Sāmaññaphalasuttaṃ Atsiskyrimo vaisiai (DN 2)

19. Kliūčių pašalinimas

Nīvaraṇappahānaṃ

Jis pasižymėdamas šia taurios dorovės visuma, šiuo tauriu juslinių gebėjimų susitvardymu, išsivystęs šį taurųjį sąmoningumą ir aiškų supratimą, išsivystęs šį taurųjį pasitenkinimą, dažnai lankosi nuošaliuose vietose: miške, medžio papėdėje, kalnuose, olose, kalnų tarpekliuose, kapinėse, miškų glūdumoje, atvirame ore, ant šiaudų krūvelės. Pavalgęs po sugrįžimo iš aukų rinkimo, jis atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs sąmoningumą priešais save.

Nusikratęs gobšumo pasaulio atžvilgiu jis, gyvena su protu be gobšumo, išgrynina protą nuo gobšumo. Nusikratęs piktavališkumo ydos, jis gyvena su geranorišku protu, su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms, išgrynina protą nuo piktavališkumo. Nusikratęs tingulio ir apsnūdimo, jis gyvena be tingulio ir apsnūdimo, suvokdamas šviesą, būna sąmoningas ir aiškiai suprantantis, išgrynina protą nuo tingulio ir apsnūdimo. Nusikratęs jaudinimosi ir nerimavimo, jis gyvena ramus, su iš vidaus nurimusiu protu, išgrynina protą nuo jaudinimosi ir nerimavimo. Nusikratęs abejonės, jis gyvena išsklaidęs abejones, nedvejodamas doromis būsenomis, išgrynina protą nuo abejonių.

Sakykime, karaliau, žmogus pasiėmęs paskolą pradėtų verslą. Tas jo verslas suklestėtų. Jis sugrąžintų tuos anksčiau pasiskolintus pinigus, bei jam liktų [pinigų] viršaus žmonai išlaikyti. Jis taip pagalvotų: “Aš gi anksčiau pasiėmęs paskolą pradėjau verslą. Tas mano verslas suklestėjo. Aš sugrąžinau tuos anksčiau pasiskolintus pinigus ir man liko [pinigų] viršaus žmonai išlaikyti.” Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, būtų ligotas žmogus, kenčiantis, baisiai sergantis, negalintis nei maistu mėgautis, nei turintis jėgų kūne. Vėliau jis išsivaduotų iš tos ligos, galėtų ir maistu mėgautis, ir turėtų jėgų kūne. Jis taip pagalvotų: “Aš gi anksčiau buvau ligotas, kenčiantis, baisiai sergantis, negalėjau nei maistu mėgautis, nei turėjau jėgų kūne. O dabar esu išsivadavęs iš tos ligos; galiu ir maistu mėgautis, ir turiu jėgų kūne.” Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų įkalintas kalėjime. Vėliau jis sėkmingai ir saugiai išeitų iš kalėjimo į laisvę, ir jo turtas nebūtų niekur pradingęs. Jis taip pagalvotų: “Aš gi ankščiau buvau įkalintas kalėjime, o dabar sėkmingai ir saugiai išėjau iš kalėjimo į laisvę. Ir mano turtas nėra niekur pradingęs.” Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti ką panorėjęs. Vėliau jis išsivaduotų iš tos vergystės, priklausytų sau, nebepriklausytų kitam, būtų laisvu žmogumi galinčiu daryti ką panorėjęs. Jis taip pagalvotų: “Aš gi anksčiau buvau vergu, nepriklausančiu sau, priklausančiu kitam, negalinčiu daryti ką panorėjęs. O dabar esu išsivadavęs iš tos vergystės priklausau sau, nebepriklausau kitam, esu laisvas žmogus galintis daryti ką panorėjęs.” Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Sakykime, karaliau, žmogus su turtais, su vertybėmis keliautų dykumos keliu, pilnu pavojų, su retai aptinkamu maistu. Vėliau jis tą dykumą sėkmingai pereitų, pasiektų galutinį kaimą, saugų, be pavojų. Jis taip pagalvotų: “Aš gi anksčiau su turtais, su vertybėmis keliavau dykumos keliu pilnų pavojų, su retai aptinkamu maistu. O dabar aš sėkmingai perėjau tą dykumą, pasiekiau galutinį kaimą, saugų, be pavojų. Jį dėl to apimtų džiaugsmas, aplankytų laimė.

Lygiai, karaliau, taip kaip į skolą, kaip į ligą, kaip į kalėjimą, kaip į vergystę, kaip į dykumos kelią vienuolis žiūri į šių penkių kliūčių nepašalinimą savyje.

Lygiai, karaliau, taip kaip į skolų neturėjimą, kaip į pasveikimą, kaip į išėjimą iš kalėjimo į laisvę, kaip į laisvę nuo vergystės, vienuolis žiūri į šių penkių kliūčių savyje pašalinimą.

Kai jis pamato, kad šios penkios kliūtys jame yra pašalintos, gimsta džiaugsmas, iš džiaugsmo gimsta gėrėjimasis, dėl gėrėjimosi kūnas nurimsta, kūnui nurimus patiriama laimė, laimingojo protas susitelkia.

20. Pirmoji džhana

Paṭhamajjhānaṃ

Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su pirminiu pritaikymu, ilgalaikiu taikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime; ir būna joje. Dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė.

Sakykime, karaliau, įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos į vieną muilo gabalą, taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl atsiskyrimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

21. Antroji džhana

Dutiyajjhānaṃ

Ir vėlgi, karaliau, kai liaunasi pradinis pritaikymas ir ilgalaikis taikymas, vienuolis su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną [objektą] pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be pradinio pritaikymo, be ilgalaikio taikymo, su dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime; ir būna joje. Dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl atsiskyrimo gimę gėrėjimasis ir laimė.

Sakykime, karaliau, būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįtekėtų vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, iš šiaurinės pusės, nei [virš kurio] laikas nuo laiko stipriai palytų. Tada gi iš to ežero šaltos versmės trykštantis šaltas vanduo tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis dėl susitelkimo gimusiais gėrėjimusi ir laime, šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekę šie dėl susitelkimo gimę gėrėjimasis ir laimė. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

22. Trečioji džhana

Tatiyajjhānaṃ

Ir vėlgi, karaliau, išblėsus gėrėjimuisi, vienuolis būna pusiausviro proto, sąmoningas ir aiškiai suprantantis, bei kūnu patyria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: “jis būna laimingas, pusiausviras ir sąmoningas”. Laime be gėrėjimosi jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi.

