Vienuoliai, liūtas, žvėrių karalius, iš ryto išlenda iš guolio. Išlindęs iš guolio, pasirąžo, pažiovauja. Pasirąžęs, pažiovavęs, apžiūri visas keturias [pasaulio] puses. Apžiūrėjęs visas keturias [pasaulio] puses, tris kartus suriaumoja liūto riaumojimą. Tris kartus suriaumojęs liūto riaumojimą, eina ieškoti grobio. Kodėl? [Jis galvoja]: „Kad tik pavojų kupinuose keliuose netyčia nesužaločiau mažų būtybių!“
„Liūtas“, vienuoliai, simbolizuoja Tathagatą, Arahantą, tobulai Nušvitusįjį. Tathagatos Dharmos dėstymas sambūriuose, vienuoliai, yra jo „liūto riaumojimas“.
Vienuoliai, yra šios dešimt Tathagatos galių, kurias turėdamas Tathagata užsitikrina bulių vadovo vietą, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, pasuka Brahmos ratą. Kokios dešimt? Štai, vienuoliai, Tathagata žino taip, kaip yra iš tikrųjų, įmanomą kaip įmanomą ir neįmanomą kaip neįmanomą. Ir tai, vienuoliai, kad Tathagata žino taip, kaip yra iš tikrųjų, įmanomą kaip įmanomą ir neįmanomą kaip neįmanomą, tai taip pat, vienuoliai, yra Tathagatos galia, turėdamas kurią Tathagata užsitikrina bulių vadovo vietą, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, pasuka Brahmos ratą.
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata praeityje, ateityje ir dabartyje apsiimtų veiksmų galimus rezultatus ir priežastingumą žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Tai taip pat, vienuoliai, yra… Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata žino taip, kaip yra iš tikrųjų, kelius, vedančius į visas [atgimimo] vietas. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata daugelio elementų, įvairių elementų pasaulį žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata įvairius būtybių palinkimus žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata kitų būtybių, kitų asmenų gebėjimų būvį ir potencialą žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata džhanų, išsivadavimų, susitelkimų ir pasiekimų taršą, gryninimą ir išejimą [iš jų] žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: vieną gimimą, du gimimus, tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų, daugybę vystymosi-nykimo erų „buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau štai ten; toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau čia“, Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų: „Šios gerbiamos būtybės blogo kūno elgesio, blogo kalbos elgesio, blogo proto elgesio, įžeidinėjančios tauriuosius, neteisingų pažiūrų, elgėsi vadovaudamosios neteisingomis pažiūromis. Jos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. O šios gerbiamos būtybės gero kūno elgesio, gero kalbos elgesio, gero proto elgesio, neįžeidinėjančios tauriųjų, teisingų pažiūrų, elgėsi vadovaudamosios teisingomis pažiūromis, jos po kūno žūties, po mirties atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje. Taip jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. Tai taip pat, vienuoliai, yra…
Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata panaikynęs „užkratus“, proto išlaisvinimą ir išsilaisvinimą išmintimi, kurie yra be „užkratų“, pats čia ir dabar tiesiogiai patirdamas pasiekia ir būna juose. Ir tai, vienuoliai, kad Tathagata, panaikynęs „užkratus“, proto išlaisvinimą ir išsilaisvinimą išmintimi, kurie yra be „užkratų“, pats čia ir dabar tiesiogiai patirdamas pasiekia ir būna juose, tai taip pat, vienuoliai, yra Tathagatos galia, kuria turėdamas Tathagata užsitikrina bulių vadovo vietą, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, pasuka Brahmos ratą.
Vienuoliai, šios yra dešimt Tathagatos galių, turėdamas kurias Tathagata užsitikrina bulių vadovo vietą, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, pasuka Brahmos ratą.

Sīhanādasuttaṃ Liūto riaumojimas (AN 10.I.iii.1)

‘‘Sīho , bhikkhave, migarājā Vienuoliai, liūtas, žvėrių karalius, sāyanhasamayaṃ āsayā nikkhamati. iš ryto išlenda iš guolio. Āsayā nikkhamitvā vijambhati. Išlindęs iš guolio pasirąžo, pažiovauja. Vijambhitvā Pasirąžęs, pažiovavęs, samantā catuddisaṃ [catuddisā (syā. ka.) a. ni. 6.64] anuviloketi. apžiūri visas keturias [pasaulio] puses. Samantā catuddisaṃ [catuddisā (syā. ka.) a. ni. 6.64] anuviloketvā Apžiūrėjęs visas keturias [pasaulio] puses, tikkhattuṃ sīhanādaṃ nadati. tris kartus suriaumoja liūto riaumojimą. Tikkhattuṃ sīhanādaṃ naditvā Tris kartus suriaumojęs liūto riaumojimą, gocarāya pakkamati. eina ieškoti grobio. Taṃ kissa hetu? Kodėl? ‘Māhaṃ khuddake pāṇe visamagate „Kad tik pavojų kupinuose keliuose mažų būtybių saṅghātaṃ āpādesi’nti! netyčia nesužaločiau!“
‘‘‘Sīho’ti, kho bhikkhave, tathāgatassetaṃ adhivacanaṃ „Liūtas“, vienuoliai, simbolizuoja Tathagatą, arahato sammāsambuddhassa. Arahantą, tobulai Nušvitusįjį. Yaṃ kho, bhikkhave, tathāgato parisāya dhammaṃ deseti, Vienuoliai, Tathagatos Dharmos dėstymas sambūriuose idamassa hoti sīhanādasmiṃ. yra jo „liūto riaumojimas“.
‘‘Dasayimāni , bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalāni, Vienuoliai, yra šios dešimt Tathagatos galių, yehi balehi samannāgato tathāgato turėdamas kurias Tathagata āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, užsitikrina bulių vadovo vietą, parisāsu sīhanādaṃ nadati, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, brahmacakkaṃ pavatteti. pasuka Brahmos ratą. Katamāni dasa? Kokios dešimt? Idha, bhikkhave, tathāgato Štai, vienuoliai,Tathagata Tathagata ṭhānañca ṭhānato įmanomą kaip įmanomą aṭṭhānañca aṭṭhānato ir neįmanomą kaip neįmanomą yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Yampi, bhikkhave, tathāgato Ir tai, vienuoliai, kad Tathagata, ṭhānañca ṭhānato įmanomą kaip įmanomą aṭṭhānañca aṭṭhānato ir neįmanomą kaip neįmanomą yathābhūtaṃ pajānāti, žino taip, kaip yra iš tikrųjų, idampi, bhikkhave, tai taip pat, vienuoliai, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yra Tathagatos galia, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato kuria turėdamas Tathagata āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, užsitikrina bulių vadovo vietą, parisāsu sīhanādaṃ nadati, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, brahmacakkaṃ pavatteti. pasuka Brahmos ratą. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata atītānāgatapaccuppannānaṃ kammasamādānānaṃ ṭhānaso hetuso vipākaṃ praeityje, ateityje ir dabartyje apsiimtų veiksmų galimus rezultatus ir priežastingumą yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Yampi, bhikkhave, tathāgato atītānāgatapaccuppannānaṃ kammasamādānānaṃ ṭhānaso hetuso vipākaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata sabbatthagāminiṃ paṭipadaṃ kelius, vedančius į visas [atgimimo] vietas,, yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip kaip yra iš tikrųjų. Yampi, bhikkhave, tathāgato sabbatthagāminiṃ paṭipadaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata anekadhātuṃ nānādhātuṃ lokaṃ [anekadhātunānādhātulokaṃ (sī. ka.)] daugelio elementų, įvairių elementų pasaulį yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip, koks jis yra iš tikrųjų. Yampi, bhikkhave, tathāgato anekadhātuṃ nānādhātuṃ lokaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti…pe… brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata sattānaṃ nānādhimuttikataṃ įvairius būtybių palinkimus yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Yampi, bhikkhave, tathāgato sattānaṃ nānādhimuttikataṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti…pe… brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata parasattānaṃ parapuggalānaṃ kitų būtybių, kitų asmenų indriyaparopariyattaṃ gebėjimų būvį ir potencialą yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Yampi, bhikkhave, tathāgato parasattānaṃ parapuggalānaṃ indriyaparopariyattaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti…pe… brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata Tathagata jhānavimokkhasamādhisamāpattīnaṃ džanų, išsivadavimų, susitelkimų ir pasiekimų saṃkilesaṃ vodānaṃ vuṭṭhānaṃ taršą, gryninimą ir išėjimą [iš jų] yathābhūtaṃ pajānāti. žino taip, kaip yra iš tikrųjų. Yampi…pe… pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti…pe… brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: ekampi jātiṃ dvepi jātiyo vieną gimimą, du gimimus, tissopi jātiyo catassopi jātiyo pañcapi jātiyo tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dasapi jātiyo vīsampi jātiyo tiṃsampi dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, jātiyo cattālīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, anekepi saṃvaṭṭakappe anekepi vivaṭṭakappe daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų anekepi saṃvaṭṭavivaṭṭakappe, daugybę vystymosi-nykimo erų ‘amutrāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo „buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, so tato cuto amutra udapādiṃ; ten miręs, atgimiau štai ten; tatrāpāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, so tato cuto idhūpapanno’ti, ten miręs, atgimiau čia“, iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų. Yampi bhikkhave, tathāgato anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – ekampi jātiṃ dvepi jātiyo…pe… iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti – jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų: ‘ime vata bhonto sattā „Šios gerbiamos būtybės kāyaduccaritena samannāgatā blogo kūno elgesio, vacīduccaritena samannāgatā blogo kalbos elgesio, manoduccaritena samannāgatā blogo proto elgesio, ariyānaṃ upavādakā įžeidinėjančios tauriuosius, micchādiṭṭhikā neteisingų pažiūrų, micchādiṭṭhikammasamādānā. elgėsi vadovaudamosios neteisingomis pažiūromis. Te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jos po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapannā. atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Ime vā pana bhonto sattā O šios gerbiamos būtybės kāyasucaritena samannāgatā gero kūno elgesio, vacīsucaritena samannāgatā gero kalbos elgesio, manosucaritena samannāgatā gero proto elgesio, ariyānaṃ anupavādakā neįžeidinėjančios tauriųjų, sammādiṭṭhikā teisingų pažiūrų, sammādiṭṭhikammasamādānā, elgėsi vadovaudamosios teisingomis pažiūromis, te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā jos po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapannā’ti. atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Taip jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate, mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, yathākammūpage satte pajānāti. jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. Yampi , bhikkhave, tathāgato dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena…pe… yathākammūpage satte pajānāti, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, tathāgato Ir vėlgi, vienuoliai, Tathagata āsavānaṃ khayā panaikynęs „užkratus“ anāsavaṃ cetovimuttiṃ paññāvimuttiṃ proto išlaisvinimą ir išsilaisvinimą išmintimi, kurie yra be ydingų polinkių, diṭṭheva dhamme sayaṃ pats čia ir dabar abhiññā sacchikatvā tiesiogiai patirdamas upasampajja viharati. pasiekia ir būna juose. Yampi, bhikkhave, tathāgato āsavānaṃ khayā anāsavaṃ cetovimuttiṃ paññāvimuttiṃ diṭṭheva dhamme sayaṃ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharati, idampi, bhikkhave, tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. ‘‘Imāni kho, bhikkhave, dasa tathāgatassa tathāgatabalāni, Vienuoliai, šios yra dešimt Tathagatos galių, yehi balehi samannāgato tathāgato turėdamas kurias Tathagata āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, užsitikrina bulių vadovo vietą, parisāsu sīhanādaṃ nadati, sambūriuose suriaumoja liūto riaumojimą, brahmacakkaṃ pavattetī’’ti. pasuka Brahmos ratą.

— Vienuoliai, yra sakoma, kad neįmanoma nurodyti nežinojimo pradinį tašką [sakant]: „Prieš tai nežinojimo nebuvo, o tada, vėliau, atsirado.” Bet vis dėl to įmanoma nurodyti, kad nežinojimas yra tam tikru būdu sąlygotas.

Vienuoliai, aš sakau, kad nežinojimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra nežinojimo maitinimas? Pasakytina: penkios kliūtys. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad penkios kliūtys turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra penkių kliūčių maitinimas? Pasakytina: trys blogi elgesiai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys blogi elgesiai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra trijų blogų elgesių maitinimas? Pasakytina: juslinių gebėjimų nesutvardymas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų nesutvardymas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra juslinių gebėjimų nesutvardymo maitinimas? Pasakytina: atidos ir aiškaus supratimo stoka. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atidos ir aiškaus supratimo stoka turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra atidos ir aiškaus supratimo stokos maitinimas? Pasakytina: nuodugnaus dėmėjimosi stoka. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnaus dėmėjimosis stoka turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi stokos maitinimas? Pasakytina: tikėjimo stoka. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimo stoka turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra tikėjimo stokos maitinimas? Pasakytina: geros Dharmos negirdėjimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos negirdėjimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra geros Dharmos negirdėjimo maitinimas? Pasakytina: nebendravimas su gerais žmonėmis.

Taip, vienuoliai, kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, jis pildo geros Dharmos negirdėjimą; kai geros Dharmos negirdėjimas yra pilnas, jis pildo tikėjimo stoką; kai tikėjimo stoka yra pilnas, jis pildo nuodugnaus dėmėjimosi stoką; kai nuodugnaus dėmėjimosi stoka yra pilnas, jis pildo atidos ir aiškaus supratimo stoką; kai atidos ir aiškaus supratimo stoka yra pilnas, jis pildo juslinių gebėjimų nesutvardymą; kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra pilnas, jis pildo trys blogus elgesius; kai trys blogi elgesiai yra pilni, jie pildo penkias kliūtis; kai penkios kliūtys yra pilnos, jos pildo nežinojimą. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo pildymas.

Vienuoliai, kai virš kalno dideliais lašais lyja lietus, bėgantis, tekantis žemyn vanduo pildo kalno papėdėje esančias įdubas. Tuomet kai kalno papėdėje esančios įdubos yra pilnos, jos pildo mažus tvenkinius; kai maži tvenkiniai yra pilni, jie pildo didelius tvenkinius, kai dideli tvenkiniai yra pilni jie pildo mažas upes, kai mažos upės yra pilnos, jos pildo dideles upes; kai didelės upės yra pilnos, jos pildo didį vandenyną. Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, jis pildo geros Dharmos negirdėjimą; kai geros Dharmos negirdėjimas yra pilnas, jis pildo tikėjimo stoką; kai tikėjimo stoka yra pilnas, jis pildo nuodugnaus dėmėjimosi stoką; kai nuodugnaus dėmėjimosi stoka yra pilnas, jis pildo atidos ir aiškaus supratimo stoką; kai atidos ir aiškaus supratimo stoka yra pilnas, jis pildo juslinių gebėjimų nesutvardymą; kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra pilnas, jis pildo trys blogus elgesius; kai trys blogi elgesiai yra pilni, jie pildo penkias kliūtis; kai penkios kliūtys yra pilnos, jos pildomo nežinojimą. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo pildymas.

Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad išsilaisvinimas išmintimi turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas? Pasakytina: septyni nušvitimo veiksniai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad septyni nušvitimo veiksniai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra septynių nušvitimo veiksnių maitinimas? Pasakytina: keturi pagrindai atidai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad keturi pagrindai atidai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra keturių pagrindų atidai maitinimas? Pasakytina: trys geri elgesiai. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys geri elgesiai turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra trijų gerų elgesių maitinimas? Pasakytina: juslinių gebėjimų sutvardymas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų sutvardymas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra juslinių gebėjimų sutvardymo maitinimas? Pasakytina: atida ir aiškus supratimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atida ir aiškus supratimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra atidos ir aiškaus supratimo maitinimas? Pasakytina: nuodugnus dėmėjimasis. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnus dėmėjimasis turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi maitinimas? Pasakytina: tikėjimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra tikėjimo maitinimas? Pasakytina: geros Dharmos girdėjimas. Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos girdėjimas turi maitinimą, nėra be maitinimo. Ir kas yra geros Dharmos girdėjimo maitinimas? Pasakytina: bendravimas su gerais žmonėmis.

Taipgi, vienuoliai, kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, jis pildo geros Dharmos girdėjimą; kai geros Dharmos girdėjimas yra pilnas, jis pildo tikėjimą; kai tikėjimas yra pilnas, jis pildo nuodugnų dėmėjimąsi; kai nuodugnus dėmėjimasis yra pilnas, jis pildo atidą ir aiškų supratimą; kai atida ir aiškus supratimas yra pilnas, jis pildo juslinių gebėjimų sutvardymą; kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra pilnas, jis pildo tris gerus elgesius; kai trys geri elgesiai yra pilni, jie pildo keturis pagrindus atidai; kai keturi pagrindai atidai yra pilni, jie pildo septynis nušvitimo veiksnius; kai septyni nušvitimo veiksniai yra pilni, jie pildo išsilaisvinimą išmintimi. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo pildymas.

Vienuoliai, kai virš kalno dideliais lašais … Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, jis pildo geros Dharmos girdėjimą; kai geros Dharmos girdėjimas yra pilnas, jis pildo tikėjimą; kai tikėjimas yra pilnas, jis pildo nuodugnų dėmėjimąsi; kai nuodugnus dėmėjimasis yra pilnas, jis pildo atidą ir aiškų supratimą; kai atida ir aiškus supratimas yra pilnas, jis pildo juslinių gebėjimų sutvardymą; kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra pilnas, jis pildo tris gerus elgesius; kai trys geri elgesiai yra pilni, jie pildo keturis pagrindus atidai; kai keturi pagrindai atidai yra pilni, jie pildo septynis nušvitimo veiksnius; kai septyni nušvitimo veiksniai yra pilni, jie pildo išsilaisvinimą išmintimi. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo pildymas.

Avijjāsuttaṃ (Nežinojimas, AN10.II.ii.1)

61. “Purimā[113], bhikkhave, koṭi na paññāyati avijjāya – Vienuoliai, neįmanoma nurodyti nežinojimo pradinį tašką, ‘ito pubbe avijjā nāhosi, “Prieš tai nežinojimo nebuvo, atha pacchā samabhavī’ti. o tada, vėliaiu, atsirado.” - Evañcetaṃ, bhikkhave, vuccati, taip, vienuoliai, sakoma. atha ca pana paññāyati – Bet vis dėl to įmanoma nurodyti, ‘idappaccayā avijjā’ti. kad nežinojimas yra tam tikru būdu sąlygotas.

“Avijjampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš sakau, kad nežinojimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro avijjāya? Ir kas yra nežinojimo maitinimas? ‘Pañca nīvaraṇā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: penkios kliūtys. Pañcapāhaṃ, bhikkhave, nīvaraṇe sāhāre vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad penkios kliūtys turi maitinimą, no anāhāre. nėra be maitinimo. Ko cāhāro pañcannaṃ nīvaraṇānaṃ? Ir kas yra penkių kliūčių maitinimas? ‘Tīṇi duccaritānī’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: trys blogi elgesiai. Tīṇipāhaṃ, bhikkhave, duccaritāni sāhārāni vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys blogi elgesiai turi maitinimą, no anāhārāni. nėra be maitinimo. Ko cāhāro tiṇṇaṃ duccaritānaṃ? Ir kas yra trijų blogų elgesių maitinimas? ‘Indriyaasaṃvaro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: juslinių gebėjimų nesutvardymas. Indriyaasaṃvarampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų nesutvardymas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro indriyaasaṃvarassa? Ir kas yra juslinių gebėjimų nesutvardymo maitinimas? ‘Asatāsampajañña’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: atidos ir aiškaus supratimo stoka. Asatāsampajaññampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atidos ir aiškaus supratimo stoka turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro asatāsampajaññassa? Ir kas yra atidos ir aiškaus supratimo stokos maitinimas? ‘Ayonisomanasikāro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: nuodugnaus dėmėjimosi stoka. Ayonisomanasikārampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnaus dėmėjimosis stoka turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro ayonisomanasikārassa? Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi stokos maitinimas? ‘Assaddhiya’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: tikėjimo stoka. Assaddhiyampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimo stoka turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro assaddhiyassa? Ir kas yra tikėjimo stokos maitinimas? ‘Asaddhammassavana’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: geros Dharmos negirdėjimas. Asaddhammassavanampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos negirdėjimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro asaddhammassavanassa? Ir kas yra geros Dharmos negirdėjimo maitinimas? ‘Asappurisasaṃsevo’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: nebendravimas su gerais žmonėmis.

“Iti kho, bhikkhave, Taip, vienuoliai, asappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, asaddhammassavanaṃ paripūreti, jis pildo geros Dharmos negirdėjimą, asaddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos negirdėjimas yra pilnas assaddhiyaṃ paripūreti, jis pildo tikėjimo stoką, assaddhiyaṃ paripūraṃ kai tikėjimo stoka yra pilnas ayonisomanasikāraṃ paripūreti, jis pildo nuodugnaus dėmėjimosi stoką, ayonisomanasikāro paripūro kai nuodugnaus dėmėjimosi stoka yra pilnas asatāsampajaññaṃ paripūreti, jis pildo atidos ir aiškaus supratimo stoką, asatāsampajaññaṃ paripūraṃ kai atidos ir aiškaus supratimo stoka yra pilnas indriyaasaṃvaraṃ [114] paripūreti, jis pildo juslinių gebėjimų nesutvardymą, indriyaasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra pilnas tīṇi duccaritāni paripūreti, jis pildo trys blogus elgesius, tīṇi duccaritāni paripūrāni kai trys blogi elgesiai yra pilni pañca nīvaraṇe paripūrenti, jie pildo penkias kliūtis, pañca nīvaraṇā paripūrā kai penkios kliūtys yra pilnos, avijjaṃ paripūrenti. jos pildo nežinojimą. Evametissā avijjāya āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo pildymas.

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kai uparipabbate thullaphusitake deve vassante ( ) [(galagalāyante) (sī.), (gaḷagaḷāyante) (syā.)] virš kalno dideliais lašais lyja lietus, taṃ udakaṃ yathāninnaṃ pavattamānaṃ bėgantis, tekantis žemyn vanduo pabbatakandarapadarasākhā paripūreti, pildo kalno papėdėje esančias įdubas, pabbatakandarapadarasākhā paripūrā [tuomet] kai kalno papėdėje esančios įdubos yra pilnos, kusobbhe [kussubbhe (sī.), kusubbhe (syā.), kusombhe (ka.) a. ni. 3.96] paripūrenti. jos pildo mažus tvenkinius. Kusobbhā paripūrā Kai maži tvenkiniai yra pilni, mahāsobbhe [mahāsombhe (ka.)] paripūrenti, jie pildo didelius tvenkinius, mahāsobbhā paripūrā kai dideli tvenkiniai yra pilni, kunnadiyo paripūrenti, jie pildo mažas upes, kunnadiyo paripūrā pripildytos kai mažos upės yra pilnos, mahānadiyo paripūrenti, jos pildo dideles upes, mahānadiyo paripūrā kai didelės upės yra pilnos, mahāsamuddaṃ sāgaraṃ paripūrenti; jos pildo didį vandenyną. evametassa mahāsamuddassa sāgarassa āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

“Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip asappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, asaddhammassavanaṃ paripūreti, jis pildo geros Dharmos negirdėjimą, asaddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos negirdėjimas yra pilnas, assaddhiyaṃ paripūreti, jis pildo tikėjimo stoką, assaddhiyaṃ paripūraṃ kai tikėjimo stoka yra pilnas, ayonisomanasikāraṃ paripūreti, jis pildo nuodugnaus dėmėjimosi stoką, ayonisomanasikāro paripūro kai nuodugnaus dėmėjimosi stoka yra pilnas, asatāsampajaññaṃ paripūreti, jis pildo atidos ir aiškaus supratimo stoką, asatāsampajaññaṃ paripūraṃ kai atidos ir aiškaus supratimo stoka yra pilnas, indriyaasaṃvaraṃ paripūreti, jis pildo juslinių gebėjimų nesutvardymą, indriyaasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų nesutvardymas yra pilnas, tīṇi duccaritāni paripūreti, jis pildo trys blogus elgesius, tīṇi duccaritāni paripūrāni kai trys blogi elgesiai yra pilni, pañca nīvaraṇe paripūrenti, jie pildo penkias kliūtis, pañca nīvaraṇā paripūrā kai penkios kliūtys yra pilnos, avijjaṃ paripūrenti. jos pildomo nežinojimą. Evametissā avijjāya āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra nežinojimo maitinimas ir toks jo pildymas.

“Vijjāvimuttimpāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad išsilaisvinimas išmintimi turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro vijjāvimuttiyā? Ir kas yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas? ‘Satta bojjhaṅgā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: septyni nušvitimo veiksniai. Sattapāhaṃ, bhikkhave, bojjhaṅge sāhāre vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad septyni nušvitimo veiksniai turi maitinimą, no anāhāre. nėra be maitinimo. Ko cāhāro sattannaṃ bojjhaṅgānaṃ? Ir kas yra septyniui nušvitimo veiksnių maitinimas? ‘Cattāro satipaṭṭhānā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: keturi pagrindai atidai. Cattāropāhaṃ, bhikkhave, satipaṭṭhāne sāhāre vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad keturi pagrindai atidai turi maitinimą, no anāhāre. nėra be maitinimo. Ko cāhāro catunnaṃ satipaṭṭhānānaṃ? Ir kas yra keturių pagrindų atidai maitinimas? ‘Tīṇi sucaritānī’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: trys geri elgesiai. Tīṇipāhaṃ, bhikkhave, sucaritāni sāhārāni vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad trys geri elgesiai turi maitinimą, no anāhārāni. nėra be maitinimo. Ko cāhāro tiṇṇaṃ sucaritānaṃ? Ir kas yra trijų gerų elgesių maitinimas? ‘Indriyasaṃvaro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: juslinių gebėjimų sutvardymas. Indriyasaṃvarampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad juslinių gebėjimų sutvardymas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro indriyasaṃvarassa? Ir kas yra juslinių gebėjimų sutvardymo maitinimas? ‘Satisampajañña’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: atida ir aiškaus supratimas. Satisampajaññampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad atida ir aiškaus supratimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro satisampajaññassa? Ir kas yra atidos ir aiškaus supratimo maitinimas? ‘Yonisomanasikāro’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: nuodugnus dėmėjimasis. Yonisomanasikārampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad nuodugnus dėmėjimasis turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro yonisomanasikārassa? Ir kas yra nuodugnaus dėmėjimosi maitinimas? ‘Saddhā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: tikėjimas. Saddhampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad tikėjimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro saddhāya? Ir kas yra tikėjimo maitinimas? ‘Saddhammassavana’ntissa vacanīyaṃ. Pasakytina: geros Dharmos girdėjimas. Saddhammassavanampāhaṃ, bhikkhave, sāhāraṃ vadāmi, Vienuoliai, aš taip pat sakau, kad geros Dharmos girdėjimas turi maitinimą, no anāhāraṃ. nėra be maitinimo. Ko cāhāro saddhammassavanassa? Ir kas yra geros Dharmos girdėjimo maitinimas? ‘Sappurisasaṃsevo’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina: bendravimas su gerais žmonėmis.

“Iti kho, bhikkhave, Taipgi, vienuoliai, sappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, saddhammassavanaṃ paripūreti, jis pildo geros Dharmos girdėjimą, saddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos girdėjimas yra pilnas, saddhaṃ paripūreti, jis pildo tikėjimą, saddhā paripūrā kai tikėjimas yra pilnas, yonisomanasikāraṃ paripūreti, jis pildo nuodugnų dėmėjimąsi, yonisomanasikāro paripūro kai nuodugnus dėmėjimasis yra pilnas, satisampajaññaṃ paripūreti, jis pildo atidą ir aiškų supratimą, satisampajaññaṃ paripūraṃ kai atida ir aiškus supratimas yra pilnas, indriyasaṃvaraṃ paripūreti, jis pildo juslinių gebėjimų sutvardymą, indriyasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra pilnas, tīṇi sucaritāni paripūreti, jis pildo tris gerus elgesius, tīṇi sucaritāni paripūrāni kai trys geri elgesiai yra pilni, cattāro satipaṭṭhāne paripūrenti, jie pildo keturis pagrindus atidai, cattāro satipaṭṭhānā paripūrā kai keturi pagrindai atidai yra pilni, satta bojjhaṅge paripūrenti, jie pildo septynis nušvitimo veiksnius, satta bojjhaṅgā paripūrā kai septyni nušvitimo veiksniai yra pilni, vijjāvimuttiṃ paripūrenti; jie pildo išsilaisvinimą išmintimi; evametissā vijjāvimuttiyā āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo pildymas.

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kai uparipabbate thullaphusitake deve vassante virš kalno dideliais lašais lyja lietus, taṃ udakaṃ yathāninnaṃ pavattamānaṃ bėgantis, tekantis žemyn vanduo pabbatakandarapadarasākhā paripūreti, pildo kalno papėdėje esančias įdubas, pabbatakandarapadarasākhā paripūrā [tuomet] kai kalno papėdėje esančios įdubos yra pilnos kusobbhe paripūrenti. jos pildo mažus tvenkinius. Kusobbhā paripūrā Kai maži tvenkiniai yra pilni mahāsobbhe paripūrenti, jie pildo didelius tvenkinius, mahāsobbhā paripūrā kai dideli tvenkiniai yra pilni kunnadiyo paripūrenti, jie pildo mažas upes, kunnadiyo paripūrā pripildytos kai mažos upės yra pilnos mahānadiyo paripūrenti, jos pildo dideles upes, mahānadiyo paripūrā kai didelės upės yra pilnos mahāsamuddaṃ [116] sāgaraṃ paripūrenti; jos pildo didį vandenyną; evametassa mahāsamuddassa sāgarassa āhāro hoti, evañca pāripūri. Štai toks yra didžio vandenyno maitinimas ir toks jo pildymas.

“Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip, sappurisasaṃsevo paripūro kai nebendravimas su gerais žmonėmis yra pilnas, saddhammassavanaṃ paripūreti, jis pildo geros Dharmos girdėjimą, saddhammassavanaṃ paripūraṃ kai geros Dharmos girdėjimas yra pilnas, saddhaṃ paripūreti, jis pildo tikėjimą, saddhā paripūrā kai tikėjimas yra pilnas, yonisomanasikāraṃ paripūreti, jis pildo nuodugnų dėmėjimąsi yonisomanasikāro paripūro kai nuodugnus dėmėjimasis yra pilnas, satisampajaññaṃ paripūreti, jis pildo atidą ir aiškų supratimą, satisampajaññaṃ paripūraṃ kai atida ir aiškus supratimas yra pilnas, indriyasaṃvaraṃ paripūreti, jis pildo juslinių gebėjimų sutvardymą, indriyasaṃvaro paripūro kai juslinių gebėjimų sutvardymas yra pilnas, tīṇi sucaritāni paripūreti, jis pildo tris gerus elgesius, tīṇi sucaritāni paripūrāni kai trys geri elgesiai yra pilni, cattāro satipaṭṭhāne paripūrenti, jie pildo keturis pagrindus atidai, cattāro satipaṭṭhānā paripūrā kai keturi pagrindai atidai yra pilni, satta bojjhaṅge paripūrenti, jie pildo septynis nušvitimo veiksnius, satta bojjhaṅgā paripūrā kai septyni nušvitimo veiksniai yra pilni, vijjāvimuttiṃ paripūrenti; jie pildo išsilaisvinimą išmintimi; evametissā vijjāvimuttiyā āhāro hoti, evañca pāripūrī”ti. Štai toks yra išsilaisvinimo išmintimi maitinimas ir toks jo pildymas.

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių sangha užsuko į Kalamų miestelį Kėsamuta. Ir užgirdo gi Kėsamutos Kalamai, esą užsuko į Kėsamutą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį gyvenimą Sakjų šeimoje. Apie tą gi Gotamą yra pasklidusi tokia gera byla: šis Palaimintasis yra arahatas, tobulai nušvitęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių dresuotojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dharmos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, [moko] prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.” Nagi šaunu tokius arahatus matyti.

Tada gi Kėsamutos Kalamai nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję, vieni atsisėdo iš šono pagerbę Palaimintąjį [nusilenkiant], kiti [pirmą] apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais, o apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono, vieni atsisėdo iš šono pasveikinę Palaimintąjį suglaustais delnais, kiti atsisėdo iš šono paskelbę savo vardą ir gentį, o dar kiti atsisėdo iš šono tylėdami. Sėdėdami iš šono gi tie Kėsamutos Kalamai taip pasakė Palaimintajam:

–Garbusis, ateina į Kėsamutą vieni atsiskyrėliai ir brahmanai. Jie aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. Tuomet, Garbusis, ateina į Kėsamutą kiti atsiskyrėliai ir brahmanai. Jie taip pat aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. Dėl jų, Garbusis, mus ima abejonės, nesame tikri, kuris iš šių garbingų atsiskyrėlių ir brahmanų kalba tiesą, o kuris melą.
–Tikrai Kalamai, jums dera abejoti, dera būti netikriems, netikrumas jums kilo dėl abejotino dalyko.
Kalamai, sekite [mokymus] ne dėl apreiškimo, ne dėl mokytojų grandinės, ne dėl nuogirdų, ne dėl raštų rinkinių, ne dėl išmąstymo, ne dėl logikos, ne dėl priežasčių apgalvojimo, ne dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, ne dėl [mokytojo] gabumų, ne dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite: „Šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą”, tuomet, Kalamai, atmeskite [jas].

Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla godumas, jis kyla į naudą ar į žalą?
–Į žalą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas gobšus žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta godumo, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, kai viduje kyla neapykanta, ji kyla į naudą ar į žalą?
–Į žalą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas supykęs žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta neapykantos, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla klydimas, jis kyla į naudą ar į žalą?
–Į žalą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas klystantis žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta klydimo, ir atima gyvybę, ir vagia ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, šios būsenos yra doros ar nedoros?
–Nedoros, Gerbiamasis.
–Smerktinos ar nepriekaištingos?
–Smerktinos, Gerbiamasis.
–Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?
–Išmintingųjų peikiamos, Garbusis.
–Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša žalą ir skausmą, ar ne? Kaip jums atrodo?
–Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša žalą ir skausmą. Taip mums atrodo.
–Taigi, Kalamai, kai mes pasakėme, „Kalamai, sekite [mokymus] ne dėl apreiškimo, ne dėl mokytojų grandinės, ne dėl nuogirdų, ne dėl raštų rinkinių, ne dėl išmąstymo, ne dėl logikos, ne dėl priežasčių apgalvojimo, ne dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, ne dėl [mokytojo] gabumų, ne dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite: „Šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą”, tuomet, Kalamai, atmeskite [jas]”, tai buvo pasakyta dėl to.

Kalamai, sekite [mokymus] ne dėl apreiškimo, ne dėl mokytojų grandinės, ne dėl nuogirdų, ne dėl raštų rinkinių, ne dėl išmąstymo, ne dėl logikos, ne dėl priežasčių apgalvojimo, ne dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, ne dėl [mokytojo] gabumų, ne dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite: „Šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę”, tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose].
Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla dosnumas, jis kyla į naudą ar į žalą?” –Į naudą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas dosnus žmogus, kurio širdis nėra apimta, užvaldyta godumo, nei gyvybę atima, nei vagia, nei svetimauja, nei meluoja, nei kitus ragina taip elgtis. Tai jam ilgą laiką neš naudą ir laimę.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla geraširdingumas… kai žmogaus viduje kyla išmintis… neš naudą ir laimę.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, šios būsenos yra doros ar nedoros?
–Doros, Gerbiamasis.
–Smerktinos ar nepriekaištingos?
–Nepriekaištingos, Gerbiamasis.
–Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?
–Išmintingųjų giriamos, Garbusis.
–Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša naudą ir laimę, ar ne? Kaip jums atrodo?
–Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša naudą ir laimę. Taip mums atrodo.
–Taigi, Kalamai, kai mes pasakėme, „Kalamai, sekite [mokymus] ne dėl apreiškimo, ne dėl mokytojų grandinės, ne dėl nuogirdų, ne dėl raštų rinkinių, ne dėl išmąstymo, ne dėl logikos, ne dėl priežasčių apgalvojimo, ne dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, ne dėl [mokytojo] gabumų, ne dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite: „Šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę”, tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose]”, tai buvo pasakyta dėl to.

O kai, Kalamai, tauriųjų mokinį paliko godulys, paliko piktanoriškumas, kai jis yra nesumišęs, aiškiai suprantantis ir atidus, jis gyvena paskleidęs geronoriškumo protą viena kryptimi, taip pat ir antra, trečia, ketvirta, tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, jis gyvena paskleidęs per visą pasaulį geronoriškumo protą, didį, išplitusį, nepamatuojamą, be neapykantos, be piktanoriškumo. Jis gyvena paskleidęs atjautos protą… Jis gyvena paskleidęs prijaučiančio džiaugsmo protą… Jis gyvena paskleidęs pusiausvirumo protą… taip pat ir antra, trečia, ketvirta, tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, jis gyvena paskleidęs per visą pasaulį pusiausvirumo protą, didį, išplitusį, nepamatuojamą, be neapykantos, be piktanoriškumo.

O kai, Kalamai, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas, jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų.

1. „Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
2. „Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos būti laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
   
3. „Sakykime [bloga] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. Aš gi niekam net nelinkiu blogo, [tad] iš kur man kiltų kančia, kai nesu bloga darantis?” Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
   
4. „Sakykime [bloga] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
   Kai, Kalamai, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas, jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.

–Taip ir yra, Garbusis, taip ir yra, Gerai Žengęs.

Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis! Lygiai kaip, Garbusis, apverstą patsato atgal, ar atskleidžia paslėptą, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Palaimintasis daugeliu būdų paaiškino Dhammą. Garbusis, mes priimame prieglobstį Palaimintajame, Dharmoje ir vienuolių Sanghoje. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mus pasauliečiais pasekėjais priėmusiais prieglobstį visam gyvenimui.

Lietuvių Pali -Lietuvių

66. evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: — ekaṃ samayaṃ bhagavā kosalesu cārikaṃ caramāno vieną kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ kartu su didžiule vienuolių sangha yena kesamuttaṃ nāma kālāmānaṃ nigamo tadavasari. užsuko į Kalamų miestelį Kėsamuta. assosuṃ kho kesamuttiyā kālāmā — Ir užgirdo gi Kėsamutos Kalamai, “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito kesamuttaṃ anuppatto. esą užsuko į Kėsamutą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą. taṃ kho pana bhavantaṃ gotamaṃ evaṃ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato — Apie tą gi Gotamą yra pasklidusi tokia gera byla: iti’pi so bhagavā šis Palaimintasis yra arahaṃ sammāsambuddho arahatas, tobulai nušvitęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių dresuotojas, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā. nušvitęs, palaimintas. So imaṃ lokaṃ sadevakaṃ samārakaṃ sabrahmakaṃ sassamaṇabrāhmaṇiṃ pajaṃ sadevamanussaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėm, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. So dhammaṃ deseti Jis moko Dharmos, ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, sātthaṃ sabyañjanaṃ [moko] prasmingai, tinkama kalba, kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ pakāseti. parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.” Sādhu kho pana tathārūpānaṃ arahataṃ dassanaṃ hotī”ti. Nagi šaunu tokius arahatus pamatyti.

atha kho kesamuttiyā kālāmā yena bhagavā tenupasaṅkamiṃsu; Tada gi Kėsamutos Kalamai nuėjo pas Palaimintąjį. upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, Atėję, vieni atsisėdo iš šono pagerbę Palaimintąjį [nusilenkiant], appekacce bhagavatā saddhiṃ sammodiṃsu, sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, kiti [pirmą] apsikeitė su Palaimitnuoju mandagiais sveikinimais, o apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono, appekacce yena bhagavā tenañjaliṃ paṇāmetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, kiti atsisėdo iš šono pasveikinę Palaimintąjį suglaustais delnais, appekacce nāmagottaṃ sāvetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, kiti atsisėdo iš šono paskelbę savo vardą ir gentį, appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṃ nisīdiṃsu. o dar kiti atsisėdo iš šono tylėdami. ekamantaṃ nisinnā kho te kesamuttiyā kālāmā bhagavantaṃ etadavocuṃ — Sėdėdami iš šono gi tie Kėsamutos Kalamai taip pasakė Palaimintajam:

“santi, bhante, eke samaṇabrāhmaṇā kesamuttaṃ āgacchanti. “Garbusis, ateina į Kėsamutą vieni atsiskyrėliai ir brahmanai. te sakaṃyeva vādaṃ dīpenti jotenti, Jie aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, parappavādaṃ pana khuṃsenti vambhenti paribhavanti omakkhiṃ karonti. o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. apare pi, bhante, eke samaṇabrāhmaṇā kesamuttaṃ āgacchanti. Tuomet, Gerbusis, ateina į Kėsamutą kiti atsiskyrėliai ir brahmanai. te pi sakaṃ yeva vādaṃ dīpenti jotenti, Jie taip pat aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, parappavādaṃ pana khuṃsenti vambhenti paribhavanti omakkhiṃ karonti. o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. tesaṃ no, bhante, amhākaṃ hot’ eva kaṅkhā hoti vicikicchā — Dėl jų, Garbusis, mus ima abejonės, nesame tikri, ‘ko su nāma imesaṃ bhavataṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ saccaṃ āha, ko musā’”ti? kuris iš šių garbingų atsiskyrėlių ir brahmanų kalba tiesą, o kuris melą.” “alañ hi vo, kālāmā, kaṅkhituṃ alaṃ vicikicchituṃ. “Tikrai Kalamai, jums dera abejoti, dera būti netikriems, kaṅkhanīy’ eva pana vo ṭhāne vicikicchā uppannā”. Netikrumas jums kilo dėl abejotino dalyko.

“etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññugarahitā, šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattantī’”ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą, atha tumhe, kālāmā, pajaheyyātha. tuomet, Kalamai, atmeskite [jas].

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, Kaip manote, Kalamai, lobho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai godumas kyla žmogaus viduje, jis kyla į naudą ar į žalą?

“ahitāya, bhante”. “Į žalą, Garbusis.”

“luddho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo Be to, Kalamai, tas gobšus žmogus, lobhena abhibhūto pariyādinnacitto kurio širdis yra apimta, užvaldyta godumo, pāṇam pi hanati, adinnam pi ādiyati, ir atima gyvybę, ir vagia paradāram pi gacchati, musā pi bhaṇati, ir svetimauja, ir meluoja, param pi tathattāya samādapeti, ir kitus ragina taip pat elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ ahitāya dukkhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.”

“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, doso purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai neapykanta kyla žmogaus viduje, ji kyla į naudą ar į žalą?”

“ahitāya, bhante”. “Į žalą, Garbusis.”

“duṭṭho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo “Be to, Kalamai, tas supykęs žmogus, dosena abhibhūto pariyādinnacitto kurio širdis yra apimta, užvaldyta neapykantos, pāṇam pi hanati, adinnam pi ādiyati, ir atima gyvybę, ir vagia paradāram pi gacchati, musā pi bhaṇati, ir svetimauja, ir meluoja, param pi tathattāya samādapeti, ir kitus ragina taip pat elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ ahitāya dukkhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.”

“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, moho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai klydimas kyla žmogaus viduje, ji kyla į naudą ar į žalą?”

“ahitāya, bhante”. “Į žalą, Garbusis.”

“mūḷho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo “Be to, Kalamai, tas klystantis žmogus, mohena abhibhūto pariyādinnacitto kurio širdis yra apimta, užvaldyta klydimo, pāṇam pi hanati, adinnam pi ādiyati, ir atima gyvybę, ir vagia paradāram pi gacchati, musā pi bhaṇati, ir svetimauja, ir meluoja, param pi tathattāya samādapeti, ir kitus ragina taip pat elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ ahitāya dukkhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.”

“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, ime dhammā kusalā vā akusalā vā”ti? šios būsenos yra doros ar nedoros?”

“akusalā, bhante”. “Nedoros, Gerbiamasis.”

“sāvajjā vā anavajjā vā”ti? “Smerktinos ar nepriekaištingos?”

“sāvajjā, bhante”. “Smerktinos, Gerbiamasis.”

“viññugarahitā vā viññuppasatthā vā”ti? “Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?”

“viññugarahitā, bhante”. “Išmintingųjų peikiamos, Garbusis.”

“samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattanti, no vā? “Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša žalą ir skausmą, ar ne? kathaṃ vā ettha hotī”ti? Kaip jums atrodo?”

“samattā, bhante, samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattantīti. “Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša žalą ir skausmą. evaṃ no ettha hotī”ti. Taip mums atrodo.”

“iti kho, kālāmā, “Taigi, Kalamai, yaṃ taṃ avocumhā— kai mes pasakėme, “etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, “Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññugarahitā, šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattantī’”ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą, atha tumhe, kālāmā, pajaheyyāthā’ti. tuomet, Kalamai, atmeskite [jas],” iti yaṃ taṃ vuttaṃ, idam etaṃ paṭicca vuttaṃ. tai buvo pasakyta dėl to.

“etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saṃvattantī’ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę, atha tumhe, kālāmā, upasampajja vihareyyātha. tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose].

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, Kaip manote, Kalamai, alobho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai dosnumas kyla žmogaus viduje, ji kyla į naudą ar į žalą?”

“hitāya, bhante”. “Į naudą, Garbusis.”

“aluddho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo Be to, Kalamai, tas dosnus žmogus, lobhena anabhibhūto apariyādinnacitto kurio širdis nėra apimta, užvaldyta godumo, neva pāṇaṃ hanati, na adinnaṃ ādiyati, nei atima gyvybės, nei vagia na paradāraṃ gacchati, na musā bhaṇati, nei svetimauja, nei meluoja, na parampi tathattāya samādapeti, nei kitus ragina taip elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ hitāya sukhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką neš naudą ir laimę.”

“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, adoso purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati … pe … kai geraširdingumas kyla žmogaus viduje… amoho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati … pe … kai išmintis kyla žmogaus viduje… hitāya sukhāyā”ti. neš naudą ir laimę.

“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”

“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, ime dhammā kusalā vā akusalā vā”ti? šios būsenos yra doros ar nedoros?”

“kusalā, bhante”. “Doros, Gerbiamasis.”

“sāvajjā vā anavajjā vā”ti? “Smerktinos ar nepriekaištingos?”

“anavajjā, bhante”. “Nepriekaištingos, Gerbiamasis.”

“viññugarahitā vā viññuppasatthā vā”ti? “Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?”

“viññuppasatthā, bhante”. “Išmintingųjų giriamos, Garbusis.”

“samattā samādinnā hitāya sukhāya saṃvattanti, no vā? “Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša naudą ir laimę, ar ne? kathaṃ vā ettha hotī”ti? Kaip jums atrodo?”

“samattā, bhante, samādinnā hitāya sukhāya saṃvattantīti. “Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša naudą ir laimę. evaṃ no ettha hotī”ti. Taip mums atrodo.”

“iti kho, kālāmā, “Taigi, Kalamai, yaṃ taṃ avocumhā— kai mes pasakėme, “etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, “Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saṃvattantī’ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę, atha tumhe, kālāmā, upasampajja vihareyyāthā’ti. tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose].” iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ. tai buvo pasakyta dėl to.

“sa kho so, kālāmā, ariyasāvako O kai, Kalamai, tauriųjų mokinį evaṃ vigatābhijjho vigatabyāpādo paliko godulys, paliko piktanoriškumas, asammūḷho sampajāno patissato kai jis yra nesumišęs, aiškiai suprantantis ir atidus, mettāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, jis gyvena paskleidęs geronoriškumo protą viena kryptimi, tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ, taip pat ir antra, trečia, ketvirta iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, sabbāvantaṃ lokaṃ mettāsahagatena cetasā per visą pasaulį geronoriškumo protą, vipulena mahaggatena appamāṇena didį, išplitusį, nepamatuojamą, averena abyāpajjhena pharitvā viharati. be neapykantos, be piktanoriškumo paskleidęs gyvena. karuṇāsahagatena cetasā … pe … Jis gyvena paskleidęs gailestingumo protą… muditāsahagatena cetasā … pe … Jis gyvena paskleidęs prijaučiančio džiaugsmo protą… upekkhāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, Jis gyvena paskleidęs pusiausvirumo protą… tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ, taip pat ir antra, trečia, ketvirta iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, sabbāvantaṃ lokaṃ upekkhāsahagatena cetasā per visą pasaulį pusiausvirumo protą vipulena mahaggatena appamāṇena didį, išplitusį, nepamatuojamą averena abyāpajjhena pharitvā viharati. be neapykantos, be piktanoriškumo paskleidęs gyvena.

“sa kho so, kālāmā, ariyasāvako O kai, Kalamai, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme cattāro assāsā adhigatā honti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų. ‘sace kho pana atthi paro loko, atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, athāhaṃ kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjissāmī’ti, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” ayam assa paṭhamo assāso adhigato hoti. Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“‘sace kho pana natthi paro loko, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, athāhaṃ diṭṭheva dhamme averaṃ abyāpajjhaṃ anīghaṃ sukhiṃ attānaṃ pariharāmī’ti, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos būti laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” ayam assa dutiyo assāso adhigato hoti. Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“‘sace kho pana karoto karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. na kho panāhaṃ kassa ci pāpaṃ cetemi. Aš gi niekam net nelinkiu blogo. akarontaṃ kho pana maṃ pāpakammaṃ kuto dukkhaṃ phusissatī’ti, Iš kur man kiltų kančia kai nesu bloga darantis?” ayam assa tatiyo assāso adhigato hoti. Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“‘sace kho pana karoto na karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. athāhaṃ ubhayen’ eva visuddhaṃ attānaṃ samanupassāmī’ti, Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” ayam assa catuttho assāso adhigato hoti. Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“sa kho so, kālāmā, ariyasāvako Kai, Kalamai, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme ime cattāro assāsā adhigatā hontī”ti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.

“evam etaṃ, bhagavā, evam etaṃ, sugata! “Taip ir yra, Garbusis, taip ir yra, Gerai Žengęs.”

“sa kho so, bhante, ariyasāvako “Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme cattāro assāsā adhigatā honti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų. ‘sace kho pana atthi paro loko, atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai athāhaṃ kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjissāmī’ti, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” ayam assa paṭhamo assāso adhigato hoti. Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“‘sace kho pana natthi paro loko, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, athāhaṃ diṭṭheva dhamme averaṃ abyāpajjhaṃ anīghaṃ sukhiṃ attānaṃ pariharāmī’ti, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos, kad būčiau laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” ayamassa dutiyo assāso adhigato hoti. Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“‘sace kho pana karoto karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. na kho panāhaṃ kassa ci pāpaṃ cetemi. Aš gi niekam net nelinkiu blogo. akarontaṃ kho pana maṃ pāpakammaṃ kuto dukkhaṃ phusissatī’ti, Iš kur man kiltų kančia kai nesu bloga darantis?” ayam assa tatiyo assāso adhigato hoti. Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“‘sace kho pana karoto na karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. athāhaṃ ubhayen’ eva visuddhaṃ attānaṃ samanupassāmī’ti, Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” ayam assa catuttho assāso adhigato hoti. Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.

“sa kho so, bhante, ariyasāvako Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme ime cattāro assāsā adhigatā honti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.

“Abhikkantaṃ, bhante, abhikkantaṃ, bhante Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis. Seyyathāpi, bhante, nikkujjitaṃ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṃ vā vivareyya, Tai lyg, Garbusis, tai kas buvo apversta jis būtų atstatęs atgal, ar tai kas buvo paslėpta jis būtų atskleidęs, mūḷhassa vā maggaṃ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṃ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs aliejinę lempą tam, kad tas kas turi akis pamatytų formas, evamevaṃ, bhante, bhagavatā anekapariyāyena dhammo pakāsito. lygiai taip, Garbusis, Palaimintasis daugeliais būdais padarė Dharmą aiškia. ete mayaṃ, bhante, bhagavantaṃ saraṇaṃ gacchāma dhammañca bhikkhusaṅghañca. Garbusis, mes priimame prieglobstį Palaimintajame, Dharmoje ir vienuolių Sanghoje. upāsake no, bhante, bhagavā dhāretu ajjatagge pāṇupete saraṇaṃ gate”ti. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mus pasauliečiais pasekėjais priėmusiais prieglobstį visam gyvenimui.”

Taip aš girdėjau: vieną kartą gerbiamas Ananda buvo apsistojęs Kosambhėje Ghositos vienuolyne. Tada gi gerbiamas Ananda kreipėsi į vienuolius:

－Draugai vienuoliai!

－Drauge! － tie gi vienuoliai atsakė gerbiamam Anandai.

Gerbiamas Ananda štai ką pasakė:

－Draugai, bet kas iš vienuolių mano akivaizdoje pasisakęs esą pasiekę Arahantystę, [padarė tai] vienu ar kitu iš šių keturių būdų.

