Didžioji suta apie kentėjimo krūvą (Mahādukkhakkhandhasuttaṃ, MN I.ii.3)

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi iš ryto būrys vienuolių apsirengę, pasiėmę dubenis aukoms ir viršutinius apdarus, nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Tada gi tie vienuoliai taip pagalvojo: „Dar per anksti eiti į Savathę aukų rinkti, tad kodėl gi nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“ Tada gi tie vienuoliai nuėjo į kitatikių klajotojų parką, nuėję, su tais kitatikiais klajotojais apsikeitė mandagiais sveikinimais. Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Sėdintiems gi iš šono tiems vienuoliams kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:\ – Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes irgi aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą. Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materijos supratimą, mes irgi aiškiname visišką materijos supratimą. Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmų supratimą, mes irgi aiškiname visišką jausmų supratimą. Koks, draugai, čia skirtumas, kokia skirtis[^1], koks nesutapimas tarp atsiskyrėlio Gotamos ir mūsų Dharmos dėstymo, apmokymo.\ Tada gi tie vienuoliai kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugė, nei ją išpeikė. Nepasidžiaugę, neišpeikę, atsikėlė ir išėjo, [galvodami]: „Sužinosime šios kalbos prasme kai būsime šalia Palaimintojo“.

Tada gi tie vienuoliai pavaikščiojo rinkdami aukas Savathėje. Sugrįžę po aukų rinkimo ir pavalgę, nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam:\ - Štai, gerbiamasis, mes… kai būsime šalia Palaimintojo.

- Vienuoliai, taip kalbantiems kitatikiams klajotojams turėtų būti pasakyta taip: „Bet kokį gi, draugai, pasitenkinimą teikia jusliniai malonumai, kas per pavojus [glūdi juose], kas yra ištrūkimas iš jų? Kokį pasitenkinimą teikia materija, kas per pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos? Kokį pasitenkinimą teikia jausmai, kas per pavojus [glūdi juose], kas yra ištrūkimas iš jų? Vienuoliai, taip paklausti kitatikiai klajotojai ne tik negalės to paaiškinti, bet ir atsidurs keblioje padėtyje. Kodėl? Todėl kad, vienuoliai, tai nėra jų kompetencija. Vienuoliai, aš nematau pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis, nieko kito, kas galėtų patenkinti protą šio klausymo paaiškinimu, bet tik Tathagatą, Tathagatos mokinį arba girdėjusįjį iš jų [atsakymą].

Ir kokį gi, draugai, pasitenkinimą teikia jusliniai malonumai? Vienuoliai, yra šios penkios juslinių malonumų vijos. Kokios penkios? Akimi pažįstamos formos norimos, malonios, žavinčios, iš prigimties mielos, surištos su geismu, gundančios; ausimi pažįstami garsai… nosimi pažįstami kvapai… liežuviu pažįstami skoniai… kūnu pažįstami apčiuopiami objektai norimi, malonūs, žavintys, iš prigimties mieli, surišti su geismu, gundantys. Šios, vienuoliai, yra penkios juslinių malonumų vijos. Vienuoliai, laimė ir džiaugsmas, kurie gimsta dėl penkių juslinių malonumų vijų, yra juslinių malonumų teikiamas pasitenkinimas.

Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] jusliniuose malonumuose? Štai, vienuoliai, šeimos žmogus užsidirba pragyvenimui kokiu nors amatu: kad ir buhalterija, apskaita, skaičiavimais, žemdirbyste, prekyba, gyvulininkyste, šaudymu iš lanko, tarnavimu karaliui, arba kokiu nors kitu amatu; jam tenka kęsti šaltį, karštį, būti kamuojamam sąlyčio su gyliais, uodais, vėjais, saule, ropliais, [rizikuoti] mirti iš troškulio ir bado. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, kentėjimo masė [atsirandanti] per juslinius malonumus, kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis yra jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengėsi, rėžėsi, dėjo pastangas, turtai neateina, jis liūdi, kankinasi, rauda, ašaromis plūsta, jam galva ataušta: „Į vėją mano įrąža, bevaisės mano pastangos. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, kentėjimo masė [atsirandanti] per juslinius malonumus, kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis yra jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengėsi, rėžėsi, dėjo pastangas, turtai ateina, jis dėl tų turtų saugojimo patiria galvos skausmą ir stresą: „Ką čia padarius kad mano turtus nei karalius neatimtų, nei vagys nepavogtų, nei ugnis sudegintų, nei vanduo nušluotų, nei nemieli įpėdiniai nepasiimtų?Jam taip saugant, sergėjant, jo turtus karalius atima, arba vagys pavagia, arba ugnis sudegina, arba vanduo nušluoja, arba nemieli įpėdiniai pasiima. Jis liūdi, kankinasi, rauda, ašaromis plūsta, jam galva ataušta: „Net to, kas buvo mano, ir to nebeturiu!“ Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… yra vien jusliniai malonumai.

Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… karaliai ginčijasi su karaliais, kšatrijai ginčijasi su kšatrijais, brahmanai ginčijasi su brahmanais, namų šeimininkai ginčijasi su namų šeimininkais, motinos ginčijasi su vaikais, vaikai ginčijasi su motinomis, tėvai ginčijasi su vaikais, vaikai ginčijasi su tėvais, broliai ginčijasi su broliais, broliai ginčijasi su sesėmis, sesės ginčijasi su broliais, draugai ginčijasi su draugais. Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus jie puola vieni kitus rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai. Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… pasiėmę kardą, užsidėję lanką ir strėlinę, susirenka priešininkai mūšio lauke ir leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, ir jų galvos nukertamos kardais. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai.\ Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… pasiėmę kardą, užsidėję lanką ir strėlinę, po išteptomis gynybinėmis sienomis [žmonės] leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, apipilami mėšlu [verdančiu skysčiu], sutraiškomi, ir jų galvos nukertamos kardais. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai.

Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… įsilaužiama į namus, plėšiami turtai, plėšikaujama, pakelėse tykojami keliauninkai, suviliojamos kitų žmonos. Kai taip darančius sugauna, karaliai jiems paskiria įvairias bausmes: plakti botagais, vanoti rykštėmis, lupti lazdomis, nupjauti rankas, nupjauti kojas, nupjauti rankas ir kojas, nupjauti ausis, nupjauti nosį, nupjauti ausis ir nosį, kankinti „košes puodu“, „nušveistos kriauklės nuskutimu“, „Rahu burna“, „ugnies girlianda“, „degančia ranka“, „pintu diržu“, „žievės apdaru“, „antilope“, „mėsos kabliais“, „monetomis“, „šarmo vonia“, „strypo sukimu“, „šiaudine kėde“, apipilti verdančiu aliejumi, atiduoti šunims sudraskyti, pasodinti ant kuolo, kardu galvą nukirsti. Jie taip gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus… vien jusliniai malonumai.\ Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų… atliekami blogi poelgiai kūnu, kalba, protu. O atlikusieji blogus poelgius kūnu, kalba, protu, po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, kentėjimo masė [atsirandanti] per juslinius malonumus, kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis yra jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.

Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš juslinių malonumų? Vienuoliai, juslinių malonumų norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš juslinių malonumų.\ Vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip juslinių malonumų [teikiama] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų juslinius malonumus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į juslinių malonumų visišką supratimą, tai yra neįmanoma. Betgi, vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip juslinių malonumų [teikiama] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų juslinius malonumus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į juslinių malonumų visišką supratimą, tai yra įmanoma.

Ir kokį, vienuoliai, pasitenkinimą teikia materija? Sakykime, vienuoliai, kšatrijų, brahmanų ar namų šeimininko šeimoje būtų panelė penkiolikos metų ar šešiolikos metų, ne per aukšta ir ne per žema, ne per liesa ir ne per stora, ne per tamsi ir ne per balta. Ar tuomet jos grožis ir dailumas būtų didžiausi? Taip, gerbiamasis. Vienuoliai, dėl grožio ir dailumo kylantys laimė ir džiaugsmas – yra materijos teikiamas pasitenkinimas.\ Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] materijoje? Štai, vienuoliai, tą pačią moterį pamatytų kažkada vėliau aštuoniasdešimtmetę, devyniasdešimtmetę, šimtametę, pasenusią, sulinkusią lyg gegnė, pakumpusią, besiremiančią į lazdą, svyruojančią, kai eina, ligotą, kurios jaunystė praėjo, subyrėjusiomis dantimis, žilais plaukais, retais plaukais, praplikusią, išėjusiu dėmėmis kūnu. Kaip jūs manote, vienuoliai, ar tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ir glūdintis pavojus pasireiškė?\ -Taip gerbiamasis.\ -Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Ir vėl gi, vienuoliai, tą pačią moterį pamatytų sergančią, negalios kamuojamą, ligos pakirstą, gulinčią savo pačios šlapime ir išmatose, vieni jai padėtų atsikelti, kiti - atsigulti į lovą. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ir glūdintis pavojus pasireiškė?\ -Taip gerbiamasis.\ -Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas… pavojus [glūdintis] materijoje.\ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės kirminų. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas… yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: [jo] griaučius su kraujais ir mėsomis sujungtus sausgyslėmis, griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis, griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis, griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas… pavojus [glūdintis] materijoje. Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters kūną pamatytų išmestą kapinėse: [jos] baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą, pasenusių kaulų krūvą, supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. Kaip jūs manote, vienuoliai, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ir glūdintis pavojus pasireiškė?\ -Taip gerbiamasis.\ -Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš materijos? Vienuoliai, materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš materijos.\ Vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip materijos [teikiama] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų materiją ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką materijos supratimą, tai yra neįmanoma. Betgi, vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip materijos [teikiama] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų materiją ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką materijos supratimą, tai yra įmanoma.

Ir kokį, vienuoliai, pasitenkinimą teikia jausmai? Štai, vienuoliai, vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra minties prijungimas, minties išlaikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Vienuoliai, kuomet vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra minties prijungimas, minties išlaikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje, tuomet jis nei galvoja apie savęs žalojimą, nei galvoja apie kitų žalojimą, nei galvoja apie savęs ir kitų žalojimą, tuomet jis patiria nežalojimo jausmą. Vienuoliai, aš sakau, kad nežalojimo jausmas yra aukščiausias jausmų teikiamas pasitenkinimas. Ir vėlgi, vienuoliai, išblėsus minties prijungimui ir minties išlaikymui, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra minties prijungimo bei minties išlaikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje… ir kuomet, vienuoliai, kai išblėsus gėrėjimuisi [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis bei kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus… ir kuomet, vienuoliai, kai atsisakęs malonumo ir skausmo, išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, tuomet jis nei galvoja apie savęs žalojimą, nei galvoja apie kitų žalojimą, nei galvoja apie savęs ir kitų žalojimą, tuomet jis patiria nežalojimo jausmą. Vienuoliai, aš sakau, kad nežalojimo jausmas yra aukščiausias jausmų teikiamas pasitenkinimas.

Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] jausmuose? Vienuoliai, jausmų nepastovumo, kentėjimo, kitimo prigimtis – tai yra pavojus [glūdintis] jausmuose. Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmų? Vienuoliai, jausmų norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš jausmų.\ Vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip jausmų [teikiama] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų jausmus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką jausmų supratimą, tai yra neįmanoma. Betgi, vienuoliai, bet koks atsiskyrėlis ar brahmanas taip jausmų [teikiama] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, kad jis pats visiškai suprastų jausmus ar nukreiptų kitą eiti keliu, vedančiu į visišką jausmų supratimą, tai yra įmanoma.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

[^1]: Aiškina visišką juslinių malonumų supratimą – aiškina juslinių malonumų palikimą ir įveikimą. Materija ir t.t. turėtų būti suprasta analogiškai. Čia tarpusavyje kitatikiai visišku juslinių malonumų supratimu vadina pirmą džhaną, visišku materijos supratimu vadina būtį nematerialiose sferose, visišku jausmų supratimu vadina būtį sferoje, kurioje nėra suvokimo. Bet jie nežino kad tai vadinama pirma džhana, būtimi nematerialiose sferose, būtimi sferoje, kurioje nėra suvokimo. Jie sako „aiškiname, aiškiname“, nors ir negali nuodugniai paaiškinti. Tathagata gi visišku juslinių malonumų supratimu vadina nebesugrįžtančiojo kelią, materijos ir jausmų – arahanto kelią. Dėl to didelio skirtumo buvimo jie pasakė: „Koks, draugai, čia skirtumasir t.t..

Mahādukkhakkhandhasuttaṃ (Didžioji suta apie kentėjimo krūva, MN I.ii.3)

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho sambahulā bhikkhū pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā Tada gi iš ryto būrys vienuolių apsirengę, pattacīvaramādāya sāvatthiṃ piṇḍāya pāvisiṃsu. pasiėmę dubenis aukoms ir viršutinius apdarus, nuėjo į Savathę aukų [rinkti]. Atha kho tesaṃ bhikkhūnaṃ etadahosi – Tada gi tie vienuoliai taip pagalvojo: atippago kho tāva sāvatthiyaṃ piṇḍāya carituṃ, „Per anksti dar eiti į Savathę aukų rinkti, yaṃ nūna mayaṃ yena aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ ārāmo tenupasaṅkameyyāmāti. tad kodėl gi nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?Atha kho te bhikkhū Tada gi tie vienuoliai yena aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ ārāmo tenupasaṅkamiṃsu; nuėjo į kitatikių klajotojų parką upasaṅkamitvā tehi aññatitthiyehi paribbājakehi saddhiṃ sammodiṃsu; nuėję, su tais kitatikiais klajotojais apsikeitė mandagiais sveikinimais. sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ekamantaṃ nisīdiṃsu. atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinne kho te bhikkhū Sėdintiems gi iš šono tiems vienuoliams te aññatitthiyā paribbājakā etadavocuṃ – kitatikiai klajotojai štai ką pasakė: samaṇo, āvuso, gotamo kāmānaṃ pariññaṃ paññapeti, „Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mayampi kāmānaṃ pariññaṃ paññapema; mes irgi aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą. samaṇo, āvuso, gotamo rūpānaṃ pariññaṃ paññapeti, Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materijos supratimą, mayampi rūpānaṃ pariññaṃ paññapema; mes irgi aiškiname visišką materijos supratimą. samaṇo, āvuso, gotamo vedanānaṃ pariññaṃ paññapeti, Draugai, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmų supratimą, mayampi vedanānaṃ pariññaṃ paññapema; mes irgi aiškiname visišką jausmų supratimą. idha no, āvuso, ko viseso, ko adhippayāso, Koks, draugai, čia skirtumas, kokia skirtis[^1], kiṃ nānākaraṇaṃ samaṇassa vā gotamassa amhākaṃ vā – koks nesutapimas tarp atsiskyrėlio Gotamos ir mūsų yadidaṃ dhammadesanāya vā dhammadesanaṃ, Dharmos dėstymo, anusāsaniyā vā anusāsaninti? apmokymo. Atha kho te bhikkhū tesaṃ aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ bhāsitaṃ Tada gi tie vienuoliai kitatikių klajotojų kalba neva abhinandiṃsu, nappaṭikkosiṃsu; nei pasidžiaugė, nei ją išpeikė. anabhinanditvā appaṭikkositvā uṭṭhāyāsanā pakkamiṃsu – Nepasidžiaugę, neišpeikę, atsikėlė ir išėjo, [galvodami]: bhagavato santike etassa bhāsitassa atthaṃ ājānissāmāti. „Sužinosime šios kalbos prasme kai būsime šalia Palaimintojo. Atha kho te bhikkhū sāvatthiyaṃ piṇḍāya caritvā Tada gi tie vienuoliai pavaikščioję rinkdami aukas Savathėje, pacchābhattaṃ piṇḍapātapaṭikkantā sugrįžę po aukų rinkimo, pavalgę yena bhagavā tenupasaṅkamiṃsu; nuėjo pas Palaimintąjį upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu. atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono Ekamantaṃ nisinnā kho te bhikkhū sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai bhagavantaṃ etadavocuṃ – štai ką pasakė Palaimintajam: idha mayaṃ, bhante, „Štai, gerbiamasis, mes pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṃ piṇḍāya pāvisimha. Tesaṃ no, bhante, amhākaṃ etadahosi – atippago kho tāva sāvatthiyaṃ piṇḍāya carituṃ, yaṃ nūna mayaṃ yena aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ ārāmo tenupasaṅkameyyāmāti. Atha kho mayaṃ, bhante, yena aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ ārāmo tenupasaṅkamimha; upasaṅkamitvā tehi aññatitthiyehi paribbājakehi saddhiṃ sammodimha; sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdimha. Ekamantaṃ nisinne