Sakykime, karaliau, žydrų, raudonų ar baltų lotosų tvenkinyje kurie nors žydri, raudoni ar balti lotosai gimę vandenyje, užaugę vandenyje, nepakiltų virš vandens, tarptų panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus ir iki pat šaknų šaltu vandeniu būtų užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi taip vienuolis laime be gėrėjimosi šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši laimė be gėrėjimosi. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

23. Ketvirtoji džhana

Catutthajjhānaṃ

Ir vėlgi, karaliau, vienuolis atsisakęs malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesnę laimę ir nusiminimą, pasiekia ketvirtąją džhaną, be nemalonių ir malonių pojūčių, su sąmoningumu išgryninta [proto] pusiausvyra; ir būna joje, jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų su galva apdengtas baltu audeklu, jo kūne neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs baltas audeklas; lygiai gi taip, karaliau, vienuolis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu, taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

24. Įžvalgos pažinimas

Vipassanāñāṇaṃ

[Ir vėlgi, karaliau,] jis būdamas su taip sutelktu, taip išgrynintu, apvalytu, nesuteptu, be nežymių teršalų, lanksčiu, tinkamu darbui, pasiekusiu nesutrikdomą [būseną] protu, nukreipia, pasuka protą link pažinimo ir matymo. Jis suvokia tai: “Šis gi mano kūnas yra materialus, [sudarytas] iš keturių didžiųjų elementų, gimęs iš motinos ir tėvo, ryžių košės ir rūgpienio sankaupa, turi prigimti keistis, dėvėtis, suirti, pranykti; bet ši mano sąmonė į jį remiasi, prie jo pririšta.”

Sakykime, karaliau, blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis, būtų užmautas ant siūlo ar tai juodo, geltono, raudono, balto ar pilko. Jį paėmęs į rankas žmogus turintis akis taip pagalvotų: “Tai yra blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis; jis yra užmautas ant siūlo ar tai juodo, geltono, raudono, balto, ar pilko.” Lygiai gi taip, karaliau, jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link pažinimo ir matymo. Jis suvokia tai: “Šis gi mano kūnas yra materialus, [sudarytas] iš keturių didžiųjų elementų, gimęs iš motinos ir tėvo, ryžių košės ir rūgpienio sankaupa, turi prigimti keistis, dėvėtis, suirti, pranykti; bet ši mano sąmonė į jį remiasi, prie jo pririšta.” Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

25. Antžmogiško gebėjimo padaryti protu [kūną] pažinimas

Manomayiddhiñāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link protu padaryto kūno sutvėrimo. Jis iš šio kūno sutveria kitą kūną, turintį formą, padarytą protu, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, su pilnaverčiais gebėjimais.

Sakykime, karaliau, žmogus būtų išėmęs smilgą iš lendrūno. Jis pagalvotų taip: “Štai lendrūnas, štai smilga, lendrūnas yra viena, smilga - kita, išties, smilga yra ištraukta iš lendrūno.” Arba, sakykime, žmogus būtų ištraukęs kardą iš makšties. Jis pagalvotų taip: “Štai kardas, štai makštis, kardas yra viena, makštis - kita, išties, kardas yra ištrauktas iš makšties.” Arba, sakykime, žmogus būtų išnėręs gyvatę iš išnaros. Jis taip pagalvotų: “Štai gyvatė, štai išnara. Gyvatė yra viena, išnara - kita, išties, gyvatė išnerta iš išnaros.” Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą… kūno dalimis ir galūnėmis, pilnaverčiais gebėjimais. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

26. Antžmogiškų gebėjimų pažinimas

Iddhividhañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link antžmogiškų gebėjimų. Jis pažįsta įvairius antžmogiškus gebėjimus: iš vieno pasidaro daugeliu, iš daugelio, pasidaro vienas; pasirodo ir pradingsta, pro sieną, pro pylimą, pro kalną be trikdžių pereina kaip oru. Ir iš žemės išneria ir paneria lyg į vandenį. Ir vandeniu eina neskęsdamas lyg žeme. Ir sėdėdamas sukryžiavęs kojas oru juda lyg paukštis. Ir šiuos Mėnulį ir Saulę, tokius galingus ir tokius išdidžius, paliečia, paglosto ranka. Ir gali valdyti [savo] kūną lygi pat Brahmų pasaulių.

Sakykime, karaliau, įgudęs puodžius ar puodžiaus padėjėjas iš gerai paruošto molio padarytų, pagamintų tokios formos indą, kokios panorėtų. Arba, sakykime, dramblio kaulo dirbėjas arba dramblio kaulo dirbėjo padėjėjas iš gerai paruošto dramblio kaulo padarytų, pagamintų dramblio kaulo dirbinį tokios formos, kokios panorėtų. Arba, sakykime, auksakalys arba auksakalio padėjėjas iš gerai paruošto aukso padarytų, pagamintų aukso dirbinį tokios formos, kokios panorėtų. Lygiai gi taip, karaliau, vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą… lygi pat Brahmų pasaulių. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

27. Dieviškos ausies pažinimas

Dibbasotañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link dieviškų ausų elemento. Jis išgrynintu antžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus, ir arti, ir toli.

Sakykime, karaliau, žmogus keliautų tolimą kelią. Jis išgirstų litaurų garsą, būgnelio garsą, taip pat kriauklės, būgno, tamtamo garsą. Jis taip pagalvotų: “tai litaurų garsas, tai būgnelio garsas, tai kriauklės, būgno, tamtamo garsas”. Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… ir arti, ir toli. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

28. Kitų protų pažinimas

Cetopariyañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link kitų protų žinojimo. Jis kitų būtybių, kitų asmenų protą apgaubęs savuoju pažįsta: protą su geiduliu jis žino kaip “protas su geiduliu”, protą be geidulio jis žino kaip “protas be geidulio”, protą su bjaurėjimusi jis žino kaip “protas su bjaurėjimusi”, protą be bjaurėjimosi jis žino kaip “protas be bjaurėjimosi”, protą su nežinojimu jis žino kaip “protas su nežinojimu”, protą be nežinojimo jis žino kaip “protas be nežinojimo”, susitraukusi protą jis žino kaip “susitraukęs protas”, nesusitraukusi protą jis žino kaip “nesusitraukęs protas”, išsiplėtusi protą jis žino kaip “išsiplėtęs protas”, neišsiplėtusi protą jis žino kaip “neišsiplėtęs protas”, pralenkiamą protą jis žino kaip “pralenkiamas protas”, nepralenkiamą protą jis žino kaip “nepralenkiamas protas”, sutelktą protą jis žino kaip “sutelktas protas”, nesutelktą protą jis žino kaip “nesutelktas protas”, išsilaisvinusį protą jis žino kaip “išsilaisvinęs protas”, neišsilaisvinusį protą jis žino kaip “neišsilaisvinęs protas”.

Sakykime, karaliau, jaunas vaikinas ar mergina mėgstanti puoštis, švariame, nuvalytame veidrodyje arba inde su tyru vandeniu apžiūrėtų savo veido atspindį. Jei jis būtų su apgamu, ji žinotų “su apgamu”, arba jei būtų be apgamo, žinotų “be apgamo”. Lygiai, taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… jis žino kaip “neišsilaisvinęs protas”. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

29. Praeitų gyvenimų prisiminimo pažinimas

Pubbenivāsānussatiñāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link praeitų gyvenimų prisiminimo žinojimo. Jis prisimena daugelį praeitų gyvenimų, t. y.: vieną gimimą, du gimimus, tris gimimus, keturis gimimus, penkis gimimus, dešimt gimimų, dvidešimt gimimų, trisdešimt gimimų, keturiasdešimt gimimų, penkiasdešimt gimimų, šimtą gimimų, tūkstantį gimimų, šimtą tūkstančių gimimų, daugybę vystymosi erų, daugybę nykimo erų daugybę vystymosi-nykimo erų. “Buvau toks ir toks, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau štai ten; toliau buvau ten, tokiu vardu, tokios giminės, tokios išvaizdos, valgiau taip, patyriau tokius džiaugsmus ir skausmus, gyvenau tiek metų, ten miręs, atgimiau čia”. Taip jis išsamiai, su buitiškomis detalėmis prisimena daugelį praeitų gyvenimų.

