Geranoriškumas (Mettasuttaṃ, Sn 1.8, Khp 9)

  1. Tai turėtų daryti tas, kuris supranta kas yra gėris ir siekia patirti tą ramybės būvį (nirvaną).
    Jis turi būti gebantis, tiesus, atviras, nuolankus, lankstus ir nepasipūtęs,
  2. Nereiklus, lengvai paremiamas, mažai užsiėmęs ir gyvenantis lengvai;
    Su nurimusiomis juslėmis, praktiškas, neįžūlus, bei nesitapatinantis su pasauliečiais.
  3. Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.
    „Tegul [visos būtybės] būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!
  4. Kad ir kokios gyvos būtybės, ir silpnos, ir tvirtos – be jokių išimčių;
    Ir ilgos, ir didžiulės, ir vidutinio ilgio; ir trumpos, ir mažos, ir turinčios tankų kūną,
  5. Ir matomos, ir nematomos, ir esančios toli, ir esančios arti,
    Ir gimę, ir tos kurios dar gims, tegul visos būtybės būna laimingos!
  6. Lai niekas kito neapgaudinėja, lai niekas nieko nežemina niekur,
    Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam skausmo!“
  7. Kaip mamą saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,
    Lygiai taip, lai jis vysto beribį protą visų būtybių atžvilgių.
  8. Tegul jis vysto visą pasaulį persmelkiantį proto geranoriškumą,
    Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.
  9. Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas – visą būdravimo laiką,
    Lai jis taip vysto šį atidumą – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.
  10. Nesiartindamas prie klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,
    Atsikratęs [prisirišimo prie] juslinių malonumų, nebesugrįš jis į moters įsčias.

Mettasuttaṃ (Geranoriškumas, Sn I.8, Khp 9)

1. Karaṇīyamatthakusalena, yanta santaṃ padaṃ abhisamecca;
Tai turėtų daryti tas, kuris supranta kas yra gėris ir siekia patirti tą ramybės būvį (nirvaną).

Sakko ujū ca suhujū ca, sūvaco cassa mudu anatimānī.
Jis turi būti gebantis, tiesus, atviras, nuolankus, lankstus ir nepasipūtęs,

2. Santussako ca subharo ca, appakicco ca sallahukavutti;
Nereiklus, lengvai paremiamas, mažai užsiėmęs ir gyvenantis lengvai;

Santindriyo ca nipako ca, appagabbho kulesvananugiddho.
Su nurimusiomis juslėmis, praktiškas, neįžūlus, bei nesitapatinantis su pasauliečiais.

3. Na ca khuddamācare kiñci, yena viññū pare upavadeyyuṃ;
Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.

Sukhino va khemino hontu, sabbe sattā bhavantu sukhitattā.
“Tegul [visos būtybės] būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

4. Ye keci pāṇabhūtatthi, tasā vā thāvarā vanavasesā;
Kad ir kokios gyvos būtybės, ir silpnos, ir tvirtos - be jokių išimčių;

Dīghā vā ye va mahantā, majjhimā rassakā aṇukathūlā.
Ir ilgos, ir didžiulės, ir vidutinio ilgio; ir trumpos, ir mažos, ir turinčios tankų kūną,

5. Diṭṭhā vā ye va adiṭṭhā, ye va dūre vasanti avidūre;
Ir matomos, ir nematomos, ir esančios toli, ir esančios arti,

Bhūtā va sambhavesī va, sabbasattā bhavantu sukhitattā.
Ir gimę, ir tos kurios dar gims, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Na paro paraṃ nikubbetha, nātimaññetha katthaci na kañci;
Lai niekas kito neapgaudinėja, lai niekas nieko nežemina niekur,

Byārosanā paṭighasaññā, nāññamaññassa dukkhamiccheyya.
Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam skausmo!“

7. Mātā yathā niyaṃ puttamāyusā ekaputtamanurakkhe;
Kaip mamą saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,

Evampi sabbabhūtesu, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ.
Lygiai taip, lai jis vysto beribį protą visų būtybių atžvilgių.

8. Mettañca sabbalokasmi, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ;
Tegul jis vysto visą pasaulį persmelkiantį proto geranoriškumą,

Uddhaṃ adho ca tiriyañca, asambādhaṃ averamasapattaṃ.
Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Tiṭṭhaṃ caraṃ nisinno vā, sayāno yāvatāssa vigatamiddo;
Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas – visą būdravimo laiką,

Etaṃ satiṃ adhiṭṭheyya, brahmametaṃ vihāramidhamāhu.
Lai jis taip vysto šį atidumą – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

10. Diṭṭhiñca anupaggamma, sīlavā dassanena sampanno;
Nesiartindamas prie klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,

Kāmesu vineyya gedhaṃ, na hi jātuggabbhaseyya punaretī’ ti.
Atsikratęs [prisirišimo prie] juslinių malonumų, nebesugrįš jis į moters įsčias.