tvaṃ pana, samma jīvaka, kiṃ tuṇhī”ti? “O tu, drauge Džyvaka, ko tyli?” “Ayaṃ, deva, bhagavā arahaṃ sammāsambuddho “Šis Palaimintasis, arahantas, tobulai atbudęs, jūsų didenybė, amhākaṃ ambavane viharati yra apsistojęs mano mangų girioje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi. kartu su didžiulę vienuolių sanghą, su tūkstančiu dviem šimtais ir penkiasdešimt vienuoliu. Taṃ kho pana bhagavantaṃ [bhagavantaṃ gotamaṃ (sī. ka. pī.)] – Ir apie tą gi Palaimintąjį evaṃ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato yra pasklidę šie nuostabus pagyros žodžiai: ‘itipi so bhagavā arahaṃ sammāsambuddho “Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. atbudęs, palaimintas.” Taṃ devo bhagavantaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Palaimintąjį. Appeva nāma devassa bhagavantaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā’ti. Galbūt paklausius Palaimintąjį didenybės protas bus nuramintas.”

158. “Tena hi, samma jīvaka, “Na tuomet, drauge Džyvaka, hatthiyānāni kappāpehī”ti. paruoški važiavimui dramblius! “Evaṃ, devā”ti “Taip, didenybe”, kho jīvako komārabhacco rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭissuṇitvā Džyvaka Komarabhača atsakęs Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pañcamattāni hatthinikāsatāni kappāpetvā paruošė penkis šimtus dramblienių rañño ca ārohaṇīyaṃ nāgaṃ ir karaliaus asmeninį dramblį rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭivedesi – ir pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai: “kappitāni kho te, deva, hatthiyānāni, “didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui, yassadāni kālaṃ maññasī”ti. darykite dabar taip kaip išmanote.”

159. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pañcasu hatthinikāsatesu paccekā itthiyo āropetvā kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių ārohaṇīyaṃ nāgaṃ abhiruhitvā atsisėdo ant savo asmeninio dramblio, ukkāsu dhāriyamānāsu su uždegtų fakelų nešėjų palyda rājagahamhā niyyāsi mahaccarājānubhāvena, paliko Rajagahą visoje savo karališkoje didybėje yena jīvakassa komārabhaccassa ambavanaṃ tena pāyāsi. ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų girios.

Atha kho rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa Tada gi Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą avidūre ambavanassa vidury mangų girios ahudeva bhayaṃ, apėmė baimė, ahu chambhitattaṃ, paėmė šiurpas, ahu lomahaṃso. iš bailės jam pasišiaušė plaukai. Atha kho rājā māgadho ajātasattu [50] vedehiputto bhīto saṃviggo lomahaṭṭhajāto Tada gi išsigandęs, sunerimęs, su iš bailės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “kacci maṃ, samma jīvaka, na vañcesi? “Ar neapgaudinėji manęs, drauge Džyvaka? Kacci maṃ, samma jīvaka, na palambhesi? Ar neapsuki manęs, drauge Džyvaka? Kacci maṃ, samma jīvaka, na paccatthikānaṃ desi? Ar neišduodi manęs priešams, drauge Džyvaka? Kathañhi nāma tāva mahato bhikkhusaṅghassa Na kaipgi iš tokios didelės vienuolių sanghos, aḍḍhateḷasānaṃ bhikkhusatānaṃ iš tūkstančio dviejų šimtų ir penkiasdešimt vienuolių neva khipitasaddo bhavissati, na ukkāsitasaddo na nigghoso”ti. nesigirdi nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio triukšmo?”

“Mā bhāyi, mahārāja, mā bhāyi, mahārāja. “Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau! Na taṃ deva, vañcemi; Neapgaudinėju jūsų, didenybe; na taṃ, deva, palambhāmi; neapsuku jūsų, didenybe; na taṃ, deva, paccatthikānaṃ demi. neišduodu jūsų priešams, didenybe. Abhikkama, mahārāja, abhikkama, mahārāja, Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, ete maṇḍalamāḷe dīpā [padīpā (sī. syā.)] jhāyantī”ti. tai dega apskrito paviljono lempos.”

3.Sāmaññaphalapucchā
Klausimas apie atsiskyrimo vaisius

160. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa yāvatikā nāgassa bhūmi nāgena gantvā, tiek kiek buvo įmanoma nukeliavęs drambliu, nāgā paccorohitvā, nulipo nuo dramblio, pattikova [padikova (syā.)] yena maṇḍalamāḷassa dvāraṃ tenupasaṅkami; pėsčias nuėjo iki apskrito paviljono durų; upasaṅkamitvā jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – atėjęs taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “kahaṃ pana, samma jīvaka, bhagavā”ti? “Bet kur, drauge Džyvaka, Palaimintasis?” “Eso, mahārāja, bhagavā; eso, mahārāja, bhagavā “Štai, karaliau, Palaimintasis; štai, karaliau, Palaimintasis majjhimaṃ thambhaṃ nissāya atsirėmęs į vidurinį stulpą, puratthābhimukho veidu į rytus nisinno purakkhato bhikkhusaṅghassā”ti. sėdi pagerbtas vienuolių sanghos.”

161. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. atėjęs atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhito kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhībhūtaṃ Stovėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tylėjo. tuṇhībhūtaṃ bhikkhusaṅghaṃ anuviloketvā rahadamiva vippasannaṃ Apžvelgęs tylią kaip tyras ežeras vienuolių sanghą udānaṃ udānesi – ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: “iminā me upasamena udayabhaddo [udāyibhaddo (sī. pī.)] kumāro samannāgato hotu, “Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. kokia dabar apdovanota ši vienuolių saṅgaha!” “Agamā kho tvaṃ, mahārāja, yathāpema”nti. “Ar, karaliau, atėjai su mintimis apie savo brangiuosius?” “Piyo me, bhante, udayabhaddo kumāro. “Brangus man, gerbiamasis, sūnus Udajabhada. Iminā me, bhante, upasamena udayabhaddo kumāro samannāgato hotu Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangaha!”

162. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ abhivādetvā, Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbė Palaimintąjį, bhikkhusaṅghassa añjaliṃ paṇāmetvā[51], pasveikino vienuolių sanghą suglaustais delnais ekamantaṃ nisīdi. ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno Sėdėdamas iš šono kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ etadavoca – gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Palaimintajam: “puccheyyāmahaṃ, bhante, “Aš paklausčiau, gerbiamasis, bhagavantaṃ kiñcideva desaṃ [kiñcideva desaṃ lesamattaṃ (syā. kaṃ. ka.)]; Palaimintojo klausimėlį, sace me bhagavā okāsaṃ karoti pañhassa veyyākaraṇāyā”ti. jei Palaimintasis duos man leidimą ir atsakys į klausimą.” “Puccha, mahārāja, yadākaṅkhasī”ti. “Klauski, karaliau, ką panorėjęs!”

163. “Yathā nu kho imāni, bhante, “Na gi yra, gerbiamasis, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā [nahāpikā (sī.), nhāpikā (syā.)] pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti [pīnenti (katthaci)], taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu [samaṇesu brāhmaṇesu (ka.)] uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho, bhante, Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

164.”Abhijānāsi no tvaṃ, mahārāja, “Prisipažinki, karaliau, imaṃ pañhaṃ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti? ar buvai uždavęs šį klausimą kokiems kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams?” “Abhijānāmahaṃ, bhante, “Prisipažįstu, gerbiamasis, imaṃ pañhaṃ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti. buvau uždavęs šį klausimą kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams”. “Yathā kathaṃ pana te, mahārāja, byākariṃsu, sace te agaru bhāsassū”ti. “Jei tau nesunku, karaliau, papasakoki ką gi tau atsakė!” “Na kho me, bhante, garu, “Visižkai nesunku, gerbiamasis, yatthassa bhagavā nisinno, bhagavantarūpo vā”ti [cāti (sī. ka.)]. kai šalimais sėdi Palaimintasis ar kas nors panašus į Palaimintąjį.” “Tena [52] hi, mahārāja, bhāsassū”ti. “Na tuomet, karaliau, kalbėki!”

4. Pūraṇakassapavādo
Pūranos Kasapos doktrina

165. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena pūraṇo kassapo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Pūraną Kasapą, upasaṅkamitvā pūraṇena kassapena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Pūraną Kasapą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, pūraṇaṃ kassapaṃ etadavocaṃ – Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pūranai Kasapai: ‘yathā nu kho imāni, bho kassapa, Na gi yra, gerbiamas Kasapa, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, ] seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho, bho Kassapa, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

166. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, pūraṇo kassapo maṃ etadavoca – Pūrana Kasapa man štai ką pasakė: ‘karoto kho, mahārāja, kārayato, “Darant gi, karaliau, liepiant kitam daryti, chindato chedāpayato, pjaunant, liepiant kitam pjauti, pacato pācāpayato, mušant, liepiant kitam mušti, socayato, socāpayato, sukeliant sielvartą, liepiant kitam sukelti sielvartą, kilamato kilamāpayato, alinant, liepiant kitam alinti, phandato phandāpayato, bauginant, liepiant kitam bauginti, pāṇamatipātāpayato, žudant, liepiant kitam žudyti, adinnaṃ ādiyato, vagiant, sandhiṃ chindato, laužiantys į namus, nillopaṃ harato, plėšikaujant, ekāgārikaṃ karoto, grobstant paripanthe tiṭṭhato, apiplėšiant kelyje, paradāraṃ gacchato, svetimaujant, musā bhaṇato, meluojant, karoto na karīyati pāpaṃ. taip darant nepadaroma blogo. Khurapariyantena cepi cakkena Net jei skustuvo peiliuko aštrumo ratu yo imissā pathaviyā pāṇe visa kas šioje žemėje gyva ekaṃ maṃsakhalaṃ ekaṃ maṃsapuñjaṃ kareyya, būtų sumaišyta į vieną mėsos košę, į vieną mėsos krūvą natthi tatonidānaṃ pāpaṃ, tai nebūtų blogio šaltiniu, natthi pāpassa āgamo. tai neatneštų blogio. Dakkhiṇaṃ cepi gaṅgāya tīraṃ Net jei Gangos pietiniu krantu gaccheyya hananto ghātento chindanto chedāpento pacanto pācāpento, [kas] eitų žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas, liepdamas mušti natthi tatonidānaṃ pāpaṃ, tai nebūtų blogio šaltiniu, natthi pāpassa āgamo. tai neatneštų blogio. Uttarañcepi gaṅgāya tīraṃ Net jei Gangos šiauriniu krantu gaccheyya dadanto dāpento yajanto yajāpento, [kas] eitų duodamas, liepdamas duoti, aukodamas, liepdamas aukoti natthi tatonidānaṃ puññaṃ, tai nebūtų nuopelno šaltiniu, natthi puññassa āgamo. tai neatneštų nuopelno. Dānena [53] damena Dosnumas, susitramdymas, saṃyamena saccavajjena savitvarda, tiesos sakymas natthi puññaṃ, natthi puññassa āgamo’ti. nėra nuopelnas, tai neatneša nuopelno. Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pūrana Kasapa, būdamas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, samāno akiriyaṃ byākāsi. išaiškino viso ko neveiksnumą.

“Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, labujaṃ byākareyya, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pūrana Kasapa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, samāno akiriyaṃ byākāsi. išaiškino viso ko neveiksnumą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso “Na kodėl gi toks kaip aš, samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų, apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta pūraṇassa kassapassa bhāsitaṃ Pūrnos Kasapos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto [anikkujjento (syā. kaṃ. ka.)] nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ [pakkāmiṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)]. atsistojau ir išėjau.

5. Makkhaligosālavādo
Makhalio Gosalos doktrina

167. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena makkhali gosālo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Makhalį Gosalą upasaṅkamitvā makkhalinā gosālena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Makhalį Gosalą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, makkhaliṃ gosālaṃ etadavocaṃ – Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Makhaliui Gosalai: ‘yathā nu kho imāni, bho gosāla, Na gi yra, gerbiamas Gosala, puthusippāyatanāni įvairių amatų žmonės …pe…Sakkā nu kho, bho gosāla, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Gosala, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

168. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, makkhali gosālo maṃ etadavoca – Makhalis Gosala man štai ką pasakė: ‘natthi mahārāja hetu natthi paccayo “Nėra, karaliau, priežasties, nėra sąlygos sattānaṃ saṃkilesāya, būtybių teršimuisi, ahetū [ahetu (katthaci)] apaccayā sattā saṃkilissanti. būtybės užsiteršia be priežasties, nesąlygotai. Natthi hetu, natthi paccayo Nėra priežasties, nėra sąlygos sattānaṃ visuddhiyā, būtybių apsivalymui ahetū apaccayā sattā visujjhanti. būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai. Natthi attakāre, natthi parakāre, Nėra savo apsisprendimo, nėra kitų apaisprendimo, natthi purisakāre, natthi balaṃ, natthi vīriyaṃ, nėra asmeninio apsisprendimo, nėra stiprybės, nėra pastangos, natthi purisathāmo, natthi purisaparakkamo. nėra žmonių pajėgumo, nėra žmonių pastangų dėjimo. Sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā Visos būtybės, visi gyviai(gyvieji?), visos esybės, visos sielos avasā abalā avīriyā yra bevaldžiai, bejėgiai, negali dėti pastangų, niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṃ [sukhañca dukkhañca (syā.)] paṭisaṃvedenti. fiksuotas ryšis su keičiančia [juos] būtimi apsprendžia jų patiriamą malonumą ir skausmą šešiuose rasėse. Cuddasa [54] kho panimāni yonipamukhasatasahassāni Bet yra gi šitie keturiolika šimtų tūkstančių pirminių rūšių saṭṭhi ca satāni ir šešiasdešimt šimtų [kitų], cha ca satāni bei šeši šimtai [dar kitų], pañca ca kammuno satāni penki šimtai karmų, pañca ca kammāni ir penkios [kitos] karmos, tīṇi ca kammāni kamme ca bei tris [dar kitos] karmos, viena karma aḍḍhakamme ca ir pusė karmos, dvaṭṭhipaṭipadā šešiasdešimt du keliai ir dvaṭṭhantarakappā šešiasdešimt dvi tarpinės eros, chaḷābhijātiyo šešios rasės aṭṭha purisabhūmiyo aštuoni žmogaus gyvenimo periodai, ekūnapaññāsa ājīvakasate keturiasdešimt devyni šimtai adžyvakų, ekūnapaññāsa paribbājakasate keturiasdešimt devyni šimtai klajotojų, ekūnapaññāsa nāgāvāsasate keturiasdešimt devyni šimtai nagų buveinių, vīse indriyasate dvidešimt šimtų sugebėjimų, tiṃse nirayasate trisdešimt šimtų pragarų, chattiṃsa rajodhātuyo trisdešimt šeši dulkinų elementų, satta saññīgabbhā septynios galvijų rūšys, satta asaññīgabbhā septynios grūdų rūšys, satta nigaṇṭhigabbhā septynios bamblėtastėblių augalų rūšys, satta devā septynios dievybių rūšys, satta mānusā septynios žmonių rūšys, satta pisācā septynios demonų rūšys, satta sarā septyni ežerai, satta pavuṭā [sapuṭā (ka.), pabuṭā (sī.)] septynios mazgų rūšys, satta pavuṭasatāni septyni šimtais mažųjų mazgų rūšys, satta papātā septynios prarajos, satta papātasatāni septyni šimtai mažųjų prarajų, supinā satta septynios sapnų rūšys, satta supinasatāni septyni šimtai mažųjų sapnų rūšių, cullāsīti mahākappino [mahākappuno (ka. sī. pī.)] satasahassāni, aštuoniasdešimt keturi šimtai tūkstančių didžiųjų erų, yāni bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṃsaritvā dukkhassantaṃ karissanti. per kurias praklajojus, per kurias praklaidžiojus ir kvailiai ir išminčiai padaro galą kentėjimui. Tattha natthi Taigi nėra [taip, kad]: “imināhaṃ sīlena vā vatena vā tapena vā brahmacariyena vā “Šių moralės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka aparipakkaṃ vā kammaṃ paripācessāmi, aš priversiu nesubrendusią karmą subręsti arba paripakkaṃ vā kammaṃ phussa phussa byantiṃ karissāmī’ti aš sunaikinsiu juntamą subrendusią karmą” - hevaṃ natthi. taip nėra. Doṇamite sukhadukkhe pariyantakate saṃsāre, Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, natthi hāyanavaḍḍhane, jie neauga ir nemažėja, natthi ukkaṃsāvakaṃse. nepakyla ir nesenka. Seyyathāpi nāma suttaguḷe khitte nibbeṭhiyamānameva paleti, Kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi kol pasibaigia, evameva bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṃsaritvā dukkhassantaṃ karissantī’ti. lygiai taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailių, ir išminčių kentėjimui padaromas galas.”(kentėjimas pasibaigia?)

169. “Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man makkhali gosālo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno saṃsārasuddhiṃ byākāsi. išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho “Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, labujaṃ byākareyya, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man makkhali gosālo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno saṃsārasuddhiṃ byākāsi. išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta makkhalissa gosālassa [55] bhāsitaṃ Makkhali Gosālos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

6. Ajitakesakambalavādo
Adžitos Kesakambalos doktrina

170. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena ajito kesakambalo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Adžitą Kesakambalą upasaṅkamitvā ajitena kesakambalena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Adžitą Kesakambalą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, ajitaṃ kesakambalaṃ etadavocaṃ – Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Adžitai Kesakambalai: ‘yathā nu kho imāni, bho ajita, Na gi yra, gerbiamas Adžita, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, …pe…Sakkā nu kho, bho ajita, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

170. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, ajito kesakambalo maṃ etadavoca – Adžita Kesakambala man štai ką pasakė: ‘natthi, mahārāja, dinnaṃ, “Nėra, karaliau, dovanų, natthi yiṭṭhaṃ, natthi hutaṃ, nėra aukų, nėra aukojimų, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, natthi ayaṃ loko [paraloko (syā.)], natthi paro loko, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, natthi mātā, natthi pitā, nėra motinos, nėra tėvo, natthi sattā opapātikā, nėra savaime gimusių būtybių, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā [samaggatā (ka.), samaggatā (syā.)] sammāpaṭipannā, nėra pasaulyje teisingai žengusio, teisingų pasiekimų atsiskyrėlio ar brāhmaṇo, ye imañca lokaṃ parañca lokaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedenti. kuris būtų paskelbęs pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį ir kitą pasaulius. Cātumahābhūtiko ayaṃ puriso, Šis žmogus yra keturi didieji elementai, yadā kālaṅkaroti, kai jis miršta, pathavī pathavikāyaṃ anupeti anupagacchati, žemė parkeliauja, grįžta į žemės visumą, āpo āpokāyaṃ anupeti anupagacchati, vanduo parkeliauja, grįžta į vandens visumą, tejo tejokāyaṃ anupeti anupagacchati, ugnis parkeliauja, grįžta į ugnies visumą, vāyo vāyokāyaṃ anupeti anupagacchati, oras parkeliauja, grįžta į oro visumą, ākāsaṃ indriyāni saṅkamanti. o jusliniai gebėjimai išsisklaido į erdvę. Āsandipañcamā purisā mataṃ ādāya gacchanti. [Tuomet] keturi vyrai pasiėmę karstą neša mirusįjį. Yāvāḷāhanā padāni paññāyanti. Skamba iškilmingi posmai iki tol kol jie pasiekia kremacijos vietos. Kāpotakāni aṭṭhīni bhavanti, [Vėliau] belieka balsvi kaulai, bhassantā āhutiyo. išsibarsto [jo daryti] aukojimai. Dattupaññattaṃ yadidaṃ dānaṃ. Dovanų aukojimas yra kvailių mokymas. Tesaṃ tucchaṃ musā vilāpo Bergždžia, melaginga ir tuščia ye keci atthikavādaṃ vadanti. sakyti kad tai yra prasminga doktrina. Bāle ca paṇḍite ca kāyassa bhedā ucchijjanti vinassanti, na honti paraṃ maraṇā’ti. Ir kvailiai, ir išminčiai po kūno žūties išnyksta, pradingsta, ne egzistuoja po mirties.”

172. “Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Adžita Kesakambala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno ucchedaṃ byākāsi. išaiškino viso ko išnykimą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho “Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, labujaṃ byākareyya, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Adžita Kesakambala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno ucchedaṃ byākāsi. išaiškino viso ko išnykimą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso “Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta ajitassa kesakambalassa bhāsitaṃ Adžitos Kesakambalos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

7. Pakudhakaccāyanavādo
Pakudhos Kačajanos doktrina

173. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena pakudho kaccāyano tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Pakudhą Kačajaną upasaṅkamitvā pakudhena kaccāyanena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Pakudhą Kačajaną apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, pakudhaṃ kaccāyanaṃ etadavocaṃ – Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pakudhai Kačajanai : ‘yathā nu kho imāni, bho kaccāyana, Na gi yra, gerbiamas Kačajana, puthusippāyatanāni…pe… įvairių amatų žmonės… Sakkā nu kho, bho kaccāyana, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

174. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, pakudho kaccāyano maṃ etadavoca – Pakudha Kačajana man štai ką pasakė: ‘sattime, mahārāja, kāyā Šie septyni kūnai yra akaṭā akaṭavidhā nepadaryti, nesuformuoti, animmitā animmātā nesukurti, be kūrėjo, vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Te na iñjanti, na vipariṇamanti, Jie nejuda, nesikeičia na aññamaññaṃ byābādhenti, vieni kitiems nekenkia, nālaṃ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Katame satta? Kurie septyni? Pathavikāyo, āpokāyo, tejokāyo, vāyokāyo, žemės kūnas, vandens kūnas, ugnies kūnas, oro kūnas, sukhe, dukkhe, jīve sattame – džiaugsmas, skausmas ir siela - septinta; ime satta kāyā šie septyni kūnai yra akaṭā akaṭavidhā nepadaryti, nesuformuoti, animmitā animmātā nesukurti, be kūrėjo, vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Te na iñjanti, na vipariṇamanti, Jie nejuda, nesikeičia na aññamaññaṃ byābādhenti, vieni kitiems nekenkia, nālaṃ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Tattha natthi hantā vā ghātetā vā, Taigi nėra nei nužudytų, nei užmuštų, sotā vā sāvetā vā, nei girdinčio, nei to kas verčia girdėti, viññātā vā viññāpetā vā. nei žinančio, nei to kas verčia žinoti. Yopi tiṇhena satthena sīsaṃ chindati, Ir kai kas nors galvą perpjauna aštriu kardu, na koci kiñci [kañci (kaṃ.)] jīvitā voropeti; jokia gyvybė nėra sunaikinama; sattannaṃ tveva [sattannaṃ yeva (sī. syā. kaṃ. pī.)] kāyānamantarena satthaṃ vivaramanupatatī’ti. tiesiog kadras įsiterpia tarp septynių kūnų.”

