Palyginimas su putų gumulu (Pheṇapiṇḍūpamasuttaṃ, SN II.I.x.3)

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Ajudžhajoje, Gangos upės pakrantėje. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

−Sakykime, vienuoliai, ši Gangos upė atneštų didelį putų gumulą. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, putų gumule vidinis pagrindas?! Lygiai gi, taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią materiją: ar tai praeities, ar dabartinę, ar ateities, ar vidinę, ar išorinę, ar akivaizdžią, ar subtilią, ar žemesnę, ar viršesnę, ar tolimą, ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esą tuščia, dyka, neturintį vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, materijoje vidinis pagrindas?!

Sakykime, vienuoliai, rudenį lytų lietus dideliais lašais, ir ant vandens atsirastų ir pradingtų vandens burbulas. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, vandens burbule vidinis pagrindas?! Lygiai gi, taip vienuolis apžiūri, išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja bet kurį jausmą: ar tai praeities… ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, jausme vidinis pagrindas?!

Sakykime, vienuoliai, paskutinį vasaros mėnesį vidury dienos virpa miražas. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas… ar gi būtų, vienuoliai, miraže vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurį suvokimą…

Sakykime, vienuoliai, žmogus norintis medžio šerdies, siekiantis rasti medžio šerdį, ieškantis medžio šerdies, klajodamas pasiėmęs aštrų kirvį įžengtų į mišką. Ten jis pamatytų didelį banano augalą, tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Jis tą prie šaknies nupjautų, nuplovęs prie šaknies, nupjautų viršūnę, nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. Perskyrus sluoksnius jis ir iki minkštos medienos neprieitų, kur jau ten iki šerdies?! Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, banano augale vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kuriuos proto darinius…

Sakykime, vienuoliai, iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas rodytų magijos šou sankryžoje. Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturįs vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, magijos šou vidinis pagrindas?! Lygiai gi taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią sąmonę: ar tai praeities, ar dabartinę, ar ateities, ar vidinę, ar išorinę, ar akivaizdžią, ar subtilią, ar žemesnę, ar viršesnę, ar tolimą, ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esą tuščia, dyka, neturintį vidinio pagrindo. Ar gi būtų, vienuoliai, sąmonėje vidinis pagrindas?!

Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys ir materija nusivilia, ir jausmu…, ir nuo suvokimu…, ir nuo proto dariniais…, nusivilia ir sąmone. Nusivylus užgęsta potraukis; užgesus potraukiui išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina supratimas: “Išsilaisvinęs. Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio”.”

Taip pasakė Palaimintasis. Taip pasakęs Gerai Žengęs, Mokytojas toliau pasakė štai ką:

Materija lyg putų gumulas, jausmas lyg burbulas; Suvokimas lyg miražas, proto dariniai lyg banano augalas; O sąmonė lyg magijos šou - taip mokyta Saulės Gentainio. Kaip jis apie tai bemąstytų, visapusiškai tai betyrinėtų, Kai apžiūri iš esmės, mato: tai yra tuščia ir dyka. Ir šio kūno atžvilgiu Giliai Išmintingo mokyta: “Netekusi trijų reiškinių materija matoma išmesta: Kai gyvybė, šiluma ir sąmonė palieka šį kūną, Jis guli išmestas, tapęs kitų valgiu, bevalis. Toks tas tęstinumas, ši iliuzija, kvailių užkalbėtoja; Tai mokyta esą žudikas, vidinis pagrindas tame nežinomas, Energingas vienuolis taip turėtų žiūrėti į komponentus, Ir dieną, ir naktį - aiškiai suprantantis, atmenantis, Jis turėtų palikti visus pančius, padaryti sau prieglobstį; Norintis nepraeinančio pagrindo, turėtų keliauti taip lyg jo galva būtų liepsnose.