Kokių keturių? Štai, draugai, vienuolis pirmą išugdo ramumą, po to ugdo įžvalgą. Išugdžius ramumą, įžvalgą beugdant, jam gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

Ir vėlgi, draugai, vienuolis pirmą išugdo įžvalgą, po to ugdo ramumą. Išvysčius ramumą, įžvalgą beugdant, jam gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

Ir vėlgi, draugai, vienuolis ugdo ramumą ir įžvalgą sykiu. Jam beugdant ramumą ir įžvalgą sykiu, gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, atsikratoma saitų, pašalinamos ydos..

Ir vėlgi, draugai, vienuolio protas yra apimtas sumišimo dėl Dharmos. Ateina toks laikas, kai tas protas nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Jam gimsta kelias. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

Draugai, bet kas iš vienuolių mano akivaizdoje pasisakęs esą pasiekę Arahantystę, [padarė tai] vienu ar kitu iš šių keturių būdų.

Yuganaddhasuttaṃ (Sykiu, AN 4.IV.ii.10)

170 . Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ āyasmā ānando vieną kartą gerbiamas Ananda buvo apsistojęs kosambiyaṃ viharati ghositārāme. Kosambhėje Ghositos vienuolyne. Tatra kho āyasmā ānando bhikkhū āmantesi – Tada gi gerbiamas Ananda kreipėsi į vienuolius: ‘‘āvuso bhikkhave’’ti. „Draugai vienuoliai!“ ‘‘Āvuso’’ti kho te bhikkhū āyasmato ānandassa paccassosuṃ. „Drauge!“, tie gi vienuoliai atsakė gerbiamam Anandai. Āyasmā ānando etadavoca – Gerbiamas Ananda pasakė štai ką: ‘‘Yo hi koci, āvuso, bhikkhu vā bhikkhunī vā „Draugai, bet koks vienuolis ar vienuolė, mama santike arahattappattiṃ byākaroti, kuris mano akivaizdoje pasisakė pasiekęs Arahantystę, sabbo so catūhi maggehi, etesaṃ vā aññatarena. [tai padarė] šiais keturiais būdais, vienu ar kitu.

‘‘Katamehi catūhi? Kuriais keturiais? Idha, āvuso, bhikkhu samathapubbaṅgamaṃ vipassanaṃ bhāveti. Štai, draugai, vienuolis ugdo įžvalgą pirmiau išugdęs ramumą. Tassa samathapubbaṅgamaṃ vipassanaṃ bhāvayato maggo sañjāyati. Jam beugdant įžvalgą, pirmiau išugdžius ramumą, gimsta kelias. So taṃ maggaṃ āsevati bhāveti bahulīkaroti. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Tassa taṃ maggaṃ āsevato bhāvayato bahulīkaroto Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, saṃyojanāni pahīyanti, anusayā byantīhonti. atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

‘‘Puna caparaṃ, āvuso, Ir vėlgi, draugai, bhikkhu vipassanāpubbaṅgamaṃ samathaṃ bhāveti. vienuolis ugdo ramumą, pirmiau išvystęs įžvalgą. Tassa vipassanāpubbaṅgamaṃ samathaṃ bhāvayato maggo sañjāyati. Jam beugdant ramumą, pirmiau išugdžius įžvalgą, gimsta kelias. So taṃ maggaṃ āsevati bhāveti bahulīkaroti. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Tassa taṃ maggaṃ āsevato bhāvayato bahulīkaroto Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, saṃyojanāni pahīyanti, anusayā byantīhonti. atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

‘‘Puna caparaṃ, āvuso, Ir vėlgi, draugai, bhikkhu samathavipassanaṃ yuganaddhaṃ bhāveti. vienuolis ugdo ramumą ir įžvalgą sykiu. Tassa samathavipassanaṃ yuganaddhaṃ bhāvayato maggo sañjāyati. Jam beugdant ramumą ir įžvalgą sykiu gimsta kelias. So taṃ maggaṃ āsevati bhāveti bahulīkaroti. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Tassa taṃ maggaṃ āsevato bhāvayato bahulīkaroto Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, saṃyojanāni pahīyanti, anusayā byantīhonti. atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

‘‘Puna caparaṃ, āvuso, Ir vėlgi, draugai, bhikkhuno dhammuddhaccaviggahitaṃ mānasaṃ hoti. vienuolio protas yra apimtas sumišimo dėl Dhammos. Hoti so, āvuso, samayo Ateina, draugai toks laikas, yaṃ taṃ cittaṃ ajjhattameva santiṭṭhati sannisīdati ekodi hoti samādhiyati. kai tas protas nusistovi, nurimsta, susikaupia, sukelia susitelkimą. Tassa maggo sañjāyati. Jam gimsta kelias. So taṃ maggaṃ āsevati bhāveti bahulīkaroti. Jis tą kelią vis kartoja, ugdo, puoselėja. Tassa taṃ maggaṃ āsevato bhāvayato bahulīkaroto Kai jis tą kelią vėl ir vėl kartoja, ugdo, puoselėja, saṃyojanāni pahīyanti, anusayā byantīhonti. atsikratoma saitų, pašalinamos ydos.

‘‘Yo hi koci, āvuso, bhikkhu vā bhikkhunī vā „Draugai, bet koks vienuolis ar vienuolė, mama santike arahattappattiṃ byākaroti, kuris mano akivaizdoje pasisakė pasiekęs Arahantystę, sabbo so catūhi maggehi, etesaṃ vā aññatarena’’ti . [tai padarė] šiais keturiais būdais, vienu ar kitu.“

Vienuoliai, pasižymintis keturiomis savybėmis, turėtų būti žinomas esąs negeras žmogus. Kokias keturias? Štai, vienuoliai, negeras žmogus ir nepaklaustas kitų trūkumus atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie kitų trūkumus. Vienuoliai, žinotina: šis yra negeras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, negeras žmogus kitų teigiamas savybes ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie kitų teigiamas savybes. Vienuoliai, žinotina: šis yra negeras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, negeras žmogus savo trūkumus ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie savo trūkumus. Vienuoliai, žinotina: šis yra negeras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, negeras žmogus savo teigiamas savybes ir nepaklaustas atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie savo teigiamas savybes. Vienuoliai, žinotina: šis yra negeras žmogus. Vienuoliai, pasižymintis šiomis keturiomis sąvybėmis turėtų būti žinomas esąs negeras žmogus.

Vienuoliai, pasižymintis keturiomis savybėmis, turėtų būti žinomas esąs geras žmogus. Kokias keturias? Štai, vienuoliai, geras žmogus kitų trūkumus ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie kitų trūkumus. Vienuoliai, žinotina: šis esąs geras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, geras žmogus kitų teigiamas savybes ir nepaklaustas atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie kitų teigiamas savybes. Vienuoliai, žinotina: šis esąs geras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, geras žmogus savo trūkumus ir nepaklaustas atskleidžia, ką jau sakyti, kai paklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, išsamiai, detaliai kalba apie savo trūkumus. Vienuoliai, žinotina: šis esąs geras žmogus.

Ir vėlgi, vienuoliai, geras žmogus savo teigiamas savybes ir paklaustas neatskleidžia, ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! O jei jo klausia, jei tardo, praleisdamas, nutylėdamas, neišsamiai, nedetaliai kalba apie savo teigiamas savybes. Vienuoliai, žinotina: šis esąs geras žmogus. Vienuoliai, pasižymintis šiomis keturiomis sąvybėmis turėtų būti žinomas esąs geras žmogus.

Panašiai, vienuoliai, kaip tik šį vakarą ar dieną atvesta [į vyro namus] marti būtų nedrąsi ir prisibijotų ir anytos, ir šešuro, ir vyro, ar net vergų, darbininkų ir tarnų. Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, ji ir anytai, ir šešurui, ir vyrui pasakys: „Dink, o tu ką išmanai?!“ Lygiai gi taip, kažkuris vienuolis tik šį vakarą ar dieną žengęs priekyn iš namų į benamį gyvenimą, būtų nedrąsus ir prisibijotų ir vyrų vienuolių, moterų vienuolių, vyrų pasauliečių pasekėjų, moterų pasauliečių pasekėjų ar net vienuolyno naujokų vienuolių. Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, jis ir mokytojui, ir auklėtojui pasakys: „Dink, o tu ką išmanai?!“ Taigi, vienuoliai, turėtumėte mokytis taip: „Gyvensiu su protu kaip pas ką tik atvestą marčą“. Vienuoliai, jūs turėtumėte mokytis taip.

Sappurisasuttaṃ (Apie gerą žmogų, AN 7.II.ii.6)

73. “Catūhi, bhikkhave, dhammehi samannāgato Vienuoliai, pasižymintis keturiomis savybėmis, asappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas esąs negeras žmogus. Katamehi catūhi? Kokias keturias? Idha, bhikkhave, asappuriso Štai, vienuoliai, negeras žmogus yo hoti parassa avaṇṇo kitų trūkumus taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai parassa avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, asappuriso yo hoti parassa vaṇṇo negeras žmogus kitų teigiamas savybes taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ avitthārena neišsamiai, nedetaliai parassa vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, asappuriso yo hoti attano avaṇṇo negeras žmogus savo trūkumus taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinītoO jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ avitthārena neišsamiai, nedetaliai attano avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, asappuriso yo hoti attano vaṇṇo negeras žmogus savo teigiamas savybes taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai attano vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: asappuriso ayaṃ bhavanti. šis yra negeras žmogus. Imehi kho, bhikkhave, catūhi dhammehi samannāgato Vienuoliai, pasižymintis šiomis keturiomis sąvybėmis asappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas esąs negeras žmogus.

“Catūhi, bhikkhave, dhammehi samannāgato Vienuoliai, pasižymintis keturiomis savybėmis, sappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas esąs geras žmogus. Katamehi catūhi? Kokias keturias? Idha, bhikkhave, sappuriso Štai, vienuoliai, geras žmogus yo hoti parassa avaṇṇo kitų trūkumus taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ [78] avitthārena neišsamiai, nedetaliai parassa avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai, sappuriso yo hoti parassa vaṇṇo geras žmogus kitų teigiamas savybes taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai parassa vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie kitų teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai sappuriso yo hoti attano avaṇṇo geras žmogus savo trūkumus taṃ apuṭṭhopi pātu karoti, ir nepaklaustas atskleidžia, ko pana vādo puṭṭhassa! ką jau sakyti, kai paklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, ahāpetvā alambitvā nieko nepraleisdamas, nenutylėdamas, paripūraṃ vitthārena išsamiai, detaliai attano avaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo trūkumus. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, Ir vėlgi, vienuoliai sappuriso yo hoti attano vaṇṇo geras žmogus savo teigiamas savybes taṃ puṭṭhopi na pātu karoti, ir paklaustas neatskleidžia, ko pana vādo apuṭṭhassa! ką jau sakyti, kai nepaklaustas?! Puṭṭho kho pana pañhābhinīto O jei jo klausia, jei tardo, hāpetvā lambitvā praleisdamas, nutylėdamas, aparipūraṃ avitthārena neišsamiai, nedetaliai attano vaṇṇaṃ bhāsitā hoti. kalba apie savo teigiamas savybes. Veditabbametaṃ, bhikkhave, Vienuoliai, žinotina: sappuriso ayaṃ bhavanti. šis esąs geras žmogus. Imehi kho, bhikkhave, catūhi dhammehi samannāgato Vienuoliai, pasižymintis šiomis keturiomis sąvybėmis sappuriso veditabbo. turėtų būti žinomas esąs geras žmogus.

“Seyyathāpi, bhikkhave, vadhukā Panašiai, vienuoliai, kaip marti yaññadeva rattiṃ vā divaṃ vā ānītā hoti, kuri yra tik šį vakarą ar dieną atvesta [į vyro namus], tāvadevassā tibbaṃ hirottappaṃ paccupaṭṭhitaṃ hoti būtų nedrąsi ir prisibijotų sassuyāpi sasurepi sāmikepi ir anytos, ir šešuro, ir vyro, antamaso dāsakammakaraporisesu. ar net vergų, darbininkų ir tarnų. Sā aparena samayena saṃvāsamanvāya vissāsamanvāya Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, ji sassumpi sasurampi sāmikampi evamāha – ir anytai, ir šešurui, ir vyrui pasakys: ‘apetha, kiṃ pana tumhe jānāthā’ti! „Dink, o tu ką išmanai?!“ Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai, vienuoliai, taip idhekacco bhikkhu kažkuris vienuolis yaññadeva rattiṃ vā divaṃ vā tik šį vakarą ar dieną agārasmā anagāriyaṃ pabbajito hoti, žengęs priekyn iš namų į benamį gyvenimą, tāvadevassa tibbaṃ hirottappaṃ paccupaṭṭhitaṃ hoti būtų nedrąsus ir prisibijotų ir bhikkhūsu bhikkhunīsu upāsakesu upāsikāsu vyrų vienuolių, moterų vienuolių, vyrų pasauliečių pasekėjų, moterų pasauliečių pasekėjų antamaso ārāmikasamaṇuddesesu. ar net vienuolyno naujokų vienuolių. So aparena samayena saṃvāsamanvāya vissāsamanvāya Vėliau, pagyvenus kartu, atsiradus pasitikėjimui, jis ācariyampi upajjhāyampi evamāha – ir mokytojui, ir auklėtojui pasakys: ‘apetha, kiṃ pana tumhe jānāthā’ti! „Dink, o tu ką išmanai?!“ Tasmātiha, bhikkhave, Taigi, vienuoliai, evaṃ sikkhitabbaṃ – turėtumėte mokytis taip: ‘adhunāgatavadhukāsamena cetasā viharissāmā’ti. „Gyvensiu su protu kaip pas ką tik atvestą marčą“. Evañhi vo, bhikkhave, sikkhitabba”nti. Vienuoliai, jūs turėtumėte mokytis taip.

Vienuoliai, yra šie penki [būdai] atsikratyti pykčio. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais [būdais] jo turėtų būti visiškai atsikratoma. Kuriais penkiais? Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti ugdomas geraširdiškumas. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio. Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti ugdoma atjauta. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio. Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti ugdoma lygiažiūra. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio. Žmogų, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, reikia pamiršti, nekreipti į jį dėmesio. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio. Žmogui, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti pritaikytos [tokio pobūdžio mintys apie] kammą(veiksmą) kaip nuosavybę: „Šis gerbiamasis, yra veiksmų savininkas, veiksmų įpėdinis, veiksmai yra jo pradėjimas, jo giminės, jis yra [savo] veiksmų prieglobstyje. Kokius veiksmus jis atlieka - ar dorus, ar nedorus - to jis ir bus įpėdinis.” Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio. Tokie, vienuoliai, yra penki [būdai] atsikratyti pykčio. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais [būdais] jo turėtų būti visiškai atsikratoma.

paṭhamāaghātapaṭivinayasuttaṃ (Pirma suta apie tai, kaip atsikratyti piktumo)

pañcime, bhikkhave, āghātapaṭivinayā Vienuolai, yra šie penki [būdai] atsikratyti pykčio. yattha bhikkhuno uppanno āghāto sabbaso paṭivinetabbo. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais [būdais] jo turėtų būti visiškai atsikratoma.
katame pañca? Kurie penki?
yasmiṃ, bhikkhave, puggale āghāto jāyetha, Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, mettā tasmiṃ puggale bhāvetabbā; turėtų būti ugdomas geraširdiškumas. evaṃ tasmiṃ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio.
yasmiṃ, bhikkhave, puggale āghāto jāyetha, Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, karuṇā tasmiṃ puggale bhāvetabbā; turėtų būti ugdoma atjauta. evaṃ tasmiṃ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio.
yasmiṃ, bhikkhave, puggale āghāto jāyetha, Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, upekkhā tasmiṃ puggale bhāvetabbā; turėtų būti ugdoma lygiažiūra.
yasmiṃ, bhikkhave, puggale āghāto jāyetha, Žmogų, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, asatiamanasikāro tasmiṃ puggale āpajjitabbo; reikia pamiršti, nekreipti į jį dėmesio. evaṃ tasmiṃ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio.
yasmiṃ, bhikkhave, puggale āghāto jāyetha, Žmogui, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, kammassakatā tasmiṃ puggale adhiṭṭhātabbā — turėtų būti pritaikytos [tokio pobūdžio mintys apie] kammą(veiksmą) kaip nuosavybę: ‘kammassako ayamāyasmā kammadāyādo kammayoni kammabandhu kammappaṭisaraṇo, yaṃ kammaṃ karissati kalyāṇaṃ vā pāpakaṃ vā tassa dāyādo bhavissatī’ti; „Šis gerbiamasis, yra veiksmų savininkas, veiksmų įpėdinis, veiksmai yra jo pradėjimas, jo giminės, jis yra [savo] veiksmų prieglobstyje. Kokius veiksmus jis atlieka - ar dorus, ar nedorus - to jis ir bus įpėdinis.” evaṃ tasmiṃ puggale āghāto paṭivinetabbo. Taip to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai atsikratoma pykčio.\ ime kho, bhikkhave, pañca āghātapaṭivinayā, Tokie, vienuoliai, yra penki [būdai] atsikratyti pykčio. yattha bhikkhuno uppanno āghāto sabbaso paṭivinetabbo’ti. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais [būdais] jo turėtų būti visiškai atsikratoma.

Vienuoliai, šie penki pavojai gresia nedoram, dorovės netekusiam [žmogui]. Kokie penki?

1. Štai, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] dėl nerūpestingumo praranda daug turto. Tai, vienuoliai, yra pirmas pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
2. Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] įgyja blogą vardą. Tai, vienuoliai, yra antras pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
3. Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] į kokį susirinkimą nenueitų – ar valdovų sueigą, ar brahmanų krivulę, ar namų šeimininkų sueigą, ar atsiskyrėlių kuopą – jis savimi nepasitiki [ir būna] nebylus. Tai, vienuoliai, yra trečias pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
4. Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] miršta sumišęs. Tai, vienuoliai, yra ketvirtas pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
5. Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Tai, vienuoliai, yra penktas pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
   Šie, vienuoliai, penki pavojai gresia nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].

Vienuolia, šie penki palaimingi vaisiai laukia doro, dorovingo [žmogaus]. Kokie penki?

1. Štai, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] dėl rūpestingumo pasidaro didžturtis. Tai, vienuoliai, yra pirmas palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
2. Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] įgyja gerą vardą. Tai, vienuoliai, yra antras palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
3. Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] į kokį susirinkimą nenueitų – ar valdovų sueigą, ar brahmanų krivulę, ar namų šeimininkų sueigą, ar atsiskyrėlių kuopą – jis savimi pasitiki [ir būna] orus. Tai, vienuoliai, yra trečias palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
4. Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] miršta nesumišęs. Tai, vienuoliai, yra ketvirtas palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
5. Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, danguje. Tai, vienuoliai, yra penktas palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
   Šie, vienuoliai, penki palaimingi vaisiai, laukia doro, dorovingo [žmogaus].

Sīlasuttaṃ (Suta apie dorovę)

“pañcime, bhikkhave, ādīnavā dussīlassa sīlavipattiyā. – Vienuoliai, šie penki pavojai gresia nedoram, dorovės netekusiam [žmogui]. katame pañca? Kokie penki? idha, bhikkhave, dussīlo sīlavipanno Štai, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] pamādādhikaraṇaṃ mahatiṃ bhogajāniṃ nigacchati. dėl nerūpestingumo praranda daug turto. ayaṃ, bhikkhave, paṭhamo ādīnavo dussīlassa sīlavipattiyā. Tai, vienuoliai, yra pirmas pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
“puna caparaṃ, bhikkhave, dussīlassa sīlavipannassa Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] pāpako kittisaddo abbhuggacchati. įgyja blogą vardą. ayaṃ, bhikkhave, dutiyo ādīnavo dussīlassa sīlavipattiyā. Tai, vienuoliai, yra antras pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
“puna caparaṃ, bhikkhave, dussīlo sīlavipanno Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] yaññad eva parisaṃ upasaṅkamati — į kokį susirinkimą nenueitų – yadi khattiyaparisaṃ, yadi brāhmaṇaparisaṃ, yadi gahapatiparisaṃ, yadi samaṇaparisaṃ — ar valdovų sueigą, ar brahmanų krivulę, ar namų šeimininkų sueigą, ar atsiskyrėlių kuopą – avisārado upasaṅkamati maṅkubhūto. jis savimi nepasitiki [ir būna] nebylus. ayaṃ, bhikkhave, tatiyo ādīnavo dussīlassa sīlavipattiyā. Tai, vienuoliai, yra trečias pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
“puna caparaṃ, bhikkhave, dussīlo sīlavipanno Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] sammūḷho kālaṃ karoti. miršta sumišęs. ayaṃ, bhikkhave, catuttho ādīnavo dussīlassa sīlavipattiyā. Tai, vienuoliai, yra ketvirtas pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].
“puna caparaṃ, bhikkhave, dussīlo sīlavipanno Toliau, vienuoliai, nedoras, dorovės netekęs [žmogus] kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. ayaṃ, bhikkhave, pañcamo ādīnavo dussīlassa sīlavipattiyā. Tai, vienuoliai, yra penktas pavojus, gresiantis nedoram, dorovės netekusiam [žmogui]. ime kho, bhikkhave, pañca ādīnavā dussīlassa sīlavipattiyā. Šie, vienuoliai, penki pavojai gresia nedoram, dorovės netekusiam [žmogui].

“pañcime, bhikkhave, ānisaṃsā Vienuoliai, šie penki palaimingi vaisiai sīlavato sīlasampadāya. laukia doro, dorovingo [žmogaus]. katame pañca? Kokie penki?\ idha, bhikkhave, sīlavā sīlasampanno Štai, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] appamādādhikaraṇaṃ mahantaṃ bhogakkhandhaṃ adhigacchati. dėl rūpestingumo pasidaro didžturtis. ayaṃ, bhikkhave, paṭhamo ānisaṃso sīlavato sīlasampadāya. Tai, vienuoliai, yra pirmas palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
“puna caparaṃ, bhikkhave, sīlavato sīlasampannassa Toliau, vienuoliai, apie doras, dorovingas [žmogus] kalyāṇo kittisaddo abbhuggacchati. įgyja gerą vardą. ayaṃ, bhikkhave, dutiyo ānisaṃso sīlavato sīlasampadāya. Tai, vienuoliai, yra antras palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
“puna caparaṃ, bhikkhave, sīlavā sīlasampanno Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] yaññad eva parisaṃ upasaṅkamati — į kokį susirinkimą nenueitų – yadi khattiyaparisaṃ, yadi brāhmaṇaparisaṃ, yadi gahapatiparisaṃ, yadi samaṇaparisaṃ — ar valdovų sueigą, ar brahmanų krivulę, ar namų šeimininkų sueigą, ar atsiskyrėlių kuopą – visārado upasaṅkamati amaṅkubhūto. is savimi pasitiki [ir būna] orus. ayaṃ bhikkhave, tatiyo ānisaṃso sīlavato sīlasampadāya. Tai, vienuoliai, yra trečias palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
“puna caparaṃ, bhikkhave, sīlavā sīlasampanno Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] asammūḷho kālaṃ karoti. miršta nesumišęs. ayaṃ, bhikkhave, catuttho ānisaṃso sīlavato sīlasampadāya. Tai, vienuoliai, yra ketvirtas palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus].
“puna caparaṃ, bhikkhave, sīlavā sīlasampanno Toliau, vienuoliai, doras, dorovingas [žmogus] kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, danguje. ayaṃ, bhikkhave, pañcamo ānisaṃso sīlavato sīlasampadāya. Tai, vienuoliai, yra penktas palaimingas vaisius, laukiantis doro, dorovingo [žmogaus]. __ime kho, bhikkhave, pañca ānisaṃsā sīlavato sīlasampadāyā”ti.__Šie, vienuoliai, penki palaimingi vaisiai, laukia doro, dorovingo [žmogaus].

Vienuoliai, dovanojantis maistą, gavėjui dovanoja penkis dalykus. Kokius penkis? Jis dovanoja gyvenimą, grožį, laimę, stiprumą ir sumanumą. Padovanojęs gyvenimą, jis gauna gyvenimą, žmogišką ar dangišką; padovanojęs grožį, jis gauną grožį, žmogišką ar dangišką; padovanojęs laimę, jis gauną laimę, žmogišką ar dangišką; padovanojęs stiprumą, jis gauną stiprumą, žmogišką ar dangišką; padovanojęs sumanumą, jis gauną sumanumą, žmogišką ar dangišką. Vienuoliai, dovanojantis maistą, gavėjui dovanoja penkis dalykus.

Išmintingasis dovanoja gyvenimą, stiprumą, grožį ir sumanumą.
Išmaningasis dovanoja laimę, [ir dėl to] jis pasiekia laimę.
Padovanojęs gyvenimą, stiprumą, grožį, laimę ir sumanumą,
Kur begimtų, jis gyvena ilgai, ir pasklinda apie jį garsai.

Bhojanasuttaṃ (Suta apie maistą)

“bhojanaṃ, bhikkhave, dadamāno dāyako paṭiggāhakānaṃ pañca ṭhānāni deti. Vienuoliai, duodantis maistą, gavėjui duoda penkis dalykus. katamāni pañca? Kokius penkis? āyuṃ deti, vaṇṇaṃ deti, sukhaṃ deti, balaṃ deti, paṭibhānaṃ deti. Jis duoda gyvenimą, grožį, laimę, stiprumą ir sumanumą. āyuṃ kho pana datvā āyussa bhāgī hoti dibbassa vā mānusassa vā; Davęs gyvenimą, jis gauna gyvenimą, žmogišką ar dangišką; vaṇṇaṃ datvā vaṇṇassa bhāgī hoti dibbassa vā mānusassa vā; davęs grožį, jis gauną grožį, žmogišką ar dangišką; sukhaṃ datvā sukhassa bhāgī hoti dibbassa vā mānusassa vā; davęs laimę, jis gauną laimę, žmogišką ar dangišką; balaṃ datvā balassa bhāgī hoti dibbassa vā mānusassa vā; davęs stiprumą, jis gauną stiprumą, žmogišką ar dangišką; paṭibhānaṃ datvā paṭibhānassa bhāgī hoti dibbassa vā mānusassa vā. davęs sumanumą, jis gauną sumanumą, žmogišką ar dangišką. bhojanaṃ, bhikkhave, dadamāno dāyako paṭiggāhakānaṃ imāni pañca ṭhānāni detī”ti. Vienuoliai, duodantis maistą, gavėjui duoda penkis dalykus.

“āyudo balado dhīro, vaṇṇado paṭibhānado.
Išmintingasis duoda gyvenimą, stiprumą, grožį ir sumanumą.
sukhassa dātā medhāvī, sukhaṃ so adhigacchati.
Išmaningas duoda laimę, [ir dėl to] jis pasiekia laimę.
“āyuṃ datvā balaṃ vaṇṇaṃ, sukhañ ca paṭibhānakaṃ.
Davęs gyvenimą, stiprumą, grožį, laimę ir sumanumą,
dīghāyu yasavā hoti, yattha yatthūpapajjatī”ti.
kur begimtų, jis gyvena ilgai ir būna įžymus.

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džėtos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuo gi pat metu pasaulietė pasekėja Nandos motina Velukandakė rengė šešiais bruožais pasižymintį aukojimą vienuolių bendrijai su Sariputa ir Mogalana priešakyje. Ir pamatė gi Palaimintasis išgryninta antžmogiška dieviška akimi pasaulietę pasekėją Nandos motiną Velukandakę rengiančią šešiais bruožais pasižymintį aukojimą vienuolių bendrijai su Sariputa ir Mogalana priešakyje. Pamatęs, jis kreipėsi į vienuolius:

– Ši, vienuoliai, pasaulietė pasekėja Nandos motina Velukandakė rengia šešiais bruožais pasižymintį aukojimą vienuolių bendrijai su Sariputa ir Mogalana priešakyje.
Ir kaip, vienuoliai, aukojimas pasižymi šešiais bruožais? Čia, vienuoliai, trys bruožai yra aukojančiojo, trys bruožai gaunančiųjų. Kurie yra trys aukojančiojo bruožai? Čia, vienuoliai, duodantis prieš padovanojęs džiaugiasi, bedovanojant [jo] širdis nuskaidrėja, davęs, jis yra patenkintas. Šie yra trys aukojančiojo bruožai.
Kurie yra trys gaunančiųjų bruožai? Čia, vienuoliai, gaunantieji nebeturi aistros, arba praktikuoja tam, kad atsikratytų aistros, nebeturi bjaurėjimosi, arba praktikuoja tam, kad atsikratytų bjaurėjimosi, nebeturi klydimo, arba praktikuoja tam, kad atsikratytų klydimo. Šie yra trys gaunančiųjų bruožai. Taigi, trys yra aukojančiojo bruožai, trys gaunančiųjų bruožai. Štai taip, vienuoliai, aukojimas pasižymi šešiais bruožais.

Nelengva, vienuoliai, yra suvokti tokio, pasižyminčio šešiais bruožais, aukojimo nuopelnų kiekį [ir pasakyti]: “Tiek tai išteka nuopelno, išteka gėrio, [tiek] penima [ateities] laimė. Tai yra dangiška, neša laimę, veda į dangų, atneša tai, kas yra norimą, malonų, žavingą, [neša] naudą ir laimę.” Greičiau, tai galime apibūdinti tik kaip begalinė, nepamatuojama didi nuopelno gausa.
Lygiai kaip, vienuoliai, nelengva yra suvokti didžiojo vandenyno vandens kiekį [ir pasakyti]: “[Vandens yra] tiek tai gorčių, ar tiek tai šimtų gorčių, ar tiek tai tūkstančių gorčių, ar tiek tai šimtų tūkstančių gorčių.” Greičiau, tai galime apibūdinti tik kaip begalinė, nepamatuojama didi vandens gausa. Taip, vienuoliai, nelengva yra suvokti ir tokio, pasižyminčio šešiais bruožais, aukojimo nuopelnų kiekį [ir pasakyti]: “Tiek tai išteka nuopelno, išteka gėrio, [tiek] penima [ateities] laimė. Tai yra dangiška, neša laimę, veda į dangų, atneša tai, kas yra norimą, malonų, žavingą, [neša] naudą ir laimę.” Greičiau, tai galime apibūdinti tik kaip begalinė, nepamatuojama didi nuopelno gausa.

Kai džiaugiamasi prieš dovanojant, kai bedovanojant širdis nuskaidrėja,
o davus jaučiamas pasitenkinimas, tai aukojimas yra sėkmingas.

Kai [gaunantys] nebeturi aistros, nebeturi bjaurėjimosi, nebeturi klydimo, yra be ydingų polinkių,
susitvardę, gyvenantys skaistų gyvenimą, tobulas yra laukas aukojimui.

Tiems, [kas aukoja prieš tai] nusiprausę, duodami savo rankomis,
vėliau šis aukojimas neša didžius vaisius.

Išmoningasis, tikėjimo pilnas, tokiu būdu paaukojęs yra laisvo [nuo šykštumo] proto.
Tas išmintingasis gimsta laimingame pasaulyje, kur bėdos nekankina.

Chaḷaṅgadānasuttaṃ (Dovanojimas pasižymintis šešiais bruožais)

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena veḷukaṇḍakī nandamātā upāsikā Tuo gi pat metu pasaulietė pasekėja Nandos motina Velukandakė sāriputtamoggallānappamukhe bhikkhusaṅghe chaḷaṅgasamannāgataṃ dakkhiṇaṃ patiṭṭhāpeti. rengė aukojimą vienuolių bendrijai su Sariputa ir Mogalana priešakyje pasižymintį šešiais bruožais. addasā kho bhagavā dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena Ir pamatė gi Palaimintasis išgryninta antžmogiška dieviška akimi veḷukaṇḍakiṃ nandamātaraṃ upāsikaṃ sāriputtamoggallānappamukhe bhikkhusaṅghe chaḷaṅgasamannāgataṃ dakkhiṇaṃ patiṭṭhāpentiṃ. pasaulietę pasekėją Nandos motiną Velukandakę rengiančią aukojimą vienuolių bendrijai su Sariputa ir Mogalana priešakyje pasižymintį šešiais bruožais. disvā bhikkhū āmantesi — Pamatęs, jis kreipėsi į vienuolius: “esā, bhikkhave, veḷukaṇḍakī nandamātā upāsikā sāriputtamoggallānappamukhe bhikkhusaṅghe chaḷaṅgasamannāgataṃ dakkhiṇaṃ patiṭṭhāpeti”. “Ši, vienuoliai, pasaulietė pasekėja Nandos motina Velukandakė rengia aukojimą vienuolių bendrijai su Sariputa ir Mogalana priešakyje pasižymintį šešiais bruožais.

“kathañca, bhikkhave, chaḷaṅgasamannāgatā dakkhiṇā hoti? Ir kaip, vienuoliai, aukojimas pasižymi šešiais bruožais? idha, bhikkhave, dāyakassa tīṇaṅgāni honti, paṭiggāhakānaṃ tīṇaṅgāni. Čia, vienuoliai, trys yra aukojančio bruožai, trys gaunančiųjų bruožai. katamāni dāyakassa tīṇaṅgāni? Kurie yra trys aukojančiojo bruožai? idha, bhikkhave, dāyako pubbeva dānā sumano hoti, Čia, vienuoliai, duodantis prieš padovanojęs džiaugiasi dadaṃ cittaṃ pasādeti, bedovanojant [jo] širdis nuskaidrėja, datvā attamano hoti. davęs, jis yra patenkintas. imāni dāyakassa tīṇaṅgāni. Šie yra trys aukojančiojo bruožai.

“katamāni paṭiggāhakānaṃ tīṇaṅgāni? Kurie yra trys gaunančiųjų bruožai? idha, bhikkhave, paṭiggāhakā vītarāgā vā honti rāgavinayāya vā paṭipannā, Čia, vienuoliai, gaunantieji nebeturi aistros, arba praktikuoja tam, kad atsikratytų aistros vītadosā vā honti dosavinayāya vā paṭipannā, nebeturi bjaurėjimosi, arba praktikuoja tam, kad atsikratytų bjaurėjimosi, vītamohā vā honti mohavinayāya vā paṭipannā. nebeturi klydimo, arba praktikuoja tam, kad atsikratytų klydimo. imāni paṭiggāhakānaṃ tīṇaṅgāni. Šie yra trys gaunančiųjų bruožai. iti dāyakassa tīṇaṅgāni, paṭiggāhakānaṃ tīṇaṅgāni. Taigi, trys yra aukojančio bruožai, trys gaunančiųjų bruožai. evaṃ kho, bhikkhave, chaḷaṅgasamannāgatā dakkhiṇā hoti. Štai taip, vienuoliai, aukojimas pasižymi šešiais bruožais.

“evaṃ chaḷaṅgasamannāgatāya, bhikkhave, dakkhiṇāya na sukaraṃ puññassa pamāṇaṃ gahetuṃ — Nelengva, vienuoliai, yra suvokti tokio, pasižyminčio šešiais bruožais, aukojimo nuopelnų kiekį [ir pasakyti]: ‘ettako puññābhisando kusalābhisando sukhassāhāro “Tiek tai išteka nuopelno, išteka gėrio, pamaitinama laimė. sovaggiko sukhavipāko saggasaṃvattaniko Tai yra dangiška, neša laimę, veda į dangų, iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saṃvattatī’ti. atneša norimą, malonų, žavingą, naudą ir laimę.” atha kho asaṅkheyyo appameyyo mahāpuññakkhandho tveva saṅkhaṃ gacchati. Greičiau, tai pavadinsime tik kaip begalinė, nepamatuojama didi nuopelno gausa.

“seyyathāpi, bhikkhave, mahāsamudde na sukaraṃ udakassa pamāṇaṃ gahetuṃ — Lygiai kaip, vienuoliai, nelengva yra suvokti didžio vandenyno vandens kiekį [ir pasakyti]: ‘ettakāni udakāḷhakānīti vā ettakāni udakāḷhakasatānīti vā ettakāni udakāḷhakasahassānīti vā ettakāni udakāḷhakasatasahassānī’ti vā. “Tiek tai gorčių, ar tiek tai šimtų gorčių, ar tiek tai tūkstančių gorčių, ar tiek tai šimtų tūkstančių gorčių.” atha kho asaṅkhyeyyo appameyyo mahāudakakkhandho tveva saṅkhaṃ gacchati. Greičiau, tai pavadinsime tik kaip begalinė, nepamatuojama didi vandens gausa. evamevaṃ kho, bhikkhave, evaṃ chaḷaṅgasamannāgatāya dakkhiṇāya na sukaraṃ puññassa pamāṇaṃ gahetuṃ — Taip, vienuoliai, nelengva yra suvokti ir tokio, pasižyminčio šešiais bruožais, aukojimo nuopelnų kiekį [ir pasakyti]: ‘ettako puññābhisando kusalābhisando sukhassāhāro “Tiek tai išteka nuopelno, išteka gėrio, pamaitinama laimė. sovaggiko sukhavipāko saggasaṃvattaniko Tai yra dangiška, neša laimę, veda į dangų, iṭṭhāya kantāya manāpāya hitāya sukhāya saṃvattatī’ti. atneša norimą, malonų, žavingą, naudą ir laimę.” atha kho asaṅkheyyo appameyyo mahāpuññakkhandho tveva saṅkhaṃ gacchatī”ti. Greičiau, tai pavadinsime tik kaip begalinė, nepamatuojama didi nuopelno gausa.

“pubbeva dānā sumano, dadaṃ cittaṃ pasādaye.
Kai džiaugiamasi prieš dovanojant, kai bedovanojant širdis nuskaidrėja,
datvā attamano hoti, esā yaññassa sampadā.
o davus jaučiamas pasitenkinimas, tai aukojimas yra sėkmingas.

“vītarāgā vītadosā, vītamohā anāsavā.
Kai [gaunantys] nebeturi aistros, nebeturi bjaurėjimosi, nebeturi klydimo, yra be ydingų polinkių,
khettaṃ yaññassa sampannaṃ, saññatā brahmacārayo.
susitvardę, gyvenantys skaistų gyvenimą, tobulas yra laukas aukojimui.

“sayaṃ ācamayitvāna, datvā sakehi pāṇibhi.
Tiems, [kas aukoja prieš tai] nusiprausę, duodami savo rankomis,
attano parato ceso, yañño hoti mahapphalo.
vėliau šis aukojimas neša didžius vaisius.

“evaṃ yajitvā medhāvī, saddho muttena cetasā.
Išmoningasis, tikintisis, tokiu būdu paaukojęs yra laisvo [nuo šykštumo] proto.
abyāpajjaṃ sukhaṃ lokaṃ, paṇḍito upapajjatī”ti.
Tas išmintingasis gimsta laimingame pasaulyje, kur bėdos nekankina.

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau:

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Grifų viršūnių kalne Radžagahoje. Tuomet gi Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai kilo noras užpulti vadžius. Jis taip pasakė:
– Užpulsiu vadžius, tokius galingus, tokius stiprius; sunaikinsiu vadžius, sutriuškinsiu vadžius, atnešiu [jiems] skurdą ir netektis.

Ir štai, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa kreipėsi į vyriausiąjį Magadhos ministrą brahmaną Vasakarą:
– Ateik, brahmanai! Nueik pas Palaimintąjį, atėjęs, mano vardu nusilenkęs jam į kojas, pagerbk Palaimintąjį, paklausk ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai [sakydamas]: „Garbusis, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbia Palaimintąjį lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai.“ Tuomet taip sakyk: „Garbusis, Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai kilo noras užpulti vadžius. Jis kalba taip: „Užpulsiu vadžius, tokius galingus, tokius stiprius; sunaikinsiu vadžius, sutriuškinsiu vadžius, atnešiu jiems skurdą ir netektis.“ Gerai įsiminęs tai, ką pasakė, Palaimintasis, pranešk man. Išties, Tathagatos nekalba netiesos.

– Taip, Gerbiamas, – atsakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai vyriausiasis Magadhos ministras brahmanas Vasakaras ir iškeliavo pas Palaimintąjį. Atvykęs mandagiai pasisveikino, apsikeitęs mandagiais ir draugiškais žodžiais atsisėdo šalia. Šalia sėdėdamas vyriausiasis Magadhos ministras brahmanas Vasakaras pasakė Palaimintajam taip:
– Gerbiamas Gotama, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbia gerbiamąjį Gotamą, lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai. Gerbiamas Gotama, Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai kilo noras užpulti vadžius. Jis kalba taip: „Užpulsiu vadžius, tokius galingus, tokius stiprius; sunaikinsiu vadžius, sutriuškinsiu vadžius, atnešiu jiems skurdą ir netektis.“

Tuo pačiu metu gi už Palaimintojo, jį vėduodamas, stovėjo gerbiamas Ananda. Tada Palaimintasis kreipėsi į Anandą:
– Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai nuolat, dažnai susirenka?
– Tai, kad vadžiai nuolat, dažnai susirenka, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai nuolat, dažnai rinksis, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai vieningai susirenka, vieningai baigia susirinkimus, vieningai atlieka vadžių pareigas?
– Tai, kad vadžiai vieningai susirenka, vieningai baigia susirinkimus, vieningai atlieka vadžių pareigas, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai vieningai rinksis, vieningai baigs susirinkimus, vieningai atliks vadžių pareigas, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai neskelbia [anksčiau] neskelbtų [įstatymų], o [anksčiau] paskelbtų neatšaukia, bet gyvena laikydamiesi senų vadžių įstatymų, tokių, kaip jie buvo paskelbti?
– Tai, kad vadžiai neskelbia [anksčiau] neskelbtų [įstatymų], o [anksčiau] paskelbtų neatšaukia, bet gyvena laikydamiesi senų vadžių įstatymų, tokių, kaip jie buvo paskelbti, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai neskelbs [anksčiau] neskelbtų [įstatymų], o [anksčiau] paskelbtų neatšauks, bet gyvens laikydamiesi senų vadžių įstatymų, tokių, kaip jie buvo paskelbti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina vadžių senolius, mano, kad jų verta klausyti?
– Tai, kad vadžiai rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina vadžių senolius, mano, kad jų verta klausyti, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai rodys pagarbą, gerbs, aukštins, garbins vadžių senolius, manys, kad jų verta klausyti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai neverčia šeimų moterų ir merginų gyventi [kartu] per prievartą?
– Tai, kad vadžiai neverčia šeimų moterų ir merginų gyventi [kartu] per prievartą, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai nevers šeimų moterų ir merginų gyventi [kartu] per prievartą, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai vadžių šalies šventykloms miestuose ir už jų rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina [jas] ir neleidžia joms anksčiau padarytoms aukoms nueiti niekais?
– Tai, kad vadžiai vadžių šalies šventykloms rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina [jas] ir neleidžia joms anksčiau padarytoms aukoms nueiti niekais, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai vadžių šalies šventykloms rodys pagarbą, gerbs, aukštins, garbins [jas] ir neleis joms anksčiau padarytoms aukoms nueiti niekais, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžių šalyje gerai paruošta apsauga, deranti su Dharma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahatai atvyktų, ir kad tiems arahatams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti?
– Tai, kad vadžių šalyje gerai paruošta apsauga, deranti su Dharma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahatai atvyktų, ir kad tiems arahatams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžių šalyje bus gerai paruošta apsauga, deranti su Dharma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahatai atvyktų, ir kad tiems arahatams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis.

Tuomet Palaimintasis kreipėsi į Magados ministrą brahmaną Vasakarą:
– Brahmane, kartą buvau apistojęs Sarandados šventykloje Vesalyje, ten buvau išdėstęs vadžiams šiuos septynis dalykus, susijusius su nenuosmukiu. Ir tol, brahmane, kol šie septyni dalykai, susiję su nenuosmukiu, išliks su vadžiais ir vadžiai laikysis šių septynių dalykų, susijusių su nenuosmukiu, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis.

– Gerbiamas Gotama, vadžiams esant kad ir su vienu dalyku, susijusiu su nenuosmukiu, lauktinas tik klestėjimas, bet ne nuosmukis, ką jau kalbėti [apie jiems esant] su septyniais dalykais, susijusiais su nenuosmukiu?! Gerbiamas Gotama, Magados karalius Adžatasatus Vedehiputa turėtų kautis su vadžiais ne mūšyje, bet [nukovoti juos] arba papirkimu, arba sąjungos [tarp jų] suardymu. Ką gi, gerbiamas Gotama, mes dabar keliausime, turime daug darbų, esame labai užsiėmę.

– Brahmane, daryki dabar tai, kam manai laikas. Tuomet Magados ministras brahmanas Vasakaras, pamalonintas Palaimintojo kalbos, nudžiugo, atsikėlė ir išėjo.

Vienuoliai, pikčiurnai vyrui ar moteriai atsitinka septyni priešą pamaloninantys, priešui padedantys dalykai. Kurie septyni?

1. Štai, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jis būtų bjaurios išvaizdos!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina priešo grožis. Apimtas pykčio, užvaldytas pykčio pikčiurna, vienuoliai, kad jis ir yra švariai nusiprausęs, gerai išsitrynęs [aliejais], susišukavęs ir baltais rūbais apsirengęs, vis vien, būdamas užvaldytas pykčio jis atrodo bjauriai. Tai, vienuoliai, yra pirmas priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
2. Toliau, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jis blogai miegotų!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina priešo saldus miegas. Apimtas pykčio, užvaldytas pykčio pikčiurna, vienuoliai, kad jis ir guli ant lovos išklotos dideliu juodu kilimu, gėlėmis išsiuvinėtu vilnoniu apklotu ir elnio kailio kilimu bei raudonomis pagalvėmis iš abiejų pusių, vis vien, būdamas užvaldytas pykčio jis miega blogai. Tai, vienuoliai, yra antras priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
3. Toliau, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jam nesisektų!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina priešo sėkmė. Apimtas pykčio, užvaldytas pykčio pikčiurna, vienuoliai, paėmęs kažką kenksmingą, mano, kad pasiėmė kažką naudingą, o paėmęs kažką naudingą, mano, kad pasiėmė kažką kenksmingą. Priešingų dalykų laikymas vienu kitu pykčio užvaldytajam ilgai neša žalą ir skausmą. Tai, vienuoliai, yra trečias priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
4. Toliau, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jis būtų nepasiturintis!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina priešo turtingumas. Apimto pykčio, užvaldyto pykčio pikčiurnos, vienuoliai, turtus, kuriuos jis didžiulėmis pastangomis, savo rankomis, prakaitu teisėtai uždirbo, pasisavina valdžia. Tai, vienuoliai, yra ketvirtas priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
5. Toliau, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jis būtų nepopuliarus!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina priešo populiarumas. Apimtas pykčio, užvaldytas pykčio pikčiurna, vienuoliai, praranda prieš tai uolumu užsitarnautą populiarumą, jis yra pikčiurna. Tai, vienuoliai, yra penktas priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
6. Toliau, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jis neturėtų draugų!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina, kai priešas turi draugų. Apimto pykčio, užvaldyto pykčio pikčiurnos, vienuoliai, draugai, bičiuliai, giminės ir artimieji iš tolo jo vengia. Tai, vienuoliai, yra šeštas priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
7. Toliau, vienuoliai, priešas linki priešui: „Kad jis po kūno žūties, po mirties atgimtų pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare!” Kodėl? Todėl, kad priešo nedžiugina priešo atgimimas geroje vietoje. Apimtas pykčio, užvaldytas pykčio pikčiurna, vienuoliai, blogai elgiasi, blogai kalba, blogai mąsto. Blogai pasielgęs, blogai kalbėjęs, blogai mąstęs, jis po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Tai, vienuoliai, yra septintas priešą pamaloninantis, priešui padedantis dalykas atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.
   Šie, vienuoliai, yra septyni priešą pamaloninantys, priešui padedantys dalykai atsitinkantis pikčiurnai vyrui ar moteriai.

Pikčiurna yra negražus ir miega jis blogai.
Pasiėmęs kažką, [ką jis mano esą] naudingą, jis pakenkia [sau].
O kūnu ir kalba įžeidęs, pikčiurna
pykčio užvaldytas žmogus praranda turtus.
Pasiutęs iš pykčio jis prisidaro sau gėdos.
Giminės, artimieji bei draugai vengia pikčiurnos.
Pyktis veda į pragaištį, pyktis suaudrina širdį.
Žmogus nesupranta iš vidaus kylančio pavojaus,
supykęs nežino, kas yra gera, supykęs nemato Dhammos.
Kai žmogų užvaldo pyktis, yra [tik] aklina tamsa.
Dėl to, ką supykęs sugriauna, [padaręs] sunkiai padaroma lyg tai būtų lengva,
vėliau, kai atlyžta, jis kankinasi lyg ugnies deginamas.
Jis rodo perkreiptą veidą, kaip rūkstanti ugnis dūmus.
Kai iš jo pasklinda pyktis, tai erzina žmones.
Jis neturi nei gėdos, nei sąžinės jausmo, ir kalba jis nepagarbiai,
užvaldytajam pykčio nėra jokios [prieglobsčio] salos.
Apie veiksmus, dėl kurių [vėliau] kankinamasi, kurie yra toli nuo dorųjų,
aš papasakosiu, to paklausykite!
Supykęs užmuša tėvą, nužudo motiną.
Supykęs užmuša brahmaną, nužudo eilinį žmogų.
Tą mamą, kuri žmogų maitino, kuri parodė jam pasaulį,
kuri davė gyvybę ir ramybę, nužudo eilinis žmogus supykęs.
Toms būtybėms, kaip ir [jam] pačiam, jie patys yra brangiausi.
Supykę nusižudo įvairiais būdais, pametę galvą dėl visokiausių dalykų.
Peilių jie nusižudo, pamišę praryja nuodų,
jie miršta pasikorę, nušokę nuo kalno ar skardžio.
Kai jie savo elgesiu sužlugdo klestėjimą ir pražudo save, jie nesupranta, kad pyktis žlugdo.
Taip pykčio pavidalu Maros spąstai glūdi viduje,
juos reikia pašalinti susitramdymu, išmintimi, uolumu ir teisingu požiūriu.
Išminčius turėtų pašalinti šią nedorybę,
o taip pat lavinti dorybes: „Lai mūsų veidai nebūna persikreipę!”
Be pykčio, be rūpesčių, be godulio, be troškimų,
sutramdyti, atsikratę pykčio, neturintys ydingų polinkių pasiekia galutinės nirvanos.

kodhanasuttaṃ (Apie pikčiurną)

“sattime, bhikkhave, dhammā sapattakantā sapattakaraṇā kodhanaṃ āgacchanti itthiṃ vā purisaṃ vā. katame satta? idha, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ dubbaṇṇo assā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa vaṇṇavatāya nandati. kodhano yaṃ, bhikkhave, purisapuggalo kodhābhibhūto kodhapareto, kiñcāpi so hoti sunhāto suvilitto kappitakesamassu odātavatthavasano; atha kho so dubbaṇṇova hoti kodhābhibhūto. ayaṃ, bhikkhave, paṭhamo dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā.

“puna caparaṃ, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ dukkhaṃ sayeyyā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa sukhaseyyāya nandati. kodhanoyaṃ, bhikkhave, purisapuggalo kodhābhibhūto kodhapareto, kiñcāpi so pallaṅke seti gonakatthate paṭalikatthate kadalimigapavarapaccattharaṇe sauttaracchade ubhatolohitakūpadhāne; atha kho so dukkhaññeva seti kodhābhibhūto. ayaṃ, bhikkhave, dutiyo dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā.

“puna caparaṃ, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ na pacurattho assā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa pacuratthatāya nandati. kodhanoyaṃ, bhikkhave, purisapuggalo kodhābhibhūto kodhapareto, anatthampi gahetvā ‘attho me gahito’ti maññati, atthampi gahetvā ‘anattho me gahito’ti maññati. tassime dhammā aññamaññaṃ vipaccanīkā gahitā dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya saṃvattanti kodhābhibhūtassa. ayaṃ, bhikkhave, tatiyo dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā.

“puna caparaṃ, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ na bhogavā assā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa bhogavatāya nandati. kodhanassa, bhikkhave, purisapuggalassa kodhābhibhūtassa kodhaparetassa, ye pi ‘ssa te honti bhogā uṭṭhānavīriyādhigatā bāhābalaparicitā sedāvakkhittā dhammikā dhammaladdhā, te pi rājāno rājakosaṃ pavesenti kodhābhibhūtassa. ayaṃ, bhikkhave, catuttho dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā.

“puna caparaṃ, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ na yasavā assā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa yasavatāya nandati. kodhanoyaṃ, bhikkhave, purisapuggalo kodhābhibhūto kodhapareto, yo pissa so hoti yaso appamādādhigato, tamhā pi dhaṃsati kodhābhibhūto. ayaṃ, bhikkhave, pañcamo dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā.

“puna caparaṃ, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ na mittavā assā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa mittavatāya nandati. kodhanaṃ, bhikkhave, purisapuggalaṃ kodhābhibhūtaṃ kodhaparetaṃ, ye pissa te honti mittāmaccā ñātisālohitā, te pi ārakā parivajjanti kodhābhibhūtaṃ. ayaṃ, bhikkhave, chaṭṭho dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā.