175. “Itthaṃ [57] kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno aññena aññaṃ byākāsi. išaiškino visiškai ką kitą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho “Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, labujaṃ byākareyya, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno aññena aññaṃ byākāsi. išaiškino visiškai ką kitą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta pakudhassa kaccāyanassa bhāsitaṃ Pakudhos Kačajanos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

8. Nigaṇṭhanāṭaputtavādo
Niganthos Nataputos doktrina

176. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena nigaṇṭho nāṭaputto tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Niganthą Nataputą upasaṅkamitvā nigaṇṭhena nāṭaputtena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Niganthą Nataputą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitęs maloniais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ etadavocaṃ – Sėdėdamas gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Niganthai Nataputai : ‘yathā nu kho imāni, bho aggivessana, Na gi yra, gerbiamas Aggivessana, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, …pe…Sakkā nu kho, bho aggivessana, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Aggivessana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

177. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, nigaṇṭho nāṭaputto maṃ etadavoca – Nigantha Nataputa man štai ką pasakė: ‘idha, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti. “Štai, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Kathañca, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti? Ir kaip gi, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu? Idha, mahārāja, nigaṇṭho sabbavārivārito ca hoti, Štai, karaliau, Nigantha susilaiko nuo visų vandenų, sabbavāriyutto ca, pasišventęs viso blogio vengimui, sabbavāridhuto ca, sabbavāriphuṭo ca. atsikratęs blogio viso blogio vengimu, persismelkęs viso blogio vengimu. Evaṃ kho, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti. Štai taip, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Yato kho, mahārāja, nigaṇṭho evaṃ cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti; Ir dėl to, karaliau, kad Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu, ayaṃ vuccati, mahārāja, nigaṇṭho [nigaṇṭho nāṭaputto (syā. ka.)] gatatto ca yatatto ca ṭhitatto cā’ti. sakoma, kad Nigantha yra ištobulėjęs, susitvardęs ir įsitvirtinęs.

178. “Itthaṃ [58] kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Nigantha Naṭaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno cātuyāmasaṃvaraṃ byākāsi. išaiškino keturlypį susilaikymą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho “Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, labujaṃ byākareyya, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Nigantha Nataputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno cātuyāmasaṃvaraṃ byākāsi. išaiškino keturlypį susilaikymą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta nigaṇṭhassa nāṭaputtassa bhāsitaṃ Niganthos Nataputos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

← Ankst Kitas →

  1. Lygiažiūris (upekkhako) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; neteikiantis niekam pirmenybės, nenusistatęs prieš nieką. 

9. Sañcayabelaṭṭhaputtavādo
Sančajos Belathaputos doktrina

179. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena sañcayo belaṭṭhaputto tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Sančają Belathaputą upasaṅkamitvā sañcayena belaṭṭhaputtena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Sančają Belathaputą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Sančajai Belathaputai: ‘yathā nu kho imāni, bho sañcaya, Na gi yra, gerbiamas Sančaja, puthusippāyatanāni…pe… įvairių amatų žmonės… Sakkā nu kho, bho sañcaya, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Sančaja, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

180. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, sañcayo belaṭṭhaputto maṃ etadavoca – Sančaja Belathaputa man štai ką pasakė: ‘atthi paro lokoti iti ce maṃ pucchasi, “Jei manęs paklaustum, ar yra kitas pasaulis, atthi paro lokoti iti ce me assa, ir aš manyčiau, kad yra kitas pasaulis, atthi paro lokoti iti te naṃ byākareyyaṃ. aš pasakyčiau, kad yra kitas pasaulis. Evantipi me no, tathātipi me no, aññathātipi me no, notipi me no, no notipi me no. Bet aš nemanau, kad ‘taip’ ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’ ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’. Natthi paro loko…pe… Nėra kito pasaulio… atthi ca natthi ca paro loko…pe… Yra ir nėra kito pasaulio… nevatthi na natthi paro loko…pe… Nei yra, nei nėra kito pasaulio… atthi sattā opapātikā…pe… Yra savaime gimusios būtybės… natthi sattā opapātikā…pe… Nėra savaime gimusių būtybių… atthi ca natthi ca sattā opapātikā…pe… Yra ir nėra savaime gimusių būtybių… nevatthi na natthi sattā opapātikā…pe… Nei yra, nei nėra savaime gimusių būtybių… atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai duoda vaisių, rezultatų… natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai neduoda vaisių, rezultatų… atthi ca natthi ca sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai ir duoda, ir neduoda vaisių, rezultatų… nevatthi na natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai nei duoda, nei neduoda vaisių, rezultatų… hoti tathāgato paraṃ [59] maraṇā…pe… Tathagata egzistuoja po mirties… na hoti tathāgato paraṃ maraṇā…pe… Tathagata neegzistuoja po mirties… hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā…pe… Tathāgata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties… neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” iti ce maṃ pucchasi, jei manęs paklaustum neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti iti ce me assa, ir aš manyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti iti te naṃ byākareyyaṃ. aš pasakyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties. Evantipi Evantipi me no, tathātipi me no, aññathātipi me no, notipi me no, no notipi me no’ti. Bet aš nemanau, kad ‘taip’ ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’ ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’.

181. “Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man sañcayo belaṭṭhaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Sančaja Belathaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno vikkhepaṃ byākāsi. atsakė išsisukinėjimu. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Panašiai kaip kažkas paklaustas koks yra mangas, labujaṃ byākareyya, būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas koks yra duonmedžio vaisius, būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man sañcayo belaṭṭhaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Sančaja Belathaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno vikkhepaṃ byākāsi. atsakė išsisukinėjimu. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvų atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pagalvočiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta sañcayassa belaṭṭhaputtassa bhāsitaṃ Sančajos Belathaputos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

10. Paṭhamasandiṭṭhikasāmaññaphalaṃ
Pirmasis čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius

182. “Sohaṃ, bhante, bhagavantampi pucchāmi – Tai aš, gerbiamasis, Palaimintojo taip pat paklausiu: ‘yathā nu kho imāni, bhante, Na gi yra, gerbiamasis, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho me [60], bhante, Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

183. “Sakkā, mahārāja. “Įmanoma, karaliau. Tena hi, mahārāja, taññevettha paṭipucchissāmi. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Yathā te khameyya, tathā naṃ byākareyyāsi. Kaip tau atrodo tinkamai, taip ir atsakyki. Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, Kaip tu manai, karaliau, idha te assa puriso dāso kammakāro [kammakaro (sī. syā. kaṃ. pī.)] štai, vienas žmogus būtų tavo vergas, tarnas pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī, jis keltųsi ankščiau už tave, eitų miegoti vėliau už tave, darytų tai ką lieptas, manāpacārī piyavādī mukhullokako [mukhullokiko (syā. kaṃ. ka.)]. maloniai elgtusi, tartų mielus žodžius, žiūrėtų į [tavo] veidą [ar esi patenkintas ir laimingas]. Tassa evamassa – Jis pagalvotų taip: ‘acchariyaṃ, vata bho, abbhutaṃ vata bho, “Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys puññānaṃ gati, puññānaṃ vipāko. nuopelnų keliai, nuopelnų vaisiai! Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto manusso; Juk štai Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas yra žmogus; ahampi manusso. aš irgi esu žmogus. Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Ir šis Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas pañcahi kāmaguṇehi samappito apdovanotas, turintis, aprūpintas penkiais jusliniais malonumais, samaṅgībhūto pramogauja, devo maññe. aš manyčiau, lyg dievas. Ahaṃ panamhissa Bet aš gi esu jo dāso kammakāro vergas, tarnas pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī, keliuosi ankščiau, einu miegoti vėliau, darau tai ką lieptas, manāpacārī piyavādī mukhullokako. maloniai elgiuosi, tariu mielus žodžius, žiūriu į veidą. So vatassāhaṃ puññāni kareyyaṃ. Aš galėčiau užsitarnauti nuopelnus tokius pat kaip jo [ir būti kaip jis]. Yaṃnūnāhaṃ kesamassuṃ ohāretvā Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, kāsāyāni vatthāni acchādetvā neapsirengus geltonais apdarais, agārasmā anagāriyaṃ pabbajeyya’nti. ir nežengus pirmyn iš namų į benamį gyvenimą?! So aparena samayena kesamassuṃ ohāretvā Vėliau, nusiskutus plaukus, kāsāyāni vatthāni acchādetvā apsirengus geltonais apdarais, agārasmā anagāriyaṃ pabbajeyya. jis žengtų pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. So evaṃ pabbajito samāno kāyena saṃvuto vihareyya, Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyventų susitvardęs kūną, vācāya saṃvuto vihareyya, gyventų susitvardęs kalbą, manasā saṃvuto vihareyya, gyventų susitvardęs protą, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, abhirato paviveke. besidžiaugdamas vienuma. Taṃ ce te purisā evamāroceyyuṃ – Ir jei tau žmonės taip praneštų: ‘yagghe deva jāneyyāsi, “O jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, yo te so puriso [yo te puriso (sī. ka.)] dāso kammakāro tas žmogus, jūsų vergas, tarnas, pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī kuris kėlėsi ankščiau, ėjo miegoti vėliau, darė tai ką lieptas, manāpacārī piyavādī mukhullokako; maloniai elgėsi, tarė mielus žodžius, žiūrėjo į veidą; so, deva, kesamassuṃ ohāretvā kāsāyāni vatthāni jis, didenybe, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais drabužiais, acchādetvā agārasmā anagāriyaṃ pabbajito. žengė pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. So evaṃ pabbajito samāno kāyena saṃvuto viharati, Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyvena susitvardęs kūną, vācāya saṃvuto viharati, gyvena susitvardęs kalbą, manasā saṃvuto viharati, gyvena susitvardęs protą, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, abhirato paviveke’ti. besidžiaugdamas vienuma.” Api nu tvaṃ evaṃ vadeyyāsi – Ar tuomet sakytumei: ‘etu me, bho, so puriso, “Gerbiamas, tegul tas žmogus ateina pas mane, punadeva hotu dāso kammakāro tegul ir vėl jis būna vergu, tarnu, pubbuṭṭhāyī pacchānipātī kiṅkārapaṭissāvī kuris keliasi ankščiau, eina miegoti vėliau, daro tai ką lieptas, manāpacārī piyavādī mukhullokako’ti? maloniai elgiasi, taria mielus žodžius, žiūri į veidą!’?

184. “No hetaṃ, bhante. Na gi ne, gerbiamasis. Atha kho naṃ mayameva abhivādeyyāmapi[61], Tada gi mes šį ir pagerbtume, paccuṭṭheyyāmapi, ir atsikeltume pasveikinant, āsanenapi nimanteyyāma, ir paruoštume vietą atsisėsti, abhinimanteyyāmapi naṃ cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārehi, ir padovanotume jam tokias būtinybes kaip apdarai, maistas, būstas, vaistai, dhammikampissa rakkhāvaraṇaguttiṃ saṃvidaheyyāmā”ti. ir parūpintume tinkamą apsaugą, priedangą bei gynybą.”

185. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, “Kaip manai, karaliau, yadi evaṃ sante hoti vā sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ no vā”ti? tokiu atveju ar yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?” “Addhā kho, bhante, evaṃ sante hoti sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphala”nti. “Kaip gi, gerbiamasis, tokiu atveju yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius”. “Idaṃ kho te, mahārāja, mayā paṭhamaṃ diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññatta”nti. “Štai gi, karaliau, nurodžiau tau pirmąjį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių.”

11. Dutiyasandiṭṭhikasāmaññaphalaṃ
Antrasis čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius

186. “Sakkā pana, bhante, Na bet ar įmanoma, gerbiamasis, aññampi evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodytas kitas panašiai, čia pat ir iškart, regimas atsiskyrimo vaisius?” “Sakkā, mahārāja. “Įmanoma, karaliau. Tena hi, mahārāja, taññevettha paṭipucchissāmi. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Yathā te khameyya, tathā naṃ byākareyyāsi. Kaip tau atrodo tinkamai, taip ir atsakyki. Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja, Kaip tu manai, karaliau, idha te assa puriso Štai, vienas iš tavo žmonių būtų kassako gahapatiko žemdirbys, žemdirbys, namų savininkas, karakārako rāsivaḍḍhako. darbininkas, mokesčių mokėtojas. Tassa evamassa – Jis pagalvotų taip: ‘acchariyaṃ, vata bho, abbhutaṃ vata bho, “Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys puññānaṃ gati, puññānaṃ vipāko. nuopelnų keliai, nuopelnų vaisiai! Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto manusso; Juk štai Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas yra žmogus; ahampi manusso. aš irgi esu žmogus. Ayañhi rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Ir šis Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas pañcahi kāmaguṇehi samappito apdovanotas, turintis, aprūpintas penkiais jusliniais malonumais, samaṅgībhūto pramogauja, devo maññe. aš manyčiau, lyg dievas. Ahaṃ panamhissa Bet aš gi esu jo kassako gahapatiko žemdirbys, namų savininkas, karakārako rāsivaḍḍhako. darbininkas, mokesčių mokėtojas. So vatassāhaṃ puññāni kareyyaṃ. Aš galėčiau užsitarnauti nuopelnus tokius pat kaip jo [ir būti kaip jis]. Yaṃnūnāhaṃ kesamassuṃ ohāretvā Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, kāsāyāni vatthāni acchādetvā neapsirengus geltonais apdarais, agārasmā anagāriyaṃ pabbajeyya’nti. ir nežengus pirmyn iš namų į benamį gyvenimą?!” “So aparena samayena appaṃ vā bhogakkhandhaṃ pahāya Vėliau, palikęs ar mažus turtus, mahantaṃ vā bhogakkhandhaṃ pahāya, ar palikęs didelius turtus, appaṃ vā ñātiparivaṭṭaṃ pahāya palikęs ar mažą giminių ratą, mahantaṃ vā ñātiparivaṭṭaṃ pahāya ar palikęs didelį giminių ratą, kesamassuṃ ohāretvā nusiskutus plaukus, kāsāyāni vatthāni acchādetvā apsirengus geltonais apdarais, agārasmā anagāriyaṃ pabbajeyya. jis žengtų pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. So evaṃ pabbajito samāno kāyena saṃvuto vihareyya, Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyventų susitvardęs kūną, vācāya saṃvuto vihareyya, gyventų susitvardęs kalbą, manasā saṃvuto vihareyya, gyventų susitvardęs protą, ghāsacchādanaparamatāya santuṭṭho, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, abhirato paviveke. besidžiaugdamas vienuma. Taṃ ce te purisā evamāroceyyuṃ – Ir jei tau žmonės taip praneštų: ‘yagghe deva jāneyyāsi, “O jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, yo te so puriso [yo te puriso (sī.)] kassako gahapatiko žemdirbys, namų savininkas, karakārako rāsivaḍḍhako; darbininkas, mokesčių mokėtojas; so, deva, kesamassuṃ ohāretvā kāsāyāni vatthāni jis, didenybe, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais drabužiais, acchādetvā agārasmā anagāriyaṃ pabbajito. žengė pirmyn iš namų į benamį gyvenimą. So evaṃ pabbajito samāno kāyena saṃvuto viharati, Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyvena susitvardęs kūną, vācāya saṃvuto viharati, gyvena susitvardęs kalbą, manasā saṃvuto viharati, gyvena susitvardęs protą, ghāsacchādanaparamatāya [62] santuṭṭho, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, abhirato paviveke’ti. besidžiaugdamas vienuma.” Api nu tvaṃ evaṃ vadeyyāsi – Ar tuomet sakytumei: ‘etu me, bho, so puriso, Gerbiamas, tegul tas žmogus ateina pas mane, punadeva hotu kassako gahapatiko tegul vėl būna žemdirbiu, namų savininku, karakārako rāsivaḍḍhako’ti? darbininku, mokesčių mokėtoju!”

187. “No hetaṃ, bhante. Na gi ne, gerbiamasis. Atha kho naṃ mayameva abhivādeyyāmapi, Tada gi mes šį ir pagerbtume, paccuṭṭheyyāmapi, ir atsikeltume pasveikinant, āsanenapi nimanteyyāma, ir paruoštume vietą atsisėsti, abhinimanteyyāmapi naṃ cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārehi, ir padovanotume jam tokias būtinybes kaip apdarai, maistas, būstas, vaistai, dhammikampissa rakkhāvaraṇaguttiṃ saṃvidaheyyāmā”ti. ir parūpintume tinkamą apsaugą, priedangą bei gynybą.”

188. “Taṃ kiṃ maññasi, mahārāja? “Kaip manai, karaliau, Yadi evaṃ sante hoti vā sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ no vā”ti? tokiu atveju ar yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?” “Addhā kho, bhante, evaṃ sante hoti sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphala”nti. “Kaip gi, gerbiamasis, tokiu atveju yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius”. “Idaṃ kho te, mahārāja, mayā dutiyaṃ diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññatta”nti. “Štai gi, karaliau, nurodžiau tau antrąjį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių.”

12. Paṇītatarasāmaññaphalaṃ
Puikesnis atsiskyrimo vaisius

189. “Sakkā pana, bhante, “Na bet ar įmanoma, gerbiamasis, aññampi diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetuṃ kad būtų nurodytas kitas, čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, imehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañcā”ti? nuostabesnis ir puikesnis už šiuos čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius?” “Sakkā, mahārāja. “Įmanoma, karaliau. Tena hi, mahārāja, suṇohi, Tai gi, karaliau, klausyki, sādhukaṃ manasi karohi; sutelki visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti “Taip, gerbiamasis”, kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavato paccassosi. atsakė Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa.

190. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė taip: “idha, mahārāja, tathāgato loke uppajjati “Štai, karaliau, pasaulyje gimsta Tathagata, arahaṃ sammāsambuddho arahantas, tobulai atbudęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. atbudęs, palaimintas.’ So imaṃ lokaṃ sadevakaṃ samārakaṃ sabrahmakaṃ sassamaṇabrāhmaṇiṃ pajaṃ sadevamanussaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. So dhammaṃ deseti Jis moko Dharmos, ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, sātthaṃ sabyañjanaṃ [moko] prasmingai, tinkama kalba, kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ pakāseti. parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.

191. “Taṃ dhammaṃ suṇāti Paklauso tos Dharmos gahapati vā ar namų šeimininkas, gahapatiputto vā ar namų šeimininko sūnus, aññatarasmiṃ vā kule paccājāto. ar kitoje šeimoje atgimusisis. So taṃ dhammaṃ sutvā Jis tos Dharmos paklausęs [63] tathāgate saddhaṃ paṭilabhati. įgyja tikėjimą Tathagata. So tena saddhāpaṭilābhena samannāgato iti paṭisañcikkhati – Jis įgijęs tą tikėjimą pamąsto taip: ‘sambādho gharāvāso rajopatho, “Gyvenimas namuose yra ankštas, dulkių kelias, abbhokāso pabbajjā. žengimas pirmyn [į benamį gyvenimą] yra [lyg] grynas oras. Nayidaṃ sukaraṃ agāraṃ ajjhāvasatā ekantaparipuṇṇaṃ ekantaparisuddhaṃ saṅkhalikhitaṃ brahmacariyaṃ carituṃ. Nėra tinkama praktikuoti švytintį lyg nušveista kriauklė šventą gyvenimą namuose, būnant būsto šeimininku, taip jis bus tik iš dalies tobulas, iš dalies tyras. Yaṃnūnāhaṃ kesamassuṃ ohāretvā Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, kāsāyāni vatthāni acchādetvā neapsirengus geltonais apdarais, agārasmā anagāriyaṃ pabbajeyya’nti. ir nežengus pirmyn iš namų į benamį gyvenimą?!

192. “So aparena samayena appaṃ vā bhogakkhandhaṃ pahāya Vėliau, palikęs ar mažus turtus mahantaṃ vā bhogakkhandhaṃ pahāya, ar palikęs didelius turtus, appaṃ vā ñātiparivaṭṭaṃ pahāya palikęs ar mažą giminių ratą, mahantaṃ vā ñātiparivaṭṭaṃ pahāya ar palikęs didelį giminių ratą, kesamassuṃ ohāretvā nusiskutus plaukus, kāsāyāni vatthāni acchādetvā apsirengus geltonais apdarais, agārasmā anagāriyaṃ pabbajjati. jis žengia pirmyn iš namų į benamį gyvenimą.

