Dreduoti asketai (Jaṭilasuttaṃ, Ud 1.9)

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Gajoje Gajos upės pakrantėje. Ir tuo pačiu metu, savaitę prieš ir po pilnaties, šaltomis, speiguotomis naktimis, krentant sniegui, daugybė dreduotų asketų nardė Gajos upėje, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, taip pat ugnį aukojo [galvodami]: “Tuo apsivalysime”. Pamatė gi Palaimintasis, kad savaitę prieš ir po pilnaties, šaltomis, speiguotomis naktimis, krentant sniegui, daugybė tų dreduotų asketų nardė Gajos upėje, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, taip pat ugnį aukojo [galvodami]: “Tuo apsivalysime”.

Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

“Ne dėl vandens viens yr švarus, daug žmonių čia maudosi, Bet tas, kas laikosi tiesos ir Dharmos, yra švarus, yra brahmanas.”

9. Jaṭilasuttaṃ (Dreduoti asketai, Ud 1.9)

9. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis gayāyaṃ viharati gayāsīse. buvo apsistojęs Gajoje Gajos upės pakrantėje. Tena kho pana samayena Ir tuo pačiu metu sambahulā jaṭilā daugybė dreduotų asketų, sītāsu hemantikāsu rattīsu šaltomis, speiguotomis naktimis, antaraṭṭhake savaitę prieš ir po pilnaties, himapātasamaye krentant sniegui gayāyaṃ ummujjantipi nimujjantipi, nardė Gajoje, ummujjanimujjampi karonti osiñcantipi, paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, aggimpi juhanti – taip pat ugnį aukojo [galvodami]: ‘‘iminā suddhī’’ti. “Tuo apsivalysime”.
Addasā kho bhagavā Pamatė gi Palaimintasis, te sambahule jaṭile kad daugybė tų dreduotų asketų sītāsu hemantikāsu rattīsu šaltomis, speiguotomis naktimis, antaraṭṭhake savaitę prieš ir po pilnaties, himapātasamaye krentant sniegui gayāyaṃ ummujjantepi nimujjantepi nardė Gajoje, ummujjanimujjampi karonte [ummujjanimujjaṃ karontepi (sī. pī. ka.)] osiñcantepi paneriant ir išneriant dar ir taškėsi, aggimpi juhante – taip pat ugnį aukojo [galvodami]: ‘‘iminā suddhī’’ti. “Tuo apsivalysime”. Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

‘‘Na udakena sucī hotī, Ne dėl vandens viens yr švarus, bahvettha nhāyatī [nahāyatī (sī.)] jano; daug žmonių čia maudosi,
Yamhi saccañca dhammo ca, Bet tas, kas laikosi tiesos ir Dharmos, so sucī so ca brāhmaṇo’’ti. yra švarus, yra brahmanas.