“puna caparaṃ, bhikkhave, sapatto sapattassa evaṃ icchati — ‘aho vatāyaṃ kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjeyyā’ti! taṃ kissa hetu? na, bhikkhave, sapatto sapattassa sugatigamane nandati. kodhanoyaṃ, bhikkhave, purisapuggalo kodhābhibhūto kodhapareto kāyena duccaritaṃ carati, vācāya duccaritaṃ carati, manasā duccaritaṃ carati. so kāyena duccaritaṃ caritvā vācāya … pe … kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati kodhābhibhūto. ayaṃ, bhikkhave, sattamo dhammo sapattakanto sapattakaraṇo kodhanaṃ āgacchati itthiṃ vā purisaṃ vā. ime kho, bhikkhave, satta dhammā sapattakantā sapattakaraṇā kodhanaṃ āgacchanti itthiṃ vā purisaṃ vā”ti.

“kodhano dubbaṇṇo hoti, atho dukkham pi seti so.
Pikčiurna yra negražus ir miega jis blogai.
atho atthaṃ gahetvāna, anatthaṃ adhipajjati.
Pasiėmęs kažką, [ką jis mano esą] naudingą, jis pakenkia [sau].
“tato kāyena vācāya, vadhaṃ katvāna kodhano.
O kūnu ir kalba įžeidęs, pikčiurna
kodhābhibhūto puriso, dhanajāniṃ nigacchati.
pykčio užvaldytas žmogus praranda turtus.
“kodhasammadasammatto, āyasakyaṃ nigacchati.
Pasiutęs nuo pykčio jis prisidaro sau gėdos.
ñātimittā suhajjā ca, parivajjanti kodhanaṃ.
Giminęs, artimieji bei draugai vengia pikčiurnos.
“anatthajanano kodho, kodho cittappakopano.
Pyktis veda į pragaištį, pyktis suaudrina širdį.
bhayamantarato jātaṃ, taṃ jano nāvabujjhati.
Žmogus nesupranta iš vidaus kilančio pavojaus,
“kuddho atthaṃ na jānāti, kuddho dhammaṃ na passati.
supykęs nežino, kas yra gera, supykęs nemato Dhammos.
andhatamaṃ tadā hoti, yaṃ kodho sahate naraṃ.
Kai žmogų užvaldo pyktis, yra [tik] aklina tamsa.
“yaṃ kuddho uparodheti, sukaraṃ viya dukkaraṃ.
Dėl to, ką supykęs sugriauna, [padaręs] sunkiai padaroma lyg tai būtų lengva,
pacchā so vigate kodhe, aggidaḍḍho va tappati.
kai atlyžta, jis kankinasi lyg ugnies deginamas.
“dummaṅkuyaṃ padasseti dhūmaṃ dhūmīva pāvako.
Jis rodo perkreiptą veidą, kaip rūkstanti ugnis dūmus.
yato patāyati kodho, yena kujjhanti mānavā.
Kai iš jo pasklida pyktis, tai erzina žmones.
“nāssa hirī na ottappaṃ, na vāco hoti gāravo.
Jis neturi nei gėdos, nei sąžinės jausmo ir kalba jis nepagarbiai,
kodhena abhibhūtassa, na dīpaṃ hoti kiñcanaṃ.
užvaldytajam pykčio nėra jokios [prieglobsčio] salos.
“tapanīyāni kammāni, yāni dhammehi ārakā.
Apie veiksmus, dėl kurių [vėliau] kankinamasi, kurie yra toli nuo dorųjų,
tāni ārocayissāmi, taṃ suṇātha yathā tathaṃ.
aš papasakosiu, to paklausykite!
“kuddho hi pitaraṃ hanti, hanti kuddho samātaraṃ.
Supykęs užmuša tėvą, užmuša motyną.
kuddho hi brāhmaṇaṃ hanti, hanti kuddho puthujjanaṃ.
Supykęs užmuša brahmaną, užmuša eilinį žmogų.
“yāya mātu bhato poso, imaṃ lokaṃ avekkhati.
Tą mamą, kuri žmogų maitino, kuri parodė jam pasaulį,
tam pi pāṇadadiṃ santiṃ, hanti kuddho puthujjano.
kuri davė gyvybę ir ramybę, užmuša eilinis žmogus supykęs.
“attūpamā hi te sattā, attā hi paramo piyo.
Toms būtybėms, kaip ir [jam] pačiam, jie patys yra brangiausi.
hanti kuddho puthuttānaṃ, nānārūpesu mucchito.
Supykę nusižudo įvairiais būdais, pametę galvą dėl visokiausių dalykų.
“asinā hanti attānaṃ, visaṃ khādanti mucchitā.
Peilių jie nusižudo, pamišę prarija nuodų,
rajjuyā bajjha mīyanti, pabbatām api kandare.
jie miršta pasikorę, nušokę nuo kalno ar skardžio.
“bhūnahaccāni kammāni, attamāraṇiyāni ca.
Kai jie savo elgesiu sužlugdo klestėjimą ir pražudo save,
karontā nāvabujjhanti, kodhajāto parābhavo.
jie nesupranta, kad pyktis žlugdo.
“itāyaṃ kodharūpena, maccupāso guhāsayo.
Taip pykčio pavydalu Maros spąstai glūdi viduje,
taṃ damena samucchinde, paññāvīriyena diṭṭhiyā.
juos reikia pašalinti susidtramdymu, išmintimi, uolumu ir teisingu požiūriu.
“yathā ekametaṃ akusalaṃ, samucchindetha paṇḍito.
Išminčius turėtų pašalinti šią nedorybę,
tatheva dhamme sikkhetha, mā no dummaṅkuyaṃ ahu.
o taip pat lavinti dorybes: „Lai mūsų veidai nebūna persikreipę!”
“vītakodhā anāyāsā, vītalobhā anussukā.
Be pykčio, be rūpesčių, be godulio, be troškimų,
dantā kodhaṃ pahantvāna, parinibbanti anāsavā”ti.
sutramdyti, atsikratę pykčio, neturintys ydingų polinkių pasiekia galutinės nirvanos.

Vienuoliai, kad ir kiltų vienuoliui, neužsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, toks noras: „O, kad mano protas dėl nesisavinimo išsilaisvintų nuo ydingų polinkių!“ Jo protas dėl nesisavinimo išsilaisvints nuo ydingų polinkių. Kodėl taip yra? Pasakytina, dėl [proto] neišvystymo. Ko neišvystymo? Atidos keturioms sritims, keturių teisingų stengimųsi, keturių viršžmogiškų galių pagrindų, penkių valdančių gebėjimų, penkių stiprybių, septynių nušvitimo veiksnių, taurinančio aštuonialypio kelio.

Sakykime, vienuoliai, [būtų] aštuoni, dešimt ar dvylika vištos kiaušinių. Višta ant jų nei tinkamai tupėtų, nei tinkamai perėtų, nei tinkamai brandintų jų. Kad ir kiltų tai vištai toks noras: „O, kad mano viščiukai, nagų ar snapų galiukais prakalę kiaušinio lukštus saugiai išsiristų!“ Neįmanoma, kad tie viščiukai nagų ar snapų galiukais prakalę kiaušinio lukštus saugiai išsiris. Kodėl taip yra? Dėl to, kad, vienuoliai, višta ant kiaušinių nei tinkamai tupėjo, nei tinkamai perėjo, nei tinkamai brandino juos. Lygiai taip pat, vienuoliai, kad ir kiltų vienuoliui, neužsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, toks noras: „O, kad mano protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių!“ Jo protas neišsilaisvins dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių. Kodėl taip yra? Pasakytina, dėl [proto] neišvystymo. Ko neišvystymo? Atidos keturioms sritims, keturių teisingų stengimųsi, keturių viršžmogiškų galių pagrindų, penkių valdančių gebėjimų, penkių stiprybių, septynių nušvitimo veiksnių, taurinančio aštuonialypio kelio.

Vienuoliai, kad ir nekiltų vienuoliui, užsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, toks noras: „O, kad mano protas dėl nesisavinimo išsilaisvintų nuo ydingų polinkių!“ Vis vien jo protas išsilaisvins dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių. Kodėl taip yra? Pasakytina, dėl [proto] išvystymo. Ko išvystymo? Atidos keturioms sritims, keturių teisingų stengimųsi, keturių viršžmogiškų galių pagrindų, penkių valdančių gebėjimų, penkių stiprybių, septynių nušvitimo veiksnių, taurinančio aštuonialypio kelio.

Sakykime, vienuoliai, [būtų] aštuoni, dešimt ar dvylika vištos kiaušinių. Višta ant jų tinkamai tupėtų, tinkamai perėtų, tinkamai brandintų juos. Kad ir nekiltų tai vištai toks noras: „O, kad mano viščiukai, nagų ar snapų galiukais prakalę kiaušinio lukštus saugiai išsiristų!“ Vis vien įmanoma, kad tie viščiukai nagų ar snapų galiukais prakalę kiaušinio lukštus saugiai išsiris. Kodėl taip yra? Dėl to, kad, vienuoliai, višta ant kiaušinių tinkamai tupėjo, tinkamai perėjo, tinkamai brandino juos. Lygiai taip pat, vienuoliai, kad ir nekiltų vienuoliui, užsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, toks noras: “O, kad mano protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių!” Vis vien jo protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių. Kodėl taip yra? Pasakytina, dėl [proto] išvystymo. Ko išvystymo? Atidos keturioms sritims… taurinančio aštuonialypio kelio.

Sakykime, vienuoliai, dailidė ar dailidės padėjėjas, žiūrėdamas į kirvio rankeną, pamatytų pirštų ir nykščio žymes. Betgi jis nežinotų: „Štai tiek kirvio rankena susidėvėjo šiandien, štai tiek vakar, štai tiek prieš tai“. Bet kai ji susidėvi, jis žino, kad ji susidėvėjo. Lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolis, užsiimantis [proto] vystymu {meditacija}, nežino: „Štai tiek teršalų išnyko šiandien, štai tiek vakar, štai tiek prieš tai“. Bet kai jie išnyksta, jis žino, kad jie išnyko.

Sakykime, vienuoliai, būtų vandenyno laivas su lynais švartavimui. Po šešių mėnesių buvimo vandenyje, kai jis žiemą pastatytas krante, lynai, veikiami vėjo ir saulės, permerkti lietaus iš debesies, nesunkiai suirs, taps supuvę. Lygiai taip pat, vienuoliai, vienuolio, užsiimančio [proto] vystymu {meditacija}, saitai nesunkiai atsileidžia, tampa supuvę.

Vystymas (Bhāvanāsuttaṃ, AN 7.II.ii.7)

‘‘Bhāvanaṃ ananuyuttassa, bhikkhave, bhikkhuno viharato Vienuoliai, vienuoliui, neužsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, kiñcāpi evaṃ icchā uppajjeyya – kad ir kiltų toks noras: ‘aho vata me anupādāya āsavehi cittaṃ vimucceyyā’ti, „O, kad mano protas dėl nesisavinimo išsilaisvintų nuo ydingų polinkių!“ atha khvassa neva anupādāya āsavehi cittaṃ vimuccati. Jo protas tuomet dėl nesisavinimo neišsilaisvintų nuo ydingų polinkių. Taṃ kissa hetu? Kodėl taip yra? ‘Abhāvitattā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, dėl [proto] neišvystymo. Kissa abhāvitattā? Ko neišvystymo? Catunnaṃ satipaṭṭhānānaṃ, Atidos keturioms sritims, catunnaṃ sammappadhānānaṃ, keturių teisingų stengimųsi, catunnaṃ iddhipādānaṃ, keturių viršžmogiškų galių pagrindų, pañcannaṃ indriyānaṃ, penkių valdančių gebėjimų, pañcannaṃ balānaṃ, penkių stiprybių, sattannaṃ bojjhaṅgānaṃ, septynių nušvitimo veiksnių, ariyassa aṭṭhaṅgikassa maggassa. taurinančio aštuonialypio kelio.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Sakykime, vienuoliai, kukkuṭiyā aṇḍāni aṭṭha vā dasa vā dvādasa vā. [būtų] aštuoni, dešimt ar dvylika vištos kiaušinių. Tānassu kukkuṭiyā Višta ant jų na sammā adhisayitāni, nei tinkamai tupėtų, na sammā pariseditāni, nei tinkamai perėtų, na sammā paribhāvitāni. nei tinkamai brandintų juos. kiñcāpi tassā kukkuṭiyā evaṃ icchā uppajjeyya – Kad ir kiltų tai vištai toks noras: ‘aho vata me kukkuṭapotakā „O kad mano viščiukai, pādanakhasikhāya vā mukhatuṇḍakena vā nagų ar snapų galiukais aṇḍakosaṃ padāletvā prakalę kiaušinio lukštus sotthinā abhinibbhijjeyyu’nti, saugiai išsiristų!“ atha kho abhabbāva Neįmanoma, kad te kukkuṭapotakā tie viščiukai pādanakhasikhāya vā mukhatuṇḍakena vā nagų ar snapų galiukais aṇḍakosaṃ padāletvā prakalę kiaušinio lukštus sotthinā abhinibbhijjituṃ. saugiai išsiristų. Taṃ kissa hetu? Kodėl taip yra? Tathā hi, bhikkhave, Dėl to, kad, vienuoliai, kukkuṭiyā aṇḍāni višta ant kiaušinių na sammā adhisayitāni, nei tinkamai tupėjo, na sammā pariseditāni, nei tinkamai perėjo, na sammā paribhāvitāni. nei tinkamai brandino. Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai taip pat, vienuoliai, bhāvanaṃ ananuyuttassa bhikkhuno viharato vienuoliui, neužsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, kiñcāpi evaṃ icchā uppajjeyya – kad ir kiltų toks noras: ‘aho vata me anupādāya āsavehi cittaṃ vimucceyyā’ti, „O, kad mano protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių!“ atha khvassa neva anupādāya āsavehi cittaṃ vimuccati. Jo protas neišsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių. Taṃ kissa hetu? Kodėl taip yra? ‘Abhāvitattā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, dėl [proto] neišvystymo. Kissa abhāvitattā? Ko neišvystymo? Catunnaṃ satipaṭṭhānānaṃ, Keturių atidos įsteigimų, catunnaṃ sammappadhānānaṃ, keturių teisingų stengimųsi, catunnaṃ iddhipādānaṃ, keturių viršžmogiškų galių pagrindų, pañcannaṃ indriyānaṃ, penkių valdančių gebėjimų, pañcannaṃ balānaṃ, penkių stiprybių, sattannaṃ bojjhaṅgānaṃ, septynių nušvitimo veiksnių, ariyassa aṭṭhaṅgikassa maggassa. taurinančio aštuonialypio kelio.

‘‘Bhāvanaṃ anuyuttassa, bhikkhave, bhikkhuno viharato Vienuoliai, vienuoliui, užsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, kiñcāpi na evaṃ icchā uppajjeyya – kad ir nekiltų toks noras: ‘aho vata me anupādāya āsavehi cittaṃ vimucceyyā’ti, „O, kad mano protas dėl nesisavinimo išsilaisvintų nuo ydingų polinkių!“ atha khvassa anupādāya āsavehi cittaṃ vimuccati. Vis vien jo protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių. Taṃ kissa hetu? Kodėl taip yra? ‘Bhāvitattā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, dėl [proto] išvystymo. Kissa bhāvitattā? Ko išvystymo? Catunnaṃ satipaṭṭhānānaṃ, Atidos keturioms sritims, catunnaṃ sammappadhānānaṃ, keturių teisingų stengimųsi, catunnaṃ iddhipādānaṃ, keturių viršžmogiškų galių pagrindų, pañcannaṃ indriyānaṃ, penkių valdančių gebėjimų, pañcannaṃ balānaṃ, penkių stiprybių, sattannaṃ bojjhaṅgānaṃ, septynių nušvitimo veiksnių, ariyassa aṭṭhaṅgikassa maggassa. taurinančio aštuonialypio kelio.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Sakykime, vienuoliai, kukkuṭiyā aṇḍāni aṭṭha vā dasa vā dvādasa vā. [būtų] aštuoni, dešimt ar dvylika vištos kiaušinių. Tānassu kukkuṭiyā Višta ant jų sammā adhisayitāni, tinkamai tupėtų, sammā pariseditāni, tinkamai perėtų, sammā paribhāvitāni. tinkamai brandintų. Kiñcāpi tassā kukkuṭiyā evaṃ icchā uppajjeyya – Kad ir nekiltų tai vištai toks noras: ‘aho vata me kukkuṭapotakā „O kad mano viščiukai, pādanakhasikhāya vā mukhatuṇḍakena vā nagų ar snapų galiukais aṇḍakosaṃ padāletvā prakalę kiaušinio lukštus sotthinā abhinibbhijjeyyu’nti, saugiai išsiristų!“ atha kho abhabbāva Įmanoma, kad te kukkuṭapotakā tie viščiukai pādanakhasikhāya vā mukhatuṇḍakena vā nagų ar snapų galiukais aṇḍakosaṃ padāletvā prakalę kiaušinio lukštus sotthinā abhinibbhijjituṃ. saugiai išsiris. Taṃ kissa hetu? Kodėl taip yra? Tathā hi, bhikkhave, Dėl to, kad, vienuoliai, kukkuṭiyā aṇḍāni višta ant kiaušinių sammā adhisayitāni, tinkamai tupėjo, sammā pariseditāni, tinkamai perėjo, sammā paribhāvitāni. tinkamai brandino. Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai taip pat, vienuoliai, bhāvanaṃ anuyuttassa bhikkhuno viharato vienuoliui, užsiimančiam [proto] vystymu {meditacija}, kiñcāpi na evaṃ icchā uppajjeyya – kad ir nekiltų toks noras: ‘aho vata me anupādāya āsavehi cittaṃ vimucceyyā’ti, „O, kad mano protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių!“ atha khvassa anupādāya āsavehi cittaṃ vimuccati. Vis vien jo protas išsilaisvintų dėl neprisirišimo nuo ydingų polinkių. Taṃ kissa hetu? Kodėl taip yra? ‘Bhāvitattā’tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, dėl [proto] išvystymo. Kissa bhāvitattā? Ko išvystymo? Catunnaṃ satipaṭṭhānānaṃ…pe… Atidos keturioms sritims… ariyassa aṭṭhaṅgikassa maggassa. taurinančio aštuonialypio kelio.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, phalagaṇḍassa [palagaṇḍassa (?)] vā phalagaṇḍantevāsikassa vā Sakykime, vienuoliai, dailidė ar dailidės padėjėjas, dissanteva [khīyante (ka.)] vāsijaṭe [dissanti aṅgulipadāni (sī.), aṅgulapadāni dissanti aṅgulapadaṃ (ka.)] žiūrėdamas į kirvio rankeną, aṅgulipadāni dissati [dissanti (syā.)] aṅguṭṭhapadaṃ [dissanti aṅgulipadāni (sī.), aṅgulapadāni dissanti aṅgulapadaṃ (ka.)]. pamatytų pirštų ir nykščio žymes. No ca khvassa evaṃ ñāṇaṃ hoti – Betgi jis nežinotų: ‘ettakaṃ me ajja vāsijaṭassa khīṇaṃ, „Štai tiek kirvio rankena susidėvėjo šiandien, ettakaṃ hiyyo, štai tiek vakar, ettakaṃ pare’ti, štai tiek prieš tai“. atha khvassa khīṇe ‘khīṇa’nteva ñāṇaṃ hoti. Bet kai ji susidėvi, jis žino, kad ji susidėvėjo. Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai taip pat, vienuoliai, bhāvanaṃ anuyuttassa bhikkhuno viharato kiñcāpi vienuolis, užsiimantis [proto] vystymu {meditacija}, na evaṃ ñāṇaṃ hoti – nežino: ‘ettakaṃ me ajja āsavānaṃ khīṇaṃ, „Štai tiek teršalų išnyko šiandien, ettakaṃ hiyyo, štai tiek vakar, ettakaṃ pare’ti, štai tiek prieš tai“. atha khvassa khīṇe ‘khīṇa’nteva ñāṇaṃ hoti. Bet kai jie išnyksta, jis žino, kad jie išnyko.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Sakykime, vienuoliai, sāmuddikāya nāvāya vettabandhanabaddhāya [vettabandhāya (ka.)] vandenyne būtų laivas su lynais švartavimui. cha māsāni udake pariyādāya Po šešių mėnesių buvimo vandenyje, hemantikena thale ukkhittāya kai jis žiemą pastatytas krante, vātātapaparetāni bandhanāni, lynai, veikiami vėjo ir saulės, tni pāvussakena meghena abhippavuṭṭhāni permerkti lietaus iš debesies appakasireneva parihāyanti [paṭippassambhanti (sī. syā.)], nesunkiai suirs, pūtikāni bhavanti. taps supuvę. Evamevaṃ kho, bhikkhave, Lygiai gi taip pat, vienuoliai, bhāvanaṃ anuyuttassa bhikkhuno viharato vienuolio, užsiimančio [proto] vystymu {meditacija}, appakasireneva saṃyojanāni paṭippassambhanti, saitai nesunkiai atsileidžia pūtikāni bhavantī’’ti. tampa supuvę.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Verandžijos nendryne didžiulio nimo medžio papėdėje. Tada gi pas Palaimintąjį nuėjo asura Paharadas, atėjęs pasveikino jį ir atsistojo iš šono. Stovinčiam gi iš šono asurai Paharadai Palaimintasis pasakė štai ką:

– Bet ar gauna malonumą, Paharadai, asurai iš didžiuojo vandenyno?

– Gauna, Garbusis, malonumą asurai iš didžiojo vandenyno.

– Bet kiek gi yra nuostabių, stulbinančių didžiojo vandenyno dalykų, kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš jo?

– Garbusis, yra aštuoni, nuostabūs, stulbinantys didžiojo vandenyno dalykai, kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš jo. Kurie aštuoni? Didysis vandenynas leidžiasi, šlija, svyra laipsniškai, o ne stačiai kaip skardis. Tai yra pirmas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, jis neperžengia krantų. Tai, yra antras didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita – gan greitai, tai, kas didžiajame vandenyne yra mirę, kas yra maita išnešama į krantą, išstumiama į sausumą. Tai yra trečias didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, bet kuri didžioji upė, tokia kaip Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū ir Mahy – įtekėjusi į didįjį vandenyną praranda anksetsnį pavadnimą, tampa apibrėžiama tik kaip „didysis vandenynas“. Tai yra ketvirtas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, nors ir krituliai krenta į jį, dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas. Tai yra penktas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, didysis vandenynas yra vieno skonio – sūraus skonio. Tai yra šeštas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė: ten yra tokios brangenybės kaip perlai, brangakmenys, lazuritai, kriauklės, kvarcai, koralai, sidabras, auksas, rubinai, turmalinai. Tai yra septintas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauna malonumą iš jo.

Toliau, Garbusis, didysis vandenynas yra didelių būtybių namai. Ten yra šios būtybės: kašalotas, mėlynasis banginis, asurai, nagai, gandhabai. Yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviejų šimtų jodžianų esybės, trijų šimtų jodžianų esybės, keturių šimtų jodžianų esybės, penkių šimtų jodžianų esybės. Tai yra aštuntas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę asurai gauna malonumą iš jo. Šie gi, Garbusis, yra aštuoni didžiojo vandenyno nuostabūs, stulbinantys dalykai, kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš jo.

Garbusis, o ar vienuoliai gauna malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos?

– Paharadai, vienuoliai gauna malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

– Bet kiek gi yra Dharmos ir Disciplinos nuostabių, stulbinančių dalykų, kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jų?

– Paharadai, yra aštuoni Dharmos ir Disciplinos nuostabūs, stulbinantys dalykai, kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jų. Kurie aštuoni? Panašiai, kaip didysis vandenynas leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, o ne stačiai kaip skardis; taip pat ir prasiskverbimas į tobulą pažinimą šioje Dharmoje ir Disciplinoje [įvyksta] dėl laipsniško mokymosi, laipsniškos veiklos, laipsniško ėjimo keliu. Tai yra pirmas Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, neperžengia krantų, taip pat ir mano mokiniai nurodytus jiems priesakus neperžengia net gyvybės dėlei. Tai yra antras Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita – gan greitai, tai kas didžiajame vandenyne mirę, kas yra maita išnešama į krantą, išstumiama į sausumą; taip pat ir sangha nesubūna su morališkai žlugusiu, blogos prigimties, atmintinu dėl nešvaraus, abejotino elgesio, veikiančiu paslapčiomis asmeniu, su apsimetančiu esą vienuolis netikru vienuoliu, neskaisčuoju apsimetančiu esą skaistuolis, supuvusiu iš vidaus, gaišliu ir purvinu. Gan greitai susirinkę tokį nušalina. Net ir sėdint viduryje vienuolių sanghos, jis yra toli nuo sanghos ir sangha [yra toli] nuo jo. Tai yra trečias Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip bet kuri didžioji upė, tokia kaip Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy įtekėjusi į didįjį vandenyną praranda anksetsnį pavadnimą, tampa apibrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’; taip pat ir šios keturios kastos: kšatrijai, brahmanai, vaišijai, ir šudros, kai jie žengia priekin iš namų į gyvenimą be namų Tathāgatos skelbiamoje Dharmoje ir Disciplinoje, jie praranda ankstesnį vardą ir pavardę, tampa apibrėžiami tik kaip ‘Sakjaputos atsiskyrėliai’. Tai yra ketvirtas Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, nors ir krituliai krenta, dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas; taip pat ir nors ir daug vienuolių galutinai įžengia į Nirvanos elementą be liekanos, dėl to nepasireiškia Nirvanos elemento nei sumažėjimas, nei pripildymas. Tai yra penktas Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas yra vieno skonio - sūraus skonio; taip pat ir ši Dharma ir Disciplina yra vieno skonio - išsilaisvinimo skonio. Tai yra šeštas Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė, ten yra tokios brangenybės kaip perlai, brangakmenys, lazuritai, kriauklės, kvarcai, koralai, sidabras, auksas, rubinai, turmalinai; taip pat ir šioje Dharmoje ir Disciplinoje yra daug brangenybių, brangenybių begalė. Ten yra tokios brangenybės kaip keturios atidos sritys, keturi teisingi stengimaisi, keturi viršžmogiškų galių pagrindai, penki valdantys gebėjimai, penkios stiprybės, septyni nušvitimo veiksniai, taurinantis aštuonlypis kelias. Tai yra septintas Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Panašiai, Paharadai, kaip didysis vandenynas yra didelių būtybių namai – ten yra tokios būtybės: kašalotas, mėlynasis banginis, asurai, nagai, gandhabai; yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviejų šimtų jodžianų esybės, trijų šimtų jodžianų esybės, keturių šimtų jodžianų esybės, penkių šimtų jodžianų esybės; taip pat ir ši Dharma ir Disciplina yra didelių būtybių namai – ten yra tokios būtybės: įžengęs į srautą, keliaujantis link įžengimo į srauto vaisiaus pažinimą, kartą sugrįžtantis, keliaujantis link karto sugrįžimo vaisiaus pažinimo, nebesugrįžtantis, keliaujantis link nebesugrįžimo vaisiaus pažinimo, arahantas, keliaujantis link arahantystės. Tai yra aštuntas Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, kurį pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų. Šie gi, Paharadai, yra Dharmos ir Disciplinos aštuoni nuostabūs, stulbinantys dalykai, kuriuos pamatę vienuoliai gauna malonumą iš jų.

Pahārādasuttaṃ (Paharadai, AN 8.ii.9)

19. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis verañjāyaṃ viharati naḷerupucimandamūle. buvo apsistojęs Verandžijos nendryne didžiulio Nimmedžio papėdėje. Atha kho pahārādo asurindo yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi pas Palaimintąjį nuėjo asura Paharadas, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. atėjęs pas Palaimintąjį pasveinlkino jį ir atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhitaṃ kho pahārādaṃ asurindaṃ Stovinčiam gi iš šono asurai Paharadai bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

“Api asurā mahāsamudde abhiramantī”ti? “Bet ar gauna malonumą, Paharadai, asurai iš didžiuojo vandenyno?” “Abhiramanti, bhante, asurā mahāsamudde”ti. “Gauna, gerbiamasis, malonumą asurai iš didžiojo vandenyno.” “Kati pana, pahārāda, mahāsamudde acchariyā abbhutā dhammā, “Bet kiek gi yra didžiuojo vandenyno nuostabių, stulbinančių dalykų, ye disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramantī”ti? kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno?”

“Aṭṭha, bhante, mahāsamudde acchariyā abbhutā dhammā, Garbusis, yra aštuoni didžiuojo vandenyno nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno. Katame aṭṭha? Kurie aštuoni? Mahāsamuddo, bhante, Didysis vandenynas, Garbusis, anupubbaninno anupubbapoṇo anupubbapabbhāro, leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, na āyatakeneva papāto. o ne stačiai kaip skardis. Yampi, bhante, mahāsamuddo Ir tai, Garbusis, kad didysis vandenynas anupubbaninno anupubbapoṇo anupubbapabbhāro, leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, na āyatakeneva papāto. o ne stačiai kaip skardis, Ayaṃ, bhante, tai, Garbusis, mahāsamudde paṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra pirmas didžiuojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, mahāsamuddo ṭhitadhammo velaṃ nātivattati. didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, jis neperžengia krantų; Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad mahāsamuddo ṭhitadhammo velaṃ nātivattati; didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, kad neperžengia krantų, ayaṃ [ayampi (ka.)], bhante, tai, Garbusis, mahāsamudde dutiyo acchariyo abbhuto dhammo yra antras didžiuojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, mahāsamuddo na matena kuṇapena saṃvasati [saṃvattati (syā.)]. didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita. Yaṃ hoti mahāsamudde mataṃ kuṇapaṃ, taṃ khippameva [khippaṃyeva (sī.), khippaṃeva (pī.), khippaññeva (cūḷava. 384)] Gan greitai, tai kas didžiajame vandenyne yra mirę, kas yra maita, tīraṃ vāheti, thalaṃ ussāreti. išnešama į krantą, išstumiama į sausumą. Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad mahāsamuddo na matena kuṇapena saṃvasati, didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita, yaṃ hoti mahāsamudde mataṃ kuṇapaṃ, taṃ khippameva kad gan greitai, tai kas didžiajame vandenyne yra mirę, kas yra maita, tīraṃ vāheti, thalaṃ ussāreti; išnešama į krantą, išstumiama į sausumą, ayaṃ, bhante, mahāsamudde tatiyo acchariyo abbhuto dhammo, yra trečias didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, yā kāci mahānadiyo, seyyathidaṃ – bet kuri didžioji upė, tokia kaip: gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahī, Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - tā mahāsamuddaṃ patvā [pattā (ka., cūḷava. 384)] įtekėjusi į didįjį vandenyną jahanti purimāni nāmagottāni, praranda anksetsnį pavadnimą, ‘mahāsamuddo’ [199] tveva saṅkhaṃ gacchanti. tampa apybrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’. Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad yā kāci mahānadiyo, seyyathidaṃ – bet kuri didžioji upė, tokia kaip: gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahī, Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - tā mahāsamuddaṃ patvā įtekėjusi į didįjį vandenyną jahanti purimāni nāmagottāni, praranda anksetsnį pavadinimą, ‘mahāsamuddo’ tveva saṅkhaṃ gacchanti; tampa apybrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’; ayaṃ, bhante, mahāsamudde catuttho acchariyo abbhuto dhammo, yra ketvirtas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, yā ca [yā kāci (syā. pī. ka.)] loke savantiyo mahāsamuddaṃ appenti nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, yā ca antalikkhā dhārā papatanti, nors ir krituliai krenta, na tena mahāsamuddassa ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati. dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas. Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad yā ca loke savantiyo mahāsamuddaṃ appenti nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, yā ca antalikkhā dhārā papatanti, nors ir krituliai krenta, na tena mahāsamuddassa ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati; dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas; ayaṃ, bhante, mahāsamudde pañcamo acchariyo abbhuto dhammo, yra penktas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, mahāsamuddo ekaraso loṇaraso. didysis vandenynas yra vieno skonio: suraus skonio. Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad mahāsamuddo ekaraso loṇaraso; didysis vandenynas yra vieno skonio: suraus skonio; ayaṃ, bhante, mahāsamudde chaṭṭho acchariyo abbhuto dhammo, yra šeštas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, mahāsamuddo bahuratano [pahūtaratano (ka.)] anekaratano. didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė. Tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – Ten yra tokios brangenybės kaip muttā maṇi veḷuriyo perlas, brangakmenis, lazuritas, saṅkho silā pavāḷaṃ kriauklė, kvarcas, koralas, rajataṃ jātarūpaṃ lohitako masāragallaṃ. sidabras, auksas, rubinas, turmalinas. Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad mahāsamuddo bahuratano anekaratano; didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė, Tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – ten yra tokios brangenybės kaip muttā maṇi veḷuriyo perlas, brangakmenis, lazuritas, saṅkho silā pavāḷaṃ kriauklė, kvarcas, koralas, rajataṃ jātarūpaṃ lohitako masāragallaṃ. sidabras, auksas, rubinas, turmalinas; Ayaṃ, bhante, mahāsamudde [200] sattamo acchariyo abbhuto dhammo, yra septintas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Puna caparaṃ, bhante, Toliau, Garbusis, mahāsamuddo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso. didysis vandenynas yra didelių būtybių namai. Tatrime bhūtā – Ten yra šios būtybės: timi timiṅgalo timirapiṅgalo [timitimiṅgalā timirapiṅgalā (sī.), timitimiṅgalā timiramiṅgalā (syā. pī.)] kašalotas, mėlynasis banginis, asurā nāgā gandhabbā. asurai, nagai, gandhabai. Santi mahāsamudde yojanasatikāpi attabhāvā, Yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviyojanasatikāpi attabhāvā, dviejų šimtų jodžianų esybės, tiyojanasatikāpi attabhāvā, trijų šimtų jodžianų esybės, catuyojanasatikāpi attabhāvā, keturių šimtų jodžianų esybės, pañcayojanasatikāpi attabhāvā. penkių šimtų jodžianų esybės. Yampi, bhante, Ir tai, Garbusis, kad mahāsamuddo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; didysis vandenynas yra didelių būtybių namai, tatrime bhūtā – ten yra tokios būtybės: timi timiṅgalo timirapiṅgalo kašalotas, mėlynasis banginis, asurā nāgā gandhabbā; asurai, nagai, gandhabai; santi mahāsamudde yojanasatikāpi attabhāvā…pe…yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės… dviyojana… tiyojana… catuyojana… pañcayojanasatikāpi attabhāvā; dvejų… trijų… keturių… penkių šimtų jodžianų esybės; ayaṃ, bhante, mahāsamudde aṭṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra aštuntas didžiojo vandenyno nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramanti. kurį pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno. Ime kho, bhante, mahāsamudde aṭṭha acchariyā abbhutā dhammā, Šie gi, Garbusis, yra didžiojo vandenyno aštuoni, nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā asurā mahāsamudde abhiramantīti. kuriuos pamatę asurai gauną malonumą iš didžiojo vandenyno.

“Api pana, bhante, bhikkhū “Garbusis, o ar vienuoliai imasmiṃ dhammavinaye abhiramantī”ti? gauna malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos?” “Abhiramanti, pahārāda, bhikkhū “Paharadai, vienuoliai gauna malonumą imasmiṃ dhammavinaye”ti. iš šios Dharmos ir Disciplinos.” “Kati pana, bhante, imasmiṃ dhammavinaye acchariyā abbhutā dhammā, “Bet kiek gi yra nuostabių, stulbinančių dalykų, ye disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramantī”ti? kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos?” “Aṭṭha, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye acchariyā abbhutā dhammā, Paharadai, yra aštuoni šios Dharmos ir Disciplinos nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos. Katame aṭṭha? Kurie aštuoni? Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo anupubbaninno anupubbapoṇo anupubbapabbhāro, didysis vandenynas leidžiasi laipsniškai, šlija laipsniškai, svyra laipsniškai, na āyatakeneva papāto [201]; o ne stačiai kaip skardis; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir imasmiṃ dhammavinaye anupubbasikkhā anupubbakiriyā anupubbapaṭipadā, na āyatakeneva aññāpaṭivedho. prasiskverbimas į tobulą pažinimą šioje Dharmoje ir Disciplinoje [įvyksta] dėl laipsniško mokymosi, laipsniškos veiklos, laipsniško ėjimo keliu. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, imasmiṃ dhammavinaye anupubbasikkhā anupubbakiriyā anupubbapaṭipadā, na āyatakeneva aññāpaṭivedho. kad prasiskverbimas į tobulą pažinimą šioje Dharmoje ir Disciplinoje [įvyksta] dėl laipsniško mokymosi, laipsniškos veiklos, laipsniško ėjimo keliu, Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye paṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, pirmas šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo ṭhitadhammo velaṃ nātivattati; didysis vandenynas turi stabilumo prigimtį, neperžengia krantų: evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir yaṃ mayā sāvakānaṃ sikkhāpadaṃ paññattaṃ mano mokiniams nurodytus priesakus taṃ mama sāvakā jīvitahetupi nātikkamanti. mano mokiniai neperžengia ir gyvybės dėlei. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, mayā sāvakānaṃ sikkhāpadaṃ paññattaṃ kad mano mokiniams nurodytus priesakus taṃ mama sāvakā jīvitahetupi nātikkamanti; mano mokiniai neperžengia ir gyvybės dėlei; Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye dutiyo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, antras šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo na matena kuṇapena saṃvasati. didysis vandenynas nesubūna nei su mirusiu, nei su maita. Yaṃ hoti mahāsamudde mataṃ kuṇapaṃ, taṃ khippameva Gan greitai, tai kas didžiajame vandenyne yra mirę, kas yra maita tīraṃ vāheti, thalaṃ ussāreti; išnešama į krantą, išstumiama į sausumą; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir yo so puggalo dussīlo pāpadhammo su tuo asmeniu, kuris yra morališkai žlugęs, blogos prigimties, asucisaṅkassarasamācāro su atmintinu už nešvarų, abėjotiną elgesį, paṭicchannakammanto veikiančiu paslapčiomis, assamaṇo samaṇapaṭiñño netikru vienuoliu apsimetančiu esą vienuolis, abrahmacārī brahmacāripaṭiñño neskaisčiuoju apsimetančiu esą skaistuolis, antopūti avassuto kasambujāto, supuvusiu iš vidaus, gaišliu, purvinu, na tena saṅgho saṃvasati; sangha nesubūna su tokiu; khippameva naṃ sannipatitvā ukkhipati. gan greitai susirinkę tokį nušalina. “Kiñcāpi so hoti majjhe bhikkhusaṅghassa sannisinno, Net ir sėdint viduryje vienuolių sanghos, atha kho so ārakāva saṅghamhā jis yra toli nuo sanghos saṅgho ca tena. ir sangha [yra toli] nuo jo. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, yo so puggalo dussīlo pāpadhammo kad su tuo asmeniu, kuris yra morališkai žlugęs, blogos prigimties, asucisaṅkassarasamācāro su atmintinu už nešvarų, abėjotiną elgesį, paṭicchannakammanto veikiančiu paslapčiomis, assamaṇo samaṇapaṭiñño netikru vienuoliu apsimetančiu esą vienuolis, abrahmacārī brahmacāripaṭiñño neskaisčiuoju apsimetančiu esą skaistuolis, antopūti avassuto kasambujāto, supuvusiu iš vidaus, gaišliu, purvinu, na [202] tena saṅgho saṃvasati; sangha nesubūna su tokiu; khippameva naṃ sannipatitvā ukkhipati; gan greitai susirinkę tokį nušalina; kiñcāpi so hoti majjhe bhikkhusaṅghassa sannisinno, net ir kai sėdint viduryje vienuolių sanghos, atha kho so ārakāva saṅghamhā jis yra toli nuo sanghos saṅgho ca tena. ir sangha [yra toli] nuo jo Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye tatiyo acchariyo abbhuto dhammo, tai yra, Paharadai, trečias šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip yā kāci mahānadiyo, seyyathidaṃ – bet kuri didžioji upė, tokia kaip: gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahī, Ganga, Jamuna, Ačiravatė, Sarabhū, Mahy - tā mahāsamuddaṃ patvā įtekėjusi į didįjį vandenyną jahanti purimāni nāmagottāni, praranda anksetsnį pavadnimą, ‘mahāsamuddo’ tveva saṅkhaṃ gacchanti; tampa apybrėžiama tik kaip ‘didysis vandenynas’; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir cattārome vaṇṇā – šios keturios kastos: khattiyā, brāhmaṇā, vessā, suddā, kšatrijai, brahmanai, vaišijai, ir šudros, te tathāgatappavedite dhammavinaye agārasmā anagāriyaṃ pabbajitvā kai jie žengia priekyn iš namų į gyvenimą be namų Tathagatos skelbiamoje Dharmoje ir Disciplinoje, jahanti purimāni nāmagottāni, jie praranda ankstesnę vardą-pavardę, ‘samaṇā sakyaputtiyā’ tveva [samaṇo sakyaputtiyo tveva (syā. ka.)] saṅkhaṃ gacchanti. tampa apybrėžiami tik kaip “Sakjaputtos atsiskyrėliai”. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, cattārome vaṇṇā – kad šios keturios kastos: khattiyā, brāhmaṇā, vessā, suddā, kšatrijai, brahmanai, vaišijai, ir šudros, te tathāgatappavedite dhammavinaye agārasmā anagāriyaṃ pabbajitvā kai jie žengia priekyn iš namų į gyvenimą be namų Tathagatos skelbiamoje Dharmoje ir Disciplinoje, jahanti purimāni nāmagottāni, jie praranda ankstesnę vardą-pavardę, ‘samaṇā sakyaputtiyā’ tveva saṅkhaṃ gacchanti. tampa apybrėžiami tik kaip “Sakjaputtos atsiskyrėliai”; Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye catuttho acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, ketvirtas šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip yā ca loke savantiyo mahāsamuddaṃ appenti nors ir teka pasaulio upės į didįjį vandenyną, yā ca antalikkhā dhārā papatanti, nors ir krituliai krenta, na tena mahāsamuddassa ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati; dėl to nepasireiškia didžiojo vandenyno nei sumažėjimas, nei pripildymas; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat bahū cepi bhikkhū anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbāyanti, nors ir daug vienuolių galutinai įžengia į Nirvanos elementą be liekanos, na tena nibbānadhātuyā ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati. dėl to nepasireiškia Nirvanos elemento nei sumažėjimas, nei pripildymas. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, bahū cepi bhikkhū anupādisesāya nibbānadhātuyā [203] parinibbāyanti, kad nors ir daug vienuolių galutinai įžengia į Nirvanos elementą be liekanos, na tena nibbānadhātuyā ūnattaṃ vā pūrattaṃ vā paññāyati. dėl to nepasireiškia Nirvanos elemento nei sumažėjimas, nei pripildymas; Ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye pañcamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, penktas šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo ekaraso loṇaraso; didysis vandenynas yra vieno skonio: suraus skonio; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir ayaṃ dhammavinayo ekaraso, vimuttiraso. ši Dharma ir Disciplina yra vieno skonio: išsilaisvinimo skonio. Yampi pahārāda, Ir tai, Paharadai, ayaṃ dhammavinayo ekaraso, vimuttiraso; kad ši Dharma ir Disciplina yra vieno skonio: išsilaisvinimo skonio; ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye chaṭṭho acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, šeštas šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo bahuratano anekaratano; didžiajame vandenyne yra daug brangenybių, brangenybių begalė; tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – ten yra tokios brangenybės kaip muttā maṇi veḷuriyo perlas, brangakmenis, lazuritas, saṅkho silā pavāḷaṃ kriauklė, kvarcas, koralas, rajataṃ jātarūpaṃ lohitako masāragallaṃ; sidabras, auksas, rubinas, turmalinas; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir ayaṃ dhammavinayo bahuratano anekaratano. šioje Dharmoje ir Disciplinoje yra daug brangenybių, brangenybių begalė. Tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – Ten yra tokios brangenybės kaip: cattāro satipaṭṭhānā, keturios atidos sritys, cattāro sammappadhānā, keturi teisingi stengimaisi, cattāro iddhipādā, keturi viršžmogiškų galių pagrindai, pañcindriyāni, penki valdantys gebėjimai, pañca balāni, penkios stiprybės, satta bojjhaṅgā, septyni nušvitimo veiksniai, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. taurinantis aštuonialypis kelias. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, ayaṃ dhammavinayo bahuratano anekaratano; kad šioje Dharmoje ir Disciplinoje yra daug brangenybių, brangenybių begalė; tatrimāni ratanāni, seyyathidaṃ – ten yra tokios brangenybės kaip: cattāro satipaṭṭhānā, keturios atidos sritys, cattāro sammappadhānā, keturi teisingi stengimaisi, cattāro iddhipādā, keturi viršžmogiškų galių pagrindai, pañcindriyāni, penki valdantys gebėjimai, pañca balāni, penkios stiprybės, satta bojjhaṅgā, septyni nušvitimo veiksniai, ariyo aṭṭhaṅgiko maggo. taurinantis aštuonialypis kelias; ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye sattamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, septintas šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.

“Seyyathāpi, pahārāda, Panašiai, Paharadai, kaip mahāsamuddo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; didysis vandenynas yra didelių būtybių namai; tatrime bhūtā – ten yra tokios būtybės: timi timiṅgalo timirapiṅgalo kašalotas, mėlynasis banginis, asurā nāgā gandhabbā; asurai, nagai, Gandhabai; Santi mahāsamudde yojanasatikāpi attabhāvā, yra didžiajame vandenyne ir vieno šimto jodžianų esybės, dviyojanasatikāpi attabhāvā, dviejų šimtų jodžianų esybės, tiyojanasatikāpi attabhāvā, trijų šimtų jodžianų esybės, catuyojanasatikāpi attabhāvā, keturių šimtų jodžianų esybės, pañcayojanasatikāpi attabhāvā; penkių šimtų jodžianų esybės; evamevaṃ kho, pahārāda, Paharadai, taip pat ir ayaṃ dhammavinayo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; ši Dharma ir Disciplina yra didelių būtybių namai; tatrime bhūtā – ten yra tokios būtybės: sotāpanno sotāpattiphalasacchikiriyāya paṭipanno, įžengęs į srautą, keliaujantis link įžengimo į srauto vaisiaus pažinimo, sakadāgāmī sakadāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, kartą sugrįžtantis, keliaujantis link karto sugrįžimo vaisiaus pažinimo, anāgāmī anāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, nebesugrįžtantis, keliaujantis link nebesugrįžimo vaisiaus pažinimo, arahā arahattāya paṭipanno. arahantas, keliaujantis link arahantystės. Yampi, pahārāda, Ir tai, Paharadai, ayaṃ dhammavinayo mahataṃ bhūtānaṃ āvāso; kad ši Dharma ir Disciplina yra didelių būtybių namai; tatrime bhūtā – sotāpanno sotāpattiphalasacchikiriyāya paṭipanno, ten yra tokios būtybės: sotāpanno sotāpattiphalasacchikiriyāya paṭipanno, įžengęs į srautą, keliaujantis link įžengimo į srauto vaisiaus pažinimo, sakadāgāmī sakadāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, kartą sugrįžtantis, keliaujantis link karto sugrįžimo vaisiaus pažinimo, anāgāmī anāgāmiphalasacchikiriyāya paṭipanno, nebesugrįžtantis, keliaujantis link nebesugrįžimo vaisiaus pažinimo, arahā arahattāya paṭipanno; arahantas, keliaujantis link arahantystės; ayaṃ, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye aṭṭhamo acchariyo abbhuto dhammo, yra, Paharadai, aštuntas šios Dharmos ir Disciplinos nuostabus, stulbinantis dalykas, yaṃ disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramanti. kurį pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos. Ime kho, pahārāda, imasmiṃ dhammavinaye aṭṭha acchariyā abbhutā dhammā, Šie gi, Paharadai, yra šios Dharmos ir Disciplinos aštuoni, nuostabūs, stulbinantys dalykai, ye disvā disvā bhikkhū imasmiṃ dhammavinaye abhiramantī” kuriuos pamatę vienuoliai gauną malonumą iš šios Dharmos ir Disciplinos.”

1.Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi gilią naktį vienas dėva, neprilygstama šviesa nušvietęs visą Džetos girią, atėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs pasveikino jį ir atsistojo iš šono. Iš šono stovėdamas tas dėva ištarė Palaimintajam posmą:

1. Mąsto apie palaimą daugybė dėvų ir žmonių norėdami klestėjimo,
   Prašau, pasakyki kas sudaro didžiausią palaimą!\

2. Nebendravimas su kvailiais, bendravimas su išminčiais,
   Ir garbinimas tų, kas nusipelno garbės – tai yra didžiausia palaima.\

3. Tinkama gyvenamoji vieta, anksčiau padaryti dorovingi poelgiai
   Ir teisingos krypties laikymasis – tai yra didžiausia palaima.\

4. Daug žinojimo ir įgūdžių, drausmės laikymasis
   Ir gerų žodžių sakymas – tai yra didžiausia palaima.\

5. Rūpinimasis motina ir tėvu, žmonos ir vaikų globojimas,
   Ir taikūs užsiėmimai – tai yra didžiausia palaima.\

6. Aukojimas ir teisingas gyvenimo būdas, rūpinimasis giminaičiais
   Ir nesmerktini poelgiai – tai yra didžiausia palaima.\

7. Vengimas ir susilaikymas nuo blogio, svaigalų nevartojimas
   Ir stropumas Dharmoje – tai yra didžiausia palaima.\

8. Pagarbumas ir nuolankumas, pasitenkinimas, dėkingumas
   Ir Dharmos klausymas – tai yra didžiausia palaima.\

9. Kantrumas ir paklusnumas, atsiskyrėlių matymas
   Ir savalaikis Dharmos aptarimas – tai yra didžiausia palaima.\

10. Savitvarda ir skaistus gyvenimas, tauriųjų tiesų matymas
    Ir Nirvanos pažinimas – tai yra didžiausia palaima.\

11. Paliestas likimo staigmenų, jo protas nesuvirpsi,
    [Būti] be liūdesio, nesuteptu ir saugiu – tai yra didžiausia palaima.\

12. Visi, kas taip gyvena, nenugalimi yra visur,
    Jie visur yra laimingi, jiems tai yra didžiausia palaima.\

Maṅgalasuttaṃ (Palaima, Khp 5, Sn II.4)

1. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho aññatarā devatā Tada gi vienas dėva abhikkantāya rattiyā gilią naktį abhikkantavaṇṇā kevalakappaṃ jetavanaṃ obhāsetvā neprilygstama šviesa nušvietęs visą Džetos girią yena bhagavā tenupasaṅkami atėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ aṭṭhāsi atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhitā kho sā devatā Iš šono stovėdamas tas dėva bhagavantaṃ gāthāya ajjhabhāsi – ištarė Palaimintajam posmą:

2. ‘‘Bahū devā manussā ca, maṅgalāni acintayuṃ; Mąsto apie palaimą daugybė dėvų ir žmonių
Ākaṅkhamānā sotthānaṃ, brūhi maṅgalamuttamaṃ’’. norėdami klestėjimo, prašau, pasakyki kas sudaro didžiausią palaimą!\

3. ‘‘Asevanā ca bālānaṃ, paṇḍitānañca sevanā; Nebendravimas su kvailiais, bendravimas su išminčiais
Pūjā ca pūjaneyyānaṃ [pūjanīyānaṃ (sī. syā. kaṃ. pi.)], etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir garbinimas tų, kas nusipelno garbės – tai yra didžiausia palaima.\

4. ‘‘Patirūpadesavāso ca, pubbe ca katapuññatā; Tinkama gyvenamoji vieta, anksčiau padaryti dorovingi poelgiai
Attasammāpaṇidhi [atthasammāpaṇīdhī (katthaci)] ca, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir teisingos krypties laikymasis tai yra didžiausia palaima.\

5. ‘‘Bāhusaccañca sippañca, vinayo ca susikkhito; Daug žinojimo ir įgūdžių, drausmės laikymasis
Subhāsitā ca yā vācā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir gerų žodžių sakymas – tai yra didžiausia palaima.\

6. ‘‘Mātāpitu upaṭṭhānaṃ, puttadārassa saṅgaho; Rūpinimasis motina ir tėvu, žmonos ir vaikų globojimas,
Anākulā ca kammantā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir taikūs užsiėmimai – tai yra didžiausia palaima.\

7. ‘‘Dānañca dhammacariyā ca, ñātakānañca saṅgaho; Aukojimas ir teisingas gyvenimo būdas, rūpinimasis giminaičiais
Anavajjāni kammāni, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir nesmerktini poelgiai – tai yra didžiausia palaima.\

8. ‘‘Āratī viratī pāpā, majjapānā ca saṃyamo; Vengimas ir susilaikymas nuo blogio, svaigalų nevartojimas
Appamādo ca dhammesu, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir stropumas Dharmoje – tai yra didžiausia palaima.\

9. ‘‘Gāravo ca nivāto ca, santuṭṭhi ca kataññutā; Pagarbumas ir nuolankumas, pasitenkinimas, dėkingumas
Kālena dhammassavanaṃ, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir Dharmos klausymas – tai yra didžiausia palaima.\

10. ‘‘Khantī ca sovacassatā, samaṇānañca dassanaṃ; Kantrumas ir paklusnumas, atsiskyrėlių matymas
Kālena dhammasākacchā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir savalaikis Dharmos aptarimas – tai yra didžiausia palaima.\

11. ‘‘Tapo ca brahmacariyañca, ariyasaccāna dassanaṃ; Savitvarda ir skaistus gyvenimas, Tauriųjų tiesų matymas
Nibbānasacchikiriyā ca, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir Nirvanos pažinimas – tai yra didžiausia palaima.\

12. ‘‘Phuṭṭhassa lokadhammehi, cittaṃ yassa na kampati; Paliestas likimo staigmenų, jo protas nesuvirpsi,
Asokaṃ virajaṃ khemaṃ, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. [Būti] be liūdesio, nesuteptu ir saugiu – tai yra didžiausia palaima.\

13. ‘‘Etādisāni katvāna, sabbatthamaparājitā; Visi, kas taip gyvena, nenugalimi yra visur,
Sabbattha sotthiṃ gacchanti, taṃ tesaṃ maṅgalamuttama’’nti. Jie visur yra laimingi, jiems tai yra didžiausia palaima.

1. Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių ir supranta apie tą ramybės būvį (nirvaną).
   Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru, nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

2. Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių, ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;
   Su nurimusiomis juslėmis, praktišku, neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

3. Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.
   „Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

4. Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;
   Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

5. Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos,
   Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur,
   Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!“

7. Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,
   Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

8. Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visą pasaulį aprepiantį,
   Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,
   Te jis ryžtasi būti su tokia atida – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

10. Be klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,
    Atsikratęs prisirišimo prie juslinių malonumų, nebeužgims jis moters įsčiose.

Mettasuttaṃ (Geraširdiškumas, Sn I.8, Khp 9)

1. Karaṇīyamatthakusalena, yanta santaṃ padaṃ abhisamecca;
Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių ir supranta apie tą ramybės būvį (nirvaną).

Sakko ujū ca suhujū ca, sūvaco cassa mudu anatimānī.
Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru, nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

2. Santussako ca subharo ca, appakicco ca sallahukavutti;
Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių, ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;

Santindriyo ca nipako ca, appagabbho kulesvananugiddho.
Su nurimusiomis juslėmis, praktišku, neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

3. Na ca khuddamācare kiñci, yena viññū pare upavadeyyuṃ;
Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.

Sukhino va khemino hontu, sabbe sattā bhavantu sukhitattā.
“Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

4. Ye keci pāṇabhūtatthi, tasā vā thāvarā vanavasesā;
Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;

Dīghā vā ye va mahantā, majjhimā rassakā aṇukathūlā.
Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

5. Diṭṭhā vā ye va adiṭṭhā, ye va dūre vasanti avidūre;
Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos,

Bhūtā va sambhavesī va, sabbasattā bhavantu sukhitattā.
Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Na paro paraṃ nikubbetha, nātimaññetha katthaci na kañci;
Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur,

Byārosanā paṭighasaññā, nāññamaññassa dukkhamiccheyya.
Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!“

7. Mātā yathā niyaṃ puttamāyusā ekaputtamanurakkhe;
Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,

Evampi sabbabhūtesu, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ.
Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

8. Mettañca sabbalokasmi, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ;
Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visam pasauliui,

Uddhaṃ adho ca tiriyañca, asambādhaṃ averamasapattaṃ.
Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Tiṭṭhaṃ caraṃ nisinno vā, sayāno yāvatāssa vigatamiddo;
Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,

Etaṃ satiṃ adhiṭṭheyya, brahmametaṃ vihāramidhamāhu.
Te jis ryžtasi būti su tokia atida – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

10. Diṭṭhiñca anupaggamma, sīlavā dassanena sampanno;
Be klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,

Kāmesu vineyya gedhaṃ, na hi jātuggabbhaseyya punaretī’ ti.
Atsikratęs prisirišimo prie juslinių malonumų, nebeužgims jis moters įsčiose.

Lietuvių Pali -Lietuvių

Įžanga

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi, vienuolių daugybei sugrįžus iš aukų rinkimo, jiems susirinkus po valgio, susėdus susirinkimų salėje, kilo tokios kalbos: „Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina tai, kad, pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai nušvitusiojo, išlavinta, dažnai praktikuojama atida kūnui atneša didžius vaisius, didžią palaimą!” Ir štai čia ši vienuolių kalba buvo pertraukta, nes tada gi vakare Palaimintasis, sugrįžęs iš atokios vietos, nuėjo į susirinkimų salę, atėjęs atsisėdo į paruoštą jam vietą. Sėdėdamas gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

－Vienuoliai, apie ką kalbėti čia dabar esate susisėdę? Apie ką buvo jūsų kalba, kuri buvo pertraukta?

－Štai, Garbusis, mums, sugrįžus iš aukų rinkimo, po valgio susirinkus, susėdus susirinkimų salėje, kilo tokios kalbos: „Draugai, kaip nuostabu, draugai, tiesiog neįtikėtina tai, kad, pasak Palaimintojo, žinančiojo, matančiojo, arahanto, visiškai nušvitusiojo, išlavinta, dažnai praktikuojama atida kūnui atneša didžius vaisius, didžią palaimą!”

Atidos kūnui lavinimas

－Ir kaip, vienuoliai, lavinama, dažnai praktikuojama atida kūnui, atnešanti didžius vaisius, didžią palaimą?

1. Štai, vienuolis nuėjęs į mišką, po medžiu ar į atokią patalpą, atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save. Jis atidžiai įkvepia, atidžiai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino – „įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas jis žino – “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas jis žino – “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas jis žino – “iškvepiu trumpai”; jis mokosi: „įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, jis mokosi: „iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; jis mokosi: „įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, jis mokosi: „iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.
   Jam taip gyvenant, būnant budriam, entuziastingam, energingam, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas viduje nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis lavina atidą kūnui.
   
   
2. Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino – „aš einu”, stovėdamas žino – „aš stoviu”, sėdėdamas žino – „aš sėdžiu” arba gulėdamas žino – „aš guliu”. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų – jis tai žino.
   Jam taip gyvenant, būnant budriam, entuziastingam, energingam, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas viduje nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
   
   
3. Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; kai sulenkia ir kai ištiesia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas; kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas; kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas.
   Jam taip gyvenant, būnant budriam, entuziastingam, energingam, paliekami prisiminimai ir mintys apie namus. Kai jie yra pašalinti, protas viduje nusistovi, nurimsta, susikaupia, [ir tai] sukelia susitelkimą. Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
   
   
4. Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis į viršų nuo kojų padų, žemyn nuo galvos plaukų mintyse apžiūri šitą patį kūną, padengtą oda, pilną visokiausių nešvarumų: „Šiame kūne yra: galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”
   Sakykime, būtų maišas, turintis dvi angas, pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai. Jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: „Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai”. Lygiai gi taip vienuolis į viršų nuo kojų padų, žemyn nuo galvos plaukų mintyse apžiūri šitą patį kūną, padengtą oda, pilną visokiausių nešvarumų: „Šiame kūne yra: galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”
   Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
   
   
5. Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra: žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”
   Sakykime, įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas išdorojęs karvę, padalinęs [ją] į dalis, sėdėtų kryžkelėje. Lygiai gi taip vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: „Šiame kūne yra: žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”
   Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
   
   
6. Ir vėlgi, vienuoliai, sakykime, vienuolis matytų išmestą kapinėse lavoną, vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina [su juo] šitą patį kūną: „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”
   Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
7. Ir vėlgi, vienuoliai, sakykime, vienuolis matytų išmestą kapinėse lavoną, ėdamą varnų ar vanagų, ėdamą maitvanagių ar garnių, ėdamą šunų ar tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina [su juo] šitą patį kūną: „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”
   Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
8. Ir vėlgi, vienuoliai, sakykime, vienuolis matytų išmesto kapinėse lavono griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtus sausgyslėmis… griaučius, išteptus kraujais, be mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtus sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikauliai, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikauliai, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina [su juo] šitą patį kūną: „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”
   Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
   
   
9. Ir vėlgi, vienuoliai, sakykime, vienuolis matytų lavono, išmesto kapinėse, baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina [su juo] šitą patį kūną: „Šitas gi kūnas yra tokios pat prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”
   Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
   
   
10. Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su pirminiu pritaikymu, ilgalaikiu taikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę džiaugsmas ir laimė.
    Sakykime, įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos į vieną muilo gabalą taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų. Lygiai gi taip vienuolis dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę džiaugsmas ir laimė.
    Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
    
    
11. Ir vėlgi, vienuoliai, kai liaunasi pradinis pritaikymas ir ilgalaikis taikymas, vienuolis, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be pradinio pritaikymo, be ilgalaikio taikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę džiaugsmas ir laimė.
    Sakykime, būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, nei iš šiaurinės pusės, nei [virš kurio] laikas nuo laiko stipriai palytų. Tada gi iš to ežero šaltos versmės trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip vienuolis dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę džiaugsmas ir laimė.
    Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
    
    
12. Ir vėlgi, vienuoliai, išblėsus džiaugsmui, vienuolis būna pusiausviro proto, atidus ir aiškiai suprantantis bei kūnu patiriantis laimę. Jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, pusiausviras ir atidus”. Laime be džiaugsmo jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be džiaugsmo.
    Sakykime, žydrų, raudonų ar baltų lotosų tvenkinyje, kurie nors žydri, raudoni ar balti lotosai, gimę vandenyje, užaugę vandenyje, nepakiltų virš vandens, taptų panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus ir iki pat šaknų šaltu vandeniu būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip vienuolis laime be džiaugsmo šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be džiaugsmo.
    Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
    
    
13. Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, atsisakęs malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesnę laimę ir nusiminimą, pasiekia ketvirtąją džhaną, be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] pusiausvyra, ir būna joje, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.
    Sakykime, žmogus būtų visas apdengtas baltu audeklu, jo kūne neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas. Lygiai gi taip vienuolis sėdi, persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.
    Jam taip gyvenant, būnant budriam… Taip vienuolis taip pat lavina atidą kūnui.
    

Išlavintos ir neišlavintos atidos kūnui pasekmės

Vienuoliai, bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, aprėpia bet kokias doras būsenas, padedančias išminčiai. Panašiai, vienuoliai, kaip bet kas, paskleidęs protą virš didžiojo vandenyno, aprėpia bet kokias upeles, įtekančias į vandenyną, lygiai gi, vienuoliai, taip bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, aprėpia bet kokias doras būsenas, padedančias išminčiai.

Vienuoliai, bet ką, kas neišlavino, nepraktikavo dažnai atidos kūnui, Mara gali nugramzdinti, Mara gali rasti jame paramą. Sakykime, žmogus sviestų sunkų akmens rutulį į drėgno molio krūvą. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tą sunkų akmens rutulį galėtų nugramzdinti drėgno molio krūva?

－Taip, Garbusis.

－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet ką, kas neišlavino, dažnai nepraktikavo atidos kūnui, Mara gali nugramzdinti, Mara gali rasti jame paramą. Sakykime, būtų sausa, išdžiūvusi malka [išdžiūvusi išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]. Ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną”. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą sausą, išdžiūvusią malką trindamas geriausios kokybės lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?

－Taip, Garbusis.

－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet ką, kas neišlavino, dažnai nepraktikavo atidos kūnui, Mara gali nugramzdinti, Mara gali rasti jame paramą. Sakykime, ant laikiklio stovėtų tuščias, dykas puodas vandeniui ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?

－Taip, Garbusis.

－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet ką, kas neišlavino, dažnai nepraktikavo atidos kūnui, Mara gali nugramzdinti, Mara gali rasti jame paramą. Vienuoliai, bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara negali nugramzdinti, Mara negali rasti jame paramos. Sakykime, žmogus sviestų lengvą siūlų kamuolį į kieto medžio stulpą, laikantį skersinį kartį. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą lengvą siūlų kamuolį galėtų nugramzdinti kieto medžio stulpe, laikančiame skersinį kartį?

－Tai gi ne, Garbusis.

－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara negali nugramzdinti, Mara negali rasti jame paramos. Sakykime, būtų drėgna malka su syvais [su syvais išmesta į vandens telkinio krantą, į sausumą]. Ateitų žmogus pasiėmęs geriausios kokybės lazdelę ugniai įžiebti [galvodamas]: „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną”. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar tas žmogus tą drėgną malką su syvais trindamas paimta geriausios kokybės lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?

－Tai gi ne, Garbusis.

－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara negali nugramzdinti, Mara negali rasti jame paramos. Sakykime, ant laikiklio stovėtų iki viršaus, iki krašto pripildytas puodas su vandeniu ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Vienuoliai, kaip jūs manote, ar galėtų tas žmogus vandenį supilti [į puodą]?

－Tai gi ne, Garbusis.

－Lygiai gi, vienuoliai, taip bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara negali nugramzdinti, Mara negali rasti jame paramos. Vienuoliai, bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link tam, kad juos tiesiogiai pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju. Sakykime, ant laikiklio stovėtų iki viršaus, iki krašto pripildytas puodas vandeniui. Jei stiprus žmogus kaip nors jį palenktų, ar vanduo ištekėtų?

－Taip, Garbusis.

－Lygiai gi taip, bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link tam, kad juos tiesiogiai pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju. Sakykime, lygiame žemės plote būtų keturi iki viršaus, iki kraštų pripildyti vandens tvenkiniai, atitverti užtvankomis. Jei stiprus žmogus kaip nors užtvanką atidarytų, ar vanduo ištekėtų?

－Taip, Garbusis.

－Lygiai gi taip bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link tam, kad juos tiesiogiai pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju. Sakykime, lygioje žemėje, kryžkelėje stovėtų vežimas pakinkytas geros veislės arkliu [ir su šalia] paguldytu rimbu. Ant jo užsilipęs įgudęs arklininkas, arklių tramdytojas, pasiėmęs vežėčias į kairę ranką, o rimbą į dešinę ranką, pajudėtų kai panorėjęs, kur panorėjęs, ir į priekį, ir atgal. Lygiai gi taip bet kas, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, nukreipęs protą bet kokių tiesiogiai pažintinų dalykų link tam, kad juos tiesiogiai pažintų, tam esant pagrindui, tampa jų liudytoju.

atidos kūnui nauda

Vienuoliai, kai atida kūnui yra taikoma, lavinama, dažnai praktikuojama, padaroma priemone, padaroma pagrindu, įkūnyta, įtvirtinta, gerai atliekama, yra lauktina dešimtalypė nauda.

1. Įveikiami yra nepasitenkinimas [meditacija] ir pasigėrėjimas [jusliniais malonumais], jo neužvaldo nepasitenkinimas, jis būna kilusio nepasitenkinimo nugalėtoju.
   
2. Įveikiami yra baimė ir bijojimas. Jo neapima baimė ir bijojimas, jis būna kilusių baimės ir bijojimo nugalėtoju.
   
3. Jis pakelia šaltį, karštį, alkį, troškulį, kontaktą su gyliais, uodais, vėju, saulės kepinimu, ropliais. Jis yra pakantus blogiems žodžiams, kalbėjimo būdams, nešantiems blogį, kilusiems kūno skausmingiems, aštriems, šiurkštiems, žiauriems, nemaloniems, nemieliems, atimantiems gyvybę pojūčiams.
   
4. Kai tik panorėjęs, nesunkiai, be vargo jis gali patirti keturias džhanas, sudarančias aukštesnį protą ir dėl to laimingą buvimą čia ir dabar.
   
5. Jis pažįsta įvairius viršžmogiškus gebėjimus. Iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio, pasidaro vienas; pasirodo… {žr. DN 2.26} gali valdyti [savo] kūną ligi pat Brahmų pasaulių.
   
6. Išgrynintu viršžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dėvų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.
7. Kitų būtybių, kitų asmenų protą apgaubęs savuoju pažįsta: protą su geiduliu jis žino kaip „protas su geiduliu“, protą be geidulio… protą su bjaurėjimusi… protą be bjaurėjimosi… protą su klydimu… protą be klydimo… susitraukusi protą… išsiblaškiusį protą… didumą pasiekusį protą… didumos nepasiekusį protą… pralenkiamą protą… nepralenkiamą protą… sutelktą protą… nesutelktą protą… išsilaisvinusį protą… neišsilaisvinusį protą jis žino kaip „neišsilaisvinęs protas“.
   
8. Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t.y. vieną gimimą, du gimimus… {žr. DN 2.29} taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.
   
9. Išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato, kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino, kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.
10. Sunaikinęs ydingus polinkius, pats tiesiogine patirtimi pažinęs, be ydingų polinkių čia ir dabar įžengia į proto išsilaisvinimą, išsilaisvinimą išmintimi, ir būna jame.
    

Vienuoliai, kai atida kūnui yra taikoma, lavinama, dažnai praktikuojama, padaroma priemone, padaroma pagrindu, įkūnyta, įtvirtinta, gerai atliekama, yra lauktina ši dešimtalypė nauda.”
Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi iš ryto būrys vienuolių apsirengę, pasiėmę dubenis aukoms ir viršutinius apdarus, nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Tada gi tie vienuoliai taip pagalvojo: „Dar per anksti eiti į Savathę aukų rinkti, paimsiu ir nueisiu į kitatikių klajotojų parką.“ Tada gi tie vienuoliai nuėjo į kitatikių klajotojų parką, nuėję, su tais kitatikiais klajotojais apsikeitė mandagiais sveikinimais. Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Sėdintiems gi iš šono tiems vienuoliams kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:
– Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes irgi aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą. Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materijos supratimą, mes irgi aiškiname visišką materijos supratimą. Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmų supratimą, mes irgi aiškiname visišką jausmų supratimą. Koks, draugai, čia skirtumas, kokia skirtis[^1], koks nesutapimas tarp atsiskyrėlio Gotamos ir mūsų Dhammos dėstymo, apmokymo.
Tada gi tie vienuoliai kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugė, nei ją išpeikė. Nepasidžiaugę, neišpeikę, atsikėlė ir išėjo, [galvodami]: „Sužinosime šios kalbos prasmę, kai būsime šalia Palaimintojo“.

Tada gi tie vienuoliai pavaikščiojo rinkdami aukas Savathėje. Sugrįžę po aukų rinkimo ir pavalgę, nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam:
－ Štai, Garbusis, mes… kai būsime šalia Palaimintojo.

－ Vienuoliai, taip kalbantiems kitatikiams klajotojams turėtų būti pasakyta taip: „Bet kokį gi, draugai, pasitenkinimą teikia jusliniai malonumai, koks pavojus [glūdi juose], kas yra ištrūkimas iš jų? Kokį pasitenkinimą teikia materija, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos? Kokį pasitenkinimą teikia jausmai, koks pavojus [glūdi juose], kas yra ištrūkimas iš jų? Vienuoliai, taip paklausti kitatikiai klajotojai ne tik negalės to paaiškinti, bet ir atsidurs keblioje padėtyje. Kodėl? Todėl kad, vienuoliai, tai nėra jų kompetencija. Vienuoliai, aš nematau pasaulyje su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis, nieko kito, kas galėtų patenkinti protą šio klausymo paaiškinimu, bet tik Tathagatą, Tathagatos mokinį arba girdėjusįjį iš jų [atsakymą].

Ir kokį gi, draugai, pasitenkinimą teikia jusliniai malonumai? Vienuoliai, yra šios penkios juslinių malonumų vijos. Kokios penkios? Akimi pažįstamos formos norimos, malonios, žavinčios, iš prigimties mielos, surištos su geismu, gundančios; ausimi pažįstami garsai… nosimi pažįstami kvapai… liežuviu pažįstami skoniai… kūnu pažįstami apčiuopiami objektai norimi, malonūs, žavintys, iš prigimties mieli, surišti su geismu, gundantys. Šios, vienuoliai, yra penkios juslinių malonumų vijos. Vienuoliai, laimė ir malonumas, kurie gimsta dėl penkių juslinių malonumų vijų, yra juslinių malonumų teikiamas pasitenkinimas.

Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] jusliniuose malonumuose? Štai, vienuoliai, šeimos žmogus užsidirba pragyvenimui kokiu nors amatu: kad ir buhalterija, apskaita, skaičiavimais, žemdirbyste, prekyba, gyvulininkyste, šaudymu iš lanko, tarnavimu karaliui arba kokiu nors kitu amatu; jam tenka kęsti šaltį, karštį, būti kamuojamam sąlyčio su gyliais, uodais, vėjais, saule, ropliais, [rizikuoti] mirti iš troškulio ir bado. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, kančios masė [atsirandanti] per juslinius malonumus, kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis yra jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.
Jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengėsi, rėžėsi, dėjo pastangas, turtai neateina, jis liūdi, kankinasi, rauda, ašaromis plūsta, jam galva ataušta: „Į vėją mano įrąža, bevaisės mano pastangos. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, kančios masė [atsirandanti] per juslinius malonumus, kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis yra jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.
Jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengėsi, rėžėsi, dėjo pastangas, turtai ateina, jis dėl tų turtų saugojimo patiria galvos skausmą ir stresą: „Ką čia padarius kad mano turtus nei karalius neatimtų, nei vagys nepavogtų, nei ugnis sudegintų, nei vanduo nušluotų, nei nemieli įpėdiniai nepasiimtų?” Jam taip saugant, sergėjant, jo turtus karalius atima, arba vagys pavagia, arba ugnis sudegina, arba vanduo nušluoja, arba nemieli įpėdiniai pasiima. Jis liūdi, kankinasi, rauda, ašaromis plūsta, jam galva ataušta: „Net to, kas buvo mano, ir to nebeturiu!“ Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… yra vien jusliniai malonumai.

Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… karaliai ginčijasi su karaliais, kšatrijai ginčijasi su kšatrijais, brahmanai ginčijasi su brahmanais, namų šeimininkai ginčijasi su namų šeimininkais, motinos ginčijasi su vaikais, vaikai ginčijasi su motinomis, tėvai ginčijasi su vaikais, vaikai ginčijasi su tėvais, broliai ginčijasi su broliais, broliai ginčijasi su sesėmis, sesės ginčijasi su broliais, draugai ginčijasi su draugais. Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus jie puola vieni kitus rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai. Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… pasiėmę kardą, užsidėję lanką ir strėlinę, susirenka priešininkai mūšio lauke ir leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, ir jų galvos nukertamos kardais. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai.
Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… pasiėmę kardą, užsidėję lanką ir strėlinę, po išteptomis gynybinėmis sienomis [žmonės] leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, apipilami mėšlu [verdančiu skysčiu], sutraiškomi, ir jų galvos nukertamos kardais. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai.

Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… įsilaužiama į namus, plėšiami turtai, plėšikaujama, pakelėse tykojami keliauninkai, suviliojamos kitų žmonos. Kai taip darančius sugauna, karaliai jiems paskiria įvairias bausmes: plakti botagais, vanoti rykštėmis, lupti lazdomis, nupjauti rankas, nupjauti kojas, nupjauti rankas ir kojas, nupjauti ausis, nupjauti nosį, nupjauti ausis ir nosį, kankinti „košės puodu“, „nušveistos kriauklės nuskutimu“, „Rahu burna“, „ugnies girlianda“, „degančia ranka“, „pintu diržu“, „žievės apdaru“, „antilope“, „mėsos kabliais“, „monetomis“, „šarmo vonia“, „strypo sukimu“, „šiaudine kėde“, apipilti verdančiu aliejumi, atiduoti šunims sudraskyti, pasodinti ant kuolo, kardu galvą nukirsti. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai.
Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… atliekami blogi poelgiai kūnu, kalba, protu. O atlikusieji blogus poelgius kūnu, kalba, protu, po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, kančios masė [atsirandanti] per juslinius malonumus, kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis yra jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.

Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš juslinių malonumų? Vienuoliai, juslinių malonumų norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš juslinių malonumų.
Vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip juslinių malonumų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų juslinius malonumus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į juslinių malonumų visišką supratimą, tai yra neįmanoma. Betgi, vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip juslinių malonumų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų juslinius malonumus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į juslinių malonumų visišką supratimą, tai yra įmanoma.

Ir kokį, vienuoliai, pasitenkinimą teikia materija? Sakykime, vienuoliai, kšatrijų, brahmanų ar namų šeimininko šeimoje būtų panelė penkiolikos metų ar šešiolikos metų, ne per aukšta ir ne per žema, ne per liesa ir ne per stora, ne per tamsi ir ne per balta. Ar tuomet jos grožis ir dailumas būtų didžiausi? Taip, Garbusis. Vienuoliai, dėl grožio ir dailumo kylantys laimė ir malonumas – yra materijos teikiamas pasitenkinimas.
Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] materijoje? Štai, vienuoliai, tą pačią moterį pamatytų kažkada vėliau aštuoniasdešimtmetę, devyniasdešimtmetę, šimtametę, pasenusią, sulinkusią lyg gegnė, pakumpusią, besiremiančią į lazdą, svyruojančią, kai eina, ligotą, kurios jaunystė praėjo, subyrėjusiais dantimis, žilais plaukais, retais plaukais, praplikusią, išėjusiu dėmėmis kūnu. Kaip jūs manote, vienuoliai, ar tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ir glūdintis pavojus pasireiškė?
－Taip Garbusis.
－Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.
Ir vėl gi, vienuoliai, tą pačią moterį pamatytų sergančią, negalios kamuojamą, ligos pakirstą, gulinčią savo pačios šlapime ir išmatose, vieni jai padėtų atsikelti, kiti － atsigulti į lovą. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ir glūdintis pavojus pasireiškė?
－Taip Garbusis.
－Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.
Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas… pavojus [glūdintis] materijoje.
Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės kirminų. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas… yra pavojus [glūdintis] materijoje.
Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: [jo] griaučius su kraujais ir mėsomis sujungtus sausgyslėmis, griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis, griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis, griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas… pavojus [glūdintis] materijoje. Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: [jos] baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą, pasenusių kaulų krūvą, supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ir glūdintis pavojus pasireiškė?
－Taip Garbusis.
－Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.
Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš materijos? Vienuoliai, materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš materijos.
Vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip materijos [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų materiją ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką materijos supratimą, tai yra neįmanoma. Betgi, vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip materijos [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų materiją ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką materijos supratimą, tai yra įmanoma.

Ir kokį, vienuoliai, pasitenkinimą teikia jausmai? Štai, vienuoliai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra minties prijungimas, minties išlaikymas bei dėl atsiskyrimo gimę džiaugsmas ir laimė, ir būna joje. Vienuoliai, kuomet vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra minties prijungimas, minties išlaikymas bei dėl atsiskyrimo gimę džiaugsmas ir laimė, ir būna joje, tuomet jis nei galvoja apie savęs žalojimą, nei galvoja apie kitų žalojimą, nei galvoja apie savęs ir kitų žalojimą, tuomet jis patiria nežalojimo jausmą. Vienuoliai, aš sakau, kad nežalojimo jausmas yra aukščiausias jausmų teikiamas pasitenkinimas. Toliau, vienuoliai, išblėsus minties prijungimui ir minties išlaikymui, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra minties prijungimo bei minties išlaikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę džiaugsmas ir laimė, ir būna joje… ir kuomet, vienuoliai, kai išblėsus džiaugsmui [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus… ir kuomet, vienuoliai, kai atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidos išgryninta lygiažiūra, ir būna joje, tuomet jis nei galvoja apie savęs žalojimą, nei galvoja apie kitų žalojimą, nei galvoja apie savęs ir kitų žalojimą, tuomet jis patiria nežalojimo jausmą. Vienuoliai, aš sakau, kad nežalojimo jausmas yra aukščiausias jausmų teikiamas pasitenkinimas.

Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] jausmuose? Vienuoliai, jausmų nepastovumo, kančios, kitimo prigimtis – tai yra pavojus [glūdintis] jausmuose. Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmų? Vienuoliai, jausmų norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš jausmų.
Vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip jausmų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų jausmus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką jausmų supratimą, tai yra neįmanoma. Betgi, vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip jausmų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų jausmus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką jausmų supratimą, tai yra įmanoma.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Taip aš girdėjau:

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džėtos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs apsikeitė su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Sėdint iš šono jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintajam štai ką pasakė:

– Kokia gi yra priežastis, Garbusis Gotama, kas sąlygoja žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą? Gi matomi žmonės, kurių gyvenimas trumpas, matomi ilgaamžiai; matomi linkę sirgti, matomi stiprios sveikatos, negražūs, gražūs, [žmonės] be įtakos, įtakingi, vargšai, turtuoliai, prasčiokai, aukštuomenės žmonės, matomi kvaili, matomi išmintingi. Kokia gi yra priežastis, Garbusis Gotama, kas sąlygoja žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą?

– Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, jų giminės, būtybės yra [savo] veiksmų prieglobstyje. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.

– Na nesuprantu aš tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos. Būtų gerai, jei Garbusis Gotama pamokytų manęs Dhammos taip, kad aš suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.

– Na tada, jaunuoli, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.

–Taip, Garbusis, – atsakė jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintąjam.

Palaimintasis pasakė štai ką:
– Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms. Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. O jei po kūno žūties, po mirties neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jo gyvenimas yra trumpas. Jaunuoli, būti žudiku, žiauriu, su suteptomis krauju rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms yra kelias, vedantis į trumpą gyvenimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo, atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, danguje. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra ilgaamžis. Jaunuoli, atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms yra kelias, vedantis į ilgaamžiškumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais puldinėja kitas būtybes. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra linkęs sirgti. Jaunuoli, puldinėti kitas būtybes – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais yra kelias, vedantis į polinkį sirgti.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nepuldinėja kitų būtybių – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra stiprios sveikatos. Jaunuoli, nepuldinėti kitų būtybių – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais yra kelias, vedantis į stiprią sveikatą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra piktas, labai nepatenkintas. Net ir truputį pataisytas jis supyksta, susidirgina, susierzina, rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra negražus. Jaunuoli, būti piktu, labai nepatenkintu, būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą yra kelias, vedantis į negražią išvaizdą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas; net ir stipriai pataisytas jis nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra patrauklus. Jaunuoli, būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu, būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo yra kelias, vedantis į patrauklumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pavydus; jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, yra kupinas pagiežos [dėl to], jį suėmęs pavydulys. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis neturi įtakos. Jaunuoli, būti pavydžiu, pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, būti kupinam pagiežos [dėl to], būti suimtu pavydulio yra kelias, vedantis į įtakos neturėjimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nėra pavydus; jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nėra kupinas pagiežos [dėl to], jį nėra suėmęs pavydulys. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra įtakingas. Jaunuoli, būti nepavydžiu, nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos [dėl to], nebūti suimtu pavydulio yra kelias, vedantis į įtakingumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras neduoda maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra vargšas. Jaunuoli, neduoti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams yra kelias, vedantis į nepriteklių.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras duoda maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra turtingas. Jaunuoli, duoti maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams yra kelias, vedantis į turtingumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pasipūtęs kietaširdis: nesisveikina, kai turi pasisveikinti; nepagerbia atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; neužleidžia vietos, kai turi užleisti vietą; neduoda kelio, kai turi duoti kelią; nerodo svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodo pagarbos, kai turi rodyti pagarbą; negerbia, kai turi gerbti; nepagarbina, kai turi pagarbinti. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra prasčiokas. Jaunuoli, būti pasipūtusiu kietaširdžiu: nesisveikinti, kai turi pasisveikinti; nepagerbti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; neužleisti vietos, kai turi užleisti vietą; neduoti kelio, kai turi duoti kelią; nerodyti svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodyti pagarbos, kai turi rodyti pagarbą; negerbti, kai turi gerbti; nepagarbinti, kai turi pagarbinti, yra kelias, vedantis į prasčioko gyvenimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra nepasipūtęs minkštaširdis: pasisveikina, kai turi pasisveikinti; pagerbia atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; užleidžia vietą, kai turi užleisti vietą; duoda kelią, kai turi duoti kelią; rodo svetingumą, kai turi rodyti svetingumą; rodo pagarbą, kai turi rodyti pagarbą; gerbia, kai turi gerbti; pagarbina, kai turi pagarbinti. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra aukštuomenės žmogus. Jaunuoli, būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu: pasisveikinti, kai turi pasisveikinti; pagerbiti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; užleisti vietą, kai turi užleisti vietą; duoti kelią, kai turi duoti kelią; rodyti svetingumą, kai turi rodyti svetingumą; rodyti pagarbą, kai turi rodyti pagarbą; gerbti, kai turi gerbti; pagarbinti, kai turi pagarbinti – yra kelias, vedantis į aukštuomenę.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausia: „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra kvailas. Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausti: „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ – yra kelias, vedantis į kvailumą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausia: „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra labai išmintingas. Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausti: „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“– yra kelias, vedantis į didį išmintingumą.

Taigi, jaunuoli, sekimas keliu, vedančiu į trumpą gyvenimą, duoda trumpai gyvenantį žmogų; sekimas keliu, vedančiu į ilgaamžiškumą, duoda ilgaamžių žmogų; sekimas keliu, vedančiu į polinkį sirgti, duoda linkusi sirgti žmogų; sekimas keliu, vedančiu į stiprią sveikatą, duoda stiprios sveikatos žmogų; sekimas keliu, vedančiu į negražią išvaizdą, duoda negražų žmogų; sekimas keliu, vedančiu į patrauklumą, duoda patrauklų žmogų; sekimas keliu, vedančiu į įtakos neturėjimą, duoda žmogų be įtakos; sekimas keliu, vedančiu į įtakingumą, duoda įtakingą žmogų; sekimas keliu, vedančiu į nepriteklių, duoda vargšą; sekimas keliu, vedančiu į turtingumą, duoda turtuolį; sekimas keliu, vedančiu į prasčioko gyvenimą, duoda prasčioką; sekimas keliu, vedančiu į aukštuomenę, duoda aukštuomenės žmogų; sekimas keliu, vedančiu į kvailumą, duoda kvailį; sekimas keliu, vedančiu į didžią išmintį, duoda didį išminčių. Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, veiksmai yra jų giminės, jie yra veiksmų prieglobstyje. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.

Kai tai buvo pasakyta, jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam štai ką:
– Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis! Lygiai kaip, Garbusis, apverstą patsato atgal, ar atskleidžia paslėptą, ar parodo kelią pasiklydusiam, ar į tamsą atneša aliejinę lempą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip Palaimintasis daugeliu būdų paaiškino Dharmą. Aš priimu prieglobstį gerbiamajame Gotomoje, Dhammoje ir vienuolių Saṅghoje. Lai Garbusis Gotama nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju, priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui.

Cūḷakammavibhaṅgasuttaṃ (Mažoji veiksmų analizė, MN III.iv.5)

289. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džėtos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho subho māṇavo todeyyaputto yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṃ sammodi. atėjęs apsikeitė su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdi. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Sėdint iš šono jaunuolis Subho Todeyyaputta Palaimintajam štai ką pasakė:

“Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo „Kokia gi yra priežastis, Garbusis Gotama, kas sąlygoja yena manussānaṃyeva sataṃ manussabhūtānaṃ dissanti hīnappaṇītatā žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą? Dissanti hi, bho gotama, manussā appāyukā, Gi matomi žmonės kurių gyvenimas trumpas, dissanti dīghāyukā matomi ilgaamžiai; dissanti bavhābādhā [bahvābādhā (syā. kaṃ. ka.)], dissanti appābādhā; matomi linkę sirgti, matomi stiprios sveikatos; dissanti dubbaṇṇā, dissanti vaṇṇavanto; matomi negražūs, matomi gražūs; dissanti appesakkhā, dissanti mahesakkhā; matomi [žmonės] be įtakos, matomi įtakingi; dissanti appabhogā, dissanti mahābhogā; matomi vargšai, matomi turtuoliai; dissanti nīcakulīnā, dissanti uccākulīnā; matomi prasčiokai, matomi aukštuomenės žmonės; dissanti duppaññā, dissanti paññavanto. matomi kvaili, matomi išmintingi. Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo Kokia gi yra priežastis, Garbusis Gotama, kas sąlygoja yena manussānaṃyeva sataṃ manussabhūtānaṃ dissanti hīnappaṇītatā”ti? žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą?“

“Kammassakā, māṇava, sattā „Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, kammadāyādā veiksmų įpėdiniai, kammayonī veiksmai yra jų pradėjimas, kammabandhū veiksmai yra jų giminės, kammappaṭisaraṇā jie yra veiksmų prieglobstyje. Kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ – hīnappaṇītatāyāti. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnеs.“ Na kho ahaṃ imassa bhoto gotamassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṃ avibhattassa vitthārena atthaṃ ājānāmi. „Na nesuprantu aš tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos. Sādhu me bhavaṃ gotamo tathā dhammaṃ desetu Būtų gerai jei Garbusis Gotama pamokytų manęs Dhammos taip, yathā ahaṃ imassa bhoto gotamassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṃ avibhattassa vitthārena atthaṃ ājāneyya”nti. kad aš suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.“

290. “Tena hi, māṇava, suṇāhi, „Na tada, jaunuolį, klausyki, sādhukaṃ manasi karohi; sutelki visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.“ “Evaṃ, bho”ti kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavato paccassosi. „Taip, Garbusis“, – atsakė jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintąjam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

“Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā „Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu [sabbapāṇabhūtesu (sī. ka.)]. yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to kad tai atliko, dėl to kad to apsiėmė, [samādiṇṇena (pī. ka.)] kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appāyuko hoti jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jo gyvenimas trumpas. Appāyukasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į trumpą gyvenimą: pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu. būti žudiku, žiauriu, su suteptomis krauju rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms.

“Idha pana ,māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras pāṇātipātaṃ pahāya pāṇātipātā paṭivirato hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo, atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati dīghāyuko hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra ilgaamžis. Dīghāyukasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į ilgaamžiškumą: pāṇātipātaṃ pahāya pāṇātipātā paṭivirato [204] hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms.

291. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras sattānaṃ viheṭhakajātiko hoti, puldinėja kitas būtybes pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati bavhābādho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra linkęs sirgti. Bavhābādhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į polinkį sirgti: sattānaṃ viheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais puldinėti kitas būtybes.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras sattānaṃ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. nepuldinėja kitų būtybių ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appābādho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra stiprios sveikatos. Appābādhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į stiprią sveikatą: sattānaṃ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais nepuldinėti kitų būtybių.

292. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras kodhano hoti upāyāsabahulo. yra piktas, labai nepatenkintas. Appampi vutto samāno Net ir truputį pataisytas abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati jis supyksta, susidirgina, susierzina, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati dubbaṇṇo hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra negražus. Dubbaṇṇasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į negražią išvaizdą: kodhano hoti upāyāsabahulo; būti piktu, labai nepatenkintu; appampi vutto samāno abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras akkodhano hoti anupāyāsabahulo; yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas; bahumpi vutto samāno Net ir stipriai pataisytas nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati jis nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati pāsādiko hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra patrauklus. Pāsādikasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į patrauklumą: akkodhano hoti anupāyāsabahulo; būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu, bahumpi vutto samāno nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo.

293. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras issāmanako hoti; yra pavydus; paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṃ bandhati. jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, yra kupinas pagiežos [dėl to], jį suėmęs pavydulys. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appesakkho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra be įtakos. Appesakkhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į įtakos neturėjimą: issāmanako hoti; būti pavydžiu, paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṃ bandhati. pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, būti kupinam pagiežos [dėl to], būti suimtu pavydulio.

“Idha [205] pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras anissāmanako hoti; nėra pavydus; paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṃ bandhati. jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nėra kupinas pagiežos [dėl to], jį nėra suėmęs pavydulys. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahesakkho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra įtakingas. Mahesakkhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į įtakingumą: anissāmanako hoti; būti nepavydžiu, paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṃ bandhati. nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos [dėl to], nebūti suimtu pavydulio.

294. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. neduoda maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appabhogo hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra vargšas. Appabhogasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į nepriteklių: na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. neduoti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. duoda maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahābhogo hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra turtingas. Mahābhogasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į turtingumą: dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. duoti maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams.

295. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras thaddho hoti atimānī – yra pasipūtęs kietaširdis: abhivādetabbaṃ na abhivādeti, kai turi pasisveikinti, nesisveikina; paccuṭṭhātabbaṃ na paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, jis nepagerbia atsistojant; āsanārahassa na āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, jis neužleidžia vietos; maggārahassa na maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, jis neduoda kelio; sakkātabbaṃ na sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, jis nerodo svetingumo; garukātabbaṃ na garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, jis nerodo pagarbos; mānetabbaṃ na māneti, kai turi gerbti, jis negerbia; pūjetabbaṃ na pūjeti. kai turi pagarbinti, jis nepagarbina. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati nīcakulīno hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra prasčiokas. Nīcakulīnasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į prasčioko gyvenimą: thaddho hoti atimānī; būti pasipūtusiu kietaširdžiu: abhivādetabbaṃ na abhivādeti, kai turi pasisveikinti, nesisveikinti; paccuṭṭhātabbaṃ na paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, nepagerbti atsistojant āsanārahassa na āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, neužleisti vietos; maggārahassa na maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, neduoti kelio; sakkātabbaṃ na sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, nerodyti svetingumo; garukātabbaṃ na garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, nerodyti pagarbos; mānetabbaṃ na māneti, kai turi gerbti, negerbti; pūjetabbaṃ na pūjeti. kai turi pagarbinti, nepagarbinti.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atthaddho hoti anatimānī; yra nepasipūtęs minkštaširdis: abhivādetabbaṃ abhivādeti, kai turi pasisveikinti, pasisveikina; paccuṭṭhātabbaṃ paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, jis pagerba atsistojant; āsanārahassa āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, jis užleidžia vietą; maggārahassa maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, jis duoda kelią; sakkātabbaṃ sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, jis rodo svetingumą; garukātabbaṃ garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, jis rodo pagarbą; mānetabbaṃ māneti, kai turi gerbti, jis gerbia; pūjetabbaṃ pūjeti. kai turi pagarbinti, jis pagarbina. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to kad tai atliko, dėl to kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati uccākulīno hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra aukštuomenės žmogus. Uccākulīnasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į aukštuomenę: atthaddho hoti anatimānī; būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu: abhivādetabbaṃ abhivādeti, kai turi pasisveikinti, pasisveikinti; paccuṭṭhātabbaṃ paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, pagerbti atsistojant; āsanārahassa āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, užleisti vietą; maggārahassa maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, duoti kelią; sakkātabbaṃ sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, rodyti svetingumą; garukātabbaṃ garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, rodyti pagarbą; mānetabbaṃ māneti, kai turi gerbti, gerbti; pūjetabbaṃ pūjeti. kai turi pagarbinti, pagarbinti.

296. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti – atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausia: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati duppañño hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra kvailas. Duppaññasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į kvailumą: samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą ne klausti: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’”ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“

“Idha [206] pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausia: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, danguje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahāpañño hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra labai išmintingas. Mahāpaññasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į didį išmintingumą: samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausti: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, Garbusis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’”ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“

297. “Iti kho, māṇava, appāyukasaṃvattanikā paṭipadā appāyukattaṃ upaneti, Taigi, jaunuoli, sekimas keliu, vedančiu į trumpą gyvenimą, duoda trumpai gyvenantį žmogų; dīghāyukasaṃvattanikā paṭipadā dīghāyukattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į ilgaamžiškumą, duoda ilgaamžį žmogų; bavhābādhasaṃvattanikā paṭipadā bavhābādhattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į polinkį sirgti, duoda linkusį sirgti žmogų; appābādhasaṃvattanikā paṭipadā appābādhattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į stiprią sveikatą, duoda stiprios sveikatos žmogų; dubbaṇṇasaṃvattanikā paṭipadā dubbaṇṇattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į negražią išvaizdą, duoda negražų žmogų; pāsādikasaṃvattanikā paṭipadā pāsādikattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į patrauklumą, duoda patrauklų žmogų; appesakkhasaṃvattanikā paṭipadā appesakkhattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į įtakos neturėjimą, duoda žmogų be įtakos; mahesakkhasaṃvattanikā paṭipadā mahesakkhattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į įtakingumą, duoda įtakingą žmogų; appabhogasaṃvattanikā paṭipadā appabhogattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į nepriteklių, duoda vargšą; mahābhogasaṃvattanikā paṭipadā mahābhogattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į turtingumą, duoda turtuolį; nīcakulīnasaṃvattanikā paṭipadā nīcakulīnattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į prasčioko gyvenimą, duoda prasčioką; uccākulīnasaṃvattanikā paṭipadā uccākulīnattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į aukštuomenę, duoda aukštuomenės žmogų; duppaññasaṃvattanikā paṭipadā duppaññattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į kvailumą, duoda kvailį; mahāpaññasaṃvattanikā paṭipadā mahāpaññattaṃ upaneti. sekimas keliu, vedančiu į didžią išmintį, duoda didį išminčių. Kammassakā, māṇava, sattā Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, kammadāyādā veiksmų įpėdiniai, kammayonī veiksmai yra jų pradėjimas, kammabandhū veiksmai yra jų giminės, kammappaṭisaraṇā jie yra veiksmų prieglobstyje. Kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ – hīnappaṇītatāyāti. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.”

Evaṃ vutte, subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Kai tai buvo pasakyta, jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam štai ką, “abhikkantaṃ, bho gotama, abhikkantaṃ, bho gotama! „Nuostabu, Garbusis Gotama, nuostabu, Garbusis Gotama! Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṃ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṃ vā vivareyya, Tai lyg, Garbusis Gotama, tai, kas buvo apversta, jis būtų atstatęs atgal, ar tai, kas buvo paslėpta, jis būtų atskleidęs, mūḷhassa vā maggaṃ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṃ dhāreyya – ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad turintis akis pamatytų formas, evamevaṃ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito lygiai taip Garbusis Gotama daugeliais būdais paaiškino Dhammą. Esāhaṃ bhavantaṃ gotamaṃ saraṇaṃ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš priimu prieglobstį gerbiamajame Gotomoje, Dhammoje ir vienuolių Saṅghoje. Upāsakaṃ maṃ bhavaṃ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṃ saraṇaṃ gata”nti. Lai Garbusis Gotama nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju, priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui.“

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

– Vienuoliai!

– Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

– Vienuoliai, yra šios keturios Dharmos praktikos ėmimosi rūšys. Kokios keturios?

Yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis maloni dabar, bet ateityje atnešanti skausmą;

yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis nemaloni dabar ir ateityje atnešanti skausmą;

yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis nemaloni dabar, bet ateityje atnešanti laimę;

yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę.

Ir kuri Dharmos praktikos ėmimosi rūšis yra maloni dabar, bet ateityje atneša skausmą? Vienuoliai, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“ Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Jie klajoja su į kuokštą susirišusiomis plaukus atsiskyrėlėmis galvodami: „Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie sako palikti juslinius malonumus, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Malonus yra šios jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. O per juos pražlūgę, po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Tuomet jei galvoja: „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie sako palikti juslinius malonumus, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą. Jusliniai malonumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Sakykime, paskutinį vasaros mėnesį apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius. Tuomet gi to vijoklio sėkla nukristų po kažkuriuo salmedžiu. Ir dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės. Bet susieję, susirinkę to dėvos draugai, artimieji, giminės, sodų, miškų, medžių dėvai, medicininiuose augaluose gyvenantys dėvai jį taip ramintų: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok; visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“ Tada gi, vienuoliai, tą vijoklio sėklą nei povas sulestų, nei elnias suėstų, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, nei joje įsiveistų termitai, betgi, lietaus sezono lietui nulijus, ta sėkla kuo geriausiai sudygtų. Būtų tas vijoklis jaunas, lankstus, turėtų plaukus ir ūselius, jis apkabintų tą salmedį. Tuomet dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, taip pagalvotų: „Na tikrai, kas gi tai per gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dėvų, medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų matomi ateities pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane taip ramino: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok… išvis nevaisinga“; malonus yra šio jauno, lankstaus, turinčio plaukus ir ūselius vijoklio prisilietimas!“ Vijoklis tą salmedį apsivytų ir virš jo padarytų gaubtą. Nuo viršaus apgaubęs, visiškai apdengtų {pažodžiui „sukeltų potvynį“}. Apdengta visa to salmedžio didžiulė masė būtų sunaikinta. Tada gi, vienuoliai, dėva, kuris apsigyveno tame medyje, taip pagalvotų: „Štai gi tas gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dėvų, medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų matyti ateities pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane taip ramino: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok …išvis nevaisinga“. Ir ši vijoklio sėkla yra šių mano patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis. „Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai, laikydamiesi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“ – per juslinius malonumus patiria žlugimą. Jie gi klajoja… jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Tai, vienuoliai, vadinama Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi malonia dabar, ateityje atnešančia skausmą.

Ir kuri, vienuoliai, Dharmos praktikos ėmimosi rūšis nemaloni dabar ir ateityje atneša skausmą? Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, nepripažįsta elgesio normų, laižo rankas po valgio, neateina kviečiamas, nesustoja stabdomas, atsisako pasiūlyto ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti, jis nepriima [maisto] iš puodo, prikaistuvio, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, iš poros kartu valgančios, iš nėščios, iš maitinančios, iš moters, gulinčios su vyru, maisto, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, iš ten, kur suteikia [nemokamą maistą], iš ten, kur spiečiasi musės, nevalgo nei žuvies, nei mėsos, nei geria alų, vyną, raugintus gėrimus. Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius… arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius. Gyvena tik viena maisto lėkštute, gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis. Valgo kartą per dieną, valgo kas dvi dienas… valgo kas septynias dienas. Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę – jis gyvena valgydamas nusistatytais laiko tarpais. Jis yra daržovių valgytojas, arba sorų kruopų valgytojas, arba žalių ryžių, nevalytų ryžių, vandens salotų, ryžių dulkių, ryžių nuovirų, sezamo miltų, žolės, arba karvių mėšlo valgytojas, gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, valgo tik nukritusius vaisius. Jis dėvi kanapinį audeklą, dėvi šiurkštų audeklą, dėvi įkapes, išmestus skudurus, medžio žievės apdarą, juodos antilopės odą, apdarą pasiūtą iš juodos antilopės odos, žolės apdarą, medžio žievės juostų apdarą, medžio drožlių apdarą, žmogaus plaukų antklodę, vilnos antklodę, pelėdos plunksnas; išsirauna plaukus ir barzdą – gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą; praktikuoja stovėjimą – atsisako bet kokio sėdėjimo; tupi – gyvena praktikuodamas ilgalaikį tupėjimą; guli ant spyglių – pasidaro lovą gulėjimui iš spyglių; gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Tai, vienuoliai, vadinama Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi nemalonia dabar ir ateityje atnešančia skausmą.

Ir kuri, vienuoliai, Dharmos praktikos ėmimosi rūšis nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę? Štai, vienuoliai, kažkas turi įgimtą stiprų geismą: dėl geismo jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą; [kažkas] turi įgimtą stiprų bjaurėjimąsi: dėl bjaurėjimosi jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą; [kažkas] turi įgimtą gilų nežinojimą: dėl nežinojimo jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą. Jis su skausmu, su nepasitenkinimu, su ašaromis veide, verkdamas, praktikuoja tobulą, tyrą šventą gyvenimą. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, danguje. Tai, vienuoliai, vadinama Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi nemalonia dabar, ateityje atnešančia laimę.

Ir kuri, vienuoliai, Dharmos praktikos ėmimosi rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę? Štai, vienuoliai, kažkas neturi įgimto stipraus geismo: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; [kažkas] neturi įgimto stipraus bjaurėjimosi: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; [kažkas] neturi įgimto gilaus nežinojimo: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime… trečiąją džhaną… ketvirtąją džhaną pasiekia… ir būna joje. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, danguje. Tai, vienuoliai, vadinama Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi malonia dabar ir ateityje atnešančia laimę. Vienuoliai, šios yra keturios Dharmos praktikos ėmimosi rūšys.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Cūḷadhammasamādānasuttaṃ (Mažoji Dharmos praktikos ėmimosi suta, MN I.v.5)

468. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!“ “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Garbusis!“ – atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: “cattārimāni, bhikkhave, dhammasamādānāni. „Vienuoliai, yra šios keturios Dharmos praktikos ėmimosi rūšys. Katamāni cattāri? Kokios keturios? Atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ Vienuoliai, yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ; maloni dabar, ateityje atnešanti skausmą; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ; nemaloni dabar ir ateityje atnešanti skausmą; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ; nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ”. maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę.”

469. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai, dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ? yra maloni dabar, ateityje atnešanti skausmą? Santi, bhikkhave, eke samaṇabrāhmaṇā Vienuoliai, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai evaṃvādino evaṃdiṭṭhino – laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: ‘natthi kāmesu doso’ti. “Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.” Te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kho moḷibaddhāhi [moḷibandhāhi (syā. kaṃ. ka.)] paribbājikāhi paricārenti. Jie gi klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą. Te evamāhaṃsu – Jie taip galvoja: ‘kiṃsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā, “Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti? kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Sukho imissā Malonus yra šios paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kāmesu pātabyataṃ āpajjitvā Jie, per juslinius malonumus patyrę žlugimą, kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties, apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjanti. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Te evamāhaṃsu – [Tuomet] jie taip galvoja: ‘idaṃ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā “Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą, ime hi mayaṃ kāmahetu kāmanidānaṃ [306] dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. jusliniai malinumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas. Seyyathāpi, bhikkhave, Sakykime, vienuoliai, gimhānaṃ pacchime māse paskutinį vasaros mėnesį māluvāsipāṭikā phaleyya. apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius. Atha kho taṃ, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, māluvābījaṃ aññatarasmiṃ sālamūle nipateyya. po kažkuriuo salmedžiu nukristų to vijoklio sėkla. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, yā tasmiṃ sāle adhivatthā devatā dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, sā bhītā saṃviggā santāsaṃ āpajjeyya. išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya tame medyje apsigyvenusį dėvą, mittāmaccā ñātisālohitā draugai, artimieji, giminės, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvai, miškų dėvai, medžių dėvai, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenantys dėvai saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāseyyuṃ – taip ramintų: ‘mā bhavaṃ bhāyi, mā bhavaṃ bhāyi; „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya [moro vā gileyya, godhā vā khādeyya (ka.)], sules povas [sules povas, ar suės iguana,] mago vā khādeyya, davaḍāho [vanadāho (ka.)] vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ [udrabheyyuṃ (sī. pī. ka.)], abījaṃ vā panassā’ti. ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“ Atha kho taṃ, bhikkhave, māluvābījaṃ Tada gi, vienuoliai, tą vijoklio sėklą neva moro gileyya, na mago khādeyya, nei povas sulestų, nei elnias suėstų, na davaḍāho ḍaheyya, na vanakammikā uddhareyyuṃ, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, na upacikā uṭṭhaheyyuṃ, nei joje įsiveistų termitai, bījañca panassa taṃ pāvussakena meghena abhippavuṭṭhaṃ betgi lietaus sezono lietui nulijus, ta sėkla sammadeva viruheyya. kuo geriausiai sudygtų. Sāssa māluvālatā taruṇā mudukā lomasā vilambinī, Būtų tas vijoklis jaunas, lankstus, turėtų plaukus, ūselius, sā taṃ sālaṃ upaniseveyya. jis apkabintų tą salmedį. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya evamassa – dėvas, kuris apsigyveno tame salmedyje, taip pagalvotų: ‘kiṃsu nāma te bhonto „Na tikrai, kas gi tai per gerbiamų mittāmaccā ñātisālohitā draugų, artimųjų, giminių, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvų, miškų dėvų, medžių dėvų, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų māluvābīje anāgatabhayaṃ sampassamānā matomi ateities pavojai, dėl kurių saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāsesuṃ [samassāseyyuṃ (ka.)] – jie taip ramino: “mā bhavaṃ bhāyi mā bhavaṃ bhāyi, „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya, sules povas, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ, abījaṃ vā panassā”ti; ar miškininkas išraus, ar joje įsiveisa termitai, arba galbūt ji išvis nevaisinga“; sukho imissā māluvālatāya malonus yra šio vijoklio, taruṇāya mudukāya jauno, lankstaus, lomasāya vilambiniyā samphasso’ti. turinčio plaukus, ūselius, prisilietimas!“ Sā taṃ sālaṃ anuparihareyya. Jis tą salmedį apsivytų. Sā taṃ sālaṃ anupariharitvā Jis, tą salmedį apsivijęs, upari viṭabhiṃ [viṭapaṃ (syā. ṭṭha.)] kareyya. virš jo padarytų gaubtą. Upari viṭabhiṃ karitvā oghanaṃ janeyya. Nuo viršaus apgaubęs, visiškai apdengtų {pažodžiui „sukeltų potvynį“}. Oghanaṃ janetvā Apdengta, ye tassa sālassa mahantā mahantā khandhā te padāleyya. visa to salmedžio didžiulė masė būtų sunaikinta. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya evamassa – dėva, kuris apsigyveno tame medyje, taip pagalvotų: ‘idaṃ kho te bhonto „Štai gi tas gerbiamų mittāmaccā ñātisālohitā draugų, artimųjų, giminių, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvų, miškų dėvų, medžių dėvų, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų māluvābīje anāgatabhayaṃ sampassamānā matomi ateities pavojai, dėl kurių saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāsesuṃ [samassāseyyuṃ (ka.)] – jie taip ramino: “mā bhavaṃ bhāyi mā bhavaṃ bhāyi, „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya, sules povas mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ, abījaṃ vā panassā”ti. ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba galbūt, ji išvis nevaisinga“.Yañcāhaṃ [yaṃ vāhaṃ (ka.), svāhaṃ (syā. kaṃ.)] māluvābījahetu dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmī’ti. Ir ši vijoklio sėkla yra šių, mano patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis. Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip santi eke samaṇabrāhmaṇā kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai evaṃvādino evaṃdiṭṭhino – laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: ‘natthi kāmesu doso’ti. „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“ Te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kho moḷibaddhāhi [moḷibandhāhi (syā. kaṃ. ka.)] paribbājikāhi paricārenti. Jie gi klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą. Te evamāhaṃsu – Jie taip galvoja: ‘kiṃsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā, „Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti? kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Sukho imissā Malonus yra šios paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kāmesu pātabyataṃ āpajjitvā Jie, per juslinius malonumus patyrę žlugimą, kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Te evamāhaṃsu – [Tuomet] jei taip galvoja: ‘idaṃ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą; ime hi mayaṃ kāmahetu kāmanidānaṃ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. jusliniai malonumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ. malonia dabar, ateityje atnešančia skausmą.

470. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai, dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ? yra nemaloni dabar ir ateityje atnešanti skausmą? Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, muttācāro hatthāpalekhano, nepripažįstantis papročių, laižantis rankas po valgio, naehibhaddantiko, neateinantis kviečiamas, natiṭṭhabhaddantiko, nesustojantis stabdomas, nābhihaṭaṃ, na uddissakataṃ, na nimantanaṃ sādiyati, atsisako pasiūlyto, ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti, so na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, jis nepriima [maisto iš] puodo, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti, prikaistuvio, na eḷakamantaraṃ, na daṇḍamantaraṃ, na musalamantaraṃ, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, na dvinnaṃ bhuñjamānānaṃ, na gabbhiniyā, na pāyamānāya, iš poros kartu valgančios, iš nėščios, iš maitinančios, na purisantaragatāya, na saṅkittīsu, iš moters, gulinčios su vyru, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, na yattha sā upaṭṭhito hoti, iš ten, kur suteikia [nemokamą maistą], na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, iš ten, kur spiečiasi musės, na macchaṃ, na maṃsaṃ, nei žuvies, nei mėsos, na suraṃ, na merayaṃ, na thusodakaṃ pivati. nei geria alų, viną, raugintus gėrimus. So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, dvāgāriko vā hoti dvālopiko…pe…arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius… sattāgāriko vā hoti sattālopiko. arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius. Ekissāpi dattiyā yāpeti, Gyvena tik viena maisto lėkštute, dvīhipi dattīhi yāpeti… gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… sattahipi dattīhi yāpeti. gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis. Ekāhikampi āhāraṃ āhāreti, Valgo kartą per dieną, dvīhikampi āhāraṃ āhāreti… valgo kas dvi dienas… sattāhikampi āhāraṃ āhāreti. valgo kas septynias dienas. Iti evarūpaṃ addhamāsikampi Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę, pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati. jis gyvena valgydamas nusistatytais laiko tarpais. So sākabhakkho vā hoti[308], Jis yra daržovių valgytojas, sāmākabhakkho vā hoti, arba sorų kruopų valgytojas, nīvārabhakkho vā hoti, arba žalių ryžių valgytojas, daddulabhakkho vā hoti, arba nevalytų ryžių valgytojas, haṭabhakkho vā hoti, arba vandens salotų valgytojas, kaṇabhakkho vā hoti, arba ryžių dulkių valgytojas, ācāmabhakkho vā hoti, arba ryžių nuovirų valgytojas, piññākabhakkho vā hoti, arba sezamo miltų valgytojas, tiṇabhakkho vā hoti, arba žolės valgytojas, gomayabhakkho vā hoti, arba karvių mėšlo valgytojas, vanamūlaphalāhāro yāpeti gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, pavattaphalabhojī. valgo tik nukritusius vaisius. So sāṇānipi dhāreti, Jis dėvi kanapinį audeklą, masāṇānipi dhāreti, dėvi šiurkštų audeklą, chavadussānipi dhāreti, dėvi įkapes, paṃsukūlānipi dhāreti, dėvi išmestus skudurus, tirīṭānipi dhāreti, dėvi medžio žievės apdarą, ajinampi dhāreti, dėvi juodos antilopės odą, ajinakkhipampi dhāreti, dėvi apdarą pasiūtą iš juodos antilopės odos, kusacīrampi dhāreti, dėvi žolės apdarą, vākacīrampi dhāreti, dėvi medžio žievės juostų apdarą, phalakacīrampi dhāreti, dėvi medžio drožlių apdarą, kesakambalampi dhāreti, dėvi žmogaus plaukų antklodę, vāḷakambalampi dhāreti, dėvi vilnos antklodę, ulūkapakkhampi dhāreti, dėvi pelėdos plunksnas, kesamassulocakopi hoti, išsirauna plaukus ir barzda, kesamassulocanānuyogamanuyutto, gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą, ubbhaṭṭhakopi hoti, praktikuoja stovėjimą, āsanapaṭikkhitto, atsisako bet kokio sėdėjimo, ukkuṭikopi hoti tūpi, ukkuṭikappadhānamanuyutto, gyvena praktikuodamas ilgalaikį tūpimą, kaṇṭakāpassayikopi hoti, guli ant spyglių, kaṇṭakāpassaye seyyaṃ kappeti [passa ma. ni. 1.155 mahāsīhanādasutte], pasidaro lovą gulėjimui iš spyglių, sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati. gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą. Iti evarūpaṃ anekavihitaṃ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų. So kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ. nemalonia dabar ir ateityje atnešančia skausmą.

471. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ? nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę? Idha, bhikkhave, ekacco Štai, vienuoliai, kažkas pakatiyā tibbarāgajātiko hoti, yra turi įgimta stiprų geismą, so abhikkhaṇaṃ rāgajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; pakatiyā tibbadosajātiko hoti, [kažkas] turi įgimta stiprų bjaurėjimąsi, so abhikkhaṇaṃ dosajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; pakatiyā tibbamohajātiko hoti, [kažkas] turi įgimta gilų nežinojimą, so abhikkhaṇaṃ mohajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti. jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. So sahāpi dukkhena, Jis ir su skausmu, sahāpi domanassena, ir su nepasitenkinimu, assumukhopi rudamāno ir su ašaromis veide, verkdamas paripuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ carati. praktikuoja tobulą, tyrą šventą gyvenimą. So kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ. nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę.

472. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšis paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ? maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę? Idha, bhikkhave, ekacco Štai, vienuoliai, kažkas pakatiyā na tibbarāgajātiko hoti, neturi įgimto stipraus geismo, so na abhikkhaṇaṃ rāgajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; pakatiyā na tibbadosajātiko hoti, [kažkas] neturi įgimto stipraus bjaurėjimosi, so na abhikkhaṇaṃ dosajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; pakatiyā na tibbamohajātiko hoti[309], [kažkas] neturi įgimto gilaus nežinojimo, so na abhikkhaṇaṃ mohajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti. jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. So vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhiāną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ…pe… su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džiāną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime… tatiyaṃ jhānaṃ… trečiąją džhāną… catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. ketvirtąją džhāną pasiekia… ir būna joje. So kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, danguje. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ Dharmos praktikos ėmimosi rūšimi paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ. malonia dabar ir ateityje atnešančia laimę. Imāni kho, bhikkhave, cattāri dhammasamādānānī”ti. Vienuoliai, šios yra keturios Dharmos praktikos ėmimosi rūšys.“

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Taip aš girdėjau: Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Gerbiamas Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos. Tada gi Palaimintasis pažvelgęs atgal kreipėsi į gerbiamą Rahulą:

—Rahula, bet kuri materija: ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar toli, ar arti – visa materija- nėra ‘mano’, nėra ‘aš’, nėra ‘mano aš’, tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

—Ar tik materija, Palaimintasis, ar tik materija, Gerai Žengęs?

—Ir materija, ir jausmas, ir suvokimas, ir proto dariniai, ir sąmonė, Rahula.

Tada gi gerbiamas Rahula [pagalvojo]: “Na kas dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą eitų į kaimą aukų [rinkti]?”- apsisukęs grįžo atgal, atsisėdo po vienu medžiu sukryžiavęs kojas, laikydamas tiesiai kūną, sutelkęs atidą priešais save. Gerbiamas Sariputa gi pamatė gerbiamą Rahulą taip sėdintį po medžiu. Pamatęs, kreipėsi į gerbiamą Rahulą:

—Rahula, ugdyk atidos kvėpavimui meditaciją. Išugdyta, išpuoselėta atidos kvėpavimui meditacija atneša didžius vaisius, didžią palaimą.

Tada gi vakare gerbiamas Rahula, sugrįžęs iš atokios vietos, nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Rahula pasakė Palaimintajam:

—Kaip gi, Garbusis, ugdoma atida kvėpavimui, kaip puoselėjama atida kvėpavimui, kuris atneša didžius vaisius, didžią palaimą?

—Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, t.y.: galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, tai vadinama- vidiniu žemės elementu. Na, bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas - tai tėra žemės elementas. Jis nėra ‘mano’, nėra ‘aš’, nėra ‘mano aš’, tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisinga išmintimi pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis žemės elementui.

Ir kas, Rahula, yra vandens elementas? Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis vandens elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama, t.y. tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama - tai vadinama vidiniu vandens elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis vandens elementui.

Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas? Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis ugnies elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra ugnis, karšta, yra įsikabinama, t.y. tai, kas šildo, kas sendina, kas degina ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra ugnis, karšta, įsikabinama - tai vadinama vidiniu ugnies elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis ugnies elementui.

Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas? Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis vėjo elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama, t.y vėjai, judantys į viršų, vėjai, judantys žemyn, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, vėjai, palydintys kūno dalių judėjimą, iškvėpimas, įkvėpimas ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama - tai vadinama vidiniu vėjo elementu. Na bet ir… užgesinamas proto potraukis vėjo elementui.

Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Ir kas yra vidinis erdvės elementas? Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra erdvė, erdvumas, yra įsikabinama, t.y. ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tai, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu [ir] yra erdvė, erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos, yra įsikabinama - tai vadinama vidiniu erdvės elementu. Na, bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas - tai tėra erdvės elementas. Jis nėra ‘mano’, nėra ‘aš’, nėra ‘mano aš’ – tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Su teisinga išmintimi pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, protas nusivilia erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis erdvės elementui.

Rahula, ugdyk panašią į žemę meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į žemę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti. Taip, kaip ant žemės numetami ir švarūs [daiktai], ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas žemė dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip ugdyk panašią į žemę meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į žemę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti.

Rahula, ugdyk panašią į vandenį meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į vandenį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti. Taip, kaip vandenyje plaunami ir švarūs [daiktai], ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas vanduo dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip ugdyk panašią į vandenį meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į vandenį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti.

Rahula, ugdyk panašią į ugnį meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į ugnį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti. Kaip ugnis degina ir švarius [daiktus], ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles ir pūlius, ir kraują ir ugnis dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip ugdyk panašią į ugnį meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į ugnį meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti.

Rahula, ugdyk panašią į vėją meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į vėją meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti. Kaip vėjas pučia ir į švarius [daiktus], ir į nešvarius, ir į išmatas, ir į šlapimą, ir į seiles ir į pūlius, ir į kraują ir vėjas dėl to nei pergyvena, nei gėdijasi, nei bjaurisi; lygiai gi taip ugdyk panašią į vėją meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į vėją meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti.

Rahula, ugdyk panašią į erdvę meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į erdvę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti. Kaip erdvė yra niekuo neparemta, lygiai gi taip ugdyk panašią į erdvę meditaciją. Tikrai, tau ugdant panašią į erdvę meditaciją atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldę protą jame būti.

Rahula, ugdyk geranoriškumo meditaciją. Tikrai, tau ugdant geranoriškumo meditaciją išnyks piktanoriškumas. Lavink gailestingumo meditaciją. Tikrai, tau ugdant gailestingumo meditaciją išnyks susierzinimas. Lavink prijaučiančio džiaugsmo meditaciją. Tikrai, tau ugdant prijaučiančio džiaugsmo meditaciją išnyks antipatija. Lavink pusiausvirumo meditaciją. Tikrai, tau ugdant pusiausvirumo meditaciją išnyks pasibjaurėjimas. Lavink atgrasumo meditaciją. Tikrai, tau ugdant atgrasumo meditaciją išnyks geismas. Lavink nepastovumo suvokimo meditaciją. Tikrai, tau ugdant nepastovumo suvokimo meditaciją išnyks išdidumas.

Rahula, ugdyk atidos kvėpavimui meditaciją. Rahula, išugdyta, išpuoselėta atidos kvėpavimui meditacija tau atneš didžius vaisius, didžią palaimą. Ir kaip ugdoma atida kvėpavimui, kaip puoselėjama atida kvėpavimui, kuris atneša didžius vaisius, didžią palaimą? Štai, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia.

Ilgai įkvėpdamas jis žino - “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas jis žino - “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas jis žino - “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas jis žino - “iškvepiu trumpai”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; jis mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, jis mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas džiaugsmą”, jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas džiaugsmą”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas laimę”, jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas laimę”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas proto darinius” jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas proto darinius”; jis mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, jis mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.

Jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas protą”, jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas protą”; jis mokosi - “įkvėpsiu pradžiugindamas protą”, jis mokosi - “iškvėpsiu pradžiugindamas protą”; jis mokosi - “įkvėpsiu sutelkdamas protą”, jis mokosi - “iškvėpsiu sutelkdamas protą”; jis mokosi - “įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, jis mokosi - “iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.

Jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”; jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”, jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”; jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas išnykimą”, jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas išnykimą”; jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas atsisakymą”, jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas atsisakymą”.

Štai taip, Rahula, ugdoma, puoselėjama atida kvėpavimui atnešanti didžius vaisius, didžią palaimą. Taip, Rahula, išugdęs, išpuoselėjęs atidą kvėpavimui sužinosi kaip pranyksta ir paskutinis kvėpavimas, tai nebus nesužinota.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas gerbiamas Rahula džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Mahārāhulovādasuttaṃ (Didesnis pamokymas Rahulai, MN II.ii.2)

113. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anāthapiṇḍikos vienuolyne. Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā Tada gi Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pattacīvaramādāya sāvatthiṃ piṇḍāya pāvisi. pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Āyasmāpi kho rāhulo pubbaṇhasamayaṃ [421] nivāsetvā Gerbiamas Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pattacīvaramādāya bhagavantaṃ piṭṭhito piṭṭhito anubandhi. pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos. Atha kho bhagavā apaloketvā āyasmantaṃ rāhulaṃ āmantesi – Tada gi Palaimintasis pažvelgęs atgal kreipėsi į gerbiamą Rahula: “yaṃ kiñci, rāhula, rūpaṃ – “Rahula, bet kuri materija: atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā – ar toli, ar arti – sabbaṃ rūpaṃ visa materija: ‘netaṃ mama, nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano aš”- evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabba”nti. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra.” “Rūpameva nu kho, bhagavā, “Ar tik materija, Palaimintasis, rūpameva nu kho, sugatā”ti? ar tik materija, gerai žengęs?” “Rūpampi, rāhula, vedanāpi, rāhula, “Ir materija, Rahula, ir jausmas, Rahula, saññāpi, rāhula, saṅkhārāpi, rāhula, ir suvokimas, Rahula, ir proto dariniai, Rahula, viññāṇampi, rāhulā”ti. ir sąmonė, Rahula”. Atha kho āyasmā rāhulo Tada gi gerbiamas Rahula [pagalvojo]: “ko najja [ko nujja (syā. kaṃ.)] bhagavatā sammukhā ovādena ovadito “Na kas dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą gāmaṃ piṇḍāya pavisissatī”ti eitų į kaimą aukų [rinkti]?”- tato paṭinivattitvā aññatarasmiṃ rukkhamūle nisīdi apsisukęs grįžo atgal, atsisėdo po vienu medžiu pallaṅkaṃ ābhujitvā sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. sutelkęs atidą priešais save. Addasā kho āyasmā sāriputto Gerbiamas Sariputa gi pamatė āyasmantaṃ rāhulaṃ aññatarasmiṃ rukkhamūle nisinnaṃ gerbiamą Rahulą sėdintį po vienu medžiu sukryžiavus kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikant kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. sutelkęs atidą priešais save. Disvāna āyasmantaṃ rāhulaṃ āmantesi – Pamatęs, kreipėsi į gerbiamą Rahulą: “ānāpānassatiṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. “Rahula, ugdyk atidos kvėpavimui meditaciją. Ānāpānassati, rāhula, bhāvanā bhāvitā bahulīkatā Išugdyta, išpuoselėta, atidos kvėpavimui meditacija mahapphalā hoti mahānisaṃsā”ti. atneša didžius vaisius, didžią palaimą.”

114. Atha kho āyasmā rāhulo sāyanhasamayaṃ Tada gi vakare gerbiamas Rahula paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; sugrįžęs iš atokios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā rāhulo bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Rahula pasakė Palaimintajam: “kathaṃ bhāvitā nu kho, bhante, “Kaip gi, Garbusis, ugdoma, ānāpānassati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā”ti? puoselėjama atida kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą?” “Yaṃ kiñci, rāhula, ajjhattaṃ paccattaṃ “Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu kakkhaḷaṃ kharigataṃ upādinnaṃ, [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, seyyathidaṃ – kesā lomā nakhā dantā taco t.y.: galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru [nahāru (sī. syā. kaṃ. pī.)] aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, kakkhaḷaṃ kharigataṃ upādinnaṃ – [ir] yra kieta, šiurkštu, įsikimbama, ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā pathavīdhātu [paṭhavīdhātu (sī. syā. kaṃ. pī.)]. tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā pathavīdhātu yā ca bāhirā pathavīdhātu, Na bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas - pathavīdhāturevesā. tai tėra žemės elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano aš” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ [422] yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, pathavīdhātuyā nibbindati, nusiviliama žemės elementu, pathavīdhātuyā cittaṃ virājeti”. užgesinamas proto potraukis žemės elementui.”

115. “Katamā ca, rāhula, āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vandens elementas? Āpodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā āpodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis vandens elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu āpo āpogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama, t.y.: pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttaṃ, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, āpo āpogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra vanduo, skysta, yra įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā āpodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vandens elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā āpodhātu yā ca bāhirā āpodhātu Na bet ir vidinis vandens elementas, ir išorinis vandens elementas - ‘āpodhāturevesā. tai tėra vandens elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano aš” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, āpodhātuyā nibbindati, nusiviliama vandens elementu, āpodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis vandens elementui.

116.”Katamā ca, rāhula, tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas? Tejodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā tejodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis ugnies elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, tejo tejogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra ugnis, karšta, yra įsikabinama, t.y.: yena ca santappati yena ca jīrīyati yena ca pariḍayhati tai kas šildo, kas sendina, kas degina, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ sammā pariṇāmaṃ gacchati, ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, tejo tejogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra ugnis, karšta, įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā tejodhātu. tai, Rāhula, vadinama vidiniu ugnies elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā tejodhātu yā ca bāhirā tejodhātu Na bet ir vidinis ugnies elementas, ir išorinis ugnies elementas - tejodhāturevesā. tai tėra ugnies elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano aš” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, tejodhātuyā nibbindati, nusiviliama ugnies elementu, tejodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis ugnies elementui.

117. “Katamā ca, rāhula, vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas? Vāyodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis vėjo elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, vāyo vāyogataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama t.y: uddhaṅgamā vātā, adhogamā vātā, vėjai judantys į viršų, vėjai judantys žemyn, kucchisayā vātā, koṭṭhāsayā [koṭṭhasayā (sī. pī.)] vātā, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, aṅgamaṅgānusārino vātā, assāso passāso, vėjai palydintys kūno dalis {jų judėjimą}, iškvėpimas, įkvėpimas, iti yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, vāyo vāyogataṃ upādinnaṃ – [ir] yra vėjas, vėjuota, įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu vėjo elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā vāyodhātu yā ca bāhirā vāyodhātu Na bet ir vidinis vėjo elementas, ir išorinis vėjo elementas - vāyodhāturevesā. tai tėra vėjo elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano aš” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya [423] daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, vāyodhātuyā nibbindati, nusiviliama vėjo elementu, vāyodhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis vėjo elementui.

118. “Katamā ca, rāhula, ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas? Ākāsadhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā. Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis. Katamā ca, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu? Ir kas, Rahula, yra vidinis erdvės elementas? Yaṃ ajjhattaṃ paccattaṃ Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu, ākāsaṃ ākāsagataṃ upādinnaṃ, seyyathidaṃ – [ir] yra erdvė, erdvumas, yra įsikabinama t.y.: kaṇṇacchiddaṃ nāsacchiddaṃ ausų ertmės, nosies ertmės, mukhadvāraṃ yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ ajjhoharati, burna, tai kur tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, yattha ca asitapītakhāyitasāyitaṃ santiṭṭhati, ir tai kur patenka tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṃ adhobhāgaṃ [adhobhāgā (sī. syā. kaṃ. pī.)] nikkhamati, bei tai per kur tas kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama išeina, yaṃ vā panaññampi kiñci ajjhattaṃ paccattaṃ ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu, ākāsaṃ ākāsagataṃ, [ir] yra erdvė, erdvumas, aghaṃ aghagataṃ, tuščia, vivaraṃ vivaragataṃ, atvira, asamphuṭṭhaṃ maṃsalohitehi nepaliesta kraujo ir mėsos, upādinnaṃ [ākāsagataṃ upādinnaṃ (sī. pī.)] – yra įsikabinama - ayaṃ vuccati, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu. tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu. Yā ceva kho pana ajjhattikā ākāsadhātu yā ca bāhirā ākāsadhātu Na bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas - ākāsadhāturevesā. tai tėra erdvės elementas. Taṃ ‘netaṃ mama, Jis “nėra mano, nesohamasmi, nėra ‘aš’, na meso attā’ti nėra mano aš” – evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ. tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip kaip tai iš tiesų yra. Evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya disvā Su teisinga išmintimi pamačius tai taip kaip tai iš tiesų yra, ākāsadhātuyā cittaṃ nibbindati, protas nusivilia erdvės elementu, ākāsadhātuyā cittaṃ virājeti. užgesinamas proto potraukis erdvės elementui.

119. “Pathavīsamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk panašią į žemę meditaciją. Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, tikrai, tau ugdant panašią į žemę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, pathaviyā sucimpi nikkhipanti, Taip, kaip ant žemės numetami ir švarūs [daiktai], asucimpi nikkhipanti, ir nešvarūs, gūthagatampi nikkhipanti, ir išmatos, muttagatampi nikkhipanti, ir šlapimas, kheḷagatampi nikkhipanti, ir seilės pubbagatampi nikkhipanti, ir pūliai, lohitagatampi nikkhipanti, ir kraujas, na ca tena pathavī aṭṭīyati žemė dėl to nei pergyvena, vā harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, Lygiai gi, Rāhula, taip pathavīsamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. ugdyk panašią į žemę meditaciją. Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, Tikrai, tau ugdant panašią į žemę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti.

“Āposamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk panašią į vandenį meditaciją. Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į vandenį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, āpasmiṃ sucimpi dhovanti, Taip, kaip vandenyje plaunami ir švarūs [daiktai], asucimpi dhovanti, ir nešvarūs, gūthagatampi dhovanti, ir išmatos, muttagatampi dhovanti, ir šlapimas, kheḷagatampi dhovanti, ir seilės pubbagatampi dhovanti, ir pūliai, lohitagatampi dhovanti, ir kraujas, na ca tena āpo aṭṭīyati vā vanduo dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho [424] tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip āposamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. ugdyk panašią į vandenį meditaciją. Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į vandenį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti.

“Tejosamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk panašią į ugnį meditaciją. Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į ugnį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, tejo sucimpi dahati, kaip ugnis degina ir švarius [daiktus], asucimpi dahati, ir nešvarius, gūthagatampi dahati, ir išmatas, muttagatampi dahati, ir šlapimą, kheḷagatampi dahati, ir seiles pubbagatampi dahati, ir pūlius, lohitagatampi dahati, ir kraują, na ca tena tejo aṭṭīyati vā ir ugnis dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, Lygiai gi, Rahula, taip tejosamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. ugdyk panašią į ugnį meditaciją. Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į ugnį meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti.

“Vāyosamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk panašią į vėją meditaciją. Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į vėją meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, vāyo sucimpi upavāyati, kaip vėjas pučia ir į švarius [daiktus], asucimpi upavāyati, ir į nešvarius, gūthagatampi upavāyati, ir į išmatas, muttagatampi upavāyati, ir į šlapimą, kheḷagatampi upavāyati, ir į seiles pubbagatampi upavāyati, ir į pūlius, lohitagatampi upavāyati, ir į kraują, na ca tena tejo aṭṭīyati vā ir vėjas dėl to nei pergyvena, harāyati vā jigucchati vā; nei gėdijasi, nei bjaurisi; evameva kho tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip vāyosamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. ugdyk panašią į vėją meditaciją. Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į vėją meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti.

“Ākāsasamaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk panašią į erdvę meditaciją. Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į erdvę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti. Seyyathāpi, rāhula, Panašiai, Rahula, ākāso na katthaci patiṭṭhito; kaip erdvė niekuo neparemta; evameva kho tvaṃ, rāhula, lygiai gi, Rahula, taip ākāsasamaṃ bhāvanaṃ bhāvehi. ugdyk panašią į erdvę meditaciją. Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant panašią į erdvę meditaciją uppannā manāpāmanāpā phassā atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai cittaṃ na pariyādāya ṭhassanti. negalės užvaldę protą jame būti.

120. “Mettaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk geranoriškumo meditaciją. Mettañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, Tikrai, tau ugdant geranoriškumo meditaciją yo byāpādo so pahīyissati. išnyks piktanoriškumas. Karuṇaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk gailestingumo meditaciją. Karuṇañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant gailestingumo meditaciją yā vihesā sā pahīyissati. išnyks susierzinimas. Muditaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk prijaučiančio džiaugsmo meditaciją. Muditañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant prijaučiančio džiaugsmo meditaciją yā arati sā pahīyissati. išnyks antipatija. Upekkhaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk pusiausvirumo meditaciją. Upekkhañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rāhula, Tikrai, tau ugdant pusiausvirumo meditaciją yo paṭigho so pahīyissati. išnyks pasibjaurėjimas. Asubhaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk atgrasumo meditaciją. Asubhañhi te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant atgrasumo meditaciją yo rāgo so pahīyissati. išnyks geismas. Aniccasaññaṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk nepastovumo suvokimo meditaciją. Aniccasaññañhi [425] te, rāhula, bhāvanaṃ bhāvayato Rahula, Tikrai, tau ugdant nepastovumo suvokimo meditaciją yo asmimāno so pahīyissati. išnyks išdidumas.

121. “Ānāpānassatiṃ, rāhula, bhāvanaṃ bhāvehi. Rahula, ugdyk atidos kvėpavimui meditaciją. Ānāpānassati hi te, rāhula, bhāvitā bahulīkatā Rahula, išugdyta, išpuoselėta, atidos kvėpavimui meditacija tau mahapphalā hoti mahānisaṃsā. atneš didžius vaisius, didžią palaimą. Kathaṃ bhāvitā ca, rāhula, Ir kaip, Rahula, ugdoma, ānāpānassati, kathaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā? puoselėjama atida kvėpavimui atnešantis didžius vaisius, didžią palaimą? Idha, rāhula, bhikkhu Štai, Rahula, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. sutelkęs atidą priešais save. So satova assasati Jis sąmoningai įkvepia, satova [sato (sī. syā. kaṃ. pī.)] passasati. sąmoningai iškvepia.

“Dīghaṃ vā assasanto Ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino - “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino - “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino - “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino - “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

“‘Pītippaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas džiaugsmą”, ‘pītippaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas džiaugsmą”; ‘sukhappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas laimę”, ‘sukhappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas laimę”; ‘cittasaṅkhārappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas proto darinius” ‘cittasaṅkhārappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas proto darinius”; ‘passambhayaṃ cittasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, ‘passambhayaṃ cittasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.

“‘Cittappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas protą”, ‘cittappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu patirdamas protą”; ‘abhippamodayaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu pradžiugindamas protą”, ‘abhippamodayaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu pradžiugindamas protą”; ‘samādahaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu sutelkdamas protą”, ‘samādahaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu sutelkdamas protą”; ‘vimocayaṃ cittaṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, ‘vimocayaṃ cittaṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi - “iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.

“‘Aniccānupassī assasissāmī’ti sikkhati; Jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, ‘aniccānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”; ‘virāgānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”, ‘virāgānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas kaip užgęsta potraukis”; ‘nirodhānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas išnykimą”, ‘nirodhānupassī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas išnykimą”; ‘paṭinissaggānupassī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi - “įkvėpsiu stebėdamas atsisakymą”, ‘paṭinissaggānupassī passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi - “iškvėpsiu stebėdamas atsisakymą”.

“Evaṃ bhāvitā kho, rāhula, Štai taip, Rahula, ugdoma, ānāpānassati, evaṃ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṃsā. puoselėjama atida kvėpavimui atnešanti didžius vaisius, didžią palaimą. Evaṃ bhāvitāya, rāhula, Taip, Rahula, išugdęs, ānāpānassatiyā, evaṃ [426] bahulīkatāya išpuoselėjęs atidą kvėpavimui yepi te carimakā assāsā tepi viditāva nirujjhanti no aviditā”ti. sužinosi kaip pranyksta ir paskutinis kvėpavimas, tai nebus nesužinota.”

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamano āyasmā rāhulo Pamalonintas gerbiamas Rāhula bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Taip aš girdėjau: Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi gerbiamą Malukjaputą, jam būnant vienumoje, aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo neišreikštos, atidėtos, atmestos: „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“, „pasaulis yra ribotas“, „pasaulis yra begalinis“, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; „siela yra viena, kūnas yra kita“, „Tathagata egzistuoja po mirties“, „Tathagata negzistuoja po mirties“, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – to man Palaimintasis nepareiškė. Tai manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Tad, nuėjęs pas Palaimintąjį, aš paklausiu apie šį reikalą. Jeigu Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, o jeigu jis man nepareikš: „pasaulis yra amžinas”, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tada, palikęs šį mokymąsi, grįšiu į žemesnį gyvenimą.“

Tada gi vakare gerbiamas Malukjaputa, palikęs nuošalią vietą, nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Malukjaputa pasakė Palaimintajam:

– Štai, Garbusis, būnant vienumoje, mane aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo nepareikštos… grįšiu į žemesnį gyvenimą. Jei Palaimintasis žino: „pasaulis yra amžinas“, lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra amžinas“; jei Palaimintasis žino: „pasaulis nėra amžinas“, lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis nėra amžinas“. O jei Palaimintasis nežino: ar „pasaulis yra amžinas“, ar „pasaulis nėra amžinas“, nežinančiam gi ir nematančiam yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: „Nežinau, nematau“. Jei Palaimintasis žino: „pasaulis yra ribotas“… Jei Palaimintasis žino: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“; jei Palaimintasis žino: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. O jei Palaimintasis nežino: ar „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ar „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, nežinančiam gi ir nematančiam yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: „Nežinau, nematau“.

– Ar gi aš, Malukjaputa, esu tau sakęs: „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, aš tau pareikšiu: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, arba… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“?

–Tai gi ne, Garbusis.

– O ar tu esi man sakęs: „Garbusis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“?

–Tai gi ne, Garbusis.

–Tikrai taip, Malukjaputa, nei aš tau sakiau: „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, aš tau pareikšiu: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžina“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; nei tu man sakei: „Garbusis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ … arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. Tokiu atveju, kvailas žmogau, kokiu pagrindu ką atstumi?

Jei, Malukjaputa, kas taip sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol man Palaimintasis nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“…arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; tai taip ir [toliau] liktų Tathagatos nepareikšta, o tas žmogus numirtų. Sakykime žmogus būtų persmeigtas strėle, ištepta storu nuodų sluoksniu. Jo draugai, bičiuliai, giminės parūpintų gydytoją, chirurgą, o jis [daktarui] taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus vardo ir pavardės“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra juoda-, tamsia- ar šviesiaodis“; jis taip pasakytų: “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra tokiam ir tokiam kaime, miestelyje ar mieste“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yra ilgasis ar trumpasis“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lanko templė, iš kurio mane pašovė, yra medžio pluošto, bambukinė, sausgyslinė, kanapinė ar medžio žievės“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu ar lankas, iš kurio mane pašovė, [padarytas iš] laukinės ar kultivuotos medžiagos”; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lanko, iš kurio mane pašovė, puošiančios plunksnos yra maitvanagio, garnio, vanago, povo ar sakalo“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lanką, iš kurio mane pašovė, dengiančios sausgyslės yra buliaus, bizono, laukinio žvėries ar beždžionės“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar strėlė, kuria mane persmeigė, yra paprasta ar su lenktu, spygliuotu, geležiniu, veršiuko danties ar oleandro antgaliu“ – tai taip ir liktų, Malukjaputa, to žmogaus nesužinota, o tas žmogus numirtų. Lygiai gi taip, Malukjaputa, jei kas taip sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol man Palaimintasis nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; tai taip ir [toliau] liktų Tathagatos nepareikšta, o tas žmogus numirtų.

Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, švento gyvenimo nenugyventi; esant pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, švento gyvenimo nenugyventi; ir esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, ir pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, tikrai yra gimimas, yra senėjimas, yra mirtis, yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra ribotas“ … Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, švento gyvenimo nenugyventi; esant pažiūrai „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, švento gyvenimo nenugyventi; ir esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ir pažiūrai „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tikrai yra gimimas… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar.

Todėl, Malukjaputa, tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? „Pasaulis yra amžinas“ – to aš nepareiškiau; „Pasaulis nėra amžinas“… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau. Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Nagi tai neneša naudos, neliečia švento gyvenimo pagrindų, [tai] neatveda nei prie nusivylimo, nei prie potraukio užgesimo, nei prie išnykimo, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo nušvitimo, nei prie Nirvanos. Todėl aš to nepareiškiau. Ir ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? Aš pareiškiau: „Tai yra kančia; tai yra kančios priežastis; tai yra kančios išnykimas; tai yra kelias, vedantis į kančios išnykimą.“ Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Ogi tai neša nauda, tai liečia švento gyvenimo pagrindus, atveda prie nusivylimo, potraukio užgesimo, išnykimo, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, prie Nirvanos. Todėl aš tai pareiškiau. Todėl, Malukjaputa, tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas gerbiamas Malukjaputa džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Cūḷamālukyasuttaṃ MN63 (Mažesnė suta Malukjai, MN II.ii.3)

122. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis

sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho āyasmato mālukyaputtassa [māluṅkyaputtassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] Tada gi gerbiamą Malukjaputą, rahogatassa paṭisallīnassa jam būnant vienumoje, evaṃ cetaso parivitakko udapādi – aplankė tokios mintys: “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā “Šios pažiūros yra Palaimintojo abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – nepareikštos, atidėtos, atmestos: ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi, „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’tipi, ‘anantavā loko’tipi, „pasaulis yra ribotas“, „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’ntipi, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’ntipi, „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” – tāni me bhagavā na byākaroti. to man Palaimintasis nepareiškė. Yāni me bhagavā na byākaroti Tai kad Palaimintasis man to nepareiškė taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Tad nuėjęs pas Palaimintąjį aš paklausiu apie šį reikalą. Sace me bhagavā byākarissati – Jeigu Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, no ce me bhagavā byākarissati – o jeigu Palaimintasis man nepareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmī”ti. tada palikęs šį mokymąsi grįšiu į žemesnį gyvenimą.“

123. Atha [427] kho āyasmā mālukyaputto sāyanhasamayaṃ Tada gi vakare gerbiamas Malukjaputa paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mālukyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Malukjaputa pasakė Palaimintajam:

124. “Idha mayhaṃ, bhante, rahogatassa paṭisallīnassa “Štai, Garbusis, būnant vienumoje, mane evaṃ cetaso parivitakko udapādi – mane aplankė tokios mintys: “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā „Šios pažiūros yra Palaimintojo abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – nepareikštos, atidėtos, atmestos: ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi …pe… „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“… ‘ neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – tāni me bhagavā na byākaroti. to man Palaimintasis nepareiškė. Yāni me bhagavā na byākaroti Tai, kad Palaimintasis man to nepareiškė, taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Tad priartėjęs prie Palaimintojo aš paklausiu apie šį reikalą. Sace me bhagavā byākarissati – Jeigu Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, no ce me bhagavā byākarissati – o jeigu Palaimintasis man nepareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmīti. tada palikęs šį mokymąsi grįšiu į žemesnį gyvenimą Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘sassato loko’ti, „pasaulis yra amžinas“, ‘sassato loko’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra amžinas“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘asassato loko’ti, „pasaulis nėra amžinas“, ‘asassato loko’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis nėra amžinas“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ar „pasaulis yra amžinas“, ar „pasaulis nėra amžinas“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘antavā loko’ti, „pasaulis yra ribotas“, ‘antavā loko’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra ribotas“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘anantavā loko’ti, „pasaulis yra begalinis“, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra begalinis“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ar „pasaulis yra ribotas“, ar „pasaulis yra begalinis“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „siela yra viena, kūnas yra kita“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ar „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, ar „siela yra viena, kūnas yra kita“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata egzistuoja po mirties“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata neegzistuoja po mirties“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ar „Tathagata egzistuoja po mirties“, ar „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ar „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ar „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’”ti. „Nežinau, nematau“.

125. “Kiṃ nu [kiṃ nu kho (syā. kaṃ. ka.)] tāhaṃ, mālukyaputta, evaṃ avacaṃ – „Ar gi aš, Malukjaputa, tau esu sakęs: ‘ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, ahaṃ te byākarissāmi – aš tau pareikšiu: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, arba „pasaulis yra ribotas“, arba „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, arba „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ arba „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, arba „Tathagata egzistuoja po mirties“, arba „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? arba „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“? “No hetaṃ, bhante”. „Tai gi ne, Garbusis“. “Tvaṃ vā pana maṃ evaṃ avaca „O ar tu esi man sakęs: – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, „Garbusis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, bhagavā me byākarissati – Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, arba, „pasaulis yra ribotas“, arba „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, arba „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, arba „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, arba, „Tathagata egzistuoja po mirties“, arba „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? arba, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“? “No hetaṃ, bhante”. „Tai gi ne, Garbusis“. “Iti kira, mālukyaputta, nevāhaṃ taṃ vadāmi „Tikrai taip, Malukjaputa, nei aš tau sakiau: – ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, ahaṃ te byākarissāmi – aš tau pareikšiu: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti vā’ti;…„Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; napi kira maṃ tvaṃ vadesi nei tu man sakei: – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, „Garbusis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, bhagavā me byākarissati – Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti…„Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. Evaṃ sante, moghapurisa, Tokiu atveju, kvailas žmogau, ko santo kaṃ paccācikkhasi? kokiu pagrindu ką atstumi?“

126. “Yo kho, mālukyaputta, evaṃ vadeyya – „Jei, Malukjaputa, kas taip sakytų: ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, yāva me bhagavā na byākarissati – kol man Palaimintasis nepareikš: “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti, “Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; abyākatameva [429] taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, tai taip ir [toliau] liktų, Malukjaputa, Tathagatos nepareikšta, atha so puggalo kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų. Seyyathāpi, mālukyaputta, Sakykime, Malukjaputa, puriso sallena viddho assa žmogus būtų persmeigtas strėle, savisena gāḷhapalepanena. ištepta storu nuodų sluoksniu. Tassa mittāmaccā ñātisālohitā Jo draugai, bičiuliai, giminės bhisakkaṃ sallakattaṃ upaṭṭhapeyyuṃ. parūpintų gydytoją, chirurgą. So evaṃ vadeyya – Jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu (neleisiu ištraukti) šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā’ti; yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus evaṃnāmo evaṃgotto iti vā’ti; vardo ir pavardės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus dīgho vā rasso vā majjhimo vā’ti; yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus kāḷo vā sāmo vā maṅguracchavī vā’ti; yra juoda, tamsia ar šviesiaodis“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus amukasmiṃ gāme vā nigame vā nagare vā’ti; yra tokiam ir tokiam kaime, miestelyje ar mieste“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ dhanuṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yadi vā cāpo yadi vā kodaṇḍo’ti; yra ilgasis ar trumpasis“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ jiyaṃ jānāmi yāyamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lanko templė, iš kurio mane pašovė, yadi vā akkassa yadi vā saṇhassa [saṇṭhassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yra medžio pluošto, bambukinė, yadi vā nhārussa yadi vā maruvāya yadi vā khīrapaṇṇino’ti; sausgyslinė, kanapinė ar medžio žievės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yadi vā gacchaṃ yadi vā ropima’nti; [padarytas iš] laukinės ar kultivuotos medžiagos“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lanko iš kurio mane pašovė, yassa pattehi vājitaṃ puošiančios plunksnos [vākhittaṃ (ka.)] yadi vā gijjhassa yadi vā kaṅkassa yra maitvanagio, garnio, yadi vā kulalassa yadi vā morassa yadi vā sithilahanuno’ti; vanago, povo ar sakalo“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lanką, iš kurio mane pašovė, yassa nhārunā parikkhittaṃ dengiančios sausgyslės yadi vā gavassa yadi vā mahiṃsassa yra buliaus, bizono, yadi vā bheravassa [roruvassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yadi vā semhārassā’ti; laukinio žvėries ar beždžionės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ sallaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar strėlė, kuria mane persmeigė, yadi vā sallaṃ yadi vā khurappaṃ yra paprasta strėlė, su lenktu, yadi vā vekaṇḍaṃ yadi vā nārācaṃ spygliuotu, geležiniu, yadi vā vacchadantaṃ yadi vā karavīrapatta’nti [430] – veršiuko danties ar oleandro antgaliu“ – aññātameva taṃ, mālukyaputta, tena purisena assa, tai taip ir liktų, Malukjaputa, to žmogaus nesužinota, atha so puriso kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų. Evameva kho, mālukyaputta, Lygiai gi taip, Malukjaputa yo evaṃ vadeyya – jei kas taip sakytų: ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, yāva me bhagavā na byākarissati – kol man Palaimintasis nepareikš: “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, tai taip ir [toliau] liktų, Malukjaputa, Tathagatos nepareikšta, atha so puggalo kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų.

127. “‘Sassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no asassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no sassato loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, ‘asassato loko’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, gimimas tikrai yra, yra senėjimas, yra mirtis, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Antavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra ribotas“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no anantavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra begalinis“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no antavā loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra ribotas“, ‘anantavā loko’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „pasaulis yra begalinis“, attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, gimimas tikrai yra, yra senėjimas, yra mirtis, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „siela yra viena, kūnas yra kita“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „siela yra viena, kūnas yra kita“, attheva jāti…pe… nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata egzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata neegzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „Tathagata neegzistuoja po mirties“, attheva jāti…pe… [431] nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai “Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, attheva jāti…pe…nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar.

128. “Tasmātiha, mālukyaputta, Todėl, Malukjaputa, abyākatañca me abyākatato dhāretha; tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; byākatañca me byākatato dhāretha. o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Kiñca, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? ‘Sassato loko’ti mālukyaputta, mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra amžinas“ – to aš nepareiškiau; ‘asassato loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis nėra amžinas“ – to aš nepareiškiau; ‘antavā loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra ribotas“ – to aš nepareiškiau; ‘anantavā loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra begalinis“ – to aš nepareiškiau; ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti – mayā abyākataṃ; „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ – to aš nepareiškiau; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti – mayā abyākataṃ; „siela yra viena, kūnas yra kita“ – to aš nepareiškiau; ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata egzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau; ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau; ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau; ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ. „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Na hetaṃ, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ Na gi, Malukjaputa, tai neneša naudos, na ādibrahmacariyakaṃ neliečia švento gyvenimo pagrindų, na [netaṃ (sī.)] nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṃvattati. [tai] neatveda nei prie nusivylimo, nei prie potraukio užgesimo, nei prie išnykimo, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo nušvitimo, nei prie Nirvanos. Tasmā taṃ mayā abyākataṃ. Todėl aš to nepareiškiau. Kiñca, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Ir ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? ‘Idaṃ dukkha’nti, mālukyaputta, mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kančia“; ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti – mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kančios priežastis“; ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti – mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kančios išnykimas“; ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti – mayā byākataṃ. Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kelias, vedantis į kančios išnykimą“. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Etañhi, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ Ogi tai, Malukjaputa, neša nauda, etaṃ ādibrahmacariyakaṃ tai liečia švento gyvenimo pagrindus, nibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati. atveda prie nusivylimo, potraukio užgesimo, išnykimo, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, prie Nirvanos. Tasmā taṃ mayā byākataṃ. Todėl aš tai pareiškiau. Tasmātiha, mālukyaputta[432], Todėl, Malukjaputa, abyākatañca me abyākatato dhāretha; tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; byākatañca me byākatato dhārethā”ti. o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamano āyasmā mālukyaputto Pamalonintas gerbiamas Malukjaputa bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

[Deva paklausė:]

Duodantis ką duoda stiprumą?
Duodantis ką duoda gražumą?
Duodantis ką duoda patogumą?
Duodantis ką duoda regėjimą?
Kas yra duodantis viską?
Tai paklaustas, pasakyk man.

[Buda atsakė:]

Duodantis maistą duoda stiprumą,
Duodantis rūbą duoda gražumą,
Padedantis keliauti duoda patogumą,
Duodantis žibintą duoda regėjimą,
Duoda viską duodantis būstą,
Nemirtingumą duoda mokantis Dharmos.

Kiṃdadasuttaṃ (Duodantis ką?)

“kiṃdado balado hoti, kiṃdado hoti vaṇṇado
Duodantis ką duoda stiprumą? Duodantis ką duoda gražumą?
kiṃdado sukhado hoti, kiṃdado hoti cakkhudo
Duodantis ką duoda patogumą? Duodantis ką duoda regėjimą?
ko ca sabbadado hoti, taṃ me akkhāhi pucchito”ti
Kas yra duodantis viską? Tai paklaustas, pasakyk man.
“annado balado hoti, vatthado hoti vaṇṇado
Duodantis maistą duoda stiprumą, duodantis rūbą duoda gražumą.
yānado sukhado hoti, dīpado hoti cakkhudo
Padedantis keliauti duoda patogumą, duodantis žibintą duoda regėjimą.
“so ca sabbadado hoti, yo dadāti upassayaṃ
Duoda viską duodantis būstą.
amataṃ dado ca so hoti, yo dhammamanusāsatī”ti.
Nemirtingumą duoda mokantis Dharmos.

Prie Savačio, Džetos girioje. Ten Palaimintasis pasakė štai ką: „Vienuoliai, kažkada ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto atsisėdo vienas bjaurus išsigimęs jakkha. Tuomet Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, sakydami: „Nieko sau, ponai! Neįtikėtina, ponai! Šis bjaurus išsigimęs jakkha atsisėdo ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto!” Tačiau kiek Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, tiek tas jakkha darėsi tik gražesnis, patrauklesnis ir grakštesnis.

Tuomet, bhikkhu, Tāvatiṁsa dievybės priėjo prie Sakkos ir tarė jam:

- Štai, mielasis pone, ant tavo sosto atsisėdo negražus išsigimęs jakkha. Tuomet Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, sakydami: „Nieko sau, ponai! Neįtikėtina, ponai! Šis bjaurus išsigimęs jakkha atsisėdo ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto!” Tačiau kiek Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, tiek tas jakkha darėsi tik gražesnis, patrauklesnis ir grakštesnis.

- Tai turi būti pykčiu mintantis jakkha.