193. “So evaṃ pabbajito Jis, taip žengęs pirmyn, samāno pātimokkhasaṃvarasaṃvuto viharati gyvena susitvardęs patimokhos laikymusi, ācāragocarasampanno pasižymėdamas geru elgesiu, aṇumattesu vajjesu bhayadassāvī, matydamas pavojų mažiausiame nusižengime, samādāya sikkhati sikkhāpadesu, įsipareigojęs laikytis dorovės principų, mokosi to kāyakammavacīkammena samannāgato kusalena, jo kūno ir kalbos veiksmai pasidaro dori, parisuddhājīvo sīlasampanno, [jis yra] išgrininęs pragyvenimo šaltinius, pasižymi dorove, indriyesu guttadvāro [guttadvāro, bhojane mattaññū (ka.)], apsisaugojęs juslinių gebėjimų duris, [apsisaugojęs juslinių gebėjimų duris, žinantis saiką kai valgo] satisampajaññena samannāgato, išsivystęs atidumą ir aiškų supratimą, santuṭṭho. pasitenkinęs.

13. Cūḷasīlaṃ
Mažoji dorovė

194. “Kathañca, mahārāja, bhikkhu sīlasampanno hoti? Ir kokia, karaliau, dorove pasižymi vienuolis? Idha, mahārāja, bhikkhu Štai, karaliau, vienuolis pāṇātipātaṃ pahāya atsisakęs žudymo pāṇātipātā paṭivirato hoti. susilaiko nuo žudymo. Nihitadaṇḍo nihitasattho lajjī Atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus, yra kuklus, dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Adinnādānaṃ pahāya Atsisakęs imti tai kas neduotą adinnādānā paṭivirato hoti jis susilaiko nuo ėmimo to kas neduota dinnādāyī dinnapāṭikaṅkhī, ima tai kas duodama, tikisi tik duodamo athenena sucibhūtena attanā viharati. gyvena švariai, nevagiant. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Abrahmacariyaṃ pahāya Atsisakęs neskaistumo brahmacārī hoti jis gyvena skaistų gyvenimą ārācārī atokiai nuo viso blogio virato methunā gāmadhammā. susilaikydamas nuo visiem įprastų vulgarių seksualinių santykių. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Musāvādaṃ pahāya Atsisakęs netiesos sakymo musāvādā paṭivirato hoti jis susilaiko nuo melagystės, saccavādī kalba tiesą, saccasandho yra patikimas, theto tvirtas, paccayiko vertas pasitikėjimo, avisaṃvādako lokassa. neapgaudinėja pasaulio. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Pisuṇaṃ vācaṃ pahāya Atsisakęs šmeižto pisuṇāya vācāya paṭivirato hoti; jis susilaiko nuo šmeižimo; ito sutvā išgirdęs čia na amutra akkhātā jis nepraneša kitur imesaṃ bhedāya; kad sukiršintų anuos su čionykščiais; amutra [64] vā sutvā arba išgirdęs ten na imesaṃ akkhātā, jis nepraneša čia amūsaṃ bhedāya. kad sukiršintų čionykščius su anais. Iti bhinnānaṃ vā sandhātā, Taip jis sujungia atgal suardytą [draugystę] sahitānaṃ vā anuppadātā, arba palaiko [esamą] vienybę samaggārāmo samaggarato samagganandī jis džiaugiasi santarve, žavisi santarve, gėrisi santarve, samaggakaraṇiṃ vācaṃ bhāsitā hoti. savo kalba skatina santarve. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Pharusaṃ vācaṃ pahāya Atsisakęs šiurkščios kalbos pharusāya vācāya paṭivirato hoti; jis susilaiko nuo kalbėjimo šiurkščiai; yā sā vācā nelā kalbą, kuri yra nepriekaištinga, kaṇṇasukhā maloni klausai, pemanīyā miela, hadayaṅgamā širdinga, porī mandagi, bahujanakantā patinkanti daugeliui, bahujanamanāpā tathārūpiṃ vācaṃ bhāsitā hoti. maloni daugeliui, tokią jis kalba. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Samphappalāpaṃ pahāya Atsisakęs tuščių plepalų samphappalāpā paṭivirato hoti jis susilaiko nuo tuščio plepėjimo, kālavādī bhūtavādī kalba laiku, kalba tai kas būtą, atthavādī dhammavādī vinayavādī, kalba iš esmės, kalba apie Dharmą, kalba apie drausmę nidhānavatiṃ vācaṃ bhāsitā hoti jis šneka vertingą kalbą, kālena sāpadesaṃ savalaikę, argumentuotą, pariyantavatiṃ atthasaṃhitaṃ. aiškią, prasmingą. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

“Bījagāmabhūtagāmasamārambhā paṭivirato hoti …pe… Jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo… ekabhattiko hoti valgo kartą per dieną rattūparato nevalgo naktį virato vikālabhojanā. susilaiko nuo valgymo netinkamu laiku. Naccagītavāditavisūkadassanā paṭivirato hoti. Jis susilaiko nuo šokių, dainų, muzikos ir kitų pramogų. Mālāgandhavilepanadhāraṇamaṇḍanavibhūsanaṭṭhānā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo vėrinių ir papuošalų dėvėjimo, kvepalų ir kosmetikos naudojimo. Uccāsayanamahāsayanā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų. Jātarūparajatapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo aukso ir sidabro ėmimo. Āmakadhaññapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo žalių (nevirtų) grūdų ėmimo. Āmakamaṃsapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo žalios mėsos ėmimo. Itthikumārikapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo moterų ir merginų ėmimo. Dāsidāsapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo vergių ir vergų ėmimo. Ajeḷakapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo ožkų ir avių ėmimo. Kukkuṭasūkarapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo gaidžių ir kiaulių ėmimo. Hatthigavassavaḷavapaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo dramblių, karvių, arklių ir kumelių ėmimo. Khettavatthupaṭiggahaṇā paṭivirato hoti. Susilaiko laukų ir žemės ėmimo. Dūteyyapahiṇagamanānuyogā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo įsivėlimo į pavedimų ir žinučių siuntinėjimus. Kayavikkayā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo pirkimo ir pardavimo. Tulākūṭakaṃsakūṭamānakūṭā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo apgaudinėjimo sveriant, pinigais ir kiekiu. Ukkoṭanavañcananikatisāciyogā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo neteisėtumo, apgaulių, apgavysčių, nesąžiningumo. Chedanavadhabandhanaviparāmosaālopasahasākārā paṭivirato hoti. Susilaiko nuo naikinimo, žudymo, supančiojimo, užpuolimo, smurto. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

14. Majjhimasīlaṃ
Vidutinė dorovė

195. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ bījagāmabhūtagāmasamārambhaṃ anuyuttā viharanti. gyvena žalodami visokių rūšių sėklas ir augmeniją, Seyyathidaṃ – t.y.: mūlabījaṃ khandhabījaṃ besidauginančius šaknimis, ūsais, phaḷubījaṃ aggabījaṃ pumpurais, ūgliais ir bījabījameva pañcamaṃ, sėklomis - penkias būdais; iti evarūpā bījagāmabhūtagāmasamārambhā [65] paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

196. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ sannidhikāraparibhogaṃ anuyuttā viharanti. gyvena kaupdami daiktus pramogai, Seyyathidaṃ – t.y. annasannidhiṃ pānasannidhiṃ kaupdami maistą, gėrimus, vatthasannidhiṃ yānasannidhiṃ drabužius, transporto priemones, sayanasannidhiṃ gandhasannidhiṃ āmisasannidhiṃ, miegojimo reikmenys, kvepalus, delikatesus; iti vā iti evarūpā sannidhikāraparibhogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo daiktų pramogai kaupimo. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

197. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ visūkadassanaṃ anuyuttā viharanti. gyvena nevengdami pramogų žiūrėjimo, Seyyathidaṃ – tokių kaip: naccaṃ gītaṃ vāditaṃ šokiai, dainos, muzika, pekkhaṃ akkhānaṃ artistų pasirodymai, istorijų pasakojimai, pāṇissaraṃ vetāḷaṃ kumbhathūṇaṃ gongai, cimbalos, tablos, sobhanakaṃ caṇḍālaṃ gražuolių ir žonglierių pasirodymai, vaṃsaṃ dhovanaṃ fleitos ir magų triukai, hatthiyuddhaṃ assayuddhaṃ mahiṃsayuddhaṃ dramblių, arklių, bizonų kovos, usabhayuddhaṃ ajayuddhaṃ meṇḍayuddhaṃ bulių, ožių, avinų kovos kukkuṭayuddhaṃ vaṭṭakayuddhaṃ gaidžių, putpelių peštynės, daṇḍayuddhaṃ muṭṭhiyuddhaṃ nibbuddhaṃ kovojimai pagaliais, kumštynės, imtynės, uyyodhikaṃ balaggaṃ senābyūhaṃ anīkadassanaṃ mūšių, armijų priekinių linijų, armijos išdėstymo stebėjimai, iti vā iti evarūpā visūkadassanā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo pramogų žiūrėjimo. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

198. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ jūtappamādaṭṭhānānuyogaṃ anuyuttā viharanti. gyvena besimėgaudami lošimais ir skatinančias nerūpestingumą užsiėmimais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: aṭṭhapadaṃ dasapadaṃ ākāsaṃ šaškės, šachmatai ant lentos ir atvirame lauke, parihārapathaṃ santikaṃ žaidimai rateliu, pusiausvyros žaidimai, khalikaṃ ghaṭikaṃ žaidimai kauliukais, čyžas, salākahatthaṃ akkhaṃ vaizduojamieji ir kamuolio žaidimai, paṅgacīraṃ vaṅkakaṃ žaidimai su žole ir žaisliniais įrankiais, mokkhacikaṃ akrobatiniai žaidimai, ciṅgulikaṃ pattāḷhakaṃ vėjo malūnėliai, aitvarai, rathakaṃ dhanukaṃ žaisliniai vežimai, lankai, akkharikaṃ raidžių spėjimai, manesikaṃ minčių spėjimai, yathāvajjaṃ parodijos; iti vā iti evarūpā jūtappamādaṭṭhānānuyogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo mėgavimosi lošimais ir skatinančiais nerūpestingumą užsiėmimais. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

199. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ uccāsayanamahāsayanaṃ anuyuttā viharanti. gyvena naudodamiesi aukštomis, didelėmis lovomis, Seyyathidaṃ – tokiais daiktais kaip: āsandiṃ pallaṅkaṃ šezlongas, sofa, gonakaṃ cittakaṃ gauruotas vilnonis apdangalas, išsiuvinėtas vilnonis apdangalas, paṭikaṃ paṭalikaṃ baltos vilnos paklodė, vilnonis apklotas, tūlikaṃ vikatikaṃ čiužinys, vilnonė danga, uddalomiṃ ekantalomiṃ vilnonės dangos su kutais iš abiejų pusių ir iš šono, kaṭṭissaṃ koseyyaṃ šilkinė paprasta ir išsiuvinėta paklodės, kuttakaṃ vilnonė danga šokiams, hatthattharaṃ assattharaṃ rathattharaṃ kilimėliai su drambliais, žirgais, vežimais, ajinappaveṇiṃ danga susiūta iš skiaučių, kadalimigapavarapaccattharaṇaṃ Kadali elnio kailio kilimas sauttaracchadaṃ baldakimas ubhatolohitakūpadhānaṃ ir raudonos pagalvės iš abiejų pusių, iti vā iti evarūpā [66] uccāsayanamahāsayanā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų naudojimo. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

200. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ maṇḍanavibhūsanaṭṭhānānuyogaṃ anuyuttā viharanti. gyvena puošdamiesi ir naudodami papuošalus. Seyyathidaṃ – Tokius kaip: ucchādanaṃ parimaddanaṃ nhāpanaṃ įtrynimai, masažas, kitų maudimas, sambāhanaṃ ādāsaṃ šampūnas, veidrodis, añjanaṃ akių kompresas, mālāgandhavilepanaṃ vėriniai, kvepalai, kremai, mukhacuṇṇaṃ veido pudra, mukhalepanaṃ veido kaukė, hatthabandhaṃ apyrankė, sikhābandhaṃ plaukų raištis, daṇḍaṃ lazda, nāḷikaṃ asiṃ puošnus flakonas, [khaggaṃ (sī. pī.), asiṃ khaggaṃ (syā. kaṃ.), khaggaṃ asiṃ (ka.)] [kardas] chattaṃ dekoruotas skėtis, citrupāhanaṃ išpiešti sandalai, uṇhīsaṃ turbanas, maṇiṃ brangakmeniai, vālabījaniṃ Jako uodegos vėduoklė, odātāni vatthāni dīghadasāni balti rūbai su ilgais kutais iti vā iti evarūpā maṇḍanavibhūsanaṭṭhānānuyogā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo puošimosi ir papuošalų naudojimo. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

201. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ tiracchānakathaṃ anuyuttā viharanti. gyvena vesdami žemiškus pokalbius, Seyyathidaṃ – tokius kaip rājakathaṃ pokalbiai apie: karalius, corakathaṃ vagis, mahāmattakathaṃ vyriausią ministrą, senākathaṃ armiją, bhayakathaṃ baisybes, yuddhakathaṃ karus, annakathaṃ maistą, pānakathaṃ gėrimus, vatthakathaṃ drabužius, sayanakathaṃ miegą, mālākathaṃ vėrinius, gandhakathaṃ kvepalus, ñātikathaṃ gimines, yānakathaṃ transportą, gāmakathaṃ kaimus, nigamakathaṃ miestelius, nagarakathaṃ didmiesčius, janapadakathaṃ šalis, itthikathaṃ [itthikathaṃ purisakathaṃ kumārakathaṃ kumārikathaṃ (ka.)] moteris [moteris, vyrus, berniukus, mergaites], sūrakathaṃ svaigalus, visikhākathaṃ gatves, kumbhaṭṭhānakathaṃ paskalas prie šulinio, pubbapetakathaṃ protėvius, nānattakathaṃ ateitį, lokakkhāyikaṃ gamtos dėsnius, samuddakkhāyikaṃ kosmogonija, itibhavābhavakathaṃ “taip bus, taip nebus”, iti vā iti evarūpāya tiracchānakathāya paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo žemiškų pokalbių. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

202. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ viggāhikakathaṃ anuyuttā viharanti. gyvena įsivėlę į ginčus, Seyyathidaṃ – tokius kaip: na tvaṃ imaṃ dhammavinayaṃ ājānāsi, “Tu nežinai šios Dharmos ir Drausmės, ahaṃ imaṃ dhammavinayaṃ ājānāmi, aš žinau šią Dharmą ir Drausmę, kiṃ tvaṃ imaṃ dhammavinayaṃ ājānissasi, kur tu žinosi šią Dharmą ir Drausmę, micchā paṭipanno tvamasi, [kai] tavo praktika yra neteisinga, ahamasmi sammā paṭipanno, mano praktika yra teisinga, sahitaṃ me, mano yra nuosekli, asahitaṃ te, tavo nenuosekli, pure vacanīyaṃ pacchā avaca, tai kas turėjo būti pasakyta pirmiausiai tu pasakei vėliau, pacchā vacanīyaṃ pure avaca, tai kas turėjo būti pasakyta vėliau, tu pasakei pirmiausiai, adhiciṇṇaṃ te viparāvattaṃ, tavo metodika iškreipta, āropito te vādo, tavo mokymas abejotinas, niggahito tvamasi, esi peiktinas, cara vādappamokkhāya, eik ir išsitaisyk mokymą nibbeṭhehi vā sace pahosīti arba pasiaiškink [dabar] jei gali”, iti vā iti evarūpāya viggāhikakathāya paṭivirato hoti. jis nesivelia į ginčus. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

203. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpaṃ dūteyyapahiṇagamanānuyogaṃ [67] anuyuttā viharanti. gyvena įsivėlę į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą, Seyyathidaṃ – t.y. raññaṃ, rājamahāmattānaṃ, karalių, vyriausių karaliaus ministrų, khattiyānaṃ, brāhmaṇānaṃ, karininkų, brahmanų, gahapatikānaṃ, kumārānaṃ – būsto šeimininkų, jaunuolių [paliepimus]: ‘idha gaccha, amutrāgaccha, “eik čia, pareik iš ten, idaṃ hara, amutra idaṃ āharā’ti nunešk tai, parnešk tai iš ten”, iti vā iti evarūpā dūteyyapahiṇagamanānuyogā paṭivirato hoti. jis neįsivelia į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

204. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo kuhakā ca honti yra apgavikai, lapakā ca užkalbėtojai, nemittikā ca pranašautojai, nippesikā ca gudruoliai ir lābhena lābhaṃ nijigīṃsitāro ca. goduoliai įgyjantys turtus turtais, Iti evarūpā kuhanalapanā paṭivirato hoti. jis nėra apgavikas ir užkalbėtojas. Idampissa hoti sīlasmiṃ”. Tai irgi yra jo dorovė.

15. Mahāsīlaṃ
Didžioji dorovė

205. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: aṅgaṃ būrimas ir pranašavimas iš galūnių, nimittaṃ ženklų, uppātaṃ, dangaus reiškinių, supinaṃ sapnų, lakkhaṇaṃ kūno bruožų, mūsikacchinnaṃ pelių nuograužų; aggihomaṃ aukojimas ugnies, dabbihomaṃ ryžių dulkių, thusahomaṃ pelų, kaṇahomaṃ raudonų ryžių dulkių, taṇḍulahomaṃ ryžių, sappihomaṃ lydyto sviesto, telahomaṃ aliejaus, mukhahomaṃ garstyčių sėklų, lohitahomaṃ kraujo; aṅgavijjā chiromantija, vatthuvijjā energetika, khattavijjā politologija, sivavijjā užbūrimas, bhūtavijjā dvasių valdymas, bhūrivijjā žeminių mokslas, ahivijjā gyvačių kerėjimas, visavijjā nuodų mokslas, vicchikavijjā skorpionų menas, mūsikavijjā pelių menas, sakuṇavijjā paukščių menas, vāyasavijjā varnų menas, pakkajjhānaṃ gyvenimo trukmės pranašavimas, saraparittāṇaṃ apsauga nuo strėlių, migacakkaṃ gyvūnų kalbos žinojimas, iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

206. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: maṇilakkhaṇaṃ brangakmenių ženklų interpretavimas, vatthalakkhaṇaṃ drabužių ženklų interpretavimas, daṇḍalakkhaṇaṃ lazdų ženklų interpretavimas, satthalakkhaṇaṃ peilių ženklų interpretavimas, asilakkhaṇaṃ kardų ženklų interpretavimas, usulakkhaṇaṃ strėlių ženklų interpretavimas, dhanulakkhaṇaṃ lankų ženklų interpretavimas, āvudhalakkhaṇaṃ ginklų ženklų interpretavimas, itthilakkhaṇaṃ moterų ženklų interpretavimas, purisalakkhaṇaṃ vyrų ženklų interpretavimas, kumāralakkhaṇaṃ berniukų ženklų interpretavimas, kumārilakkhaṇaṃ mergaičių ženklų interpretavimas, dāsalakkhaṇaṃ vergų ženklų interpretavimas, dāsilakkhaṇaṃ vergių ženklų interpretavimas, hatthilakkhaṇaṃ dramblių ženklų interpretavimas, assalakkhaṇaṃ arklių ženklų interpretavimas, mahiṃsalakkhaṇaṃ bizonų ženklų interpretavimas, usabhalakkhaṇaṃ bulių ženklų interpretavimas, golakkhaṇaṃ karvių ženklų interpretavimas, ajalakkhaṇaṃ ožių ženklų interpretavimas, meṇḍalakkhaṇaṃ avinų ženklų interpretavimas, kukkuṭalakkhaṇaṃ gaidžių ženklų interpretavimas, vaṭṭakalakkhaṇaṃ putpelių ženklų interpretavimas, godhālakkhaṇaṃ driežų ženklų interpretavimas, kaṇṇikalakkhaṇaṃ auskarų ženklų interpretavimas, kacchapalakkhaṇaṃ vėžlio ženklų interpretavimas, migalakkhaṇaṃ elnio ženklų interpretavimas, iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

207. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya [68] micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: raññaṃ niyyānaṃ bhavissati, [pranašavimas] “karalius išvyks [į žygį], raññaṃ aniyyānaṃ bhavissati, karalius pargrįš [iš žygio], abbhantarānaṃ raññaṃ upayānaṃ bhavissati, mūsų karalius puls, bāhirānaṃ raññaṃ apayānaṃ bhavissati, kitas karalius trauksis, bāhirānaṃ raññaṃ upayānaṃ bhavissati, kitas karalius puls, abbhantarānaṃ raññaṃ apayānaṃ bhavissati, mūsų karalius trauksis, abbhantarānaṃ raññaṃ jayo bhavissati, mūsų karalius nugalės, bāhirānaṃ raññaṃ parājayo bhavissati, kitas karalius pralaimės, bāhirānaṃ raññaṃ jayo bhavissati, kitas karalius nugalės, abbhantarānaṃ raññaṃ parājayo bhavissati, mūsų karalius pralaimės,” iti imassa jayo bhavissati, “taip šis laimės, imassa parājayo bhavissati šis pralaimės” iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

208. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: candaggāho bhavissati, [pranašavimas] bus mėnulio užtemimas, sūriyaggāho bhavissati, bus saulės užtemimas, nakkhattaggāho bhavissati, bus planetos užtemimas, candimasūriyānaṃ pathagamanaṃ bhavissati, saulė ir mėnulis judės savo orbitomis, candimasūriyānaṃ uppathagamanaṃ bhavissati, saulė ir mėnulis nukryps nuo savo orbitų, nakkhattānaṃ pathagamanaṃ bhavissati, planetos judės savo orbitomis, nakkhattānaṃ uppathagamanaṃ bhavissati, planetos nukryps nuo savo orbitų, ukkāpāto bhavissati, bus meteoritų lietus, disāḍāho bhavissati, bus dangaus švytėjimas, bhūmicālo bhavissati, bus žemės drebėjimas, devadudrabhi bhavissati, bus griaustinis, candimasūriyanakkhattānaṃ uggamanaṃ ogamanaṃ saṃkilesaṃ vodānaṃ bhavissati, bus saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas, evaṃvipāko candaggāho bhavissati, mėnulio užtemimas atneš tokią pasekmę, evaṃvipāko sūriyaggāho bhavissati, saulės užtemimas atneš tokią pasekmę, evaṃvipāko nakkhattaggāho bhavissati, planetos užtemimas atneš tokią pasekmę, evaṃvipākaṃ candimasūriyānaṃ pathagamanaṃ bhavissati, saulės ar mėnulio judėjimas savo orbitomis atneš tokią pasekmę, evaṃvipākaṃ candimasūriyānaṃ uppathagamanaṃ bhavissati, saulės ar mėnulio nukrypimas nuo savo orbitų atneš tokią pasekmę, evaṃvipākaṃ nakkhattānaṃ pathagamanaṃ bhavissati, planetų judėjimas savo orbitomis atneš tokią pasekmę, evaṃvipākaṃ nakkhattānaṃ uppathagamanaṃ bhavissati, planetų nukrypimai nuo savo orbitų atneš tokią pasekmę, evaṃvipāko ukkāpāto bhavissati, meteoritų lietus atneš tokią pasekmę, evaṃvipāko disāḍāho bhavissati, dangaus švytėjimas atneš tokią pasekmę, evaṃvipāko bhūmicālo bhavissati, žemės drebėjimas atneš tokią pasekmę, evaṃvipāko devadudrabhi bhavissati, griaustinis atneš tokią pasekmę, evaṃvipākaṃ candimasūriyanakkhattānaṃ uggamanaṃ ogamanaṃ saṃkilesaṃ vodānaṃ bhavissati saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas atneš tokią pasekmę, iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

209. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya [69] micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: suvuṭṭhikā bhavissati, [pranašavimas] daug lis, dubbuṭṭhikā bhavissati, bus sausra, subhikkhaṃ bhavissati, bus geras derlius, dubbhikkhaṃ bhavissati, bus maisto nepriteklius, khemaṃ bhavissati, bus saugu, bhayaṃ bhavissati, bus pavojus, rogo bhavissati, bus liga, ārogyaṃ bhavissati, bus sveikata, muddā, gaṇanā, saṅkhānaṃ, skaičiavimas, apskaičiavimas, išskaičiavimas, kāveyyaṃ, lokāyataṃ eilių rašymas, filosofavimas, iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

210. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: āvāhanaṃ žmonos parinkimas, vivāhanaṃ vyro parinkimas, saṃvaraṇaṃ parinkimas laiko sąjungai, vivaraṇaṃ parinkimas laiko išsiskyrimui, saṅkiraṇaṃ parinkimas laiko skolų rinkimui, vikiraṇaṃ parinkimas laiko turto atsiėmimui, subhagakaraṇaṃ sėkmės pritraukimas, dubbhagakaraṇaṃ nelaimės pritraukimas, viruddhagabbhakaraṇaṃ abortų iššaukimas, jivhānibandhanaṃ liežuvio atrišimas, hanusaṃhananaṃ nebylystės iššaukimas, hatthābhijappanaṃ rankų užkalbėjimas, hanujappanaṃ liežuvio užkalbėjimas, kaṇṇajappanaṃ ausų užkalbėjimas, ādāsapañhaṃ [dvasių] klausinėjimas veidrodžio [pagalba], kumārikapañhaṃ [dvasių] klausinėjimas mediumo [pagalba], devapañhaṃ [tiesioginis] dvasių klausinėjimas, ādiccupaṭṭhānaṃ saulės garbinimas, mahatupaṭṭhānaṃ Mahabrahmos garbinimas, abbhujjalanaṃ ugnies iš burnos pūtimas, sirivhāyanaṃ sėkmės dievybės (Siri) iššaukimas; iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

211. “Yathā vā paneke bhonto samaṇabrāhmaṇā Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai saddhādeyyāni bhojanāni bhuñjitvā te suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvena jīvitaṃ kappenti. verčiasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemais menais, Seyyathidaṃ – tokiais kaip: santikammaṃ [dievybių] nuraminimas, paṇidhikammaṃ padėka [dievybėms], bhūtakammaṃ dvasių išvarymas, bhūrikammaṃ žeminių apeigos, vassakammaṃ [vyriškos] potencijos iššaukimas, vossakammaṃ impotencijos iššaukimas, vatthukammaṃ [ritualinis] žemes paruošimas statyboms, vatthuparikammaṃ namų pašventinimas, ācamanaṃ ritualinis burnos skalavimas vandeniu, nhāpanaṃ ritualinis kitų maudimas, juhanaṃ ugnies aukojimas, vamanaṃ vimdamųjų vaistų paruošimas, virecanaṃ vidurių paleidžiamojo paruošimas, uddhaṃvirecanaṃ apvalymas pro viršų, adhovirecanaṃ apvalymas pro apačią, sīsavirecanaṃ apvalymas pro galvą, kaṇṇatelaṃ aliejaus ausims paruošimas, nettatappanaṃ akių ploviklio paruošimas, natthukammaṃ gydymas per nosį, añjanaṃ akių pavilgų paruošimas, paccañjanaṃ patepimas, sālākiyaṃ akių ligų gydymas, sallakattiyaṃ operavimas, dārakatikicchā, vaikų gydymas, mūlabhesajjānaṃ anuppadānaṃ, vaistų davimas, osadhīnaṃ paṭimokkho žaizdų gydymas, iti vā iti evarūpāya tiracchānavijjāya micchājīvā paṭivirato hoti. jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemų menų. Idampissa hoti sīlasmiṃ. Tai irgi yra jo dorovė.

212. “Sa kho so, mahārāja, bhikkhu evaṃ sīlasampanno Karaliau, tokios dorovės vienuolis, na kutoci bhayaṃ samanupassati, yadidaṃ sīlasaṃvarato. niekur nemato pavojų dėl to, kad jis yra susitvardęs dorove. Seyyathāpi – mahārāja, Panašiai, karaliau, rājā khattiyo muddhābhisitto nihatapaccāmitto [70] kaip palaimintas karaliaus karys nugalėjęs varžovą, na kutoci bhayaṃ samanupassati, yadidaṃ paccatthikato; niekur nemato pavojų dėl to, kad jis yra susitvarkęs su priešu; evameva kho, mahārāja, lygiai taip gi, karaliau, bhikkhu evaṃ sīlasampanno tokios dorovės vienuolis, na kutoci bhayaṃ samanupassati, yadidaṃ sīlasaṃvarato. niekur nemato pavojų dėl to, kad jis yra susitvardęs dorove. So iminā ariyena sīlakkhandhena samannāgato Įgyvendinęs šią tauriosios dorovės visumą, jis ajjhattaṃ anavajjasukhaṃ paṭisaṃvedeti. jaučia vidinį nekaltumo džiaugsmą. Evaṃ kho, mahārāja, bhikkhu sīlasampanno hoti. Štai taip, karaliau, vienuolis pasižymi dorove.

16. Indriyasaṃvaro
Juslinių gebėjimų sutvardymas

213. “Kathañca, mahārāja, Ir kaip, karaliau, bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti? vienuolis apsisaugoja juslinių gebėjimų duris? Idha, mahārāja, bhikkhu Štai, karaliau, vienuolis cakkhunā rūpaṃ disvā akimis pamatęs formą, na nimittaggāhī hoti nānubyañjanaggāhī. nebando pagauti nei [jos] bruožų, nei smulkių detalių. Yatvādhikaraṇamenaṃ cakkhundriyaṃ asaṃvutaṃ viharantaṃ Gyvenant nesutvardžius akių juslinį gebėjimą abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuṃ, gali įtekėti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, tassa saṃvarāya paṭipajjati, todėl jis žengia susitvardymo keliu, rakkhati cakkhundriyaṃ, saugo akių juslinį gebėjimą, cakkhundriye saṃvaraṃ āpajjati. susitvardo akių juslinio gebėjimo atžvilgiu. Sotena saddaṃ sutvā…pe… Ausimis išgirdęs garsą…ghānena gandhaṃ ghāyitvā…pe… nosimi užuodęs kvapą… jivhāya rasaṃ sāyitvā…pe… liežuviu pajutęs skonį… kāyena phoṭṭhabbaṃ phusitvā…pe… kūnu palietęs apčiuopiamą manasā dhammaṃ viññāya protu pažinęs reiškinį na nimittaggāhī hoti nānubyañjanaggāhī. nebando pagauti nei [jo] bruožų, nei smulkių detalių. Yatvādhikaraṇamenaṃ manindriyaṃ asaṃvutaṃ viharantaṃ Gyvenant nesutvardžius proto juslinį gebėjimą abhijjhā domanassā pāpakā akusalā dhammā anvāssaveyyuṃ, gali įtekėti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, tassa saṃvarāya paṭipajjati, todėl jis žengia susitvardymo keliu, rakkhati manindriyaṃ, saugo proto juslinį gebėjimą, manindriye saṃvaraṃ āpajjati. rodo susitvardymą proto juslinio gebėjimo atžvilgiu. So iminā ariyena indriyasaṃvarena samannāgato Įgyvendinęs šį taurųjį juslinių gebėjimų sutvardymą jis ajjhattaṃ abyāsekasukhaṃ paṭisaṃvedeti. jaučia vidinį neliečiamumo [užterštumais] džiaugsmą. Evaṃ kho, mahārāja, bhikkhu indriyesu guttadvāro hoti. Štai taip, karaliau, vienuolis apsisaugoja juslinių gebėjimų duris.

17. Satisampajaññaṃ
Atidumas ir aiškus supratimas

214. “Kathañca, mahārāja, Ir kaip, karaliau, bhikkhu satisampajaññena samannāgato hoti? vienuolis yra išsivystęs atidumą ir aiškų supratimą? Idha, mahārāja, bhikkhu Štai, karaliau, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištiesia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Evaṃ kho, mahārāja[71], Štai taip, karaliau, bhikkhu satisampajaññena samannāgato hoti. vienuolis yra išsivystęs atidumą ir aiškų supratimą.

18. Santoso
Pasitenkinimas

215. “Kathañca, mahārāja, Ir kaip, karaliau, bhikkhu santuṭṭho hoti? vienuolis yra pasitenkinęs? Idha, mahārāja, bhikkhu Štai, karaliau, vienuolis santuṭṭho hoti kāyaparihārikena cīvarena, yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru, kucchiparihārikena piṇḍapātena. paaukotu maistu skrandžiui palaikyti. So yena yeneva pakkamati, Kur jis beeitų, samādāyeva pakkamati. jis išvyksta pasiėmęs tik [juos]. Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip pakkhī sakuṇo yena yeneva ḍeti, kaip bet kur bevykstančio paukščio sapattabhārova ḍeti. vienintelė našta yra sparnai, Evameva kho, mahārāja, bhikkhu Lygiai taip, karaliau, vienuolis santuṭṭho hoti kāyaparihārikena cīvarena yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru, kucchiparihārikena piṇḍapātena. paaukotu maistu skrandžiui palaikyti. So yena yeneva pakkamati, Kur jis beeitų, samādāyeva pakkamati. jis išvyksta pasiėmęs tik [juos]. Evaṃ kho, mahārāja, Štai taip, karaliau, bhikkhu santuṭṭho hoti. vienuolis yra pasitenkinęs.

19. Nīvaraṇappahānaṃ
Kliūčių pašalinimas

216. “So iminā ca ariyena sīlakkhandhena samannāgato, Jis įgyvendindamas šią taurios dorovės visumą, iminā ca ariyena indriyasaṃvarena samannāgato, šį taurųjį juslinių gebėjimų susitvardymą, iminā ca ariyena satisampajaññena samannāgato, išsivystęs šį taurųjį atidumą ir aiškų supratimą, imāya ca ariyāya santuṭṭhiyā samannāgato, išsivystęs šį taurų pasitenkinimą, vivittaṃ senāsanaṃ bhajati dažnai lankosi nuošaliuose buveinėse: araññaṃ rukkhamūlaṃ miške, medžio papėdėje, pabbataṃ kandaraṃ kalnuose, olose, giriguhaṃ kalnų tarpekliuose, susānaṃ vanapatthaṃ kapinėse, miškų glūdumoje, abbhokāsaṃ palālapuñjaṃ. atvirame ore, ant šiaudų krūvelės. So pacchābhattaṃ piṇḍapātappaṭikkanto Pavalgęs po sugrįžimo iš aukų rinkimo jis nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save.

217. “So abhijjhaṃ loke pahāya Nusikratęs gobšumo pasaulio atžvilgiu jis, vigatābhijjhena cetasā viharati, gyvena su protu be gobšumo, abhijjhāya cittaṃ parisodheti. išgrynina protą nuo gobšumo. Byāpādapadosaṃ pahāya Nusikratęs piktavališkumo ydos, abyāpannacitto viharati sabbapāṇabhūtahitānukampī, jis gyvena su geranorišku protu, su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms, byāpādapadosā cittaṃ parisodheti. išgrynina protą nuo piktavališkumo. Thinamiddhaṃ pahāya Nusikratęs tingulio ir apsnūdimo, vigatathinamiddho viharati jis gyvena be tingulio ir apsnūdimo, ālokasaññī, sato sampajāno, suvokdamas šviesą (su šviesos suvokimu?), atidus ir aiškiai suprantantis, thinamiddhā cittaṃ parisodheti. išgrynina protą nuo tingulio ir apsnūdimo. Uddhaccakukkuccaṃ pahāya Nusikratęs jaudinimosi ir nerimavimo anuddhato viharati, jis gyvena ramus, ajjhattaṃ vūpasantacitto, su iš vidaus nurimusiu protu, uddhaccakukkuccā cittaṃ parisodheti. išgrynina protą nuo jaudinimosi ir nerimavimo. Vicikicchaṃ pahāya Nusikratęs abejonės, tiṇṇavicikiccho viharati, jis gyvena išsklaidęs abejonę akathaṃkathī kusalesu dhammesu, nedvejodamas doromis būsenomis, vicikicchāya cittaṃ parisodheti. išgrynina protą nuo abejonės.

218. “Seyyathāpi, mahārāja, puriso Panašiai, karaliau, kaip žmogus iṇaṃ ādāya kammante payojeyya. pasiėmęs paskolą pradėtų verslą. Tassa te kammantā samijjheyyuṃ. Tas jo verslas suklestėtų. So yāni ca porāṇāni iṇamūlāni, tāni ca byantiṃ kareyya [byantīkareyya (sī. syā. kaṃ.)], Jis sugrąžintų tuos anksčiau pasiskolintus pinigus, siyā cassa uttariṃ avasiṭṭhaṃ dārabharaṇāya. bei jam liktų [pinigų] viršaus žmonai išlaikyti. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ahaṃ kho pubbe iṇaṃ ādāya kammante payojesiṃ. “Aš gi anksčiau pasiėmęs paskolą pradėjau verslą. Tassa [72] me te kammantā samijjhiṃsu. Tas mano verslas suklestėjo. Sohaṃ yāni ca porāṇāni iṇamūlāni, tāni ca byantiṃ akāsiṃ, Aš sugrąžinau tuos anksčiau pasiskolintus pinigus atthi ca me uttariṃ avasiṭṭhaṃ dārabharaṇāyā’ti. ir man liko [pinigų] viršaus žmonai išlaikyti.” So tatonidānaṃ labhetha pāmojjaṃ, Jį dėl to apimtų džiaugsmas, adhigaccheyya somanassaṃ. aplankytų laimė.

219. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip puriso ābādhiko assa dukkhito bāḷhagilāno; būtų ligotas žmogus, kenčiantis, baisiai sergantis, bhattañcassa nacchādeyya, negalintis nei maistu mėgautis, na cassa kāye balamattā. nei turintis jėgų kūne. So aparena samayena tamhā ābādhā mucceyya; Vėliau jis išsivaduotų iš tos ligos, bhattaṃ cassa chādeyya, galėtų ir maistu mėgautis, siyā cassa kāye balamattā. ir turėtų jėgas kūne. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ahaṃ kho pubbe ābādhiko ahosiṃ dukkhito bāḷhagilāno; Aš gi anksčiau buvau ligotas, kenčiantis, baisiai sergantis, bhattañca me nacchādesi, negalėjau nei maistu mėgautis, na ca me āsi [na cassa me (ka.)] kāye balamattā. nei turėjau jėgų kūne. Somhi etarahi tamhā ābādhā mutto; O dabar esu išsivadavęs iš tos ligos; bhattañca me chādeti, galiu ir maistu mėgautis, atthi ca me kāye balamattā’ti. ir turiu jėgas kūne.” So tatonidānaṃ labhetha pāmojjaṃ, Jį dėl to apimtų džiaugsmas, adhigaccheyya somanassaṃ. aplankytų laimė.

220. “Seyyathāpi, mahārāja, puriso Panašiai, karaliau, kaip žmogus bandhanāgāre baddho assa. būtų įkalintas kalėjime. So aparena samayena tamhā bandhanāgārā mucceyya Vėliau jis išeitų iš kalėjimo į laisvę sotthinā abbhayena [ubbayena (sī. ka.)], sėkmingai ir saugiai, na cassa kiñci bhogānaṃ vayo. ir jo turtas nebūtų niekur pradingęs. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ahaṃ kho pubbe bandhanāgāre baddho ahosiṃ, “Aš gi ankščiau buvau įkalintas kalėjime, somhi etarahi tamhā bandhanāgārā mutto sotthinā abbhayena. o dabar išėjau iš kalėjimo į laisvę sėkmingai ir saugiai. Natthi ca me kiñci bhogānaṃ vayo’ti. Ir mano turtas nėra niekur pradingęs.” So tatonidānaṃ labhetha pāmojjaṃ, Jį dėl to apimtų džiaugsmas, adhigaccheyya somanassaṃ. aplankytų laimė.

221. “Seyyathāpi, mahārāja, puriso Panašiai, karaliau, kaip žmogus dāso assa anattādhīno parādhīno na yenakāmaṃgamo. būtų vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti ką panorėjęs. So aparena samayena tamhā dāsabyā mucceyya Vėliau jis išsivaduotų iš tos vergystės, attādhīno aparādhīno bhujisso yenakāmaṃgamo. priklausytų sau, nebepriklausytų kitam, būtų laisvu žmogumi galinčiu daryti ką panorėjęs. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ahaṃ kho pubbe dāso ahosiṃ Aš gi anksčiau buvau vergu, anattādhīno parādhīno na yenakāmaṃgamo. nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti ką panorėjęs. Somhi etarahi tamhā dāsabyā mutto O dabar esu išsivadavęs iš tos vergystės attādhīno aparādhīno bhujisso yenakāmaṃgamo’ti. priklausau sau, nebepriklausau kitam, esu laisvas žmogus galintis daryti ką panorėjęs.” So tatonidānaṃ [73] labhetha pāmojjaṃ, Jį dėl to apimtų džiaugsmas, adhigaccheyya somanassaṃ. aplankytų laimė.

222. “Seyyathāpi, mahārāja, puriso Panašiai, karaliau, kaip žmogus sadhano sabhogo su turtais, su vertybėmis kantāraddhānamaggaṃ paṭipajjeyya dubbhikkhaṃ sappaṭibhayaṃ. keliautų dykumos kelių pilnu pavoju, su retai aptinkamu maistu. So aparena samayena taṃ kantāraṃ nitthareyya sotthinā, Vėliau jis tą dykumą sėkmingai pereitų, gāmantaṃ anupāpuṇeyya khemaṃ appaṭibhayaṃ. pasiektų galutinį kaimą, saugų, be pavojų. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ahaṃ kho pubbe “Aš gi anksčiau sadhano sabhogo kantāraddhānamaggaṃ paṭipajjiṃ su turtais, su vertybėmis keliavau dykumos keliu dubbhikkhaṃ sappaṭibhayaṃ. pilnų pavojų, su retai aptinkamu maistu. Somhi etarahi taṃ kantāraṃ nitthiṇṇo sotthinā, O dabar aš sėkmingai perėjau tą dykumą, gāmantaṃ anuppatto khemaṃ appaṭibhaya’nti. pasiekiau galutinį kaimą, saugų, be pavojų. So tatonidānaṃ labhetha pāmojjaṃ, Jį dėl to apimtų džiaugsmas, adhigaccheyya somanassaṃ. aplankytų laimė.

223. “Evameva kho, mahārāja, Lygiai, karaliau, bhikkhu yathā iṇaṃ yathā rogaṃ yathā bandhanāgāraṃ yathā dāsabyaṃ yathā kantāraddhānamaggaṃ, kaip į skolą, kaip į ligą, kaip į kalėjimą, kaip į vergystę, kaip į dykumos kelią vienuolis evaṃ ime pañca nīvaraṇe appahīne attani samanupassati. žiūri į šių penkių kliūčių nepašalinimą savyje.

224. “Seyyathāpi, mahārāja, Lygiai, karaliau, yathā āṇaṇyaṃ yathā ārogyaṃ yathā bandhanāmokkhaṃ yathā bhujissaṃ yathā khemantabhūmiṃ; kaip į skolų neturėjimą, kaip į pasveikimą, kaip į išėjimą iš kalėjimo į laisvę, kaip į laisvę nuo vergystės, evameva kho, mahārāja, lygiai gi taip, karaliau, bhikkhu ime pañca nīvaraṇe pahīne attani samanupassati. vienuolis žiūri į šių penkių kliūčių savyje pašalinimą.

