Mažesnė suta Malukjai (Cūḷamālukyasutta, MN II.ii.3)

Taip aš girdėjau: Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tada gi gerbiamą Malukjaputą, jam būnant vienumoje, aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo neišreikštos, atidėtos, atmestos: „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“, „pasaulis yra ribotas“, „pasaulis yra begalinis“, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; „siela yra viena, kūnas yra kita“, „Tathagata egzistuoja po mirties“, „Tathagata negzistuoja po mirties“, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – to man Palaimintasis nepareiškė. Tai manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Tad, nuėjęs pas Palaimintąjį, aš paklausiu apie šį reikalą. Jeigu Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, o jeigu jis man nepareikš: „pasaulis yra amžinas”, arba „pasaulis nėra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tada, palikęs šį mokymąsi, grįšiu į žemesnį gyvenimą.“

Tada gi vakare gerbiamas Malukjaputa, palikęs nuošalią vietą, nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Malukjaputa pasakė Palaimintajam:

– Štai, gerbiamasis, būnant vienumoje, mane aplankė tokios mintys: „Šios pažiūros yra Palaimintojo nepareikštos… grįšiu į žemesnį gyvenimą. Jei Palaimintasis žino: „pasaulis yra amžinas“, lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra amžinas“; jei Palaimintasis žino: „pasaulis nėra amžinas“, lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis nėra amžinas“. O jei Palaimintasis nežino: ar „pasaulis yra amžinas“, ar „pasaulis nėra amžinas“, nežinančiam gi ir nematančiam yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: „Nežinau, nematau“. Jei Palaimintasis žino: „pasaulis yra ribotas“… Jei Palaimintasis žino: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“; jei Palaimintasis žino: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. O jei Palaimintasis nežino: ar „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ar „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, nežinančiam gi ir nematančiam yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: „Nežinau, nematau“.

– Ar gi aš, Malukjaputa, esu tau sakęs: „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, aš tau pareikšiu: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, arba… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“?

–Tai gi ne, gerbiamasis.

– O ar tu esi man sakęs: „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“?

–Tai gi ne, gerbiamasis.

–Tikrai taip, Malukjaputa, nei aš tau sakiau: „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, aš tau pareikšiu: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžina“… arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; nei tu man sakei: „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, Palaimintasis man pareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ … arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. Tokiu atveju, kvailas žmogau, kokiu pagrindu ką atstumi?

Jei, Malukjaputa, kas taip sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol man Palaimintasis nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“…arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; tai taip ir [toliau] liktų Tathagatos nepareikšta, o tas žmogus numirtų. Sakykime žmogus būtų persmeigtas strėle, ištepta storu nuodų sluoksniu. Jo draugai, bičiuliai, giminės parūpintų gydytoją, chirurgą, o jis [daktarui] taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus vardo ir pavardės“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra juoda-, tamsia- ar šviesiaodis“; jis taip pasakytų: “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus yra tokiam ir tokiam kaime, miestelyje ar mieste“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yra ilgasis ar trumpasis“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lanko templė, iš kurio mane pašovė, yra medžio pluošto, bambukinė, sausgyslinė, kanapinė ar medžio žievės“; jis taip pasakytų: “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu ar lankas, iš kurio mane pašovė, [padarytas iš] laukinės ar kultivuotos medžiagos”; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lanko, iš kurio mane pašovė, puošiančios plunksnos yra maitvanagio, garnio, vanago, povo ar sakalo“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar lanką, iš kurio mane pašovė, dengiančios sausgyslės yra buliaus, bizono, laukinio žvėries ar beždžionės“; jis taip pasakytų: „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, kol nesužinosiu, ar strėlė, kuria mane persmeigė, yra paprasta ar su lenktu, spygliuotu, geležiniu, veršiuko danties ar oleandro antgaliu“ – tai taip ir liktų, Malukjaputa, to žmogaus nesužinota, o tas žmogus numirtų. Lygiai gi taip, Malukjaputa, jei kas taip sakytų: „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, kol man Palaimintasis nepareikš: „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; tai taip ir [toliau] liktų Tathagatos nepareikšta, o tas žmogus numirtų.

Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, švento gyvenimo nenugyventi; esant pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, švento gyvenimo nenugyventi; ir esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, ir pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, tikrai yra gimimas, yra senėjimas, yra mirtis, yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra ribotas“ … Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, švento gyvenimo nenugyventi; esant pažiūrai „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, švento gyvenimo nenugyventi; ir esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ir pažiūrai „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, tikrai yra gimimas… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar.

Todėl, Malukjaputa, tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? „Pasaulis yra amžinas“ – to aš nepareiškiau; „Pasaulis nėra amžinas“… „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau. Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Nagi tai neneša naudos, neliečia švento gyvenimo pagrindų, [tai] neatveda nei prie nusivylimo, nei prie potraukio užgesimo, nei prie išnykimo, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo atbudimo, nei prie Nirvanos. Todėl aš to nepareiškiau. Ir ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? Aš pareiškiau: „Tai yra kančia; tai yra kančios priežastis; tai yra kančios išnykimas; tai yra kelias, vedantis į kančios išnykimą.“ Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Ogi tai neša nauda, tai liečia švento gyvenimo pagrindus, atveda prie nusivylimo, potraukio užgesimo, išnykimo, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, prie Nirvanos. Todėl aš tai pareiškiau. Todėl, Malukjaputa, tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas gerbiamas Malukjaputa džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Cūḷamālukyasuttaṃ MN63 (Mažesnė suta Malukjai, MN II.ii.3)

122. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis

sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme buvo apsistojęs Savathėje, Džetos girioje, Anathapindikos vienuolyne. Atha kho āyasmato mālukyaputtassa [māluṅkyaputtassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] Tada gi gerbiamą Malukjaputą, rahogatassa paṭisallīnassa jam būnant vienumoje, evaṃ cetaso parivitakko udapādi – aplankė tokios mintys: “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā “Šios pažiūros yra Palaimintojo abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – nepareikštos, atidėtos, atmestos: ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi, „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’tipi, ‘anantavā loko’tipi, „pasaulis yra ribotas“, „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’ntipi, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’ntipi, „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties” – tāni me bhagavā na byākaroti. to man Palaimintasis nepareiškė. Yāni me bhagavā na byākaroti Tai kad Palaimintasis man to nepareiškė taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Tad nuėjęs pas Palaimintąjį aš paklausiu apie šį reikalą. Sace me bhagavā byākarissati – Jeigu Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, no ce me bhagavā byākarissati – o jeigu Palaimintasis man nepareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmī”ti. tada palikęs šį mokymąsi grįšiu į žemesnį gyvenimą.“

123. Atha [427] kho āyasmā mālukyaputto sāyanhasamayaṃ Tada gi vakare gerbiamas Malukjaputa paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; išėjęs iš nuošalios vietos nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. atėjęs pasveikino Palaimintąjį ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mālukyaputto bhagavantaṃ etadavoca – Sėdėdamas gi iš šono gerbiamas Malukjaputa pasakė Palaimintajam:

