Antras nagrinėjimas (Dutiyavibhaṅgasuttaṃ, SN V.iv.I.10)

Vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai. Kurie penki? Tikėjimo valdantis gebėjimas, energingumo valdantis gebėjimas, atidumo valdantis gebėjimas, susitelkimo valdantis gebėjimas, išminties valdantis gebėjimas. Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, jis tiki Tathagatos atbudimu: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dievybių ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas.“ Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys gyvena energingai stengdamasis pašalinti nedoras būsenas, įgyti doras būsenas. Dorų būsenų atžvilgiu yra ištvermingas, stiprus, neatskiriamas nuo jų. Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama energingumo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra atidumo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra atidus, įgijęs aukščiausią atidumo budrumą, jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. Jis gyvena kūne kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; jausmuose… prote… gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama atidumo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, remdamasis paleidimu, įgyja susitelkimą, įgyja proto susikaupimą. Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Kai liaunasi prijungimas ir išlaikymas, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, jis būna lygiažiūrio proto, atidus ir aiškiai suprantantis, ir kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną: be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidumo išgryninta [proto] pusiausvyra – ir būna joje. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra išmintingas, įgijęs išmintį, nukreiptą į kilimą ir nykimą, kuri yra tauri ir prasiskverbianti, vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu. Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.

Dutiyavibhaṅgasuttaṃ Antras nagrinėjimas (SN V.iv.I.10)

‘‘Pañcimāni, bhikkhave, indriyāni. Vienuoliai yra penki valdantys gebėjimai. Katamāni pañca? Kurie penki?** Saddhindriyaṃ,** Tikėjimo valdantis gebėjimas, vīriyindriyaṃ, energingumo valdantis gebėjimas, satindriyaṃ, atidumo valdantis gebėjimas, samādhindriyaṃ, susitelkimo valdantis gebėjimas, paññindriyaṃ. išminties valdantis gebėjimas. Katamañca, bhikkhave, saddhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra tikėjimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako saddho hoti, Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra tikintis, saddahati tathāgatassa bodhiṃ – jis tiki Tathagatos atbudimu: ‘itipi so bhagavā „Šis Palaimintasis yra arahaṃ sammāsambuddho arahantas, tobulai atbudęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. ** **–** atbudęs, palaimintas.“ **idaṃ vuccati, bhikkhave, saddhindriyaṃ.**** Tai, vienuoliai, vadinama tikėjimo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, vīriyindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra energingumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys āraddhavīriyo viharati gyvena energingai stengdamasis akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya, pašalinti nedoras būsenas, kusalānaṃ dhammānaṃ upasampadāya, įgyti doras būsenas, thāmavā daḷhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Dorų būsenų atžvilgiu ištvermingas stiprus, neatskiriamas nuo jų. So anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti Jis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati; energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā **[samāpattiyā (syā. kaṃ. ka.)]** asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati energingai naudoja protą, siekia to. idaṃ vuccati, bhikkhave, vīriyindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama energingumo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, satindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra atidumo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys satimā hoti yra atidus, paramena satinepakkena samannāgato, įgijęs aukščiausią atidumo budrumą, cirakatampi cirabhāsitampi saritā anussaritā. Jis prisimena ir atmena seniai pasakytą ir padarytą. So kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, Jis gyvena kūne kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu…pe… jausmuose… citte…pe… prote… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. ** **–** be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. **idaṃ vuccati, bhikkhave, satindriyaṃ.**** Tai, vienuoliai, vadinama atidumo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca, bhikkhave, samādhindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra susitelkimo valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, vossaggārammaṇaṃ karitvā remdamasis paleidimu, labhati samādhiṃ, įgyja susitelkimą, labhati cittassa ekaggataṃ. įgyja proto susikaupimą. So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi Jis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų, savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Kai liaunasi prijungimas ir išlaikymas, ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃjhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus gėrėjimuisi, upekkhako ca viharati sato sampajāno, jis būna lygiažiūrio proto, atidus ir aiškiai suprantantis, sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, ir kūnu patiria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati – jis pasiekia ketvirtąją džhaną – be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidumo išgryninta [proto] pusiausvyra – ir būna joje. idaṃ vuccati, bhikkhave, samādhindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama susitelkimo valdančiu gebėjimu.

‘‘Katamañca , bhikkhave, paññindriyaṃ? Ir kas, vienuoliai, yra išminties valdantis gebėjimas? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys paññavā hoti yra išmintingas, udayatthagāminiyā paññāya samannāgato įgijęs išmintį, nukreiptą į kilimą ir nykimą, ariyāya nibbedhikāya, kuri yra tauri ir prasiskverbianti, sammā dukkhakkhayagāminiyā. vedanti į visišką kentėjimo panaikinimą. So ‘idaṃ dukkha’nti yathābhūtaṃ pajānāti, Jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimas“; ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo priežastis“; ‘ayaṃ dukkhanirodho’ ti yathābhūtaṃ pajānāti, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kentėjimo išnykimas“; ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ ti yathābhūtaṃ pajānāti – jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias, vedantis į kentėjimo išnykimą“. idaṃ vuccati, bhikkhave, paññindriyaṃ. Tai, vienuoliai, vadinama išminties valdančiu gebėjimu.** Imāni kho, bhikkhave, pañcindriyānī’’ti.** Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.