Tada, bhikkhu, Sakka, dievybių valdovas, priėjo prie to pykčiu mintančio jakkhos. Priėjęs jis užsimetė viršutinį drabužį ant vieno peties, atsiklaupė dešiniuoju keliu ant žemės ir, iškėlęs sujungtas rankas pagarbiam pasveikinimui to jakkhos atžvilgiu, tris kartus paskelbė savo vardą: „Aš, mielasis pone, esu Sakka, dievybių valdovas! Aš, brangus pone, esu Sakka, dievybių valdovas!” Kiek Sakka skelbė savo vardą, tiek tas jakkha darėsi vis bjauresnis, vis labiau deformuotas, kol išnyko čia pat.

Tada, vienuoliai, atsisėdęs į savo vietą, pamokydamas Tāvatiṁsos dievybes, Sakka, dievybių valdovas, ta proga padeklamavo šiuos posmus:

Nesu tas, kurio protą lengva sugadinti,
Nei esu lengvai įtraukiamas pykčio sūkurio,
Nei pykstu aš ilgai,
Nei pyktis manyje išsilaiko.

Kai supykstu, nekalbu šiurkščiai
Ir neaukštinu savo dorybių.
Aš laikau save suvaldęs
Rūpindamasis savo gerove.

Dubbaṇṇiyasuttaṃ (Sutta apie bjaurųjį, SN I.XI.iii.2)

sāvatthiyaṃ jetavane. Prie Savačio, Džetos girioje. tatra kho … pe … etadavoca — Ten Palaimintasis pasakė štai ką: “bhūtapubbaṃ, bhikkhave, „Bhikkhu, kartą praeityje aññataro yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno ahosi. ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto atsisėdo vienas bjaurus išsigimęs jakkha. tatra sudaṃ, bhikkhave, devā tāvatiṃsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti — Tuomet Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, sakydami: ‘acchariyaṃ vata bho, abbhutaṃ vata, bho! „Nieko sau, ponai! Neįtikėtina, ponai! ayaṃ yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno’”ti! Šis bjaurus išsigimęs jakkha atsisėdo ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto!” yathā yathā kho, bhikkhave, devā tāvatiṃsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti, Tačiau kiek Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, tathā tathā so yakkho abhirūpataro ceva hoti dassanīyataro ca pāsādikataro ca. tiek tas jakkha darėsi tik gražesnis, patrauklesnis ir grakštesnis.

atha kho, bhikkhave, devā tāvatiṃsā yena sakko devānamindo tenupasaṅkamiṃsu; upasaṅkamitvā sakkaṃ devānamindaṃ etadavocuṃ — Tuomet, bhikkhu, Tāvatiṁsa dievybės priėjo prie Sakkos ir tarė jam: ‘idha te, mārisa, aññataro yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno. „Štai, mielasis pone, ant tavo sosto atsisėdo negražus išsigimęs jakkha. tatra sudaṃ, bhikkhave, devā tāvatiṃsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti — Tuomet Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, sakydami: ‘acchariyaṃ vata bho, abbhutaṃ vata, bho! „Nieko sau, ponai! Neįtikėtina, ponai! ayaṃ yakkho dubbaṇṇo okoṭimako sakkassa devānamindassa āsane nisinno’”ti! Šis bjaurus išsigimęs jakkha atsisėdo ant Sakkos, dievybių valdovo, sosto!” yathā yathā kho, bhikkhave, devā tāvatiṃsā ujjhāyanti khiyyanti vipācenti, Tačiau kiek Tāvatiṁsa dievybės dėl to skundėsi, murmėjo ir piktinosi, tathā tathā so yakkho abhirūpataro ceva hoti dassanīyataro ca pāsādikataro cāti. tiek tas jakkha darėsi tik gražesnis, patrauklesnis ir grakštesnis. so hi nūna, mārisa, kodhabhakkho yakkho bhavissatī’”ti. „Tai turi būti pykčiu mintantis jakkha.”

atha kho, bhikkhave, sakko devānamindo yena so kodhabhakkho yakkho tenupasaṅkami; Tada, bhikkhu, Sakka, dievybių valdovas, priėjo prie to pykčiu mintančio jakkhos. upasaṅkamitvā ekaṃsaṃ uttarāsaṅgaṃ karitvā Priėjęs jis užsimetė viršutinį drabužį ant vieno peties, atsiklaupė dešiniuoju keliu ant žemės ir, dakkhiṇajāṇumaṇḍalaṃ pathaviyaṃ nihantvā yena so kodhabhakkho yakkho tenañjaliṃ paṇāmetvā tikkhattuṃ nāmaṃ sāveti — iškėlęs sujungtas rankas pagarbiam pasveikinimui to jakkhos atžvilgiu, tris kartus paskelbė savo vardą: ‘sakkohaṃ mārisa, devānamindo, sakkohaṃ, mārisa, devānamindo’ti. „Aš, mielasis pone, esu Sakka, dievybių valdovas! Aš, brangus pone, esu Sakka, dievybių valdovas!” yathā yathā kho, bhikkhave, sakko devānamindo nāmaṃ sāvesi, tathā tathā so yakkho dubbaṇṇataro ceva ahosi okoṭimakataro ca. Kiek Sakka skelbė savo vardą, tiek tas jakkha darėsi vis bjauresnis, vis labiau deformuotas, dubbaṇṇataro ceva hutvā okoṭimakataro ca tatthevantaradhāyī”ti. pasidaręs vis bjauresnis, vis labiau deformuotas, jis ten pat išnyko. atha kho, bhikkhave, sakko devānamindo sake āsane nisīditvā deve tāvatiṃse anunayamāno tāyaṃ velāyaṃ imā gāthāyo abhāsi — Tada, bhikkhu, atsisėdęs į savo vietą, pamokydamas Tāvatiṁsa dievybes, Sakka, dievybių valdovas, ta proga padeklamavo šiuos posmus:

na sūpahatacittomhi, nāvattena suvānayo.
Nesu tas, kurio protą lengva sugadinti,
Nei esu lengvai įtraukiamas pykčio sūkurio,
na vo cirāhaṃ kujjhāmi, kodho mayi nāvatiṭṭhati.
Nei pykstu aš ilgai,
Nei pyktis manyje išsilaiko.
kuddhāhaṃ na pharusaṃ brūmi, na ca dhammāni kittaye.
Kai supykstu, nekalbu šiurkščiai
Ir neaukštinu savo dorybių.
sanniggaṇhāmi attānaṃ, sampassaṃ atthamattano”ti.
Aš laikau save suvaldęs
Rūpindamasis savo gerove.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
－Vienuoliai!
－Garbusis! － atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:
－Vienuoliai, mokysiu jus sąlygoto atsiradimo, klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.
－Taip, Garbusis! － atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:
－Ir kas yra Sąlygotoji kilmė?
Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
sąlygota sąmonės yra protas-materija;
sąlygoti proto-materijos yra šeši jutimo pagrindai;
sąlygotas šešių jutimo pagrindų yra sąlytis;
sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
sąlygotas jausmo yra troškimas;
sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
sąlygota prisirišimo yra būtis;
sąlygotas būties yra gimimas;
sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo išnyksta valingi veiksmai;
dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė;
dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija;
dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jutimo pagrindai;
dėl šešių jutimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis;
dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas;
dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas;
dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas;
dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis;
dėl būties išnykimo išnyksta gimimas;
dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas.
Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Paṭiccasamuppādasuttaṃ (Sąlygotoji kilmė, SN II.I.i.1)

1. Evaṃ [1] me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti “Vienuoliai!”. “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Garbusis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: paṭiccasamuppādaṃ vo, bhikkhave, desessāmi; “Vienuoliai, mokysiu jus sąlygoto atsiradimo, taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, Garbusis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas yra paṭiccasamuppādo? Sąlygotoji kilmė?
Avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija;
nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jutimo pagrindai;
saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jutimo pagrindų yra sąlytis;
phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas;
taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
upādānapaccayā bhavo; sąlygota prisirišimo yra būtis;
bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas;
jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, paṭiccasamuppādo. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

“Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai;
saṅkhāranirodhā [2] viññāṇanirodho; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė;
viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija;
nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jutimo pagrindai;
saḷāyatananirodhā phassanirodho; dėl šešių jutimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis;
phassanirodhā vedanānirodho; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas;
vedanānirodhā taṇhānirodho; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas;
taṇhānirodhā upādānanirodho; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas;
upādānanirodhā bhavanirodho; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis;
bhavanirodhā jātinirodho; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas;
jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti. dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė. Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Buvo apsistojęs Savathėje…

－Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu sąlygotą atsiradimą. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.
－Taip, Garbusis! － atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:
－Ir kas yra Sąlygotoji kilmė? Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
sąlygota sąmonės yra protas-materija;
sąlygoti proto-materijos yra šeši jutimo pagrindai;
sąlygotas šešių jutimo pagrindų yra sąlytis;
sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
sąlygotas jausmo yra troškimas;
sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
sąlygota prisirišimo yra būtis;
sąlygotas būties yra gimimas;
sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

Ir kas yra senėjimas ir mirtis? Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje, senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas – tai vadinama senėjimu. Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, sankaupų susiskaidymas, griaučių numetimas, (gyvybinės jėgos nutrūkimas*) – tai vadinama mirtimi. Taigi, tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. Tai vadinama senėjimu ir mirtimi.

Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių, bet kokioje būtybių klasėje gimimas, gymis, pradėjimas, prigimimas, atgimimas, sankaupų atsiradimas, [jutimo] pagrindų įgijimas – tai vadinama gimimu.

Ir kas yra būtis? Vienuoliai, yra šios trys būtys: jausminė būtis, subtilios materijos būtis, būtis be materijos. Tai vadinama būtimi.

Ir kas yra prisirišimas? Vienuoliai, yra šie keturi prisirišimai: prisirišimas prie juslinių malonumų, prisirišimas prie neteisingų pažiūrų, prisirišimas prie neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo, prisirišimas prie tikėjimo į savastį [sielą]. Tai vadinama prisirišimu.

Ir kas yra troškimas? Vienuoliai, yra šios šešios troškimo grupės: formų troškimas, garsų troškimas, kvapų troškimas, skonių troškimas, troškimas apčiuopiamo, [proto] reiškinių troškimas. Tai vadinama troškimu.

Ir kas yra jausmas? Vienuoliai, yra šios šešios jausmų grupės: jausmas, gimęs iš sąlyčio su akimi, jausmas, gimęs iš sąlyčio su ausimi, jausmas, gimęs iš sąlyčio su nosimi, jausmas, gimęs iš sąlyčio su liežuviu, jausmas, gimęs iš sąlyčio su kūnu, jausmas, gimęs iš sąlyčio su protu. Tai vadinama jausmu.

Ir kas yra sąlytis? Vienuoliai, yra šios šešios sąlyčio grupės: akies sąlytis, ausies sąlytis, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kūno sąlytis, proto sąlytis. Tai vadinama sąlyčiu.

Ir kas yra šeši jutimo pagrindai? Akies jutimo pagrindas, ausies jutimo pagrindas, nosies jutimo pagrindas, liežuvio jutimo pagrindas, kūno jutimo pagrindas, proto jutimo pagrindas – tai vadinama šešiais jutimo pagrindais.

Ir kas yra protas-materija? Jausmas, suvokimas, čėtana, sąlytis, dėmesys – tai vadinama protu. Keturi pirminiai [materijos] elementai ir materija, priklausanti nuo jų – tai vadinama materija. Taigi, tai yra protas, o tai yra materija. Tai vadinama protu-materija.

Ir kas yra sąmonė? Vienuoliai, yra šios šešios sąmonių grupės: akies sąmonė, ausies sąmonė, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kūno sąmonė, proto sąmonė. Tai vadinama sąmone.

Ir kas yra valingi veiksmai? Vienuoliai, yra šie trys valingi veiksmai: kūno valingi veiksmai, kalbos valingi veiksmai, proto valingi veiksmai. Tai vadinama valingais veiksmais.

Ir kas yra nežinojimas? Vienuoliai, kentėjimo nežinojimas, kentėjimo priežasties nežinojimas, kentėjimo išnykimo nežinojimas, kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, nežinojimas – tai vadinama nežinojimu.

Taigi taip, vienuoliai, sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė… tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Dėl visiško nežinojimo užgesimo ir išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė… Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.

*tai yra tekste, bet neaptinkama komentaruose

Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN II.I.i.2)

2. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “paṭiccasamuppādaṃ vo, bhikkhave, desessāmi vibhajissāmi. “Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu sąlygotą atsiradimą. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.” “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Taip, Garbusis!”, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, “Ir kas yra paṭiccasamuppādo? Sąlygotoji kilmė?
Avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; Sąlygoti nežinojimo, vienuoliai, yra valingi veiksmai;
saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė;
viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija;
nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jutimo pagrindai;
saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jutimo pagrindų yra sąlytis;
phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas;
vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas;
taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas;
upādānapaccayā bhavo; sąlygota prisirišimo yra būtis;
bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas;
jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas.
Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, paṭiccasamuppādo. Tai vadinama sąlygotu atsiradimu.

“Katamañca, bhikkhave, Ir kas yra jarāmaraṇaṃ? senėjimas ir mirtis? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje, jarā jīraṇatā senėjimas, senatvė, khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ subyrėję dantys, žilumas, valittacatā āyuno saṃhāni susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, indriyānaṃ paripāko; gebėjimų sumenkėjimas – ayaṃ vuccati jarā. tai vadinama senėjimu. Yā tesaṃ [3] tesaṃ sattānaṃ tamhā tamhā sattanikāyā cuti cavanatā Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, bhedo antaradhānaṃ susiskaidymas, pradingimas, maccu maraṇaṃ giltinė, mirtis, kālakiriyā galo gavimas, khandhānaṃ bhedo komponentų susiskaidymas, kaḷevarassa nikkhepo griaučių numetimas, [(jīvitindriyassa upacchedo) (syā. kaṃ.) [(gyvybinės jėgos nutrūkimas) ****evamuparipi, aṭṭhakathāyaṃ pana na dissati] tai yra tekste, bet neaptinkama komentaruose] idaṃ vuccati maraṇaṃ. **tai vadinama mirtimi. **Iti ayañca jarā, idañca maraṇaṃ. **Taigi tai yra senėjimas, o tai yra mirtis. **Idaṃ vuccati, bhikkhave, jarāmaraṇaṃ.**** Tai vadinama senėjimu ir mirtimi.

“Katamā ca, bhikkhave, jāti? Ir kas yra gimimas? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje jāti sañjāti gimimas, gymis, okkanti nibbatti abhinibbatti pradėjimas, prigimimas, atgimimas, khandhānaṃ pātubhāvo sankaupų atsiradimas, āyatanānaṃ paṭilābho. [jutimo] pagrindų įgijimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, jāti. Tai vadinama gimimu.

“Katamo ca, bhikkhave, bhavo? Ir kas yra būtis? Tayo me, bhikkhave, bhavā – Vienuoliai, yra šios trys būtys: kāmabhavo, rūpabhavo, arūpabhavo. jausminė būtis, subtilios materijos būtis, būtis be materijos. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhavo. Tai vadinama būtimi.

“Katamañca, bhikkhave, upādānaṃ? Ir kas yra prisirišimas? Cattārimāni, bhikkhave, upādānāni – Vienuoliai, yra šie keturi prisirišimai: kāmupādānaṃ, prisirišimas prie juslinių malonumų, diṭṭhupādānaṃ, prisirišimas prie neteisingų pažiūrų, sīlabbatupādānaṃ, prisirišimas prie neteisingo ritualų ir įžadų paskirties supratimo, attavādupādānaṃ. prisirišimas prie tikėjimo į savastį [sielą]. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, upādānaṃ. Tai vadinama prisirišimu.

“Katamā ca, bhikkhave, taṇhā? Ir kas yra troškimas? Chayime, bhikkhave, taṇhākāyā – Vienuoliai, yra šios šešios troškimo grupės: rūpataṇhā, saddataṇhā, formų troškimas, garsų troškimas, gandhataṇhā, rasataṇhā, kvapų troškimas, skonių troškimas, phoṭṭhabbataṇhā, dhammataṇhā. troškimas apčiuopiamo, [proto] reiškinių troškimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, taṇhā. Tai vadinama troškimu.

“Katamā ca, bhikkhave, vedanā? Ir kas yra jausmas? Chayime, bhikkhave, vedanākāyā – Vienuoliai, yra šios šešios jausmų grupės: cakkhusamphassajā vedanā, jausmas, gimęs iš sąlyčio su akimi, sotasamphassajā vedanā, jausmas, gimęs iš sąlyčio su ausimi, ghānasamphassajā vedanā, jausmas, gimęs iš sąlyčio su nosimi, jivhāsamphassajā vedanā, jausmas, gimęs iš sąlyčio su liežuviu, kāyasamphassajā vedanā, jausmas, gimęs iš sąlyčio su kūnu, manosamphassajā vedanā. jausmas, gimęs iš sąlyčio su protu. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, vedanā. Tai vadinama jausmu.

“Katamo ca, bhikkhave, phasso? Ir kas yra sąlytis? Chayime, bhikkhave, phassakāyā – Vienuoliai, yra šios šešios sąlyčio grupės: cakkhusamphasso, sotasamphasso, akies sąlytis, ausies sąlytis, ghānasamphasso, jivhāsamphasso, nosies sąlytis, liežuvio sąlytis, kāyasamphasso, manosamphasso. kūno sąlytis, proto sąlytis. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, phasso. Tai vadinama sąlyčiu.

“Katamañca, bhikkhave, saḷāyatanaṃ? Ir kas yra šeši jutimo pagrindai? Cakkhāyatanaṃ, sotāyatanaṃ, Akies jutimo pagrindas, ausies jutimo pagrindas, ghānāyatanaṃ, jivhāyatanaṃ, nosies jutimo pagrindas, liežuvio jutimo pagrindas, kāyāyatanaṃ, manāyatanaṃ – kūno jutimo pagrindas, proto jutimo pagrindas – idaṃ vuccati, bhikkhave, saḷāyatanaṃ. tai vadinama šešiais jutimo pagrindais.

“Katamañca, bhikkhave, nāmarūpaṃ? Ir kas yra protas-materija? Vedanā, saññā, Jausmas, suvokimas, cetanā, phasso, manasikāro – čėtana, sąlytis, dėmesys – idaṃ vuccati nāmaṃ. tai vadinama protu. Cattāro ca [4] mahābhūtā, Keturi pirminiai [materijos] elementai catunnañca mahābhūtānaṃ upādāyarūpaṃ. ir materija, priklausanti nuo didžiųjų pagrindų – Idaṃ vuccati rūpaṃ. tai vadinama materija. Iti idañca nāmaṃ, idañca rūpaṃ. Taigi, tai yra protas, o tai yra materija. Idaṃ vuccati, bhikkhave, nāmarūpaṃ. Tai vadinama protu-materija.

“Katamañca, bhikkhave, viññāṇaṃ? Ir kas yra sąmonė? Chayime, bhikkhave, viññāṇakāyā – Vienuoliai, yra šios šešios sąmonių grupės: cakkhuviññāṇaṃ, sotaviññāṇaṃ, akies sąmonė, ausies sąmonė, ghānaviññāṇaṃ, jivhāviññāṇaṃ, nosies sąmonė, liežuvio sąmonė, kāyaviññāṇaṃ, manoviññāṇaṃ. kūno sąmonė, proto sąmonė. Idaṃ vuccati, bhikkhave, viññāṇaṃ. Tai vadinama sąmone.

“Katame ca, bhikkhave, saṅkhārā? Ir kas yra valingi veiksmai? Tayome, bhikkhave, saṅkhārā – Vienuoliai, yra šie trys valingi veiksmai: kāyasaṅkhāro, kūno valingi veiksmai, vacīsaṅkhāro, kalbos valingi veiksmai, cittasaṅkhāro. proto valingi veiksmai. Ime vuccanti, bhikkhave, saṅkhārā. Tai vadinama valingais veiksmais.

“Katamā ca, bhikkhave, avijjā? Ir kas yra nežinojimas? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai kas yra dukkhe aññāṇaṃ, kentėjimo nežinojimas, dukkhasamudaye aññāṇaṃ, kentėjimo priežasties nežinojimas, dukkhanirodhe aññāṇaṃ, kentėjimo išnykimo nežinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya aññāṇaṃ. kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą, nežinojimas. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, avijjā. Tai vadinama nežinojimu.

“Iti kho, bhikkhave, Taigi taip, vienuoliai, avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ…pe… sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho…pe… dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.

Buvo apsistojęs Savathėje…

— Vienuoliai, mokysiu jus apie pasaulio atsiradimą ir pabaigą. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.
— Taip, Garbusis, － atsakė Palaimintajam vienuoliai.\

Palaimintasis štai ką pasakė:
— Ir kaip gi, vienuoliai, atsiranda pasaulis? Dėl akies ir matomos formos kyla akies sąmonė. [Tų] trijų susitikimas — tai sąlytis. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygota prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Taip, vienuoliai, atsiranda pasaulis.

Dėl ausies ir garso… dėl nosies ir kvapo… dėl liežuvio ir skonio… dėl kūno ir kūnu juntamo… dėl proto ir proto objektų kyla proto sąmonė. [Tų] trijų susitikimas — tai sąlytis. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygota prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Taip, vienuoliai, atsiranda pasaulis.

Ir kaip gi, vienuoliai, pasibaigia pasaulis? Dėl akies ir matomos formos kyla akies sąmonė. [Tų] trijų susitikimas — tai sąlytis. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas. Dėl visiško to troškimo užgesimo, išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kančios daugybė. Taip, vienuoliai, pasibaigia pasaulis.

Dėl ausies ir garso… dėl nosies ir kvapo… dėl liežuvio ir skonio… dėl kūno ir kūnu juntamo… dėl proto ir proto objektų kyla proto sąmonė. [Tų] trijų susitikimas — tai sąlytis. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas. Dėl visiško to troškimo užgesimo, išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kančios daugybė. Taip, vienuoliai, pasibaigia pasaulis.

Lokasuttaṃ (Apie pasaulį, SN II.I.v.4)

44. sāvatthiyaṃ viharati … pe … Buvo apsistojęs Savathėje…\ “lokassa, bhikkhave, samudayañca atthaṅgamañca desessāmi. Vienuoliai, mokysiu jus apie pasaulio atsiradimą ir pabaigą. taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; bhāsissāmī”ti. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.
“evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. — Taip, Garbusis, － atsakė Palaimintajam vienuoliai.\

bhagavā etadavoca — Palaimintasis štai ką pasakė:
“katamo ca, bhikkhave, lokassa samudayo? Ir kaip gi, vienuoliai, atsiranda pasaulis? cakkhuñ ca paṭicca rūpe ca uppajjati cakkhuviññāṇaṃ. Dėl akies ir matomos formos kyla akies sąmonė. tiṇṇaṃ saṅgati phasso. trijų susitikimas — tai sąlytis. phassapaccayā vedanā; vedanāpaccayā taṇhā; taṇhāpaccayā upādānaṃ; upādānapaccayā bhavo; bhavapaccayā jāti; jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygota prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. ayaṃ kho, bhikkhave, lokassa samudayo. Taip, vienuoliai, atsiranda pasaulis.

“sotañ ca paṭicca sadde ca … pe … Dėl ausies ir garso… ghānañca paṭicca gandhe ca… dėl nosies ir kvapo… jivhañca paṭicca rase ca… dėl liežuvio ir skonio… kāyañca paṭicca phoṭṭhabbe ca… dėl kūno ir kūnu juntamo… manañca paṭicca dhamme ca uppajjati manoviññāṇaṃ. dėl proto ir proto objektų kyla proto sąmonė. tiṇṇaṃ saṅgati phasso. trijų susitikimas — tai sąlytis. phassapaccayā vedanā … pe … jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas… sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. ayaṃ kho, bhikkhave, lokassa samudayo. Taip, vienuoliai, atsiranda pasaulis.

“katamo ca, bhikkhave, lokassa atthaṅgamo? Ir kaip gi, vienuoliai, pasibaigia pasaulis? cakkhuñ ca paṭicca rūpe ca uppajjati cakkhuviññāṇaṃ. Dėl akies ir matomos formos kyla akies sąmonė. tiṇṇaṃ saṅgati phasso. trijų susitikimas — tai sąlytis. phassapaccayā vedanā; vedanāpaccayā taṇhā. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas. tassāyeva taṇhāya asesavirāganirodhā upādānanirodho; upādānanirodhā bhavanirodho … pe … Dėl visiško to troškimo užgesimo, išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kančios daugybė. ayaṃ kho, bhikkhave, lokassa atthaṅgamo. Taip, vienuoliai, pasibaigia pasaulis.

“sotañ ca paṭicca sadde ca … pe … Dėl ausies ir garso… ghānañca paṭicca gandhe ca… dėl nosies ir kvapo… jivhañca paṭicca rase ca… dėl liežuvio ir skonio… kāyañca paṭicca phoṭṭhabbe ca… dėl kūno ir kūnu juntamo… manañca paṭicca dhamme ca uppajjati manoviññāṇaṃ. dėl proto ir proto objektų kyla proto sąmonė. tiṇṇaṃ saṅgati phasso. trijų susitikimas — tai sąlytis. phassapaccayā vedanā; vedanāpaccayā taṇhā. Sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas. tassāyeva taṇhāya asesavirāganirodhā upādānanirodho; upādānanirodhā bhavanirodho … pe … Dėl visiško to troškimo užgesimo, išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kančios daugybė. ayaṃ kho, bhikkhave, lokassa atthaṅgamo’ti. Taip, vienuoliai, pasibaigia pasaulis.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džėtos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

–Vienuoliai!

–Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

–Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais, pradžią. Sakykime, žmogus būtų nupjovęs visą Džiambudypos [Indijos] žolę, šakeles, šakas, lapus. Tuomet surinkęs juos į vieną vietą, dėtų jas saują po saujos [galvodamas]: „Tai mano mama, tai mano mamos mama“. Vienuoliai, neužsibaigusios būtų to žmogaus mamų mamos, kai šios Džiambudypos žolė, šakelės, šakos, lapai išsisemtų, ateitų į pabaigą. Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais pradžią. Taip ilgai jūs, vienuoliai, išgyvenote skausmą, išgyvenote kančią, išgyvenote netektį, prisidėjote prie kapinių auginimo. Ir to, vienuoliai, tikrai jau pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, užgesinti potraukį [prie jų], išsilaisvinti [nuo jų].

Tiṇakaṭṭhasuttaṃ (Žolė ir šakelės, SN II.IV.i.1)

124. Evaṃ [178] me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džėtos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!“ “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Garbusis!“, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Anamataggoyaṃ [anamataggāyaṃ (pī. ka.)] bhikkhave, saṃsāro. „Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių, trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Seyyathāpi, bhikkhave, puriso Sakykime, vienuoliai, žmogus, yaṃ imasmiṃ jambudīpe tiṇakaṭṭhasākhāpalāsaṃ taṃ chetvā [tacchetvā (bahūsu)] nupjovęs visą Džiambudypos [Indijos] žolę, šakeles, šakas, lapus, ekajjhaṃ saṃharitvā surinkęs į vieną vietą caturaṅgulaṃ caturaṅgulaṃ ghaṭikaṃ katvā nikkhipeyya – padalinęs į keturių colių ilgio saujas, dėtų jas [galvodamas]: ‘ayaṃ me mātā, „Tai mano mama, tassā me mātu ayaṃ mātā’ti, tai mano mamos mama“ – apariyādinnāva [apariyādiṇṇāva (sī.)] bhikkhave, tassa purisassa mātumātaro assu, vienuoliai, neužsibaigusios būtų to žmogaus mamų mamos, atha imasmiṃ jambudīpe tiṇakaṭṭhasākhāpalāsaṃ parikkhayaṃ pariyādānaṃ gaccheyya. kai šios Džiambudypos žolė, šakelės, šakos, lapai išsisemtų, ateitų į pabaigą. Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių, trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Evaṃ dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Taip ilgai jūs, vienuoliai, dukkhaṃ paccanubhūtaṃ išgyvenote skausmą, tibbaṃ paccanubhūtaṃ išgyvenote kančią, byasanaṃ paccanubhūtaṃ, išgyvenote netektį, kaṭasī [kaṭasi (sī. pī. ka.) kaṭā chavā sayanti etthāti kaṭasī] vaḍḍhitā. prisidėjote prie kapinių auginimo. Yāvañcidaṃ, bhikkhave, Ir to, vienuoliai, tikrai jau alameva sabbasaṅkhāresu nibbindituṃ pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, alaṃ virajjituṃ alaṃ vimuccitu”nti. pakanka užgesinti potraukį [prie jų], pakanka išsilaisvinti [nuo jų].

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

– Vienuoliai!

– Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

– Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais pradžią. Vienuoliai, kai pamatysite kažką varge, kažką luošą, turėtumėte prieiti prie tokios išvados: „Aš gi taip pat per šį labai ilgą laiką esu tai patyręs.“ Dėl ko taip yra… {žr. SN II.IV.i.1} … ir to, vienuoliai, tikrai jau pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, užgesinti potraukį [prie jų], išsilaisvinti [nuo jų].

Duggatasuttaṃ (Varge, SN II.IV.ii.1)

134. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati. buvo apsistojęs Savathėje. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: „bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!“ „Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Garbusis!“, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: „anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. „Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių, trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Yaṃ, bhikkhave, passeyyātha Vienuoliai, kai pamatysite kažką duggataṃ durūpetaṃ varge, kažką luošą, niṭṭhamettha gantabbaṃ – turėtumėte prieiti prie tokios išvados: ‘amhehipi evarūpaṃ paccanubhūtaṃ „Aš gi taip esu patyręs tokį būvį iminā dīghena addhunā’ti. per šį labai ilgą laiką.“ Taṃ kissa hetu…pe… Dėl ko taip yra… {žr. SN II.IV.i.1} … yāvañcidaṃ, bhikkhave, ir to, vienuoliai, tikrai jau alameva sabbasaṅkhāresu nibbindituṃ pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, alaṃ virajjituṃ alaṃ vimuccitu”nti. pakanka užgesinti potraukį [prie jų], pakanka tam, kad išsilaisvinti [nuo jų].

Buvo apsistojęs Savathėje… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia…[žr. SN II.IV.i.1]… vienuoliai, kai pamatysite kažką laimėje, kažką geros kompleksijos, turėtumėte prieiti prie tokios išvados: „Aš gi taip pat per šį labai ilgą laiką esu tai patyręs.“ Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios saṃsāros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių… {žr. SN II.IV.i.1} … išsilaisvinti [nuo jų].

Sukhitasuttaṃ (Laimėje, SN II.IV.ii.2)

135. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia…[žr. SN II.IV.i.1]… yaṃ, bhikkhave, passeyyātha vienuoliai, kai pamatysite kažką sukhitaṃ susajjitaṃ, laimėje, kažką geros kompleksijos, niṭṭhamettha [187] gantabbaṃ – turėtumėte prieiti prie tokios išvados: ‘amhehipi evarūpaṃ paccanubhūtaṃ „Aš gi taip esu patyręs tokį būvį iminā dīghena addhunā’ti. per šį labai ilgą laiką.“ Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios saṃsāros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati…pe… Neįmanoma nurodyti praeityje… {žr. SN II.IV.i.1} … alaṃ vimuccitu”nti. pakanka išsilaisvinti [nuo jų].

Buvo apsistojęs Ražagahe bambukų girioje. Tada gi trisdešimt vienuolių iš Pavos [Pathos] nuėjo pas Palaimintąjį; atėję pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Tada gi Palaimintasis taip pagalvojo: „Visi šie trisdešimt vienuolių iš Pavos gyvena miške, visi renka aukas, dėvi skudurų iš šiukšlyno apdarus, turi tik tris apdarus, [bet] visi jie yra suvystyti į saitus. Pamokysiu juos Dharmos taip, kad jų protai dabar pat dėl neprisirišimo išsilaisvins nuo „užkratų“.“ Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

– Vienuoliai!

– Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

– Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Neįmanoma nurodyti praeityje būtybių, trikdomų nežinojimo, esančių troškimo saituose, lakstančių, klajojančių ratais, pradžią. Kaip jūs manote, vienuoliai, ko yra daugiau, ar per tą labai ilgą laiką, kol jūs lakstėte, klajojote ratais, pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą ar vandens keturiuose didžiuose vandenynuose?

– Garbusis, kaip mes suprantame Palaimintojo dėstytą Dharmą, tai daugiau yra per tą labai ilgą laiką, kol mes lakstėme, klajojome ratais, pralieto, išbėgusio kraujo mums nukirtus galvą, bet tikrai ne vandens keturiuose didžiuose vandenynuose.

– Šaunu, šaunu, vienuoliai, gerai, vienuoliai, kad jūs mano dėstytą Dharmą taip suprantate. Tikrai, vienuoliai, per tą labai ilgą laiką, kol jūs lakstėte, klajojote ratais, pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą yra daugiau nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Ilgą laiką jūs, vienuoliai, buvote karvėmis. Pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą, kai buvote karvėmis, yra tikrai daugiau nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Ilgą laiką jūs, vienuoliai, buvote bizonais. Pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą, kai buvote bizonais… Ilgą laiką jūs, vienuoliai, buvote avinais… buvote ožiais… buvote elniais… buvote gaidžiais… buvote kiaulėmis… ilgą laiką jūs, vienuoliai, gavote mirties bausmę, kai buvote kaimų vagimis, tuomet pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą… Ilgą laiką jūs, vienuoliai, gavote mirties bausmę, kai buvote kelių vagimis… kai buvote svetimautojais, tuomet pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą yra tikrai daugiau nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … užtenka tam, kad išsilaisvinti [nuo jų].

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba. Ir tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, trisdešimties vienuolių iš Pāvos protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo „užkratų“.

Tiṃsamattasuttaṃ (Trisdešimt, SN II.IV.ii.3)

136. Rājagahe viharati veḷuvane. Buvo apsistojęs Ražagahe bambukų girioje. Atha kho tiṃsamattā pāveyyakā [pāṭheyyakā (katthaci) vinayapiṭake mahāvagge kathinakkhandhakepi] bhikkhū Tada gi trisdešimt vienuolių iš Pavos [Pathos] yena bhagavā tenupasaṅkamiṃsu; nuėjo pas Palaimintąjį; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu. atėję pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Atha kho bhagavato etadahosi – Tada gi Palaimintasis taip pagalvojo: “ime kho tiṃsamattā pāveyyakā bhikkhū „Šie gi trisdešimt vienuolių iš Pavos sabbe āraññikā visi gyvenantys miške, sabbe piṇḍapātikā visi renkantys aukas, sabbe paṃsukūlikā visi dėvintys skudurų iš šiukšlyno apdarus, sabbe tecīvarikā visi turintys tik tris apdarus, sabbe sasaṃyojanā. visi yra suvystyti į saitus. Yaṃnūnāhaṃ imesaṃ tathā dhammaṃ deseyyaṃ Pamokysiu juos Dharmos taip, yathā nesaṃ imasmiṃyeva āsane kad šioje pačioje vietoje jų anupādāya āsavehi cittāni vimucceyyu”nti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvins nuo „užkratų“.“ Atha kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!“ “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Garbusis!“, atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro. „Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia. Pubbā koṭi na paññāyati Neįmanoma nurodyti praeityje pradžią avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ būtybių, trikdomų nežinojimo, taṇhāsaṃyojanānaṃ esančių troškimo saituose, sandhāvataṃ saṃsarataṃ. lakstančių, klajojančių ratais. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, katamaṃ nu kho bahutaraṃ, ko yra daugiau, yaṃ vā vo iminā dīghena addhunā ar per tą labai ilgą laiką, kol jūs sandhāvataṃ saṃsarataṃ lakstėte, klajojote ratais sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, **pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą, **yaṃ vā catūsu mahāsamuddesu udaka”nti? ar keturių didžiųjų vandenynų vandens?“ “Yathā kho mayaṃ, bhante, „Garbusis, kaip mes bhagavatā dhammaṃ desitaṃ ājānāma, suprantame Palaimintojo dėstytą Dharmą, etadeva, bhante, bahutaraṃ, tai, Garbusis, daugiau yra yaṃ no iminā dīghena addhunā per tą labai ilgą laiką, kol mes sandhāvataṃ saṃsarataṃ lakstėme, klajojome ratais, sīsacchinnānaṃ [188] lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, pralieto, išbėgusio kraujo mums nukirtus galvą, na tveva catūsu mahāsamuddesu udaka”nti. bet tikrai ne keturių didžiųjų vandenynų vandens“.

“Sādhu sādhu, bhikkhave, „Šaunu, šaunu, vienuoliai, sādhu kho me tumhe, bhikkhave, gerai, vienuoliai, kad jūs mano evaṃ dhammaṃ desitaṃ ājānātha. dėstytą Dharmą taip suprantate. Etadeva, bhikkhave, bahutaraṃ, Tikrai, vienuoliai, daugiau yra yaṃ vo iminā dīghena addhunā per tą labai ilgą laiką, kol jūs sandhāvataṃ saṃsarataṃ lakstėte, klajojote ratais, sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą, na tveva catūsu mahāsamuddesu udakaṃ. bet tikrai ne keturių didžiųjų vandenynų vandens. Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, gunnaṃ sataṃ buvote karvėmis, gobhūtānaṃ sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, kai buvote karvėmis, pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą yra na tveva catūsu mahāsamuddesu udakaṃ. tikrai daugiau nei keturių didžiųjų vandenynų vandens. Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, mahiṃsānaṃ [mahisānaṃ (sī. pī.)] sataṃ buvote bizonais, mahiṃsabhūtānaṃ sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ …pe… kai buvote bizonais, pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą… dīgharattaṃ vo, bhikkhave, ilgą laiką jūs, vienuoliai, urabbhānaṃ sataṃ buvote avinais, urabbhabhūtānaṃ…pe… kai buvote avinais… ajānaṃ sataṃ ajabhūtānaṃ…buvote ožiais, kai buvote ožiais… migānaṃ sataṃ migabhūtānaṃ…buvote elniais, kai buvote elniais… kukkuṭānaṃ sataṃ kukkuṭabhūtānaṃ… buvote gaidžiais, kai buvote gaidžiais… sūkarānaṃ sataṃ sūkarabhūtānaṃ…buvote kiaulėmis, kai buvote kiaulėmis… dīgharattaṃ vo, bhikkhave, ilgą laiką jūs, vienuoliai, corā gāmaghātāti gahetvā gavote mirties bausmę, kai buvote kaimų vagimis, tuomet sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ. pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą… Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, corā pāripanthikāti gahetvā gavote mirties bausmę, kai buvote kelių vagimis, tuomet sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ. pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą… Dīgharattaṃ vo, bhikkhave, Ilgą laiką jūs, vienuoliai, corā pāradārikāti gahetvā gavote mirties bausmę, kai buvote svetimautojais, tuomet sīsacchinnānaṃ lohitaṃ passannaṃ paggharitaṃ, pralieto, išbėgusio kraujo jums nukirtus galvą yra na tveva catūsu mahāsamuddesu udakaṃ. tikrai daugiau nei keturių didžiųjų vandenynų vandens. Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … alaṃ vimuccitu”nti. užtenka tam, kad išsilaisvinti [nuo jų].“

“Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba. Imasmiñca [189] pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Ir tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, tiṃsamattānaṃ pāveyyakānaṃ bhikkhūnaṃ trisdešimties vienuolių iš Pavos anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsū”ti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo „užkratų“.“

Buvo apsistojęs Savathėje…

—Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … Vienuoliai, nėra lengva surasti būtybę, kuri anksčiau per šį ilgą laiką nėra buvusi jūsų mama. Dėl ko taip yra? Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … išsilaisvinti [nuo jų].

Mātusuttaṃ (Mama, SN II.IV.ii.4)

137. Sāvatthiyaṃ viharati…pe… Buvo apsistojęs Savathėje… “anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… “Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … na so, bhikkhave, satto sulabharūpo Vienuoliai, nėra lengva surasti būtybę, yo namātābhūtapubbo iminā dīghena addhunā. Kuri per šį ilgą laiką anksčiau nėra buvusi jūsų mama. Taṃ kissa hetu? Dėl ko taip yra? Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro…pe… Vienuoliai, neįsivaizduojama [kada buvo] šios samsaros pradžia… {žr. SN II.IV.i.1} … alaṃ vimuccitu”nti. pakanka išsilaisvinti [nuo jų].”

Savathėje… tada gi…

– Vienuoliai, mokysiu jūs apie naštą, naštnešį, naštos paėmimą ir naštos numetimą. To klausykite.

Ir kas, vienuoliai, yra našta? Pasakytina, kad tai yra penkios sankaupos, paveiktos įsikibimo. Kokios penkios?

1. Materijos sankaupa, paveikta įsikibimo,
2. jausmo sankaupa, paveikta įsikibimo,
3. suvokimo sankaupa, paveikta įsikibimo,
4. proto darinių sankaupa, paveikta įsikibimo,
5. sąmonės sankaupa, paveikta įsikibimo – tai vadinama penkiomis sankaupomis, paveiktomis įsikibimo.

Ir kas, vienuoliai, yra naštnešys? Pasakytina, kad tai yra asmuo: gerbiamasis, tokiu ir tokiu vardu, iš tokios ir tokios giminės. Tai, vienuoliai, vadinama naštnešiu.

Ir kas, vienuoliai, yra naštos paėmimas? Tai – troškimas, vedantis į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, tai yra: juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas. Tai, vienuoliai, vadinama naštos paėmimu.

Ir kas, vienuoliai, yra naštos numetimas? Tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilaisvinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas.

Tai pasakė Palaimintasis. Tai pasakė Gerai Žengęs, o toliau Mokytojas pasakė štai ką:
Iš ties, penkios sankaupos, paveiktos įsikibimo yra našta, naštnešys - tai asmenybė,
naštos paėmimas yra kančia, laimė yra naštos numetimas.
Numetęs sunkią naštą, kitos naštos nepasiėmęs,
išrovęs troškimą su šaknim, nieko nenori jis ir galutinai užgęsta.

Bhārasuttaṃ (Našta, SN III.I.iii.1)

Sāvatthiyaṃ … Savathėje… tatra kho … tada gi… ‘‘bhārañca vo, bhikkhave, desessāmi Vienuoliai, mokysiu jūs apie naštą, bhārahārañca bhārādānañca bhāranikkhepanañca. naštnešį, naštos paėmimą ir naštos numetimą. Taṃ suṇātha. To klausykite.
Katamo ca, bhikkhave, bhāro? Ir kas, vienuoliai, yra našta? Pañcupādānakkhandhā tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, kad tai yra penkios sankaupos paveiktos įsikibimo. Katame pañca? Kokios penkios?

1. Rūpupādānakkhandho, Materijos sankaupa paveikta įsikibimo,
2. vedanupādānakkhandho, jausmo sankaupa paveikta įsikibimo,
3. saññupādānakkhandho, suvokimo sankaupa paveikta įsikibimo,
4. saṅkhārupādānakkhandho, proto darinių sankaupa paveikta įsikibimo,
5. viññāṇupādānakkhandho; sąmonės sankaupa paveikta įsikibimo - ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhāro’’. tai vadinama penkiomis sankaupomis paveiktomis įsikibimo.
   

‘‘Katamo ca, bhikkhave, bhārahāro? Ir kas, vienuoliai, yra naštnešys? Puggalo tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, kad tai yra asmuo: Yvāyaṃ āyasmā evaṃnāmo evaṃgotto; šis gerbiamasis, tokiu ir tokiu vardu, iš tokios ir tokios giminės - ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhārahāro. tai, vienuoliai, vadinama naštnešiu.
‘‘Katamañca , bhikkhave, bhārādānaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra naštos paėmimas? Yāyaṃ taṇhā ponobhavikā [ponobbhavikā (syā. kaṃ. ka.)] tai troškimas vedantis į pakartotiną būtį, nandirāgasahagatā [nandirāgasahagatā (sabbattha)] susijęs su džiugesiu ir geismu, tatratatrābhinandinī siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, seyyathidaṃ– tai yra: kāmataṇhā juslinių malonumų troškimas, bhavataṇhā būties troškimas, vibhavataṇhā nebūties troškimas - Idaṃ vuccati, bhikkhave, bhārādānaṃ. tai, vienuoliai, vadinama naštos paėmimu. ‘‘Katamañca, bhikkhave, bhāranikkhepanaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra naštos numetimas? Yo tassāyeva taṇhāya tai yra to troškimo asesavirāganirodho visiškas užgesimas ir išnykimas, cāgo [jo] atmetimas, paṭinissaggo atsisakymas, mutti išsilavinimas [nuo jo], anālayo [jo] nepriėmimas.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Idaṃ vatvāna sugato Tai pasakė Gerai Žengęs, athāparaṃ etadavoca satthā – o toliau mokytojas pasakė štai ką:

‘‘Bhārā have pañcakkhandhā, bhārahāro ca puggalo; Iš ties, penkios sankaupos paveiktos įsikibimo yra našta, naštnešys - tai asmenybė,
Bhārādānaṃ dukhaṃ loke, bhāranikkhepanaṃ sukhaṃ. Naštos paėmimas yra kančia, laimė yra naštos numetimas.
‘‘Nikkhipitvā garuṃ bhāraṃ, aññaṃ bhāraṃ anādiya; Numetęs sunkią naštą, kitos naštos nesipaėmęs,
Samūlaṃ taṇhamabbuyha, nicchāto parinibbuto’’ti. Su šaknimi išrovęs troškimą, nenori nieko, visiškai užgęsta.

Savathėje. Vienuoliai, prieš tai, kai aš pasiekiau nušvitimą, kai buvau tik nenušvitęs bodhisattva, aš pagalvojau: „Kokį pasitenkinimą teikia materija, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos? Kokį pasitenkinimą teikia jausmas… Kokį pasitenkinimą teikia suvokimas… Kokį pasitenkinimą teikia proto dariniai… Kokį pasitenkinimą teikia sąmonė, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos?“ Apie tai aš taip pagalvojau: „Dėl materijos gimę laimė ir malonumas – tai yra materijos teikiamas pasitenkinimas. Materijos nepastovumo, kančios, kitimo prigimtis – tai yra pavojus [glūdintis] materijoje. Materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš materijos. Dėl jausmo gimę… Dėl suvokimo gimę… Dėl proto darinių gimę… Dėl sąmonės gimę laimė ir malonumas – tai yra sąmonės teikiamas pasitenkinimas. Sąmonės nepastovumo, kančios, kitimo prigimtis – tai yra pavojus [glūdintis] sąmonėje. Sąmonės norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš sąmonės.“
Ir iki tol, vienuoliai, kol aš taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdinčio] pavojaus kaip „pavojus“, ištrūkimo [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų, aš, vienuoliai, nesiskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Ir tik tada, vienuoliai, kai aš taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, [juose glūdintį] pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą [iš jų] kaip „ištrūkimas“ pažinau tiesiogiai kaip tai yra iš tikrųjų, aš, vienuoliai, paskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Atsirado manyje žinojimas ir matymas: „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“

Assādasuttaṃ (SN III.I.iii.5, Pasitenkinimas)

Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. ‘‘Pubbeva [pubbe (pī. ka.)] me, bhikkhave, sambodhā Vienuoliai, prieš tai, kai aš pasiekiau nušvitimą, anabhisambuddhassa bodhisattasseva [bodhisattassa (pī. ka.)] sato etadahosi – kai buvau tik nenušvitęs bodhisatva, aš taip pagalvojau: ‘ko nu kho rūpassa assādo, Kokį pasitenkinimą teikia materija, ko ādīnavo, koks pavojus [glūdi joje], kiṃ nissaraṇaṃ? kas yra ištrūkimas iš jos? Ko vedanāya Kokį jausmas assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Ko saññāya Kokį suvokimas assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Ko saṅkhārānaṃ Kokį proto dariniai assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Ko viññāṇassa Kokį sąmonė assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇa’nti? teikia pasitenkinimą, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos? Tassa mayhaṃ, bhikkhave, etadahosi – Apie tai aš taip pagalvojau: ‘yaṃ kho rūpaṃ paṭicca uppajjati Dėl materijos gimę sukhaṃ somanassaṃ, laimė ir malonumas – ayaṃ rūpassa assādo. tai yra materijos teikiamas pasitenkinimas. Yaṃ rūpaṃ aniccaṃ Materijos nepastovumo, dukkhaṃ kančios, vipariṇāmadhammaṃ, kitimo prigimtis – ayaṃ rūpassa ādīnavo. tai yra pavojus [glūdintis] materijoje. Yo rūpasmiṃ chandarāgavinayo Materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ – norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ rūpassa nissaraṇaṃ. tai yra ištrūkimas iš materijos. Yaṃ vedanaṃ paṭicca uppajjati Dėl jausmo gimę sukhaṃ somanassaṃ, ayaṃ vedanāya assādo [yā (ka.)]. Yaṃ vedanā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā, ayaṃ vedanāya ādīnavo. Yo vedanāya chandarāgavinayo chandarāgappahānaṃ, idaṃ vedanāya nissaraṇaṃ. Yaṃ saññaṃ paṭicca uppajjati…pe… Dėl suvokimo gimę… yaṃ saṅkhāre paṭicca uppajjati Dėl proto darinių gimę sukhaṃ somanassaṃ, ayaṃ saṅkhārānaṃ assādo. Yaṃ [ye (sī. ka.)] saṅkhārā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā, ayaṃ saṅkhārānaṃ ādīnavo. Yo saṅkhāresu chandarāgavinayo chandarāgappahānaṃ, idaṃ saṅkhārānaṃ nissaraṇaṃ. Yaṃ viññāṇaṃ paṭicca uppajjati Dėl sąmonės gimę sukhaṃ somanassaṃ, laimė ir malonumas – ayaṃ viññāṇassa assādo. tai yra sąmonės teikiamas pasitenkinimas. Yaṃ viññāṇaṃ aniccaṃ Sąmonės nepastovumo, dukkhaṃ kančios, vipariṇāmadhammaṃ, kitimo prigimtis – ayaṃ viññāṇassa ādīnavo. tai yra pavojus [glūdintis] sąmonėje. Yo viññāṇasmiṃ chandarāgavinayo Sąmonės norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ, norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ viññāṇassa nissaraṇaṃ’’’. tai yra ištrūkimas iš sąmonės. ‘‘Yāvakīvañcāhaṃ, bhikkhave, Ir iki tol, vienuoliai, kol aš imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimo kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ nābbhaññāsiṃ, tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų neva tāvāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ[abhisambuddho (sī.)] nesiskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Yato ca khvāhaṃ, bhikkhave, Ir tik tada, vienuoliai, kai aš imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaų kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ abbhaññāsiṃ; pažinau tiesiogiai kaip tai yra iš tikrųjų, athāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ paskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī. ka.)] “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.”

