Mažoji dalykų apsiėmimo suta (Cūḷadhammasamādānasuttaṃ, MN I.v.5)

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

– Vienuoliai!

– Gerbiamasis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

– Vienuoliai, yra šios keturios dalykų apsiėmimo rūšys. Kokios keturios?

Yra dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar, bet ateityje atnešanti skausmą;

yra dalykų apsiėmimo rūšis nemaloni dabar ir ateityje atnešanti skausmą;

yra dalykų apsiėmimo rūšis nemaloni dabar, bet ateityje atnešanti laimę;

yra dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę.

Ir kuri dalykų apsiėmimo rūšis yra maloni dabar, bet ateityje atneša skausmą? Vienuoliai, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“ Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Jie klajoja su į kuokštą susirišusiomis plaukus atsiskyrėlėmis galvodami: „Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie sako palikti juslinius malonumus, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Malonus yra šios jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. O per juos pražlūgę, po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Tuomet jei galvoja: „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi tų gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie sako palikti juslinius malonumus, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą. Jusliniai malonumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Sakykime, paskutinį vasaros mėnesį apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius. Tuomet gi to vijoklio sėkla nukristų po kažkuriuo salmedžiu. Ir dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės. Bet susieję, susirinkę to dėvos draugai, artimieji, giminės, sodų, miškų, medžių dėvai, medicininiuose augaluose gyvenančios dėvai ją taip ramintų: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok; visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“ Tada gi, vienuoliai, tą vijoklio sėklą nei povas sulestų, nei elnias suėstų, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, nei joje įsiveistų termitai, betgi, lietaus sezono lietui nulijus, ta sėkla kuo geriausiai sudygtų. Būtų tas vijoklis jaunas, lankstus, turėtų plaukus ir ūselius, jis apkabintų tą salmedį. Tuomet dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, taip pagalvotų: „Na tikrai, kas gi tai per gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dėvų, medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų matomi ateities pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane taip ramino: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok… išvis nevaisinga“; malonus yra šio jauno, lankstaus, turinčio plaukus ir ūselius vijoklio prisilietimas!“ Vijoklis tą salmedį apsivytų ir virš jo padarytų gaubtą. Nuo viršaus apgaubęs, visiškai apdengtų {pažodžiui „sukeltų potvynį“}. Apdengta, visa to salmedžio didžiulė masė būtų sunaikinta. Tada gi, vienuoliai, dėva, kuris apsigyveno tame medyje, taip pagalvotų: „Štai gi tas gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dėvų, medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų matyti ateities pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane taip ramino: „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok …išvis nevaisinga“. Ir ši vijoklio sėkla yra šių mano patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis. „Lygiai gi, vienuoliai, taip, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai, laikydamiesi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“ – per juslinius malonumus patiria žlugimą. Jie gi klajoja… jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšimi malonia dabar, ateityje atnešančia skausmą.

Ir kuri, vienuoliai, dalykų apsiėmimo rūšis nemaloni dabar ir ateityje atneša skausmą? Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, nepripažįsta elgesio normų, laižo rankas po valgio, neateina kviečiamas, nesustoja stabdomas, atsisako pasiūlyto ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti, jis nepriima [maisto] iš puodo, prikaistuvio, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, iš poros kartu valgančios, iš nėščios, iš maitinančios, iš moters, gulinčios su vyru, maisto, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, iš ten, kur suteikia [nemokamą maistą], iš ten, kur spiečiasi musės, nevalgo nei žuvies, nei mėsos, nei geria alų, vyną, raugintus gėrimus. Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius… arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius. Gyvena tik viena maisto lėkštute, gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis. Valgo kartą per dieną, valgo kas dvi dienas… valgo kas septynias dienas. Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę – jis gyvena valgydamas nusistatytais laiko tarpais. Jis yra daržovių valgytojas, arba sorų kruopų valgytojas, arba žalių ryžių, nevalytų ryžių, vandens salotų, ryžių dulkių, ryžių nuovirų, sezamo miltų, žolės, arba karvių mėšlo valgytojas, gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, valgo tik nukritusius vaisius. Jis dėvi kanapinį audeklą, dėvi šiurkštų audeklą, dėvi įkapes, išmestus skudurus, medžio žievės apdarą, juodos antilopės odą, apdarą pasiūtą iš juodos antilopės odos, žolės apdarą, medžio žievės juostų apdarą, medžio drožlių apdarą, žmogaus plaukų antklodę, vilnos antklodę, pelėdos plunksnas; išsirauna plaukus ir barzda – gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą; praktikuoja stovėjimą – atsisako bet kokio sėdėjimo; tūpi – gyvena praktikuodamas ilgalaikį tūpimą; guli ant spyglių – pasidaro lovą gulėjimui iš spyglių; gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšimi nemalonia dabar ir ateityje atnešančia skausmą.

