Mažoji veiksmų analizė (Cūḷakammavibhaṅgasuttaṃ, MN III.iv.5)

Taip aš girdėjau:

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje, Džėtos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Tada gi jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs apsikeitė su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Sėdint iš šono jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintajam štai ką pasakė:

– Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą? Gi matomi žmonės, kurių gyvenimas trumpas, matomi ilgaamžiai; matomi linkę sirgti, matomi stiprios sveikatos, negražūs, gražūs, [žmonės] be įtakos, įtakingi, vargšai, turtuoliai, prasčiokai, aukštuomenės žmonės, matomi kvaili, matomi išmintingi. Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą?

– Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, jų giminės, būtybės yra [savo] veiksmų prieglobstyje. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.

– Na nesuprantu aš tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos. Būtų gerai, jei Gerbiamasis Gotama pamokytų manęs Dhammos taip, kad aš suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.

– Na tada, jaunuoli, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.

–Taip, Gerbiamasis, – atsakė jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintąjam. Palaimintasis pasakė štai ką:

– Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms. Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. O jei po kūno žūties, po mirties neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jo gyvenimas yra trumpas. Jaunuoli, būti žudiku, žiauriu, su suteptomis krauju rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms yra kelias, vedantis į trumpą gyvenimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo, atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. O jei po kūno žūties, po mirties jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra ilgaamžis. Jaunuoli, atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms yra kelias, vedantis į ilgaamžiškumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais puldinėja kitas būtybes. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra linkęs sirgti. Jaunuoli, puldinėti kitas būtybes – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais yra kelias, vedantis į polinkį sirgti.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nepuldinėja kitų būtybių – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra stiprios sveikatos. Jaunuoli, nepuldinėti kitų būtybių – rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais yra kelias, vedantis į stiprią sveikatą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra piktas, labai nepatenkintas. Net ir truputį pataisytas jis supyksta, susidirgina, susierzina, rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra negražus. Jaunuoli, būti piktu, labai nepatenkintu, būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą yra kelias, vedantis į negražią išvaizdą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas; net ir stipriai pataisytas jis nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra patrauklus. Jaunuoli, būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu, būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo yra kelias, vedantis į patrauklumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pavydus; jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, yra kupinas pagiežos [dėl to], jį suėmęs pavydulys. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis neturi įtakos. Jaunuoli, būti pavydžiu, pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, būti kupinam pagiežos [dėl to], būti suimtu pavydulio yra kelias, vedantis į įtakos neturėjimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras nėra pavydus; jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nėra kupinas pagiežos [dėl to], jį nėra suėmęs pavydulys. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra įtakingas. Jaunuoli, būti nepavydžiu, nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos [dėl to], nebūti suimtu pavydulio yra kelias, vedantis į įtakingumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras neduoda maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra vargšas. Jaunuoli, neduoti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams yra kelias, vedantis į nepriteklių.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras duoda maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra turtingas. Jaunuoli, duoti maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams yra kelias, vedantis į turtingumą.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra pasipūtęs kietaširdis: nesisveikina, kai turi pasisveikinti; nepagerbia atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; neužleidžia vietos, kai turi užleisti vietą; neduoda kelio, kai turi duoti kelią; nerodo svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodo pagarbos, kai turi rodyti pagarbą; negerbia, kai turi gerbti; nepagarbina, kai turi pagarbinti. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra prasčiokas. Jaunuoli, būti pasipūtusiu kietaširdžiu: nesisveikinti, kai turi pasisveikinti; nepagerbti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; neužleisti vietos, kai turi užleisti vietą; neduoti kelio, kai turi duoti kelią; nerodyti svetingumo, kai turi rodyti svetingumą; nerodyti pagarbos, kai turi rodyti pagarbą; negerbti, kai turi gerbti; nepagarbinti, kai turi pagarbinti, yra kelias, vedantis į prasčioko gyvenimą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras yra nepasipūtęs minkštaširdis: pasisveikina, kai turi pasisveikinti; pagerbia atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; užleidžia vietą, kai turi užleisti vietą; duoda kelią, kai turi duoti kelią; rodo svetingumą, kai turi rodyti svetingumą; rodo pagarbą, kai turi rodyti pagarbą; gerbia, kai turi gerbti; pagarbina, kai turi pagarbinti. Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra aukštuomenės žmogus. Jaunuoli, būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu: pasisveikinti, kai turi pasisveikinti; pagerbiti atsistojant, kai turi pagerbti atsistojant; užleisti vietą, kai turi užleisti vietą; duoti kelią, kai turi duoti kelią; rodyti svetingumą, kai turi rodyti svetingumą; rodyti pagarbą, kai turi rodyti pagarbą; gerbti, kai turi gerbti; pagarbinti, kai turi pagarbinti – yra kelias, vedantis į aukštuomenę.

Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausia: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra kvailas. Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausti: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ – yra kelias, vedantis į kvailumą.

Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausia: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ Jis dėl to elgimos… jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra labai išmintingas. Jaunuoli, atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausti: „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“– yra kelias, vedantis į didį išmintingumą.

Taigi, jaunuoli, sekimas keliu, vedančiu į trumpą gyvenimą, duoda trumpai gyvenantį žmogų; sekimas keliu, vedančiu į ilgaamžiškumą, duoda ilgaamžių žmogų; sekimas keliu, vedančiu į polinkį sirgti, duoda linkusi sirgti žmogų; sekimas keliu, vedančiu į stiprią sveikatą, duoda stiprios sveikatos žmogų; sekimas keliu, vedančiu į negražią išvaizdą, duoda negražų žmogų; sekimas keliu, vedančiu į patrauklumą, duoda patrauklų žmogų; sekimas keliu, vedančiu į įtakos neturėjimą, duoda žmogų be įtakos; sekimas keliu, vedančiu į įtakingumą, duoda įtakingą žmogų; sekimas keliu, vedančiu į nepriteklių, duoda vargšą; sekimas keliu, vedančiu į turtingumą, duoda turtuolį; sekimas keliu, vedančiu į prasčioko gyvenimą, duoda prasčioką; sekimas keliu, vedančiu į aukštuomenę, duoda aukštuomenės žmogų; sekimas keliu, vedančiu į kvailumą, duoda kvailį; sekimas keliu, vedančiu į didžią išmintį, duoda didį išminčių. Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, veiksmai yra jų pradėjimas, veiksmai yra jų giminės, jie yra veiksmų prieglobstyje. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.

Kai tai buvo pasakyta, jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam štai ką:

– Nuostabu, gerbiamasis Gotama, nuostabu, gerbiamasis Gotama! Tai lyg tai, kas buvo apversta, jis būtų atstatęs atgal, ar tai, kas buvo paslėpta, jis būtų atskleidęs, ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad turintis akis pamatytų formas, lygiai taip gerbiamasis Gotama daugeliais būdais paaiškino Dhammą. Aš priimu prieglobstį gerbiamajame Gotomoje, Dhammoje ir vienuolių Saṅghoje. Lai gerbiamasis Gotama nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju, priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui.

Cūḷakammavibhaṅgasuttaṃ (Mažoji veiksmų analizė, MN III.iv.5)

289. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džėtos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho subho māṇavo todeyyaputto yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi jaunuolis Subha Todėjaputa nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṃ sammodi. atėjęs apsikeitė su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdi. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Sėdint iš šono jaunuolis Subho Todeyyaputta Palaimintajam štai ką pasakė:

Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo „Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja yena manussānaṃyeva sataṃ manussabhūtānaṃ dissanti hīnappaṇītatā žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą? Dissanti hi, bho gotama, manussā appāyukā, Gi matomi žmonės kurių gyvenimas trumpas, dissanti dīghāyukā matomi ilgaamžiai; dissanti bavhābādhā [bahvābādhā (syā. kaṃ. ka.)], dissanti appābādhā; matomi linkę sirgti, matomi stiprios sveikatos; dissanti dubbaṇṇā, dissanti vaṇṇavanto; matomi negražūs, matomi gražūs; dissanti appesakkhā, dissanti mahesakkhā; matomi [žmonės] be įtakos, matomi įtakingi; dissanti appabhogā, dissanti mahābhogā; matomi vargšai, matomi turtuoliai; dissanti nīcakulīnā, dissanti uccākulīnā; matomi prasčiokai, matomi aukštuomenės žmonės; dissanti duppaññā, dissanti paññavanto. matomi kvaili, matomi išmintingi. Ko nu kho, bho gotama, hetu ko paccayo Kokia gi yra priežastis, gerbiamasis Gotama, kas sąlygoja yena manussānaṃyeva sataṃ manussabhūtānaṃ dissanti hīnappaṇītatā”ti? žemesnių ir viršesnių žmonių buvimą, [tokių] žmonių matymą?“

Kammassakā, māṇava, sattā „Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, kammadāyādā veiksmų įpėdiniai, kammayonī veiksmai yra jų pradėjimas, kammabandhū veiksmai yra jų giminės, kammappaṭisaraṇā jie yra veiksmų prieglobstyje. Kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ – hīnappaṇītatāyāti. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnižes.“ Na kho ahaṃ imassa bhoto gotamassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṃ avibhattassa vitthārena atthaṃ ājānāmi. „Na nesuprantu aš tikslios prasmės šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos. Sādhu me bhavaṃ gotamo tathā dhammaṃ desetu Būtų gerai jei Gerbiamasis Gotama pamokytų manęs Dhammos taip, yathā ahaṃ imassa bhoto gotamassa saṃkhittena bhāsitassa vitthārena atthaṃ avibhattassa vitthārena atthaṃ ājāneyya”nti. kad aš suprasčiau tikslią prasmę šios Gerbiamojo Gotamos trumpos, neišreiškiančios tikslios prasmės kalbos.“

290. “Tena hi, māṇava, suṇāhi, „Na tada, jaunuolį, klausyki, sādhukaṃ manasi karohi; sutelki visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.“ “Evaṃ, bho”ti kho subho māṇavo todeyyaputto bhagavato paccassosi. „Taip, Gerbiamasis“, – atsakė jaunuolis Subha Todėjaputa Palaimintąjam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

“Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā „Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu [sabbapāṇabhūtesu (sī. ka.)]. yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to kad tai atliko, dėl to kad to apsiėmė, [samādiṇṇena (pī. ka.)] kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appāyuko hoti jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jo gyvenimas trumpas. Appāyukasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į trumpą gyvenimą: pāṇātipātī hoti luddo lohitapāṇi hatapahate niviṭṭho adayāpanno pāṇabhūtesu. būti žudiku, žiauriu, su suteptomis krauju rankomis, linkusiu mušti ir žudyti, be gailesčio gyvoms būtybėms.

Idha pana ,māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras pāṇātipātaṃ pahāya pāṇātipātā paṭivirato hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo, atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati dīghāyuko hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra ilgaamžis. Dīghāyukasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į ilgaamžiškumą: pāṇātipātaṃ pahāya pāṇātipātā paṭivirato [204] hoti nihitadaṇḍo nihitasattho, lajjī dayāpanno sabbapāṇabhūtahitānukampī viharati. atsisakius žudymo susilaikyti nuo žudymo, atidėjus lazdą, atidėjus ginklus būti kukliu, gailiaširdžiu, gyventi su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms.

291. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras sattānaṃ viheṭhakajātiko hoti, puldinėja kitas būtybes pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati bavhābādho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra linkęs sirgti. Bavhābādhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į polinkį sirgti: sattānaṃ viheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais puldinėti kitas būtybes.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras sattānaṃ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. nepuldinėja kitų būtybių ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appābādho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra stiprios sveikatos. Appābādhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į stiprią sveikatą: sattānaṃ aviheṭhakajātiko hoti pāṇinā vā leḍḍunā vā daṇḍena vā satthena vā. ar tai rankomims, akmenimis, pagaliais ar ginklais nepuldinėti kitų būtybių.

292. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras kodhano hoti upāyāsabahulo. yra piktas, labai nepatenkintas. Appampi vutto samāno Net ir truputį pataisytas abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati jis supyksta, susidirgina, susierzina, kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti rodo pyktį, neapykantą ir niūrumą. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati dubbaṇṇo hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra negražus. Dubbaṇṇasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į negražią išvaizdą: kodhano hoti upāyāsabahulo; būti piktu, labai nepatenkintu; appampi vutto samāno abhisajjati kuppati byāpajjati patiṭṭhīyati kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. būnant net ir truputį pataisytu pykti, dirgintis, erzintis, rodyti pyktį, neapykantą ir niūrumą.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras akkodhano hoti anupāyāsabahulo; yra be pykčio, nėra labai nepatenkintas; bahumpi vutto samāno Net ir stipriai pataisytas nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati jis nesupyksta, nesusidirgina, nesusierzina, na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. nerodo pykčio, neapykantos ir niūrumo. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati pāsādiko hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra patrauklus. Pāsādikasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į patrauklumą: akkodhano hoti anupāyāsabahulo; būti be pykčio, nebūti labai nepatenkintu, bahumpi vutto samāno nābhisajjati na kuppati na byāpajjati na patiṭṭhīyati na kopañca dosañca appaccayañca pātukaroti. būnant net ir stipriai pataisytu nepykti, nesidirginti, nesierzinti, nerodyti pykčio, neapykantos ir niūrumo.

293. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras issāmanako hoti; yra pavydus; paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṃ bandhati. jis pavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, yra kupinas pagiežos [dėl to], jį suėmęs pavydulys. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appesakkho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra be įtakos. Appesakkhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į įtakos neturėjimą: issāmanako hoti; būti pavydžiu, paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu issati upadussati issaṃ bandhati. pavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, būti kupinam pagiežos [dėl to], būti suimtu pavydulio.

“Idha [205] pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras anissāmanako hoti; nėra pavydus; paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṃ bandhati. jis nepavydi kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nėra kupinas pagiežos [dėl to], jį nėra suėmęs pavydulys. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahesakkho hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra įtakingas. Mahesakkhasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į įtakingumą: anissāmanako hoti; būti nepavydžiu, paralābhasakkāragarukāramānanavandanapūjanāsu na issati na upadussati na issaṃ bandhati. nepavydėti kitam pelno, garbės, šlovės, pagarbos, sveikinimo, garbinimo, nebūti kupinu pagiežos [dėl to], nebūti suimtu pavydulio.

294. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. neduoda maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati appabhogo hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra vargšas. Appabhogasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į nepriteklių: na dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. neduoti maisto, gėrimų, drabužių, transporto, vainikų, kvepalų, kremų, lovų, būstų ir šviestuvų atsiskyrėliams ar brāhmanams.

“Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. duoda maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahābhogo hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra turtingas. Mahābhogasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuolį, veda į turtingumą: dātā hoti samaṇassa vā brāhmaṇassa vā annaṃ pānaṃ vatthaṃ yānaṃ mālāgandhavilepanaṃ seyyāvasathapadīpeyyaṃ. duoti maistą, gėrimus, drabužius, transportą, vainikus, kvepalus, kremus, lovas, būstus ir šviestuvus atsiskyrėliams ar brāhmanams.

295. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras thaddho hoti atimānī – yra pasipūtęs kietaširdis: abhivādetabbaṃ na abhivādeti, kai turi pasisveikinti, nesisveikina; paccuṭṭhātabbaṃ na paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, jis nepagerbia atsistojant; āsanārahassa na āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, jis neužleidžia vietos; maggārahassa na maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, jis neduoda kelio; sakkātabbaṃ na sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, jis nerodo svetingumo; garukātabbaṃ na garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, jis nerodo pagarbos; mānetabbaṃ na māneti, kai turi gerbti, jis negerbia; pūjetabbaṃ na pūjeti. kai turi pagarbinti, jis nepagarbina. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati nīcakulīno hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra prasčiokas. Nīcakulīnasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į prasčioko gyvenimą: thaddho hoti atimānī; būti pasipūtusiu kietaširdžiu: abhivādetabbaṃ na abhivādeti, kai turi pasisveikinti, nesisveikinti; paccuṭṭhātabbaṃ na paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, nepagerbti atsistojant āsanārahassa na āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, neužleisti vietos; maggārahassa na maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, neduoti kelio; sakkātabbaṃ na sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, nerodyti svetingumo; garukātabbaṃ na garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, nerodyti pagarbos; mānetabbaṃ na māneti, kai turi gerbti, negerbti; pūjetabbaṃ na pūjeti. kai turi pagarbinti, nepagarbinti.

