Samannaphalasuttaṃ pali-lt

Lietuvių Pali -Lietuvių

1. Rājāmaccakathā
Ministrų kalba

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis rājagahe viharati jīvakassa komārabhaccassa ambavane buvo apsistojęs Radžagahoje Džyvakos Komarabhačos mangų girioje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi kartu su didžiule vienuolių sangha, su tūkstančiu dviem šimtais ir penkiasdešimt vienuoliu. Tena kho pana samayena Tuo gi pat metu rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tadahuposathe pannarase 15-tos dienos uposathos, komudiyā cātumāsiniyā katika mėnesio puṇṇāya puṇṇamāya rattiyā pilnaties, pilno mėnulio vakarą rājāmaccaparivuto uparipāsādavaragato nisinno hoti apsuptas ministrų sėdėjo viršutiniame rūmų aukšte. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tadahuposathe Tada gi, per tą Uposathą Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa udānaṃ udānesi – ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: “ramaṇīyā vata bho dosinā ratti, “O, koks žavingas pilnaties vakaras, draugai, abhirūpā vata bho dosinā ratti, o, koks nuostabus pilnaties vakaras, draugai, dassanīyā vata bho dosinā ratti, o, koks gražus pilnaties vakaras, draugai, pāsādikā vata bho dosinā ratti, o, koks romus pilnaties vakaras, draugai, lakkhaññā vata bho dosinā ratti. o, koks daug žadantis pilnaties vakaras, draugai! Kaṃ nu khvajja samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā payirupāseyyāma, Kokį tokį atsiskyrėlį ar brahmaną šiandien galėtume aplankyti, yaṃ no payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti? kurį paklausius mūsų protas būtų nuramintas.

Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta aññataro rājāmacco vienas ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, pūraṇo kassapo “Šis, didenybe, Pūrana Kasapa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo pūraṇaṃ kassapaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Pūraną Kasapą. Appeva nāma devassa pūraṇaṃ kassapaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Pūranos Kasapos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, makkhali gosālo “Šis, didenybe, Makhalis Gosala saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo makkhaliṃ gosālaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Makhalį Gosalą. Appeva nāma devassa makkhaliṃ gosālaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Makhalio Gosalos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, ajito kesakambalo “Šis, didenybe, Adžita Kesakambala saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo ajitaṃ kesakambalaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Adžitą Kesakambalą. Appeva nāma devassa ajitaṃ kesakambalaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Adžitos Kesakambalos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Adžatasatui Vedehiputtai Magadhos karaliui pasakė taip: “ayaṃ, deva, pakudho kaccāyano “Šis, didenybe, Pakudha Kačajana saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo pakudhaṃ kaccāyanaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Pakudhą Kačajaną. Appeva nāma devassa pakudhaṃ kaccāyanaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Pakudhos Kačajanos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, sañcayo belaṭṭhaputto “Šis, didenybe, Sančaja Belathaputa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Sančają Belathaputą. Appeva nāma devassa sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Sančajos Belathaputos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, nigaṇṭho nāṭaputto “Šis, didenybe, Nigantha Nataputa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Niganthą Nataputą. Appeva nāma devassa nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Niganthos Nataputos paklausius didenybės protas bus nuramintas.“ Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

2. Komārabhaccajīvakakathā
Džyvakos Komarabhačos kalba

Tena kho pana samayena Tuo gi pat metu jīvako komārabhacco Džyvaka Komarabhača rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa avidūre tuṇhībhūto nisinno hoti. sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasataus Vedehiputos tylėdamas. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “tvaṃ pana, samma jīvaka, kiṃ tuṇhī”ti? “O tu, drauge Džyvaka, ko tyli?” “Ayaṃ, deva, bhagavā arahaṃ sammāsambuddho “Šis Palaimintasis, arahatas, tobulai nušvitęs, jūsų didenybė, amhākaṃ ambavane viharati yra apsistojęs mano mangų girioje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi. kartu su didžiule vienuolių sangha, su tūkstančiu dviem šimtais ir penkiasdešimt vienuoliu. Taṃ kho pana bhagavantaṃ – Ir apie tą gi Palaimintąjį evaṃ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato yra pasklidę šie nuostabus pagyros žodžiai: ‘itipi so bhagavā arahaṃ sammāsambuddho “Šis Palaimintasis yra arahatas, tobulai nušvitęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. nušvitęs, palaimintas.” Taṃ devo bhagavantaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Palaimintąjį. Appeva nāma devassa bhagavantaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā’ti. Galbūt paklausius Palaimintąjį didenybės protas bus nuramintas.”

