Didžioji sutra apie keturias atidumo sritis (Mahāsatipaṭṭhānasuttaṃ, DN 19)

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Garbusis, - atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturios atidumo sritys.

Kokios keturios? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena prote kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kūno kontempliacija, atidumas kvėpavimui

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną? Štai vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidumą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino – “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino – “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino – “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino – “iškvepiu trumpai”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi - “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs medžio dirbėjas arba medžio dirbėjo padėjėjas, traukdamas ilgai žino - „traukiu ilgai”, traukdamas trumpai žino - „traukiu trumpai“, taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino - “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino - “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino - “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino - “iškvepiu trumpai”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi - “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną išorėje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūne arba stebi irimo prigimtį kūne, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba “yra kūnas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, pozicijos

Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas žino – “aš einu”, stovėdamas žino – “aš stoviu”, sėdėdamas žino – “aš sėdžiu” arba gulėdamas žino – “aš guliu”. Ir kokioje pozicijoje jo kūnas bebūtų - jis tai žino. Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną išorėje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūne, arba stebi irimo prigimtį kūne, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba “yra kūnas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, aiškus supratimas

Toliau, vienuoliai, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištiesia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, šlykštėjimasis

Toliau, vienuoliai, vienuolis šitą patį padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas, turintis dvi angas, pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai; jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: “Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai”; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai… šlapimas.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, dėmesys į elementus

Toliau, vienuoliai, vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozicijoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas sėdėtų kryžkelėje išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozicijoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, devynios kapinių kontempliacijos

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matytų išmestą kapinėse kūną vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matytų išmestą kapinėse kūną, ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matytų išmesto kapinėse kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtą sausgyslėmis… griaučius, išteptus kraujais, be mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukuolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matytų išmesto kapinėse kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.” Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną išorėje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūne arba stebi irimo prigimtį kūne, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūne. Arba “yra kūnas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Jausmų kontempliacija

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmuose, kontempliuodamas jausmus? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino - „jaučiu malonų jausmą”; jausdamas nemalonų jausmą, žino - „jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino - „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino - „jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino - „jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino - „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino - „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino - „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino - „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“ Taip, jis gyvena jausmuose, kontempliuodamas jausmus viduje, arba gyvena jausmuose, kontempliuodamas jausmus išorėje, arba gyvena jausmuose, kontempliuodamas jausmus ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį jausmuose arba stebi irimo prigimtį jausmuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. Arba “yra jausmas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmuose, kontempliuodamas jausmus.

Proto kontempliacija

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena prote, kontempliuodamas protą? Štai vienuolis protą su geiduliu žino - “protas su geiduliu”, protą be geidulio žino - “protas be geidulio”, protą su bjaurėjimusi žino - “protas su bjaurėjimusi”, protą be bjaurėjimosi žino - “protas be bjaurėjimosi”, protą su nežinojimu žino - “protas su nežinojimu”, protą be nežinojimo žino - “protas be nežinojimo”, susitraukusį protą žino - “susitraukęs protas”, nesusitraukusį protą žino - “nesusitraukęs protas”, išsiplėtusį protą žino - “išsiplėtęs protas”, neišsiplėtusį protą žino - “neišsiplėtęs protas”, pralenkiamą protą žino - “pralenkiamas protas”, nepralenkiamą protą žino - “nepralenkiamas protas”, sutelktą protą žino - “sutelktas protas”, nesutelktą protą žino - “nesutelktas protas”, išsilaisvinusį protą žino - “išsilaisvinęs protas”, neišsilaisvinusį protą žino - “neišsilaisvinęs protas”. Taip, jis gyvena prote, kontempliuodamas protą viduje, arba gyvena prote, kontempliuodamas protą išorėje, arba gyvena prote, kontempliuodamas protą viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį prote arba stebi irimo prigimtį prote, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį prote. Arba “yra protas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena prote, kontempliuodamas protą.

Reiškinių kontempliacija, kliūtys

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius? Štai vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkias kliūtis. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkias kliūtis?

