Keturi atidumo įsteigimai (Mahāsatipaṭṭhānasuttaṃ, DN 19)

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Gerbiamasis, - atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

Uddeso

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

Kurie keturi? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kūno kontempliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną? Štai vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs atidumą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino “iškvepiu trumpai”; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas traukdamas ilgai žino „traukiu ilgai”, traukdamas trumpai žino „traukiu trumpai“, taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino “iškvepiu trumpai”; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba “yra kūnas“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną

Kūno kontempliacija, pozų skyrius

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino “aš einu”, stovėdamas žino “aš stoviu”, sėdėdamas žino “aš sėdžiu” arba gulėdamas žino “aš guliu”. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino. Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba “yra kūnas“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, aiškaus supratimo skyrius

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, šlykštėjimosis skyrius

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai, jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: “Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai”; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai… šlapimas.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, dėmesio į elementus skyrius

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas sėdėtų sankryžoje išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, devynios kapinių kontempliacijos

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmestą kapinėse kūną, vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmestą kapinėse kūną, ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmesto kapinėse kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtą sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmesto kapinėse kūno baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.” Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu. Arba “yra kūnas“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Jausmų kontempliacija

Vedanānupassana

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino „jaučiu malonų jausmą”; jausdamas nemalonų jausmą, žino „jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino „jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“ Taip, jis jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus viduje, arba jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus išorėje, arba jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį jausmų atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį jausmų atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį jausmų atžvilgiu. Arba “yra jausmas“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus.

Proto kontempliacija

Cittānupassanā

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą? Štai vienuolis protą su geiduliu žino kaip “protas su geiduliu”, protą be geidulio žino kaip “protas be geidulio”, protą su bjaurėjimusi žino kaip “protas su bjaurėjimusi”, protą be bjaurėjimosi žino kaip “protas be bjaurėjimosi”, protą su nežinojimu žino kaip “protas su nežinojimu”, protą be nežinojimo žino kaip “protas be nežinojimo”, susitraukusi protą žino kaip “susitraukęs protas”, nesusitraukusi protą žino kaip “nesusitraukęs protas”, išsiplėtusi protą žino kaip “išsiplėtęs protas”, neišsiplėtusi protą žino kaip “neišsiplėtęs protas”, pralenkiamą protą žino kaip “pralenkiamas protas”, nepralenkiamą protą žino kaip “nepralenkiamas protas”, sutelktą protą žino kaip “sutelktas protas”, nesutelktą protą žino kaip “nesutelktas protas”, išsilaisvinusį protą žino kaip “išsilaisvinęs protas”, neišsilaisvinusį protą žino kaip “neišsilaisvinęs protas”. Taip, jis proto atžvilgiu būna stebintis protą viduje, arba proto atžvilgiu būna stebintis protą išorėje, arba proto atžvilgiu būna stebintis protą viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį proto atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį proto atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį proto atžvilgiu. Arba “yra protas“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą.

Reiškinių kontempliacija, kliūčių skyrius

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius? Štai vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių kliūčių reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių kliūčių reiškinius?

Štai vienuolis viduje esant jusliniam troškimui, žino „mano viduje yra juslinis troškimas”, arba viduje nesant jusliniam troškimui žino „mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinmas atsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino „mano viduje yra piktavališkumas”, arba viduje nesant piktavališkumui, žino „mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumui, jis taip pat žino, ir kaip pašalinmas atsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas”, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinmas atsiradęs tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas”, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinmas atsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino „mano viduje yra abejonė”, arba viduje nesant abejonei, žino „mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip pašalinma atsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, jis taip pat žino.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių kliūčių reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, komponentų skyrius

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių prisirišimo komponentų reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių prisirišimo komponentų reiškinius? Štai vienuolis [žino]: “Tai yra materija, tai materijos atsiradimas, tai materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai jausmo atsiradimas, tai jausmo išnykimas; tai yra suvokimas, tai suvokimo atsiradimas, tai suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai proto darinių atsiradimas, tai proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai sąmonės atsiradimas, tai sąmonės išnykimas”. Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių prisirišimo komponentų reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, jautimo pagrindų skyrius