124. “Idha mayhaṃ, bhante, rahogatassa paṭisallīnassa “Štai, gerbiamasis, būnant vienumoje, mane evaṃ cetaso parivitakko udapādi – mane aplankė tokios mintys: “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā „Šios pažiūros yra Palaimintojo abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni – nepareikštos, atidėtos, atmestos: ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi …pe… „pasaulis yra amžinas“, „pasaulis nėra amžinas“… ‘ neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi – „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – tāni me bhagavā na byākaroti. to man Palaimintasis nepareiškė. Yāni me bhagavā na byākaroti Tai, kad Palaimintasis man to nepareiškė, taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. manęs nedžiugina, man tai nepriimtina. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Tad priartėjęs prie Palaimintojo aš paklausiu apie šį reikalą. Sace me bhagavā byākarissati – Jeigu Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; tada aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, no ce me bhagavā byākarissati – o jeigu Palaimintasis man nepareikš: ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā – arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmīti. tada palikęs šį mokymąsi grįšiu į žemesnį gyvenimą Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘sassato loko’ti, „pasaulis yra amžinas“, ‘sassato loko’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra amžinas“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘asassato loko’ti, „pasaulis nėra amžinas“, ‘asassato loko’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis nėra amžinas“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ar „pasaulis yra amžinas“, ar „pasaulis nėra amžinas“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘antavā loko’ti, „pasaulis yra ribotas“, ‘antavā loko’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra ribotas“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘anantavā loko’ti, „pasaulis yra begalinis“, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „pasaulis yra begalinis“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ar „pasaulis yra ribotas“, ar „pasaulis yra begalinis“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „siela yra viena, kūnas yra kita“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, ar „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, ar „siela yra viena, kūnas yra kita“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata egzistuoja po mirties“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata neegzistuoja po mirties“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ar „Tathagata egzistuoja po mirties“, ar „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’ti. „Nežinau, nematau“. Sace bhagavā jānāti – Jei Palaimintasis žino: ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“; sace bhagavā jānāti – jei Palaimintasis žino: ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. lai Palaimintasis man pareiškia: „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. No ce bhagavā jānāti – O jei Palaimintasis nežino: ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ar „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ar „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, ajānato kho pana apassato nežinančiam gi ir nematančiam etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ – yra visai tinkama pasakyti tiesiai šviesiai: ‘na jānāmi, na passāmī’”ti. „Nežinau, nematau“.

125. “Kiṃ nu [kiṃ nu kho (syā. kaṃ. ka.)] tāhaṃ, mālukyaputta, evaṃ avacaṃ – „Ar gi aš, Malukjaputa, tau esu sakęs: ‘ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, ahaṃ te byākarissāmi – aš tau pareikšiu: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, arba „pasaulis yra ribotas“, arba „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, arba „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ arba „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, arba „Tathagata egzistuoja po mirties“, arba „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? arba „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“? “No hetaṃ, bhante”. „Tai gi ne, gerbiamasis“. “Tvaṃ vā pana maṃ evaṃ avaca „O ar tu esi man sakęs: – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, bhagavā me byākarissati – Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, arba, „pasaulis yra ribotas“, arba „pasaulis yra begalinis“, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā, arba „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, arba „siela yra viena, kūnas yra kita“, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, arba, „Tathagata egzistuoja po mirties“, arba „Tathagata neegzistuoja po mirties“, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? arba, „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, arba „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“? “No hetaṃ, bhante”. „Tai gi ne, gerbiamasis“. “Iti kira, mālukyaputta, nevāhaṃ taṃ vadāmi „Tikrai taip, Malukjaputa, nei aš tau sakiau: – ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, „Ateik, Malukjaputa, gyvenk šventą gyvenimą pagal mane, ahaṃ te byākarissāmi – aš tau pareikšiu: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti vā’ti;…„Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; napi kira maṃ tvaṃ vadesi nei tu man sakei: – ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, „Gerbiamasis, aš gyvensiu šventą gyvenimą pagal Palaimintąjį, bhagavā me byākarissati – Palaimintasis man pareikš: ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“ …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti…„Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“. Evaṃ sante, moghapurisa, Tokiu atveju, kvailas žmogau, ko santo kaṃ paccācikkhasi? kokiu pagrindu ką atstumi?“