Štai vienuolis, viduje esant jusliniam troškimui, žino - „mano viduje yra juslinis troškimas”, arba viduje nesant jusliniam troškimui žino - „mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kai atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino - „mano viduje yra piktavališkumas”, arba viduje nesant piktavališkumui, žino - „mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinmas atsiradęs piktavališkumas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas - jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino - „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas”, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino - „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs tingulys ir apsnūdimas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs tingulys ir apsnūdimas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas tingulys ir apsnūdimas - jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino - „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas”, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino - „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinmas atsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas jaudinimasis ir nerimavimas - jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino - „mano viduje yra abejonė”, arba viduje nesant abejonei, žino - „mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė - jis taip pat žino, ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė - jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkias kliūtis.

Reiškinių kontempliacija, komponentai

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkis prisirišimo komponentus. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkis prisirišimo komponentus? Štai vienuolis [žino]: “Tai yra materija, tai - materijos atsiradimas, tai - materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai - jausmo atsiradimas, tai - jausmo išnykimas; tai yra suvokimas, tai - suvokimo atsiradimas, tai - suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai - proto darinių atsiradimas, tai - proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai - sąmonės atsiradimas, tai - sąmonės išnykimas”. Taip, jis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkis prisirišimo komponentus.

Reiškinių kontempliacija, jutimo pagrindai

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas šešis jutimo pagrindus. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas šešis jutimo pagrindus?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino ausį ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino nosį ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino kūną ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino protą ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas šešis jutimo pagrindus.

Reiškinių kontempliacija, septyni nušvitimo veiksniai

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas septynis nušvitimo veiksnius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas septynis nušvitimo veiksnius? Štai vienuolis viduje esant atidumo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra atidumo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant atidumo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra atidumo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs atidumo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant pastangos nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra pastangos nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant pastangos nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra pastangos nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pastangos nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pastangos nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant džiaugsmo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra džiaugsmo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant džiaugsmo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra džiaugsmo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs džiaugsmo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs džiaugsmo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra ramybės nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant ramybės nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra ramybės nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra susitelkimo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant susitelkimo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra susitelkimo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant pusiausvyrumo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra pusiausvyrumo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant pusiausvyrumo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra pusiausvyrumo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pusiausvyrumo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pusiausvyrumo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas septynis nušvitimo veiksnius.

Reiškinių kontempliacija, tiesos

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas keturias taurinančias tiesas. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas keturias taurinančias tiesas? Štai vienuolis žino tai, kaip yra iš tikrųjų - “Tai yra kančia”, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų - “Tai yra kančios priežastis”, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų - “Tai yra kančios išnykimas”, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų - “Tai yra kelias, vedantis į kančios išnykimą”.

Kančios tiesa

Ir kas, vienuoliai, yra taurinanti tiesa apie kančią? Ir gimimas yra kančia, ir senėjimas yra kančia, ir mirtis yra kančia, ir liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimas yra kančia, susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kančia, išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kančia, negavimas to, ko norisi, irgi yra kančia; trumpiau penki prisirišimo komponentai yra kančia.

Ir kas yra gimimas? Bet kokių būtybių bet kokioje būtybių klasėje pradėjimas, prigimimas, atgimimas, [jutimo] pagrindų įgijimas yra vadinama gimimu.

Ir kas, vienuoliai, yra senėjimas? Bet kokių būtybių, esančių bet kokioje būtybių klasėje senėjimas, senatvė, subyrėję dantys, žilumas, susiraukšlėjimas, gyvybinių jėgų nykimas, gebėjimų sumenkėjimas yra vadinama senėjimu.

Ir kas, vienuoliai, yra mirtis? Bet kokių būtybių išnykimas, pranykimas iš bet kokios būtybių klasės, susiskaidymas, pradingimas, giltinė, mirtis, galo gavimas, komponentų susiskaidymas, griaučių numetimas, gyvybinės jėgos nutrūkimas yra vadinama mirtimi.

Ir kas, vienuoliai, yra liūdesys? Liūdesys, liūdėjimas, graudulys, sielvartas, širdgėla to, ką užpuolė kokia nors nelaimė, ką palietė koks nors skausmą sukeliantis reiškinys, yra vadinama liūdesiu.

Ir kas, vienuoliai, yra raudojimas? Aimanavimas, raudojimas, verksmas, rauda, verkimas, raudonė, to, ką užpuolė kokia nors nelaimė, ką palietė koks nors skausmą sukeliantis reiškinys, yra vadinama raudojimu.

Ir kas, vienuoliai, yra skausmas? Skausmas kūne, tai kas nemalonu kūnui, dėl sąlyčio su kūnu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama skausmu.