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas šešių jautimo pagrindų reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas šešių jautimo pagrindų reiškinius?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį, ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino ausį, ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino nosį, ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį, ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino kūną, ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino protą, ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas šešių jautimo pagrindų reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas septynių atbudimo veiksnių reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas septynių atbudimo veiksnių reiškinius? Štai vienuolis viduje esant atidumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra atidumo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant atidumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra atidumo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs atidumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant pastangos atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra pastangos atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant pastangos atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra pastangos atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pastangos atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pastangos atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant pusiausvirumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra pusiausvirumo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant pusiausvirumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra pusiausvirumo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pusiausvirumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pusiausvirumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas septynių atbudimo veiksnių reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, tiesų skyrius

Dhammānupassanā saccapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas keturių tauriųjų tiesų reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas keturių tauriųjų tiesų reiškinius? Štai vienuolis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo priežastis”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo išnykimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą”.

Kentėjimo tiesos išdėstymas

Dukkhasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo taurioji tiesa? Ir gimimas yra kentėjimas, ir senėjimas yra kentėjimas, ir mirtis yra kentėjimas, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas yra kentėjimas, susidūrimas su tuo kas nemiela yra kentėjimas, išsiskyrimas su tuo kas miela yra kentėjimas, negavimas to ko norisi irgi yra kentėjimas; trumpiau penki prisirišimo komponentai yra kentėjimas.

Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje pradėjimas, prigimimas, atgimimas, [jausmo] pagrindų įgijimas yra vadinamas gimimu.

Ir kas, vienuoliai, yra senėjimas? Bet kokių būtybių esančių bet kokioje būtybių klasėje senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas yra vadinamas senėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra mirtis? Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, komponentų susiskaidymas, griaučių numetimas, gyvybinės jėgos nutrūkimas yra vadinamas mirtimi.

Ir kas, vienuoliai, yra liūdesys? Liūdesys, liūdėjimas, graudulys, sielvartas, širdgėla to, ką užpuolė kokia nors nelaimė, ką palietė koks nors skausmą sukeliantis reiškinys, yra vadinamas liūdesiu.

Ir kas, vienuoliai, yra raudojimas? Aimanavimas, raudojimas, verksmas, rauda, verkimas, raudonė, to ką užpuolė kokia nors nelaimė, ką palietė koks nors skausmą sukeliantis reiškinys, yra vadinama raudojimu.

Ir kas, vienuoliai, yra skausmas? Skausmas kūne, tai kas nemalonu kūnui, dėl sąlyčio su kūnu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama skausmu.

Ir kas, vienuoliai, yra nusiminimas? Mentalinis skausmas, tai kas nemalonu protui, dėl sąlyčio su protu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama nusiminimu.

Ir kas, vienuoliai, yra nerimas? Nerimavimas, nerimas, neramumas, susijaudinimas to, ką užpuolė kokia nors nelaimė, ką palietė koks nors skausmą sukeliantis reiškinys, yra vadinamas nerimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susidūrimas su tuo kas nemiela? Štai, [žmogus] susiduria, susieina, susitinka, būna tarp formomų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, kurie yra nepriimtini, nemalonus, arba tarp tų, kas linki nesėkmės, linki vargo, linki keblumų, linki nesaugumo. Tai vadinama susidūrimu su tuo kas nemiela.

Ir kas, vienuoliai, yra išsiskyrimas su tuo kas miela? Štai, [žmogus] nesusiduria, nesusieina, nesusitinka, nebūna tarp formomų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, kurie yra priimtini, malonus, arba tarp tų, kas linki sėkmės, linki gerovės, linki komforto, linki saugumo, ar mamų, ar tėvų, ar brolių, ar seserų, ar draugų, ar kolegų, ar giminių. Tai vadinama išsiskyrimu su tuo kas miela.

Ir kas, vienuoliai, yra negavimas to ko norisi? Būtybėms turinčioms prigimtį gimti atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties gimti, kad mūsų neištiktų gimimas!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Vienuoliai, būtybėms turinčioms prigimtį senti atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties senti, kad mūsų neištiktų senėjimas!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Vienuoliai, būtybėms turinčioms prigimtį sirgtiatsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties sirgti, kad mus neištiktų liga!” Betgi tas noras neišpildomas,tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Vienuoliai, būtybėms turinčioms prigimtį mirti atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties mirti, kad mūsų neištiktų mirtis!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi. Vienuoliai, būtybėms turinčioms prigimtį liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, kad mūsų neištiktų liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimavimas!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kentėjimas [dėl] negavimo to ko norisi.

