Atsiskyrimo vaisiai (Sāmaññaphalasuttaṃ, DN 2)

1. Ministrų kalba

Rājāmaccakathā

Taip aš girdėjau vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Radžagahoje Džyvakos Komarabhačos mangamedžių girioje kartu su didžiulę vienuolių sanghą, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuoliu. Tuo gi pat metu Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa per uposathą, per pilnatį, katikos mėnesio 15-tą dieną, pilno mėnulio vakarą, apsuptas ministrų sėdėjo viršutiniame rūmų aukšte. Tada gi, per tą uposathą Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

-O, koks žavingas pilnaties vakaras, draugai, o, koks nuostabus pilnaties vakaras, draugai, o, koks gražus pilnaties vakaras, draugai, o, koks romus pilnaties vakaras, draugai, o, koks daug žadantis pilnaties vakaras, draugai! Kokį tokį atsiskyrėlį ar brahmaną šiandien galėtume aplankyti, kurio paklausius mūsų protas būtų nuramintas?

Kai tai buvo pasakyta vienas ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Pūrana Kasapa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Lai didenybė aplanko tą Pūraną Kasapą. Galbūt paklausius Pūranos Kasapos didenybės protas bus nuramintas.

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Makhalis Gosala turi bendruomenę, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, yra žinomas…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Adžita Kesakambala turi bendruomenę…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Pakudha Kačajana turi bendruomenę…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Sančaja Belathaputa turi bendruomenę…

…karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

Ir kitas gi ministras Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip:

-Šis, didenybe, Nigantha Nataputa yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, yra žinomas ir įžymus, religinės grupės įkūrėjas, daugelio žmonių didžiai gerbiamas, yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Lai didenybė aplanko tą Niganthą Nataputą. Galbūt paklausius Niganthos Nataputos didenybės protas bus nuramintas.

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

2. Džyvakos Komarabhačos kalba

Komārabhaccajīvakakathā

Tuo gi pat metu Džyvaka Komarabhača sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasatos Vedehiputos tylėdamas. Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Džyvakai Komarabhačai:

-O tu, drauge Džyvaka, ko tyli?

-Šis Palaimintasis, arahantas, tobulai atbudęs, jūsų didenybė, yra apsistojęs mano mangų girioje kartu su didžiulę vienuolių sanghą, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuoliu. Ir apie tą gi Palaimintąjį yra pasklidę tokie nuostabus pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dievybių ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas.“ Lai didenybė aplanko tą Palaimintąjį. Galbūt Palaimintojo paklausius didenybės protas bus nuramintas.

-Na tuomet, drauge Džyvaka, paruoški važiavimui dramblius!

-Taip, didenybe,- atsakęs Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai Džyvaka Komarabhača paruošė penkis šimtus dramblienių ir karaliaus asmeninį dramblį ir pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai:

-Didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui, darykite dabar taip kaip išmanote.

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa, kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių, atsisėdo ant savo asmeninio dramblio. Kartu su uždegtų fakelų nešėjų palyda jis paliko Radžagahą visoje savo karališkoje didybėje ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų girios.

Tada gi vidury mangų girios Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą apėmė baimė, paėmė šiurpas, iš bailės jam pasišiaušė plaukai. Išsigandęs, sunerimęs, su iš bailės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Džyvakai Komarabhačai:

-Ar neapgaudinėji manęs, drauge Džyvaka? Ar neapsuki manęs, drauge Džyvaka? Ar neišduodi manęs priešams, drauge Džyvaka? Na kaipgi iš tokios didelės vienuolių sanghos, iš tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties vienuolių nesigirdi nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio kito triukšmo?

-Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau! Neapgaudinėju jūsų, didenybe; neapsuku jūsų, didenybe; neišduodu jūsų priešams, didenybe. Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, tai dega apskritojo paviljono lempos.

3. Klausimas apie atsiskyrimo vaisius

Sāmaññaphalapucchā

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa kiek buvo įmanoma nukeliavęs drambliu, nulipo nuo dramblio ir pėsčias nuėjo iki apskrito paviljono durų; atėjęs, taip pasakė Džyvakai Komarabhačai:

-Bet kur, drauge Džyvaka, yra Palaimintasis?

-Štai, karaliau, Palaimintasis; štai Palaimintasis sėdi atsirėmęs į vidurinį stulpą, veidu į rytus, pagerbtas vienuolių sanghos.

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa nuėjo pas Palaimintąjį, atėjęs atsistojo iš šono. Stovėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tylėjo. Apžvelgęs tylią kaip tyras ežeras vienuolių sanghą jis ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:

-Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangha!

-Karaliau, ar atėjai su mintimis apie savo brangiuosius?

-Brangus man, gerbiamasis, sūnus Udajabhada. Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangha!

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbė Palaimintąjį, pasveikino vienuolių sanghą suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas iš šono gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Palaimintajam:

-Aš paklausčiau, gerbiamasis, Palaimintojo klausimėlį, jei Palaimintasis duotų man leidimą ir atsakytų į klausimą.

