Kesamuttisutta (Kālāmasutta, AN3.II.ii.5)

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių sangha užsuko į Kalamų miestelį Kėsamuta. Ir užgirdo gi Kėsamutos Kalamai, esą užsuko į Kėsamutą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį gyvenimą Sakjų šeimoje. Apie tą gi Gotamą yra pasklidusi tokia gera byla: šis Palaimintasis yra arahatas, tobulai nušvitęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių dresuotojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dharmos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, [moko] prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.” Nagi šaunu tokius arahatus matyti.

Tada gi Kėsamutos Kalamai nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję, vieni atsisėdo iš šono pagerbę Palaimintąjį [nusilenkiant], kiti [pirmą] apsikeitė su Palaimintuoju mandagiais sveikinimais, o apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono, vieni atsisėdo iš šono pasveikinę Palaimintąjį suglaustais delnais, kiti atsisėdo iš šono paskelbę savo vardą ir gentį, o dar kiti atsisėdo iš šono tylėdami. Sėdėdami iš šono gi tie Kėsamutos Kalamai taip pasakė Palaimintajam:

–Garbusis, ateina į Kėsamutą vieni atsiskyrėliai ir brahmanai. Jie aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. Tuomet, Gerbusis, ateina į Kėsamutą kiti atsiskyrėliai ir brahmanai. Jie taip pat aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. Dėl jų, Garbusis, mus ima abejonės, nesame tikri, kuris iš šių garbingų atsiskyrėlių ir brahmanų kalba tiesą, o kuris melą.
–Tikrai Kalamai, jums dera abejoti, dera būti netikriems, netikrumas jums kilo dėl abejotino dalyko.
Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, dėl išmąstymo, dėl logikos, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, dėl [mokytojo] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite: “Šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą”, tuomet, Kalamai, atmeskite [jas].

Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla godumas, jis kyla į naudą ar į žalą?
–Į žalą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas gobšus žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta godumo, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, kai viduje kyla godumas neapykanta, ji kyla į naudą ar į žalą?
–Į žalą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas supykęs žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta neapykantos, ir gyvybę atima, ir vagia, ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla klydimas, ji kyla į naudą ar į žalą?
–Į žalą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas klystantis žmogus, kurio širdis yra apimta, užvaldyta klydimo, ir atima gyvybę, ir vagia ir svetimauja, ir meluoja, ir kitus ragina taip pat elgtis. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, šios būsenos yra doros ar nedoros?
–Nedoros, Gerbiamasis.
–Smerktinos ar nepriekaištingos?
–Smerktinos, Gerbiamasis.
–Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?
–Išmintingųjų peikiamos, Garbusis.
–Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša žalą ir skausmą, ar ne? Kaip jums atrodo?
–Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša žalą ir skausmą. Taip mums atrodo.
–Taigi, Kalamai, kai mes pasakėme, “Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, dėl išmąstymo, dėl logikos dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą, tuomet, Kalamai, atmeskite [jas]”, tai buvo pasakyta dėl to.

Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, dėl išmąstymo, dėl logikos, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, dėl [mokytojo] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite: “Šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę”, tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose].
Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla dosnumas, jis kyla į naudą ar į žalą?” –Į naudą, Garbusis.
–Be to, Kalamai, tas dosnus žmogus, kurio širdis nėra apimta, užvaldyta godumo, nei gyvybę atima, nei vagia, nei svetimauja, nei meluoja, nei kitus ragina taip elgtis. Tai jam ilgą laiką neš naudą ir laimę.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, kai žmogaus viduje kyla geraširdingumas… kai žmogaus viduje kyla išmintis… neš naudą ir laimę.
–Taip, Garbusis.
–Kaip manote, Kalamai, šios būsenos yra doros ar nedoros?
–Doros, Gerbiamasis.
–Smerktinos ar nepriekaištingos?
–Nepriekaištingos, Gerbiamasis.
–Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?
–Išmintingųjų giriamos, Garbusis.
–Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša naudą ir laimę, ar ne? Kaip jums atrodo?
–Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša naudą ir laimę. Taip mums atrodo.
–Taigi, Kalamai, kai mes pasakėme, “Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, dėl išmąstymo, dėl logikos, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, dėl [mokytojo] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę, tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose]”, tai buvo pasakyta dėl to.

O kai, Kalamai, tauriųjų mokinį paliko godulys, paliko piktanoriškumas, kai jis yra nesumišęs, aiškiai suprantantis ir atidus, jis gyvena paskleidęs geronoriškumo protą viena kryptimi, taip pat ir antra, trečia, ketvirta, tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, jis gyvena paskleidęs per visą pasaulį geronoriškumo protą, didį, išplitusį, nepamatuojamą, be neapykantos, be piktanoriškumo. Jis gyvena paskleidęs gailestingumo protą… Jis gyvena paskleidęs prijaučiančio džiaugsmo protą… Jis gyvena paskleidęs pusiausvirumo protą… taip pat ir antra, trečia, ketvirta, tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, jis gyvena paskleidęs per visą pasaulį pusiausvirumo protą, didį, išplitusį, nepamatuojamą, be neapykantos, be piktanoriškumo.

O kai, Kalamai, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas, jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų.

  1. Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
  2. Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos būti laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
  3. Sakykime [bloga] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. Aš gi niekam net nelinkiu blogo, [tad] iš kur man kiltų kančia, kai nesu bloga darantis?” Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
  4. Sakykime [bloga] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
    Kai, Kalamai, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas, jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.

–Taip ir yra, Garbusis, taip ir yra, Gerai Žengęs.
Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas, jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų.

  1. Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
  2. Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos, kad būčiau laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
  3. Sakykime [bloga] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. Aš gi niekam net nelinkiu blogo, [tad] iš kur man kiltų kančia, kai nesu bloga darantis?” Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
  4. Sakykime [bloga] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
    Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, yra nesuteptas ir išgrynintas, jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.

Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis. Tai lyg, Garbusis, tai kas buvo apversta jis būtų atstatęs atgal, ar tai kas buvo paslėpta jis būtų atskleidęs, ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs aliejinę lempą tam, kad tas kas turi akis pamatytų formas, lygiai taip, Garbusis, Palaimintasis daugeliais būdais padarė Dharmą aiškia. Garbusis, mes imame prieglobstį Palaimintajame, Dharmoje ir vienuolių Sanghoje. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mus pasauliečiais pasekėjais priėmusiais prieglobstį visam gyvenimui.