kho amhe, bhante, te aññatitthiyā paribbājakā etadavocuṃ – samaṇo, āvuso, gotamo kāmānaṃ pariññaṃ paññapeti, mayampi kāmānaṃ pariññaṃ paññapema . Samaṇo, āvuso, gotamo rūpānaṃ pariññaṃ paññapeti, mayampi rūpānaṃ pariññaṃ paññapema. Samaṇo, āvuso, gotamo vedanānaṃ pariññaṃ paññapeti, mayampi vedanānaṃ pariññaṃ paññapema. Idha no, āvuso, ko viseso, ko adhippayāso, kiṃ nānākaraṇaṃ samaṇassa vā gotamassa amhākaṃ vā, yadidaṃ dhammadesanāya vā dhammadesanaṃ anusāsaniyā vā anusāsaninti. Atha kho mayaṃ, bhante, tesaṃ aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ bhāsitaṃ neva abhinandimha, nappaṭikkosimha; anabhinanditvā appaṭikkositvā uṭṭhāyāsanā pakkamimha – bhagavato santike etassa bhāsitassa atthaṃ ājānissāmāti. Evaṃvādino, bhikkhave, aññatitthiyā paribbājakā Vienuoliai, taip kalbantiems kitatikiams klajotojams evamassu vacanīyā – turėtų būti pasakyta taip: ko panāvuso, kāmānaṃ assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? „Bet kokį gi, draugai, pasitenkinimą teikia jusliniai malonumai, kas per pavojus [glūdi juose], kas yra ištrūkimas iš jų? Ko rūpānaṃ assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Kokį pasitenkinimą teikia materij, kas per pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jų? Ko vedanānaṃ assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇanti? Kokį pasitenkinimą teikia jausmai, kas per pavojus [glūdi juose], kas yra ištrūkimas iš jų?Evaṃ puṭṭhā, bhikkhave, aññatitthiyā paribbājakā Vienuoliai, taip paklausti kitatikiai klajotojai na ceva sampāyissanti, ne tik negalės paaiškinti, uttariñca vighātaṃ āpajjissanti. bet ir atsidurs keblioje padėtyje. Taṃ kissa hetu? Dėl kokios priežasties? Yathā taṃ, bhikkhave, avisayasmiṃ. Todėl kad, vienuoliai, tai nėra jų kompetencija. Nāhaṃ taṃ, bhikkhave, passāmi Vienuoliai, aš nematau sadevake loke samārake sabrahmake pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis, nieko kito, yo imesaṃ pañhānaṃ veyyākaraṇena cittaṃ ārādheyya, kas galėtų patenkinti protą šio klausymo paaiškinimu, aññatra tathāgatena vā tathāgatasāvakena vā, bet tik Tathagatą, Tathagatos mokinį ito vā pana sutvā. arba girdėjusįjį iš jų [atsakymą]. Ko ca, bhikkhave, kāmānaṃ assādo? Ir kokį gi, draugai, pasitenkinimą teikia jusliniai malonumai? Pañcime, bhikkhave, kāmaguṇā. Vienuoliai, yra šios penkios juslinių malonumų vijos. Katame pañca? Kokios penkios? Cakkhuviññeyyā rūpā Akimi pažįstamos formos iṭṭhā kantā manāpā norimos, malonios, žavinčios piyarūpā kāmūpasaṃhitā rajanīyā, iš prigimties mielos, surištos su geismu, gundančios; sotaviññeyyā saddā…pe… ausimi pažįstami garsai… ghānaviññeyyā gandhā … nosimi pažįstami kvapai… jivhāviññeyyā rasā… liežuviu pažįstami skoniai… kāyaviññeyyā phoṭṭhabbā kūnu pažįstami apčiuopiami objektai… iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṃhitā rajanīyā – norimi, malonus, žavintys, iš prigimties mieli, surišti su geismu, gundantys; ime kho, bhikkhave, pañca kāmaguṇā. Šios, vienuoliai, yra penkios juslinių malonumų vijos. Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai,ime pañca kāmaguṇe paṭicca uppajjati sukhaṃ somanassaṃ – Laimė ir džiaugsmas, kurie gimsta dėl penkių juslinių malonumų vijų, ayaṃ kāmānaṃ assādo. yra juslinių malonumų teikiamas pasitenkinimas. Ko ca, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo? Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] jusliniuose malonumuose? Idha, bhikkhave, kulaputto Štai, vienuoliai, šeimos žmogus yena sippaṭṭhānena jīvikaṃ kappeti – užsidirba pragyvenimui kokiu nors amatu: yadi muddāya yadi gaṇanāya kad ir buhalterija, apskaita, yadi saṅkhānena [saṅkhāya (ka.)] yadi kasiyā skaičiavimais, žemdirbyste, yadi vaṇijjāya yadi gorakkhena prekyba, gyvulininkyste, yadi issatthena yadi rājaporisena šaudymu iš lanko, tarnavimu karaliui, yadi sippaññatarena – arba kokiu nors kitu amatu; sītassa purakkhato uṇhassa purakkhato jam tenka kęsti šaltį, karštį, ḍaṃsamakasavātātapasarīṃsapasamphassehi rissamāno būti kamuojamam sąlyčio su gyliais, uodais, vėjais, saule, ropliais , khuppipāsāya mīyamāno; [rizikuoti] mirti iš troškulio ir bado. ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko, Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Tassa ce, bhikkhave, kulaputtassa Jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, evaṃ uṭṭhahato ghaṭato vāyamato kuris taip stengėsi, rėžėsi, dėjo pastangas, te bhogā nābhinipphajjanti. turtai neateina, So socati kilamati paridevati jis liūdi, kankinasi, rauda, urattāḷiṃ kandati, ašaromis plūsta,sammohaṃ āpajjati – jam galva ataušta: moghaṃ vata me uṭṭhānaṃ, „Į vėją mano įrąža, aphalo vata me vāyāmoti. bevaisės mano pastangos.Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurios šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Tassa ce, bhikkhave, kulaputtassa Jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, evaṃ uṭṭhahato ghaṭato vāyamato kuris taip stengėsi, rėžėsi, dėjo pastangas, te bhogā abhinipphajjanti. turtai ateina, So tesaṃ bhogānaṃ ārakkhādhikaraṇaṃ jis dėl tų turtų saugojimo dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti – patiria skausmą ir nusiminimą: kinti me bhoge neva rājāno hareyyuṃ, „Ką čia padarius kad mano turtus nei karalius neatimtų na corā hareyyuṃ, nei vagys nepavogtų, na aggi daheyya, nei ugnis sudegintų, na udakaṃ vaheyya [vāheyya (ka.)], nei vanduo nušluotų, na appiyā dāyādā hareyyunti. nei nemieli įpėdiniai pasiimtų?Tassa evaṃ ārakkhato gopayato Jam taip saugant, sergėjant te bhoge rājāno vā haranti, jo turtus karalius atima, corā vā haranti, arba vagys pavagia, aggi vā dahati, arba ugnis sudegina, udakaṃ vā vahati, arba vanduo nušluoja, appiyā vā dāyādā haranti. arba nemieli įpėdiniai pasiima. So socati kilamati paridevati jis liūdi, kankinasi, rauda, urattāḷiṃ kandati, ašaromis plūsta,sammohaṃ āpajjati – jam galva ataušta: yampi me ahosi „Net to, kas buvo mano, tampi no natthīti. ir to nebeturiu!“ Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kuris šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, kāmahetu Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu jusliniai malonumai yra šaltinis, priežastis, vien dėl juslinių malonumų rājānopi rājūhi vivadanti, karaliai ginčijasi su karaliais, khattiyāpi khattiyehi vivadanti, kšatrijai ginčijasi su kšatrijais brāhmaṇāpi brāhmaṇehi vivadanti, brahmanai ginčijasi su brahmanais gahapatīpi gahapatīhi vivadanti, namų šeimininkai ginčijasi su namų šeimininkais, mātāpi puttena vivadati, motinos ginčijasi su vaikais, puttopi mātarā vivadati, vaikai ginčijasi su motinomis pitāpi puttena vivadati, tėvai ginčijasi su vaikais, puttopi pitarā vivadati, vaikai ginčijasi su tėvais, bhātāpi bhātarā vivadati, broliai ginčijasi su broliais, bhātāpi bhaginiyā vivadati, broliai ginčijasi su sesėmis bhaginīpi bhātarā vivadati, sesės ginčijasi su broliais, sahāyopi sahāyena vivadati. draugai ginčijasi su draugais. Te tattha kalahaviggahavivādāpannā Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus aññamaññaṃ pāṇīhipi upakkamanti, jie puola vieni kitus rankomis, leḍḍūhipi upakkamanti, puola akmenimis daṇḍehipi upakkamanti, puola pagaliais satthehipi upakkamanti. ar puola peiliais. Te tattha maraṇampi nigacchanti, Jie taip gauna galą maraṇamattampi dukkhaṃ. arba patiria konemirtiną skausmą. Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko, Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kuris šaknis yra vien jusliniai malonumai. Puna caparaṃ, bhikkhave, kāmahetu Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu jusliniai malonumai yra šaltinis, priežastis, vien dėl juslinių malonumų asicammaṃ gahetvā, pasiėmę kardą, dhanukalāpaṃ sannayhitvā, užsidėję lanką ir strėlinę, ubhatobyūḷhaṃ saṅgāmaṃ susirenka priešininkai mūšio lauke pakkhandanti usūsupi khippamānesu, ir leidžiasi šaudyti strėles, sattīsupi khippamānāsu, mojoti durklais asīsupi vijjotalantesu. ir švytuoti kardais. Te tattha usūhipi vijjhanti, Ten jie pašaunami strėlėmis, sattiyāpi vijjhanti, persmeigiami durklais, asināpi sīsaṃ chindanti. ir jų galvos nukertamos kardais. Te tattha maraṇampi nigacchanti, Jie taip gauna galą maraṇamattampi dukkhaṃ. arba patiria kone mirtiną skausmą. Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko, Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kuris šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, kāmahetu Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu jusliniai malonumai yra šaltinis, priežastis, vien dėl juslinių malonumų asicammaṃ gahetvā, pasiėmę kardą, dhanukalāpaṃ sannayhitvā, užsidėję lanką ir strėlinę, addāvalepanā [aṭṭāvalepanā (syā. ka.)] upakāriyo po išteptomis ginibėnėmis sienomis pakkhandanti usūsupi khippamānesu, [žmonės]leidžiasi šaudyti strėles, sattīsupi khippamānāsu, mojoti durklais asīsupi vijjotalantesu. ir švytuoti kardais. Te tattha usūhipi vijjhanti, Ten jie pašaunami strėlėmis, sattiyāpi vijjhanti, persmeigiami durklais, chakaṇakāyapi [pakaṭṭhiyāpi (sī.)] osiñcanti, apipilami mėšlu [verdančiu skysčiu], abhivaggenapi omaddanti, sutraiškomi, asināpi sīsaṃ chindanti. ir jų galvos nukertamos kardais. Te tattha maraṇampi nigacchanti, Jie taip gauna galą maraṇamattampi dukkhaṃ. arba patiria kone mirtiną skausmą. Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko, Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kuris šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, kāmahetu Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu jusliniai malonumai yra šaltinis, priežastis, vien dėl juslinių malonumų sandhimpi chindanti, įsilaužiama į namus nillopampi haranti, plėšiami turtai, ekāgārikampi karonti, plėšikaujama, paripanthepi tiṭṭhanti, pakelėse tykojami keliauninkai, paradārampi gacchanti. suviliojamos kitų žmonos. Tamenaṃ rājāno gahetvā Sugautiems taip darantiems, karaliai vividhā kammakāraṇā kārenti – paskiria įvairiausias bausmes: kasāhipi tāḷenti plakti botagais, vettehipi tāḷenti, vanoti rykštėmis, aḍḍhadaṇḍakehipi tāḷenti; lupti lazdomis, hatthampi chindanti, nupjauti rankas, pādampi chindanti, nupjauti kojas, hatthapādampi chindanti, nupjauti rankas ir kojas, kaṇṇampi chindanti, nupjauti ausis, nāsampi chindanti, nupjauti nosį kaṇṇanāsampi chindanti; nupjauti ausis ir nosį, bilaṅgathālikampi karonti, kankinti „košes puodusaṅkhamuṇḍikampi karonti, kankinti „nušveistos kriauklės nuskutimurāhumukhampi karonti, kankiti „Rahu burnajotimālikampi karonti, kankinti „ugnies girliandahatthapajjotikampi karonti, kankinti „degančia rankaerakavattikampi karonti, kankina „pintu diržucīrakavāsikampi karonti, „žievės apdarueṇeyyakampi karonti, kankinti „antilopebaḷisamaṃsikampi karonti, kankinti „mėsos kabliaiskahāpaṇikampi karonti, kankinti „monetomiskhārāpatacchikampi karonti, kankinti „šarmo liejimupalighaparivattikampi karonti, kankinti „strypo sukimupalālapīṭhakampi karonti, kankinti „šiaudine kėde tattenapi telena osiñcanti, apipilti verdančiu aliejumi sunakhehipi khādāpenti, atiduoti šunims sudraskyti, jīvantampi sūle uttāsenti, pasodinti ant kuolo, asināpi sīsaṃ chindanti. kardu galvą nukirsti. Te tattha maraṇampi nigacchanti, Jie taip gauna galą maraṇamattampi dukkhaṃ. arba patiria kone mirtiną skausmą. Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko, Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kuris šaknis yra vien jusliniai malonumai.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, kāmahetu Ir vėl gi, vienuoliai, dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu jusliniai malonumai yra šaltinis, priežastis, vien dėl juslinių malonumų kāyena duccaritaṃ caranti, atliekami blogi poelgiai kūnu, vācāya duccaritaṃ caranti, atliekami blogi poelgiai kalba manasā duccaritaṃ caranti. atliekami blogi poelgiai protu. Te kāyena duccaritaṃ caritvā, O atlikusieji blogus poelgius kūnu vācāya duccaritaṃ caritvā, atlikusieji blogus poelgius kalba, manasā duccaritaṃ caritvā, atlikusieji blogus poelgius protu, kāyassa bhedā paraṃ maraṇāpo kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjanti, atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Ayampi, bhikkhave, kāmānaṃ ādīnavo sandiṭṭhiko, Tai irgi, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas pavojus [glūdintis] jusliniuose malonumuose, dukkhakkhandho kāmahetu kentėjimo masė dėl juslinių malonumų, kāmanidānaṃ kāmādhikaraṇaṃ kāmānameva hetu. kurios šaltinis yra jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kuris šaknis yra vien jusliniai malonumai. Kiñca, bhikkhave, kāmānaṃ nissaraṇaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš juslinių malonumų? Yo kho, bhikkhave, kāmesu chandarāgavinayo Vienuoliai, juslinių malonumų norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ – juslinių malonumų norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ kāmānaṃ nissaraṇaṃ. tai yra ištrūkimas iš juslinių malonumų.\ Ye hi keci, bhikkhave, Vienuoliai, bet koks samaṇā vā brāhmaṇā vā atsiskyrėlis ar brahmanas evaṃ kāmānaṃ assādañca assādato taip juslinių malonumų [teikiama] pasitenkinimą kaip pasitenkinimas, ādīnavañca ādīnavato pavojų kaip pavojus, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip ištrūkimas yathābhūtaṃ nappajānanti nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, te vata sāmaṃ vā kāme parijānissanti, kad jis pats visiškai supras juslinius malonumus ar paraṃ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno nukreips kitą eiti keliu, vedančiu kāme parijānissatīti – į juslinių malonumų visišką supratimą, netaṃ ṭhānaṃ vijjati. tai yra neįmanoma. Ye ca kho keci, bhikkhave, Betgi, vienuoliai, bet koks samaṇā vā brāhmaṇā vā atsiskyrėlis ar brahmanas evaṃ kāmānaṃ assādañca assādato taip juslinių malonumų [teikiama] pasitenkinimą kaip pasitenkinimas, ādīnavañca ādīnavato pavojų kaip pavojus, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip ištrūkimas yathābhūtaṃ pajānanti žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, te vata sāmaṃ vā kāme parijānissanti, kad jis pats visiškai supras juslinius malonumus ar paraṃ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno nukreips kitą eiti keliu, vedančiu kāme parijānissatīti – į juslinių malonumų visišką supratimą, ṭhānametaṃ vijjati. tai yra įmanoma.\ Ko ca, bhikkhave, rūpānaṃ assādo? Ir kokį, vienuoliai, pasitenkinimą teikia materija? Seyyathāpi, bhikkhave, khattiyakaññā vā Sakykime, vienuoliai, kšatrijų šeimoje būtų panelė, brāhmaṇakaññā vā brahmanų šeimoje būtų panelė ar gahapatikaññā vā namų šeimininko šeimoje būtų panelė pannarasavassuddesikā vā penkiolikos metų ar soḷasavassuddesikā vā, šešiolikos metų, nātidīghā nātirassā ne per aukšta ir ne per žema, nātikisā nātithūlā, ne per liesa ir ne per stora, nātikāḷī nāccodātā ne per tamsi ir ne per balta. paramā sā, bhikkhave, tasmiṃ samaye subhā vaṇṇanibhāti? Ar tuomet jos grožis ir dailumas būtų didžiausi? Evaṃ, bhante. Taip, gerbiamasis. Yaṃ kho, bhikkhave, subhaṃ vaṇṇanibhaṃ paṭicca Vienuoliai, dėl grožio ir dailumo uppajjati sukhaṃ somanassaṃ – kilantys laimė ir džiaugsmas – ayaṃ rūpānaṃ assādo. yra materijos tekiamas pasitenkinimas. Ko ca, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo? Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] materijoje? Idha, bhikkhave, tameva bhaginiṃ passeyya Štai, vienuoliai, tą pačią moterį pamatytų aparena samayena kažkada vėliau āsītikaṃ vā nāvutikaṃ vā vassasatikaṃ vā jātiyā, aštuoniasdešimtmetę, devyniasdešimtmetę, šimtametę jiṇṇaṃ gopānasivaṅkaṃ pasenusią, sulinkusią lyg gegnė, bhoggaṃ daṇḍaparāyanaṃ pakumpusią, besiremiančią į lazdą, pavedhamānaṃ gacchantiṃ, einančią sviruodama, āturaṃ gatayobbanaṃ ligotą, kurios jaunystė paėjo, khaṇḍadantaṃ [khaṇḍadantiṃ (sī. pī.)] palitakesaṃ [palitakesiṃ], subirėjusiomis dantimis, žilais plaukais, vilūnaṃ khalitasiraṃ valinaṃ retais plaukais, praplikusią, tilakāhatagattaṃ [tilakāhatagattiṃ (bahūsu) aṭṭhakathā ṭīkā oloketabbā]. Išėjusiu dėmėmis kūnu. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ādīnavo pātubhūtoti? ir glūdintis pavojus pasireiškė? Evaṃ, bhante. – Taip gerbiamasis. Ayampi, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo. Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, tameva bhaginiṃ passeyya Ir vėl gi, vienuoliai, tą pačią moterį pamatytų ābādhikaṃ dukkhitaṃ bāḷhagilānaṃ, sergančią, negalios kamuojamą, ligos pakirstą, sake muttakarīse palipannaṃ semānaṃ [seyyamānaṃ (ka.)], miega savo pačios šlapime ir išmatose, aññehi vuṭṭhāpiyamānaṃ, vieni jai padeda atsikelti, aññehi saṃvesiyamānaṃ. kiti — atsigulti į lovą. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ādīnavo pātubhūtoti? ir glūdintis pavojus pasireiškė? Evaṃ, bhante. – Taip gerbiamasis. Ayampi, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo. Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, tameva bhaginiṃ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters passeyya sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūną pamatytų išmestą kapinėse: ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ādīnavo pātubhūtoti? ir glūdintis pavojus pasireiškė? Evaṃ, bhante. – Taip gerbiamasis. Ayampi, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo. Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, tameva bhaginiṃ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters passeyya sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūną pamatytų išmestą kapinėse: kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ādīnavo pātubhūtoti? ir glūdintis pavojus pasireiškė? Evaṃ, bhante. – Taip gerbiamasis. Ayampi, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo. Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Puna caparaṃ, bhikkhave, tameva bhaginiṃ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters passeyya sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūną pamatytų išmestą kapinėse: aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ, griaučius su kraujais ir mėsom sujungtus sausgyslėmis, aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ, griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtus sausgyslėmis, aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ, griaučius be kraujo ir mėsų sujungtus sausgyslėmis, aṭṭhikāni apagatasambandhāni disāvidisāvikkhittāni – griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses: aññena hatthaṭṭhikaṃ, aññena pādaṭṭhikaṃ, vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ, aññena jaṅghaṭṭhikaṃ, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ, aññena kaṭiṭṭhikaṃ, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ, aññena gīvaṭṭhikaṃ, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ, aññena dantaṭṭhikaṃ, aññena sīsakaṭāhaṃ. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ādīnavo pātubhūtoti? ir glūdintis pavojus pasireiškė? Evaṃ, bhante. – Taip gerbiamasis. Ayampi, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo. Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje. Puna caparaṃ, bhikkhave, tameva bhaginiṃ Ir vėl gi, vienuoliai, tos pačios moters passeyya sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūną pamatytų išmestą kapinėse: aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni, baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą, aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni, pasenusių kaulų krūvą,aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, Kaip jūs manote, vienuoliai, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, tie jos ankstesni grožis ir dailumas pranyko, ādīnavo pātubhūtoti? ir glūdintis pavojus pasireiškė? Evaṃ, bhante. – Taip gerbiamasis. Ayampi, bhikkhave, rūpānaṃ ādīnavo. Tai taip pat, vienuoliai, yra pavojus [glūdintis] materijoje.\ Kiñca, bhikkhave, rūpānaṃ nissaraṇaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš materijos? Yo, bhikkhave, rūpesu chandarāgavinayo Vienuoliai, materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ – norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ rūpānaṃ nissaraṇaṃ. tai yra ištrūkimas iš materijos.\ Ye hi keci, bhikkhave, Vienuoliai, bet koks samaṇā vā brāhmaṇā vā atsiskyrėlis ar brahmanas evaṃ rūpānaṃ assādañca assādato taip materijos [teikiama] pasitenkinimą kaip pasitenkinimas, ādīnavañca ādīnavato pavojų kaip pavojus, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip ištrūkimas yathābhūtaṃ nappajānanti nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, te vata sāmaṃ vā rūpe parijānissanti, kad jis pats visiškai supras materiją ar paraṃ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno nukreips kitą eiti keliu, vedančiu rūpe parijānissatīti – į visišką materijos supratimą, netaṃ ṭhānaṃ vijjati. tai yra neįmanoma. Ye ca kho keci, bhikkhave, Betgi, vienuoliai, bet koks samaṇā vā brāhmaṇā vā atsiskyrėlis ar brahmanas evaṃ rūpānaṃ assādañca assādato taip materijos [teikiama] pasitenkinimą kaip pasitenkinimas, ādīnavañca ādīnavato pavojų kaip pavojus, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip ištrūkimas yathābhūtaṃ pajānanti žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, te vata sāmaṃ vā rūpe parijānissanti, kad jis pats visiškai supras materiją ar paraṃ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno nukreips kitą eiti keliu, vedančiu rūpe parijānissatīti – į visišką materijos supratimą, ṭhānametaṃ vijjati. tai yra įmanoma. Ko ca, bhikkhave, vedanānaṃ assādo? Ir kokį, vienuoliai, pasitenkinimą teikia jausmai? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra minties prijungimas, minties išlaikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje. Yasmiṃ samaye, bhikkhave, bhikkhu Vienuoliai, tuomet kai vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati, pasiekia pirmąją džhaną, kurioje yra minties prijungimas, minties išlaikymas bei dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje, neva tasmiṃ samaye tuomet jis nei attabyābādhāyapi ceteti, galvoja apie savęs žalojimą, na parabyābādhāyapi ceteti, nei galvoja apie kitų žalojimą, na ubhayabyābādhāyapi ceteti; nei galvoja apie savęs ir kitų žalojimą, abyābajjhaṃyeva tasmiṃ samaye vedanaṃ vedeti. tuomet jis patiria nežalojimo jausmą. Abyābajjhaparamāhaṃ, bhikkhave, vedanānaṃ assādaṃ vadāmi. Vienuoliai, aš sakau, kad nežalojimo jausmas yra aukščiausias jausmų teikiamas pasitenkinimas. Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis, vitakkavicārānaṃ vūpasamā išblėsus minties prijungimui ir minties išlaikymui, vienuolis ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati…pe… su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kurioje nėra minties prijungimo bei minties išlaikymo, bet yra dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė; ir būna joje… yasmiṃ samaye, bhikkhave, bhikkhu ir tuomet, vienuoliai, kai pītiyā ca virāgā išblėsus gėrėjimuisi upekkhako ca viharati sato sampajāno, [jis yra] lygiažiūris, atidus ir aiškiai suprantantis sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, bei kūnu patyria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – upekkhako satimā sukhavihārīti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati…pe… jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „jis yra laimingas, lygiažiūris ir atidus… yasmiṃ samaye, bhikkhave, bhikkhu ir tuomet, vienuoliai, kai sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā atsisakęs malonumo ir skausmo, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā išnykus ankstesniems laimei ir nusiminimui, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati, pasiekia ketvirtąją džhaną, kuri nėra nei maloni, nei skausminga, su atidumo išgryninta lygiažiūra; ir būna joje, neva tasmiṃ samaye tuomet jis nei attabyābādhāyapi ceteti, galvoja apie savęs žalojimą, na parabyābādhāyapi ceteti, nei galvoja apie kitų žalojimą, na ubhayabyābādhāyapi ceteti; nei galvoja apie savęs ir kitų žalojimą, abyābajjhaṃyeva tasmiṃ samaye vedanaṃ vedeti. tuomet jis patiria nežalojimo jausmą. Abyābajjhaparamāhaṃ, bhikkhave, vedanānaṃ assādaṃ vadāmi. Vienuoliai, aš sakau, kad nežalojimo jausmas yra aukščiausias jausmų teikiamas pasitenkinimas.\ Ko ca, bhikkhave, vedanānaṃ ādīnavo? Ir kas gi, vienuoliai, per pavojus [glūdi] jausmuose? Yaṃ, bhikkhave, vedanā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā – Vienuoliai, jausmų nepastovumo, kentėjimo, kitimo prigimtis – ayaṃ vedanānaṃ ādīnavo. tai yra pavojus [glūdintis] jausmuose. Kiñca, bhikkhave, vedanānaṃ nissaraṇaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmų? Yo, bhikkhave, vedanāsu chandarāgavinayo, Vienuoliai, jausmų norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ – norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ vedanānaṃ nissaraṇaṃ. tai yra ištrūkimas iš jausmų.\ Ye hi keci, bhikkhave, Vienuoliai, bet koks samaṇā vā brāhmaṇā vā atsiskyrėlis ar brahmanas evaṃ vedanānaṃ assādañca assādato taip jausmų [teikiama] pasitenkinimą kaip pasitenkinimas, ādīnavañca ādīnavato pavojų kaip pavojus, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip ištrūkimas yathābhūtaṃ nappajānanti nežinantis kaip tai yra iš tikrųjų, te vata sāmaṃ vā vedanaṃ parijānissanti, kad jis pats visiškai supras jausmus ar paraṃ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno nukreips kitą eiti keliu, vedančiu vedanaṃ parijānissatīti – į visišką jausmų supratimą, netaṃ ṭhānaṃ vijjati. tai yra neįmanoma. Ye ca kho keci, bhikkhave, Betgi, vienuoliai, bet koks samaṇā vā brāhmaṇā vā atsiskyrėlis ar brahmanas evaṃ vedanānaṃ assādañca assādato taip jausmų [teikiama] pasitenkinimą kaip pasitenkinimas, ādīnavañca ādīnavato pavojų kaip pavojus, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip ištrūkimas yathābhūtaṃ pajānanti žinantis kaip tai yra iš tikrųjų, te vata sāmaṃ vā vedanaṃ parijānissanti, kad jis pats visiškai supras jausmus ar paraṃ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno nukreips kitą eiti keliu, vedančiu vedanaṃ parijānissatīti – į visišką jausmų supratimą, ṭhānametaṃ vijjatīti. tai yra įmanoma.\ Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba. [^1]: Aiškina visišką juslinių malonumų supratimą – aiškina juslinių malonumų palikimą ir įveikimą. Materija ir t.t. turėtų būti suprasta analogiškai. Čia tarpusavyje kitatikiai visišku juslinių malonumų supratimu vadina pirmą džhaną, visišku materijos supratimu vadina būtį nemateriose sferose, visišku jausmų supratimu vadina būtį sferoje, kurioje nėra suvokimo. Bet jie nežino kad tai vadinama pirma džhana, būtimi nemateriose sferose, būtimi sferoje, kurioje nėra suvokimo. Jie sako „aiškiname, „aiškiname, nors ir negali nuodugniai paaiškinti. Tathagata gi visišku juslinių malonumų supratimu vadina nebesugrįžtančiojo kelią, materijos ir jausmų – arahanto kelią. Dėl to didelio skirtumo buvimo jie pasakė: „Koks, draugai, čia skirtumasir t.t..