-Klauski, karaliau, ką panorėjęs!

-Na gi yra, gerbiamasis, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių treneriai, arklių treneriai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavininkai, maršalai atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, floristai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai, ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, tėvams, žmonai ir vaikams, draugams; jie daro dvasiškai naudingus aukojimus, duoda dovanų atsiskyrėliams ir brahmanams, ir tai veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

-Prisipažinki, karaliau, ar buvai uždavęs šį klausimą kokiems kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams?

-Prisipažįstu, gerbiamasis, buvau uždavęs šį klausimą kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams.

-Jei tau nesunku, karaliau, papasakoki ką gi tau atsakė!

-Gerbiamasis, visiškai nesunku, kai šalimais sėdi Palaimintasis ar kas nors panašus į Palaimintąjį.

-Na tuomet, karaliau, kalbėki!

4. Pūranos Kasapos doktrina

Pūraṇakassapavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Pūraną Kasapą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pūranai Kasapai:

-Na gi yra, gerbiamas Kasapa, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių treneriai… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Pūrana Kasapa man štai ką pasakė:

-Darant gi, karaliau, liepiant kitam daryti, pjaunant, liepiant kitam pjauti, mušant, liepiant kitam mušti, sukeliant sielvartą, liepiant kitam sukelti sielvartą, alinant, liepiant kitam alinti, bauginant, liepiant kitam bauginti, žudant, liepiant kitam žudyti, vagiant, laužiantys į namus, plėšikaujant, grobstant apiplėšiant kelyje, svetimaujant, meluojant - taip darant nepadaroma blogo. Net jei skustuvo peiliuko aštrumo ratu visa kas šioje žemėje yra gyva būtų sumaišyta į vieną mėsos košę, į vieną mėsos krūvą tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio. Net jei Gangos pietiniu krantu [kas] eitų žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas ar liepdamas mušti - tai nebūtų blogio šaltiniu, tai neatneštų blogio. Net jei Gangos šiauriniu krantu [kas] eitų duodamas, liepdamas duoti, aukodamas ar liepdamas aukoti - tai nebūtų nuopelno šaltiniu, tai neatneštų nuopelno. Dosnumas, susitramdymas, savitvarda, tiesos sakymas nėra nuopelningi, jie neatneša nuopelno. Štai taip, gerbiamasis, man Pūrana Kasapa, būdamas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino viso ko neveiksnumą.

Kaip paklaustas apie tai koks yra mangas, bet aprašęs duonmedžio vaisių, ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, bet aprašęs mangą; lygiai gi taip, gerbiamasis, man Pūrana Kasapa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino viso ko neveiksnumą. Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: “Na kodėl gi toks kaip aš, kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų, pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. Aš gi, gerbiamasis, ta Pūranos Kasapos kalba nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, neišreiškęs nepasitenkinimo [nors ir] nepatenkintas, nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

5. Makhalio Gosalos doktrina

Makkhaligosālavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Makhalį Gosalą atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Makhaliui Gosalai:

-Na gi yra, gerbiamas Gosala, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Gosala, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Makhalis Gosala man štai ką pasakė:

-Nėra, karaliau, priežasties, nėra sąlygos būtybių teršimuisi: būtybės užsiteršia be priežasties, nesąlygotai. Nėra priežasties, nėra sąlygos būtybių apsivalymui: būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai. Nėra savo apsisprendimo, nėra kitų apsisprendimo, nėra asmeninio apsisprendimo, nėra stiprybės, nėra pastangos, nėra žmonių pajėgumo, nėra žmonių pastangų dėjimo. Visos būtybės, visi gyvieji, visos esybės, visos sielos yra bevaldžios, bejėgios, negali dėti pastangų, jų patiriamą malonumą ir skausmą šešių rasių tarpe apsprendžia fiksuotas ryšis su keičiančia [juos] būtimi. Bet yra gi šitie keturiolika šimtų tūkstančių pirminių rūšių ir šešiasdešimt šimtų [kitų], bei šeši šimtai [dar kitų], penki šimtai karmų, ir penkios [kitos] karmos, bei tris [dar kitos] karmos, viena karma ir pusė karmos, šešiasdešimt du keliai ir šešiasdešimt dvi tarpinės eros, šešios rasės, aštuoni žmogaus gyvenimo periodai, keturiasdešimt devyni šimtai adžyvakų, keturiasdešimt devyni šimtai klajotojų, keturiasdešimt devyni šimtai nagų buveinių, dvidešimt šimtų sugebėjimų, trisdešimt šimtų pragarų, trisdešimt šeši dulkinų elementų, septynios galvijų rūšys, septynios grūdų rūšys, septynios bamblėtastėblių augalų rūšys, septynios dievybių rūšys, septynios žmonių rūšys, septynios demonų rūšys, septyni ežerai, septynios mazgų rūšys, septyni šimtai mažųjų mazgų rūšių, septynios prarajos, septyni šimtai mažųjų prarajų, septynios sapnų rūšys, septyni šimtai mažųjų sapnų rūšių, aštuoniasdešimt keturi šimtai tūkstančių didžiųjų erų, per kurias praklajojus, per kurias praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kentėjimui. Taigi nėra [taip, kad]: “Aš priversiu nesubrendusią karmą subręsti arba aš sunaikinsiu jaučiamą subrendusią karmą šių moralės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka,”- taip nėra. Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, jie neauga ir nemažėja, nepakyla ir nesenka. Kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi kol pasibaigia, lygiai taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kentėjimui.

