Geranoriškumas (Mettasuttaṃ, Sn 1.8, Khp 9)

  1. Tai darytina nusimanančių apie gėrį, siekiančiu prasibrauti į tą ramybės būvį (nirvaną): Jis turi būti įgalus, tiesus, atviras, lengvai pataisomas, lankstus ir nepasipūtęs,

  2. Nereiklus, nesunkiai palaikomas, be didelių įsipareigojimų ir gyvenantis lengvai, Su nuramintais gebėjimais, praktiškas, neįkirus, bei ne gobšus, kai yra su pasauliečiais.

  3. Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio. „Tegul [visos būtybės] būna sveikos ir saugios, tegu visos būtybės būna laimingos!

  4. Bet kokios kvėpuojančios būtybės, ir drebančios, ir tvirtos, ir bet kokios kitos; Ir ilgos, ir didžiulės, ir vidutinio ilgio; ir trumpos, ir mažos, ir turinčios tankų kūną,

  5. Ir matomos, ir nematomos, ir esančios toli, ir esančios arti, Ir gimę, ir tie kas tuojau gims, tegul visos būtybės būna laimingos!

  6. Lai vienas kito neapgaudinėja, lai niekas nieko nežemina niekur, Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam skausmo!“

  7. Kaip mamą saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina, Lygiai taip, lai jis vysto beribį protą visų būtybių atžvilgių.

  8. Tegul jis vysto visą pasaulį persmelkiantį geranoriškumo protą, [Nukreiptą] į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

  9. Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas – visą būdravimo laiką, Lai jis taip vysto šį atidumą – tai čia vadinama dieviškąja buveine.

  10. Nesiartindamas prie neteisingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos, Atsikratęs [prisirišimo prie] juslinių malonumų, nebesugrįš jis į moters įsčias.

##Mettasuttaṃ (Geranoriškumas, Sn I.8, Khp 9) 1. Karaṇīyamatthakusalena, yanta santaṃ padaṃ abhisamecca; Tai darytina nusimanančių apie gėrį, siekiančiu prasibrauti į tą ramybės būvį (nirvaną): Sakko ujū ca suhujū [sūjū (sī.)] ca, sūvaco cassa mudu anatimānī. Jis turi būti įgalus, tiesus, atviras, lengvai pataisomas, lankstus ir nepasipūtęs,

2. Santussako ca subharo ca, appakicco ca sallahukavutti; Nereiklus, nesunkiai palaikomas, be didelių įsipareigojimų ir gyvenantis lengvai, Santindriyo ca nipako ca, appagabbho kulesvananugiddho. Su nuramintais gebėjimais, praktiškas, neįkirus bei ne gobšus, kai yra su pasauliečiais.

3. Na ca khuddamācare kiñci, yena viññū pare upavadeyyuṃ; Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio. Sukhino va khemino hontu, sabbasattā [sabbe sattā (sī. syā.)] bhavantu sukhitattā. „Tegul [visos būtybės] būna sveikos ir saugios, tegu visos būtybės būna laimingos!

4. Ye keci pāṇabhūtatthi, tasā vā thāvarā vanavasesā; Bet kokios kvėpuojančios būtybės, ar drebančios, ar tvirtos, ar bet kokios kitos; Dīghā vā ye va mahantā [mahanta (?)], majjhimā rassakā aṇukathūlā. Ar ilgos, ar didžiulės, ar vidutinio ilgio; ar trumpos, ar mažos, ar turinčios tankų kūną,

5. Diṭṭhā vā ye va adiṭṭhā [adiṭṭha (?)], ye va [ye ca (sī. syā. kaṃ. pī.)] dūre vasanti avidūre; Ar matomos, ar nematomos, ar esančios toli, ar esančios arti, Bhūtā va sambhavesī va [bhūtā vā sambhavesī vā (syā. kaṃ. pī. ka.)], sabbasattā bhavantu sukhitattā. Ar gimę, ar tie kas tuojau gims, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Na paro paraṃ nikubbetha, nātimaññetha katthaci na kañci [naṃ kañci (sī. pī.), naṃ kiñci (syā.), na kiñci (ka.)]; Lai vienas kito neapgaudinėja, lai niekas nieko nežemina niekur Byārosanā paṭighasaññā, nāññamaññassa dukkhamiccheyya. Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam skausmo!

7. Mātā yathā niyaṃ puttamāyusā ekaputtamanurakkhe; Kaip mamą saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina, Evampi sabbabhūtesu, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ. Lygiai taip, lai jis vysto beribį protą visų būtybių atžvilgių.

8. Mettañca sabbalokasmi, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ; Tegul jis vysto visą pasaulį persmelkiantį geranoriškumo protą Uddhaṃ adho ca tiriyañca, asambādhaṃ averamasapattaṃ. [Nukreiptą] į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Tiṭṭhaṃ caraṃ nisinno va [vā (sī. syā. kaṃ. pī.)], sayāno yāvatāssa vitamiddho [vigatamiddo (bahūsu)]; Ar tai stovėdamas, ar eidamas, ar sėdėdamas, ar gulėdamas, visą būdravimo laiką, Etaṃ satiṃ adhiṭṭheyya, brahmametaṃ vihāramidhamāhu. Lai jis taip vysto šį atidumą, tai čia vadinama dieviškąja buveine.

10. Diṭṭhiñca anupaggamma, sīlavā dassanena sampanno; Nesiartindamas prie neteisingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos, Kāmesu vinaya [vineyya (sī. syā. pī.)] gedhaṃ, na hi jātuggabbhaseyya punaretīti. Atsikratęs [prisirišimo prie] juslinių malonumų, nebesugrįš jis į moters įsčias.