Sakykime, karaliau, žmogus nueitų iš savo kaimo į kitą kaimą, o iš to kaimo nueitų į dar kitą. Iš ano kaimo vėliau jis sugrįžtų į savo. Jis taip pagalvotų: “Aš gi iš savo kaimo nuėjau į tokį ir tokį kaimą, ten taip stovėjau, taip sėdėjau, taip kalbėjau, taip tylėjau, o iš to kaimo nuėjau į tokį ir tokį kaimą, ten taip stovėjau, taip sėdėjau, taip kalbėjau, taip tylėjau, ir iš ano kaimo aš sugrįžau į savo.” Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… prisimena daugelį praeitų gyvenimų. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

30. Dieviškos akies pažinimas

Dibbacakkhuñāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link būtybių mirties ir atgimimo. Jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. “Šios gerbiamos būtybės blogo kūno elgesio, blogo kalbos elgesio, blogo proto elgesio, įžeidinėjančios tauriuosius, neteisingų pažiūrų, elgėsi vadovaudamosios neteisingomis pažiūromis. Jos po kūno žūties, po mirties atgimė nelaimingoje sferoje, blogoje vietoje, kančių sferoje, pragare. O šios gerbiamos būtybės gero kūno elgesio, gero kalbos elgesio, gero proto elgesio, neįžeidinėjančios tauriųjų, teisingų pažiūrų, elgėsi vadovaudamosios teisingomis pažiūromis, jos po kūno žūties, po mirties atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje.” Taip jis išgryninta antžmogiška dieviška akimi mato kaip mirusios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje, jis žino kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.

Sakykime, karaliau, sankryžos viduryje [būtų] pakyla. Ant jos stovintis, turintis akis žmogus matytų žmones ir įeinančius į namus, ir išeinančius, ir važiuojančius ekipažu gatve, ir sėdinčius viduryje sankryžos. Jis taip pagalvotų: “Šitie žmonės įeina į namus, šitie išeina, šitie važiuoja ekipažu gatve, šitie sėdi viduryje sankryžos.” Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius.

31. Intakų panaikinimo pažinimas

Āsavakkhayañāṇaṃ

Jis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą, apvalytą, tokį nesuteptą, be nežymių teršalų, lankstų, tinkamą darbui, pasiekusį nesutrikdomą [būseną] protą, nukreipia, pasuka jį link intakų panaikinimo žinojimo. Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo priežastis”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo išnykimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą”. Jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakai”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų priežastis”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra intakų išnykimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į intakų išnykimą”. Jam tai pažinus, tai pamačius, protas išsilaisvina ir nuo juslinių troškimų intako, ir nuo būties troškimo intako, ir nuo nežinojimo intako. Išsilaisvinus ateina supratimas ‘išsilaisvinęs’. Jis supranta: “Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio”.

Sakykime, karaliau, būtų tyras, švarus, skaidrus ežeras kalno papėdėje. Turintis akis, stovintis jo pakrantėje žmogus matytų ir austres, ir kriaukles, ir žvyrą, ir akmenukus, ir judančius bei nejudrius žuvų būrius. Jis taip pagalvotų: “Štai tyras, švarus, skaidrus ežeras. Jame yra ir austrės, ir kriauklės, ir žvyras, ir akmenukai, ir judantys bei nejudrūs žuvų būriai.” Lygiai taip pat vienuolis turėdamas taip sutelktą, taip išgrynintą… nebebus daugiau šio būvio” jis supranta. Tai, karaliau, yra čia pat ir iškart regimas atsiskyrimo vaisius nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius. Ir už šį čia pat ir iškart regimą atsiskyrimo vaisių nėra kito nuostabesnio ir puikesnio.

32. Adžiatasatus pasiskelbia pasauliečiu pasekėju

Ajātasattuupāsakattapaṭivedanā

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasakė Paliamintajam štai ką:

-Nuostabu, gerbiamasis, nuostabu, gerbiamasis. Tai lyg, gerbiamasis, tai kas buvo apversta jis būtų atstatęs atgal, ar tai kas buvo paslėpta jis būtų atskleidęs, ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs šviestuvą tam, kad tas kas turi akis pamatytų formas, lygiai taip, gerbiamasis, Palaimintasis daugeliais būdais padarė Dharmą aiškia. Gerbiamasis, aš imu prieglobstį Palaimintajame, Dharmoje ir vienuolių Sanghoje. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mane pasauliečiu pasekėju priėmusi prieglobstį visam gyvenimui. Padariau nusikaltimą, gerbiamasis, [tai buvo] taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, kad aš iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus norėdamas sosto atėmiau gyvybę. Gerbiamasis, lai Palaimintasis priima šį mano nusikaltimo prisipažinimą, tam, kad ateityje aš susilaikyčiau.

-Tikrai tu, karaliau, padarei nusikaltimą, [tai buvo] taip kvaila, taip neišmintinga, taip nedora, kad tu iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus atėmei gyvybę. Bet dėl to, kad tu pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera [jame] mes priimame tavo prisipažinimą. Karaliau, švarus tauriųjų drausmės atžvilgiu yra tas, kas pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera, [jame] prisipažinai, mes priimame tavo prisipažinimą. Švarus tauriųjų drausmės atžvilgiu yra tas, kas pamatęs nusikaltimą kaip nusikaltimą, kaip pridera, [jame] prisipažįsta, o ateityje susilaiko.

Kai tai buvo pasakyta, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasakė Paliamintajam štai ką:

-Na ką gi, gerbiamasis, dabar eisiu, turiu daug reikalų, daug ką reikia padaryti.

-Daryki, karaliau, dabar taip kaip išmanąs.

Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pasidžiaugęs, patenkintas Palaimintojo kalbą, atsistojo, pasveikino Palaimintąjį, apėjo jį iš dešinės pusės ir išvyko.