Štai taip, gerbiamasis, man Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Kaip paklaustas apie tai koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

6. Adžitos Kesakambalos doktrina

Ajitakesakambalavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Adžitą Kesakambalą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Adžitai Kesakambalai: -Na gi yra, gerbiamas Adžita įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Adžitas Kesakambalas man štai ką pasakė:

-Nėra, karaliau, dovanų, nėra aukų, nėra aukojimų, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, nėra motinos, nėra tėvo, nėra savaime gimusių būtybių, nėra pasaulyje teisingai žengusio, teisingų pasiekimų atsiskyrėlio ar brahmano, kuris būtų paskelbęs pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį ir kitą pasaulius. Šis žmogus yra keturi didieji elementai, kai jis miršta, žemė parkeliauja, grįžta į žemės visumą, vanduo parkeliauja, grįžta į vandens visumą, ugnis parkeliauja, grįžta į ugnies visumą, oras parkeliauja, grįžta į oro visumą, jusliniai gebėjimai išsisklaido į erdvę. Keturi vyrai pasiėmę karstą neša mirusįjį. Skamba iškilmingi posmai iki tol kol jie pasiekia kremacijos vietą. Belieka balsvi kaulai, išsibarsto [jo daryti] aukojimai. Dovanų aukojimas yra kvailių mokymas. Bergždžia, melaginga ir tuščia sakyti, kad tai yra prasminga doktrina. Ir kvailiai, ir išminčiai po kūno žūties išnyksta, pradingsta, neegzistuoja po mirties.”

Štai taip, gerbiamasis, man Adžitas Kesakambalas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino viso ko išnykimą. Kaip paklaustas apie tai koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

7. Pakudhos Kačajanos doktrina

Pakudhakaccāyanavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Pakudhą Kačajaną, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pakudhai Kačajanai:

-Na gi yra, gerbiamas Kačajana, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Pakudha Kačajana man štai ką pasakė:

-Šie septyni kūnai yra nepadaryti, nesuformuoti, nesukurti, be kūrėjo, nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Jie nejuda, nesikeičia vieni kitiems nekenkia, negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Kurie septyni? Žemės kūnas, vandens kūnas, ugnies kūnas, oro kūnas, džiaugsmas, skausmas ir siela - septinta; šie septyni kūnai yra nepadaryti, nesuformuoti, nesukurti, be kūrėjo, nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Jie nejuda, nesikeičia vieni kitiems nekenkia, negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Taigi nėra nei nužudytų, nei užmuštų, nei girdinčio, nei to kas verčia girdėti, nei žinančio, nei to kas verčia žinoti. Ir kai kas nors aštriu kardu perpjauna galvą, jokia gyvybė nėra sunaikinama; tiesiog kadras įsiterpia tarp septynių kūnų.

Štai taip, gerbiamasis, man Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino visiškai ką kitą. Kaip paklaustas apie tai koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

8. Niganthos Nataputos doktrina

Nigaṇṭhanāṭaputtavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Niganthą Nataputą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus maloniais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Niganthai Nataputai:

-Na gi yra, gerbiamas Agivesana, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Agivesana, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Nigantha Nataputa man štai ką pasakė:

-Štai, karaliau, Nigantha (Atrištasis) vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Ir kaip gi, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu? Štai, karaliau, Nigantha susilaiko nuo visų vandenų, yra pasišventęs viso blogio vengimui, atsikratęs blogio viso blogio vengimu, persismelkęs viso blogio vengimu. Štai taip, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Ir dėl to, karaliau, kad Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu, sakoma, kad Nigantha yra ištobulėjęs, susitvardęs ir įsitvirtinęs.