“Tena hi, samma jīvaka, “Na tuomet, drauge Džyvaka, hatthiyānāni kappāpehī”ti. paruoški važiavimui dramblius! “Evaṃ, devā”ti “Taip, didenybe”, kho jīvako komārabhacco rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭissuṇitvā Džyvaka Komarabhača atsakęs Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pañcamattāni hatthinikāsatāni kappāpetvā paruošė penkis šimtus dramblienių rañño ca ārohaṇīyaṃ nāgaṃ ir karaliaus asmeninį dramblį rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭivedesi – ir pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai: “kappitāni kho te, deva, hatthiyānāni, “didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui, yassadāni kālaṃ maññasī”ti. darykite dabar taip kaip išmanote.”

Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pañcasu hatthinikāsatesu paccekā itthiyo āropetvā kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių ārohaṇīyaṃ nāgaṃ abhiruhitvā atsisėdo ant savo asmeninio dramblio, ukkāsu dhāriyamānāsu su uždegtų fakelų nešėjų palyda rājagahamhā niyyāsi mahaccarājānubhāvena, paliko Rajagahą visoje savo karališkoje didybėje yena jīvakassa komārabhaccassa ambavanaṃ tena pāyāsi. ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų girios.

Atha kho rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa Tada gi Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą avidūre ambavanassa vidury mangų girios ahudeva bhayaṃ, apėmė baimė, ahu chambhitattaṃ, paėmė šiurpas, ahu lomahaṃso. iš bailės jam pasišiaušė plaukai. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhīto saṃviggo lomahaṭṭhajāto Tada gi išsigandęs, sunerimęs, su iš bailės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “kacci maṃ, samma jīvaka, na vañcesi? “Ar neapgaudinėji manęs, drauge Džyvaka? Kacci maṃ, samma jīvaka, na palambhesi? Ar neapsuki manęs, drauge Džyvaka? Kacci maṃ, samma jīvaka, na paccatthikānaṃ desi? Ar neišduodi manęs priešams, drauge Džyvaka? Kathañhi nāma tāva mahato bhikkhusaṅghassa Na kaipgi iš tokios didelės vienuolių sanghos, aḍḍhateḷasānaṃ bhikkhusatānaṃ iš tūkstančio dviejų šimtų ir penkiasdešimt vienuolių neva khipitasaddo bhavissati, na ukkāsitasaddo na nigghoso”ti. nesigirdi nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio triukšmo?”

“Mā bhāyi, mahārāja, mā bhāyi, mahārāja. “Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau! Na taṃ deva, vañcemi; Neapgaudinėju jūsų, didenybe; na taṃ, deva, palambhāmi; neapsuku jūsų, didenybe; na taṃ, deva, paccatthikānaṃ demi. neišduodu jūsų priešams, didenybe. Abhikkama, mahārāja, abhikkama, mahārāja, Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, ete maṇḍalamāḷe dīpā jhāyantī”ti. tai dega apskrito paviljono lempos.”