Ir kuri, vienuoliai dalykų apsiėmimo rūšis nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę? Štai, vienuoliai, kažkas turi įgimtą stiprų geismą: dėl geismo jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą; [kažkas] turi įgimtą stiprų bjaurėjimąsi: dėl bjaurėjimosi jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą; [kažkas] turi įgimtą gilų nežinojimą: dėl nežinojimo jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą. Jis su skausmu, su nepasitenkinimu, su ašaromis veide, verkdamas, praktikuoja tobulą, tyrą šventą gyvenimą. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšis nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę.

Ir kuri, vienuoliai dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę? Štai, vienuoliai, kažkas neturi įgimto stipraus geismo: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; [kažkas] neturi įgimto stipraus bjaurėjimosi: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; [kažkas] neturi įgimto gilaus nežinojimo: jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime… trečiąją džhaną… ketvirtąją džhaną pasiekia… ir būna joje. Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Tai, vienuoliai, vadinama dalykų apsiėmimo rūšis maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę. Vienuoliai, šios yra keturios dalykų apsiėmimo rūšys.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Cūḷadhammasamādānasuttaṃ (Mažoji dalykų apsiėmimo suta, MN I.v.5)

468. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: “bhikkhavo”ti. „Vienuoliai!“ “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Gerbiamasis!“ – atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė: “cattārimāni, bhikkhave, dhammasamādānāni. „Vienuoliai, yra šios keturios dalykų apsiėmimo rūšys. Katamāni cattāri? Kokios keturios? Atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ Vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ; maloni dabar, ateityje atnešanti skausmą; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ; nemaloni dabar ir ateityje atnešanti skausmą; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ; nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę; atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṃ vienuoliai, yra dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ”. maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę.”

469. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai, dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ? yra maloni dabar, ateityje atnešanti skausmą? Santi, bhikkhave, eke samaṇabrāhmaṇā Vienuoliai, kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai evaṃvādino evaṃdiṭṭhino – laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: ‘natthi kāmesu doso’ti. “Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.” Te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kho moḷibaddhāhi [moḷibandhāhi (syā. kaṃ. ka.)] paribbājikāhi paricārenti. Jie gi klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą. Te evamāhaṃsu – Jie taip galvoja: ‘kiṃsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā, “Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti? kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Sukho imissā Malonus yra šios paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kāmesu pātabyataṃ āpajjitvā Jie, per juslinius malonumus patyrę žlugimą, kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties, apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjanti. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Te evamāhaṃsu – [Tuomet] jie taip galvoja: ‘idaṃ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā “Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą, ime hi mayaṃ kāmahetu kāmanidānaṃ [306] dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. jusliniai malinumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas. Seyyathāpi, bhikkhave, Sakykime, vienuoliai, gimhānaṃ pacchime māse paskutinį vasaros mėnesį māluvāsipāṭikā phaleyya. apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius. Atha kho taṃ, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, māluvābījaṃ aññatarasmiṃ sālamūle nipateyya. po kažkuriuo salmedžiu nukristų to vijoklio sėkla. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, yā tasmiṃ sāle adhivatthā devatā dėva, kuris apsigyveno tame salmedyje, sā bhītā saṃviggā santāsaṃ āpajjeyya. išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya tame medyje apsigyvenusį dėvą, mittāmaccā ñātisālohitā draugai, artimieji, giminės, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvai, miškų dėvai, medžių dėvai, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenantys dėvai saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāseyyuṃ – taip ramintų: ‘mā bhavaṃ bhāyi, mā bhavaṃ bhāyi; „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya [moro vā gileyya, godhā vā khādeyya (ka.)], sules povas [sules povas, ar suės iguana,] mago vā khādeyya, davaḍāho [vanadāho (ka.)] vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ [udrabheyyuṃ (sī. pī. ka.)], abījaṃ vā panassā’ti. ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“ Atha kho taṃ, bhikkhave, māluvābījaṃ Tada gi, vienuoliai, tą vijoklio sėklą neva moro gileyya, na mago khādeyya, nei povas sulestų, nei elnias suėstų, na davaḍāho ḍaheyya, na vanakammikā uddhareyyuṃ, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, na upacikā uṭṭhaheyyuṃ, nei joje įsiveistų termitai, bījañca panassa taṃ pāvussakena meghena abhippavuṭṭhaṃ betgi lietaus sezono lietui nulijus, ta sėkla sammadeva viruheyya. kuo geriausiai sudygtų. Sāssa māluvālatā taruṇā mudukā lomasā vilambinī, Būtų tas vijoklis jaunas, lankstus, turėtų plaukus, ūselius, sā taṃ sālaṃ upaniseveyya. jis apkabintų tą salmedį. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya evamassa – dėvas, kuris apsigyveno tame salmedyje, taip pagalvotų: ‘kiṃsu nāma te bhonto „Na tikrai, kas gi tai per gerbiamų mittāmaccā ñātisālohitā draugų, artimųjų, giminių, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvų, miškų dėvų, medžių dėvų, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų māluvābīje anāgatabhayaṃ sampassamānā matomi ateities pavojai, dėl kurių saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāsesuṃ [samassāseyyuṃ (ka.)] – jie taip ramino: “mā bhavaṃ bhāyi mā bhavaṃ bhāyi, „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya, sules povas, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ, abījaṃ vā panassā”ti; ar miškininkas išraus, ar joje įsiveisa termitai, arba galbūt ji išvis nevaisinga“; sukho imissā māluvālatāya malonus yra šio vijoklio, taruṇāya mudukāya jauno, lankstaus, lomasāya vilambiniyā samphasso’ti. turinčio plaukus, ūselius, prisilietimas!“ Sā taṃ sālaṃ anuparihareyya. Jis tą salmedį apsivytų. Sā taṃ sālaṃ anupariharitvā Jis, tą salmedį apsivijęs, upari viṭabhiṃ [viṭapaṃ (syā. ṭṭha.)] kareyya. virš jo padarytų gaubtą. Upari viṭabhiṃ karitvā oghanaṃ janeyya. Nuo viršaus apgaubęs, visiškai apdengtų {pažodžiui „sukeltų potvynį“}. Oghanaṃ janetvā Apdengta, ye tassa sālassa mahantā mahantā khandhā te padāleyya. visa to salmedžio didžiulė masė būtų sunaikinta. Atha kho, bhikkhave, Tada gi, vienuoliai, tasmiṃ sāle adhivatthāya devatāya evamassa – dėva, kuris apsigyveno tame medyje, taip pagalvotų: ‘idaṃ kho te bhonto „Štai gi tas gerbiamų mittāmaccā ñātisālohitā draugų, artimųjų, giminių, ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā sodų dėvų, miškų dėvų, medžių dėvų, osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā medicininiuose augaluose gyvenančių dėvų māluvābīje anāgatabhayaṃ sampassamānā matomi ateities pavojai, dėl kurių saṅgamma samāgamma susieję, susirinkę, evaṃ samassāsesuṃ [samassāseyyuṃ (ka.)] – jie taip ramino: “mā bhavaṃ bhāyi mā bhavaṃ bhāyi, „Gerbiamas, nebijok, gerbiamas, nebijok; appeva nāmetaṃ māluvābījaṃ visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą moro vā gileyya, sules povas mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, vanakammikā vā uddhareyyuṃ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṃ, abījaṃ vā panassā”ti. ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba galbūt, ji išvis nevaisinga“.Yañcāhaṃ [yaṃ vāhaṃ (ka.), svāhaṃ (syā. kaṃ.)] māluvābījahetu dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmī’ti. Ir ši vijoklio sėkla yra šių, mano patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis. Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip santi eke samaṇabrāhmaṇā kai kurie atsiskyrėliai ir brahmanai evaṃvādino evaṃdiṭṭhino – laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: ‘natthi kāmesu doso’ti. „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“ Te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kho moḷibaddhāhi [moḷibandhāhi (syā. kaṃ. ka.)] paribbājikāhi paricārenti. Jie gi klajoja su atsiskyrėlėmis, susirišusiomis plaukus į kuokštą. Te evamāhaṃsu – Jie taip galvoja: ‘kiṃsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā, „Na tikrai, kas tai per juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti? kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą? Sukho imissā Malonus yra šios paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti jaunos, lanksčios, plaukus turinčios atsiskyrėlės rankos prisilietimas!“ te kāmesu pātabyataṃ āpajjanti. Jie per juslinius malonumus patiria žlugimą. Te kāmesu pātabyataṃ āpajjitvā Jie, per juslinius malonumus patyrę žlugimą, kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti. Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius. Te evamāhaṃsu – [Tuomet] jei taip galvoja: ‘idaṃ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṃ sampassamānā „Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, matomi gerbiamų atsiskyrėlių ir brahmanų, kāmānaṃ pahānamāhaṃsu, kurie sako palikti juslinius malonumus, kāmānaṃ pariññaṃ paññapenti, kurie paaiškina visišką juslinių malonumų pažinimą; ime hi mayaṃ kāmahetu kāmanidānaṃ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti. jusliniai malonumai yra šių, mūsų patiriamų skausmingų, aštrių, šiurkščių, žiaurių pojūčių priežastis, jusliniai malonumai yra jų pradas.“ Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšimi paccuppannasukhaṃ āyatiṃ dukkhavipākaṃ. malonia dabar, ateityje atnešančia skausmą.

470. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai, dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ? yra nemaloni dabar ir ateityje atnešanti skausmą? Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, muttācāro hatthāpalekhano, nepripažįstantis papročių, laižantis rankas po valgio, naehibhaddantiko, neateinantis kviečiamas, natiṭṭhabhaddantiko, nesustojantis stabdomas, nābhihaṭaṃ, na uddissakataṃ, na nimantanaṃ sādiyati, atsisako pasiūlyto, ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti, so na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, jis nepriima [maisto iš] puodo, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti, prikaistuvio, na eḷakamantaraṃ, na daṇḍamantaraṃ, na musalamantaraṃ, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, na dvinnaṃ bhuñjamānānaṃ, na gabbhiniyā, na pāyamānāya, iš poros kartu valgančios, iš nėščios, iš maitinančios, na purisantaragatāya, na saṅkittīsu, iš moters, gulinčios su vyru, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, na yattha sā upaṭṭhito hoti, iš ten, kur suteikia [nemokamą maistą], na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, iš ten, kur spiečiasi musės, na macchaṃ, na maṃsaṃ, nei žuvies, nei mėsos, na suraṃ, na merayaṃ, na thusodakaṃ pivati. nei geria alų, viną, raugintus gėrimus. So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, dvāgāriko vā hoti dvālopiko…pe…arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius… sattāgāriko vā hoti sattālopiko. arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius. Ekissāpi dattiyā yāpeti, Gyvena tik viena maisto lėkštute, dvīhipi dattīhi yāpeti… gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… sattahipi dattīhi yāpeti. gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis. Ekāhikampi āhāraṃ āhāreti, Valgo kartą per dieną, dvīhikampi āhāraṃ āhāreti… valgo kas dvi dienas… sattāhikampi āhāraṃ āhāreti. valgo kas septynias dienas. Iti evarūpaṃ addhamāsikampi Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę, pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati. jis gyvena valgydamas nusistatytais laiko tarpais. So sākabhakkho vā hoti[308], Jis yra daržovių valgytojas, sāmākabhakkho vā hoti, arba sorų kruopų valgytojas, nīvārabhakkho vā hoti, arba žalių ryžių valgytojas, daddulabhakkho vā hoti, arba nevalytų ryžių valgytojas, haṭabhakkho vā hoti, arba vandens salotų valgytojas, kaṇabhakkho vā hoti, arba ryžių dulkių valgytojas, ācāmabhakkho vā hoti, arba ryžių nuovirų valgytojas, piññākabhakkho vā hoti, arba sezamo miltų valgytojas, tiṇabhakkho vā hoti, arba žolės valgytojas, gomayabhakkho vā hoti, arba karvių mėšlo valgytojas, vanamūlaphalāhāro yāpeti gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, pavattaphalabhojī. valgo tik nukritusius vaisius. So sāṇānipi dhāreti, Jis dėvi kanapinį audeklą, masāṇānipi dhāreti, dėvi šiurkštų audeklą, chavadussānipi dhāreti, dėvi įkapes, paṃsukūlānipi dhāreti, dėvi išmestus skudurus, tirīṭānipi dhāreti, dėvi medžio žievės apdarą, ajinampi dhāreti, dėvi juodos antilopės odą, ajinakkhipampi dhāreti, dėvi apdarą pasiūtą iš juodos antilopės odos, kusacīrampi dhāreti, dėvi žolės apdarą, vākacīrampi dhāreti, dėvi medžio žievės juostų apdarą, phalakacīrampi dhāreti, dėvi medžio drožlių apdarą, kesakambalampi dhāreti, dėvi žmogaus plaukų antklodę, vāḷakambalampi dhāreti, dėvi vilnos antklodę, ulūkapakkhampi dhāreti, dėvi pelėdos plunksnas, kesamassulocakopi hoti, išsirauna plaukus ir barzda, kesamassulocanānuyogamanuyutto, gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą, ubbhaṭṭhakopi hoti, praktikuoja stovėjimą, āsanapaṭikkhitto, atsisako bet kokio sėdėjimo, ukkuṭikopi hoti tūpi, ukkuṭikappadhānamanuyutto, gyvena praktikuodamas ilgalaikį tūpimą, kaṇṭakāpassayikopi hoti, guli ant spyglių, kaṇṭakāpassaye seyyaṃ kappeti [passa ma. ni. 1.155 mahāsīhanādasutte], pasidaro lovą gulėjimui iš spyglių, sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati. gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą. Iti evarūpaṃ anekavihitaṃ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų. So kāyassa bhedā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšimi paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṃ. nemalonia dabar ir ateityje atnešančia skausmą.

471. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ? nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę? Idha, bhikkhave, ekacco Štai, vienuoliai, kažkas pakatiyā tibbarāgajātiko hoti, yra turi įgimta stiprų geismą, so abhikkhaṇaṃ rāgajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; pakatiyā tibbadosajātiko hoti, [kažkas] turi įgimta stiprų bjaurėjimąsi, so abhikkhaṇaṃ dosajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; pakatiyā tibbamohajātiko hoti, [kažkas] turi įgimta gilų nežinojimą, so abhikkhaṇaṃ mohajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti. jis nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. So sahāpi dukkhena, Jis ir su skausmu, sahāpi domanassena, ir su nepasitenkinimu, assumukhopi rudamāno ir su ašaromis veide, verkdamas paripuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ carati. praktikuoja tobulą, tyrą šventą gyvenimą. So kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannadukkhaṃ āyatiṃ sukhavipākaṃ. nemaloni dabar, ateityje atnešanti laimę.

472. “Katamañca, bhikkhave, Ir kuri, vienuoliai dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšis paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ? maloni dabar ir ateityje atnešanti laimę? Idha, bhikkhave, ekacco Štai, vienuoliai, kažkas pakatiyā na tibbarāgajātiko hoti, neturi įgimto stipraus geismo, so na abhikkhaṇaṃ rāgajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl geismo; pakatiyā na tibbadosajātiko hoti, [kažkas] neturi įgimto stipraus bjaurėjimosi, so na abhikkhaṇaṃ dosajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti; jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl bjaurėjimosi; pakatiyā na tibbamohajātiko hoti[309], [kažkas] neturi įgimto gilaus nežinojimo, so na abhikkhaṇaṃ mohajaṃ dukkhaṃ domanassaṃ paṭisaṃvedeti. jis retai jaučia skausmą ir nepasitenkinimą dėl nežinojimo. So vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhiāną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ…pe… su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džiāną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime… tatiyaṃ jhānaṃ… trečiąją džhāną… catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. ketvirtąją džhāną pasiekia… ir būna joje. So kāyassa bhedā paraṃ maraṇā Jis po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. Idaṃ vuccati, bhikkhave, Tai, vienuoliai, vadinama dhammasamādānaṃ dalykų apsiėmimo rūšimi paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṃ. malonia dabar ir ateityje atnešančia laimę. Imāni kho, bhikkhave, cattāri dhammasamādānānī”ti. Vienuoliai, šios yra keturios dalykų apsiėmimo rūšys.“

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā te bhikkhū Pamaloninti tie vienuoliai bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.