Štai taip, gerbiamasis, man Nigantha Nataputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius išaiškino keturlypį susilaikymą. Kaip paklaustas apie tai koks yra mangas… nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

9. Sančajos Belathaputos doktrina

Sañcayabelaṭṭhaputtavādo

Štai vieną kartą, gerbiamasis, aš nuėjau pas Sančają Belathaputą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Sančajai Belathaputai:

-Na gi yra, gerbiamas Sančaja, įvairių amatų žmonės… Nagi ar įmanoma, gerbiamas Sančaja, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, Sančaja Belathaputa man štai ką pasakė:

-Jei manęs paklaustum, ar yra kitas pasaulis, ir aš manyčiau, kad yra kitas pasaulis, aš pasakyčiau, kad yra kitas pasaulis. Bet aš nemanau, kad ‘taip’, ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’, ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’. Jei manęs paklaustum, ar nėra kito pasaulio… ar yra ir nėra kito pasaulio… ar nei yra, nei nėra kito pasaulio… ar yra savaime gimusios būtybės… ar nėra savaime gimusių būtybių… ar yra ir nėra savaime gimusių būtybių… ar nei yra, nei nėra savaime gimusių būtybių… ar geri ir blogi veiksmai duoda vaisių, rezultatų… ar geri ir blogi veiksmai neduoda vaisių, rezultatų… ar geri ir blogi veiksmai ir duoda, ir neduoda vaisių, rezultatų… ar geri ir blogi veiksmai nei duoda, nei neduoda vaisių, rezultatų… ar Tathagata egzistuoja po mirties… ar Tathagata neegzistuoja po mirties… ar Tathagata ir egzistuoja, ir neegzistuoja po mirties… Jei manęs paklaustum, ar Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, ir aš manyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties, aš pasakyčiau, kad Tathagata nei egzistuoja, nei neegzistuoja po mirties. Bet aš nemanau, kad ‘taip’, ir nemanau, kad ‘panašiai’, nemanau, kad ‘kitaip’, ir nemanau, kad ‘ne’, nemanau, kad ne ‘ne’.

Štai taip, gerbiamasis, man Sančaja Belathaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius atsakė išsisukinėjimu. Kaip paklaustas apie tai koks yra mangas, bet aprašęs duonmedžio vaisių, ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, bet aprašęs mangą; lygiai gi taip, gerbiamasis, man Sančaja Belathaputa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, išaiškino viso ko neveiksnumą. Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: “Na kodėl gi toks kaip aš, kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų, pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. Aš gi, gerbiamasis, ta Sančajos Belathaputos kalba nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, neišreiškęs nepasitenkinimo [nors ir] nepatenkintas, nepriimdamas tos kalbos atsistojau ir išėjau.

10. Pirmasis čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius

Paṭhamasandiṭṭhikasāmaññaphalaṃ

Tai aš, gerbiamasis, Palaimintojo taip pat paklausiu: “Na gi yra, gerbiamasis, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių treneriai, arklių treneriai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavininkai, maršalai atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, floristai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

-Įmanoma, karaliau. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki. Kaip tu manai, karaliau, štai, vienas žmogus būtų tavo vergu ar tarnu jis atsikeltų ankščiau už tave, eitų miegoti vėliau už tave, darytų tai ką lieptas, maloniai elgtųsi, tartų mielus žodžius, žiūrėtų į [šeimininko] veidą [ar jis patenkintas ir laimingas]. Jis pagalvotų taip: “Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelnų keliai, nuopelnų vaisiai! Juk štai Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas yra žmogus; aš irgi esu žmogus. Ir šis Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas turi, yra apdovanotas, aprūpintas penkiais jusliniais malonumais, pramogauja, aš manyčiau, lyg dievas. Bet aš gi esu jo vergas, tarnas, atsikeliu ankščiau, einu miegoti vėliau, darau tai ką lieptas, maloniai elgiuosi, tariu mielus žodžius, žiūriu į veidą. Aš galėčiau užsitarnauti jo nuopelnus [ir būti kaip jis]. Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais, ir nežengus priekin iš namų į benamį gyvenimą?! Vėliau, nusiskutus plaukus, apsirengus geltonais apdarais, jis žengtų priekin iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyventų susitvardęs kūną, gyventų susitvardęs kalbą, gyventų susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma. Ir jei tau žmonės taip praneštų: “O jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, tas žmogus, jūsų vergas, tarnas, kuris kėlėsi ankščiau, ėjo miegoti vėliau, darė tai ką lieptas, maloniai elgėsi, tarė mielus žodžius, žiūrėjo į veidą; jis, didenybe, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais drabužiais, žengė priekin iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyvena susitvardęs kūną, gyvena susitvardęs kalbą, gyvena susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma.” Ar tuomet sakytumei: “Gerbiamas, tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul ir vėl jis būna vergu, tarnu, kuris keliasi ankščiau, eina miegoti vėliau, daro tai ką lieptas, maloniai elgiasi, taria mielus žodžius, žiūri į veidą!?

-Na gi ne, gerbiamasis. Tada gi mes šį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarų, maisto, būsto, vaistų, ir parūpintume tinkamą apsaugą, priedangą bei gynybą.

-Kaip manai, karaliau, tokiu atveju ar yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?

-Kaip gi, gerbiamasis, tokiu atveju yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius.

-Štai gi, karaliau, nurodžiau tau pirmąjį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių.