Vienuoliai, ir kas tai per trumpiau, penki prisirišimo komponentai [kurie] yra kentėjimas? Tai yra materijos prisirišimo komponentas, jausmo prisirišimo komponentas, suvokimo prisirišimo komponentas, proto darinių prisirišimo komponentas, sąmonės prisirišimo komponentas. Šie, vienuoliai, vadinami trumpiau, penkiais prisirišimo komponentais [kurie] yra kentėjimas. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo tauriąja tiesa.

Priežasties tiesos išdėstymas

Samudayasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo priežasties taurioji tiesa? Tai yra tas troškimas, kuris veda į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, tai yra juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas gimdamas gimsta, kur jis būdamas būna? Tame kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Čėtana formos atžvilgiu pasaulyje… Čėtana garso atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kvapo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana skonio atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kūnu jaučiamo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana proto objekto atžvilgiu pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo priežasties tauriąja tiesa.

Išnykimo tiesos išdėstymas

Nirodhasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kentėjimo išnykimo taurioji tiesa? Tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilavinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, kur išnykdamas jis išnyksta? Tame kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

‘Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Čėtana formos atžvilgiu pasaulyje… Čėtana garso atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kvapo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana skonio atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kūnu jaučiamo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana proto objekto atžvilgiu pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Tai, vienuoliai, vadinama kentėjimo išnykimo tauriąja tiesa.

Kelio tiesos išdėstymas

Maggasaccaniddeso

Ir kas, vienuoliai, yra kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą taurioji tiesa? Tai yra taurusis aštuonialypis kelias, tai yra: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Kentėjimo žinojimas, kentėjimo priežasties žinojimas, kentėjimo išnykimo žinojimas, kelio vedančio į kentėjimo išnykimą žinojimas yra vadinamas teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Ketinimas atsižadėti, ketinimas be piktanoriškumo, nežalojimo ketinimas yra vadinamas teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinamas teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo neskaistumo yra vadinamas teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? [Kai] tauriųjų mokinys, atsisakęs neteisingą pragyvenimo šaltinį, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu, tai vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų, jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, pilnai išvystyti, ištobulinti, jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Štai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai vadinama teisingu atidumu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su pirminiu pritaikymu, ilgalaikiu taikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Kai liaunasi pradinis pritaikymas ir ilgalaikis taikymas, su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be pradinio pritaikymo, be ilgalaikio taikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, ir būna joje. Išblėsus gėrėjimuisi, jis būna pusiausviro proto, atidus ir aiškiai suprantantis, ir kūnu patyria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: “Jis būna laimingas, pusiausviras ir atidus”. Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną: be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidumo išgryninta [proto] pusiausvyra ir būna joje. Tai, vadinama teisingu susitelkimu. Tai, vienuoliai, vadinama kelio, vedančio į kentėjimo išnykimą tauriąja tiesa.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas keturių tauriųjų tiesų reiškinius.

Bet kas, vienuoliai, kas septynis metus taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui prie komponentų, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, septynis metus. Bet kas, kas šešis metus taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus… penkis metus… keturis metus… trys metus… dvejus metus… vienerius metus… Palikime ramybėje, vienuoliai, vienerius metus. Bet kas, kas septynis mėnesius taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:[arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui prie komponentų, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, sepnynius mėnesius. Bet kas, kas šešis mėnesius taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus… penkis mėnesius… keturis mėnesius… trys mėnesius…dvejus mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Palikime ramybėje, vienuoliai, pusę mėnesio. Bet kas, kas septynias dienas taip vystytų šiuos keturis atidumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui prie komponentų, anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Mahāsatipaṭṭhānasuttaṃ (Keturi atidumo įsteigimai, DN 19)

372. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis kurūsu viharati buvo apsistojęs Kurų šalyje kammāsadhammaṃ nāma kurūnaṃ nigamo. Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: ‘‘bhikkhavo’’ ti. “Vienuoliai!” ‘‘Bhaddante’’ ti [bhadanteti (sī. syā. pī.)] “Gerbiamasis,”- te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. atsakė tie vienuoliai Palaimintajam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

Uddeso
Teiginys

373. ‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo „Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānā. Tai yra keturi atidumo įsteigimai.