Pasitenkinimas II (SN III.I.iii.6, Dutiyaassādasuttaṃ)

Savathėje. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas materijos [teikiamo] pasitenkinimo. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia materija. Kiek materija gali suteikti pasitenkinimo aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas pavojaus [glūdinčio] materijoje. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] materijoje. Visą materijoje [glūdintį] pavojų aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas ištrūkimo iš materijos. Aš aptikau tą ištrūkimą iš materijos. Visa tai, kas yra ištrūkimas iš materijos, aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas jausmo… suvokimo… proto darinių… Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas sąmonės [teikiamo] pasitenkinimo. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia sąmonė. Kiek sąmonė gali suteikti pasitenkinimo aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas pavojaus [glūdinčio] sąmonėje. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] sąmonėje. Visą sąmonėje [glūdintį] pavojų aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas ištrūkimo iš sąmonės. Aš aptikau tą ištrūkimą iš sąmonės. Visa, kas yra ištrūkimas iš sąmonės, aš aiškiai pamačiau išmintimi. Ir iki tol, vienuoliai, kol aš taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdinčio] pavojaus kaip „pavojus“, ištrūkimo [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų… Atsirado manyje žinojimas ir matymas: „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“

Dutiyaassādasuttaṃ (SN III.I.iii.6, Pasitenkinimas II)

Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. ‘‘Rūpassāhaṃ, bhikkhave, assādapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas materijos [teikiamo] pasitenkinimo. Yo rūpassa assādo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia materija. Yāvatā rūpassa assādo Kiek materija gali suteikti pasitenkinimo, paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Rūpassāhaṃ, bhikkhave, ādīnavapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas pavojaus [glūdinčio] materijoje. Yo rūpassa ādīnavo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] materijoje. Yāvatā rūpassa ādīnavo Visą materijoje [glūdintį] pavojų paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Rūpassāhaṃ, bhikkhave, nissaraṇapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas ištrūkimo iš materijos. Yaṃ rūpassa nissaraṇaṃ tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą ištrūkimą iš materijos. Yāvatā rūpassa nissaraṇaṃ Visą tai, kas yra ištrūkimas iš materijos, paññāya me taṃ sudiṭṭhaṃ. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vedanāyāhaṃ, bhikkhave… Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas jausmo… saññāyāhaṃ, bhikkhave… suvokimo… saṅkhārānāhaṃ , bhikkhave… proto darinių… viññāṇassāhaṃ, bhikkhave, assādapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas sąmonės [teikiamo] pasitenkinimo. Yo viññāṇassa assādo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia sąmonė. Yāvatā viññāṇassa assādo Kiek sąmonė gali suteikti pasitenkinimo, paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Viññāṇassāhaṃ, bhikkhave, ādīnavapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas pavojaus [glūdinčio] sąmonėje. Yo viññāṇassa ādīnavo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] sąmonėje. Yāvatā viññāṇassa ādīnavo Visą sąmonėje [glūdintį] pavojų paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Viññāṇassāhaṃ, bhikkhave, nissaraṇapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas ištrūkimo iš sąmonės. Yaṃ viññāṇassa nissaraṇaṃ tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą ištrūkimą iš sąmonės. Yāvatā viññāṇassa nissaraṇaṃ Visą tai, kas yra ištrūkimas iš materijos, paññāya me taṃ sudiṭṭhaṃ. aš aiškiai pamačiau išmintimi. ‘Yāvakīvañcāhaṃ, bhikkhave, Ir iki tol, vienuoliai, kol aš imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ nābbhaññāsiṃ…pe… tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų… Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī. ka.)] „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“

Pasitenkinimas III (SN III.I.iii.7, Tatiyaassādasuttaṃ)

Savathėje. Vienuoliai, jei materija neteiktų pasitenkinimo- būtybės neprisirištų prie materijos. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija teikia pasitenkinimą, būtybės prisiriša prie materijos. Ir jei, vienuoliai, materijoje neglūdėtų pavojus- būtybės nenusiviltų materija. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materijoje glūdi pavojus, būtybės nusivilia materija. Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš materijos- būtybės neištrūktų iš materijos. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš materijos, būtybės ištrūksta iš materijos. Ir jei, vienuoliai, jausmas… Ir jei, vienuoliai, suvokimas.. Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš proto darinių- būtybės neištrūktų iš proto darinių. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš proto darinių, būtybės ištrūksta iš proto darinių. Ir jei, vienuoliai, sąmonė neteiktų pasitenkinimo, būtybės neprisirištų prie sąmonės. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė teikia pasitenkinimą, būtybės prisiriša prie sąmonės. Ir jei, vienuoliai, sąmonėje neglūdėtų pavojus- būtybės nenusiviltų sąmone. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonėje glūdi pavojus, būtybės nusivilia sąmone. Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš sąmonės- būtybės neištrūktų iš sąmonės. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš sąmonės, būtybės ištrūksta iš sąmonės. Ir iki tol, vienuoliai, kol būtybės taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdinčio] pavojaus kaip „pavojus“, ištrūkimo [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai nepažins kaip tai yra iš tikrųjų, būtybės, vienuoliai, pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis negyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu. Ir tik tada, vienuoliai, kai būtybės taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdintį] pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai pažins kaip tai yra iš tikrųjų, būtybės, vienuoliai, pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis gyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu.

Tatiyaassādasuttaṃ (SN III.I.iii.7, Pasitenkinimas III)

Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. ‘‘No cedaṃ, bhikkhave, rūpassa assādo abhavissa Vienuoliai, jei materija neteiktų pasitenkinimo, nayidaṃ sattā rūpasmiṃ sārajjeyyuṃ. būtybės neprisirištų prie materijos. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi rūpassa assādo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija teikia pasitenkinimą, tasmā sattā rūpasmiṃ sārajjanti. būtybės prisiriša prie materijos. No cedaṃ, bhikkhave, rūpassa ādīnavo abhavissa Ir jei, vienuoliai, materijoje neglūdėtų pavojaus, nayidaṃ sattā rūpasmiṃ nibbindeyyuṃ. būtybės nenusiviltų materija. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi rūpassa ādīnavo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materijoje glūdi pavojus, tasmā sattā rūpasmiṃ nibbindanti. būtybės nusivilia materija. No cedaṃ, bhikkhave, rūpassa nissaraṇaṃ abhavissa Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš materijos, nayidaṃ sattā rūpasmā nissareyyuṃ. būtybės neištrūktų iš materijos. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi rūpassa nissaraṇaṃ, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš materijos, tasmā sattā rūpasmā nissaranti. būtybės ištrūksta iš materijos. No cedaṃ, bhikkhave, vedanāya…pe… Ir jei, vienuoliai, jausmas… no cedaṃ, bhikkhave, saññāya… Ir jei, vienuoliai, suvokimas.. no cedaṃ, bhikkhave, saṅkhārānaṃ nissaraṇaṃ abhavissa, Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš proto darinių, nayidaṃ sattā saṅkhārehi nissareyyuṃ. būtybės neištrūktų iš proto darinių. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi saṅkhārānaṃ nissaraṇaṃ, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš proto darinių tasmā sattā saṅkhārehi nissaranti. būtybės ištrūksta iš proto darinių. No cedaṃ, bhikkhave, viññāṇassa assādo abhavissa, Ir jei, vienuoliai, sąmonė neteiktų pasitenkinimo, nayidaṃ sattā viññāṇasmiṃ sārajjeyyuṃ. būtybės neprisirištų prie sąmonės. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi viññāṇassa assādo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė teikia pasitenkinimą, tasmā sattā viññāṇasmiṃ sārajjanti. būtybės prisiriša prie sąmonės. No cedaṃ, bhikkhave, viññāṇassa ādīnavo abhavissa, Ir jei, vienuoliai, sąmonėje neglūdėtų pavojaus, nayidaṃ sattā viññāṇasmiṃ nibbindeyyuṃ. būtybės nenusiviltų sąmone. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi viññāṇassa ādīnavo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonėje glūdi pavojus, tasmā sattā viññāṇasmiṃ nibbindanti. būtybės nusivilia sąmone. No cedaṃ, bhikkhave, viññāṇassa nissaraṇaṃ abhavissa, Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš sąmonės, nayidaṃ sattā viññāṇasmā nissareyyuṃ. būtybės neištrūktų iš sąmonės. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi viññāṇassa nissaraṇaṃ, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš sąmonės tasmā sattā viññāṇasmā nissaranti. būtybės ištrūksta iš sąmonės. ‘‘Yāvakīvañca, bhikkhave, sattā Ir iki tol, vienuoliai, kol būtybės imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ nābbhaññaṃsu [nābbhaññiṃsu (sī.)]; tiesiogiai nepažins kaip tai yra iš tikrųjų neva tāva, bhikkhave, sattā būtybės, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya nissaṭā visaṃyuttā vippamuttā vimariyādīkatena cetasā vihariṃsu. pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis negyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu. Yato ca kho, bhikkhave, sattā Ir tik tada, vienuoliai, kai būtybės imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ abbhaññaṃsu; tiesiogiai pažins kaip tai yra iš tikrųjų, atha, bhikkhave, sattā būtybės, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya nissaṭā visaṃyuttā vippamuttā vimariyādīkatena cetasā viharanti’’. pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis gyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:

– Vienuoliai!

– Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

– Materija, vienuoliai, yra nesavastis. Nes jeigu materija būtų savastimi, ji nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano materija būna tokia, o šitokia lai mano materija nebūna“ - iš jos galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija yra nesavastis, ji veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano materija būna tokia, o šitokia lai mano materija nebūna“ - iš jos negalima to gauti.

Jausmas yra nesavastis. Nes jeigu jausmas būtų savastimi, jis nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano jausmas būna toks, o šitoks lai mano jausmas nebūna“ - iš jo galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad jausmas yra nesavastis, jis veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano jausmas būna toks, o šitoks lai mano jausmas nebūna“ - iš jo negalima to gauti.

Suvokimas yra nesavastis. Nes jeigu suvokimas būtų savastimi, jis nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano suvokimas būna toks, o šitoks lai mano suvokimas nebūna“ - iš jo galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad suvokimas yra nesavastis, jis veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano suvokimas būna toks, o šitoks lai mano suvokimas nebūna“ - iš jo negalima to gauti.

Proto dariniai yra nesavastis. Nes jeigu proto dariniai būtų savastimi, jie nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano proto dariniai būna tokie, o šitokie lai mano proto dariniai nebūna“ - iš jų galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad proto dariniai yra nesavastis, jie veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano proto dariniai būna tokie, o šitokie lai mano proto dariniai nebūna“ - iš jų negalima to gauti.

Sąmonė yra nesavastis. Nes jeigu sąmonė, vienuoliai, būtų savastimi, ši sąmonė nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano sąmonė būna tokia, o šitokia lai mano sąmonė nebūna“, iš jos galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė yra nesavastis, sąmonė veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano sąmonė būna tokia, o šitokia lai mano sąmonė nebūna“ - iš jos negalima to gauti.

– Kaip jūs manote, vienuoliai, materija pastovi ar nepastovi?

– Nepastovi, Garbusis.

– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

– Kančia, Garbusis.

– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“

– Tikrai ne, Garbusis.

– Jausmas pastovus ar nepastovus?

– Nepastovus, Garbusis.

– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

– Kančia, Garbusis.

– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“

– Suvokimas pastovus ar nepastovus?

– Nepastovus, Garbusis.

– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

– Kančia, Garbusis.

– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“

– Proto dariniai pastovūs ar nepastovūs?

– Nepastovūs, Garbusis.

– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

– Kančia, Garbusis.

– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“

– Sąmonė pastovi ar nepastovi?

– Nepastovi, Garbusis.

– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?

– Kančia, Garbusis.

– O ar sumanu žiūrėti į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, taip: „tai yra mano, tai esu aš, tai manasis „aš“?“

– Tikrai ne, Garbusis.

– Todėl, vienuoliai, bet kokia materija - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar toli, ar arti – visa materija nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Bet koks jausmas - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinis, ar išorinis, ar akivaizdus, ar subtilus, ar žemesnis, ar viršesnis, ar toli, ar arti – visas jausmas nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Bet koks suvokimas - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinis, ar išorinis, ar akivaizdus, ar subtilus, ar žemesnis, ar viršesnis, ar toli, ar arti – visas suvokimas nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Bet kokie proto dariniai - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidiniai, ar išoriniai, ar akivaizdūs, ar subtilūs, ar žemesni, ar viršesni, ar toli, ar arti – vis proto dariniai nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Bet kuri sąmonė - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar arti, ar toli – visa sąmonė „ne mano, nėra „aš“, nėra manasis „aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys nusivilia materija, jausmu, suvokimu, proto dariniais ir sąmone. Nusivylus užgęsta potraukis. Užgesus potraukiui - išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina supratimas - „Išsilaisvinęs“. Jis supranta - „Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio“.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo kalba. Ir tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, vienuolių penketuko protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo ydingų polinkių.

Anattalakkhaṇasuttaṃ (Nesavastingumo bruožas, SNIII.I.vi.7)

Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis bārāṇasiyaṃ viharati buvo apsistojęs Varanasyje isipatane Išminčių vietovėje migadāye Elnių parke. Tatra kho bhagavā Tada gi Palaimintasis pañcavaggiyee bhikkhū āmantesi – kreipėsi į vienuolių penketuką, “bhikkhavo”ti „Vienuoliai!“. “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ „Garbusis!“ – atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Rūpaṃ, bhikkhave, anattā. – Materija, vienuoliai, yra nesavastis. Rūpañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu materija, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ rūpaṃ ābādhāya saṃvatteyya ši materija nevestų prie ligų, labbhetha ca rūpe – ir iš materijos galima būtų gauti: ‘evaṃ me rūpaṃ hotu „lai mano materija būna tokia, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano materija nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave rūpaṃ anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija yra nesavastis, tasmā rūpaṃ ābādhāya saṃvattati materija veda prie ligų, na ca labbhati rūpe – ir iš materijos negalima gauti: ‘evaṃ me rūpaṃ hotu „lai mano materija būna tokia, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano materija nebūna.“

“Vedanā anattā. Jausmas yra nesavastis. Vedanā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu jausmas, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ vedanā ābādhāya saṃvatteyya šis jausmas nevestų prie ligų, labbhetha [67] ca vevedanāya – ir iš jausmo galima būtų gauti: ‘evaṃ me vedanā hotu „lai mano jausmas būna toksai, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti o šitoks lai mano jausmas nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave vedanā anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad jausmas yra nesavastis, tasmā vedanā ābādhāya saṃvattati jausmas veda prie ligų, na ca labbhati vedanāya – ir iš jausmo negalima gauti: ‘evaṃ me vedanā hotu „lai mano jausmas būna toksai, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti o šitoks lai mano jausmas nebūna.“

“Saññā anattā Suvokimas yra nesavastis…pe… saṅkhārā anattā Proto dariniai yra nesavastis. Saṅkhārā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissaṃsu Nes jeigu proto dariniai, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ saṅkhārā ābādhāya saṃvatteyyuṃ šie proto dariniai nevestų prie ligų, labbhetha ca saṅkhāresu – ir iš proto darinių galima būtų gauti: ‘evaṃaṃ me saṅkhārā hontu „lai mano proto dariniai būna tokie, evaṃ me saṅkhārā mā ahesu’nti o šitokie lai mano proto dariniai nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave saṅkhārā anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad proto dariniai yra nesavastis, tasmā saṅkhārā ābādhāya saṃvattanti proto dariniai veda prie ligų, na ca labbhati saṅkhāresu – ir iš proto darinių negalima gauti: ‘evaṃaṃ me saṅkhārā hontu „lai mano proto dariniai būna tokie, evaṃ me saṅkhārā mā ahesu’nti o šitokie lai mano proto dariniai nebūna.“

“Viññāṇaṃ anattā. Sąmonė yra nesavastis. Viññāṇañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu sąmonė, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ viññāṇaṃ ābādhāya saṃvatteyya ši sąmonė nevestų prie ligų, labbhetha ca viññāṇe – ir iš sąmonės galima būtų gauti: ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu „lai mano sąmonė būna tokia, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano sąmonė nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave, viññāṇaṃ anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė yra nesavastis, tasmā viññāṇaṃ ābādhāya saṃvattati sąmonė veda prie ligų, na ca labbhati viññāṇe – ir iš sąmonės negalima gauti: ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu „lai mano sąmonė būna tokia, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano sąmonė nebūna.“

“Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave – Kaip jūs manote, vienuoliai, rūpaṃ niccaṃ vā aniccaṃ vā”ti materija pastovi ar nepastovi? “Aniccaṃ, bhante – Nepastovi, gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ – O tai, kas nepastovu, dukkhaṃ vā taṃ sukhaṃ vā”ti yra kančia ar malonumas? “Dukkhaṃ, bhante – Kančia, Garbusis. “Yaṃ panāniccaṃ dukkhaṃ vipariṇāmadhammaṃ O į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, kallaṃ nu taṃ samanupassituṃ – ar išmanu žiūrėti kaip: ‘etaṃ mama „tai yra mano, esohamasmi tai esu „aš“, eso me attā’”ti tai manasis „aš“?“ No hetaṃ, bhante – Tikrai ne, Garbusis. “Vedanā – Jausmas… saññā – Suvokimas… saṅkhārā – Proto dariniai… viññāṇaṃ – Sąmonė niccaṃ vā aniccaṃ vā”ti? pastovi ar nepastovi? “Aniccaṃ, bhante – Nepastovi, gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ – O tai, kas nepastovu, dukkhaṃ vā taṃ sukhaṃ vā”ti yra kančia ar malonumas? “Dukkhaṃ [68], bhante – Kančia, Garbusis. “Yaṃ panāniccaṃ dukkhaṃ vipariṇāmadhammaṃ – O į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, kallaṃ nu taṃ samanupassituṃ – ar išmanu žiūrėti kaip: ‘etaṃ mama „tai yra mano, esohamasmi tai esu „aš“, eso me attā’”ti tai manasis „aš“?“ No hetaṃ, bhante. – Tikrai ne, Garbusis.

“Tasmātiha, bhikkhave, Todėl, vienuoliai, yaṃ kiñci rūpaṃ bet kokia materija: atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė, oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā ar toli, ar arti – sabbaṃ rūpaṃ – visa materija: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Yā kāci vedanā Bet koks jausmas: atītānāgatapaccuppannā ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattā vā bahiddhā vā ar vidinis, ar išorinis……pe… yā dūre santike vā ar toli, ar arti, sabbā vedanā – visas jausmas: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

“Yā kāci saññā…pe… Bet koks suvokimas… ye keci saṅkhārā Bet kokie proto dariniai atītānāgatapaccuppannā ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidiniai, ar išoriniai… …pe… ye dūre santike vā ar toli, ar arti – sabbe saṅkhārā – visi proto dariniai: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

“Yaṃ kiñci viññāṇaṃ Bet kuri sąmonė atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė, oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā ar arti, ar toli – sabbaṃ viññāṇaṃ – visa sąmonė: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

“Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys rūpasmimpi nibbindati nusivilia materija, vedanāyapi nibbindati nusivilia jausmu, saññāyapi nibbindati nusivilia suvokimu, saṅkhāresupi nibbindati nusivilia proto dariniais viññāṇasmimpi nibbindati ir nusivilia sąmone. Nibbindaṃ virajjati Nusivylus užgęsta potraukis. virāgā vimuccati Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas: „Išsilaisvinęs“. ‘Khīṇā jāti, „Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai, kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio“, pajānātī”ti jis supranta.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū Pamalonintas vienuolių penketukas bhagavato bhāsitaṃ abhinanduṃ [abhinandunti (ka.)] džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, pañcavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ vienuolių penketuko anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsūti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo ydingų polinkių.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Ajudžhajoje, Gangos upės pakrantėje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

−Sakykime, vienuoliai, ši Gangos upė atneštų didelį putų gumulą. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, putų gumule vidinis pagrindas?! Lygiai gi, taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią materiją: ar tai praeities, ar dabartinę, ar ateities, ar vidinę, ar išorinę, ar akivaizdžią, ar subtilią, ar žemesnę, ar viršesnę, ar tolimą, ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esą tuščia, dyka, neturintį vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, materijoje vidinis pagrindas?!

Sakykime, vienuoliai, rudenį lytų lietus dideliais lašais, ir ant vandens atsirastų ir pradingtų vandens burbulas. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, vandens burbule vidinis pagrindas?! Lygiai gi, taip vienuolis apžiūri, išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja bet kurį jausmą: ar tai praeities… ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, jausme vidinis pagrindas?!

Sakykime, vienuoliai, paskutinį vasaros mėnesį vidury dienos virpa miražas. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas… ar gi būtų, vienuoliai, miraže vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurį suvokimą…

Sakykime, vienuoliai, žmogus norintis medžio šerdies, siekiantis rasti medžio šerdį, ieškantis medžio šerdies, klajodamas pasiėmęs aštrų kirvį įžengtų į mišką. Ten jis pamatytų didelį banano augalą, tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Jis tą prie šaknies nupjautų, nuplovęs prie šaknies, nupjautų viršūnę, nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. Perskyrus sluoksnius jis ir iki minkštos medienos neprieitų, kur jau ten iki šerdies?! Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, banano augale vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kuriuos proto darinius…

Sakykime, vienuoliai, iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas rodytų magijos šou sankryžoje. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, magijos šou vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią sąmonę: ar tai praeities, ar dabartinę, ar ateities, ar vidinę, ar išorinę, ar akivaizdžią, ar subtilią, ar žemesnę, ar viršesnę, ar tolimą, ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esą tuščia, dyka, neturintį vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, sąmonėje vidinis pagrindas?!

Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys ir materija nusivilia, ir jausmu…, ir nuo suvokimu…, ir nuo proto dariniais…, nusivilia ir sąmone. Nusivylus užgęsta potraukis; užgesus potraukiui išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina supratimas: “Išsilaisvinęs. Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio”.”

Taip pasakė Palaimintasis. Taip pasakęs Gerai Žengęs, Mokytojas toliau pasakė štai ką:

Materija lyg putų gumulas, jausmas lyg burbulas;
Suvokimas lyg miražas, proto dariniai lyg banano augalas;
O sąmonė lyg magijos šou - taip mokyta Saulės Gentainio.
Kaip jis apie tai bemąstytų, visapusiškai tai betyrinėtų,
Kai apžiūri iš esmės, mato: tai yra tuščia ir dyka.
Ir šio kūno atžvilgiu Giliai Išmintingo mokyta:
“Netekusi trijų reiškinių materija matoma išmesta:
Kai gyvybė, šiluma ir sąmonė palieka šį kūną,
Jis guli išmestas, tapęs kitų valgiu, bevalis.
Toks tas tęstinumas, ši iliuzija, kvailių užkalbėtoja;
Tai mokyta esą žudikas, vidinis pagrindas tame nežinomas,
Energingas vienuolis taip turėtų žiūrėti į komponentus,
Ir dieną, ir naktį - aiškiai suprantantis, atmenantis,
Jis turėtų palikti visus pančius, padaryti sau prieglobstį;
Norintis nepraeinančio pagrindo, turėtų keliauti taip lyg jo galva būtų liepsnose.

Pheṇapiṇḍūpamasuttaṃ (Palyginimas su putų gumulu, SN II.I.x.3)

95. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis ayujjhāyaṃ [ayojjhāyaṃ (sī. pī.)] viharati gaṅgāya nadiyā tīre. buvo apsistojęs Ajudžhajoje, Gangos upės pakrantėje. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

“Seyyathāpi, bhikkhave, “Panašiai, vienuoliai, kaip kad ayaṃ gaṅgā nadī ši Gangos upė mahantaṃ pheṇapiṇḍaṃ āvaheyya. atneštų didelį putų gumulą. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, pheṇapiṇḍe sāro? putų gumule vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yaṃ kiñci rūpaṃ bet kurią materiją atītānāgatapaccuppannaṃ…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… yaṃ dūre santike vā ar toli, ar arti, taṃ bhikkhu [141] passati ją vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, rittakaññeva khāyeyya, ta pasirodytų esą tuščia, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyka, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, rūpe sāro? materijoje vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad saradasamaye thullaphusitake deve vassante rudenį lytų lietus dideliais lašais, udake udakapubbuḷaṃ [udakabubbuḷaṃ (sī. pī.)] uppajjati ceva nirujjhati ca. ir ant vandens atsirastų ir pradingtų vandens burbulas. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, udakapubbuḷe sāro? vandens burbule vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yā kāci vedanā bet kurį jausmą atītānāgatapaccuppannā…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… yā dūre santike vā ar toli, ar arti, taṃ bhikkhu passati tą vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, vedanāya sāro? jausme vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad gimhānaṃ pacchime māse ṭhite paskutinį vasaros mėnesį majjhanhike kāle vidury dienos marīcikā phandati. virpa miražas. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya…pe… pasirodytų esąs dykas… kiñhi siyā, bhikkhave, ar gi būtų, vienuoliai, marīcikāya sāro? miraže vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yā kāci saññā…pe…bet kurį suvokimą…

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṃ žmogus norintis medžio šerdies, siekiantis rasti medžio šerdį, ieškantis medžio šerdies, caramāno tiṇhaṃ kuṭhāriṃ [kudhāriṃ (syā. kaṃ. ka.)] ādāya klajodamas pasiėmęs aštrų kirvį vanaṃ paviseyya. įžengtų į mišką. So tattha passeyya Ten jis pamatytų mahantaṃ kadalikkhandhaṃ didelį banano augalą ujuṃ navaṃ akukkukajātaṃ [akukkajātaṃ (ka. sī. pī.), akusajātaṃ (ka. sī.), akukkujakajātaṃ (ka.)]. tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Tamenaṃ mūle chindeyya; Jis tą prie šaknies nupjautų, mūle chetvā agge chindeyya, nuplovęs prie šaknies, nupjautų viršūnę, agge chetvā pattavaṭṭiṃ vinibbhujeyya. nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. So tassa pattavaṭṭiṃ vinibbhujanto Perskyrus sluoksnius jis pheggumpi nādhigaccheyya, ir iki minkštos medienos neprieitų, kuto sāraṃ! kur jau iki šerdies?! Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato [142] Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, kadalikkhandhe sāro? banano augale vidinis pagrindas. Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip ye keci saṅkhārā bet kuriuos proto darinius atītānāgatapaccuppannā…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… ye dūre santike vā ar toli, ar arti taṃ bhikkhu passati juos vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tie pasirodytų esą tušti, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyki, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, saṅkhāresu sāro? proto dariniuose vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad māyākāro vā māyākārantevāsī vā iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas catumahāpathe [cātummahāpathe (sī. syā. kaṃ. pī.)] māyaṃ vidaṃseyya. rodytų magijos šou sankryžoje. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, māyāya sāro? magijos šou vidinis pagrindas? Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yaṃ kiñci viññāṇaṃ bet kurią sąmonę atītānāgatapaccuppannaṃ…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… yaṃ dūre santike vā, ar toli, ar arti taṃ bhikkhu passati ją vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, ta pasirodytų esą tuščia, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyka, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, viññāṇe sāro? sąmonėje vidinis pagrindas?!

“Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys rūpasmimpi nibbindati ir materija nusivilia, vedanāyapi… ir jausmu…, saññāyapi… ir nuo suvokimu…, saṅkhāresupi… ir nuo proto dariniais…, viññāṇasmimpi nibbindati nusivilia ir sąmone. Nibbindaṃ virajjati; Nusivylus užgęsta potraukis; virāgā vimuccati. užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas: “Išsilaisvinęs. ‘Khīṇā jāti, Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyāti nebebus daugiau šio būvio”. pajānātī”. Taip jis supranta.”

Idamavoca bhagavā. Taip pasakė Palaimintasis. Idaṃ vatvāna sugato Taip pasakęs Gerai Žengęs, athāparaṃ etadavoca satthā – Mokytojas toliau pasakė štai ką:

“Pheṇapiṇḍūpamaṃ rūpaṃ, vedanā bubbuḷūpamā;
Materija lyg putų gumulas, jausmas lyg burbulas;
Marīcikūpamā saññā, saṅkhārā kadalūpamā;
Suvokimas lyg miražas, proto dariniai lyg banano augalas;
Māyūpamañca viññāṇaṃ, desitādiccabandhunā.
O sąmonė lyg magijos šou - taip mokyta Saulės Gentainio.
“Yathā yathā nijjhāyati, yoniso upaparikkhati;
Kaip jis apie tai bemąstytų, visapusiškai tai betyrinėtų,
Rittakaṃ tucchakaṃ hoti, yo naṃ passati yoniso.
Kai apžiūri iš esmės, mato tai yra tuščia ir dyka.
“Imañca [143] kāyaṃ ārabbha, bhūripaññena desitaṃ;
Ir šio kūno atžvilgiu Giliai Išmintingo mokyta:
Pahānaṃ tiṇṇaṃ dhammānaṃ, rūpaṃ passatha [passetha (sī.)] chaḍḍitaṃ.
“Netekusi trijų reiškinių materija matoma išmesta.
“Āyu usmā ca viññāṇaṃ, yadā kāyaṃ jahantimaṃ;
Kai gyvybė, šiluma ir sąmonė palieka šį kūną,
Apaviddho [apaviṭṭho (syā. kaṃ.)] tadā seti, parabhattaṃ acetanaṃ.
jis guli išmestas, tapęs kitų valgiu, bevalis.
“Etādisāyaṃ santāno, māyāyaṃ bālalāpinī;
Toks tas tęstinumas, ši iliuzija, kvailių užkalbėtoja;
Vadhako esa akkhāto, sāro ettha na vijjati.
Tai mokyta esą žudikas, vidinis pagrindas tame nežinomas,
“Evaṃ khandhe avekkheyya, bhikkhu āraddhavīriyo;
Energingas vienuolis taip turėtų žiūrėti į komponentus,
Divā vā yadi vā rattiṃ, sampajāno paṭissato.
Ir dieną, ir naktį - aiškiai suprantantis, atmindamas,
“Jaheyya sabbasaṃyogaṃ, kareyya saraṇattano;
Jis turėtų palikti visus pančius, padaryti sau prieglobstį;
Careyyādittasīsova, patthayaṃ accutaṃ pada”nti.
Norintis nepraeinančio pagrindo, turėtų keliauti taip lyg jo galva būtų liepsnose.

Vieną kartą Palaimintasis kartu su tūkstančiu vienuolių buvo apsistojęs Gajoje Gajasisoje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

– Vienuoliai, viskas yra liepsnose. Ir kas tai, vienuoliai, per viskas, kuris yra liepsnose? Akis, vienuoliai, yra liepsnose, formos yra liepsnose, akies sąmonė yra liepsnose, akies sąlytis yra liepsnose. Taip pat jausmas, kuris gimsta iš sąlyčio su akimi – malonus, skausmingas ar nei malonus, nei skausmingas – jis irgi yra liepsnose. Ko liepsnose? Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, gimimo, senėjimo, mirties liūdesio, raudojimo, skausmo, nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau. Ausis yra liepsnose… Nosis yra liepsnose… Liežuvis yra liepsnose… Kūnas yra liepsnose… Protas yra liepsnose, proto objektai yra liepsnose, proto sąmonė yra liepsnose, proto sąlytis yra liepsnose. Taip pat jausmas, kuris gimsta iš sąlyčio su protu – malonus, skausmingas ar nei malonus, nei skausmingas – jis irgi yra liepsnose. Ko liepsnose? Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, gimimo, senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau. Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys nusivilia ir akimi, nusivilia ir formomis, nusivilia ir akies sąmone, nusivilia ir akies sąlyčiu, taip pat ir jausmu, kuris gimsta iš sąlyčio su akimi – maloniu, skausmingu ar nei maloniu, nei skausmingu – nusivilia ir juo… Taip pat ir jausmu, kuris gimsta iš proto sąlyčio – maloniu, skausmingu ar nei maloniu, nei skausmingu – nusivilia ir juo. Nusivylus užgęsta potraukis. Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina supratimas: „Išsilaisvinęs“. Jis supranta, „Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio“.

Tai pasakė Palaimintasis.

Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba. Ir tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, to tūkstančio vienuolių protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo „užkratų“.

Ādittasuttaṃ (Liepsnose, SN IV.I.iii.6)

28. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis gayāyaṃ viharati gayāsīse buvo apsistojęs Gajoje Gajasisoje saddhiṃ bhikkhusahassena kartu su tūkstančiu vienuolių. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “sabbaṃ, bhikkhave, ādittaṃ –Vienuoliai, viskas yra liepsnose. Kiñca, bhikkhave, sabbaṃ ādittaṃ Ir kas tai, vienuoliai, per viskas, kuris yra liepsnose? Cakkhu [cakkhuṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)], bhikkhave, ādittaṃ Akis, vienuoliai yra liepsnose, rūpā ādittā formos yra liepsnose, cakkhuviññāṇaṃ ādittaṃ akies sąmonė yra liepsnose, cakkhusamphasso āditto akies sąlytis yra liepsnose. Yampidaṃ cakkhusamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat jausmas, kuris gimsta iš sąlyčio su akimi, sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā malonus, skausmingas ar nei malonus, nei skausmingas tampi ādittaṃ jis irgi yra liepsnose. Kena ādittaṃ? Ko liepsnose? ‘Rāgagginā, dosagginā, mohagginā ādittaṃ Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, jātiyā jarāya maraṇena gimimo, senėjimo, mirties, sokehi paridevehi dukkhehi liūdesio, raudojimo, skausmo, domanassehi upāyāsehi āditta’nti vadāmi nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau… pe… jivhā ādittā liežuvis yra liepsnose, rasā ādittā skonis yra liepsnose, jivhāviññāṇaṃ ādittaṃ liežuvio sąmonė yra liepsnose, jivhāsamphasso āditto [20]. liežuvio sąlytis liepsnose. Yampidaṃ jivhāsamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat jausmas, kuris gimsta iš sąlyčio su liežuviu – sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā malonus, skausmingas ar nei malonus, nei skausmingas – tampi ādittaṃ jis irgi yra liepsnose. Kena ādittaṃ? Ko liepsnose? ‘Rāgagginā, dosagginā, mohagginā ādittaṃ Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, jātiyā jarāya maraṇena gimimo, senėjimo, mirties, sokehi paridevehi dukkhehi liūdesio, raudojimo, skausmo, domanassehi upāyāsehi āditta’nti vadāmi nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau… pe… mano āditto protas yra liepsnose, dhammā ādittā proto objektai yra liepsnose, manoviññāṇaṃ ādittaṃ proto sąmonė liepsnose, manosamphasso āditto proto sąlytis liepsnose. Yampidaṃ manosamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat jausmas, kuris gimsta iš sąlyčio su protu – sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā malonus, skausmingas ar nei malonus, nei skausmingas – tampi ādittaṃ jis irgi liepsnose. Kena ādittaṃ? Ko liepsnose? ‘Rāgagginā, dosagginā, mohagginā ādittaṃ Geismo ugnies, pykčio ugnies, nežinojimo ugnies liepsnose, jātiyā jarāya maraṇena gimimo, senėjimo, mirties, sokehi paridevehi dukkhehi liūdesio, raudojimo, skausmo, domanassehi upāyāsehi āditta’nti vadāmi nepasitenkinimo, nusivylimo liepsnose, aš sakau. Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys cakkhusmimpi nibbindati nusivilia ir akimi, rūpesupi nibbindati nusivilia ir formomis, cakkhuviññāṇepi nibbindati nusivilia ir akies sąmone, cakkhusamphassepi nibbindati nusivilia ir akies sąlyčiu, yampidaṃ cakkhusamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat ir jausmu, kuris gimsta iš sąlyčio su akimi – sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā maloniu, skausmingu ar nei maloniu, nei skausmingu – tasmimpi nibbindati nusivilia ir juo… pe… yampidaṃ manosamphassapaccayā uppajjati vedayitaṃ Taip pat ir jausmu, kuris gimsta iš sąlyčio su protu – sukhaṃ vā dukkhaṃ vā adukkhamasukhaṃ vā maloniu, skausmingu ar nei maloniu, nei skausmingu – tasmimpi nibbindati nusivilia ir juo. Nibbindaṃ virajjati Nusivylus užgęsta potraukis. virāgā vimuccati Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas: „Išsilaisvinęs“. ‘Khīṇā jāti, „Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai, kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio“. pajānātī”ti jis supranta. Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinanduṃ džiaugėsi Palaimintojo kalba. Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, tassa bhikkhusahassassa to tūkstančio vienuolių anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsūti protai dėl neprisiryšimo išsilaisvino nuo „užkratų“.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis gyveno tarp Sakjų, Sakjų mieste – Nagarakoje. Tada gi gerbiamas Ananda nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Ananda štai ką pasakė Palaimintajam:

— Garbusis, geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija – tai pusė švento gyvenimo.

— Tai kad ne taip, Ananda, nėra taip, Ananda. Ananda, geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija – tai visas šventas gyvenimas. Galima tikėtis, Ananda, kad vienuolis turintis gerų draugų, gerų bičiulių, esantis geroje kompanijoje, ugdys taurinantį aštuonialypį kelią, puoselės taurinantį aštuonialypį kelią.

Ir kaip, Ananda, vienuolis turintis gerų draugų, gerų bičiulių, esantis geroje kompanijoje, ugdo taurinantį aštuonialypį kelią, puoselėja taurinantį aštuonialypį kelią? Štai, Ananda, vienuolis ugdo teisingą požiūrį paremtą atsiskyrimu, paremtą potraukio užgesimu, paremtą [teršalų] išnykimu, brandinantį paleidimą; ugdo teisingą ketinimą, paremtą atsiskyrimu… teisingą kalbą, paremtą atsiskyrimu… teisingą veiksmą, paremtą atsiskyrimu… teisingą pragyvenimo šaltinį, paremtą atsiskyrimu… teisingą pastangą, paremtą atsiskyrimu… teisingą atidą, paremtą atsiskyrimu… ugdo teisingą susitelkimą, paremtą atsiskyrimu, paremtą potraukio užgesimu, paremtą [teršalų] išnykimu, brandinantį paleidimą. Štai taip, Ananda, vienuolis, turintis gerų draugų, gerų bičiulių, esantis geroje kompanijoje, ugdo taurinantį aštuonialypį kelią, puoselėja taurinantį aštuonialypį kelią.

Ananda, tam, kad geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija yra visas šventas gyvenimas, yra ir kitas paaiškinimas. Ananda, atėjusios pas mane, gerą draugą, būtybės, kurioms būdinga gimti, išsivaduoja nuo gimimo; iš prigimties senstančios būtybės išsivaduoja nuo senėjimo; iš prigimties mirštančios būtybės išsivaduoja nuo mirties; būtybės, kurioms būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, išsivaduoja nuo liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimavimo. Ananda, štai toks dar žinotinas paaiškinimas tam, kad geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija yra visas šventas gyvenimas.

Upaḍḍhasutta Pusė (SN III.I.i.2)

Evaṃ me sutaṃ— Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sakyesu viharati gyveno Sakijų tarpe nagarakaṃ nāma sakyānaṃ nigamo. Sakijų mieste vardu Nagaraka. Atha kho āyasmā ānando Tada gi gerbiamas Ananda yena bhagavā tenupasaṅkami; nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. Atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho Sėdėdamas gi iš šono āyasmā ānando bhagavantaṃ etadavoca: gerbiamas Ananda štai ką pasakė Palaimintajam: upaḍḍhamidaṃ, bhante, brahmacariyaṃ, yadidaṃ— „Garbusis, tai yra pusė švento gyvenimo: kalyāṇamittatā kalyāṇasahāyatā kalyāṇasampavaṅkatāti. geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija.

Mā hevaṃ, ānanda, Tai kad ne taip, Ananda, mā hevaṃ, ānanda. nėra taip, Ananda. Sakalamevidaṃ, ānanda, brahmacariyaṃ, yadidaṃ— Ananda, tai yra visas šventas gyvenimas: kalyāṇamittatā kalyāṇasahāyatā kalyāṇasampavaṅkatā. geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija. Kalyāṇamittassetaṃ, ānanda, bhikkhuno pāṭikaṅkhaṃ Galima tikėtis, Ananda, kad vienuolis turintis gerų draugų, kalyāṇasahāyassa kalyāṇasampavaṅkassa— gerų bičiulių, esantis geroje kompanijoje, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāvessati, ugdys taurinantį aštuonialypį kelią, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bahulīkarissati. puoselės taurinantį aštuonialypį kelią.

Kathañcānanda, bhikkhu Ir kaip, Ananda, vienuolis kalyāṇamitto kalyāṇasahāyo kalyāṇasampavaṅko turintis gerų draugų, gerų bičiulių, esantis geroje kompanijoje, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, ugdo taurinantį aštuonialypį kelią, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bahulīkaroti? puoselėja taurinantį aštuonialypį kelią? Idhānanda, bhikkhu Štai, Ananda, vienuolis sammādiṭṭhiṃ bhāveti ugdo teisingą požiūrį vivekanissitaṃ virāganissitaṃ paremtą atsiskyrimu, paremtą potraukio užgesimu, nirodhanissitaṃ vossaggapariṇāmiṃ; paremtą išnykimu, brandinantį paleidimą; sammāsaṅkappaṃ bhāveti vivekanissitaṃ … pe … ugdo teisingą ketinimą paremtą atsiskyrimu… sammāvācaṃ bhāveti … pe … teisingą kalbą paremtą atsiskyrimu… sammākammantaṃ bhāveti … pe … teisingą veiksmą paremtą atsiskyrimu… sammāājīvaṃ bhāveti … pe … teisingą pragyvenimo šaltinį paremtą atsiskyrimu… sammāvāyāmaṃ bhāveti … pe … teisingą pastangą paremtą atsiskyrimu… sammāsatiṃ bhāveti … pe … teisingą atidą paremtą atsiskyrimu… sammāsamādhiṃ bhāveti ugdo teisingą susitelkimą vivekanissitaṃ virāganissitaṃ paremtą atsiskyrimu, paremtą potraukio užgesimu, nirodhanissitaṃ vossaggapariṇāmiṃ. paremtą išnykimu, brandinantį paleidimą. Evaṃ kho, ānanda, bhikkhu Štai taip, Ananda, vienuolis kalyāṇamitto kalyāṇasahāyo kalyāṇasampavaṅko turintis gerų draugų, gerų bičiulių, esantis geroje kompanijoje, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bhāveti, ugdo taurinantį aštuonialypį kelią, ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ bahulīkaroti. puoselėja taurinantį aštuonialypį kelią.

Tadamināpetaṃ, ānanda, pariyāyena veditabbaṃ Ananda, taip pat žinotinas ir šis paaiškinimas yathā sakalamevidaṃ brahmacariyaṃ, yadidaṃ— to, kad tai yra visas šventas gyvenimas: kalyāṇamittatā kalyāṇasahāyatā kalyāṇasampavaṅkatā. geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija. Mamañhi, ānanda, kalyāṇamittaṃ āgamma, Ananda, atėję pas mane, gerą draugą, jātidhammā sattā jātiyā parimuccanti; būtybės, kurioms būdinga gimti, išsivaduoja nuo gimimo; jarādhammā sattā jarāya parimuccanti; būtybės, kurioms būdinga senti, išsivaduoja nuo senėjimo; maraṇadhammā sattā maraṇena parimuccanti; būtybės, kurioms būdinga mirti, išsivaduoja nuo mirties; sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammā sattā sokaparidevadukkhadomanassupāyāsehi parimuccanti. būtybės, kurioms būdinga liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, išsivaduoja nuo liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimavimo. Iminā kho etaṃ, ānanda, pariyāyena veditabbaṃ Ananda, štai toks dar žinotinas paaiškinimas yathā sakalamevidaṃ brahmacariyaṃ, yadidaṃ— tam, kad tai yra visas šventas gyvenimas: kalyāṇamittatā kalyāṇasahāyatā kalyāṇasampavaṅkatāti. geri draugai, geri bičiuliai, gera kompanija.

Savathėje.

– Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurinantį aštuonialypį kelią. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.

– Taip, Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

– Ir kas, vienuoliai, yra taurinantis aštuonialypis kelias? Tai yra teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Tai, kas yra kančios žinojimas, kančios priežasties žinojimas, kančios išnykimo žinojimas, kelio, vedančio į kančios išnykimą, žinojimas yra vadinama teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Tai, kas yra ketinimas atsižadėti, ketinimas, nepagrįstas piktanoriškumu, ketinimas nežaloti yra vadinama teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinama teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo neskaistumo yra vadinama teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Štai, tauriųjų mokinys atsisakęs nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. Tai yra vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti ir ištobulinti – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga atida? Štai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena prote kontempliuodamas protą, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga atida.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis, atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Išblėsus džiaugsmui, jis būna lygiažiūrio proto, atidus ir aiškiai suprantantis, ir kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną – be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] lygiažiūra – ir būna joje. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu.

Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN V.I.i.8)

8. Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. “Ariyaṃ vo, bhikkhave, aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ desessāmi vibhajissāmi. „Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurinantį aštuonialypį kelią. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.“ “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Taip, Garbusis!“– atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:

“Katamo ca, bhikkhave, „Ir kas, vienuoliai, yra ariyo aṭṭhaṅgiko maggo? taurinantis aštuonialypis kelias? Seyyathidaṃ – Tai yra sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisinga atida, sammāsamādhi teisingas susitelkimas.

“Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra dukkhe ñāṇaṃ, kančios žinojimas, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, kančios priežasties žinojimas, dukkhanirodhe [9] ñāṇaṃ, kančios išnykimo žinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ – kelio, vedančio į kančios išnykimą, žinojimas ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. yra, vienuoliai, vadinama teisingu požiūriu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Yo kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra nekkhammasaṅkappo, ketinimas atsižadėti, abyāpādasaṅkappo, ketinimas be piktanoriškumo, avihiṃsāsaṅkappo – ketinimas nežaloti ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. yra, vienuoliai, vadinama teisingu ketinimu.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra musāvādā veramaṇī, susilaikymas nuo melagystės, pisuṇāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šmeižto, pharusāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, samphappalāpā veramaṇī – susilaikymas nuo tuščių plepalų, ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. yra, vienuoliai, vadinama teisinga kalba.

“Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra pāṇātipātā veramaṇī, susilaikymas nuo žudymo, adinnādānā veramaṇī, susilaikymas nuo netiesos sakymo, abrahmacariyā veramaṇī – susilaikymas nuo neskaistumo ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. yra, vienuoliai, vadinama teisingu veiksmu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys micchāājīvaṃ pahāya atsisakęs nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio, sammāājīvena jīvitaṃ kappeti – verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati, energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati, energingai naudoja protą, siekia to. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

“Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga atida? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantnis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena prote kontempliuodamas protą, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. – ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga atida.

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus džiaugsmui, upekkhako ca viharati sato sampajāno, jis būna lygiažiūrio proto, sąmoningas ir aiškiai suprantantis, sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, ir kūnu patiria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir sąmoningas“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati – jis pasiekia ketvirtąją džhaną – be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] lygiažiūra – ir būna joje. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhī”ti. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu.

Savathėje. „Vienuoliai, palaikomi kalnų karaliaus – Himalajų – Nagai brandina kūną, kaupiasi jėgas, o ten subrandinę kūną, prisikaupę jėgų, paneria į mažą tvenkinį; panėrę į mažą tvenkinį, paneria į didelį tvenkinį; panėrę į didelį tvenkinį, paneria į mažą upę; panėrę į mažą upę, paneria į didelę upę; panėrę į didelę upę, paneria į didį vandenyną; ten jų kūnas pasiekia didumą, visišką išsivystymą. Lygiai gi, vienuoliai, taip, palaikomas dorovės, įsitvirtinęs joje, vienuolis ugdydamas, puoselėdamas septynis nušvitimo veiksnius, pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dhammoje. Ir kaip, vienuoliai, palaikomas dorovės, įsitvirtinęs joje, vienuolis ugdydamas, puoselėdamas septynis nušvitimo veiksnius, pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dhammoje? Štai vienuolis ugdo atidos nušvitimo veiksnį, palaikomą atsiskyrimo, potraukio užgesimo, [teršalų] išnykimo, brandinantį paleidimą; ugdo reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnį… ugdo uolumo nušvitimo veiksnį… ugdo žavėjimоsi nušvitimo veiksnį… ugdo ramybės nušvitimo veiksnį… ugdo sutelkties nušvitimo veiksnį… ugdo lygiažiūros nušvitimo veiksnį, palaikomą atsiskyrimo, potraukio užgesimo, [teršalų] išnykimo, brandinantį paleidimą. Štai taip, vienuoliai, palaikomas dorovės, įsitvirtinęs joje, vienuolis ugdydamas,puoselėdamas septynis nušvitimo veiksnius, pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dhammoje.”

Himavantasuttaṃ (Himalajai, SN V.II.i.1)

182. Sāvatthinidānaṃ[63]. Savathėje. “Seyyathāpi, bhikkhave, “Panašiai, vienuoliai, kaip himavantaṃ pabbatarājānaṃ nissāya nāgā palaikomi kalnų karaliaus - Himalajų – Nagai kāyaṃ vaḍḍhenti, balaṃ gāhenti; brandina kūną, kaupiasi jėgas, te tattha kāyaṃ vaḍḍhetvā balaṃ gāhetvā jie ten subrandinę kūną, prisikaupę jėgų, kusobbhe otaranti, paneria į mažą tvenkinį; kusobbhe otaritvā mahāsobbhe otaranti, panėrę į mažą tvenkinį, paneria į didelį tvenkinį; mahāsobbhe otaritvā kunnadiyo otaranti, panėrę į didelį tvenkinį, paneria į mažą upę; kunnadiyo otaritvā mahānadiyo otaranti, panėrę į mažą upę, paneria į didelę upę; mahānadiyo otaritvā mahāsamuddasāgaraṃ otaranti; panėrę į didelę upę, paneria į didį vandenyną; te tattha mahantattaṃ vepullattaṃ āpajjanti kāyena; ten jų kūnas pasiekia didumą, visišką išsivystymą. evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip, bhikkhu sīlaṃ nissāya sīle patiṭṭhāya palaikomas dorovės, įsitvirtinęs dorovėje, vienuolis, satta bojjhaṅge bhāvento ugdydamas septynis nušvitimo veiksnius, satta bojjhaṅge bahulīkaronto puoselėdamas septynis nušvitimo veiksnius, mahantattaṃ vepullattaṃ pāpuṇāti dhammesu. pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dhammoje. Kathañca, bhikkhave, Ir kaip, vienuoliai, bhikkhu sīlaṃ nissāya sīle patiṭṭhāya palaikomas dorovės, įsitvirtinęs dorovėje, vienuolis, satta bojjhaṅge bhāvento ugdydamas septynis nušvitimo veiksnius, satta bojjhaṅge bahulīkaronto puoselėdamas septynis nušvitimo veiksnius, mahantattaṃ vepullattaṃ pāpuṇāti dhammesūti? pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dhammoje? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis satisambojjhaṅgaṃ bhāveti ugdo atidos nušvitimo veiksnį vivekanissitaṃ virāganissitaṃ palaikomą atsiskyrimo, palaikomą potraukio užgesimo, nirodhanissitaṃ vossaggapariṇāmiṃ; palaikomą [teršalų] išnykimo, brandinantį paleidimą; dhammavicayasambojjhaṅgaṃ [64] bhāveti…pe… ugdo reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnį… vīriyasambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… ugdo uolumo nušvitimo veiksnį… pītisambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… ugdo žavėjimosi nušvitimo veiksnį… passaddhisambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… ugdo ramybės nušvitimo veiksnį… samādhisambojjhaṅgaṃ bhāveti…pe… ugdo sutelkties nušvitimo veiksnį… upekkhāsambojjhaṅgaṃ bhāveti ugdo lygiažiūros nušvitimo veiksnį vivekanissitaṃ virāganissitaṃ palaikomą atsiskyrimo, palaikomą potraukio užgesimo, nirodhanissitaṃ vossaggapariṇāmiṃ. palaikomą [teršalų] išnykimo, subrandinantį paleidimą. Evaṃ kho, bhikkhave, Štai taip, vienuoliai, bhikkhu sīlaṃ nissāya sīle patiṭṭhāya palaikomas dorovės, įsitvirtinęs dorovėje, vienuolis, satta bojjhaṅge bhāvento ugdydamas septynis nušvitimo veiksnius, satta bojjhaṅge bahulīkaronto puoselėdamas septynis nušvitimo veiksnius, mahantattaṃ vepullattaṃ pāpuṇāti dhammesū”ti. pasiekia didumą, visišką išsivystymą Dharmoje.”

Vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai. Kurie penki? Tikėjimo valdantis gebėjimas, energingumo valdantis gebėjimas, atidos valdantis gebėjimas, susitelkimo valdantis gebėjimas, išminties valdantis gebėjimas. Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, jis tiki Tathagatos nušvitimu: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.“ Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys gyvena energingai stengdamasis pašalinti nedoras būsenas, įgyti doras būsenas. Dorų būsenų atžvilgiu yra ištvermingas, stiprus, neatskiriamas nuo jų. Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama energingumo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra atidos valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra atidus, įgijęs aukščiausią atidą ir supratimą, jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. Jis gyvena kūne kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; jausmuose… prote… gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama atidos valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, remdamasis paleidimu, įgyja susitelkimą, įgyja proto susikaupimą. Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Kai liaunasi prijungimas ir išlaikymas, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, jis būna lygiažiūrio proto, atidus ir aiškiai suprantantis, ir kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną: be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] pusiausvyra – ir būna joje. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra išmintingas, įgijęs išmintį, nukreiptą į kilimą ir nykimą, kuri yra tauri ir prasiskverbianti, vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu. Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.

Dutiyavibhaṅgasuttaṃ Antras nagrinėjimas (SN V.iv.I.10)

‘‘Pañcimāni, bhikkhave, indriyāni. Vienuoliai yra penki valdantys gebėjimai. Katamāni pañca? Kurie penki?** Saddhindriyaṃ,** Tikėjimo valdantis gebėjimas, vīriyindriyaṃ, energingumo valdantis gebėjimas, satindriyaṃ, atidos valdantis gebėjimas, samādhindriyaṃ, susitelkimo valdantis gebėjimas, paññindriyaṃ. išminties valdantis gebėjimas. Katamañca, bhikkhave, saddhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako saddho hoti, Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, saddahati tathāgatassa bodhiṃ – jis tiki Tathagatos nušvitimu: ‘itipi so bhagavā „Šis Palaimintasis yra arahaṃ sammāsambuddho arahantas, tobulai nušvitęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. ** **–** nušvitęs, palaimintas.“ **idaṃ vuccati, bhikkhave, saddhindriyaṃ.**** Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, vīriyindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys āraddhavīriyo viharati gyvena energingai stengdamasis akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya, pašalinti nedoras būsenas, kusalānaṃ dhammānaṃ upasampadāya, įgyti doras būsenas, thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Dorų būsenų atžvilgiu ištvermingas stiprus, neatskiriamas nuo jų. So anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā **[samāpattiyā (syā. kaṃ. ka.)]** asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati – energingai naudoja protą, siekia to. idaṃ vuccati, bhikkhave, vīriyindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama energingumo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, satindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra atidos valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys satimā hoti yra atidus, paramena satinepakkena samannāgato, įgijęs aukščiausią atidą ir supratimą, cirakatampi cirabhāsitampi saritā anussaritā. Jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. So kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, Jis gyvena kūne kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu…pe… jausmuose… citte…pe… prote… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. ** **–** be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. **idaṃ vuccati, bhikkhave, satindriyaṃ.**** Tai, vienuoliai, vadinama atidos valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca, bhikkhave, samādhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, vossaggārammaṇaṃ karitvā remdamasis paleidimu, labhati samādhiṃ, įgyja susitelkimą, labhati cittassa ekaggataṃ. įgyja proto susikaupimą. So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų, savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi prijungimas ir išlaikymas, ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃjhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi, upekkhako ca viharati sato sampajāno, jis būna lygiažiūrio proto, atidus ir aiškiai suprantantis, sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, ir kūnu patiria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati – jis pasiekia ketvirtąją džhaną – be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] pusiausvyra – ir būna joje. idaṃ vuccati, bhikkhave, samādhindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.