126. “Yo kho, mālukyaputta, evaṃ vadeyya – „Jei, Malukjaputa, kas taip sakytų: ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, yāva me bhagavā na byākarissati – kol man Palaimintasis nepareikš: “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti, “Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; abyākatameva [429] taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, tai taip ir [toliau] liktų, Malukjaputa, Tathagatos nepareikšta, atha so puggalo kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų. Seyyathāpi, mālukyaputta, Sakykime, Malukjaputa, puriso sallena viddho assa žmogus būtų persmeigtas strėle, savisena gāḷhapalepanena. ištepta storu nuodų sluoksniu. Tassa mittāmaccā ñātisālohitā Jo draugai, bičiuliai, giminės bhisakkaṃ sallakattaṃ upaṭṭhapeyyuṃ. parūpintų gydytoją, chirurgą. So evaṃ vadeyya – Jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš netrauksiu (neleisiu ištraukti) šios strėlės iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā’ti; yra karys, brahmanas, prekiautojas ar darbininkas“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu persmeigusio mane žmogaus evaṃnāmo evaṃgotto iti vā’ti; vardo ir pavardės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus dīgho vā rasso vā majjhimo vā’ti; yra aukštas, žemas ar vidutinio ūgio“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus kāḷo vā sāmo vā maṅguracchavī vā’ti; yra juoda, tamsia ar šviesiaodis“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar persmeigęs mane žmogus amukasmiṃ gāme vā nigame vā nagare vā’ti; yra tokiam ir tokiam kaime, miestelyje ar mieste“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ dhanuṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yadi vā cāpo yadi vā kodaṇḍo’ti; yra ilgasis ar trumpasis“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ jiyaṃ jānāmi yāyamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lanko templė, iš kurio mane pašovė, yadi vā akkassa yadi vā saṇhassa [saṇṭhassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yra medžio pluošto, bambukinė, yadi vā nhārussa yadi vā maruvāya yadi vā khīrapaṇṇino’ti; sausgyslinė, kanapinė ar medžio žievės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi “Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lankas, iš kurio mane pašovė, yadi vā gacchaṃ yadi vā ropima’nti; [padarytas iš] laukinės ar kultivuotos medžiagos“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lanko iš kurio mane pašovė, yassa pattehi vājitaṃ puošiančios plunksnos [vākhittaṃ (ka.)] yadi vā gijjhassa yadi vā kaṅkassa yra maitvanagio, garnio, yadi vā kulalassa yadi vā morassa yadi vā sithilahanuno’ti; vanago, povo ar sakalo“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar lanką, iš kurio mane pašovė, yassa nhārunā parikkhittaṃ dengiančios sausgyslės yadi vā gavassa yadi vā mahiṃsassa yra buliaus, bizono, yadi vā bheravassa [roruvassa (sī. syā. kaṃ. pī.)] yadi vā semhārassā’ti; laukinio žvėries ar beždžionės“; so evaṃ vadeyya – jis taip pasakytų: ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi „Aš neleisiu šios strėlės ištraukti iki tol, yāva na taṃ sallaṃ jānāmi yenamhi viddho, kol nesužinosiu, ar strėlė, kuria mane persmeigė, yadi vā sallaṃ yadi vā khurappaṃ yra paprasta strėlė, su lenktu, yadi vā vekaṇḍaṃ yadi vā nārācaṃ spygliuotu, geležiniu, yadi vā vacchadantaṃ yadi vā karavīrapatta’nti [430] – veršiuko danties ar oleandro antgaliu“ – aññātameva taṃ, mālukyaputta, tena purisena assa, tai taip ir liktų, Malukjaputa, to žmogaus nesužinota, atha so puriso kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų. Evameva kho, mālukyaputta, Lygiai gi taip, Malukjaputa yo evaṃ vadeyya – jei kas taip sakytų: ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi „Negyvensiu švento gyvenimo pagal Palaimintąjį tol, yāva me bhagavā na byākarissati – kol man Palaimintasis nepareikš: “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā…pe… „pasaulis yra amžinas“, arba „pasaulis nėra amžinas“… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti, „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“; abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, tai taip ir [toliau] liktų, Malukjaputa, Tathagatos nepareikšta, atha so puggalo kālaṃ kareyya. o tas žmogus numirtų.