Idha pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras atthaddho hoti anatimānī; yra nepasipūtęs minkštaširdis: abhivādetabbaṃ abhivādeti, kai turi pasisveikinti, pasisveikina; paccuṭṭhātabbaṃ paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, jis pagerba atsistojant; āsanārahassa āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, jis užleidžia vietą; maggārahassa maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, jis duoda kelią; sakkātabbaṃ sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, jis rodo svetingumą; garukātabbaṃ garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, jis rodo pagarbą; mānetabbaṃ māneti, kai turi gerbti, jis gerbia; pūjetabbaṃ pūjeti. kai turi pagarbinti, jis pagarbina. So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to kad tai atliko, dėl to kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati uccākulīno hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybe, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra aukštuomenės žmogus. Uccākulīnasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į aukštuomenę: atthaddho hoti anatimānī; būti nepasipūtusiu minkštaširdžiu: abhivādetabbaṃ abhivādeti, kai turi pasisveikinti, pasisveikinti; paccuṭṭhātabbaṃ paccuṭṭheti, kai turi pagerbti atsistojant, pagerbti atsistojant; āsanārahassa āsanaṃ deti, kai turi užleisti vietą, užleisti vietą; maggārahassa maggaṃ deti, kai turi duoti kelią, duoti kelią; sakkātabbaṃ sakkaroti, kai turi rodyti svetingumą, rodyti svetingumą; garukātabbaṃ garukaroti, kai turi rodyti pagarbą, rodyti pagarbą; mānetabbaṃ māneti, kai turi gerbti, gerbti; pūjetabbaṃ pūjeti. kai turi pagarbinti, pagarbinti.

296. “Idha, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti – atėjęs pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą neklausia: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati. atgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjati, neatgimsta nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati duppañño hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra kvailas. Duppaññasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į kvailumą: samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā na paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą ne klausti: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’”ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“

“Idha [206] pana, māṇava, ekacco itthī vā puriso vā Bet štai, jaunuoli, kažkokia moteris ar vyras samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausia: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“ So tena kammena evaṃ samattena evaṃ samādinnena Jis dėl to elgimos, dėl to, kad tai atliko, dėl to, kad to apsiėmė, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati. atgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje. No ce kāyassa bhedā paraṃ maraṇā O jei po kūno žūties, po mirties sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjati, jis neatgimsta geroje vietoje, dangaus karalystėje, sace manussattaṃ āgacchati yattha yattha paccājāyati mahāpañño hoti. jei jis sugrįžta kaip žmogiška būtybė, tuomet kur jis beatgimtų, jis yra labai išmintingas. Mahāpaññasaṃvattanikā esā, māṇava, paṭipadā yadidaṃ – Šis kelias, jaunuoli, veda į didį išmintingumą: samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā upasaṅkamitvā paripucchitā hoti – atėjus pas atsiskyrelį ar brāhmaṇą klausti: ‘kiṃ, bhante, kusalaṃ, kiṃ akusalaṃ; kiṃ sāvajjaṃ, kiṃ anavajjaṃ; kiṃ sevitabbaṃ, kiṃ na sevitabbaṃ; „Kas, gerbiamasis, yra dora, kas nedora; kas smerktina, kas nesmerktina; kas turėtų būti praktikuojama, kas neturėtų būti praktikuojama; kiṃ me karīyamānaṃ dīgharattaṃ ahitāya dukkhāya hoti, kiṃ vā pana me karīyamānaṃ dīgharattaṃ hitāya sukhāya hotī’”ti? kokie poelgiai ilgą laiką darys man žalą, teiks skausmą, o kokie poelgiai ilgą laiką neš naudą ir laimę?“