Tada gi, netrukus po Magadhos karaliaus Adžatasataus Vedehiputos išvykimo, Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

-Šis karalius, vienuoliai, pražudė save. Šis karalius, vienuoliai, sužeidė save. Jei, vienuoliai, šis karalius nebūtų atėmęs gyvybės iš tėvo, iš doro žmogaus, teisingo karaliaus, šitoje pačioje vietoje [jame] būtų atsivėręs nesuterštas, tyras Dharmos matymas.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Sāmaññaphalasuttaṃ Atsiskyrimo vaisių sutta (DN 2)

1. Rājāmaccakathā
Ministrų kalba

150. Evaṃ [47] me sutaṃ – Taip aš girdėjau ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis rājagahe viharati jīvakassa komārabhaccassa ambavane buvo apsistojęs Radžagahoje Džyvakos Komarabhačos mangų girioje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi kartu su didžiulę vienuolių sanghą, su tūkstančiu dviem šimtais ir penkiasdešimt vienuoliu. Tena kho pana samayena Tuo gi pat metu rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tadahuposathe pannarase 15-tos dienos uposathos, komudiyā cātumāsiniyā katika mėnesio puṇṇāya puṇṇamāya rattiyā pilnaties, pilno mėnulio vakarą rājāmaccaparivuto uparipāsādavaragato nisinno hoti apsuptas ministrų sėdėjo viršutiniame rūmų aukšte. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tadahuposathe Tada gi, per tą Uposathą Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa udānaṃ udānesi – ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: “ramaṇīyā vata bho dosinā ratti, “O, koks žavingas pilnaties vakaras, draugai, abhirūpā vata bho dosinā ratti, o, koks nuostabus pilnaties vakaras, draugai, dassanīyā vata bho dosinā ratti, o, koks gražus pilnaties vakaras, draugai, pāsādikā vata bho dosinā ratti, o, koks romus pilnaties vakaras, draugai, lakkhaññā vata bho dosinā ratti. o, koks daug žadantis pilnaties vakaras, draugai! Kaṃ nu khvajja samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā payirupāseyyāma, Kokį tokį atsiskyrėlį ar brahmaną šiandien galėtume aplankyti, yaṃ no payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti? kurį paklausius mūsų protas būtų nuramintas.

151. Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta aññataro rājāmacco vienas ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, pūraṇo kassapo “Šis, didenybe, Pūrana Kasapa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca yra bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo pūraṇaṃ kassapaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Pūraną Kasapą. Appeva nāma devassa pūraṇaṃ kassapaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Pūranos Kasapos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

152. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, makkhali [48] gosālo “Šis, didenybe, Makhalis Gosala saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo makkhaliṃ gosālaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Makhalį Gosalą. Appeva nāma devassa makkhaliṃ gosālaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Makhalio Gosalos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

153. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, ajito kesakambalo “Šis, didenybe, Adžita Kesakambala saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo ajitaṃ kesakambalaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Adžitą Kesakambalą. Appeva nāma devassa ajitaṃ kesakambalaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Adžitos Kesakambalos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

154. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Adžatasatui Vedehiputtai Magadhos karaliui pasakė taip: “ayaṃ, deva, pakudho [pakuddho (sī.)] kaccāyano “Šis, didenybe, Pakudha Kačajana saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo pakudhaṃ kaccāyanaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Pakudhą Kačajaną. Appeva nāma devassa pakudhaṃ kaccāyanaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Pakudhos Kačajanos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

155. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, sañcayo [sañjayo (sī. syā.)] belaṭṭhaputto [bellaṭṭhiputto (sī.), velaṭṭhaputto (syā.)] “Šis, didenybe, Sančaja Belathaputa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas, rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Sančają Belathaputą. Appeva nāma devassa sañcayaṃ belaṭṭhaputtaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Sančajos Belathaputos paklausius didenybės protas bus nuramintas.” Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

156. Aññataropi kho rājāmacco Ir kitas gi ministras rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ etadavoca – Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pasakė taip: “ayaṃ, deva, nigaṇṭho [49] nāṭaputto [nāthaputto (sī.), nātaputto (pī.)] “Šis, didenybe, Nigantha Nataputa saṅghī ceva gaṇī ca gaṇācariyo ca bendruomenės galva, turi daug pasekėjų, yra daugybės mokytojas, ñāto yasassī yra žinomas ir įžymus, titthakaro religinės grupės įkūrėjas, sādhusammato bahujanassa daugelio žmonių didžiai gerbiamas rattaññū cirapabbajito yra patyręs, seniai palikęs pasaulietinį gyvenimą, addhagato vayoanuppatto. pagyvenęs, sulaukęs senatvės. Taṃ devo nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Niganthą Nataputą. Appeva nāma devassa nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā”ti. Galbūt Niganthos Nataputos paklausius didenybės protas bus nuramintas.“ Evaṃ vutte, Kai tai buvo pasakyta, rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhī ahosi. Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pratylėjo.

2. Komārabhaccajīvakakathā
Džyvakos Komarabhačos kalba

157. Tena kho pana samayena Tuo gi pat metu jīvako komārabhacco Džyvaka Komarabhača rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa avidūre tuṇhībhūto nisinno hoti. sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasataus Vedehiputos tylėdamas. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “tvaṃ pana, samma jīvaka, kiṃ tuṇhī”ti? “O tu, drauge Džyvaka, ko tyli?” “Ayaṃ, deva, bhagavā arahaṃ sammāsambuddho “Šis Palaimintasis, arahantas, tobulai atbudęs, jūsų didenybė, amhākaṃ ambavane viharati yra apsistojęs mano mangų girioje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ aḍḍhateḷasehi bhikkhusatehi. kartu su didžiulę vienuolių sanghą, su tūkstančiu dviem šimtais ir penkiasdešimt vienuoliu. Taṃ kho pana bhagavantaṃ [bhagavantaṃ gotamaṃ (sī. ka. pī.)] – Ir apie tą gi Palaimintąjį evaṃ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato yra pasklidę šie nuostabus pagyros žodžiai: ‘itipi so bhagavā arahaṃ sammāsambuddho “Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai atbudęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių treneris, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā’ti. atbudęs, palaimintas.” Taṃ devo bhagavantaṃ payirupāsatu. Lai didenybė aplanko tą Palaimintąjį. Appeva nāma devassa bhagavantaṃ payirupāsato cittaṃ pasīdeyyā’ti. Galbūt paklausius Palaimintąjį didenybės protas bus nuramintas.”

158. “Tena hi, samma jīvaka, “Na tuomet, drauge Džyvaka, hatthiyānāni kappāpehī”ti. paruoški važiavimui dramblius! “Evaṃ, devā”ti “Taip, didenybe”, kho jīvako komārabhacco rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭissuṇitvā Džyvaka Komarabhača atsakęs Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai pañcamattāni hatthinikāsatāni kappāpetvā paruošė penkis šimtus dramblienių rañño ca ārohaṇīyaṃ nāgaṃ ir karaliaus asmeninį dramblį rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa paṭivedesi – ir pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai: “kappitāni kho te, deva, hatthiyānāni, “didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui, yassadāni kālaṃ maññasī”ti. darykite dabar taip kaip išmanote.”

159. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pañcasu hatthinikāsatesu paccekā itthiyo āropetvā kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių ārohaṇīyaṃ nāgaṃ abhiruhitvā atsisėdo ant savo asmeninio dramblio, ukkāsu dhāriyamānāsu su uždegtų fakelų nešėjų palyda rājagahamhā niyyāsi mahaccarājānubhāvena, paliko Rajagahą visoje savo karališkoje didybėje yena jīvakassa komārabhaccassa ambavanaṃ tena pāyāsi. ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų girios.

