Našta (Bhārasuttaṃ, SN III.I.iii.1)

Savathėje… tada gi…

– Vienuoliai, mokysiu jūs apie naštą, naštnešį, naštos paėmimą ir naštos numetimą. To klausykite.

Ir kas, vienuoliai, yra našta? Pasakytina, kad tai yra penkios sankaupos paveiktos įsikibimo. Kokios penkios? Materijos sankaupa paveikta įsikibimo, jausmo sankaupa paveikta įsikibimo, suvokimo sankaupa paveikta įsikibimo, proto darinių sankaupa paveikta įsikibimo, sąmonės sankaupa paveikta įsikibimo – tai vadinama penkiomis sankaupomis paveiktomis įsikibimo. Ir kas, vienuoliai, yra naštnešys? Pasakytina, kad tai yra asmuo: gerbiamasis, tokiu ir tokiu vardu, iš tokios ir tokios giminės. Tai, vienuoliai, vadinama naštnešiu.

Ir kas, vienuoliai, yra naštos paėmimas? Tai troškimas vedantis į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, tai yra: juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas. Tai, vienuoliai, vadinama naštos paėmimu.

Ir kas, vienuoliai, yra naštos numetimas? Tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilaisvinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas.

Tai pasakė Palaimintasis. Tai pasakė Gerai Žengęs, o toliau mokytojas pasakė štai ką:

Iš ties, penkios sankaupos paveiktos įsikibimo yra našta, naštnešys - tai asmenybė, Naštos paėmimas yra kančia, laimė yra naštos numetimas. Numetęs sunkią naštą, kitos naštos nepasiėmęs, išrovęs troškimą su šaknim, nieko nenori jis ir galutinai užgesta. ### Bhārasuttaṃ (Našta, SN III.I.iii.1) Sāvatthiyaṃ … Savathėje… tatra kho … tada gi… ‘‘bhārañca vo, bhikkhave, desessāmi Vienuoliai, mokysiu jūs apie naštą, bhārahārañca bhārādānañca bhāranikkhepanañca. naštnešį, naštos paėmimą ir naštos numetimą. Taṃ suṇātha. To klausykite. Katamo ca, bhikkhave, bhāro? Ir kas, vienuoliai, yra našta? Pañcupādānakkhandhā tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, kad tai yra penkios sankaupos paveiktos įsikibimo. Katame pañca? Kokios penkios? Rūpupādānakkhandho, Materijos sankaupa paveikta įsikibimo, vedanupādānakkhandho, jausmo sankaupa paveikta įsikibimo, saññupādānakkhandho, suvokimo sankaupa paveikta įsikibimo, saṅkhārupādānakkhandho, proto darinių sankaupa paveikta įsikibimo, viññāṇupādānakkhandho; sąmonės sankaupa paveikta įsikibimo - ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhāro’’. tai vadinama penkiomis sankaupomis paveiktomis įsikibimo. ‘‘Katamo ca, bhikkhave, bhārahāro? Ir kas, vienuoliai, yra naštnešys? Puggalo tissa vacanīyaṃ. Pasakytina, kad tai yra asmuo: Yvāyaṃ āyasmā evaṃnāmo evaṃgotto; šis gerbiamasis, tokiu ir tokiu vardu, iš tokios ir tokios giminės - ayaṃ vuccati, bhikkhave, bhārahāro. tai, vienuoliai, vadinama naštnešiu. ‘‘Katamañca , bhikkhave, bhārādānaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra naštos paėmimas? Yāyaṃ taṇhā ponobhavikā [ponobbhavikā (syā. kaṃ. ka.)] tai troškimas vedantis į pakartotiną būtį, nandirāgasahagatā [nandirāgasahagatā (sabbattha)] susijęs su džiugesiu ir geismu, tatratatrābhinandinī siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, seyyathidaṃ– tai yra: kāmataṇhā juslinių malonumų troškimas, bhavataṇhā būties troškimas, vibhavataṇhā nebūties troškimas - Idaṃ vuccati, bhikkhave, bhārādānaṃ. tai, vienuoliai, vadinama naštos paėmimu. ‘‘Katamañca, bhikkhave, bhāranikkhepanaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra naštos numetimas? Yo tassāyeva taṇhāya tai yra to troškimo asesavirāganirodho visiškas užgesimas ir išnykimas, cāgo [jo] atmetimas, paṭinissaggo atsisakymas, mutti išsilavinimas [nuo jo], anālayo [jo] nepriėmimas. Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Idaṃ vatvāna [vatvā (sī.) evamīdisesu ṭhānesu] sugato Tai pasakė Gerai Žengęs, athāparaṃ etadavoca satthā – o toliau mokytojas pasakė štai ką: ‘‘Bhārā have pañcakkhandhā, bhārahāro ca puggalo; Iš ties, penkios sankaupos paveiktos įsikibimo yra našta, naštnešys - tai asmenybė, Bhārādānaṃ dukhaṃ loke, bhāranikkhepanaṃ sukhaṃ. Naštos paėmimas yra kančia, laimė yra naštos numetimas. ‘‘Nikkhipitvā garuṃ bhāraṃ, aññaṃ bhāraṃ anādiya; Numetęs sunkią naštą, kitos naštos nesipaėmęs, Samūlaṃ taṇhamabbuyha [taṇhamabbhuyha (pī. ka.)], nicchāto parinibbuto’’ti. Su šaknimi išrovęs troškimą, nenori nieko, visiškai užgesta.