225. “Tassime pañca nīvaraṇe pahīne attani samanupassato pāmojjaṃ jāyati, Kai jis pamato, kad šios penkios kliūtys jame yra pašalintos, gimsta džiaugsmas, pamuditassa pīti jāyati, iš džiaugsmo gimsta gėrėjimasis, pītimanassa kāyo passambhati, dėl gėrėjimosi kūnas nurimsta, passaddhakāyo sukhaṃ vedeti, kūnui nurimus patiriama laimė, sukhino cittaṃ samādhiyati. laimingojo protas susitelkia.

20. Paṭhamajjhānaṃ
Pirmoji džhana

226. “So vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorių būsenų jis savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra pirminis minties pritaikymas, ilgalaikis minties taikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasi ir laimė; ir būna joje. So imameva kāyaṃ vivekajena pītisukhena Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė.

227. “Seyyathāpi[74], mahārāja, dakkho nhāpako vā nhāpakantevāsī vā Panašiai, karaliau, kaip įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas kaṃsathāle nhānīyacuṇṇāni ākiritvā pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, udakena paripphosakaṃ paripphosakaṃ sanneyya, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos sāyaṃ nhānīyapiṇḍi snehānugatā snehaparetā į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, santarabāhirā phuṭā snehena, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, na ca paggharaṇī; bet nevarvėtų; evameva kho, mahārāja, bhikkhu lygiai gi taip, karaliau, vienuolis imameva kāyaṃ vivekajena pītisukhena dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

21. Dutiyajjhānaṃ
Antroji džhana

228. “Puna caparaṃ, mahārāja, Ir vėlgi, karaliau, bhikkhu vitakkavicārānaṃ vūpasamā kai liaunasi pradinis minties pritaikymas ir ilgalaikis minties taikymas, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra pradinio minties pritaikymo bei ilgalaikio minties taikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. So imameva kāyaṃ samādhijena pītisukhena Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa vivekajena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė.

229. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip udakarahado gambhīro ubbhidodako [ubbhitodako (syā. kaṃ. ka.)] gilus ežeras su gilumine versme tassa nevassa puratthimāya disāya udakassa āyamukhaṃ, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, na dakkhiṇāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš pietinės pusės, na pacchimāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš vakarinės pusės, na uttarāya disāya udakassa āyamukhaṃ, neįtekėtų vanduo nei iš šiaurinės pusės, devo ca na kālenakālaṃ sammādhāraṃ anuppaveccheyya. nei [į kurį] laikas nuo laiko stipriai palytų. Atha kho tamhāva udakarahadā sītā vāridhārā Tada gi iš to ežero šaltos versmės ubbhijjitvā tameva udakarahadaṃ sītena vārinā trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą abhisandeyya parisandeyya paripūreyya paripphareyya, užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų nāssa kiñci sabbāvato udakarahadassa sītena vārinā apphuṭaṃ assa. taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Evameva kho, mahārāja, bhikkhu Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis imameva kāyaṃ samādhijena pītisukhena dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną abhisandeti parisandeti [75] paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa samādhijena pītisukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

22. Tatiyajjhānaṃ
Trečioji džhana

230. “Puna caparaṃ, mahārāja, Ir vėlgi, karaliau, bhikkhu pītiyā ca virāgā išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis upekkhako ca viharati sato sampajāno, yra lygiažiūris1, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: “jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus”. So imameva kāyaṃ nippītikena sukhena Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi.

231. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip uppaliniyaṃ vā paduminiyaṃ vā puṇḍarīkiniyaṃ vā žydrų lotosų tvenkinyje, raudonų lotosų tvenkinyje ar baltų lotosų tvenkinyje appekaccāni uppalāni vā padumāni vā puṇḍarīkāni vā kurie nors žydri lotosai, raudoni lotosai ar balti lotosai udake jātāni udake saṃvaḍḍhāni gimę vandenyje, užaugę vandenyje udakānuggatāni antonimuggaposīni, nepakiltų virš vandens, tarptų panardinti vandenyje; tāni yāva caggā yāva ca mūlā sītena vārinā jie nuo viršaus ir iki pat šaknų šaltu vandeniu abhisannāni parisannāni [abhisandāni parisandāni (ka.)] paripūrāni paripphuṭāni [paripphuṭṭhāni (pī.)], būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti nāssa kiñci sabbāvataṃ uppalānaṃ vā padumānaṃ vā puṇḍarīkānaṃ vā sītena vārinā apphuṭaṃ assa; taip, kad tuose žydruose lotosuose, raudonuose lotosuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo; evameva kho, mahārāja, bhikkhu lygiai gi taip, karaliau, vienuolis imameva kāyaṃ nippītikena sukhena laime be gėrėjimosi šitą patį kūną abhisandeti parisandeti paripūreti parippharati, užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia nāssa kiñci sabbāvato kāyassa nippītikena sukhena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

23. Catutthajjhānaṃ Ketvirtoji džhana

232. “Puna caparaṃ, mahārāja, Ir vėlgi, karaliau, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānāi, vienuolis atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati, pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, so imameva kāyaṃ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā [76] nisinno hoti, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.

233. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip puriso odātena vatthena sasīsaṃ pārupitvā nisinno assa, žmogaus kūnas būtų su visa galva apdengtas baltu audeklu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa odātena vatthena apphuṭaṃ assa; jo kūne neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; evameva kho, mahārāja, lygiai gi taip, karaliau, bhikkhu imameva kāyaṃ parisuddhena cetasā pariyodātena pharitvā nisinno hoti, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, nāssa kiñci sabbāvato kāyassa parisuddhena cetasā pariyodātena apphuṭaṃ hoti. taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

24. Vipassanāñāṇaṃ
Įžvalgos pažinimas

234. “So [puna caparaṃ mahārāja bhikkhu so (ka.)] evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte [Ir vėlgi, karaliau,] Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu ñāṇadassanāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link pažinimo ir matymo. So evaṃ pajānāti – Jis suvokia tai: ‘ayaṃ kho me kāyo “Šis gi mano kūnas yra rūpī cātumahābhūtiko materialus, [sudarytas] iš keturių didžiųjų elementų, mātāpettikasambhavo odanakummāsūpacayo gimęs iš motinos ir tėvo, ryžių košės ir rūgpienio sankaupa, aniccucchādana-parimaddana-bhedana-viddhaṃsana-dhammo; turi prigimti keistis, dėvėtis, suirti, pranykti; idañca pana me viññāṇaṃ bet ši mano sąmonė ettha sitaṃ ettha paṭibaddha’nti. į jį remiasi, yra prie jo pririšta.”

235. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip maṇi veḷuriyo subho blizgantis lazurito brangakmenis jātimā aṭṭhaṃso tikras, aštuonkampis, suparikammakato accho gerai apdirbtas, skaidrus, vippasanno anāvilo sabbākārasampanno. tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis, Tatrāssa suttaṃ āvutaṃ būtų užmautas ant siūlo nīlaṃ vā pītaṃ vā ar juodo, ar geltono, lohitaṃ vā [pītakaṃ vā lohitakaṃ vā (ka.)] odātaṃ vā paṇḍusuttaṃ vā. ar raudono, ar balto, ar pilko. Tamenaṃ cakkhumā puriso hatthe karitvā paccavekkheyya – Jį paėmęs į rankas žmogus turintis akis taip pagalvotų: ‘ayaṃ kho maṇi veḷuriyo subho “Tai yra blizgantis lazurito brangakmenis jātimā aṭṭhaṃso tikras, aštuonkampis, suparikammakato accho gerai apdirbtas, skaidrus, vippasanno anāvilo sabbākārasampanno; tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis; tatridaṃ suttaṃ āvutaṃ jis yra užmautas ant siūlo nīlaṃ vā pītaṃ vā ar juodo, ar geltono, lohitaṃ vā odātaṃ vā paṇḍusuttaṃ vā’ti. ar raudono, ar balto, ar pilko.” Evameva kho, mahārāja, Lygiai gi taip, karaliau, bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu ñāṇadassanāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link pažinimo ir matymo. So evaṃ pajānāti – Jis suvokia tai: ‘ayaṃ kho me kāyo “Šis gi mano kūnas yra rūpī cātumahābhūtiko materialus, [sudarytas] iš keturių didžiųjų elementų, mātāpettikasambhavo odanakummāsūpacayo gimęs iš motinos ir tėvo, ryžių košės ir rūgpienio sankaupa, aniccucchādanaparimaddanabhedanaviddhaṃsanadhammo; turi prigimti keistis, dėvėtis, suirti, pranykti; idañca [77] pana me viññāṇaṃ bet ši mano sąmonė ettha sitaṃ ettha paṭibaddha’nti. į jį remiasi, prie jo pririšta.” Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

25. Manomayiddhiñāṇaṃ
Antžmogiško gebėjimo padaryti protu [kūną] pažinimas

236. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu manomayaṃ kāyaṃ abhinimmānāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link protu padaryto kūno sutvėrimo. So imamhā kāyā aññaṃ kāyaṃ abhinimmināti Jis iš šio kūno sutveria kitą kūną rūpiṃ manomayaṃ sabbaṅgapaccaṅgiṃ ahīnindriyaṃ. turintį formą, padarytą protu, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, pilnaverčiais gebėjimais.

237. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip puriso muñjamhā īsikaṃ pavāheyya [pabbāheyya (syā. ka.)]. žmogus būtų išėmęs smilgą iš lendrūno. Tassa evamassa – Jis pagalvotų taip: ‘ayaṃ muñjo, ayaṃ īsikā, “Štai lendrūnas, štai smilga, añño muñjo, aññā īsikā, lendrūnas yra viena, smilga - kita, muñjamhā tveva īsikā pavāḷhā’ti [pabbāḷhāti (syā. ka.)]. išties, smilga yra ištraukta iš lendrūno.” Seyyathā vā pana, mahārāja, Arba, karaliau, panašiai kaip puriso asiṃ kosiyā pavāheyya. žmogus būtų ištraukęs kardą iš makšties. Tassa evamassa – Jis pagalvotų taip: ‘ayaṃ asi, ayaṃ kosi, “Štai kardas, štai makštis, añño asi, aññā kosi, kardas yra viena, makštis - kita, kosiyā tveva asi pavāḷho”ti. išties, kardas yra ištrauktas iš makšties.” Seyyathā vā pana, mahārāja, Arba, karaliau, panašiai kaip puriso ahiṃ karaṇḍā uddhareyya. žmogus būtų išnėręs gyvatę iš išnaros. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ayaṃ ahi, ayaṃ karaṇḍo. “Štai gyvatė, štai išnara. Añño ahi, añño karaṇḍo, Gyvatė yra viena, išnara - kita, karaṇḍā tveva ahi ubbhato’ti [uddharito (syā. kaṃ.)]. išties, gyvatė išnerta iš išnaros. Evameva kho, mahārāja, Lygiai gi taip, karaliau, bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu manomayaṃ kāyaṃ abhinimmānāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link protu padaryto kūno sutvėrimo. So imamhā kāyā aññaṃ kāyaṃ abhinimmināti Jis iš šio kūno sutveria kitą kūną rūpiṃ manomayaṃ sabbaṅgapaccaṅgiṃ ahīnindriyaṃ. turintį formą, padarytą protu, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, pilnaverčiais gebėjimais. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

26. Iddhividhañāṇaṃ
Antžmogiškų gebėjimų pažinimas

238. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu iddhividhāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti[78]. nukreipia, pasuka protą link antžmogiškų gebėjimų. So anekavihitaṃ iddhividhaṃ paccanubhoti – Jis pažįsta įvairius antžmogiškus gebėjimus: ekopi hutvā bahudhā hoti, iš vieno pasidaro daugeliu, bahudhāpi hutvā eko hoti; iš daugelio, pasidaro vienas; āvibhāvaṃ tirobhāvaṃ pasirodo ir pradingsta, tirokuṭṭaṃ tiropākāraṃ tiropabbataṃ pro sieną, pro pylimą, pro kalną asajjamāno gacchati seyyathāpi ākāse. be trukdymų pereina kaip oru. Pathaviyāpi ummujjanimujjaṃ karoti seyyathāpi udake. Ir iš žemės išneria ir paneria lyg į vandenį. Udakepi abhijjamāne gacchati [abhijjamāno (sī. ka.)] seyyathāpi pathaviyā. Ir vandeniu eina neskęsdamas lyg žeme. Ākāsepi pallaṅkena kamati seyyathāpi pakkhī sakuṇo. Ir sėdėdamas sukryžiavęs kojas oru juda lyg paukštis. Imepi candimasūriye evaṃmahiddhike evaṃmahānubhāve Ir šiuos Mėnulį ir Saulę tokius galingus ir tokius išdidžius pāṇinā parāmasati parimajjati. paliečia, paglosto ranka. Yāva brahmalokāpi kāyena vasaṃ vatteti. Ir gali valdyti [savo] kūną lygi pat Brahmų pasaulių.

;239. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip dakkho kumbhakāro vā kumbhakārantevāsī vā įgudęs puodžius ar puodžiaus padėjėjas suparikammakatāya mattikāya iš gerai paruošto molio yaṃ yadeva bhājanavikatiṃ ākaṅkheyya, taṃ tadeva kareyya abhinipphādeyya. kokios panorėtų formos indą, tokį ir padarytų, pagamintų. Seyyathā vā pana, mahārāja, Arba, karaliau, panašiai kaip dakkho dantakāro vā dantakārantevāsī vā dramblio kaulo dirbėjas arba dramblio kaulo dirbėjo padėjėjas suparikammakatasmiṃ dantasmiṃ iš gerai paruošto dramblio kaulo yaṃ yadeva dantavikatiṃ ākaṅkheyya, taṃ tadeva kareyya abhinipphādeyya. kokios panorėtų formos dramblio kaulo dirbinį, tokį ir padarytų, pagamintų. Seyyathā vā pana, mahārāja, Arba, karaliau, panašiai kaip dakkho suvaṇṇakāro vā suvaṇṇakārantevāsī vā auksakalys arba auksakalio padėjėjas suparikammakatasmiṃ suvaṇṇasmiṃ iš gerai paruošto aukso yaṃ yadeva suvaṇṇavikatiṃ ākaṅkheyya, taṃ tadeva kareyya abhinipphādeyya. kokios panorėtų formos aukso dirbinį, tokį ir padarytų, pagamintų. Evameva kho, mahārāja, Lygiai gi taip, karaliau, bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu iddhividhāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link antžmogiškų gebėjimų. So anekavihitaṃ iddhividhaṃ paccanubhoti – Jis pažįsta įvairius antžmogiškus gebėjimus: ekopi hutvā bahudhā hoti,ir iš vieno pasidaro daugeliu, bahudhāpi hutvā eko hoti; iš daugelio, pasidaro vienas; āvibhāvaṃ tirobhāvaṃ pasirodo ir pradingsta, tirokuṭṭaṃ tiropākāraṃ tiropabbataṃ pro sieną, pro pylimą, pro kalną asajjamāno gacchati seyyathāpi ākāse. be trikdžių pereina kaip oru. Pathaviyāpi ummujjanimujjaṃ karoti seyyathāpi udake. Ir išneria ir paneria į žemę lyg į vandenį. Udakepi abhijjamāne gacchati seyyathāpi pathaviyā. Ir vandeniu eina neskęsdamas lyg žeme. Ākāsepi pallaṅkena kamati seyyathāpi pakkhī sakuṇo. Ir sėdėdamas sukryžiavęs kojas oru juda lyg paukštis. Imepi candimasūriye evaṃmahiddhike evaṃmahānubhāve [79] Ir šiuos Mėnulį ir Saulę tokius galingus ir tokius išdidžius pāṇinā parāmasati parimajjati. paliečia, paglosto ranka. Yāva brahmalokāpi kāyena vasaṃ vatteti. Ir gali valdyti [savo] kūną lygi pat Brahmų pasaulių. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

27. Dibbasotañāṇaṃ
Dieviškos ausies pažinimas

240. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu dibbāya sotadhātuyā cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link dieviškų ausų elemento. So dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya Jis išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu ubho sadde suṇāti dibbe ca mānuse ca ye dūre santike ca. girdi tiek dėvų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.

241. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip puriso addhānamaggappaṭipanno. keliaujantis tolimą kelią žmogus. So suṇeyya bherisaddampi mudiṅgasaddampi [mutiṅgasaddampi (sī. pī.)] Jis girdėtų litaurų garsą, būgnelio garsą, saṅkhapaṇavadindimasaddampi [saṅkhapaṇavadeṇḍimasaddampi (sī. pī.), saṅkhasaddaṃpi paṇavasaddaṃpi dendimasaddaṃpi (syā. kaṃ.)]. taip pat kriauklės, būgno, tamtamo garsą. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘bherisaddo’ itipi, “tai litaurų garsas, ‘mudiṅgasaddo’ itipi, tai būgnelio garsas, ‘saṅkhapaṇavadindimasaddo’ itipi [saṅkhasaddo itipi paṇavasaddo itipi dendimasaddo itipi (syā. kaṃ.)]. tai kriauklės, būgno, tamtamo garsas”. Evameva kho, mahārāja, Lygiai, karaliau, taip pat bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu dibbāya sotadhātuyā cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link dieviškų ausų elemento. So dibbāya sotadhātuyā visuddhāya atikkantamānusikāya Jis išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu ubho sadde suṇāti dibbe ca mānuse ca ye dūre santike ca. girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

28. Cetopariyañāṇaṃ
Kitų protų pažinimas

242. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu cetopariyañāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link kitų protų žinojimo. So parasattānaṃ parapuggalānaṃ Jis kitų būtybių, kitų asmenų cetasā ceto paricca pajānāti – protą apgaubęs savuoju žino: sarāgaṃ vā cittaṃ ‘sarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą su geiduliu jis žino kaip “protas su geiduliu” vītarāgaṃ vā cittaṃ ‘vītarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą be geidulio jis žino kaip “protas be geidulio”, sadosaṃ [80] vā cittaṃ ‘sadosaṃ citta’nti pajānāti, protą su bjaurėjimusi jis žino kaip “protas su bjaurėjimusi”, vītadosaṃ vā cittaṃ ‘vītadosaṃ citta’nti pajānāti, protą be bjaurėjimosi jis žino kaip “protas be bjaurėjimosi”, samohaṃ vā cittaṃ ‘samohaṃ citta’nti pajānāti, protą su klydimu jis žino kaip “protas su klydimu”, vītamohaṃ vā cittaṃ ‘vītamohaṃ citta’nti pajānāti, protą be klydimo jis žino kaip “protas be klydimo”, saṅkhittaṃ vā cittaṃ ‘saṅkhittaṃ citta’nti pajānāti, susitraukusi protą jis žino kaip “susitraukęs protas”, vikkhittaṃ vā cittaṃ ‘vikkhittaṃ citta’nti pajānāti, išsiblaškusį protą jis žino kaip “išsiblaškęs protas”, mahaggataṃ vā cittaṃ ‘mahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumą pasiekusį protą jis žino kaip “didumą pasiekęs protas”, amahaggataṃ vā cittaṃ ‘amahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumos nepasiekusį protą jis žino kaip “didumos nepasiekęs protas”, sauttaraṃ vā cittaṃ ‘sauttaraṃ citta’nti pajānāti, pralenkiamą protą jis žino kaip “pralenkiamas protas”, anuttaraṃ vā cittaṃ ‘anuttaraṃ citta’nti pajānāti, nepralenkiamą protą jis žino kaip “nepralenkiamas protas”, samāhitaṃ vā cittaṃ ‘samāhitaṃ citta’nti pajānāti, sutelktą protą jis žino kaip “sutelktas protas”, asamāhitaṃ vā cittaṃ ‘asamāhitaṃ citta’nti pajānāti, nesutelktą protą jis žino kaip “nesutelktas protas”, vimuttaṃ vā cittaṃ ‘vimuttaṃ citta’nti pajānāti, išsilaisvinusį protą jis žino kaip “išsilaisvinęs protas”, avimuttaṃ vā cittaṃ ‘avimuttaṃ citta’nti pajānāti. neišsilaisvinusį protą jis žino kaip “neišsilaisvinęs protas”.

243. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip itthī vā puriso vā ar daharo yuvā maṇḍanajātiko jaunas vaikinas ar mergina mėgstanti puoštis ādāse vā parisuddhe pariyodāte švariame, nuvalytame veidrodyje acche vā udakapatte arba inde su tyru vandeniu sakaṃ mukhanimittaṃ paccavekkhamāno apžiūrėdama savo veido atspindį sakaṇikaṃ vā ‘sakaṇika’nti jāneyya, jei jis būtų su apgamu, žinotų “su apgamu”, akaṇikaṃ vā ‘akaṇika’nti jāneyya; arba jei būtų be apgamo, žinotų “be apgamo”; evameva kho, mahārāja, Lygiai, karaliau, taip pat bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu cetopariyañāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link kitų protų žinojimo. So parasattānaṃ parapuggalānaṃ Jis kitų būtybių, kitų asmenų cetasā ceto paricca pajānāti – protą apgaubęs savuoju žino: sarāgaṃ vā cittaṃ ‘sarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą su geiduliu jis žino kaip “protas su geiduliu” vītarāgaṃ vā cittaṃ ‘vītarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą be geidulio jis žino kaip “protas be geidulio”, sadosaṃ vā cittaṃ ‘sadosaṃ citta’nti pajānāti, protą su bjaurėjimusi jis žino kaip “protas su bjaurėjimusi”, vītadosaṃ vā cittaṃ ‘vītadosaṃ citta’nti pajānāti, protą be bjaurėjimosi jis žino kaip “protas be bjaurėjimosi”, samohaṃ vā cittaṃ ‘samohaṃ citta’nti pajānāti, protą su klydimu jis žino kaip “protas su klydimu”, vītamohaṃ vā cittaṃ ‘vītamohaṃ citta’nti pajānāti, protą be klydimo jis žino kaip “protas be klydimo”, saṅkhittaṃ vā cittaṃ ‘saṅkhittaṃ citta’nti pajānāti, susitraukusi protą jis žino kaip “susitraukęs protas”, vikkhittaṃ vā cittaṃ ‘vikkhittaṃ citta’nti pajānāti, išsiblaškusį protą jis žino kaip “išsiblaškęs protas”, mahaggataṃ vā cittaṃ ‘mahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumą pasiekusį protą jis žino kaip “didumą pasiekęs protas”, amahaggataṃ vā cittaṃ ‘amahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumos nepasiekusį protą jis žino kaip “didumos nepasiekęs protas”, sauttaraṃ vā cittaṃ ‘sauttaraṃ citta’nti pajānāti, pralenkiamą protą jis žino kaip “pralenkiamas protas”, anuttaraṃ [81] vā cittaṃ ‘anuttaraṃ citta’nti pajānāti, nepralenkiamą protą jis žino kaip “nepralenkiamas protas”, samāhitaṃ vā cittaṃ ‘samāhitaṃ citta’nti pajānāti, sutelktą protą jis žino kaip “sutelktas protas”, asamāhitaṃ vā cittaṃ ‘asamāhitaṃ citta’nti pajānāti, nesutelktą protą jis žino kaip “nesutelktas protas”, vimuttaṃ vā cittaṃ ‘vimuttaṃ citta’nti pajānāti, išsilaisvinusį protą jis žino kaip “išsilaisvinęs protas”, avimuttaṃ vā cittaṃ ‘avimuttaṃ citta’nti pajānāti. neišsilaisvinusį protą jis žino kaip “neišsilaisvinęs protas”. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

29. Pubbenivāsānussatiñāṇaṃ
Praeitų gyvenimų prisiminimo pažinimas

244. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu pubbenivāsānussatiñāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link praeitų gyvenimų prisiminimo žinojimo. So anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: ekampi jātiṃ dvepi jātiyo vieną gimimą, du gimimus, tissopi jātiyo catassopi jātiyo pañcapi jātiyo tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dasapi jātiyo vīsampi jātiyo tiṃsampi dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, jātiyo cattālīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, anekepi saṃvaṭṭakappe anekepi vivaṭṭakappe daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų anekepi saṃvaṭṭavivaṭṭakappe, daugybę vystymosi-nykimo erų ‘amutrāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo “buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, so tato cuto amutra udapādiṃ; ten miręs, atgimiau štai ten; tatrāpāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, so tato cuto idhūpapanno’ti. ten miręs, atgimiau čia”. Iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.

245. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip puriso sakamhā gāmā aññaṃ gāmaṃ gaccheyya, žmogus nueitų iš savo kaimo į kitą kaimą, tamhāpi gāmā aññaṃ gāmaṃ gaccheyya. o iš to kaimo nueitų į dar kitą. So tamhā gāmā sakaṃyeva gāmaṃ paccāgaccheyya. Iš to kaimo vėliau jis sugrįžtų į savo. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ahaṃ kho sakamhā gāmā amuṃ gāmaṃ agacchiṃ [agañchiṃ (syā. kaṃ.)], “Aš gi iš savo kaimo nuėjau į tokį ir tokį kaimą, tatrāpi evaṃ aṭṭhāsiṃ, evaṃ nisīdiṃ, ten taip stovėjau, taip sėdėjau, evaṃ abhāsiṃ, evaṃ tuṇhī ahosiṃ, taip kalbėjau, taip tylėjau, tamhāpi gāmā amuṃ gāmaṃ agacchiṃ, o iš to kaimo nuėjau į tokį ir tokį kaimą, tatrāpi evaṃ aṭṭhāsiṃ, evaṃ nisīdiṃ, ten taip stovėjau, taip sėdėjau, evaṃ abhāsiṃ, evaṃ tuṇhī ahosiṃ, taip kalbėjau, taip tylėjau, somhi tamhā gāmā [82] sakaṃyeva gāmaṃ paccāgato’ti. ir iš to kaimo aš sugrįžau į savo.” Evameva kho, mahārāja, Lygiai, karaliau, taip pat bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu pubbenivāsānussatiñāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link praeitų gyvenimų prisiminimo žinojimo. So anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: ekampi jātiṃ dvepi jātiyo vieną gimimą, du gimimus, tissopi jātiyo catassopi jātiyo pañcapi jātiyo tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dasapi jātiyo vīsampi jātiyo tiṃsampi dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, jātiyo cattālīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, anekepi saṃvaṭṭakappe anekepi vivaṭṭakappe daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų anekepi saṃvaṭṭavivaṭṭakappe, daugybę vystymosi-nykimo erų ‘amutrāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo “buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, so tato cuto amutra udapādiṃ; ten miręs, atgimiau štai ten; tatrāpāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, so tato cuto idhūpapanno’ti. ten miręs, atgimiau čia”. Iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

30. Dibbacakkhuñāṇaṃ
Dieviškos akies pažinimas

246. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu sattānaṃ cutūpapātañāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link būtybių mirties ir atgimimo. So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti – jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų: ‘ime vata bhonto sattā “Šios gerbiamos būtybės kāyaduccaritena samannāgatā blogo kūno elgesio, vacīduccaritena samannāgatā blogo kalbos elgesio, manoduccaritena samannāgatā blogo proto elgesio, ariyānaṃ upavādakā įžeidinėjančios tauriuosius, micchādiṭṭhikā neteisingų pažiūrų, micchādiṭṭhikammasamādānā. elgėsi vadovaudamosios neteisingomis pažiūromis. Te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jos po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapannā. atgimė nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Ime vā pana bhonto sattā O šios gerbiamos būtybės kāyasucaritena samannāgatā gero kūno elgesio, vacīsucaritena samannāgatā gero kalbos elgesio, manosucaritena samannāgatā gero proto elgesio, ariyānaṃ anupavādakā neįžeidinėjančios tauriųjų, sammādiṭṭhikā teisingų pažiūrų, sammādiṭṭhikammasamādānā, elgėsi vadovaudamosios teisingomis pažiūromis, te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā jos po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapannā’ti. atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena [83] Taip jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti. jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.

247. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip majjhe siṅghāṭake pāsādo. sankryžos viduryje [būtų] pakyla. Tattha cakkhumā puriso ṭhito Ant jos stovintis, turintis akis žmogus passeyya manusse matytų žmones gehaṃ pavisantepi nikkhamantepi ir įeinančius į namus, ir išeinančius, rathikāyapi vīthiṃ sañcarante [rathiyāpī rathiṃ sañcarante (sī.), rathiyāya vithiṃ sañcarantepi (syā.)] ir važiuojančius ekipažu gatve, majjhe siṅghāṭake nisinnepi. ir sėdinčius viduryje sankryžos. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ete manussā gehaṃ pavisanti, ete nikkhamanti, “Šitie žmonės įeina į namus, šitie išeina, ete rathikāya vīthiṃ sañcaranti, šitie važiuoja ekipažu gatve, ete majjhe siṅghāṭake nisinnā’ti. šitie sėdi viduryje sankryžos.” Evameva kho, mahārāja, Lygiai, karaliau, taip pat bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu sattānaṃ cutūpapātañāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link būtybių mirties ir atgimimo. So dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti – jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų: ‘ime vata bhonto sattā “Šios gerbiamos būtybės kāyaduccaritena samannāgatā blogo kūno elgesio, vacīduccaritena samannāgatā blogo kalbos elgesio, manoduccaritena samannāgatā blogo proto elgesio, ariyānaṃ upavādakā įžeidinėjančios tauriuosius, micchādiṭṭhikā neteisingų pažiūrų, micchādiṭṭhikammasamādānā. elgėsi vadovaudamosios neteisingomis pažiūromis. Te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jos po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapannā. atgimė nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Ime vā pana bhonto sattā O šios gerbiamos būtybės kāyasucaritena samannāgatā gero kūno elgesio, vacīsucaritena samannāgatā gero kalbos elgesio, manosucaritena samannāgatā gero proto elgesio, ariyānaṃ anupavādakā neįžeidinėjančios tauriųjų, sammādiṭṭhikā teisingų pažiūrų, sammādiṭṭhikammasamādānā, elgėsi vadovaudamosios teisingomis pažiūromis, te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā jos po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapannā’ti. atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Taip jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti. jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. Idampi kho, mahārāja, Tai irgi, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

31. Āsavakkhayañāṇaṃ
Intakų panaikinimo pažinimas

248. “So evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte Jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu āsavānaṃ khayañāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasnuka protą link intakų panaikinimo žinojimo. So idaṃ dukkhanti yathābhūtaṃ pajānāti[84], Jis žio tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimas”, ayaṃ dukkhasamudayoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo priežastis”, ayaṃ dukkhanirodhoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo išnykimas”, ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaṃ pajānāti. jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą”. Ime āsavāti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakai”, ayaṃ āsavasamudayoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų priežastis”, ayaṃ āsavanirodhoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų išnykimas”, ayaṃ āsavanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaṃ pajānāti. jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į intakų išnykimą”. Tassa evaṃ jānato evaṃ passato Jam taip pažinus, taip pamačius kāmāsavāpi cittaṃ vimuccati, protas išsilaisvina ir nuo juslinių troškimų intako, bhavāsavāpi cittaṃ vimuccati, protas išsilaisvina ir nuo būties troškimo intako, avijjāsavāpi cittaṃ vimuccati, protas išsilaisvina ir nuo nežinojimo intako, ‘vimuttasmiṃ vimuttami’ti ñāṇaṃ hoti, išsilaisvinus ateina supratimas ‘Išsilaisvinęs’. ‘khīṇā jāti, “Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio”- pajānāti. jis supranta.

249. “Seyyathāpi, mahārāja, Panašiai, karaliau, kaip pabbatasaṅkhepe udakarahado accho vippasanno anāvilo. tyras, švarus, skaidrus ežeras kalno papėdėje. Tattha cakkhumā puriso tīre ṭhito passeyya Žmogus turintis akis stovintis jo pakrantėje matytų sippisambukampi ir austres, kriaukles, sakkharakathalampi ir žvyrą, akmenukus, macchagumbampi ir žuvų būrius, carantampi ir judančius, tiṭṭhantampi. ir stovinčius. Tassa evamassa – Jis taip pagalvotų: ‘ayaṃ kho udakarahado accho vippasanno anāvilo. “Štai tyras, švarus, skaidrus ežeras. Tatrime sippisambukāpi Jame yra ir austrės, kriauklės, sakkharakathalampi ir žvyras, akmenukai, macchagumbampi ir žuvų būriai, carantampi ir judantys, tiṭṭhantampī’ti. ir stovintys.” Evameva kho, mahārāja, Lygiai, karaliau, taip pat bhikkhu evaṃ samāhite citte parisuddhe pariyodāte anaṅgaṇe vigatūpakkilese mudubhūte kammaniye ṭhite āneñjappatte vienuolis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be taršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu āsavānaṃ khayañāṇāya cittaṃ abhinīharati abhininnāmeti. nukreipia, pasuka protą link intakų panaikinimo žinojimo. So idaṃ dukkhanti yathābhūtaṃ pajānāti[84], Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimas”, ayaṃ dukkhasamudayoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo priežastis”, ayaṃ dukkhanirodhoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo išnykimas”, ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaṃ pajānāti. jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą”. Ime āsavāti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakai”, ayaṃ āsavasamudayoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų priežastis”, ayaṃ āsavanirodhoti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų išnykimas”, ayaṃ āsavanirodhagāminī paṭipadāti yathābhūtaṃ pajānāti. jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į intakų išnykimą”. Tassa evaṃ jānato evaṃ passato Jam taip pažinus, taip pamačius, kāmāsavāpi cittaṃ vimuccati, protas išsilaisvina ir nuo juslinių troškimų intako, bhavāsavāpi cittaṃ vimuccati, protas išsilaisvina ir nuo būties troškimo intako, avijjāsavāpi cittaṃ vimuccati, protas išsilaisvina ir nuo nežinojimo intako, ‘vimuttasmiṃ vimuttami’ti ñāṇaṃ hoti, išsilaisvinus ateina supratimas ‘Išsilaisvinęs’. ‘khīṇā jāti, “Panaikintas gimimas vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio”- pajānāti. jis supranta. Idaṃ [85] kho, mahārāja, Tai, karaliau, sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius purimehi sandiṭṭhikehi sāmaññaphalehi abhikkantatarañca paṇītatarañca. nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius. Imasmā ca pana, mahārāja, sandiṭṭhikā sāmaññaphalā Ir už šį, karaliau, čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių aññaṃ sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ uttaritaraṃ vā paṇītataraṃ vā natthī”ti. nėra kito nuostabesnio ir puikesnio čia pat ir iškart matomo atsiskyrimo vaisiaus.

32. Ajātasattuupāsakattapaṭivedanā
Adžiātasattu pasiskelbia pasauliečiu pasekėju

250. Evaṃ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ etadavoca – Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasakė Paliamintajam štai ką: “abhikkantaṃ, bhante, abhikkantaṃ, bhante. “Nuostabu, gerbiamasis, nuostabu, gerbiamasis. Seyyathāpi, bhante, nikkujjitaṃ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṃ vā vivareyya, Tai lyg, gerbiamasis, tai kas buvo apversta jis būtų atstatęs atgal, ar tai kas buvo paslėpta jis būtų atskleidęs, mūḷhassa vā maggaṃ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṃ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad tas kas turi akis pamatytų formas, evamevaṃ, bhante, bhagavatā anekapariyāyena dhammo pakāsito. lygiai taip, gerbiamasis, Palaimintasis daugeliais būdais padarė Dharmą aiškia. Esāhaṃ, bhante, bhagavantaṃ saraṇaṃ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Gerbiamasis, aš priimu savo prieglobsčiu Palaimintąjį, Dharmą ir vienuolių Sanghą. Upāsakaṃ maṃ bhagavā dhāretu ajjatagge pāṇupetaṃ saraṇaṃ gataṃ. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju priėmusi prieglobstį visam gyvenimui. Accayo maṃ, bhante, accagamā Padariau nusikaltimą, gerbiamasis, yathābālaṃ yathāmūḷhaṃ yathāakusalaṃ, [tai buvo] taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, yohaṃ pitaraṃ dhammikaṃ dhammarājānaṃ kad aš iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus issariyakāraṇā jīvitā voropesiṃ. norėdamas sosto atėmiau gyvybę. Tassa me, bhante bhagavā accayaṃ accayato paṭiggaṇhātu āyatiṃ saṃvarāyā”ti. Gerbiamasis, lai Palaimintasis priima šį mano nusikaltimo prisipažinimą, tam, kad ateityje aš susilaikyčiau.

251. “Taggha tvaṃ, mahārāja, accayo accagamā “Tikrai tu, karaliau, padarei nusikaltimą, yathābālaṃ yathāmūḷhaṃ yathāakusalaṃ, [tai buvo] taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, yaṃ tvaṃ pitaraṃ dhammikaṃ dhammarājānaṃ kad tu iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus jīvitā voropesi. atėmei gyvybę. Yato ca kho tvaṃ, mahārāja, Bet dėl to, kad tu, karaliau, accayaṃ accayato disvā pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą yathādhammaṃ paṭikarosi, kaip pridera [jame] prisipažinai, taṃ te mayaṃ paṭiggaṇhāma. mes priimame tavo prisipažinimą. Vuddhihesā, mahārāja, ariyassa vinaye, Karaliau, švarus tauriųjų drausmės atžvilgiu yra tas, yo accayaṃ accayato disvā yathādhammaṃ paṭikaroti, kas pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera [jame] prisipažįsta, āyatiṃ saṃvaraṃ āpajjatī”ti. o ateityje susilaiko.”

252. Evaṃ vutte, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ etadavoca – Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasakė Paliamintajam štai ką: “handa ca dāni mayaṃ, bhante, “Na ką gi, gerbiamasis, dabar gacchāma bahukiccā mayaṃ bahukaraṇīyā”ti. eisiu, turiu daug reikalų, daug ką reikia padaryti”. “Yassadāni tvaṃ, mahārāja, kālaṃ maññasī”ti. “Daryki, karaliau, dabar taip kaip išmanąs”. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa bhagavato bhāsitaṃ abhinanditvā anumoditvā uṭṭhāyāsanā pasidžiaugęs, patenkintas Palaimintojo kalbą, atsistojo, bhagavantaṃ abhivādetvā padakkhiṇaṃ katvā pakkāmi. pasveikino Palaimintąjį, apėjo jį iš dešinės pusės ir išvyko.

253. Atha kho bhagavā acirapakkantassa rañño māgadhassa [86] ajātasattussa vedehiputtassa Tada gi, netrukus po Magadhos karaliaus Adžatasataus Vedehiputos išvykimo, Palaimintasis bhikkhū āmantesi – kreipėsi į vienuolius: “khatāyaṃ, bhikkhave, rājā. “Šis karalius, vienuoliai, pražudė save. Upahatāyaṃ, bhikkhave, rājā. Šis karalius, vienuoliai, sužeidė save. Sacāyaṃ, bhikkhave, rājā Jei, vienuoliai, šis karalius pitaraṃ dhammikaṃ dhammarājānaṃ jīvitā na voropessatha, nebūtų atėmęs gyvybės iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus, imasmiññeva āsane virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ uppajjissathā”ti. šitoje pačioje vietoje [jame] būtų atsivėręs nesuterštas, tyras Dharmos matymas.” Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

← Ankst

  1. Lygiažiūris (upekkhako) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; neteikiantis niekam pirmenybės, nenusistatęs prieš nieką. 

Vienuoliai, tas, kas pasižymi keturiomis savybėmis, turėtų būti žinomas kaip negeras žmogus. Kokias keturias? Štai, vienuoliai, negeras žmogus ir nepaklaustas kitų trūkumus atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie kitų trūkumus. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis yra negeras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, negeras žmogus kitų teigiamas savybes ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie kitų teigiamas savybes. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis yra negeras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, negeras žmogus savo trūkumus ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie savo trūkumus. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis yra negeras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, negeras žmogus savo teigiamas savybes ir nepaklaustas atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie savo teigiamas savybes. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis yra negeras žmogus. Vienuoliai, tas, kas turi šias keturias savybes, turėtų būti žinomas kaip negeras žmogus.

Vienuoliai, tas, kas pasižymi keturiomis savybėmis, turėtų būti žinomas esąs geras žmogus. Kokias keturias? Štai, vienuoliai, geras žmogus kitų trūkumus ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie kitų trūkumus. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis esąs geras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, geras žmogus kitų teigiamas savybes ir nepaklaustas atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie kitų teigiamas savybes. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis esąs geras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, geras žmogus savo trūkumus ir nepaklaustas atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie savo trūkumus. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis esąs geras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, geras žmogus savo teigiamas savybes ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie savo teigiamas savybes. Vienuoliai, gali būti žinoma: šis esąs geras žmogus. Vienuoliai, tas, kas turi šias keturias savybes, turėtų būti žinomas esąs geras žmogus.

Panašiai, vienuoliai, kaip tik šį vakarą ar dieną atvesta [į vyro namus] marti, turėtų gėdos ir moralinės baimės jausmą ir anytos, ir šešuro, ir vyro, ar net vergų, darbininkų ir tarnų atžvilgiu. Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, ji ir anytai, ir šešurui, ir vyrui taip pasakys: „Dink, o tu ką išmanai?!“ Lygiai gi taip, kažkuris vienuolis tik šį vakarą ar dieną žengęs priekyn iš namų į benamį gyvenimą, turėtų moralinės gėdos ir moralinės baimės jausmą vyrų vienuolių, moterų vienuolių, vyrų pasauliečių pasekėjų, moterų pasauliečių pasekėjų ar net vienuolyno naujokų vienuolių atžvilgiu. Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, jis ir mokytojui, ir auklėtojui taip pasakys: „Dink, o tu ką išmanai?!“ Taigi, vienuoliai, turėtumėte mokytis taip: „Gyvensiu su protu kaip pas ką tik atvestą marčą“. Vienuoliai, jūs turėtumėte mokytis taip.

Sappurisasuttaṃ (Apie gerą žmogų, AN 7.II.ii.6)

73. “Catūhi, bhikkhave, dhammehi samannāgato Vienuoliai, tas, kas pasižymi keturiomis savybėmis, asappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas kaip negeras žmogus. Katamehi catūhi? Kokias keturias? Idha, bhikkhave, asappuriso Štai, vienuoliai, negeras žmogus yo hoti parassa avaṇṇo kitų trūkumus taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai parassa avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, asappuriso yo hoti parassa vaṇṇo negeras žmogus kitų teigiamas savybes taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ avitthārena neišsamiai, nedetaliai parassa vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, asappuriso yo hoti attano avaṇṇo negeras žmogus savo trūkumus taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinītoO jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ avitthārena neišsamiai, nedetaliai attano avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, asappuriso yo hoti attano vaṇṇo negeras žmogus savo teigiamas savybes taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai attano vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus. Imehi kho, bhikkhave, catūhi dhammehi samannāgato Vienuoliai, tas, kas turi šias keturias savybes, asappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas kaip negeras žmogus.