Pheṇapiṇḍūpamasuttaṃ (Palyginimas su putų gumulu, SN II.I.x.3)

95. Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis ayujjhāyaṃ [ayojjhāyaṃ (sī. pī.)] viharati gaṅgāya nadiyā tīre. buvo apsistojęs Ajudžhajoje, Gangos upės pakrantėje. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

“Seyyathāpi, bhikkhave, “Panašiai, vienuoliai, kaip kad ayaṃ gaṅgā nadī ši Gangos upė mahantaṃ pheṇapiṇḍaṃ āvaheyya. atneštų didelį putų gumulą. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, pheṇapiṇḍe sāro? putų gumule vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yaṃ kiñci rūpaṃ bet kurią materiją atītānāgatapaccuppannaṃ…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… yaṃ dūre santike vā ar toli, ar arti, taṃ bhikkhu [141] passati ją vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, rittakaññeva khāyeyya, ta pasirodytų esą tuščia, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyka, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, rūpe sāro? materijoje vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad saradasamaye thullaphusitake deve vassante rudenį lytų lietus dideliais lašais, udake udakapubbuḷaṃ [udakabubbuḷaṃ (sī. pī.)] uppajjati ceva nirujjhati ca. ir ant vandens atsirastų ir pradingtų vandens burbulas. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, udakapubbuḷe sāro? vandens burbule vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yā kāci vedanā bet kurį jausmą atītānāgatapaccuppannā…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… yā dūre santike vā ar toli, ar arti, taṃ bhikkhu passati tą vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, vedanāya sāro? jausme vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad gimhānaṃ pacchime māse ṭhite paskutinį vasaros mėnesį majjhanhike kāle vidury dienos marīcikā phandati. virpa miražas. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya…pe… pasirodytų esąs dykas… kiñhi siyā, bhikkhave, ar gi būtų, vienuoliai, marīcikāya sāro? miraže vidinis pagrindas?! Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yā kāci saññā…pe…bet kurį suvokimą…

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṃ žmogus norintis medžio šerdies, siekiantis rasti medžio šerdį, ieškantis medžio šerdies, caramāno tiṇhaṃ kuṭhāriṃ [kudhāriṃ (syā. kaṃ. ka.)] ādāya klajodamas pasiėmęs aštrų kirvį vanaṃ paviseyya. įžengtų į mišką. So tattha passeyya Ten jis pamatytų mahantaṃ kadalikkhandhaṃ didelį banano augalą ujuṃ navaṃ akukkukajātaṃ [akukkajātaṃ (ka. sī. pī.), akusajātaṃ (ka. sī.), akukkujakajātaṃ (ka.)]. tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Tamenaṃ mūle chindeyya; Jis tą prie šaknies nupjautų, mūle chetvā agge chindeyya, nuplovęs prie šaknies, nupjautų viršūnę, agge chetvā pattavaṭṭiṃ vinibbhujeyya. nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. So tassa pattavaṭṭiṃ vinibbhujanto Perskyrus sluoksnius jis pheggumpi nādhigaccheyya, ir iki minkštos medienos neprieitų, kuto sāraṃ! kur jau iki šerdies?! Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato [142] Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, kadalikkhandhe sāro? banano augale vidinis pagrindas. Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip ye keci saṅkhārā bet kuriuos proto darinius atītānāgatapaccuppannā…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… ye dūre santike vā ar toli, ar arti taṃ bhikkhu passati juos vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tie pasirodytų esą tušti, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyki, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, saṅkhāresu sāro? proto dariniuose vidinis pagrindas?!

“Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip kad māyākāro vā māyākārantevāsī vā iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas catumahāpathe [cātummahāpathe (sī. syā. kaṃ. pī.)] māyaṃ vidaṃseyya. rodytų magijos šou sankryžoje. Tamenaṃ cakkhumā puriso passeyya Turintis akis žmogus jį apžiūrėtų, nijjhāyeyya yoniso upaparikkheyya. apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, tas pasirodytų esąs tuščias, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esąs dykas, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturįs vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, māyāya sāro? magijos šou vidinis pagrindas? Evameva kho, bhikkhave, Lygiai gi, vienuoliai, taip yaṃ kiñci viññāṇaṃ bet kurią sąmonę atītānāgatapaccuppannaṃ…pe… ar tai praeityje, dabar, ar ateityje… yaṃ dūre santike vā, ar toli, ar arti taṃ bhikkhu passati ją vienuolis apžiūri, nijjhāyati yoniso upaparikkhati. apmąsto, visapusiškai ištyrinėja. Tassa taṃ passato nijjhāyato yoniso upaparikkhato Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus rittakaññeva khāyeyya, ta pasirodytų esą tuščia, tucchakaññeva khāyeyya, pasirodytų esą dyka, asārakaññeva khāyeyya. pasirodytų neturį vidinio pagrindo. Kiñhi siyā, bhikkhave, Ar gi būtų, vienuoliai, viññāṇe sāro? sąmonėje vidinis pagrindas?!

“Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys rūpasmimpi nibbindati ir materija nusivilia, vedanāyapi… ir jausmu…, saññāyapi… ir nuo suvokimu…, saṅkhāresupi… ir nuo proto dariniais…, viññāṇasmimpi nibbindati nusivilia ir sąmone. Nibbindaṃ virajjati; Nusivylus užgęsta potraukis; virāgā vimuccati. užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas: “Išsilaisvinęs. ‘Khīṇā jāti, Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyāti nebebus daugiau šio būvio”. pajānātī”. Taip jis supranta.”

Idamavoca bhagavā. Taip pasakė Palaimintasis. Idaṃ vatvāna sugato Taip pasakęs Gerai Žengęs, athāparaṃ etadavoca satthā – Mokytojas toliau pasakė štai ką:

“Pheṇapiṇḍūpamaṃ rūpaṃ, vedanā bubbuḷūpamā [bubbulūpamā (sī.), pubbuḷopamā (ka.)];
 Materija lyg putų gumulas, jausmas lyg burbulas; Marīcikūpamā saññā, saṅkhārā kadalūpamā;
 Suvokimas lyg miražas, proto dariniai lyg banano augalas; Māyūpamañca viññāṇaṃ, desitādiccabandhunā.
 O sąmonė lyg magijos šou - taip mokyta Saulės Gentainio. “Yathā yathā nijjhāyati, yoniso upaparikkhati;
 Kaip jis apie tai bemąstytų, visapusiškai tai betyrinėtų, Rittakaṃ tucchakaṃ hoti, yo naṃ passati yoniso.
 Kai apžiūri iš esmės, mato tai yra tuščia ir dyka. “Imañca [143] kāyaṃ ārabbha, bhūripaññena desitaṃ;
 Ir šio kūno atžvilgiu Giliai Išmintingo mokyta: Pahānaṃ tiṇṇaṃ dhammānaṃ, rūpaṃ passatha [passetha (sī.)] chaḍḍitaṃ.
 “Netekusi trijų reiškinių materija matoma išmesta. “Āyu usmā ca viññāṇaṃ, yadā kāyaṃ jahantimaṃ;
 Kai gyvybė, šiluma ir sąmonė palieka šį kūną, Apaviddho [apaviṭṭho (syā. kaṃ.)] tadā seti, parabhattaṃ acetanaṃ.
 jis guli išmestas, tapęs kitų valgiu, bevalis. “Etādisāyaṃ santāno, māyāyaṃ bālalāpinī;
 Toks tas tęstinumas, ši iliuzija, kvailių užkalbėtoja; Vadhako esa akkhāto, sāro ettha na vijjati.
 Tai mokyta esą žudikas, vidinis pagrindas tame nežinomas, “Evaṃ khandhe avekkheyya, bhikkhu āraddhavīriyo;
 Energingas vienuolis taip turėtų žiūrėti į komponentus, Divā vā yadi vā rattiṃ, sampajāno paṭissato.
 Ir dieną, ir naktį - aiškiai suprantantis, atmindamas, “Jaheyya sabbasaṃyogaṃ, kareyya saraṇattano;
 Jis turėtų palikti visus pančius, padaryti sau prieglobstį; Careyyādittasīsova, patthayaṃ accutaṃ pada”nti. Norintis nepraeinančio pagrindo, turėtų keliauti taip lyg jo galva būtų liepsnose.