Savathėje. Tada gi Palaimintasis štai ką pasakė: „Vienuoliai, keturi yra teisingi stengimaisi. Kurie keturi? Štai vienuolis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išugdyti, ištobulinti – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Šie, vienuoliai, yra keturi teisingi stengimaisi.

Panašiai, vienuoliai, kaip Gangos upė linksta link rytų, krypsta link rytų, šlyja link rytų, lygiai gi taip ir vienuolis, ugdantis keturis teisingus stengimus, puoselėjantis keturis teisingus stengimus, linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos. Ir kaip, vienuoliai, vienuolis, ugdantis keturis teisingus stengimus, puoselėjantis keturis teisingus stengimus, linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos? Štai, vienuoliai, vienuolis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išugdyti, ištobulinti – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Štai taip, vienuoliai, vienuolis, ugdantis keturis teisingus stengimus, puoselėjantis keturis teisingus stengimus, linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos.“

Pācīnasuttaṃ Rytai (SN V.v.I.1)

Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. Tatra kho bhagavā etadavoca – Tada gi Palaimintasis štai ką pasakė: ‘‘cattārome, bhikkhave, sammappadhānā. „Vienuoliai, keturi yra teisingi stengimaisi. Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išugdyti, ištobulinti – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati. energingai naudoja protą, siekia to. Ime kho, bhikkhave, cattāro sammappadhānāti’’. Šie, vienuoliai, yra keturi teisingi stengimaisi.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip gaṅgā nadī Gangos upė pācīnaninnā pācīnapoṇā pācīnapabbhārā; linksta link rytų, krypsta link rytų, šlyja link rytų, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi taip, vienuoliai, ir vienuolis, cattāro sammappadhāne bhāvento ugdantis keturis teisingus stengimus, cattāro sammappadhāne bahulīkaronto puoselėjantis keturis teisingus stengimus, nibbānaninno hoti nibbānapoṇo nibbānapabbhāro. linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos. Kathañca, bhikkhave, bhikkhu Ir kaip, vienuoliai, vienuolis, cattāro sammappadhāne bhāvento ugdantis keturis teisingus stengimus, cattāro sammappadhāne bahulīkaronto puoselėjantis keturis teisingus stengimus, nibbānaninno hoti nibbānapoṇo nibbānapabbhāro? linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis, anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų, vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išugdyti, ištobulinti – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati. energingai naudoja protą, siekia to. Evaṃ kho, bhikkhave, bhikkhu Štai taip, vienuoliai, vienuolis, cattāro sammappadhāne bhāvento ugdantis keturis teisingus stengimus, cattāro sammappadhāne bahulīkaronto puoselėjantis keturis teisingus stengimus, nibbānaninno hoti nibbānapoṇo nibbānapabbhāro’’ti. linksta link nirvanos, krypsta link nirvanos, šlyja link nirvanos.“

Vieną kartą Palaimintasis gyveno Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:

– Vienuoliai, atsisakęs pasaulietinio gyvenimo, neturėtų praktikuoti šių dviejų kraštutinumų. Kokių dviejų? Pasišventimo jusliniams malonumams - tai yra žema, nepadoru, pasaulietiška, nekilminga ir nenaudinga, bei pasišventimo savęs kankinimui - tai yra skausminga, nekilminga, nenaudinga. Šių gi, vienuoliai, dviejų kraštutinumų išvengęs, Tathagata suvokė vidurio kelią, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

Ir kas tai, vienuoliai, per Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos? Tai taurinantis aštuonialypis kelias, t. y.: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisingas susitelkimas. Štai toks tas Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančią: gimimas yra kančia, senėjimas yra kančia, ligos yra kančia, mirtis yra kančia, susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kančia, išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kančia, negavimas to, ko norisi, irgi yra kančia; trumpiau: penkios sankaupos, paveiktos prisirišimo, yra kančia. O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios priežastį: tai yra tas troškimas, kuris veda į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šen, tai ten － tai yra juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas. O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios išnykimą: tai yra to troškimo visiškas nusilpimas ir išnykimas, atmetimas, atsisakymas, išsilaisvinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas. O gi, vienuoliai, štai kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą: tai taurinantis aštuonialypis kelias, tai yra teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisingas susitelkimas.

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra taurinanti tiesa apie kančią.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią turi būti visiškai suprasta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią yra visiškai suprasta.”

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios priežastį.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį turi būti pašalinta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį yra pašalinta.”

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios išnykimą.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus… ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą turi būti pažinta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą yra pažinta.”

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą turi būti išvystyta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą yra išvystyta.”

Ir iki tol, vienuoliai, kol mano žinojimas ir matymas šių keturių taurinančiųjų tiesų, tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, šiomis trejomis sekomis, dvylika būdų nebuvo visiškai išgryninti, aš nesiskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą.

Ir tik tada, vienuoliai, kai mano žinojimas ir matymas šių keturių taurinančiųjų tiesų, tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, šiomis trejomis sekomis, dvylika būdų buvo visiškai išgryninti, aš paskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Atsirado manyje žinojimas ir matymas: “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.”

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, gerbiamajam Kondanjai atsivėrė nesuterštas, tyras Dharmos matymas: “Visa tai, kas turi prigimtį atsirasti, turi prigimtį išnykti“.

Ir Palaimintajam pasukus Dharmos ratą, žemės dievybės sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dievybės, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Išgirdę žemės dievybių šauksmą, Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybės sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dievybės, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Išgirdę Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybių šauksmą, Trisdešimt trijų pasaulio dievybės… Yama pasaulio dievybės… Pasitenkinimo pasaulio dievybės…Kūrimo džiaugsmo pasaulio dievybės… Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybės… Brahmų grupės dievybės sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dievybės, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Tada gi, tuo pačiu momentu, tą pačią sekundę, tą pačią akimirką šauksmas nukeliavo iki brahmų pasaulio. Ir ši dešimties tūkstančių pasaulių sistema sudribo, sudrebėjo, stipriai suvirpėjo, ir buvo matoma pasaulyje begalinė nuostabi šviesa, pranokstanti dievybių dievišką didingumą.

Ir tada gi Palaimintasis ištarė šiuos iškilmingus žodžius:

– Kondanja tikrai suprato, Kondanja tikrai suprato!

Ir dėl to gerbiamąjį Kondanją pradėjo vadinti Anjasikondanja.

Dhammacakkappavattanasuttaṃ (Dharmos rato pasukimas, SN V.XXII.ii.1)

Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis bārāṇasiyaṃ viharati gyveno Varanasyje isipatane Išminčių vietovėje migadāye Elnių parke. Tatra [421] kho bhagavā pañcavaggiyee bhikkhū āmantesi Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką: “dveme, bhikkhave, antā “Šių dviejų, vienuoliai, kraštutinumų pabbajitena na sevitabbā atsisakęs pasaulietinio gyvenimo neturėtų praktikuoti. Katame dve? Kurių dviejų? Yo cāyaṃ kāmesu kāmasukhallikānuyogo Tai, kas yra pasišventimas jusliniams malonumams: hīno tai yra žema, gammo nepadoru, pothujjaniko pasaulietiška, anariyo nekilminga, anatthasaṃhito nenaudinga; yo cāyaṃ attakilamathānuyogo ir tai, kas yra pasišventimas savęs kankinimui: dukkho tai yra skausminga, anariyo nekilminga, anatthasaṃhito nenaudinga. Ete kho ,bhikkhave, ubho ante anupagamma Šių gi, vienuoliai, dviejų kraštutinumų išvengęs majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā Tathagata suvokė vidurinį kelią, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

“Katamā ca sā, bhikkhave Ir kas tai, vienuoliai, majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā per Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos? Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo O tai yra taurinantis aštuonialypis kelias, seyyathidaṃ – tai yra: sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisinga atida, sammāsamādhi teisingas susitelkimas. Ayaṃ kho sā, bhikkhave, Štai toks, vienuoliai, majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā tas Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

“Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ– O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančią: jātipi dukkhā ir gimimas yra kančia, jarāpi dukkhā ir senėjimas yra kančia, byādhipi dukkho ir ligos yra kančia, maraṇampi dukkhaṃ ir mirtis yra kančia, appiyehi sampayogo dukkho susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kančia, piyehi vippayogo dukkho išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kančia, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ – negavimas to, ko norisi, irgi yra kančia; saṃkhittena pañcupādānakkhandhā [pañcupādānakkhandhāpi (pī. ka.)] dukkhā trumpiau, penkios sankaupos, paveiktos prisirišimo, yra kančia. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ – O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios priežastį: yāyaṃ taṇhā ponobbhavikā [ponobhavikā (sī. pī.)] tai yra tas troškimas, kuris veda į pakartotiną būtį, nandirāgasahagatā susijęs su džiugesiu ir geismu, tatratatrābhinandinī siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, seyyathidaṃ [seyyathīdaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)] – tai yra: kāmataṇhā juslinių malonumų troškimas, bhavataṇhā būties troškimas, vibhavataṇhā nebūties troškimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ – O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios išnykimą: yo tassāyeva taṇhāya tai yra to troškimo asesavirāganirodho visiškas užgęsimas ir išnykimas, cāgo [jo] atmetimas, paṭinissaggo atsisakymas, mutti išsilavinimas [nuo jo], anālayo [jo] nepriėmimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhanirodhagāminī paṭipadā [422] ariyasaccaṃ – O gi, vienuoliai, štai kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą: ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – tai yra taurinantis aštuonialypis kelias, tai yra: sammādiṭṭhi…pe… sammāsamādhi teisingas požiūris…teisingas susitelkimas.

“‘Idaṃ dukkhaṃ ariyasacca’nti “Tai yra taurinanti tiesa apie kančią,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhaṃ ariyasaccaṃ pariññeyya’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią turi būti visiškai suprasta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi toks, vienuoliai apie anksčiau…atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhaṃ ariyasaccaṃ pariññāta’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią yra visiškai suprasta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasacca’nti “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios priežastį,“ - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ pahātabba’nti “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį turi būti pašalinta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai apie anksčiau…atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ pahīna’nti “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį yra pašalinta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasacca’nti “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios išnykimą,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ sacchikātabba’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą turi būti pažinta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai apie anksčiau…atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ sacchikata’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą yra pažinta,“ - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasacca’nti “Tai yra kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ bhāvetabba’nti “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą turi būti išvystyta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai apie anksčiau…atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ bhāvita’nti “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą yra išvystyta,” – me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“Yāvakīvañca me, bhikkhave, imesu catūsu ariyasaccesu Ir iki tol, vienuoliai, kol mano šių keturių taurinančiųjų tiesų evaṃ tiparivaṭṭaṃ dvādasākāraṃ yathābhūtaṃ ñāṇadassanaṃ žinojimas ir matymas tokių, kokios jos iš tikrųjų yra, šiais trejomis sekomis, dvylika būdų na suvisuddhaṃ ahosi nebuvo visiškai išgryninti, neva tāvāhaṃ, bhikkhave[423], aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ[abhisambuddho paccaññāsiṃ (sī. syā. kaṃ.)] nesiskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą.

“Yato ca kho me, bhikkhave, imesu catūsu ariyasaccesu Ir tik tada, vienuoliai, kai mano šių keturių taurinančiųjų tiesų evaṃ tiparivaṭṭaṃ dvādasākāraṃ yathābhūtaṃ ñāṇadassanaṃ žinojimas ir matymas tokiių, kokios jos iš tikrųjų yra, šiais trejomis sekomis, dvylika būdų suvisuddhaṃ ahosi buvo visiškai išgryninti, athāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ paskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamo tobulo prabudimo. Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī.)] “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.” Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū Pamalonintas vienuolių penketukas bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, āyasmato koṇḍaññassa virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ udapādi – gerbiamajam Kondanjai atsivėrė nesuterštas, tyras Dharmos matymas: “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ, sabbaṃ taṃ nirodhadhamma”nti “Visa tai, kas turi prigimtį atsirasti, turi prigimtį išnykti“.

Pavattite ca pana bhagavatā dhammacakke Ir Palaimintajam pasukus Dharmos ratą bhummā devā saddamanussāvesuṃ – žemės dievybės sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dievybės, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje. Bhummānaṃ devānaṃ saddaṃ sutvā Išgirdę žemės dievybių šauksmą cātumahārājikā devā saddamanussāvesuṃ – Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybės sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dievybės, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.” Cātumahārājikānaṃ devānaṃ saddaṃ sutvā tāvatiṃsā devā Išgirdę Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybių šauksmą Trisdešimt trijų pasaulio dievybės …pe…yāmā devā Yama pasaulio dievybės …pe…tusitā devā Pasitenkinimo pasaulio dievybės…pe… nimmānaratī devā Kūrimo džiaugsmo pasaulio dievybės…pe… paranimmitavasavattī devā Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybės …pe… brahmakāyikā devā saddamanussāvesuṃ – Brahmų grupės dievybės sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dievybės, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.”

Itiha tena khaṇena Tada gi, tuo pačiu momentu, (tena layena tą pačią sekundę) [( ) natthi (sī. syā. kaṃ.)] tena muhuttena tą pačią akimirką yāva brahmalokā saddo abbhuggacchi šauksmas nukeliavo iki brahmų pasaulio. Ayañca dasasahassilokadhātu Ir ši dešimties tūkstančių pasaulių sistema saṅkampi sudribo, sampakampi sudrebėjo, sampavedhi stipriai suvirpėjo, appamāṇo ca uḷāro obhāso loke pāturahosi, ir buvo matoma pasaulyje begalinė nuostabi šviesa, atikkamma devānaṃ devānubhāvanti pranokstanti dievybių dievišką didingumą.

Atha kho bhagavā Ir tada gi Palaimintasis imaṃ udānaṃ udānesi – ištarė šiuos iškilmingus žodžius: “aññāsi vata, bho, koṇḍañño “Kondanja tikrai suprato, aññāsi vata, bho, koṇḍañño”ti Kondanja tikrai suprato!” Iti hidaṃ āyasmato koṇḍaññassa Ir dėl to gerbiamąjį Kondanją ‘aññāsikoṇḍañño’ tveva nāmaṃ ahosīti pradėjo vadinti Anjasikondanja.

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs vadžių šalyje Kotigamoje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

– Vienuoliai, tai dėl keturių taurinančių tiesų nežinojimo ir neperpratimo ir aš, ir jūs tokį ilgą laiką pralakstėme ir praklajojome samsaroje.

Kokių keturių? Vienuoliai, dėl taurinančios tiesos apie kančią nežinojimo ir neperpratimo ir aš, ir jūs tokį ilgą laiką pralakstėme ir praklajojome samsaroje.
Dėl taurinančios tiesos apie kančios priežastį …
Dėl taurinančios tiesos apie kančios išnykimą …
Dėl taurinančios tiesos apie kelią, vedantį į kančios išnykimą, nežinojimo ir neperpratimo ir aš, ir jūs tokį ilgą laiką pralakstėme ir praklajojome samsaroje.

O dabar, vienuoliai, taurinanti tiesa apie kančią yra pažinta, perprasta; taurinanti tiesa apie kančios priežastį yra pažinta, perprasta; taurinanti tiesa apie kančios išnykimą yra pažinta, perprasta; taurinanti tiesa apie kelią, vedantį į kančios išnykimą yra pažinta, perprasta; nutrauktas būties troškimas, panaikinta tai, kas lydi į būtį, nuo šiol nebebus kito gimimo.

Tai pasakė Palaimintasis. Tai pasakęs Gerai Žengęs, Mokytojas pasakė dar štai ką: „Dėl keturių taurinančių tiesų nematymo tokiomis, kaip jos yra iš tikrųjų, klajota ratais ilgą laiką nuo vieno gimimo į kitą.
Bet dabar jos pamatytos, pašalinta tai, kas lydi į būtį, nukirsta kančios šaknis, nuo šiol nebebus kito gimimo.“

Paṭhamakoṭigāmasuttaṃ (Pirma suta Kotigamoje, SN V.xii.III.1)

ekaṃ samayaṃ bhagavā vajjīsu viharati koṭigāme. Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs vadžių šalyje Kotigamoje. tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi — Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “catunnaṃ, bhikkhave, ariyasaccānaṃ ananubodhā appaṭivedhā – Vienuoliai, tai dėl keturių taurinančių tiesų nežinojimo ir neperpratimo evam idaṃ dīghamaddhānaṃ sandhāvitaṃ saṃsaritaṃ mamañ c’eva tumhākañ ca”. ir aš, ir jūs tokį ilgą laiką pralakstėme ir praklajojome samsaroje.

“katamesaṃ catunnaṃ? Kokių keturių? dukkhassa, bhikkhave, ariyasaccassa ananubodhā appaṭivedhā Vienuoliai, dėl taurinančios tiesos apie kančią nežinojimo ir neperpratimo evam idaṃ dīghamaddhānaṃ sandhāvitaṃ saṃsaritaṃ mamañ c’ eva tumhākañ ca. nežinojimo ir neperpratimo ir aš, ir jūs tokį ilgą laiką pralakstėme ir praklajojome samsaroje. dukkhasamudayassa ariyasaccassa … pe … Dėl taurinančios tiesos apie kančios priežastį… dukkhanirodhassa ariyasaccassa … pe … Dėl taurinančios tiesos apie kančios išnykimą … dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ariyasaccassa ananubodhā appaṭivedhā dėl taurinančios tiesos apie kelią, vedantį į kančios išnykimą, evam idaṃ dīghamaddhānaṃ sandhāvitaṃ saṃsaritaṃ mamañ c’ eva tumhākañ ca. nežinojimo ir neperpratimo ir aš, ir jūs tokį ilgą laiką pralakstėme ir praklajojome samsaroje. tayidaṃ, bhikkhave, O dabar, vienuoliai, dukkhaṃ ariyasaccaṃ anubuddhaṃ paṭividdhaṃ, taurinanti tiesa apie kančią yra pažinta, perprasta; dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ anubuddhaṃ paṭividdhaṃ, taurinanti tiesa apie kančios priežastį yra pažinta, perprasta; dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ anubuddhaṃ paṭividdhaṃ, taurinanti tiesa apie kančios išnykimą yra pažinta, perprasta; dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ anubuddhaṃ paṭividdhaṃ; taurinanti tiesa apie kelią, vedantį į kančios išnykimą yra pažinta, perprasta; ucchinnā bhavataṇhā, nutrauktas būties troškimas, khīṇā bhavanetti; panaikinta tai, kas lydi į būtį, natthidāni punabbhavo”ti. nuo šiol nebebus kito gimimo.

idam avoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. idaṃ vatvāna sugato athāparaṃ etadavoca satthā — Tai pasakęs Gerai Žengęs, Mokytojas pasakė dar štai ką:

“catunnaṃ ariyasaccānaṃ, yathābhūtaṃ adassanā. „Dėl keturių taurinančių tiesų nematymo tokiomis, kaip jos yra iš tikrųjų, saṃsaritaṃ dīghamaddhānaṃ, tāsu tāsv eva jātisu. klajota ratais ilgą laiką nuo vieno gimimo į kitą. “tāni etāni diṭṭhāni, bhavanetti samūhatā. Bet dabar jos pamatytos, pašalinta tai, kas lydi į būtį, ucchinnaṃ mūlaṃ dukkhassa, natthidāni punabbhavo”ti nukirsta kančios šaknis, nuo šiol nebebus kito gimimo.“

1. Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių ir supranta apie tą ramybės būvį (nirvaną).
   Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru, nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

2. Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių, ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;
   Su nurimusiomis juslėmis, praktišku, neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

3. Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.
   „Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

4. Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;
   Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

5. Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos,
   Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur,
   Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!“

7. Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,
   Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

8. Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visą pasaulį aprepiantį,
   Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,
   Te jis ryžtasi būti su tokia atida – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

10. Be klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,
    Atsikratęs prisirišimo prie juslinių malonumų, nebeužgims jis moters įsčiose.

Mettasuttaṃ (Geraširdiškumas, Sn I.8, Khp 9)

1. Karaṇīyamatthakusalena, yanta santaṃ padaṃ abhisamecca;
Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių ir supranta apie tą ramybės būvį (nirvaną).

Sakko ujū ca suhujū ca, sūvaco cassa mudu anatimānī.
Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru, nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

2. Santussako ca subharo ca, appakicco ca sallahukavutti;
Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių, ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;

Santindriyo ca nipako ca, appagabbho kulesvananugiddho.
Su nurimusiomis juslėmis, praktišku, neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

3. Na ca khuddamācare kiñci, yena viññū pare upavadeyyuṃ;
Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.

Sukhino va khemino hontu, sabbe sattā bhavantu sukhitattā.
“Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

4. Ye keci pāṇabhūtatthi, tasā vā thāvarā vanavasesā;
Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;

Dīghā vā ye va mahantā, majjhimā rassakā aṇukathūlā.
Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

5. Diṭṭhā vā ye va adiṭṭhā, ye va dūre vasanti avidūre;
Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos,

Bhūtā va sambhavesī va, sabbasattā bhavantu sukhitattā.
Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Na paro paraṃ nikubbetha, nātimaññetha katthaci na kañci;
Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur,

Byārosanā paṭighasaññā, nāññamaññassa dukkhamiccheyya.
Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!“

7. Mātā yathā niyaṃ puttamāyusā ekaputtamanurakkhe;
Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,

Evampi sabbabhūtesu, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ.
Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

8. Mettañca sabbalokasmi, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ;
Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visam pasauliui,

Uddhaṃ adho ca tiriyañca, asambādhaṃ averamasapattaṃ.
Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Tiṭṭhaṃ caraṃ nisinno vā, sayāno yāvatāssa vigatamiddo;
Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,

Etaṃ satiṃ adhiṭṭheyya, brahmametaṃ vihāramidhamāhu.
Te jis ryžtasi būti su tokia atida – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

10. Diṭṭhiñca anupaggamma, sīlavā dassanena sampanno;
Be klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,

Kāmesu vineyya gedhaṃ, na hi jātuggabbhaseyya punaretī’ ti.
Atsikratęs prisirišimo prie juslinių malonumų, nebeužgims jis moters įsčiose.

1.Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi gilią naktį vienas dėva, neprilygstama šviesa nušvietęs visą Džetos girią, atėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs pasveikino jį ir atsistojo iš šono. Iš šono stovėdamas tas dėva ištarė Palaimintajam posmą:

1. Mąsto apie palaimą daugybė dėvų ir žmonių norėdami klestėjimo,
   Prašau, pasakyki kas sudaro didžiausią palaimą!\

2. Nebendravimas su kvailiais, bendravimas su išminčiais,
   Ir garbinimas tų, kas nusipelno garbės – tai yra didžiausia palaima.\

3. Tinkama gyvenamoji vieta, anksčiau padaryti dorovingi poelgiai
   Ir teisingos krypties laikymasis – tai yra didžiausia palaima.\

4. Daug žinojimo ir įgūdžių, drausmės laikymasis
   Ir gerų žodžių sakymas – tai yra didžiausia palaima.\

5. Rūpinimasis motina ir tėvu, žmonos ir vaikų globojimas,
   Ir taikūs užsiėmimai – tai yra didžiausia palaima.\

6. Aukojimas ir teisingas gyvenimo būdas, rūpinimasis giminaičiais
   Ir nesmerktini poelgiai – tai yra didžiausia palaima.\

7. Vengimas ir susilaikymas nuo blogio, svaigalų nevartojimas
   Ir stropumas Dharmoje – tai yra didžiausia palaima.\

8. Pagarbumas ir nuolankumas, pasitenkinimas, dėkingumas
   Ir Dharmos klausymas – tai yra didžiausia palaima.\

9. Kantrumas ir paklusnumas, atsiskyrėlių matymas
   Ir savalaikis Dharmos aptarimas – tai yra didžiausia palaima.\

10. Savitvarda ir skaistus gyvenimas, tauriųjų tiesų matymas
    Ir Nirvanos pažinimas – tai yra didžiausia palaima.\

11. Paliestas likimo staigmenų, jo protas nesuvirpsi,
    [Būti] be liūdesio, nesuteptu ir saugiu – tai yra didžiausia palaima.\

12. Visi, kas taip gyvena, nenugalimi yra visur,
    Jie visur yra laimingi, jiems tai yra didžiausia palaima.\

Maṅgalasuttaṃ (Palaima, Khp 5, Sn II.4)

1. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho aññatarā devatā Tada gi vienas dėva abhikkantāya rattiyā gilią naktį abhikkantavaṇṇā kevalakappaṃ jetavanaṃ obhāsetvā neprilygstama šviesa nušvietęs visą Džetos girią yena bhagavā tenupasaṅkami atėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ aṭṭhāsi atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhitā kho sā devatā Iš šono stovėdamas tas dėva bhagavantaṃ gāthāya ajjhabhāsi – ištarė Palaimintajam posmą:

2. ‘‘Bahū devā manussā ca, maṅgalāni acintayuṃ; Mąsto apie palaimą daugybė dėvų ir žmonių
Ākaṅkhamānā sotthānaṃ, brūhi maṅgalamuttamaṃ’’. norėdami klestėjimo, prašau, pasakyki kas sudaro didžiausią palaimą!\

3. ‘‘Asevanā ca bālānaṃ, paṇḍitānañca sevanā; Nebendravimas su kvailiais, bendravimas su išminčiais
Pūjā ca pūjaneyyānaṃ [pūjanīyānaṃ (sī. syā. kaṃ. pi.)], etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir garbinimas tų, kas nusipelno garbės – tai yra didžiausia palaima.\

4. ‘‘Patirūpadesavāso ca, pubbe ca katapuññatā; Tinkama gyvenamoji vieta, anksčiau padaryti dorovingi poelgiai
Attasammāpaṇidhi [atthasammāpaṇīdhī (katthaci)] ca, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir teisingos krypties laikymasis tai yra didžiausia palaima.\

5. ‘‘Bāhusaccañca sippañca, vinayo ca susikkhito; Daug žinojimo ir įgūdžių, drausmės laikymasis
Subhāsitā ca yā vācā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir gerų žodžių sakymas – tai yra didžiausia palaima.\

6. ‘‘Mātāpitu upaṭṭhānaṃ, puttadārassa saṅgaho; Rūpinimasis motina ir tėvu, žmonos ir vaikų globojimas,
Anākulā ca kammantā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir taikūs užsiėmimai – tai yra didžiausia palaima.\

7. ‘‘Dānañca dhammacariyā ca, ñātakānañca saṅgaho; Aukojimas ir teisingas gyvenimo būdas, rūpinimasis giminaičiais
Anavajjāni kammāni, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir nesmerktini poelgiai – tai yra didžiausia palaima.\

8. ‘‘Āratī viratī pāpā, majjapānā ca saṃyamo; Vengimas ir susilaikymas nuo blogio, svaigalų nevartojimas
Appamādo ca dhammesu, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir stropumas Dharmoje – tai yra didžiausia palaima.\

9. ‘‘Gāravo ca nivāto ca, santuṭṭhi ca kataññutā; Pagarbumas ir nuolankumas, pasitenkinimas, dėkingumas
Kālena dhammassavanaṃ, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir Dharmos klausymas – tai yra didžiausia palaima.\

10. ‘‘Khantī ca sovacassatā, samaṇānañca dassanaṃ; Kantrumas ir paklusnumas, atsiskyrėlių matymas
Kālena dhammasākacchā, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir savalaikis Dharmos aptarimas – tai yra didžiausia palaima.\

11. ‘‘Tapo ca brahmacariyañca, ariyasaccāna dassanaṃ; Savitvarda ir skaistus gyvenimas, Tauriųjų tiesų matymas
Nibbānasacchikiriyā ca, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. Ir Nirvanos pažinimas – tai yra didžiausia palaima.\

12. ‘‘Phuṭṭhassa lokadhammehi, cittaṃ yassa na kampati; Paliestas likimo staigmenų, jo protas nesuvirpsi,
Asokaṃ virajaṃ khemaṃ, etaṃ maṅgalamuttamaṃ. [Būti] be liūdesio, nesuteptu ir saugiu – tai yra didžiausia palaima.\

13. ‘‘Etādisāni katvāna, sabbatthamaparājitā; Visi, kas taip gyvena, nenugalimi yra visur,
Sabbattha sotthiṃ gacchanti, taṃ tesaṃ maṅgalamuttama’’nti. Jie visur yra laimingi, jiems tai yra didžiausia palaima.

Pirma suta apie nušvitimą (Ud. 1.1)

Paṭhamabodhisuttaṃ

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis tik pasiekęs tobulą visišką nušvitimą buvo apsistojęs Uruvėloje Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhi medžio papėdėje. Ir tuo metu Palaimintasis septynias dienas patirdamas išsilaisvinimo laimę sėdėjo sukryžiavęs kojas. Tada gi Palaimintasis, praėjus septyniom dienom, išėjęs iš to susitelkimo, pirmą nakties trečdalį kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine tvarka.

„Šitam esant, tai yra; dėl šito atsiradimo, tai atsiranda, tai yra: sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; sąlygota sąmonės yra protas-materija; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygotas prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė.”

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

Kai reiškiniai tampa matomi
Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Visos jo abejonės išsisklaido,
Nes jis žino reiškinius kartu su jų priežastimis.

1. Paṭhamabodhisuttaṃ (Pirma suta apie nušvitimą, Ud. 1.1)

1. Evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: – ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis uruvelāyaṃ viharati buvo apsistojęs Uruvėloje najjā nerañjarāya tire Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhirukkhamūle bodhi medžio papėdėje paṭhamābhisambuddho. tik pasiekęs tobulą visišką nušvitimą. Tena kho pana samayena bhagavā Ir tuo metu Palaimintasis sattāhaṃ ekapallaṅkena nisinno hoti septynias dienas sėdėjo sukryžiavęs kojas, vimuttisukhapaṭisaṃvedī [vimuttisukhaṃ paṭisaṃvedī (syā. pī. ka.)]. patirdamas išsilaisvinimo laimę. Atha kho bhagavā Tada gi Palaimintasis, tassa sattāhassa accayena praėjus septyniom dienom, tamhā samādhimhā vuṭṭhahitvā išėjęs iš to susitelkimo, rattiyā paṭhamaṃ yāmaṃ pirmą nakties trečdalį paṭiccasamuppādaṃ anulomaṃ sādhukaṃ manasākāsi – kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine tvarka.

‘‘Iti imasmiṃ sati idaṃ hoti, Tam esant, tai yra, imassuppādā idaṃ uppajjati, tam atsiradus, tai atsiranda, yadidaṃ – tai yra: avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija; nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas; taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; upādānapaccayā bhavo; sąlygotas prisirišimo yra būtis; bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas; jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotī’’ti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Yadā have pātubhavanti dhammā, Kai reiškiniai tampa matomi
Ātāpino jhāyato brāhmaṇassa; Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Athassa kaṅkhā vapayanti sabbā, Visos jo abejonės išsisklaido,
Yato pajānāti sahetudhamma’’nti. Nes jis žino reiškinius kartu su jų priežastimis.

Antra suta apie nušvitimą (Ud. 1.2)

Dutiyabodhisuttaṃ

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis tik pasiekęs tobulą visišką nušvitimą buvo apsistojęs Uruvėloje Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhi medžio papėdėje. Ir tuo metu Palaimintasis septynias dienas patirdamas išsilaisvinimo laimę sėdėjo sukryžiavęs kojas. Tada gi Palaimintasis, praėjus septyniom dienom, išėjęs iš to susitelkimo, antrą nakties trečdalį kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą atvirkštine tvarka.

„Šitam nesant, to nėra; dėl šito išnykimo, tai išnyksta., tai yra: dėl nežinojimo išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.”

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

Kai reiškiniai tampa matomi
Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Visos jo abejonės išsisklaido,
Nes jis pažino priežasčių panaikinimą.

2. Dutiyabodhisuttaṃ (Antra suta apie nušvitimą, Ud. 1.2)

2. Evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: – ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis uruvelāyaṃ viharati buvo apsistojęs Uruvėloje najjā nerañjarāya tire Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhirukkhamūle bodhi medžio papėdėje paṭhamābhisambuddho. tik pasiekęs tobulą visišką nušvitimą. Tena kho pana samayena bhagavā Ir tuo metu Palaimintasis sattāhaṃ ekapallaṅkena nisinno hoti septynias dienas sėdėjo sukryžiavęs kojas, vimuttisukhapaṭisaṃvedī patirdamas išsilaisvinimo laimę. Atha kho bhagavā Tada gi Palaimintasis, tassa sattāhassa accayena praėjus septyniom dienom, tamhā samādhimhā vuṭṭhahitvā išėjęs iš to susitelkimo, rattiyā majjhimaṃ yāmaṃ antrą nakties trečdalį paṭiccasamuppādaṃ paṭilomaṃ sādhukaṃ manasākāsi – kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą atvirkštine tvarka.

‘‘Iti imasmiṃ asati idaṃ na hoti, Tam nesant, to nėra, imassa nirodhā idaṃ nirujjhati, tam išnykus, tai išnyksta, yadidaṃ – tai yra: avijjānirodhā saṅkhāranirodho; dėl nežinojimo išnykimo išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; saḷāyatananirodhā phassanirodho; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; phassanirodhā vedanānirodho; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; vedanānirodhā taṇhānirodho; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; taṇhānirodhā upādānanirodho; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; upādānanirodhā bhavanirodho; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; bhavanirodhā jātinirodho; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti. dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Yadā have pātubhavanti dhammā, Kai reiškiniai tampa matomi
Ātāpino jhāyato brāhmaṇassa; Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Athassa kaṅkhā vapayanti sabbā, Visos jo abejonės išsisklaido,
Yato khayaṃ paccayānaṃ avedī’’ti. Nes jis pažino priežasčių panaikinimą.

Trečia suta apie nušvitimą (Ud. 1.3)

Tatiyabodhisuttaṃ

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis tik pasiekęs tobulą visišką nušvitimą buvo apsistojęs Uruvėloje Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhi medžio papėdėje. Ir tuo metu Palaimintasis septynias dienas patirdamas išsilaisvinimo laimę sėdėjo sukryžiavęs kojas. Tada gi Palaimintasis, praėjus septyniom dienom, išėjęs iš to susitelkimo, paskutinį nakties trečdalį kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine ir atvirkštine tvarka.

„Šitam esant, tai yra; dėl šito atsiradimo, tai atsiranda. Šitam nesant, to nėra; dėl šito išnykimo, tai išnyksta, tai yra: sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; sąlygota sąmonės yra protas-materija; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; sąlygotas jausmo yra troškimas; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; sąlygotas prisirišimo yra būtis; sąlygotas būties yra gimimas; sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė. Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo išnyksta valingi veiksmai; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.”

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

Kai reiškiniai tampa matomi
Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Jis stovi išsklaidęs Maros armiją*
Kaip saulė apšviečianti dangaus skliautą.

*Mara (Māra) - vieno iš dėvų pasaulių valdovas, budizmo Šėtonas, Gundytojas, mirties personifikacija. Jo armiją sudaro tokie trugdžiai kelyje į nušvitimą kaip jusliniai malonumai, nepasitenkinimas, alkis ir troškulys, troškimas, tingulys ir apsnūdimas, baimė, neapsisprendimas, veidmainystė ir užsispirimas, neteisėtas praturtėjimas, išgarsėjimas, garbė ir statusas; bei savęs liaupsinimas ir kitų niekinimas.

3. Tatiyabodhisuttaṃ (Trečia suta apie nušvitimą, Ud. 1.3)

3. Evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: – ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis uruvelāyaṃ viharati buvo apsistojęs Uruvėloje najjā nerañjarāya tire Nadžioje Nerandžios upės pakrantėje bodhirukkhamūle bodhi medžio papėdėje paṭhamābhisambuddho. tik pasiekęs tobulą visišką nušvitimą. Tena kho pana samayena bhagavā Ir tuo metu Palaimintasis sattāhaṃ ekapallaṅkena nisinno hoti septynias dienas sėdėjo sukryžiavęs kojas, vimuttisukhapaṭisaṃvedī patirdamas išsilaisvinimo laimę. Atha kho bhagavā Tada gi Palaimintasis, tassa sattāhassa accayena praėjus septyniom dienom, tamhā samādhimhā vuṭṭhahitvā išėjęs iš to susitelkimo, rattiyā pacchimaṃ yāmaṃ paskutinį nakties trečdalį paṭiccasamuppādaṃ anulomapaṭilomaṃ sādhukaṃ manasākāsi – kreipė nuodugnų dėmesį į sąlygotą atsiradimą tiesiogine ir atvirkštine tvarka.

‘‘Iti imasmiṃ sati idaṃ hoti, Tam esant, tai yra, imassuppādā idaṃ uppajjati, tam atsiradus, tai atsiranda, imasmiṃ asati idaṃ na hoti, tam nesant, to nėra, imassa nirodhā idaṃ nirujjhati, tam išnykus, tai išnyksta, yadidaṃ – tai yra: avijjāpaccayā saṅkhārā; sąlygoti nežinojimo yra valingi veiksmai; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ; sąlygota valingų veiksmų yra sąmonė; viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ; sąlygota sąmonės yra protas-materija; nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ; sąlygoti proto-materijos yra šeši jautimo pagrindai; saḷāyatanapaccayā phasso; sąlygotas šešių jautimo pagrindų yra sąlytis; phassapaccayā vedanā; sąlygotas sąlyčio yra jausmas; vedanāpaccayā taṇhā; sąlygotas jausmo yra troškimas; taṇhāpaccayā upādānaṃ; sąlygotas troškimo yra prisirišimas; upādānapaccayā bhavo; sąlygotas prisirišimo yra būtis; bhavapaccayā jāti; sąlygotas būties yra gimimas; jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sąlygotas gimimo yra senėjimo, mirties, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. liūdesio, raudojimo, skausmo, nusiminimo, nerimo atsiradimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tokiu būdu atsiranda visa ši kentėjimų daugybė.

‘‘Avijjāya tveva asesavirāganirodhā Dėl visiško nežinojimo užgesimo, išnykimo saṅkhāranirodho; išnyksta valingi veiksmai; saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho; dėl valingų veiksmų išnykimo išnyksta sąmonė; viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho; dėl sąmonės išnykimo išnyksta protas-materija; nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho; dėl proto-materijos išnykimo išnyksta šeši jautimo pagrindai; saḷāyatananirodhā phassanirodho; dėl šešių jautimo pagrindų išnykimo išnyksta sąlytis; phassanirodhā vedanānirodho; dėl sąlyčio išnykimo išnyksta jausmas; vedanānirodhā taṇhānirodho; dėl jausmo išnykimo išnyksta troškimas; taṇhānirodhā upādānanirodho; dėl troškimo išnykimo išnyksta prisirišimas; upādānanirodhā bhavanirodho; dėl prisirišimo išnykimo išnyksta būtis; bhavanirodhā jātinirodho; dėl būties išnykimo išnyksta gimimas; jātinirodhā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā nirujjhanti. dėl gimimo išnykimo išnyksta senėjimas, mirtis, liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī”ti. Tokiu būdu išnyksta visa ši kentėjimų daugybė.”

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Yadā have pātubhavanti dhammā, Kai reiškiniai tampa matomi
Ātāpino jhāyato brāhmaṇassa; Su užsidegimu medituojančiam brahmanui,
Vidhūpayaṃ tiṭṭhati mārasenaṃ, Jis stovi išsklaidęs Maros armiją*
Sūriyova [suriyova (sī. syā. kaṃ. pī.)] obhāsayamantalikkha’’nti. Kaip saulė apšviečianti dangaus skliautą.”

*Mara (Māra) - vieno iš dėvų pasaulių valdovas, budizmo Šėtonas, Gundytojas, mirties personifikacija. Jo armiją sudaro tokie trugdžiai kelyje į nušvitimą kaip jusliniai malonumai, nepasitenkinimas, alkis ir troškulys, troškimas, tingulys ir apsnūdimas, baimė, neapsisprendimas, veidmainystė ir užsispirimas, neteisėtas praturtėjimas, išgarsėjimas, garbė ir statusas; bei savęs liaupsinimas ir kitų niekinimas.

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Gajoje Gajos upės pakrantėje. Ir tuo pačiu metu, savaitę prieš ir po pilnaties, šaltomis, speiguotomis naktimis, krentant sniegui, daugybė dreduotų asketų nardė Gajos upėje, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, taip pat ugnį aukojo [galvodami]: „Tuo apsivalysime”. Pamatė gi Palaimintasis, kad savaitę prieš ir po pilnaties, šaltomis, speiguotomis naktimis, krentant sniegui, daugybė tų dreduotų asketų nardė Gajos upėje, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, taip pat ugnį aukojo [galvodami]: „Tuo apsivalysime”.

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Ne dėl vandens viens yr švarus, daug žmonių čia maudosi,
Bet tas, kas laikosi tiesos ir Dharmos, yra švarus, yra brahmanas.”

9. Jaṭilasuttaṃ (Dreduoti asketai, Ud 1.9)

9. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis gayāyaṃ viharati gayāsīse. buvo apsistojęs Gajoje Gajos upės pakrantėje. Tena kho pana samayena Ir tuo pačiu metu sambahulā jaṭilā daugybė dreduotų asketų, sītāsu hemantikāsu rattīsu šaltomis, speiguotomis naktimis, antaraṭṭhake savaitę prieš ir po pilnaties, himapātasamaye krentant sniegui gayāyaṃ ummujjantipi nimujjantipi, nardė Gajoje, ummujjanimujjampi karonti osiñcantipi, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, aggimpi juhanti – taip pat ugnį aukojo [galvodami]: ‘‘iminā suddhī’’ti. “Tuo apsivalysime”.
Addasā kho bhagavā Pamatė gi Palaimintasis, te sambahule jaṭile kad daugybė tų dreduotų asketų sītāsu hemantikāsu rattīsu šaltomis, speiguotomis naktimis, antaraṭṭhake savaitę prieš ir po pilnaties, himapātasamaye krentant sniegui gayāyaṃ ummujjantepi nimujjantepi nardė Gajoje, ummujjanimujjampi karonte [ummujjanimujjaṃ karontepi (sī. pī. ka.)] osiñcantepi paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, aggimpi juhante – taip pat ugnį aukojo [galvodami]: ‘‘iminā suddhī’’ti. “Tuo apsivalysime”. Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Na udakena sucī hotī, Ne dėl vandens viens yr švarus, bahvettha nhāyatī [nahāyatī (sī.)] jano; daug žmonių čia maudosi,
Yamhi saccañca dhammo ca, Bet tas, kas laikosi tiesos ir Dharmos, so sucī so ca brāhmaṇo’’ti. yra švarus, yra brahmanas.

Pirma su Nibbāna surišta sutta (Ud 8.1)

Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dhammos.

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Vienuoliai, yra tokia sritis, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, nei begalinės erdvės [patyrimo] būsenos, nei begalinės sąmonės [patyrimo] būsenos, nei nieko nebuvimo [patyrimo] būsenos, nei nei suvokimo nei nesuvokimo [patyrimo] būsenos, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, nei Mėnulio ar Saulės. Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, nei išėjimo, nei būvimo, nei išnykimo, nei gimimo; gan neparemta, be vyksmo, be objekto tai yra.”

Antra su Nibbāna surišta sutta (Ud 8.2)

Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Nelengva pamatyti, tai kas vadinama “be polinkio”- tiesą {comy =Nibbāną} gi sunku pamatyti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro trošimą, nieko nėra.”

Trečia su Nibbāna surišta sutta (Ud 8.3)

Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

„Yra, vienuoliai, tai, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota. Vienuoliai, jeigu nebūtų to, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota, nebūtų įmanoma pažinti to, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra tai, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota, yra įmanoma pažinti tai, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota.”

Ketvirta su Nibbāna surišta suta (Ud 8.4)

Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ

Taip aš girdėjau:

vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Tai kas priklausoma svyruoja, nepriklausoma yra be svyravimų. Kai nėra svyravimų - yra ramybė, kai yra ramybė - nėra polinkių. Kai nėra polinkių - nėra atėjimo ir išėjimo. Kai nėra atėjimo ir išėjimo - nėra išnykimo ir gimimo. Kai nėra išnykimo ir gimimo - nėra nei “čia” {šio pasaulio}, nei “kitur” {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”

Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Pirma su Nirvana surišta suta, Ud 8.1)

71. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū [te ca bhikkhū (sī. syā. pī. tadaṭṭhakathāpi oloketabbā] aṭṭhiṃ katvā [aṭṭhīkatvā (sī. syā.), aṭṭhikatvā (pī.)] Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso [sabbaṃ cetasā (itipi aññasuttesu)] samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: ‘‘Atthi, bhikkhave, tadāyatanaṃ, “Vienuoliai, yra toks pagrindas, yattha neva pathavī, na āpo, na tejo, na vāyo, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, na ākāsānañcāyatanaṃ, na viññāṇañcāyatanaṃ, nei begalinės erdvės pagrindo, nei begalinės sąmonės pagrindo, na ākiñcaññāyatanaṃ, na nevasaññānāsaññāyatanaṃ, nei nebūties pagrindo, nei nei suvokimo nei nesuvokimo pagrindo, nāyaṃ loko, na paraloko, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, na ubho candimasūriyā. nei Mėnulio ir Saulės.

Tatrāpāhaṃ, bhikkhave, neva āgatiṃ vadāmi, Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, na gatiṃ, na ṭhitiṃ, nei išėjimo, nei būvimo, na cutiṃ, na upapattiṃ; nei išnykimo, nei gimimo; appatiṭṭhaṃ, appavattaṃ, anārammaṇamevetaṃ. gan neparemtas, be vyksmo, be objekto jis yra. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”

Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Antra su Nirvana surišta suta, Ud 8.2)

72. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Duddasaṃ anataṃ nāma, Nelengva pamatyti, tai kas vadinama “be polinkio”, na hi saccaṃ sudassanaṃ; tiesą gi {comy =Nirvaną} sunku pamatyti; Paṭividdhā taṇhā jānato, passato natthi kiñcana’’nti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro trošimą, nieko nėra.”

Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Trečia su Nirvana surišta suta, Ud 8.3)

73. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Atthi, bhikkhave, ajātaṃ abhūtaṃ Yra, vienuoliai, negimęs, nebūnantis, akataṃ asaṅkhataṃ. nesutvertas, nesąlygotas. No cetaṃ, bhikkhave, abhavissa Vienuoliai, jeigu nebūtų ajātaṃ abhūtaṃ negimusio, nebūnančio, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutverto, nesąlygoto, nayidha jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyetha. nebūtų įmanoma pažinti negimusio, nebūnančio, nesutverto, nesąlygoto. Yasmā ca kho, bhikkhave, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad atthi ajātaṃ abhūtaṃ yra negimęs, nebūnantis, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutvertas, nesąlygotas, tasmā jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyatī’’ti. yra įmanoma pažinti negimusį, nebūnantį, nesutvertą, nesąlygotą.”

Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Ketvirta su Nirvana surišta suta, Ud 8.4)

74. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.

Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Nissitassa calitaṃ, Tai kas priklausoma - svyruoja, anissitassa calitaṃ natthi. nepriklausoma yra be svyravimų. Calite asati passaddhi, Kai nėra svyravimų, yra ramybė, passaddhiyā sati nati na hoti. kai yra ramybė, nėra polinkių. Natiyā asati āgatigati na hoti. Kai nėra polinkių, nėra atėjimo ir išėjimo. Āgatigatiyā asati Kai nėra atėjimo ir išėjimo, cutūpapāto na hoti. nėra išnykimo ir gimimo. Cutūpapāte asati Kai nėra išnykimo ir gimimo nevidha na huraṃ na ubhayamantarena [na ubhayamantare (sabbattha) ma. ni. 3.393; saṃ. ni. 4.87 passitabbaṃ]. nėra nei “čia” {šio pasaulio}, nei “kitur” {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”

Aš girdėjau, jog tai pasakė Palaiminasis, taip pasakė Arahantas:

Vienuoliai, jei būtybės žinotų taip, kaip aš tai žinau, kokius vaisius neša dovanų dalinimas, nedavę, jie nevalgytų, jie neleistų, kad jų protą užvaldytų šykštumo dėmė. Ir kai būtų kam duoti, jie paskutiniu kąsniu, paskutiniu gabaliuku dalintųsi. Bet dėl to, vienuoliai, kad būtybės nežino taip, kaip aš tai žinau, kokius vaisius neša dovanų dalinimas, jie valgo neduodami, bei leidžia, kad jų protą užvaldytų šykštumo dėmė. Tai yra Palaimintojo pasakytų žodžių prasmė. Ir štai kas apie tai sakoma:

Jei būtybės žinotų, ką pasakė Didis Išminčius,
kokius didžius vaisius neša dalinimasis,
tyru protu jie pašalintų šykštumo dėmę.
Jie tinkamu laiku duotų tauriesiems,
ten dovanos neša didį vaisių.
Davę maisto dovaną tiems, kas vertas dovanų,
daugelis aukotojų, kai palieka žmonių pasaulį, atgimsta danguje.
Ten atgimę jie džiaugiasi, mėgaujasi malonumais.
Būdami Nešykštus, jie patiria dalinimosi vaisius.

Tai taip pat to, ką pasakė Palaimintasis prasmė. Taip aš girdėjau.

Dānasuttaṃ (Suta apie dovanas)

vuttañhetaṃ bhagavatā, vuttamarahatāti me sutaṃ — Aš girdėjau, jog tai pasakė Palaiminasis, taip pasakė Arahantas:

“evañ ce, bhikkhave, sattā jāneyyuṃ dānasaṃvibhāgassa vipākaṃ yathā ‘haṃ jānāmi, Vienuoliai, jei būtybės žinotų taip, kaip aš tai žinau, kokius vaisius neša dovanų dalinimas, na adatvā bhuñjeyyuṃ, na ca nesaṃ maccheramalaṃ cittaṃ pariyādāya tiṭṭheyya. nedavę, jie nevalgytų, jie neleistų, kad jų protą užvaldytų šykštumo dėmė. yo pi nesaṃ assa carimo ālopo carimaṃ kabaḷaṃ, tato pi na asaṃvibhajitvā bhuñjeyyuṃ, sace nesaṃ paṭiggāhakā assu. Ir kai būtų kam duoti, jie paskutiniu kąsniu, paskutiniu gabaliuku dalintųsi. yasmā ca kho, bhikkhave, sattā na evaṃ jānanti dānasaṃvibhāgassa vipākaṃ yathāhaṃ jānāmi, Bet dėl to, vienuoliai, kad būtybės nežino taip, kaip aš tai žinau, kokius vaisius neša dovanų dalinimas, tasmā adatvā bhuñjanti, maccheramalañca nesaṃ cittaṃ pariyādāya tiṭṭhatī”ti. jie valgo neduodami, bei leidžia, kad jų protą užvaldytų šykštumo dėmė. etam atthaṃ bhagavā avoca. Tai yra Palaimintojo pasakytų žodžių prasmė. tatth’ etaṃ iti vuccati — Ir štai kas apie tai sakoma:

“evaṃ ce sattā jāneyyuṃ, yathāvuttaṃ mahesinā.
Jei būtybės žinotų, ką pasakė Didis Išminčius,
vipākaṃ saṃvibhāgassa, yathā hoti mahapphalaṃ.
kokius didžius vaisius neša dalinimasis,
“vineyya maccheramalaṃ, vippasannena cetasā.
tyru protu jie pašalintų šykštumo dėmę.
dajjuṃ kālena ariyesu, yattha dinnaṃ mahapphalaṃ.
Jie laiku duotų tauriesiems, ten dovanos neša didį vaisių.
“annañca datvā bahuno, dakkhiṇeyyesu dakkhiṇaṃ.
Davę maisto dovaną tiems, kas vertas dovanų,
ito cutā manussattā, saggaṃ gacchanti dāyakā.
daugelis aukotojų, kai palieka žmonių pasaulį, atgimsta danguje.
“te ca saggaṃ gatā tattha, modanti kāmakāmino.
Ten atgimę jie džiaugiasi, mėgaujasi malonumais.
vipākaṃ saṃvibhāgassa, anubhonti amaccharā”ti.
Būdami nešykštus, jie patiria dalinimosi vaisius.

ayam pi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti. Tai taip pat to, ką pasakė Palaimintasis prasmė. Taip aš girdėjau.