“Catūhi, bhikkhave, dhammehi samannāgato Vienuoliai, tas, kas pasižymi keturiomis savybėmis, sappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas esąs geras žmogus. Katamehi catūhi? Kokias keturias? Idha, bhikkhave, sappuriso Štai, vienuoliai, geras žmogus yo hoti parassa avaṇṇo kitų trūkumus taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ [78] avitthārena neišsamiai, nedetaliai parassa avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, sappuriso yo hoti parassa vaṇṇo geras žmogus kitų teigiamas savybes taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai parassa vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai sappuriso yo hoti attano avaṇṇo geras žmogus savo trūkumus taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai attano avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai sappuriso yo hoti attano vaṇṇo geras žmogus savo teigiamas savybes taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ avitthārena neišsamiai, nedetaliai attano vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, gali būti žinoma: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus. Imehi kho, bhikkhave, catūhi dhammehi samannāgato Vienuoliai, tas, kas turi šias keturias savybes, sappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas esąs geras žmogus.

“Seyyathāpi, bhikkhave, vadhukā Panašiai, vienuoliai, kaip marti yaññadeva rattiṃ vā divaṃ vā ānītā hoti, kuri yra tik šį vakarą ar dieną atvesta [į vyro namus], tāvadevassā tibbaṃ hirottappaṃ paccupaṭṭhitaṃ hoti turėtų gėdos ir moralinės baimės jausmą sassuyāpi sasurepi sāmikepi ir anytos, ir šešuro, ir vyro, antamaso dāsakammakaraporisesu. ar net vergų, darbininkų ir tarnų atžvilgiu. Sā aparena samayena saṃvāsamanvāya vissāsamanvāya Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, ji sassumpi sasurampi sāmikampi evamāha – ir anytai, ir šešurui, ir vyrui taip pasakys: ‘apetha, kiṃ pana tumhe jānāthā’ti! „Dink, o tu ką išmanai?!“ Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai, vienuoliai, taip idhekacco bhikkhu kažkuris vienuolis yaññadeva rattiṃ vā divaṃ vā tik šį vakarą ar dieną agārasmā anagāriyaṃ pabbajito hoti, žengęs priekyn iš namų į benamį gyvenimą, tāvadevassa tibbaṃ hirottappaṃ paccupaṭṭhitaṃ hoti turėtų moralinės gėdos ir moralinės baimės jausmą bhikkhūsu bhikkhunīsu upāsakesu upāsikāsu vyrų vienuolių, moterų vienuolių, vyrų pasauliečių pasekėjų, moterų pasauliečių pasekėjų antamaso ārāmikasamaṇuddesesu. ar net vienuolyno naujokų vienuolių atžvilgiu. So aparena samayena saṃvāsamanvāya vissāsamanvāya Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, jis ācariyampi upajjhāyampi evamāha – ir mokytojui, ir auklėtojui taip pasakys: ‘apetha, kiṃ pana tumhe jānāthā’ti! „Dink, o tu ką išmanai?!“ Tasmātiha, bhikkhave, Taigi, vienuoliai, evaṃ sikkhitabbaṃ – turėtumėte mokytis taip: ‘adhunāgatavadhukāsamena cetasā viharissāmā’ti. „Gyvensiu su protu kaip pas ką tik atvestą marčą“. Evañhi vo, bhikkhave, sikkhitabba”nti. Vienuoliai, jūs turėtumėte mokytis taip.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Gerbiamasis,- atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

Uddeso

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

Kurie keturi? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne1, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kūno kontenpliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne? Štai vienuolis, nuėjęs į mišką, po medžiu, ar į tuščią patalpą, atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Jis atidžiai įkvepia, atidžiai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino „įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino „iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino „įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino „iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“,- mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“;- mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“,- mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgūdęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas traukdamas ilgai žino „traukiu ilgai“, traukdamas trumpai žino „traukiu trumpai“, taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino „įkvepiu ilgai“, ilgai iškvėpdamas žino „iškvepiu ilgai“; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai“, trumpai iškvėpdamas žino „iškvepiu trumpai“; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“,- mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną”;- mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”,- mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, pozų skyrius

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino „aš einu“, stovėdamas žino „aš stoviu“, sėdėdamas žino „aš sėdžiu“ arba gulėdamas žino „aš guliu“. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, aiškaus supratimo skyrius

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, šlykštėjimosi skyrius

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas, turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai; jį atidaręs apžiūrėtų turintis akis žmogus: „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukelai… šlapimas.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, dėmesio į elementus skyrius

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Panašiai, vienuoliai, kaip įgūdęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis sėdėtų sankryžoje; lygiai gi, vienuoliai, taip, vienuolis, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, šitame pačiame kūne mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kūno kontenpliacija, devynios kapinių kontenpliacijos

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmestą kūną: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtus sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis lyg matytų kapinėse išmesto kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba jame yra įsteigtas atidumas „yra kūnas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Jausmų kontenpliacija

Vedanānupassana

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino „jaučiu malonų jausmą“; jausdamas nemalonų jausmą, žino „jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino „jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“

Taip, jis gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose viduje, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose išorėje, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose ir viduje, ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį jausmuose, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį jausmuose, arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra jausmas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose.

Proto kontenpliacija

Cittānupassanā

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas protą prote? Štai vienuolis protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“, protą be geidulio jis žino kaip „protas be geidulio“, protą su bjaurėjimusi jis žino kaip “protas su bjaurėjimusi“, protą be bjaurėjimosi jis žino kaip „protas be bjaurėjimosi“, protą su klydimu jis žino kaip „protas su klydimu“, protą be klydimo jis žino kaip „protas be klydimo“, susitraukusi protą jis žino kaip „susitraukęs protas“, išsiblaškusį protą jis žino kaip „išsiblaškęs protas“, didumą pasiekusį protą jis žino kaip „didumą pasiekęs protas”, didumos nepasiekusį protą jis žino kaip „didumos nepasiekęs protas“, pralenkiamą protą jis žino kaip „pralenkiamas protas“, nepralenkiamą protą jis žino kaip „nepralenkiamas protas“, sutelktą protą jis žino kaip „sutelktas protas“, nesutelktą protą jis žino kaip „nesutelktas protas“, išsilaisvinusį protą jis žino kaip „išsilaisvinęs protas“, neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.

Taip, jis gyvena kontenpluodamas protą prote viduje, arba gyvena kontenpluodamas protą prote išorėje, arba gyvena kontenpluodamas protą prote viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį prote, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį prote, arba stebgyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį prote. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra protas“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas protą prote.

Reiškinių kontenpliacija, kliūčių skyrius

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose? Štai vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis?

Štai vienuolis viduje esant jusliniam troškimui, žino „mano viduje yra juslinis troškimas“, arba viduje nesant jusliniam troškimui žino „mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino „mano viduje yra piktavališkumas“, arba viduje nesant piktavališkumui, žino „mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas“, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradę tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinami atsiradę tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinti tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas“, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradę jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinami atsiradę jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinti jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino „mano viduje yra abejonė“, arba viduje nesant abejonei, žino „mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis.

Reiškinių kontenpliacija, sankaupų skyrius

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti? Štai vienuolis [žino]: „Tai yra materija, tai materijos atsiradimas, tai materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai jausmo atsiradimas, tai jausmo išnykimas; tai yra suvokimas, tai suvokimo atsiradimas, tai suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai proto darinių atsiradimas, tai proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai sąmonės atsiradimas, tai sąmonės išnykimas.“

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti.

Reiškinių kontenpliacija, jautimo pagrindų skyrius

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį, ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino ausį, ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino nosį, ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį, ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino kūną, ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino protą, ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais.

Reiškinių kontenpliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais? Štai vienuolis viduje esant atidumo atbudimo veiksniui,žino „mano viduje yra atidumo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant atidumo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra atidumo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs atidumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant energingumo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje yra energingumo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant energingumo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra energingumo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs energingumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs energingumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino „mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, žino „mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant lygiažiūros2 atbudimo veiksniui, žino „mano viduje yra lygiažiūros atbudimo veiksnys“, arba viduje nesant lygiažiūros atbudimo veiksniui, žino „mano viduje nėra lygiažiūros atbudimo veiksnio“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais.

Reiškinių kontenpliacija, tiesų skyrius

Dhammānupassanā saccapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis. Ir kaipgi vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis? Štai vienuolis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“.

Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje ir išorėje. Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. Arba jame yra įsteigtas atidumas „yra reiškiniai“, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis gyvena nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis.

Bet kas, vienuoliai, septyneris metus taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Ką jau ten, vienuoliai, septyneri metai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešeris metus … penkeris metus… ketveris metus… trejis metus… dvejis metus… vieneris metus… Ką jau ten, vienuoliai, vieneri metai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynis mėnesius, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Ką jau ten, vienuoliai, sepnyni mėnesiai. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešis mėnesius… penkis mėnesius… keturis mėnesius… tris mėnesius… du mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Ką jau ten, vienuoliai, pusė mėnesio. Bet kas, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynias dienas, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai. Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Satipaṭṭhānasuttaṃ (Keturi atidumo įsteigimai, MN I.i10)

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis kurūsu viharati buvo apsistojęs Kurų šalyje kammāsadhammaṃ nāma kurūnaṃ nigamo. Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: ‘‘bhikkhavo’’ ti. “Vienuoliai!” ‘‘Bhaddante’’ ti [bhadanteti (sī. syā. pī.)] „Gerbiamasis,“- te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. atsakė tie vienuoliai Palaimintajam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

Uddeso
Teiginys

‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo „Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānā. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

‘‘Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas kūną kūne1, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas protą prote, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas kūną kūne? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis atidžiai įkvepia, satova passasati; atidžiai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas dīghaṃ vā añchanto traukdamas ilgai ‘dīghaṃ añchāmī’ ti pajānāti, žino „traukiu ilgai“ rassaṃ vā añchanto traukdamas trumpai ‘rassaṃ añchāmī’ ti pajānāti žino „traukiu trumpai“, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu taip, vienuoliai, ir vienuolis dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu ilgai“, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino „iškvepiu ilgai“; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino „įkvepiu trumpai“, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino „iškvepiu trumpai“; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną“, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną“; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius“, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius“.

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kune.

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ
Kūno kontenpliacija, pozų skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino „aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino „aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino „aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino „aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino.

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontenpliuodamas kūną.

Kitas →

  1. Komentaras (Papañcasūdani): „Kūnas“ čia minimas du kartus tam, kad apibrėžti ir atskirti objektą ir nuodėm atsijoti tariamą vientisumo reiškinių prigimtį. Dėl to kad nei jausmai, nei sąmonė, nei protiniai reiškiniai nėra kontenpliuojami, bet tik kūnas, šis nurodymas kontenpliuoti kūną tik tame kas vadinama kūnu aiškina apibrėžimą atskyrimu. Kūne kontenpliuojamas ne vienas vienalytis daiktas, o atskiros jo sudedamos dalys, plaukai, kūno plaukeliai ir t.t. Kūne be keturių didžiųjų elementų ir išvestinės iš jų materijos nėra nieko kito… Taip pat, kai kūnas kontenpliuojamas tik kaip kūnas, nėra kontenpliuojama nieko kito. Ką tai reiškia? Šiame laikiname kūne, kuris yra kentėjimas, neturi savasties ir yra negražus, nematomi nei pastovumas, nei malonumas, nei savastis, nei grožis. Kūno kontenpliacija tėra tokių savybių kaip nepastovumas, kentėjimas, nesavastingumas ir negražumas kontenpliacija. Ir dėl to, kad kūnas nėra kontenpliuojamas kaip vienaip ar kitaip surištas su savastimi ar su tuo, kas priklauso savasčiai, dėl to kad kontenpliuojami plaukai, plaukeliai ir t.t., kontenpliacija vyksta kūne, kūne, kuris susideda iš plaukų, plaukelių ir t.t..  2

  2. Lygiažiūra (upekkha) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; pirmenybės neteikimas, nenusistatymas prieš nieką. 

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ
Kūno kontempliacija, aiškaus supratimo skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ
Kūno kontempliacija, šlykštėjimosis skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ [karīsaṃ matthaluṅgaṃ (ka.)], žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų ubhatomukhā putoḷi [mūtoḷī (sī. syā. kaṃ. pī.)] pūrā maišas turintis dvi angas pilnas nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṃ – visokiausių grūdų, tokių kaip: sālīnaṃ vīhīnaṃ basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, muggānaṃ māsānaṃ pupos, pupuolės, tilānaṃ taṇḍulānaṃ, sezamo sėklos, valyti ryžiai, tamenaṃ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya – jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: ‘ime sālī ime vīhī „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, ime muggā ime māsā tai pupos, tai pupuolės, ime tilā ime taṇḍulā’ti; tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai“; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra kesā lomā…pe… galvos plaukai, kūno plaukai… mutta’ nti. šlapimas.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ
Kūno kontempliacija, dėmesio į elementus skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar goghātakantevāsī vā skerdiko padėjėjas gāviṃ vadhitvā išdorojęs karvę, catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa; padalinęs ją į dalis, sėdėtų sankryžoje; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye „Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ Kūno kontempliacija, devynios kapinių kontempliacijos

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse: ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse: kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā [gijjhehi vā khajjamānaṃ suvānehi vā khajjamānaṃ sigālehi vā (sī. syā. kaṃ. pī.)] khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna [caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūno išmesto kapinėse aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius su kraujais ir mėsom sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis… aṭṭhikāni apagatasambandhāni [apagatanahārūsambandhāni (syā.)] disā vidisā vikkhittāni griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses: aññena hatthaṭṭhikaṃ aññena pādaṭṭhikaṃ vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ [aññena gopphakaṭṭhikanti idaṃ sī. syā. pī. potthakesu natthi] aññena jaṅghaṭṭhikaṃ vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ aññena kaṭiṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhaṭṭhikaṃ aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] aññena gīvaṭṭhikaṃ vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ aññena dantaṭṭhikaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti [etaṃ anatītoti (sī.)]. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kūne.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya lyg matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūno išmesto kapinėse: aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni…pe… baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni…pe… pasenusių kaulų krūvą… aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su jais]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo „Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.“

Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas kūną kūne viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas kūną kūne ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį kūne, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį kūne, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį kūne ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba „yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas kūną kune.

Vedanānupassana Jausmų kontempliacija

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis, sukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno jausdamas malonų jausmą, ‘sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu malonų jausmą“. Dukkhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nemalonų jausmą, ‘dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nemalonų jausmą.“ Adukkhamasukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką malonų jausmą, ‘sāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti žino „jaučiu žemišką malonų jausmą“, pajānāti, nirāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nemalonų jausmą, ‘sāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“, nirāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, ‘nirāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“. Sāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘sāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“, nirāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“

Iti ajjhattaṃ vā vedanāsu vedanānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose viduje, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas jausmus jausmuose ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį jausmuose, vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį jausmuose, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati. arba gyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. ‘Atthi vedanā’ ti vā panassa Arba „yra jausmas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati. gyvena kontenpliuodamas jausmus jausmuose.

Cittānupassanā Proto kontempliacija

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis citte cittānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas protą prote? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis sarāgaṃ vā cittaṃ ‘sarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“ vītarāgaṃ vā cittaṃ ‘vītarāgaṃ citta’nti pajānāti, protą be geidulio jis žino kaip „protas be geidulio“, sadosaṃ [80] vā cittaṃ ‘sadosaṃ citta’nti pajānāti, protą su bjaurėjimusi jis žino kaip „protas su bjaurėjimusi“, vītadosaṃ vā cittaṃ ‘vītadosaṃ citta’nti pajānāti, protą be bjaurėjimosi jis žino kaip „protas be bjaurėjimosi“, samohaṃ vā cittaṃ ‘samohaṃ citta’nti pajānāti, protą su klydimu jis žino kaip „protas su klydimu“, vītamohaṃ vā cittaṃ ‘vītamohaṃ citta’nti pajānāti, protą be klydimo jis žino kaip „protas be klydimo“, saṅkhittaṃ vā cittaṃ ‘saṅkhittaṃ citta’nti pajānāti, susitraukusi protą jis žino kaip „susitraukęs protas“, vikkhittaṃ vā cittaṃ ‘vikkhittaṃ citta’nti pajānāti, išsiblaškusį protą jis žino kaip „išsiblaškęs protas“, mahaggataṃ vā cittaṃ ‘mahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumą pasiekusį protą jis žino kaip „didumą pasiekęs protas“, amahaggataṃ vā cittaṃ ‘amahaggataṃ citta’nti pajānāti, didumos nepasiekusį protą jis žino kaip „didumos nepasiekęs protas“, sauttaraṃ vā cittaṃ ‘sauttaraṃ citta’nti pajānāti, pralenkiamą protą jis žino kaip „pralenkiamas protas“, anuttaraṃ vā cittaṃ ‘anuttaraṃ citta’nti pajānāti, nepralenkiamą protą jis žino kaip „nepralenkiamas protas“, samāhitaṃ vā cittaṃ ‘samāhitaṃ citta’nti pajānāti, sutelktą protą jis žino kaip „sutelktas protas“, asamāhitaṃ vā cittaṃ ‘asamāhitaṃ citta’nti pajānāti, nesutelktą protą jis žino kaip „nesutelktas protas“, vimuttaṃ vā cittaṃ ‘vimuttaṃ citta’nti pajānāti, išsilaisvinusį protą jis žino kaip „išsilaisvinęs protas“, avimuttaṃ vā cittaṃ ‘avimuttaṃ citta’nti pajānāti. neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.

Iti ajjhattaṃ vā citte cittānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpluodamas protą prote viduje, bahiddhā vā citte cittānupassī viharati, arba gyvena kontenpluodamas protą prote išorėje, ajjhattabahiddhā vā citte cittānupassī viharati. arba gyvena kontenpluodamas protą prote ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā cittasmiṃ viharati, Jis gyvena kontenpluodamas atsiradimo prigimtį prote, vayadhammānupassī vā cittasmiṃ viharati, arba gyvena kontenpluodamas irimo prigimtį prote, samudayavayadhammānupassī vā cittasmiṃ viharati, arba stebgyvena kontenpluodamas atsiradimo ir irimo prigimtį prote. ‘atthi citta’ nti vā panassa Arba „yra protas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis citte cittānupassī viharati. gyvena kontenpluodamas protą prote.

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, kliūčių skyrius

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis?

‘‘Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis santaṃ vā ajjhattaṃ kāmacchandaṃ viduje esant jusliniam troškimui, ‘atthi me ajjhattaṃ kāmacchando’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra juslinis troškimas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ kāmacchandaṃ arba viduje nesant jusliniam troškimui ‘natthi me ajjhattaṃ kāmacchando’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra juslinio troškimo“, yathā ca anuppannassa kāmacchandassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa kāmacchandassa pahānaṃ hoti ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa kāmacchandassa āyatiṃ anuppādo hoti ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ byāpādaṃ Viduje esant piktavališkumui, ‘atthi me ajjhattaṃ byāpādo’ ti pajānāti, jis žino „mano viduje yra piktavališkumas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ byāpādaṃ arba viduje nesant piktavališkumui, ‘natthi me ajjhattaṃ byāpādo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra piktavališkumo“, yathā ca anuppannassa byāpādassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumui, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa byāpādassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa byāpādassa āyatiṃ anuppādo hoti ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ thinamiddhaṃ Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, ‘atthi me ajjhattaṃ thinamiddha’ nti pajānāti, jis žino „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, ‘natthi me ajjhattaṃ thinamiddha’ nti pajānāti, žino „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, yathā ca anuppannassa thinamiddhassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs tingulys ir apsnūdimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa thinamiddhassa pahānaṃ hoti ir kaip pašalinamas atsiradęs tingulys ir apsnūdimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa thinamiddhassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas tingulys ir apsnūdimas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ uddhaccakukkuccaṃ Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui ‘atthi me ajjhattaṃ uddhaccakukkucca’ nti pajānāti, jis žino „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas”, asantaṃ vā ajjhattaṃ uddhaccakukkuccaṃ arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, ‘natthi me ajjhattaṃ uddhaccakukkucca’ nti pajānāti, žino „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, yathā ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppādo hoti ir kaip atsiranda neatsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahānaṃ hoti ir kaip pašalinamas atsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa uddhaccakukkuccassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas jaudinimasis ir nerimavimas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ vicikicchaṃ Viduje esant abejonei, ‘atthi me ajjhattaṃ vicikicchā’ ti pajānāti, jis žino „mano viduje yra abejonė”, asantaṃ vā ajjhattaṃ vicikicchaṃ arba viduje nesant abejonei, ‘natthi me ajjhattaṃ vicikicchā’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra abejonės“, yathā ca anuppannāya vicikicchāya uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannāya vicikicchāya pahānaṃ hoti tañca ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė, pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnāya vicikicchāya āyatiṃ anuppādo hoti ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis kliūtimis.

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, sankaupų skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti? Idha, bhikkhave, bhikkhu – Štai, vienuoliai, vienuolis [žino]: ‘iti rūpaṃ, „Tai yra materija, iti rūpassa samudayo, tai materijos atsiradimas, iti rūpassa atthaṅgamo; tai materijos išnykimas; iti vedanā, tai yra jausmas, iti vedanāya samudayo, tai jausmo atsiradimas, iti vedanāya atthaṅgamo; tai jausmo išnykimas; iti saññā, tai yra suvokimas, iti saññāya samudayo, tai suvokimo atsiradimas, iti saññāya atthaṅgamo; tai suvokimo išnykimas; iti saṅkhārā, tai yra proto dariniai, iti saṅkhārānaṃ samudayo, tai proto darinių atsiradimas, iti saṅkhārānaṃ atthaṅgamo, tai proto darinių išnykimas; iti viññāṇaṃ, tai yra sąmonė, iti viññāṇassa samudayo, tai sąmonės atsiradimas, iti viññāṇassa atthaṅgamo’ ti, tai sąmonės išnykimas“.

iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su penkiomis sankaupomis prie kurių galima prisirišti.

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, jautimo pagrindų skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais?