‘‘Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ
Kūno kontempliacija, atidumo kvėpavimui skyrius

374. ‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati? gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs atidumą priešais save. So satova assasati Jis sąmoningai įkvepia, satova passasati; sąmoningai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas dīghaṃ vā añchanto traukdamas ilgai ‘dīghaṃ añchāmī’ ti pajānāti, žino „traukiu ilgai” rassaṃ vā añchanto traukdamas trumpai ‘rassaṃ añchāmī’ ti pajānāti žino „traukiu trumpai“, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu taip, vienuoliai, ir vienuolis dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba “yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis būna nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ
Kūno kontempliacija, pozų skyrius

375. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino “Aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino “Aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino “Aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino “Aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino. Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba “yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis būna nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ
Kūno kontempliacija, aiškaus supratimo skyrius

376. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti. kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis kūno atžvilgiu… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ
Kūno kontempliacija, šlykštėjimosis skyrius

377. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye “Šiame kūne yra kesā lomā nakhā dantā taco galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, maṃsaṃ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṃ vakkaṃ mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, hadayaṃ yakanaṃ kilomakaṃ pihakaṃ papphāsaṃ širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, antaṃ antaguṇaṃ udariyaṃ karīsaṃ [karīsaṃ matthaluṅgaṃ (ka.)], žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] pittaṃ semhaṃ pubbo lohitaṃ sedo medo tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā mutta’nti. ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų ubhatomukhā putoḷi [mūtoḷī (sī. syā. kaṃ. pī.)] pūrā maišas turintis dvi angas pilnas nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṃ – visokiausių grūdų, tokių kaip: sālīnaṃ vīhīnaṃ basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, muggānaṃ māsānaṃ pupos, pupuolės, tilānaṃ taṇḍulānaṃ, sezamo sėklos, valyti ryžiai, tamenaṃ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya – jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: ‘ime sālī ime vīhī “Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, ime muggā ime māsā tai pupos, tai pupuolės, ime tilā ime taṇḍulā’ti; tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai”; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitą patį kūną uddhaṃ pādatalā į viršų nuo kojų padų, adho kesamatthakā žemyn nuo galvos plaukų, tacapariyantaṃ padengtą oda, pūraṃ nānappakārassa asucino paccavekkhati – pilną visokiausių nešvarumų mintyse apžiūri: ‘atthi imasmiṃ kāye “Šiame kūne yra kesā lomā…pe… galvos plaukai, kūno plaukai… mutta’ nti. šlapimas.”

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis kūno atžvilgiu… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ
Kūno kontempliacija, dėmesio į elementus skyrius

378. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye “Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.”

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar goghātakantevāsī vā skerdiko padėjėjas gāviṃ vadhitvā išdorojęs karvę, catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa; padalinęs ją į dalis, sėdėtų sankryžoje; evameva kho, bhikkhave, bhikkhu lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis imameva kāyaṃ šitame pačiame kūne yathāṭhitaṃ yathāpaṇihitaṃ kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, dhātuso paccavekkhati – mintyse peržiūri elementus: ‘atthi imasmiṃ kāye “Šiame kūne yra pathavīdhātu āpodhātu žemės elementas, vandens elementas, tejodhātu vāyodhātū’ti. ugnies elementas, vėjo elementas.”