11. Antrasis čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius

Dutiyasandiṭṭhikasāmaññaphalaṃ

-Na bet ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodytas kitas panašiai, čia pat ir iškart, regimas atsiskyrimo vaisius?

-Įmanoma, karaliau. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkamai, taip ir atsakyki. Kaip tu manai, karaliau, štai, tavo žmogus būtų namų savininku, darbininku, mokesčių mokėtoju. Jis pagalvotų taip: “Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelnų keliai, nuopelnų vaisiai! Juk štai Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas yra žmogus; aš irgi esu žmogus. Ir šis Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputas apdovanotas, turintis, aprūpintas penkiais jusliniais malonumais, pramogauja (linksminasi?), aš manyčiau, lyg dievas. Bet aš gi esu jo žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, mokesčių mokėtojas. Aš galėčiau užsitarnauti jo nuopelnus [ir būti kaip jis]. Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais, ir nežengus priekin iš namų į benamį gyvenimą?!” Vėliau, palikęs ar tai mažą turtų masę, ar tai palikęs didelę turtų masę, palikęs ar tai mažą giminių ratą, ar tai palikęs didelį giminių ratą, nusiskutus plaukus, apsirengus geltonais apdarais, jis žengtų priekin iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu, jis gyventų susitvardęs kūną, gyventų susitvardęs kalbą, gyventų susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma. Ir jei tau žmonės taip praneštų: “O jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, mokesčių mokėtojas; jis, didenybe, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais drabužiais, žengė priekin iš namų į benamį gyvenimą. Taip būdamas atsiskyrėliu jis gyvena susitvardęs kūną, gyvena susitvardęs kalbą, gyvena susitvardęs protą, pasitenkinęs minimaliu maistu ir drabužiais, besidžiaugdamas vienuma.” Ar tuomet sakytumei: “Gerbiamas, tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul vėl būna žemdirbiu, namų savininku, darbininku, mokesčių mokėtoju!

-Na gi ne, gerbiamasis. Tada gi mes šį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarų, maisto, būsto, vaistų, ir parūpintume tinkamą apsaugą, priedangą bei gynybą.

-Kaip manai, karaliau, tokiu atveju ar yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?

-Kaip gi, gerbiamasis, tokiu atveju yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius.

-Štai gi, karaliau, nurodžiau tau antrąjį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių.

12. Puikesnis atsiskyrimo vaisius

Paṇītatarasāmaññaphalaṃ

-Na bet ar įmanoma, gerbiamasis, kad būtų nurodytas kitas, čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už šiuos čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius?

-Įmanoma, karaliau. Taigi, karaliau, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.

-Taip, gerbiamasis,- atsakė Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa.

Palaimintasis pasakė:

-Štai, karaliau, pasaulyje gimsta Tathagata, arahantas, tobulai atbudęs, įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, dievybių ir žmonių mokytojas, atbudęs, palaimintas. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėm, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dharmos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.

Paklauso tos Dharmos ar tai namų šeimininkas, ar tai namų šeimininko sūnus, ar kitoje šeimoje atgimusisis. Jis tos Dharmos paklausęs įgyja tikėjimą Tathagata. Jis įgijęs tą tikėjimą pamąsto taip: “Gyvenimas namuose yra ankštas, dulkių kelias, žengimas priekin [į benamį gyvenimą] yra [lyg] grynas oras. Nėra tinkama praktikuoti švytintį lyg nušveista kriauklė šventą gyvenimą namuose, būnant būsto šeimininku, taip jis bus tik iš dalies tobulas, iš dalies tyras. Kodėl gi man dabar nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais, ir nežengus priekin iš namų į benamį gyvenimą?!”

Vėliau, palikęs ar tai mažą, ar tai didelę turtų masę, palikęs ar tai mažą, ar tai didelį giminių ratą, nusiskutus plaukus, apsirengus geltonais apdarais, jis žengia priekin iš namų į benamį gyvenimą.

Jis, taip žengęs priekin, gyvena susitvardęs patimokhos laikymusi, pasižymėdamas geru elgesiu, matantis pavojų mažiausiame nusižengime, įsipareigoja laikytis dorovės pagrindų, jo kūno ir kalbos veiksmai pasidaro dori, [jis yra] išgryninęs pragyvenimo šaltinius, pasižymi dorove, apsisaugojęs juslinių gebėjimų durys, [apsisaugojęs juslinių gebėjimų durys, žinantis saiką valgant] išsivystęs sąmoningumą ir aiškų supratimą, pasitenkinęs.