‘‘Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis cakkhuñca pajānāti, žino akį, rūpe ca pajānāti, ir žino materiją, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Sotañca pajānāti, Jis žino ausį, sadde ca pajānāti, ir žino garsą, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Ghānañca pajānāti, Jis žino nosį, gandhe ca pajānāti, ir žino kvapą, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Jivhañca pajānāti, Jis žino liežuvį, rase ca pajānāti, ir žino skonį, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Kāyañca pajānāti, Jis žino kūną, phoṭṭhabbe ca pajānāti, ir žino kūnu juntamą, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Manañca pajānāti, Jis žino protą, dhamme ca pajānāti, ir proto objektus, yañca tadubhayaṃ paṭicca uppajjati saṃyojanaṃ ir tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca anuppannassa saṃyojanassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa saṃyojanassa pahānaṃ ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca pahīnassa saṃyojanassa āyatiṃ anuppādo ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, hoti tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su šešiais jautimo pagrindais.

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais. Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis santaṃ vā ajjhattaṃ satisambojjhaṅgaṃ viduje esant atidumo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ satisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra atidumo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ satisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant atidumo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ satisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra atidumo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa satisambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa satisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs atidumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgaṃ Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ dhammavicayasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgaṃ Viduje esant energingumo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra energingumo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant energingumo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ vīriyasambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra energingumo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa vīriyasambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs energingumo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa vīriyasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs energingumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgaṃ Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ pītisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa pītisambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, yathā ca uppannassa pītisambojjhaṅgassa bhāvanāya jis taip pat žino, pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgaṃ Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ passaddhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa passaddhisambojjhaṅgassa uppādo ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, hoti tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa passaddhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgaṃ Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ samādhisambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa samādhisambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa samādhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Santaṃ vā ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgaṃ Viduje esant lygiažiūros1 atbudimo veiksniui, ‘atthi me ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje yra lygiažiūros atbudimo veiksnys“, asantaṃ vā ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgaṃ arba viduje nesant lygiažiūros atbudimo veiksniui, ‘natthi me ajjhattaṃ upekkhāsambojjhaṅgo’ ti pajānāti, žino „mano viduje nėra lygiažiūros atbudimo veiksnio“, yathā ca anuppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa uppādo hoti ir kaip atsiranda dar neatsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys, tañca pajānāti, jis taip pat žino, yathā ca uppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti ir kaip atsiradęs lygiažiūros atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, tañca pajānāti. jis taip pat žino.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su septynias atbudimo veiksniais.

Dhammānupassanā saccapabbaṃ Reiškinių kontempliacija, tiesų skyrius

‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis. Kathañca pana, bhikkhave, Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu? gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis ‘idaṃ dukkha’ nti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“, ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“, ‘ayaṃ dukkhanirodho’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“, ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ ti yathābhūtaṃ pajānāti. jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą“.

‘‘Iti ajjhattaṃ vā dhammesu dhammānupassī viharati, Taip, jis gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose viduje, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose išorėje, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati arba gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose ir viduje, ir išorėje. samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, Jis gyvena kontenpliuodamas atsiradimo prigimtį reiškiniuose, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, arba gyvena kontenpliuodamas irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati arba gyvena kontenpliuodamas atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu. ‘atthi dhammā’ ti vā panassa Arba „yra reiškiniai“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis gyvena nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu. gyvena kontenpliuodamas reiškinius reiškiniuose surištus su keturiomis tauriosiomis tiesomis.

‘‘Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya sattavassāni, septyneris metus taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus, tassa dvinnaṃ phalānaṃ aññataraṃ phalaṃ pāṭikaṅkhaṃ gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: diṭṭheva dhamme aññā; [arahanto] žinojimo čia ir dabar sati vā upādisese anāgāmitā. arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

‘‘Tiṭṭhantu, bhikkhave, sattavassāni. Ką jau ten, vienuoliai, septyneri metai. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya cha vassāni…pe… taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešeris metus… pañca vassāni… penkeris metus… cattāri vassāni… ketveris metus… tīṇi vassāni… trejis metus… dve vassāni… dvejis metus… ekaṃ vassaṃ… vieneris metus… tiṭṭhatu, bhikkhave, ekaṃ vassaṃ. Ką jau ten, vienuoliai, vieneri metai. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, kas ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya sattamāsāni, septynis mėnesius taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus, tassa dvinnaṃ phalānaṃ aññataraṃ phalaṃ pāṭikaṅkhaṃ gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: diṭṭheva dhamme aññā; [arahanto] žinojimo čia ir dabar sati vā upādisese anāgāmitā. arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

‘‘Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta māsāni. Ką jau ten, vienuoliai, sepnyni mėnesiai. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya cha māsāni…pe… taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus šešis mėnesius… pañca māsāni… penkis mėnesius… cattāri māsāni… keturis mėnesius… tīṇi māsāni … trys mėnesius… dve māsāni… dvejus mėnesius… ekaṃ māsaṃ… vieną mėnesį… aḍḍhamāsaṃ… pusę mėnesio… tiṭṭhatu, bhikkhave, aḍḍhamāso. Ką jau ten, vienuoliai, pusė mėnesio. Yo hi koci, bhikkhave, Bet kas, vienuoliai, kas ime cattāro satipaṭṭhāne evaṃ bhāveyya sattāhaṃ, taip vystęs šiuos keturis atidumo įsteigimus septynias dienas tassa dvinnaṃ phalānaṃ aññataraṃ phalaṃ pāṭikaṅkhaṃ gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: diṭṭheva dhamme aññā; [arahanto] žinojimo čia ir dabar sati vā upādisese anāgāmitā. arba, jei vis dar yra gyvenimo kuro [priklausomybės nuo būties], anagamio [būvio].

‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānāti. Tai yra keturi atidumo įsteigimai. Iti yaṃ taṃ vuttaṃ, Taip tai buvo pasakyta, idametaṃ paṭicca vutta’’ nti. dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

← Ankst

  1. Lygiažiūra (upekkha) - ne abejingumo, bet bešališko požiūrio į reiškinius prasme; pirmenybės neteikimas, nenusistatymas prieš nieką. 

Buvo apsistojęs Savathėje… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia…[žr. SN II.IV.i.1]… vienuoliai, kai pamatysite kažką laimėje, kažką geros kompleksijos, turėtumėte prieiti prie tokios išvados:v Aš gi taip pat per šį labai ilgą laiką esu tai patyręs.“ Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios saṃsāros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių… {žr. SN II.IV.i.1} … išsilaisvinti [nuo jų].

Sukhitasuttaṃ (Laimėje, SN II.IV.ii.2)

135. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia…[žr. SN II.IV.i.1]… yaṃ, bhikkhave, passeyyātha vienuoliai, kai pamatysite kažką sukhitaṃ susajjitaṃ, laimėje, kažką geros kompleksijos niṭṭhamettha [187] gantabbaṃ – turėtumėte prieiti prie tokios išvados: ‘amhehipi evarūpaṃ paccanubhūtaṃ „Aš gi taip esu patyręs tokį būvį iminā dīghena addhunā’ti. per šį labai ilgą laiką.“ Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios saṃsāros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati…pe… Neįmanoma nurodyti praeityje… {žr. SN II.IV.i.1}alaṃ vimuccitu”nti. pakanka išsilaisvinti [nuo jų].

Buvo apsistojęs Ražagahe bambukų girioje. Tada gi trisdešimt vienuolių iš Pavos [Pathos] nuėjo pas Palaimintąjį; atėję, pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Tada gi Palaimintasis taip pagalvojo: „Visi šie trisdešimt vienuolių iš Pavos gyvena miške, visi renka aukas, dėvi skudurų iš šiukšlyno apdarus, turi tik tris apdarus, [bet] visi jie yra su saitais. Imsiu aš dabar ir pamokysiu juos Dharmos taip, kad šioje pačioje vietoje jų protai dėl neprisirišimo išsilaisvintų nuo intakų.“ Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

—Vienuoliai!

—Gerbiamasis!—atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

—Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais, pradžią. Kaip jūs manote, vienuoliai, ko yra daugiau, ar per tą labai ilgą laiką, kol jūs lakstėte, klajojote ratais, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, ar vandens keturiuose didžiuose vandenynuose?

— Gerbiamasis, kaip mes suprantame Palaimintojo dėstytą Dharmą, tai daugiau yra per tą labai ilgą laiką, kol mes lakstėme, klajojome ratais, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, bet tikrai ne vandens keturiuose didžiuose vandenynuose.

— Šaunu, šaunu, vienuoliai, gerai, vienuoliai, kad jūs mano dėstytą Dharmą taip suprantate. Tikrai, vienuoliai, per tą labai ilgą laiką, kol jūs lakstėte, klajojote ratais, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo yra daugiau, nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Ilgą laiką jūs, vienuoliai, buvote karvėmis. Dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, kai buvote karvėmis, yra tikrai daugiau, nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Ilgą laiką jūs, vienuoliai, buvote bizonais. Dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, kai buvote bizonais… Ilgą laiką jūs, vienuoliai, buvote avinais… buvote ožiais… buvote elniais… buvote gaidžiais… buvote kiaulėmis… ilgą laiką jūs, vienuoliai, gavote mirties bausmę, kai buvote kaimų vagimis, tuomet dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo… Ilgą laiką jūs, vienuoliai, gavote mirties bausmę, kai buvote kelių vagimis… kai buvote svetimautojais, tuomet dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo yra tikrai daugiau, nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … užtenka tam, kad išsilaisvintų [nuo jų].

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti, tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba. Ir tuo išaiškinimo, išdėstymo metu, trisdešimties vienuolių iš Pavos protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo intakų.

Tiṃsamattasuttaṃ (Trisdešimt, SN II.IV.ii.3)

136. Rājagahe viharati veḷuvane. Buvo apsistojęs Ražagahe bambukų girioje. Atha kho tiṃsamattā pāveyyakā [pāṭheyyakā (katthaci) vinayapiṭake mahāvagge kathinakkhandhakepi] bhikkhū Tada gi trisdešimt vienuolių iš Pavos [Pathos] yena bhagavā tenupasaṅkamiṃsu; nuėjo pas Palaimintąjį; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu. atėję pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Atha kho bhagavato etadahosi – Tada gi Palaimintasis taip pagalvojo: “ime kho tiṃsamattā pāveyyakā bhikkhū „Šie gi trisdešimt vienuolių iš Pavos sabbe āraññikā visi gyvenantys miške, sabbe piṇḍapātikā visi renkantys aukas, sabbe paṃsukūlikā visi dėvintys skudurų iš šiukšlyno apdarus, sabbe tecīvarikā visi turintys tik tris apdarus, sabbe sasaṃyojanā. visi yra su saitais. Yaṃnūnāhaṃ imesaṃ tathā dhammaṃ deseyyaṃ Imsiu aš dabar ir pamokysiu juos Dharmos taip, yathā nesaṃ imasmiṃyeva āsane kad šioje pačioje vietoje jų anupādāya āsavehi cittāni vimucceyyu”nti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvintų nuo intakų.“ Atha kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. “Vienuoliai!” “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. “Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, katamaṃ nu kho bahutaraṃ, ko yra daugiau, yaṃ vā vo iminā dīghena addhunā ar per tą labai ilgą laiką, kol jūs sandhāvataṃ saṃsarataṃ lakstėte, klajojote ratais sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, yaṃ vā catūsu mahāsamuddesu udaka”nti? ar keturių didžiųjų vandenynų vandens?” “Yathā kho mayaṃ, bhante, “Gerbiamasis, kaip mes bhagavatā dhammaṃ desitaṃ ājānāma, suprantame Palaimintojo dėstytą Dharmą, etadeva, bhante, bahutaraṃ, tai, Gerbiamasis, daugiau yra yaṃ no iminā dīghena addhunā per tą labai ilgą laiką, kol mes sandhāvataṃ saṃsarataṃ lakstėme, klajojome ratais, sīsacchinnānaṃ [188] lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, na tveva catūsu mahāsamuddesu udaka”nti. bet tikrai ne keturių didžiųjų vandenynų vandens”.

Sādhu sādhu, bhikkhave, “Šaunu, šaunu, vienuoliai, sādhu kho me tumhe, bhikkhave, gerai, vienuoliai, kad jūs mano evaṃ dhammaṃ desitaṃ ājānātha. dėstytą Dharmą taip suprantate. Etadeva, bhikkhave, bahutaraṃ, Tikrai, vienuoliai, daugiau yra, yaṃ vo iminā dīghena addhunā per tą labai ilgą laiką, kol jūs sandhāvataṃ saṃsarataṃ lakstėte, klajojote ratais sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo, na tveva catūsu mahāsamuddesu udakaṃ. bet tikrai ne keturių didžiųjų vandenynų vandens. Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, gunnaṃ sataṃ buvote karvėmis, gobhūtānaṃ sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, kai buvote karvėmis dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo yra na tveva catūsu mahāsamuddesu udakaṃ. tikrai daugiau nei keturių didžiųjų vandenynų vandens. Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, mahiṃsānaṃ [mahisānaṃ (sī. pī.)] sataṃ buvote bizonais, mahiṃsabhūtānaṃ sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ …pe… kai buvote bizonais dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo… dīgharattaṃ vo, bhikkhave, ilgą laiką jūs, vienuoliai, urabbhānaṃ sataṃ buvote avinais, urabbhabhūtānaṃ…pe… kai buvote avinais… ajānaṃ sataṃ ajabhūtānaṃ…buvote ožiais, kai buvote ožiais… migānaṃ sataṃ migabhūtānaṃ…buvote elniais, kai buvote elniais… kukkuṭānaṃ sataṃ kukkuṭabhūtānaṃ… buvote gaidžiais, kai buvote gaidžiais… sūkarānaṃ sataṃ sūkarabhūtānaṃ…buvote kiaulėmis, kai buvote kiaulėmis… dīgharattaṃ vo, bhikkhave, ilgą laiką jūs, vienuoliai, corā gāmaghātāti gahetvā gavote mirties bausmę kai buvote kaimų vagimis, tuomet sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ. dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo… Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, corā pāripanthikāti gahetvā gavote mirties bausmę kai buvote kelių vagimis, tuomet sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ. dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo… Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, corā pāradārikāti gahetvā gavote mirties bausmę kai buvote svetimautojais, tuomet sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, dėl nukirstos galvos pralieto, išbėgusio kraujo yra na tveva catūsu mahāsamuddesu udakaṃ. tikrai daugiau nei keturių didžiųjų vandenynų vandens. Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1}alaṃ vimuccitu”nti. užtenka tam, kad išsilaisvinti [nuo jų].”

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba. Imasmiñca [189] pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Ir tuo išaiškinimo, išdėstymo metu tiṃsamattānaṃ pāveyyakānaṃ bhikkhūnaṃ trisdešimties vienuolių iš Pavos anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsū”ti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo intakų.”

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džėtos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

—Vienuoliai!

—Gerbiamasis!—atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

—Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais, pradžią. Sakykime, žmogus būtų nupjovęs visą Džiambudypos [Indijos] žolę, šakeles, šakas, lapus. Tuomet surinkęs juos į vieną vietą, bei padalinęs šakeles po dešimt centimetrų, dėtų jas [galvodamas]: „Tai mano mama, tai mano mamos mama“. Vienuoliai, neužsibaigusios būtų to žmogaus mamų mamos, kai šios Džiambudypos žolė, šakelės, šakos, lapai išsisemtų, pasibaigtų. Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais pradžią. Taip ilgai jūs, vienuoliai, išgyvenote skausmą, išgyvenote kančią, išgyvenote netektį, prisidėjote prie kapinių auginimo. Ir to, vienuoliai, tikrai jau pakanka tam kad nusivilti visais sąlygotais dalykais, užgesinti potraukį [prie jų], išsilaisvinti [nuo jų].

Tiṇakaṭṭhasuttaṃ (Žolė ir šakelės, SN II.IV.i.1)

124. Evaṃ [178] me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džėtos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. “Vienuoliai!” “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Gerbiamasis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

Anamataggoyaṃ [anamataggāyaṃ (pī. ka.)] bhikkhave, saṃsāro. “Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių, trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Seyyathāpi, bhikkhave, puriso Sakykime, vienuoliai, žmogus, yaṃ imasmiṃ jambudīpe tiṇakaṭṭhasākhāpalāsaṃ taṃ chetvā [tacchetvā (bahūsu)] nupjovęs visą Džiambudypos [Indijos] žolę, šakeles, šakas, lapus, ekajjhaṃ saṃharitvā surinkęs į vieną vietą caturaṅgulaṃ caturaṅgulaṃ ghaṭikaṃ katvā nikkhipeyya – padaręs šakeles po dešimt centimetrų dėtų [galvodamas]: ‘ayaṃ me mātā, “Tai mano mama, tassā me mātu ayaṃ mātā’ti, tai mano mamos mama”- apariyādinnāva [apariyādiṇṇāva (sī.)] bhikkhave, tassa purisassa mātumātaro assu, vienuoliai, neužsibaigusios būtų to žmogaus mamų mamos, atha imasmiṃ jambudīpe tiṇakaṭṭhasākhāpalāsaṃ parikkhayaṃ pariyādānaṃ gaccheyya. kai šios Džiambudypos žolė, šakelės, šakos, lapai išsisemtų, pasibaigtų. Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Evaṃ dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Taip ilgai jūs, vienuoliai, dukkhaṃ paccanubhūtaṃ išgyvenote skausmą, tibbaṃ paccanubhūtaṃ išgyvenote kančią, byasanaṃ paccanubhūtaṃ, išgyvenote netektį, kaṭasī [kaṭasi (sī. pī. ka.) kaṭā chavā sayanti etthāti kaṭasī] vaḍḍhitā. prisidėjote prie kapinių auginimo. Yāvañcidaṃ, bhikkhave, Ir to, vienuoliai, tikrai jau alameva sabbasaṅkhāresu nibbindituṃ pakanka tam kad nusivilti visais sąlygotais dalykais, alaṃ virajjituṃ alaṃ vimuccitu”nti. pakanka užgesinti potraukį [prie jų], pakanka išsilaisvinti [nuo jų].

Taip aš girdėjau: vieną kartą gerbiamas Ananda buvo apsistojęs Kosambhėje Ghositos vienuolyne. Tada gi gerbiamas Ananda kreipėsi į vienuolius:

-Draugai vienuoliai!

-Drauge! - tie gi vienuoliai atsakė gerbiamam Anandai.

Gerbiamas Ananda štai ką pasakė:

-Draugai, bet kas iš vienuolių prie manęs pasisakęs pasiekęs Arahantystę, [padarė tai] vienu ar kitu iš šių keturių būdų.

Kurių keturių? Štai, draugai, vienuolis pirmą išvysto ramumą, po to vysto įžvalgą. Kai, išvysčius ramumą, jis bevysta įžvalgą, jam gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, vysto, rimtai jį praktikuoja. Jam tą kelią vėl ir vėl pakartojus, išvysčius, rimtai praktikavus, išnyksta saitai, pašalinamos ydos.

Ir vėlgi, draugai, vienuolis pirmą išvysto įžvalgą, po to vysto ramumą. Kai, išvysčius įžvalgą, jis bevysta ramumą, jam gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, vysto, rimtai jį praktikuoja. Jam tą kelią vėl ir vėl pakartojus, išvysčius, rimtai praktikavus, išnyksta saitai, pašalinamos ydos.

Ir vėlgi, draugai, vienuolis vysto ramumą ir įžvalgą sykiu. Jam bevystant ramumą ir įžvalgą sykiu, gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, vysto, rimtai jį praktikuoja. Jam tą kelią vėl ir vėl pakartojus, išvysčius, rimtai praktikavus išnyksta saitai, pašalinamos ydos.

Ir vėlgi, draugai, vienuolio protas yra apimtas sumišimo dėl Dharmos. Ateina toks laikas, kai tas protas nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Jam gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, vysto, rimtai jį praktikuoja. Jam tą kelią vėl ir vėl pakartojus, išvysčius, rimtai praktikavus išnyksta saitai, pašalinamos ydos.

Draugai, bet kas iš vienuolių prie manęs pasisakęs pasiekęs Arahantystę, [padarė tai] vienu ar kitu iš šių keturių būdų.

Yuganaddhasuttaṃ (Sykiu, AN 4.IV.ii.10)

170 . Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ āyasmā ānando vieną kartą gerbiamas Ananda buvo apsistojęs kosambiyaṃ viharati ghositārāme. Kosambhėje Ghositos vienuolyne. Tatra kho āyasmā ānando bhikkhū āmantesi – Tada gi gerbiamas Ananda kreipėsi į vienuolius: ‘‘āvuso bhikkhave’’ti. “Draugai vienuoliai!” ‘‘Āvuso’’ti kho te bhikkhū āyasmato ānandassa paccassosuṃ. “Drauge!”, tie gi vienuoliai atsakė gerbiamam Anandai. Āyasmā ānando etadavoca – Gerbiamas Ananda pasakė štai ką: ‘‘Yo hi koci, āvuso, bhikkhu vā bhikkhunī vā “Draugai, bet koks vienuolis ar vienuolė, mama santike arahattappattiṃ byākaroti, kuris prie manęs pasisakė pasiekęs Arahantystę, sabbo so catūhi maggehi, etesaṃ vā aññatarena. [tai padarė] šiais keturiais būdais, vienu ar kitu.

‘‘Katamehi catūhi? Kuriais keturiais? Idha, āvuso, bhikkhu samathapubbaṅgamaṃ vipassanaṃ bhāveti. Štai, draugai, vienuolis vysto įžvalgą pirmiau išvystęs ramumą. Tassa samathapubbaṅgamaṃ vipassanaṃ bhāvayato maggo sañjāyati.