Atha kho rañño māgadhassa ajātasattussa vedehiputtassa Tada gi Magadhos karalių Adžatasatų Vedehiputą avidūre ambavanassa vidury mangų girios ahudeva bhayaṃ, apėmė baimė, ahu chambhitattaṃ, paėmė šiurpas, ahu lomahaṃso. iš bailės jam pasišiaušė plaukai. Atha kho rājā māgadho ajātasattu [50] vedehiputto bhīto saṃviggo lomahaṭṭhajāto Tada gi išsigandęs, sunerimęs, su iš bailės pasišiaušusiais plaukais Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “kacci maṃ, samma jīvaka, na vañcesi? “Ar neapgaudinėji manęs, drauge Džyvaka? Kacci maṃ, samma jīvaka, na palambhesi? Ar neapsuki manęs, drauge Džyvaka? Kacci maṃ, samma jīvaka, na paccatthikānaṃ desi? Ar neišduodi manęs priešams, drauge Džyvaka? Kathañhi nāma tāva mahato bhikkhusaṅghassa Na kaipgi iš tokios didelės vienuolių sanghos, aḍḍhateḷasānaṃ bhikkhusatānaṃ iš tūkstančio dviejų šimtų ir penkiasdešimt vienuolių neva khipitasaddo bhavissati, na ukkāsitasaddo na nigghoso”ti. nesigirdi nei čiaudėjimo, nei kosėjimo, nei jokio triukšmo?”

“Mā bhāyi, mahārāja, mā bhāyi, mahārāja. “Nebijokite, karaliau, nebijokite, karaliau! Na taṃ deva, vañcemi; Neapgaudinėju jūsų, didenybe; na taṃ, deva, palambhāmi; neapsuku jūsų, didenybe; na taṃ, deva, paccatthikānaṃ demi. neišduodu jūsų priešams, didenybe. Abhikkama, mahārāja, abhikkama, mahārāja, Eikite pirmyn, karaliau, eikite pirmyn, karaliau, ete maṇḍalamāḷe dīpā [padīpā (sī. syā.)] jhāyantī”ti. tai dega apskrito paviljono lempos.”

3.Sāmaññaphalapucchā
Klausimas apie atsiskyrimo vaisius

160. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa yāvatikā nāgassa bhūmi nāgena gantvā, tiek kiek buvo įmanoma nukeliavęs drambliu, nāgā paccorohitvā, nulipo nuo dramblio, pattikova [padikova (syā.)] yena maṇḍalamāḷassa dvāraṃ tenupasaṅkami; pėsčias nuėjo iki apskrito paviljono durų; upasaṅkamitvā jīvakaṃ komārabhaccaṃ etadavoca – atėjęs taip pasakė Džyvakai Komarabhačai: “kahaṃ pana, samma jīvaka, bhagavā”ti? “Bet kur, drauge Džyvaka, Palaimintasis?” “Eso, mahārāja, bhagavā; eso, mahārāja, bhagavā “Štai, karaliau, Palaimintasis; štai, karaliau, Palaimintasis majjhimaṃ thambhaṃ nissāya atsirėmęs į vidurinį stulpą, puratthābhimukho veidu į rytus nisinno purakkhato bhikkhusaṅghassā”ti. sėdi pagerbtas vienuolių sanghos.”

161. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto yena bhagavā tenupasaṅkami; Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa nuėjo pas Palaimintąjį, upasaṅkamitvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. atėjęs atsistojo iš šono. Ekamantaṃ ṭhito kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto tuṇhībhūtaṃ Stovėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa tylėjo. tuṇhībhūtaṃ bhikkhusaṅghaṃ anuviloketvā rahadamiva vippasannaṃ Apžvelgęs tylią kaip tyras ežeras vienuolių sanghą udānaṃ udānesi – ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: “iminā me upasamena udayabhaddo [udāyibhaddo (sī. pī.)] kumāro samannāgato hotu, “Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. kokia dabar apdovanota ši vienuolių saṅgaha!” “Agamā kho tvaṃ, mahārāja, yathāpema”nti. “Ar, karaliau, atėjai su mintimis apie savo brangiuosius?” “Piyo me, bhante, udayabhaddo kumāro. “Brangus man, gerbiamasis, sūnus Udajabhada. Iminā me, bhante, upasamena udayabhaddo kumāro samannāgato hotu Lai mano sūnus Udajabhada įgyja tokią ramybę, yenetarahi upasamena bhikkhusaṅgho samannāgato”ti. kokia dabar apdovanota ši vienuolių sangaha!”

162. Atha kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ abhivādetvā, Tada gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbė Palaimintąjį, bhikkhusaṅghassa añjaliṃ paṇāmetvā[51], pasveikino vienuolių sanghą suglaustais delnais ekamantaṃ nisīdi. ir atsisėdo iš šono. Ekamantaṃ nisinno Sėdėdamas iš šono kho rājā māgadho ajātasattu vedehiputto bhagavantaṃ etadavoca – gi Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa taip pasakė Palaimintajam: “puccheyyāmahaṃ, bhante, “Aš paklausčiau, gerbiamasis, bhagavantaṃ kiñcideva desaṃ [kiñcideva desaṃ lesamattaṃ (syā. kaṃ. ka.)]; Palaimintojo klausimėlį, sace me bhagavā okāsaṃ karoti pañhassa veyyākaraṇāyā”ti. jei Palaimintasis duos man leidimą ir atsakys į klausimą.” “Puccha, mahārāja, yadākaṅkhasī”ti. “Klauski, karaliau, ką panorėjęs!”

163. “Yathā nu kho imāni, bhante, “Na gi yra, gerbiamasis, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā [nahāpikā (sī.), nhāpikā (syā.)] pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti [pīnenti (katthaci)], taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu [samaṇesu brāhmaṇesu (ka.)] uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho, bhante, Nagi ar įmanoma, gerbiamasis, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

164.”Abhijānāsi no tvaṃ, mahārāja, “Prisipažinki, karaliau, imaṃ pañhaṃ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti? ar buvai uždavęs šį klausimą kokiems kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams?” “Abhijānāmahaṃ, bhante, “Prisipažįstu, gerbiamasis, imaṃ pañhaṃ aññe samaṇabrāhmaṇe pucchitā”ti. buvau uždavęs šį klausimą kitiems atsiskyrėliams ir brahmanams”. “Yathā kathaṃ pana te, mahārāja, byākariṃsu, sace te agaru bhāsassū”ti. “Jei tau nesunku, karaliau, papasakoki ką gi tau atsakė!” “Na kho me, bhante, garu, “Visižkai nesunku, gerbiamasis, yatthassa bhagavā nisinno, bhagavantarūpo vā”ti [cāti (sī. ka.)]. kai šalimais sėdi Palaimintasis ar kas nors panašus į Palaimintąjį.” “Tena [52] hi, mahārāja, bhāsassū”ti. “Na tuomet, karaliau, kalbėki!”