Ir kas, vienuoliai, yra nusiminimas? Mentalinis skausmas, tai kas nemalonu protui, dėl sąlyčio su protu jaučiamas nemalonus skausmas yra vadinama nusiminimu.

Ir kas, vienuoliai, yra nerimas? Nerimavimas, nerimas, neramumas, susijaudinimas to, ką užpuolė kokia nors nelaimė, ką palietė koks nors skausmą sukeliantis reiškinys, yra vadinama nerimu.

Ir kas, vienuoliai, yra susidūrimas su tuo, kas nemiela? Štai, [žmogus] susiduria, susieina, susitinka, būna tarp formų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, kurie yra nepriimtini, nemalonūs, arba tarp tų, kas linki nesėkmės, linki vargo, linki keblumų, linki nesaugumo. Tai vadinama susidūrimu su tuo, kas nemiela.

Ir kas, vienuoliai, yra išsiskyrimas su tuo, kas miela? Štai, [žmogus] nesusiduria, nesusieina, nesusitinka, nebūna tarp formų, garsų, kvapų, skonių, kūnu liečiamų, proto objektų, kurie yra priimtini, malonūs, arba tarp tų, kas linki sėkmės, linki gerovės, linki komforto, linki saugumo, ar mamų, ar tėvų, ar brolių, ar seserų, ar draugų, ar kolegų, ar giminių. Tai vadinama išsiskyrimu su tuo, kas miela.

Ir kas, vienuoliai, yra negavimas to, ko norisi? Būtybėms, turinčioms prigimtį gimti, atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties gimti, kad mūsų neištiktų gimimas!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kančia [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, turinčioms prigimtį senti, atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties senti, kad mūsų neištiktų senėjimas!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kančia [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, turinčioms prigimtį sirgti, atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties sirgti, kad mus neištiktų liga!” Betgi tas noras neišpildomas,tai irgi yra kančia [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, turinčioms prigimtį mirti, atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties mirti, kad mūsų neištiktų mirtis!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kančia [dėl] negavimo to, ko norisi. Vienuoliai, būtybėms, turinčioms prigimtį liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, atsiranda toks noras: “Ak, kad mes neturėtume prigimties liūdėti, raudoti, patirti skausmą, nusiminti, nerimauti, kad mūsų neištiktų liūdesys, raudojimas, skausmas, nusiminimas, nerimavimas!” Betgi tas noras neišpildomas, tai irgi yra kančia [dėl] negavimo to, ko norisi.

Vienuoliai, ir kas tai trumpiau- penki prisirišimo komponentai, [kurie] yra kančia? Tai yra materijos prisirišimo komponentas, jausmo prisirišimo komponentas, suvokimo prisirišimo komponentas, proto darinių prisirišimo komponentas, sąmonės prisirišimo komponentas. Šie, vienuoliai, vadinami trumpiau - penkiais prisirišimo komponentais [kurie] yra kančia. Tai, vienuoliai, vadinama taurinančia tiesa apie kančią.

Priežasties tiesa

Ir kas, vienuoliai, yra taurinanti tiesa apie kančios priežastį? Tai yra tas troškimas, kuris veda į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šen, tai ten, tai yra juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas gimdamas gimsta, kur jis būdamas būna? Tame, kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Čėtana formos atžvilgiu pasaulyje… Čėtana garso atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kvapo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana skonio atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kūnu jaučiamo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana proto objekto atžvilgiu pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas gimdamas gimsta, ten jis būdamas būna. Tai, vienuoliai, taurinančia tiesa apie kančios priežastį.

Išnykimo tiesa

Ir kas, vienuoliai, yra taurinanti tiesa apie kančios išnykimą? Tai yra to troškimo visiškas užgesimas ir išnykimas, [jo] atmetimas, atsisakymas, išsilavinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas.