13. Mažoji dorovė

Cūḷasīlaṃ

Ir kaip, karaliau, vienuolis pasižymi dorove? Štai, karaliau, vienuolis, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo. Atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus, yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs imti tai kas neduotą, jis susilaiko nuo ėmimo to kas neduota, ima tai kas duodama, tikisi tik duodamo, gyvena švariai, nevagiant. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs neskaistumo, jis gyvena skaistų gyvenimą atokiai nuo viso blogio, susilaikydamas nuo visiem įprastų, vulgarių seksualinių santykių. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs netiesos sakymo, jis susilaiko nuo melagystės, kalba tiesą, yra patikimas, tvirtas, vertas pasitikėjimo, neapgaudinėja pasaulio. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs šmeižto, jis susilaiko nuo šmeižimo; išgirdęs čia, jis nepraneša kitur, tam, kad nesukiršintų anuos su čionykščiais; arba išgirdęs ten, jis nepraneša čia, tam, kad nesukiršintų čionykščius su anais. Taip jis sujungia atgal suardytą [draugystę] arba palaiko [esamą] vienybę, jis džiaugiasi santarve, žavisi santarve, gėrisi santarve, savo kalba skatina santarve. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs šiurkščios kalbos, jis susilaiko nuo kalbėjimo šiurkščiai; kalbą, kuri yra ‘;/nepriekaištinga, maloni klausai, miela, širdinga, mandagi, patinkanti daugeliui, maloni daugeliui, tokią jis kalba. Tai irgi yra jo dorovė.

Atsisakęs tuščių plepalų, jis susilaiko nuo tuščio plepėjimo, kalba laiku, kalba tai kas būtą, kalba iš esmės, kalba apie Dharmą, kalba apie drausmę, jis šneka vertingą kalbą, savalaikę, argumentuotą, aiškią, prasmingą. Tai irgi yra jo dorovė.

Jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo… valgo kartą per dieną, nevalgo naktį, susilaiko nuo valgymo netinkamu laiku. Jis susilaiko nuo šokių, dainų, muzikos ir kitų pramogų. Susilaiko nuo vėrinių ir papuošalų dėvėjimo, kvepalų ir kosmetikos naudojimo. Susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų. Susilaiko: nepriima aukso ir sidabro, žalių (nevirtų) grūdų, žalios mėsos, moterų ir merginų, vergių ir vergų, ožkų ir avių, gaidžių ir kiaulių, dramblių, karvių, arklių ir kumelių, laukų ir žemės. Susilaiko nuo įsivėlimo į pavedimų ir žinučių siuntinėjimus, nuo pirkimo ir pardavimo, nuo apgaudinėjimo [netikru] svoriu, pinigais ir kiekiu, nuo neteisėtumo, apgaulių, apgavysčių, nesąžiningumo, nuo naikinimo, žudymo, supančiojimo, užpuolimo, smurto. Tai irgi yra jo dorovė.