4. Pūraṇakassapavādo
Pūranos Kasapos doktrina

165. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena pūraṇo kassapo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Pūraną Kasapą, upasaṅkamitvā pūraṇena kassapena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Pūraną Kasapą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, pūraṇaṃ kassapaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pūranai Kasapai: ‘yathā nu kho imāni, bho kassapa, Na gi yra, gerbiamas Kasapa, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, ] seyyathidaṃ – tokie kaip: hatthārohā assārohā dramblių treneriai, arklių treneriai, rathikā kavalerijos kariai, dhanuggahā lankininkai, celakā vėliavininkai, calakā maršalai piṇḍadāyakā atsakingieji už proviziją, uggā rājaputtā didieji karininkai, pakkhandino žvalgai, mahānāgā sūrā narsuoliai, herojai, cammayodhino šarvuoti raiteliai, dāsikaputtā vergai, āḷārikā virėjai, kappakā kirpėjai, nhāpakā pirtininkai, sūdā konditeriai, mālākārā floristai, rajakā skalbėjai, pesakārā audėjai, naḷakārā krepšių pynėjai, kumbhakārā puodžiai, gaṇakā matematikai, muddikā buhalteriai, yāni vā panaññānipi evaṃgatāni puthusippāyatanāni, ir bet kokie kiti panašaus pobūdžio amatininkai, te diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sippaphalaṃ upajīvanti; jie pragyvena iš čia pat ir iškart matomų tų amatų vaisių; te tena attānaṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, mātāpitaro sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą tėvams, puttadāraṃ sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, mittāmacce sukhenti pīṇenti, taip jie neša laimę ir džiaugsmą draugams, samaṇabrāhmaṇesu uddhaggikaṃ patiṭṭhapenti sovaggikaṃ sukhavipākaṃ saggasaṃvattanikaṃ. jie įsteigia dvasiškai naudingus aukojimus, dovanas atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškas karalystes, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Sakkā nu kho, bho Kassapa, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kasapa, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

166. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, pūraṇo kassapo maṃ etadavoca – Pūrana Kasapa man štai ką pasakė: ‘karoto kho, mahārāja, kārayato, “Darant gi, karaliau, liepiant kitam daryti, chindato chedāpayato, pjaunant, liepiant kitam pjauti, pacato pācāpayato, mušant, liepiant kitam mušti, socayato, socāpayato, sukeliant sielvartą, liepiant kitam sukelti sielvartą, kilamato kilamāpayato, alinant, liepiant kitam alinti, phandato phandāpayato, bauginant, liepiant kitam bauginti, pāṇamatipātāpayato, žudant, liepiant kitam žudyti, adinnaṃ ādiyato, vagiant, sandhiṃ chindato, laužiantys į namus, nillopaṃ harato, plėšikaujant, ekāgārikaṃ karoto, grobstant paripanthe tiṭṭhato, apiplėšiant kelyje, paradāraṃ gacchato, svetimaujant, musā bhaṇato, meluojant, karoto na karīyati pāpaṃ. taip darant nepadaroma blogo. Khurapariyantena cepi cakkena Net jei skustuvo peiliuko aštrumo ratu yo imissā pathaviyā pāṇe visa kas šioje žemėje gyva ekaṃ maṃsakhalaṃ ekaṃ maṃsapuñjaṃ kareyya, būtų sumaišyta į vieną mėsos košę, į vieną mėsos krūvą natthi tatonidānaṃ pāpaṃ, tai nebūtų blogio šaltiniu, natthi pāpassa āgamo. tai neatneštų blogio. Dakkhiṇaṃ cepi gaṅgāya tīraṃ Net jei Gangos pietiniu krantu gaccheyya hananto ghātento chindanto chedāpento pacanto pācāpento, [kas] eitų žudydamas, pjaudamas, liepdamas pjauti, mušdamas, liepdamas mušti natthi tatonidānaṃ pāpaṃ, tai nebūtų blogio šaltiniu, natthi pāpassa āgamo. tai neatneštų blogio. Uttarañcepi gaṅgāya tīraṃ Net jei Gangos šiauriniu krantu gaccheyya dadanto dāpento yajanto yajāpento, [kas] eitų duodamas, liepdamas duoti, aukodamas, liepdamas aukoti natthi tatonidānaṃ puññaṃ, tai nebūtų nuopelno šaltiniu, natthi puññassa āgamo. tai neatneštų nuopelno. Dānena [53] damena Dosnumas, susitramdymas, saṃyamena saccavajjena savitvarda, tiesos sakymas natthi puññaṃ, natthi puññassa āgamo’ti. nėra nuopelnas, tai neatneša nuopelno. Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pūrana Kasapa, būdamas paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, samāno akiriyaṃ byākāsi. išaiškino viso ko neveiksnumą.

“Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, gerbiamasis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mangą; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man pūraṇo kassapo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pūrana Kasapa, paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius, samāno akiriyaṃ byākāsi. išaiškino viso ko neveiksnumą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso “Na kodėl gi toks kaip aš, samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų, apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta pūraṇassa kassapassa bhāsitaṃ Pūrnos Kasapos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto [anikkujjento (syā. kaṃ. ka.)] nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ [pakkāmiṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)]. atsistojau ir išėjau.

5. Makkhaligosālavādo
Makhalio Gosalos doktrina

167. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena makkhali gosālo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Makhalį Gosalą upasaṅkamitvā makkhalinā gosālena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Makhalį Gosalą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, makkhaliṃ gosālaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Makhaliui Gosalai: ‘yathā nu kho imāni, bho gosāla, Na gi yra, gerbiamas Gosala, puthusippāyatanāni įvairių amatų žmonės …pe…Sakkā nu kho, bho gosāla, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Gosala, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

168. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, makkhali gosālo maṃ etadavoca – Makhalis Gosala man štai ką pasakė: ‘natthi mahārāja hetu natthi paccayo “Nėra, karaliau, priežasties, nėra sąlygos sattānaṃ saṃkilesāya, būtybių teršimuisi, ahetū [ahetu (katthaci)] apaccayā sattā saṃkilissanti. būtybės užsiteršia be priežasties, nesąlygotai. Natthi hetu, natthi paccayo Nėra priežasties, nėra sąlygos sattānaṃ visuddhiyā, būtybių apsivalymui ahetū apaccayā sattā visujjhanti. būtybės apsivalo be priežasties, nesąlygotai. Natthi attakāre, natthi parakāre, Nėra savo apsisprendimo, nėra kitų apaisprendimo, natthi purisakāre, natthi balaṃ, natthi vīriyaṃ, nėra asmeninio apsisprendimo, nėra stiprybės, nėra pastangos, natthi purisathāmo, natthi purisaparakkamo. nėra žmonių pajėgumo, nėra žmonių pastangų dėjimo. Sabbe sattā sabbe pāṇā sabbe bhūtā sabbe jīvā Visos būtybės, visi gyviai(gyvieji?), visos esybės, visos sielos avasā abalā avīriyā yra bevaldžiai, bejėgiai, negali dėti pastangų, niyatisaṅgatibhāvapariṇatā chasvevābhijātīsu sukhadukkhaṃ [sukhañca dukkhañca (syā.)] paṭisaṃvedenti. fiksuotas ryšis su keičiančia [juos] būtimi apsprendžia jų patiriamą malonumą ir skausmą šešiuose rasėse. Cuddasa [54] kho panimāni yonipamukhasatasahassāni Bet yra gi šitie keturiolika šimtų tūkstančių pirminių rūšių saṭṭhi ca satāni ir šešiasdešimt šimtų [kitų], cha ca satāni bei šeši šimtai [dar kitų], pañca ca kammuno satāni penki šimtai karmų, pañca ca kammāni ir penkios [kitos] karmos, tīṇi ca kammāni kamme ca bei tris [dar kitos] karmos, viena karma aḍḍhakamme ca ir pusė karmos, dvaṭṭhipaṭipadā šešiasdešimt du keliai ir dvaṭṭhantarakappā šešiasdešimt dvi tarpinės eros, chaḷābhijātiyo šešios rasės aṭṭha purisabhūmiyo aštuoni žmogaus gyvenimo periodai, ekūnapaññāsa ājīvakasate keturiasdešimt devyni šimtai adžyvakų, ekūnapaññāsa paribbājakasate keturiasdešimt devyni šimtai klajotojų, ekūnapaññāsa nāgāvāsasate keturiasdešimt devyni šimtai nagų buveinių, vīse indriyasate dvidešimt šimtų sugebėjimų, tiṃse nirayasate trisdešimt šimtų pragarų, chattiṃsa rajodhātuyo trisdešimt šeši dulkinų elementų, satta saññīgabbhā septynios galvijų rūšys, satta asaññīgabbhā septynios grūdų rūšys, satta nigaṇṭhigabbhā septynios bamblėtastėblių augalų rūšys, satta devā septynios dievybių rūšys, satta mānusā septynios žmonių rūšys, satta pisācā septynios demonų rūšys, satta sarā septyni ežerai, satta pavuṭā [sapuṭā (ka.), pabuṭā (sī.)] septynios mazgų rūšys, satta pavuṭasatāni septyni šimtais mažųjų mazgų rūšys, satta papātā septynios prarajos, satta papātasatāni septyni šimtai mažųjų prarajų, supinā satta septynios sapnų rūšys, satta supinasatāni septyni šimtai mažųjų sapnų rūšių, cullāsīti mahākappino [mahākappuno (ka. sī. pī.)] satasahassāni, aštuoniasdešimt keturi šimtai tūkstančių didžiųjų erų, yāni bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṃsaritvā dukkhassantaṃ karissanti. per kurias praklajojus, per kurias praklaidžiojus ir kvailiai ir išminčiai padaro galą kentėjimui. Tattha natthi Taigi nėra [taip, kad]: “imināhaṃ sīlena vā vatena vā tapena vā brahmacariyena vā “Šių moralės, įžadų, savęs kankinimo ar skaistaus gyvenimo dėka aparipakkaṃ vā kammaṃ paripācessāmi, aš priversiu nesubrendusią karmą subręsti arba paripakkaṃ vā kammaṃ phussa phussa byantiṃ karissāmī’ti aš sunaikinsiu juntamą subrendusią karmą” - hevaṃ natthi. taip nėra. Doṇamite sukhadukkhe pariyantakate saṃsāre, Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, natthi hāyanavaḍḍhane, jie neauga ir nemažėja, natthi ukkaṃsāvakaṃse. nepakyla ir nesenka. Seyyathāpi nāma suttaguḷe khitte nibbeṭhiyamānameva paleti, Kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi kol pasibaigia, evameva bāle ca paṇḍite ca sandhāvitvā saṃsaritvā dukkhassantaṃ karissantī’ti. lygiai taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailių, ir išminčių kentėjimui padaromas galas.”(kentėjimas pasibaigia?)

169. “Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man makkhali gosālo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno saṃsārasuddhiṃ byākāsi. išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, gerbiamasis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man makkhali gosālo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Makhalis Gosala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno saṃsārasuddhiṃ byākāsi. išaiškino viso ko apsivalymą praklajojimu. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta makkhalissa gosālassa [55] bhāsitaṃ Makkhali Gosālos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

6. Ajitakesakambalavādo
Adžitos Kesakambalos doktrina

170. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena ajito kesakambalo tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Adžitą Kesakambalą upasaṅkamitvā ajitena kesakambalena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Adžitą Kesakambalą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, ajitaṃ kesakambalaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Adžitai Kesakambalai: ‘yathā nu kho imāni, bho ajita, Na gi yra, gerbiamas Adžita, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, …pe…Sakkā nu kho, bho ajita, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

170. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, ajito kesakambalo maṃ etadavoca – Adžita Kesakambala man štai ką pasakė: ‘natthi, mahārāja, dinnaṃ, “Nėra, karaliau, dovanų, natthi yiṭṭhaṃ, natthi hutaṃ, nėra aukų, nėra aukojimų, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, natthi ayaṃ loko [paraloko (syā.)], natthi paro loko, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, natthi mātā, natthi pitā, nėra motinos, nėra tėvo, natthi sattā opapātikā, nėra savaime gimusių būtybių, natthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā [samaggatā (ka.), samaggatā (syā.)] sammāpaṭipannā, nėra pasaulyje teisingai žengusio, teisingų pasiekimų atsiskyrėlio ar brāhmaṇo, ye imañca lokaṃ parañca lokaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedenti. kuris būtų paskelbęs pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį ir kitą pasaulius. Cātumahābhūtiko ayaṃ puriso, Šis žmogus yra keturi didieji elementai, yadā kālaṅkaroti, kai jis miršta, pathavī pathavikāyaṃ anupeti anupagacchati, žemė parkeliauja, grįžta į žemės visumą, āpo āpokāyaṃ anupeti anupagacchati, vanduo parkeliauja, grįžta į vandens visumą, tejo tejokāyaṃ anupeti anupagacchati, ugnis parkeliauja, grįžta į ugnies visumą, vāyo vāyokāyaṃ anupeti anupagacchati, oras parkeliauja, grįžta į oro visumą, ākāsaṃ indriyāni saṅkamanti. jusliniai gebėjimai išsisklaido į erdvę. Āsandipañcamā purisā mataṃ ādāya gacchanti. Keturi vyrai pasiėmę karstą neša mirusįjį. Yāvāḷāhanā padāni paññāyanti. Skamba iškilmingi posmai iki tol kol jie pasiekia kremacijos vietos. Kāpotakāni aṭṭhīni bhavanti, Belieka balsvi kaulai, bhassantā āhutiyo. išsibarsto [jo daryti] aukojimai. Dattupaññattaṃ yadidaṃ dānaṃ. Dovanų aukojimas yra kvailių mokymas. Tesaṃ tucchaṃ musā vilāpo Bergždžia, melaginga ir tuščia ye keci atthikavādaṃ vadanti. sakyti kad tai yra prasminga doktrina. Bāle ca paṇḍite ca kāyassa bhedā ucchijjanti vinassanti, na honti paraṃ maraṇā’ti. Ir kvailiai, ir išminčiai po kūno žūties išnyksta, pradingsta, ne egzistuoja po mirties.”