127. “‘Sassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no asassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no sassato loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra amžinas“, ‘asassato loko’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „pasaulis nėra amžinas“, attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, gimimas tikrai yra, yra senėjimas, yra mirtis, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Antavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra ribotas“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no anantavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra begalinis“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no antavā loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „pasaulis yra ribotas“, ‘anantavā loko’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „pasaulis yra begalinis“, attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, gimimas tikrai yra, yra senėjimas, yra mirtis, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yra liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nusivylimas, yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. kurių panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „siela yra viena, kūnas yra kita“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „siela yra viena, kūnas yra kita“, attheva jāti…pe… nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata egzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata neegzistuoja po mirties“ brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata egzistuoja po mirties“, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „Tathagata neegzistuoja po mirties“, attheva jāti…pe… [431] nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar. ‘Hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evaṃ ‘no neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati Malukjaputa, esant pažiūrai “Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, brahmacariyavāso abhavissāti, švento gyvenimo nenugyventi; evampi ‘no hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ir, Malukjaputa, esant pažiūrai „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati ir pažiūrai „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“, attheva jāti…pe…nighātaṃ paññapemi. gimimas tikrai yra… panaikinimą aš padarau žinomą čia ir dabar.

128. “Tasmātiha, mālukyaputta, Todėl, Malukjaputa, abyākatañca me abyākatato dhāretha; tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; byākatañca me byākatato dhāretha. o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą. Kiñca, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Ir ko, Malukjaputa, aš nepareiškiau? ‘Sassato loko’ti mālukyaputta, mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra amžinas“ – to aš nepareiškiau; ‘asassato loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis nėra amžinas“ – to aš nepareiškiau; ‘antavā loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra ribotas“ – to aš nepareiškiau; ‘anantavā loko’ti – mayā abyākataṃ; „Pasaulis yra begalinis“ – to aš nepareiškiau; ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīra’nti – mayā abyākataṃ; „siela ir kūnas yra vienas ir tas pat“ – to aš nepareiškiau; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti – mayā abyākataṃ; „siela yra viena, kūnas yra kita“ – to aš nepareiškiau; ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata egzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau; ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau; ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; „Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau; ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ. „Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties“ – to aš nepareiškiau. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Ir kodėl, Malukjaputa, aš to nepareiškiau? Na hetaṃ, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ Na gi, Malukjaputa, tai neneša naudos, na ādibrahmacariyakaṃ neliečia švento gyvenimo pagrindų, na [netaṃ (sī.)] nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṃvattati. [tai] neatveda nei prie nusivylimo, nei prie potraukio užgesimo, nei prie išnykimo, nei prie ramybės, nei prie tiesioginio pažinimo, nei prie tobulo atbudimo, nei prie Nirvanos. Tasmā taṃ mayā abyākataṃ. Todėl aš to nepareiškiau. Kiñca, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Ir ką, Malukjaputa, aš pareiškiau? ‘Idaṃ dukkha’nti, mālukyaputta, mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kančia“; ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti – mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kančios priežastis“; ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti – mayā byākataṃ; Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kančios išnykimas“; ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti – mayā byākataṃ. Malukjaputa, aš pareiškiau: „Tai yra kelias, vedantis į kančios išnykimą“. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Ir kodėl, Malukjaputa, aš tai pareiškiau? Etañhi, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ Ogi tai, Malukjaputa, neša nauda, etaṃ ādibrahmacariyakaṃ tai liečia švento gyvenimo pagrindus, nibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati. atveda prie nusivylimo, potraukio užgesimo, išnykimo, ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo atbudimo, prie Nirvanos. Tasmā taṃ mayā byākataṃ. Todėl aš tai pareiškiau. Tasmātiha, mālukyaputta[432], Todėl, Malukjaputa, abyākatañca me abyākatato dhāretha; tai, ko aš nepareiškiau, atmink kaip nepareikštą; byākatañca me byākatato dhārethā”ti. o tai, ką pareiškiau, atmink kaip pareikštą.

Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamano āyasmā mālukyaputto Pamalonintas gerbiamas Malukjaputa bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti. džiaugėsi Palaimintojo kalba.