Bet kurgi, vienuoliai, šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, kur išnykdamas jis išnyksta? Tame, kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Ir kas pasaulyje iš prigimties yra miela, kas iš prigimties yra malonu? Akis pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Ausis pasaulyje… Nosis pasaulyje… Liežuvis pasaulyje… Kūnas pasaulyje… Protas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

‘Formos pasaulyje… Garsai pasaulyje… Kvapai pasaulyje… Skoniai pasaulyje… Kūnu jaučiama pasaulyje… Proto objektai pasaulyje iš prigimties yra mieli, iš prigimties yra malonūs, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąmonė pasaulyje… Ausies sąmonė pasaulyje… Nosies sąmonė pasaulyje… Liežuvio sąmonė pasaulyje… Kūno sąmonė pasaulyje… Proto sąmonė pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Akies sąlytis pasaulyje… Ausies sąlytis pasaulyje… Nosies sąlytis pasaulyje… Liežuvio sąlytis pasaulyje… Kūno sąlytis pasaulyje… Proto sąlytis pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Dėl akies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl ausies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl nosies sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl liežuvio sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl kūno sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje… Dėl proto sąlyčio gimstantis jausmas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formos suvokimas pasaulyje… Garso suvokimas pasaulyje… Kvapo suvokimas pasaulyje… Skonio suvokimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo suvokimas pasaulyje… Proto objekto suvokimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Čėtana formos atžvilgiu pasaulyje… Čėtana garso atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kvapo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana skonio atžvilgiu pasaulyje… Čėtana kūnu jaučiamo atžvilgiu pasaulyje… Čėtana proto objekto atžvilgiu pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Formų troškimas pasaulyje… Garsų troškimas pasaulyje… Kvapų troškimas pasaulyje… Skonių troškimas pasaulyje… Kūnu jaučiamo troškimas pasaulyje… Proto objektų troškimas pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Mintis apie formą pasaulyje… Mintis apie garsą pasaulyje… Mintis apie kvapą pasaulyje… Mintis apie skonį pasaulyje… Mintis apie kūnu liečiamą pasaulyje… Mintis apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra miela, iš prigimties yra maloni, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta.

Galvojimas apie formą pasaulyje… Galvojimas apie garsą pasaulyje… Galvojimas apie kvapą pasaulyje… Galvojimas apie skonį pasaulyje… Galvojimas apie kūnu jaučiamą pasaulyje… Galvojimas apie proto objektą pasaulyje iš prigimties yra mielas, iš prigimties yra malonus, ten šis troškimas pašalinamas būna pašalintas, ten išnykdamas jis išnyksta. Tai, vienuoliai, vadinama taurinančia tiesa apie kančios išnykimą.

Kelio tiesa

Ir kas, vienuoliai, yra kelio, vedančio į kančios išnykimą taurinanti tiesa? Tai yra taurinantis aštuonialypis kelias, tai yra: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisingas atidumas, teisingas susitelkimas.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Kančios žinojimas, kančios priežasties žinojimas, kančios išnykimo žinojimas, kelio, vedančio į kančios išnykimą, žinojimas yra vadinama teisingu požiūriu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Ketinimas atsižadėti, ketinimas be piktanoriškumo, ketinimas nežaloti yra vadinamas teisingu ketinimu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinama teisinga kalba.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo neskaistumo yra vadinama teisingu veiksmu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? [Kai] tauriųjų mokinys, atsisakęs neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu - vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų, jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, pilnai išvystyti, ištobulinti, jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas atidumas? Štai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmuose, kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena prote, kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai vadinama teisingu atidumu.

Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis, atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su pirminiu pritaikymu, ilgalaikiu taikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Kai liaunasi pradinis pritaikymas ir ilgalaikis taikymas, su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be pradinio pritaikymo, be ilgalaikio taikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Išblėsus džiaugsmui, jis būna pusiausviro proto, atidus ir aiškiai suprantantis ir kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: “Jis būna laimingas, pusiausviras ir atidus”. Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną: be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidumo išgryninta [proto] pusiausvyra ir būna joje. Tai vadinama teisingu susitelkimu. Tai, vienuoliai, vadinama taurinančia tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą.

Taip, jis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas keturias taurinančias tiesas.

Bet kas, vienuoliai, kas septynis metus taip vystytų šias keturias atidumo sritis , gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, septynis metus. Bet kas, kas šešis metus taip vystytų šias keturias atidumo sritis … penkis metus… keturis metus… tris metus… dvejus metus… vienerius metus… Palikime ramybėje, vienuoliai, vienerius metus. Bet kas, kas septynis mėnesius taip vystytų šias keturias atidumo sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:[arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, sepnynis mėnesius. Bet kas, kas šešis mėnesius taip vystytų šias keturias atidumo sritis … penkis mėnesius… keturis mėnesius… tris mėnesius…dvejus mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Palikime ramybėje, vienuoliai, pusę mėnesio… Bet kas, kas septynias dienas taip vystytų šias keturias atidumo sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui, anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturios atidumo sritys.Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.