172. “Itthaṃ kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Adžita Kesakambala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno ucchedaṃ byākāsi. išaiškino viso ko išnykimą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, gerbiamasis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya[56], jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man ajito kesakambalo sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Adžita Kesakambala paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno ucchedaṃ byākāsi. išaiškino viso ko išnykimą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso “Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta ajitassa kesakambalassa bhāsitaṃ Adžitos Kesakambalos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

7. Pakudhakaccāyanavādo
Pakudhos Kačajanos doktrina

173. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena pakudho kaccāyano tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Pakudhą Kačajaną upasaṅkamitvā pakudhena kaccāyanena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Pakudhą Kačajaną apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, pakudhaṃ kaccāyanaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Pakudhai Kačajanai : ‘yathā nu kho imāni, bho kaccāyana, Na gi yra, gerbiamas Kačajana, puthusippāyatanāni…pe… įvairių amatų žmonės… Sakkā nu kho, bho kaccāyana, Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

174. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, pakudho kaccāyano maṃ etadavoca – Pakudha Kačajana man štai ką pasakė: ‘sattime, mahārāja, kāyā Šie septyni kūnai yra akaṭā akaṭavidhā nepadaryti, nesuformuoti, animmitā animmātā nesukurti, be kūrėjo, vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Te na iñjanti, na vipariṇamanti, Jie nejuda, nesikeičia na aññamaññaṃ byābādhenti, vieni kitiems nekenkia, nālaṃ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Katame satta? Kurie septyni? Pathavikāyo, āpokāyo, tejokāyo, vāyokāyo, žemės kūnas, vandens kūnas, ugnies kūnas, oro kūnas, sukhe, dukkhe, jīve sattame – džiaugsmas, skausmas ir siela - septinta; ime satta kāyā šie septyni kūnai yra akaṭā akaṭavidhā nepadaryti, nesuformuoti, animmitā animmātā nesukurti, be kūrėjo, vañjhā kūṭaṭṭhā esikaṭṭhāyiṭṭhitā. nevaisingi, stovi tiesiai lyg kalno viršūnė ir tvirtai kaip stulpas. Te na iñjanti, na vipariṇamanti, Jie nejuda, nesikeičia na aññamaññaṃ byābādhenti, vieni kitiems nekenkia, nālaṃ aññamaññassa sukhāya vā dukkhāya vā sukhadukkhāya vā. negali [suteikti] vieni kitiems džiaugsmo, ar skausmo, ar džiaugsmo ir skausmo. Tattha natthi hantā vā ghātetā vā, Taigi nėra nei nužudytų, nei užmuštų, sotā vā sāvetā vā, nei girdinčio, nei to kas verčia girdėti, viññātā vā viññāpetā vā. nei žinančio, nei to kas verčia žinoti. Yopi tiṇhena satthena sīsaṃ chindati, Ir kai kas nors galvą perpjauna aštriu kardu, na koci kiñci [kañci (kaṃ.)] jīvitā voropeti; jokia gyvybė nėra sunaikinama; sattannaṃ tveva [sattannaṃ yeva (sī. syā. kaṃ. pī.)] kāyānamantarena satthaṃ vivaramanupatatī’ti. tiesiog kadras įsiterpia tarp septynių kūnų.”

175. “Itthaṃ [57] kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno aññena aññaṃ byākāsi. išaiškino visiškai ką kitą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, gerbiamasis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man pakudho kaccāyano sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Pakudha Kačajana paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno aññena aññaṃ byākāsi. išaiškino visiškai ką kitą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta pakudhassa kaccāyanassa bhāsitaṃ Pakudhos Kačajanos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

8. Nigaṇṭhanāṭaputtavādo
Niganthos Nataputos doktrina

176. “Ekamidāhaṃ, bhante, samayaṃ Štai vieną kartą, gerbiamasis, yena nigaṇṭho nāṭaputto tenupasaṅkamim; aš nuėjau pas Niganthą Nataputą upasaṅkamitvā nigaṇṭhena nāṭaputtena saddhiṃ sammodiṃ. atėjęs pas Niganthą Nataputą apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃ. Apsikeitus maloniais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Ekamantaṃ nisinno kho ahaṃ, bhante, nigaṇṭhaṃ nāṭaputtaṃ etadavocaṃ – Sėdint gi iš šono aš, gerbiamasis, štai ką pasakiau Niganthai Nataputai : ‘yathā nu kho imāni, bho aggivessana, Na gi yra, gerbiamas Aggivessana, puthusippāyatanāni, įvairių amatų žmonės, …pe…Sakkā nu kho, bho aggivessana, …Nagi ar įmanoma, gerbiamas Aggivessana, evameva diṭṭheva dhamme sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ paññapetu”nti? kad būtų nurodyti panašiai, čia pat ir iškart, regimi atsiskyrimo vaisiai?”

177. “Evaṃ vutte, bhante, “Kai tai buvo pasakyta, gerbiamasis, nigaṇṭho nāṭaputto maṃ etadavoca – Nigantha Nataputa man štai ką pasakė: ‘idha, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti. “Štai, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Kathañca, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti? Ir kaip gi, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu? Idha, mahārāja, nigaṇṭho sabbavārivārito ca hoti, Štai, karaliau, Nigantha susilaiko nuo visų vandenų, sabbavāriyutto ca, pasišventęs viso blogio vengimui, sabbavāridhuto ca, sabbavāriphuṭo ca. atsikratęs blogio viso blogio vengimu, persismelkęs viso blogio vengimu. Evaṃ kho, mahārāja, nigaṇṭho cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti. Štai taip, karaliau, Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu. Yato kho, mahārāja, nigaṇṭho evaṃ cātuyāmasaṃvarasaṃvuto hoti; Ir dėl to, karaliau, kad Nigantha vadovaujasi keturlypiu susilaikymu, ayaṃ vuccati, mahārāja, nigaṇṭho [nigaṇṭho nāṭaputto (syā. ka.)] gatatto ca yatatto ca ṭhitatto cā’ti. sakoma, kad Nigantha yra ištobulėjęs, susitvardęs ir įsitvirtinęs.

178. “Itthaṃ [58] kho me, bhante, Štai taip, gerbiamasis, man nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Nigantha Naṭaputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno cātuyāmasaṃvaraṃ byākāsi. išaiškino keturlypį susilaikymą. Seyyathāpi, bhante, ambaṃ vā puṭṭho Lygiai kaip, gerbiamasis, kai paklaustas apie tai koks yra mango labujaṃ byākareyya, jis būtų aprašęs duonmedžio vaisių, labujaṃ vā puṭṭho ambaṃ byākareyya; ar paklaustas apie tai koks yra duonmedžio vaisius, jis būtų aprašęs mango; evameva kho me, bhante, lygiai gi taip, gerbiamasis, man nigaṇṭho nāṭaputto sandiṭṭhikaṃ sāmaññaphalaṃ puṭṭho Nigantha Nataputa paklaustas apie čia pat ir iškart regimus atsiskyrimo vaisius samāno cātuyāmasaṃvaraṃ byākāsi. išaiškino keturlypį susilaikymą. Tassa mayhaṃ, bhante, etadahosi – Tuomet aš, gerbiamasis, taip pagalvojau: ‘kathañhi nāma mādiso Na kodėl gi toks kaip aš samaṇaṃ vā brāhmaṇaṃ vā vijite vasantaṃ kai yra gyvenančių atsiskyrėlių ir brahmanų apasādetabbaṃ maññeyyā’ti. pamanyčiau, kad reiktų prieštarauti. So kho ahaṃ, bhante, Aš gi, gerbiamasis, ta nigaṇṭhassa nāṭaputtassa bhāsitaṃ Niganthos Nataputos kalba neva abhinandiṃ nappaṭikkosiṃ. nei džiaugiausi, nei ją išpeikiau. Anabhinanditvā appaṭikositvā anattamano, Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, [nors ir] nepatenkintas, anattamanavācaṃ anicchāretvā, neišreiškęs nepasitenkinimo tameva vācaṃ anuggaṇhanto anikkujjanto nepriimdamas tos kalbos uṭṭhāyāsanā pakkamiṃ. atsistojau ir išėjau.”

← Ankst Kitas →