14. Vidutinė dorovė

Majjhimasīlaṃ

uomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena žalodami visokių rūšių sėklas ir augmeniją, t.y. tai kas dauginasi penkias būdais: šaknimis, ūsais, pumpurais, ūgliais ir sėklomis; jis susilaiko nuo visų rūšių sėklų ir augmenijos žalojimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena kaupdami daiktus pramogai, t.y. kaupdami maistą, gėrimus, drabužius, transporto priemones, miegojimo reikmenys, kvepalus, delikatesus; jis susilaiko nuo daiktų pramogai kaupimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena su pramogų žiūrėjimu, tokių kaip: šokiai, dainos, muzika, artistų pasirodymai, istorijų pasakojimai, gongai, cimbalos, tablos, gražuolių ir žonglierių pasirodymai, fleitos ir magų triukai, dramblių, arklių, bizonų, bulių, ožių, avinų kovos, gaidžių, putpelių peštynės, kovojimai pagaliais, kumštynės, imtynės, mūšių, armijų priekinių linijų, armijos išdėstymo stebėjimai; jis susilaiko nuo pramogų žiūrėjimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena besimėgaudami lošimais ir skatinančias nerūpestingumą užsiėmimais, tokiais kaip: šaškės, šachmatai ant lentos ir atvirame lauke, žaidimai rateliu, pusiausvyros žaidimai, žaidimai kauliukais, čyžas, vaizduojamieji ir kamuolio žaidimai, žaidimai su žole ir žaisliniais įrankiais, akrobatiniai žaidimai, vėjo malūnėliai, aitvarai, žaisliniai vežimai, lankai, raidžių spėjimai, minčių spėjimai, parodijos; jis susilaiko nuo mėgavimosi lošimais ir skatinančiais nerūpestingumą užsiėmimais. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena naudodamiesi aukštomis, didelėmis lovomis, tokiais daiktais kaip: šezlongas, sofa, gauruotas vilnonis apdangalas, išsiuvinėtas vilnonis apdangalas, baltos vilnos paklodė, vilnonis apklotas, čiužinys, vilnonė danga, vilnonės dangos su kutais iš abiejų pusių ir iš šono, šilkinė paprasta ir išsiuvinėta paklodės, vilnonė danga šokiams, kilimėliai su drambliais, žirgais, vežimais, danga susiūta iš skiaučių, elnio kailio kilimas ir raudonos pagalvės iš abiejų pusių, jis susilaiko nuo aukštų ir didelių lovų naudojimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena puošdamiesi ir naudodami papuošalus, tokius kaip: įtrynimai, masažas, kitų maudimas, šampūnas, veidrodis, akių kompresas, vėriniai, kvepalai, kremai, veido pudra, veido kaukė, apyrankė, plaukų raištis, lazda, puošnus flakonas, [kardas,] dekoruotas skėtis, išpiešti sandalai, turbanas, brangakmeniai, jako uodegos vėduoklė, balti rūbai su ilgais kutais; jis susilaiko nuo puošimosi ir papuošalų naudojimo. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena vesdami žemiškus pokalbius, tokius kaip pokalbiai apie: karalius, vagis, vyriausią ministrą, armiją, baisybes, karus, maistą, gėrimus, drabužius, miegą, vėrinius, kvepalus, gimines, transportą, kaimus, miestelius, didmiesčius, šalis, moteris [moteris, vyrus, berniukus, mergaites], svaigalus, gatves, paskalas prie šulinio, protėvius, ateitį, gamtos dėsnius, kosmogonija, “taip bus, taip nebus”, jis susilaiko nuo žemiškų pokalbių. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena įsivėlę į ginčus, tokius kaip: “Tu nežinai šios Dharmos ir Drausmės, aš žinau šią Dharmą ir Drausmę, kur tu žinosi šią Dharmą ir Drausmę, [kai] tavo praktika yra neteisinga, mano praktika yra teisinga, mano yra nuosekli, tavo nenuosekli, tai kas turėjo būti pasakyta pirmiausiai tu pasakei vėliau, tai kas turėjo būti pasakyta vėliau, tu pasakei pirmiausiai, tavo metodika iškreipta, tavo mokymas abejotinas, esi peiktinas, eik ir išsitaisyk mokymą arba pasiaiškink [dabar] jei gali; jis nesivelia į ginčus. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo gyvena įsivėlę į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą, t.y. karalių, vyriausių karaliaus ministrų, karininkų, brahmanų, būsto šeimininkų, jaunuolių [paliepimus]: “Eik čia, pareik iš ten, nunešk tai, parnešk tai iš ten”,-jis neįsivelia į pavedimų ir žinučių siuntinėjimą. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo yra apgavikai, užkalbėtojai, pranašautojai, gudruoliai ir goduoliai įgyjantys turtus turtais, jis nėra apgavikas ir užkalbėtojas. Tai irgi yra jo dorovė.

15. Didžioji dorovė

Mahāsīlaṃ

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: būrimas ir pranašavimas iš galūnių, ženklų, dangaus reiškinių, sapnų, kūno bruožų, pelių nuograužų; aukojimas ugnies, ryžių dulkių, pelų, raudonų ryžių dulkių, ryžių, lydyto sviesto, aliejaus, garstyčių sėklų, kraujo; chiromantija, energetika, politologija, užbūrimas, dvasių valdymas, žeminių mokslas, gyvačių kerėjimas, nuodų mokslas, skorpionų menas, pelių menas, paukščių menas, varnų menas, gyvenimo trukmės pranašavimas, apsauga nuo strėlių, gyvūnų kalbos žinojimas, jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: brangakmenių ženklų interpretavimas, drabužių ženklų, lazdų, peilių, kardų, strėlių, lankų, ginklų, moterų, vyrų, berniukų, mergaičių, vergų, vergių, dramblių, arklių, bizonų, bulių, karvių, ožių, avinų, gaidžių, putpelių, driežų, auskarų, vėžlio, elnio ženklų interpretavimas; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: [pranašavimas] “karalius išvyks [į žygį], karalius pargrįš [iš žygio], mūsų karalius puls, kitas karalius trauksis, kitas karalius puls, mūsų karalius trauksis, mūsų karalius nugalės, kitas karalius pralaimės, kitas karalius nugalės, mūsų karalius pralaimės”, “taip šis laimės, šis pralaimės”; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: [pranašavimas] bus mėnulio užtemimas, bus saulės užtemimas, bus planetos užtemimas, saulė ir mėnulis judės savo keliu, saulė ir mėnulis nukryps nuo savo kelio, planetos judės savo keliais, planetos nukryps nuo savo kelių, bus meteoritų lietus, bus dangaus švytėjimas, bus žemės drebėjimas, bus griaustinis, bus saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas, mėnulio užtemimas atneš tokią pasekmę, saulės užtemimas atneš tokią pasekmę, planetos užtemimas atneš tokią pasekmę, saulės ar mėnulio judėjimas savo keliu atneš tokią pasekmę, saulės ar mėnulio nukrypimas nuo savo kelio atneš tokią pasekmę, planetų judėjimas savo keliais atneš tokią pasekmę, planetų nukrypimai nuo savo kelių atneš tokią pasekmę, meteoritų lietus atneš tokią pasekmę, dangaus švytėjimas atneš tokią pasekmę, žemės drebėjimas atneš tokią pasekmę, griaustinis atneš tokią pasekmę, saulės, mėnulio, planetų pakilimas, nusileidimas, patamsėjimas, prašviesėjimas atneš tokią pasekmę, jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: [pranašavimas] daug lis, bus sausra, bus geras derlius, bus maisto nepriteklius, bus saugu, bus pavojus, bus liga, bus sveikata, skaičiavimas, apskaičiavimas, išskaičiavimas, eilių rašymas, filosofavimas; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: žmonos parinkimas, vyro parinkimas, parinkimas laiko sąjungai, parinkimas laiko išsiskyrimui, parinkimas laiko skolų rinkimui, parinkimas laiko turto atsiėmimui, sėkmės pritraukimas, nelaimės pritraukimas, abortų iššaukimas, liežuvio atrišimas, nebylystės iššaukimas, rankų užkalbėjimas, liežuvio užkalbėjimas, ausų užkalbėjimas, [dvasių] klausinėjimas veidrodžio [pagalba], [dvasių] klausinėjimas mediumo [pagalba], [tiesioginis] dvasių klausinėjimas, saulės garbinimas, Mahabrahmos garbinimas, ugnies iš burnos pūtimas, sėkmės dievybės (Siri) iššaukimas; jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Tuomet kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą duotą [jiems] iš tikėjimo naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu - žemu menu, tokiu kaip: [dievybių] nuraminimas, padėka [dievybėms], dvasių išvarymas, žeminių apeigos, [vyriškos] potencijos iššaukimas, impotencijos iššaukimas, [ritualinis] žemes paruošimas statyboms, namų pašventinimas, ritualinis burnos skalavimas vandeniu, ritualinis kitų maudimas, ugnies aukojimas, vimdamųjų vaistų paruošimas, vidurių paleidžiamojo paruošimas, apvalymas pro viršų, apvalymas pro apačią, apvalymas pro galvą, aliejaus ausims paruošimas, akių ploviklio paruošimas, gydymas per nosį, akių pavilgų paruošimas, patepimas, akių ligų gydymas, operavimas, vaikų gydymas, vaistų davimas, žaizdų gydymas, jis susilaiko nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio - žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.