297. “Iti kho, māṇava, appāyukasaṃvattanikā paṭipadā appāyukattaṃ upaneti, Taigi, jaunuoli, sekimas keliu, vedančiu į trumpą gyvenimą, duoda trumpai gyvenantį žmogų; dīghāyukasaṃvattanikā paṭipadā dīghāyukattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į ilgaamžiškumą, duoda ilgaamžį žmogų; bavhābādhasaṃvattanikā paṭipadā bavhābādhattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į polinkį sirgti, duoda linkusį sirgti žmogų; appābādhasaṃvattanikā paṭipadā appābādhattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į stiprią sveikatą, duoda stiprios sveikatos žmogų; dubbaṇṇasaṃvattanikā paṭipadā dubbaṇṇattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į negražią išvaizdą, duoda negražų žmogų; pāsādikasaṃvattanikā paṭipadā pāsādikattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į patrauklumą, duoda patrauklų žmogų; appesakkhasaṃvattanikā paṭipadā appesakkhattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į įtakos neturėjimą, duoda žmogų be įtakos; mahesakkhasaṃvattanikā paṭipadā mahesakkhattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į įtakingumą, duoda įtakingą žmogų; appabhogasaṃvattanikā paṭipadā appabhogattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į nepriteklių, duoda vargšą; mahābhogasaṃvattanikā paṭipadā mahābhogattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į turtingumą, duoda turtuolį; nīcakulīnasaṃvattanikā paṭipadā nīcakulīnattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į prasčioko gyvenimą, duoda prasčioką; uccākulīnasaṃvattanikā paṭipadā uccākulīnattaṃ upaneti; sekimas keliu, vedančiu į aukštuomenę, duoda aukštuomenės žmogų; duppaññasaṃvattanikā paṭipadā duppaññattaṃ upaneti, sekimas keliu, vedančiu į kvailumą, duoda kvailį; mahāpaññasaṃvattanikā paṭipadā mahāpaññattaṃ upaneti. sekimas keliu, vedančiu į didžią išmintį, duoda didį išminčių. Kammassakā, māṇava, sattā Jaunuoli, būtybės yra veiksmų savininkai, kammadāyādā veiksmų įpėdiniai, kammayonī veiksmai yra jų pradėjimas, kammabandhū veiksmai yra jų giminės, kammappaṭisaraṇā jie yra veiksmų prieglobstyje. Kammaṃ satte vibhajati yadidaṃ – hīnappaṇītatāyāti. Veiksmai yra tai, kas suskirsto būtybes į žemesnes ir viršesnes.”

Evaṃ vutte, subho māṇavo todeyyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Kai tai buvo pasakyta, jaunuolis Subha Todėjaputa pasakė Palaimintajam štai ką, “abhikkantaṃ, bho gotama, abhikkantaṃ, bho gotama! „Nuostabu, gerbiamasis Gotama, nuostabu, gerbiamasis Gotama! Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṃ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṃ vā vivareyya, Tai lyg, gerbiamasis Gotama, tai, kas buvo apversta, jis būtų atstatęs atgal, ar tai, kas buvo paslėpta, jis būtų atskleidęs, mūḷhassa vā maggaṃ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṃ dhāreyya – ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad turintis akis pamatytų formas, evamevaṃ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito lygiai taip gerbiamasis Gotama daugeliais būdais paaiškino Dhammą. Esāhaṃ bhavantaṃ gotamaṃ saraṇaṃ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Aš priimu prieglobstį gerbiamajame Gotomoje, Dhammoje ir vienuolių Saṅghoje. Upāsakaṃ maṃ bhavaṃ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṃ saraṇaṃ gata”nti. Lai gerbiamasis Gotama nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju, priėmusiu prieglobstį visam gyvenimui.“