3.Sāmaññaphalapucchā
Klausimas apie atsiskyrimo vaisius

Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa yāvatikā nāgassa bhūmi nāgena gantvā, tiek kiek buvo įmanoma nukeliavęs drambliu, nāgā paccorohitvā, nulipo nuo dramblio, pattikova yena maṇḍalamāḷassa dvāraṃ tenupasaṅkami; pėsčias nuėjo iki apskrito paviljono durų; upasaṅkamitvā jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – atėjęs taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “kahaṃ pana, samma jīvaka, bhagavā”ti? “Bet kur, drauge Džyvaka, Palaimintasis?” “Eso, mahārāja, bhagavā; eso, mahārāja, bhagavā “Štai, karaliau, Palaimintasis; štai, karaliau, Palaimintasis majjhimaṃ thambhaṃ nissāya atsirėmęs į vidurinį stulpą, puratthābhimukho veidu į rytus nisinno purakkhato bhikkhusaṅghassā”ti. sėdi pagerbtas vienuolių sanghos.”

Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. atėjęs atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhito kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhībhūtaṃ Stovėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tylėjo. tuṇhībhūtaṃ bhikkhusaṅghaṃ anuviloketvā rahadamiva vippasannaṃ Apžvelgęs tylią kaip tyras ežeras vienuolių sanghą udānaṃ udānesi – ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: “iminā me upasamena udayabhaddo kumāro samannāgato hotu, “Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. kokia dabar apdovanota ši vienuolių saṅgaha!” “Agamā kho tvaṃ, mahārāja, yathāpema”nti. “Ar, karaliau, atėjai su mintimis apie savo brangiuosius?” “Piyo me, bhante, udayabhaddo kumāro. “Brangus man, Garbusis, sūnus Udajabhada. Iminā me, bhante, upasamena udayabhaddo kumāro samannāgato hotu Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangaha!”

Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ abhivādetvā, Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbė Palaimintąjį, bhikkhusaṅghassa añjaliṃ paṇāmetvā, pasveikino vienuolių sanghą suglaustais delnais ekamantaṃ nisīdi. ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno Sėdėdamas iš šono kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ etadavoca – gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Palaimintajam: “puccheyyāmahaṃ, bhante, “Aš paklausčiau, Garbusis, bhagavantaṃ kiñcideva desaṃ; Palaimintojo klausimėlį, sace me bhagavā okāsaṃ karoti pañhassa veyyākaraṇāyā”ti. jei Palaimintasis duos man leidimą ir atsakys į klausimą.” “Puccha, mahārāja, yadākaṅkhasī”ti. “Klauski, karaliau, ką panorėjęs!”

“Yathā nu kho imāni, bhante, “Na gi yra, Garbusis, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho, bhante, Nagi ar įmanoma, Garbusis, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

“Abhijānāsi no tvaṃ, mahārāja, “Prisipažinki, karaliau, imaṃ pañhaṃ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti? ar buvai uždavęs šį klausimą kokiems kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams?” “Abhijānāmahaṃ, bhante, “Prisipažįstu, Garbusis, imaṃ pañhaṃ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti. buvau uždavęs šį klausimą kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams”. “Yathā kathaṃ pana te, mahārāja, byākariṃsu, sace te agaru bhāsassū”ti. “Jei tau nesunku, karaliau, papasakoki ką gi tau atsakė!” “Na kho me, bhante, garu, “Visižkai nesunku, Garbusis, yatthassa bhagavā nisinno, bhagavantarūpo vā”ti. kai šalimais sėdi Palaimintasis ar kas nors panašus į Palaimintąjį.” “Tena hi, mahārāja, bhāsassū”ti. “Na tuomet, karaliau, kalbėki!”

4. Pūraṇakassapavādo
Pūranos Kasapos doktrina

“Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, Garbusis, yena pūraṇo kassapo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Pūraną Kasapą, upasaṅkamitvā pūraṇena kassapena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Pūraną Kasapą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, pūraṇaṃ kassapaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, Garbusis, štai ką pasakiau Pūranai Kasapai: ‘yathā nu kho imāni, bho kassapa, Na gi yra, gerbiamas Kasapa, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, ] seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho, bho Kassapa, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

“Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, Garbusis, pūraṇo kassapo maṃ etadavoca – Pūrana Kasapa man štai ką pasakė: ‘karoto kho, mahārāja, kārayato, “Darantis gi, karaliau, liepiantis kitam daryti, chindato chedāpayato, pjaunantis, liepiantis kitam pjauti, pacato pācāpayato, mušantis, liepiantis kitam mušti, socayato, socāpayato, sukeliantis sielvartą, liepiantis kitam sukelti sielvartą, kilamato kilamāpayato, alinantis, liepiantis kitam alinti, phandato phandāpayato, bauginantis, liepiantis kitam bauginti, pāṇamatipātāpayato, žudantis, liepiantis kitam žudyti, adinnaṃ ādiyato, vagiantis, sandhiṃ chindato, laužiantis į namus, nillopaṃ harato, plėšikaujantis, ekāgārikaṃ karoto, grobstantis paripanthe tiṭṭhato, apiplėšiantis kelyje, paradāraṃ gacchato, svetimaujantis, musā bhaṇato, meluojantis, karoto na karīyati pāpaṃ. [taip] darantis nepadaro blogo. Khurapariyantena cepi cakkena Net jei skustuvo peiliuko aštrumo ratu yo imissā pathaviyā pāṇe visą, kas šioje žemėje gyva, ekaṃ maṃsakhalaṃ ekaṃ maṃsapuñjaṃ kareyya, kas sumaišytų į vieną mėsos košę, į vieną mėsos krūvą natthi tato nidānaṃ pāpaṃ, tai nebūtų blogio šaltiniu, natthi pāpassa āgamo. tai neatneštų blogio. Dakkhiṇaṃ cepi gaṅgāya tīraṃ Net jei Gangos pietiniu krantu gaccheyya hananto ghātento chindanto chedāpento pacanto pācāpento, kas eitų žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas, liepdamas mušti natthi tatonidānaṃ pāpaṃ, tai nebūtų blogio šaltiniu, natthi pāpassa āgamo. tai neatneštų blogio. Uttarañcepi gaṅgāya tīraṃ Net jei Gangos šiauriniu krantu gaccheyya dadanto dāpento yajanto yajāpento, kas eitų duodamas, liepdamas duoti, aukodamas, liepdamas aukoti natthi tatonidānaṃ puññaṃ, tai nebūtų nuopelno šaltiniu, natthi puññassa āgamo. tai neatneštų nuopelno. Dānena damena Dosnumas, susitramdymas, saṃyamena saccavajjena savitvarda, tiesos sakymas natthi puññaṃ, natthi puññassa āgamo’ti. nėra nuopelnas, tai neatneša nuopelno. Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, Garbusis, man pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pūrana Kasapa, būdamas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, samāno akiriyaṃ byākāsi. išaiškino viso ko neveiksnumą.

“Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, Garbusis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, Garbusis, man pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pūrana Kasapa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, samāno akiriyaṃ byākāsi. išaiškino viso ko neveiksnumą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, Garbusis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso “Na kodėl gi toks kaip aš, samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų, apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, Garbusis, ta pūraṇassa kassapassa bhāsitaṃ Pūrnos Kasapos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.

5. Makkhaligosālavādo
Makhalio Gosalos doktrina

“Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, Garbusis, yena makkhali gosālo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Makhalį Gosalą upasaṅkamitvā makkhalinā gosālena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Makhalį Gosalą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, makkhaliṃ gosālaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, Garbusis, štai ką pasakiau Makhaliui Gosalai: ‘yathā nu kho imāni, bho gosāla, Na gi yra, gerbiamas Gosala, puthusippāyatanāni įvairių amatų žmonės …pe…Sakkā nu kho, bho gosāla, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Gosala, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

“Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, Garbusis, makkhali gosālo maṃ etadavoca – Makhalis Gosala man štai ką pasakė: ‘natthi mahārāja hetu natthi paccayo “Nėra, karaliau, priežasties, nėra sąlygos sattānaṃ saṃkilesāya, būtybių teršimuisi, ahetū apaccayā sattā saṃkilissanti. būtybės užsiteršia be priežasties, nesąlygotai. Natthi hetu, natthi paccayo Nėra priežasties, nėra sąlygos sattānaṃ visuddhiyā, būtybių apsivalymui ahetū apaccayā sattā visujjhanti. būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai. Natthi attakāre, natthi parakāre, Nėra savo apsisprendimo, nėra kitų apaisprendimo, natthi purisakāre, natthi balaṃ, natthi vīriyaṃ, nėra asmeninio apsisprendimo, nėra stiprybės, nėra pastangos, natthi purisathāmo, natthi purisaparakkamo. nėra žmonių pajėgumo, nėra žmonių pastangų dėjimo. Sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā Visos būtybės, visi gyviai(gyvieji?), visos esybės, visos sielos avasā abalā avīriyā yra bevaldžiai, bejėgiai, negali dėti pastangų, niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṃ paṭisaṃvedenti. fiksuotas ryšis su keičiančia [juos] būtimi apsprendžia jų patiriamą malonumą ir skausmą šešiuose rasėse. Cuddasa kho panimāni yonipamukhasatasahassāni Bet yra gi šitie keturiolika šimtų tūkstančių pirminių rūšių saṭṭhi ca satāni ir šešiasdešimt šimtų [kitų], cha ca satāni bei šeši šimtai [dar kitų], pañca ca kammuno satāni penki šimtai karmų, pañca ca kammāni ir penkios [kitos] karmos, tīṇi ca kammāni kamme ca bei tris [dar kitos] karmos, viena karma aḍḍhakamme ca ir pusė karmos, dvaṭṭhipaṭipadā šešiasdešimt du keliai ir dvaṭṭhantarakappā šešiasdešimt dvi tarpinės eros, chaḷābhijātiyo šešios rasės aṭṭha purisabhūmiyo aštuoni žmogaus gyvenimo periodai, ekūnapaññāsa ājīvakasate keturiasdešimt devyni šimtai adžyvakų, ekūnapaññāsa paribbājakasate keturiasdešimt devyni šimtai klajotojų, ekūnapaññāsa nāgāvāsasate keturiasdešimt devyni šimtai nagų buveinių, vīse indriyasate dvidešimt šimtų sugebėjimų, tiṃse nirayasate trisdešimt šimtų pragarų, chattiṃsa rajodhātuyo trisdešimt šeši dulkinų elementų, satta saññīgabbhā septynios galvijų rūšys, satta asaññīgabbhā septynios grūdų rūšys, satta nigaṇṭhigabbhā septynios bamblėtastėblių augalų rūšys, satta devā septynios dievybių rūšys, satta mānusā septynios žmonių rūšys, satta pisācā septynios demonų rūšys, satta sarā septyni ežerai, satta pavuṭā septynios mazgų rūšys, satta pavuṭasatāni septyni šimtais mažųjų mazgų rūšys, satta papātā septynios prarajos, satta papātasatāni septyni šimtai mažųjų prarajų, supinā satta septynios sapnų rūšys, satta supinasatāni septyni šimtai mažųjų sapnų rūšių, cullāsīti mahākappino satasahassāni, aštuoniasdešimt keturi šimtai tūkstančių didžiųjų erų, yāni bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṃsaritvā dukkhassantaṃ karissanti. per kurias praklajojus, per kurias praklaidžiojus ir kvailiai ir išminčiai padaro galą kentėjimui. Tattha natthi Taigi nėra [taip, kad]: “imināhaṃ sīlena vā vatena vā tapena vā brahmacariyena vā “Šių moralės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka aparipakkaṃ vā kammaṃ paripācessāmi, aš priversiu nesubrendusią karmą subręsti arba paripakkaṃ vā kammaṃ phussa phussa byantiṃ karissāmī’ti aš sunaikinsiu juntamą subrendusią karmą” - hevaṃ natthi. taip nėra. Doṇamite sukhadukkhe pariyantakate saṃsāre, Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, natthi hāyanavaḍḍhane, jie neauga ir nemažėja, natthi ukkaṃsāvakaṃse. nepakyla ir nesenka. Seyyathāpi nāma suttaguḷe khitte nibbeṭhiyamānameva paleti, Kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi kol pasibaigia, evameva bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṃsaritvā dukkhassantaṃ karissantī’ti. lygiai taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailių, ir išminčių kentėjimui padaromas galas.”(kentėjimas pasibaigia?)

“Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, Garbusis, man makkhali gosālo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno saṃsārasuddhiṃ byākāsi. išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, Garbusis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, Garbusis, man makkhali gosālo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno saṃsārasuddhiṃ byākāsi. išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, Garbusis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, Garbusis, ta makkhalissa gosālassa bhāsitaṃ Makkhali Gosālos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

6. Ajitakesakambalavādo
Adžitos Kesakambalos doktrina

“Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, Garbusis, yena ajito kesakambalo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Adžitą Kesakambalą upasaṅkamitvā ajitena kesakambalena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Adžitą Kesakambalą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, ajitaṃ kesakambalaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, Garbusis, štai ką pasakiau Adžitai Kesakambalai: ‘yathā nu kho imāni, bho ajita, Na gi yra, gerbiamas Adžita, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, …pe…Sakkā nu kho, bho ajita, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

170. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, Garbusis, ajito kesakambalo maṃ etadavoca – Adžita Kesakambala man štai ką pasakė: ‘natthi, mahārāja, dinnaṃ, “Nėra, karaliau, dovanų, natthi yiṭṭhaṃ, natthi hutaṃ, nėra aukų, nėra aukojimų, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, natthi ayaṃ loko, natthi paro loko, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, natthi mātā, natthi pitā, nėra motinos, nėra tėvo, natthi sattā opapātikā, nėra savaime gimusių būtybių, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā, nėra pasaulyje teisingai žengusio, teisingų pasiekimų atsiskyrėlio ar brāhmaṇo, ye imañca lokaṃ parañca lokaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedenti. kuris būtų paskelbęs pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį ir kitą pasaulius. Cātumahābhūtiko ayaṃ puriso, Šis žmogus yra keturi didieji elementai, yadā kālaṅkaroti, kai jis miršta, pathavī pathavikāyaṃ anupeti anupagacchati, žemė parkeliauja, grįžta į žemės visumą, āpo āpokāyaṃ anupeti anupagacchati, vanduo parkeliauja, grįžta į vandens visumą, tejo tejokāyaṃ anupeti anupagacchati, ugnis parkeliauja, grįžta į ugnies visumą, vāyo vāyokāyaṃ anupeti anupagacchati, oras parkeliauja, grįžta į oro visumą, ākāsaṃ indriyāni saṅkamanti. jusliniai gebėjimai išsisklaido į erdvę. Āsandipañcamā purisā mataṃ ādāya gacchanti. Keturi vyrai pasiėmę karstą neša mirusįjį. Yāvāḷāhanā padāni paññāyanti. Skamba iškilmingi posmai iki tol kol jie pasiekia kremacijos vietos. Kāpotakāni aṭṭhīni bhavanti, Belieka balsvi kaulai, bhassantā āhutiyo. išsibarsto [jo daryti] aukojimai. Dattupaññattaṃ yadidaṃ dānaṃ. Dovanų aukojimas yra kvailių mokymas. Tesaṃ tucchaṃ musā vilāpo Bergždžia, melaginga ir tuščia ye keci atthikavādaṃ vadanti. sakyti kad tai yra prasminga doktrina. Bāle ca paṇḍite ca kāyassa bhedā ucchijjanti vinassanti, na honti paraṃ maraṇā’ti. Ir kvailiai, ir išminčiai po kūno žūties išnyksta, pradingsta, ne egzistuoja po mirties.”

“Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, Garbusis, man ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Adžita Kesakambala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno ucchedaṃ byākāsi. išaiškino viso ko išnykimą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, Garbusis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, Garbusis, man ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Adžita Kesakambala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno ucchedaṃ byākāsi. išaiškino viso ko išnykimą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, Garbusis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso “Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, Garbusis, ta ajitassa kesakambalassa bhāsitaṃ Adžitos Kesakambalos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

7. Pakudhakaccāyanavādo
Pakudhos Kačajanos doktrina

“Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, Garbusis, yena pakudho kaccāyano tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Pakudhą Kačajaną upasaṅkamitvā pakudhena kaccāyanena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Pakudhą Kačajaną apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, pakudhaṃ kaccāyanaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, Garbusis, štai ką pasakiau Pakudhai Kačajanai : ‘yathā nu kho imāni, bho kaccāyana, Na gi yra, gerbiamas Kačajana, puthusippāyatanāni…pe… įvairių amatų žmonės… Sakkā nu kho, bho kaccāyana, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

“Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, Garbusis, pakudho kaccāyano maṃ etadavoca – Pakudha Kačajana man štai ką pasakė: ‘sattime, mahārāja, kāyā Šie septyni kūnai yra akaṭā akaṭavidhā nepadaryti, nesuformuoti, animmitā animmātā nesukurti, be kūrėjo, vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Te na iñjanti, na vipariṇamanti, Jie nejuda, nesikeičia na aññamaññaṃ byābādhenti, vieni kitiems nekenkia, nālaṃ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Katame satta? Kurie septyni? Pathavikāyo, āpokāyo, tejokāyo, vāyokāyo, žemės kūnas, vandens kūnas, ugnies kūnas, oro kūnas, sukhe, dukkhe, jīve sattame – džiaugsmas, skausmas ir siela - septinta; ime satta kāyā šie septyni kūnai yra akaṭā akaṭavidhā nepadaryti, nesuformuoti, animmitā animmātā nesukurti, be kūrėjo, vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Te na iñjanti, na vipariṇamanti, Jie nejuda, nesikeičia na aññamaññaṃ byābādhenti, vieni kitiems nekenkia, nālaṃ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Tattha natthi hantā vā ghātetā vā, Taigi nėra nei nužudytų, nei užmuštų, sotā vā sāvetā vā, nei girdinčio, nei to kas verčia girdėti, viññātā vā viññāpetā vā. nei žinančio, nei to kas verčia žinoti. Yopi tiṇhena satthena sīsaṃ chindati, Ir kai kas nors galvą perpjauna aštriu kardu, na koci kiñci jīvitā voropeti; jokia gyvybė nėra sunaikinama; sattannaṃ tveva kāyānamantarena satthaṃ vivaramanupatatī’ti. tiesiog kadras įsiterpia tarp septynių kūnų.”

175. “Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, Garbusis, man pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno aññena aññaṃ byākāsi. išaiškino visiškai ką kitą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, Garbusis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, Garbusis, man pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno aññena aññaṃ byākāsi. išaiškino visiškai ką kitą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, Garbusis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, Garbusis, ta pakudhassa kaccāyanassa bhāsitaṃ Pakudhos Kačajanos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

8. Nigaṇṭhanāṭaputtavādo
Niganthos Nataputos doktrina

“Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, Garbusis, yena nigaṇṭho nāṭaputto tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Niganthą Nataputą upasaṅkamitvā nigaṇṭhena nāṭaputtena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Niganthą Nataputą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus maloniais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, Garbusis, štai ką pasakiau Niganthai Nataputai : ‘yathā nu kho imāni, bho aggivessana, Na gi yra, gerbiamas Aggivessana, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, …pe…Sakkā nu kho, bho aggivessana, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Aggivessana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

“Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, Garbusis, nigaṇṭho nāṭaputto maṃ etadavoca – Nigantha Nataputa man štai ką pasakė: ‘idha, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti. “Štai, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Kathañca, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti? Ir kaip gi, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu? Idha, mahārāja, nigaṇṭho sabbavārivārito ca hoti, Štai, karaliau, Nigantha susilaiko nuo visų vandenų, sabbavāriyutto ca, pasišventęs viso blogio vengimui, sabbavāridhuto ca, sabbavāriphuṭo ca. atsikratęs blogio viso blogio vengimu, persismelkęs viso blogio vengimu. Evaṃ kho, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti. Štai taip, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Yato kho, mahārāja, nigaṇṭho evaṃ cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti; Ir dėl to, karaliau, kad Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu, ayaṃ vuccati, mahārāja, nigaṇṭho gatatto ca yatatto ca ṭhitatto cā’ti. sakoma, kad Nigantha yra ištobulėjęs, susitvardęs ir įsitvirtinęs.

“Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, Garbusis, man nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Nigantha Naṭaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno cātuyāmasaṃvaraṃ byākāsi. išaiškino keturlypį susilaikymą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, Garbusis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, Garbusis, man nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Nigantha Nataputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno cātuyāmasaṃvaraṃ byākāsi. išaiškino keturlypį susilaikymą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, Garbusis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, Garbusis, ta nigaṇṭhassa nāṭaputtassa bhāsitaṃ Niganthos Nataputos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

9. Sañcayabelaṭṭhaputtavādo
Sančajos Belathaputos doktrina

“Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, Garbusis, yena sañcayo belaṭṭhaputto tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Sančają Belathaputą upasaṅkamitvā sañcayena belaṭṭhaputtena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Sančają Belathaputą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, Garbusis, štai ką pasakiau Sančajai Belathaputai: ‘yathā nu kho imāni, bho sañcaya, Na gi yra, gerbiamas Sančaja, puthusippāyatanāni…pe… įvairių amatų žmonės… Sakkā nu kho, bho sañcaya, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Sančaja, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

“Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, Garbusis, sañcayo belaṭṭhaputto maṃ etadavoca – Sančaja Belathaputa man štai ką pasakė: ‘atthi paro lokoti iti ce maṃ pucchasi, “Jei manęs paklaustum, ar yra kitas pasaulis, atthi paro lokoti iti ce me assa, ir aš manyčiau, kad yra kitas pasaulis, atthi paro lokoti iti te naṃ byākareyyaṃ. aš pasakyčiau, kad yra kitas pasaulis. Evantipi me no, tathātipi me no, aññathātipi me no, notipi me no, no notipi me no. Bet aš nemanau, kad ‘taip’ ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’ ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’. Natthi paro loko…pe… Nėra kito pasaulio… atthi ca natthi ca paro loko…pe… Yra ir nėra kito pasaulio… nevatthi na natthi paro loko…pe… Nei yra, nei nėra kito pasaulio… atthi sattā opapātikā…pe… Yra savaime gimusios būtybės… natthi sattā opapātikā…pe… Nėra savaime gimusių būtybių… atthi ca natthi ca sattā opapātikā…pe… Yra ir nėra savaime gimusių būtybių… nevatthi na natthi sattā opapātikā…pe… Nei yra, nei nėra savaime gimusių būtybių… atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai duoda vaisių, rezultatų… natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai neduoda vaisių, rezultatų… atthi ca natthi ca sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai ir duoda, ir neduoda vaisių, rezultatų… nevatthi na natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko…pe… Geri ir blogi veiksmai nei duoda, nei neduoda vaisių, rezultatų… hoti tathāgato paraṃ maraṇā…pe… Tathagata egzistuoja po mirties… na hoti tathāgato paraṃ maraṇā…pe… Tathagata neegzistuoja po mirties… hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā…pe… Tathāgata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties… neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” iti ce maṃ pucchasi, jei manęs paklaustum neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti iti ce me assa, ir aš manyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti iti te naṃ byākareyyaṃ. aš pasakyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties. Evantipi Evantipi me no, tathātipi me no, aññathātipi me no, notipi me no, no notipi me no’ti. Bet aš nemanau, kad ‘taip’ ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’ ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’.

“Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, Garbusis, man sañcayo belaṭṭhaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Sančaja Belathaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno vikkhepaṃ byākāsi. atsakė išsisukinėjimu. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, Garbusis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, Garbusis, man sañcayo belaṭṭhaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Sančaja Belathaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno vikkhepaṃ byākāsi. atsakė išsisukinėjimu. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, Garbusis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, Garbusis, ta sañcayassa belaṭṭhaputtassa bhāsitaṃ Sančajos Belathaputos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

Toliau →