Karaliau, vienuolis pasižymintis tokia dorove, t. y. susitvardęs dorove, niekur nemato pavojų. Panašiai kaip karaliaus palaimintas karys nugalėjęs varžovą, t. y. susitvarkęs su priešu, niekur nemato pavojų; lygiai gi taip, vienuolis pasižymintis tokia dorove, t. y. susitvardęs dorove, niekur nemato pavojų. Įgijęs šią tauriosios dorovės visumą jis jaučia vidinį nekaltumo džiaugsmą. Štai taip, karaliau, vienuolis pasižymi dorove.

16. Juslinių gebėjimų sutvardymas

Indriyasaṃvaro

Ir kaip, karaliau, vienuolis apsisaugoja juslinių gebėjimų duris? Štai, karaliau, vienuolis akimis pamatęs formą, nebando pagauti nei [jos] bruožų, nei smulkių detalių. Gyvenant nesutvardžius akių juslinį gebėjimą, gali įtekėti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, todėl jis žengia susitvardymo keliu, saugo akių juslinį gebėjimą, susitvardo akių juslinio gebėjimo atžvilgiu. Ausimis išgirdęs garsą… nosimi užuodęs kvapą…liežuviu pajutęs skonį… kūnu palietęs apčiuopiamą, protu pažinęs reiškinį nebando pagauti nei [jo] bruožų, nei smulkių detalių. Gyvenant nesutvardžius proto juslinį gebėjimą gali įtekėti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, todėl jis žengia susitvardymo keliu, saugo proto juslinį gebėjimą, susitvardo proto juslinio gebėjimo atžvilgiu. Įgijęs šį taurųjį juslinių gebėjimų sutvardymą, jis jaučia vidinį neliečiamumo [teršalais] džiaugsmą. Štai taip, karaliau, vienuolis apsisaugoja juslinių gebėjimų duris.

17. Sąmoningumas ir aiškus supratimas

Satisampajaññaṃ

Ir kaip, karaliau, vienuolis yra išsivystęs sąmoningumą ir aiškų supratimą? Štai, karaliau, vienuolis, kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištiesia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Štai taip, karaliau, vienuolis yra išsivystęs sąmoningumą ir aiškų supratimą.

18. Pasitenkinimas

Santoso

Ir kaip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs? Štai, karaliau, vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti. Kur jis beeitų, jis išvyksta pasiėmęs tik [juos]. Panašiai kaip bet kur vykstant, vienintelė sparnuoto paukščio našta yra sparnai, lygiai taip vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti-bet kur einant, jis išvyksta pasiėmęs tik juos. Štai taip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs.

Toliau →