‘‘Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati…pe Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ
Kūno kontempliacija, devynios kapinių kontempliacijos

379. “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya panašiai kaip kad jei matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse ekāhamataṃ vā dvīhamataṃ vā tīhamataṃ vā vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo uddhumātakaṃ vinīlakaṃ vipubbakajātaṃ. ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis kūno atžvilgiu… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya panašiai kaip kad jei matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūną išmestą kapinėse kākehi vā khajjamānaṃ kulalehi vā khajjamānaṃ ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, gijjhehi vā khajjamānaṃ kaṅkehi vā khajjamānaṃ ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, sunakhehi vā khajjamānaṃ byagghehi vā khajjamānaṃ ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, dīpīhi vā khajjamānaṃ siṅgālehi vā [gijjhehi vā khajjamānaṃ suvānehi vā khajjamānaṃ sigālehi vā (sī. syā. kaṃ. pī.)] khajjamānaṃ ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṃ. ėdamą daugybės vabzdžių. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis kūno atžvilgiu… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

“Puna [caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya panašiai kaip kad jei matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ kūno išmesto kapinėse aṭṭhikasaṅkhalikaṃ samaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius su kraujais ir mėsom sujungtą sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ nimmaṃsalohitamakkhitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius išteptus kraujais be mėsų sujungtą sausgyslėmis… aṭṭhikasaṅkhalikaṃ apagatamaṃsalohitaṃ nhārusambandhaṃ…pe… griaučius be kraujo ir mėsų sujungtą sausgyslėmis… aṭṭhikāni apagatasambandhāni [apagatanahārūsambandhāni (syā.)] disā vidisā vikkhittāni griaučius be jungiančių sausgyslių išmėtytus į visas puses, aññena hatthaṭṭhikaṃ aññena pādaṭṭhikaṃ vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, aññena gopphakaṭṭhikaṃ [aññena gopphakaṭṭhikanti idaṃ sī. syā. pī. potthakesu natthi] aññena jaṅghaṭṭhikaṃ vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, aññena ūruṭṭhikaṃ aññena kaṭiṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhikaṇḍakaṃ aññena aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhiṭṭhikaṃ vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, aññena khandhaṭṭhikaṃ [aññena kaṭaṭṭhikaṃ aññena piṭṭhaṭṭhikaṃ aññena kaṇḍakaṭṭhikaṃ aññena phāsukaṭṭhikaṃ aññena uraṭṭhikaṃ aññena aṃsaṭṭhikaṃ aññena bāhuṭṭhikaṃ (syā.)] aññena gīvaṭṭhikaṃ vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, aññena hanukaṭṭhikaṃ aññena dantaṭṭhikaṃ aññena sīsakaṭāhaṃ. vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti [etaṃ anatītoti (sī.)]. tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Iti ajjhattaṃ vā…pe… Taip, jis kūno atžvilgiu… evampi kho, bhikkhave, Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. kūno atžvilgiu būna stebintis kūną.

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis seyyathāpi passeyya panašiai kaip kad jei matytų sarīraṃ sivathikāya chaḍḍitaṃ – kūno išmesto kapinėse: aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni…pe… baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni…pe… pasenusių kaulų krūvą… aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni. supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. So imameva kāyaṃ upasaṃharati – Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: ‘ayampi kho kāyo evaṃdhammo “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, evaṃbhāvī evaṃanatīto’ti tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.” Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu. ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba “yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis būna nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Vedanānupassana
Jausmų kontempliacija

380. ‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati? gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis, sukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno jausdamas malonų jausmą, ‘sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu malonų jausmą”. Dukkhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nemalonų jausmą, ‘dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nemalonų jausmą.“ Adukkhamasukhaṃ vā vedanaṃ vedayamāno Jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką malonų jausmą, ‘sāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti žino „jaučiu žemišką malonų jausmą“, pajānāti, nirāmisaṃ vā sukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“. Sāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nemalonų jausmą, ‘sāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“, nirāmisaṃ vā dukkhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, ‘nirāmisaṃ dukkhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“. Sāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno Jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘sāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“, nirāmisaṃ vā adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayamāno jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, ‘nirāmisaṃ adukkhamasukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’ ti pajānāti. žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“ Iti ajjhattaṃ vā vedanāsu vedanānupassī viharati, Taip, jis jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus viduje, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati, arba jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus išorėje, ajjhattabahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati. arba jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, Jis stebi atsiradimo prigimtį jausmų atžvilgiu, vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, arba stebi irimo prigimtį jausmų atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati. arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį jausmų atžvilgiu. ‘Atthi vedanā’ ti vā panassa Arba “yra jausmas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas atidumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. anissito ca viharati, Jis būna nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis vedanāsu vedanānupassī viharati. gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus.

atidum

Kitas →