Keturi atidumo įsteigimai (Satipaṭṭhānasuttaṃ, MN I.i.10)

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Gerbiamasis,- atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

Uddeso

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi sąmoningumo įsteigimai.

Kurie keturi? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

###Kūno kontempliacija, kvėpavimo sąmoningumo skyrius###

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną? Štai vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, įsteigęs sąmoningumą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino “iškvepiu trumpai”; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas traukdamas ilgai žino „traukiu ilgai”, traukdamas trumpai žino „traukiu trumpai“, taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino “iškvepiu trumpai”; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba “yra kūnas“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną

Kūno kontempliacija, pozų skyrius

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis eidamas žino “aš einu”, stovėdamas žino “aš stoviu”, sėdėdamas žino “aš sėdžiu” arba gulėdamas žino “aš guliu”. Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino. Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba “yra kūnas“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, aiškaus supratimo skyrius

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištęsia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, šlykštėjimosis skyrius

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai, jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: “Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai”; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda, kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai… šlapimas.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, dėmesio į elementus skyrius

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas sėdėtų sankryžoje išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, devynios kapinių kontempliacijos

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmestą kapinėse kūną, vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmestą kapinėse kūną, ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmesto kapinėse kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtą sausgyslėmis… griaučius išteptus kraujais, be mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius be kraujo ir mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūno atžvilgiu… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną.

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmesto kapinėse kūno baltus kaulus įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su juo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.” Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu. Arba “yra kūnas“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Jausmų kontempliacija

Vedanānupassana

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino „jaučiu malonų jausmą”; jausdamas nemalonų jausmą, žino „jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino „jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“ Taip, jis jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus viduje, arba jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus išorėje, arba jausmų atžvilgiu būna stebintis jausmus ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį jausmų atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį jausmų atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį jausmų atžvilgiu. Arba “yra jausmas“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus.

Proto kontempliacija

Cittānupassanā

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą? Štai vienuolis protą su geiduliu žino kaip “protas su geiduliu”, protą be geidulio žino kaip “protas be geidulio”, protą su bjaurėjimusi žino kaip “protas su bjaurėjimusi”, protą be bjaurėjimosi žino kaip “protas be bjaurėjimosi”, protą su nežinojimu žino kaip “protas su nežinojimu”, protą be nežinojimo žino kaip “protas be nežinojimo”, susitraukusi protą žino kaip “susitraukęs protas”, nesusitraukusi protą žino kaip “nesusitraukęs protas”, išsiplėtusi protą žino kaip “išsiplėtęs protas”, neišsiplėtusi protą žino kaip “neišsiplėtęs protas”, pralenkiamą protą žino kaip “pralenkiamas protas”, nepralenkiamą protą žino kaip “nepralenkiamas protas”, sutelktą protą žino kaip “sutelktas protas”, nesutelktą protą žino kaip “nesutelktas protas”, išsilaisvinusį protą žino kaip “išsilaisvinęs protas”, neišsilaisvinusį protą žino kaip “neišsilaisvinęs protas”. Taip, jis proto atžvilgiu būna stebintis protą viduje, arba proto atžvilgiu būna stebintis protą išorėje, arba proto atžvilgiu būna stebintis protą viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį proto atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį proto atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį proto atžvilgiu. Arba “yra protas“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą.

Reiškinių kontempliacija, kliūčių skyrius

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius? Štai vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių kliūčių reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių kliūčių reiškinius?

Štai vienuolis viduje esant jusliniam troškimui, žino „mano viduje yra juslinis troškimas”, arba viduje nesant jusliniam troškimui žino „mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas, jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino „mano viduje yra piktavališkumas”, arba viduje nesant piktavališkumui, žino „mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumui, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas, jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas”, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas”, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas jaudinimasis ir nerimavimas, jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino „mano viduje yra abejonė”, arba viduje nesant abejonei, žino „mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė, jis taip pat žino.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių kliūčių reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, komponentų skyrius

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių prisirišimo komponentų reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių prisirišimo komponentų reiškinius? Štai vienuolis [žino]: “Tai yra materija, tai materijos atsiradimas, tai materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai jausmo atsiradimas, tai jausmo išnykimas;tai yra suvokimas, tai suvokimo atsiradimas, tai suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai proto darinių atsiradimas, tai proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai sąmonės atsiradimas, tai sąmonės išnykimas”. Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas penkių prisirišimo komponentų reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, jautimo pagrindų skyrius

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas šešių jautimo pagrindų reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas šešių jautimo pagrindų reiškinius?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį, ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino ausį, ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino nosį, ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį, ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino kūną, ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Jis žino protą, ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas, jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas, jis taip pat žino.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas šešių jautimo pagrindų reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, septynių atbudimo veiksnių skyrius

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas septynių atbudimo veiksnių reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas septynių atbudimo veiksnių reiškinius? Štai vienuolis viduje esant sąmoningumo atbudimo veiksniui,žino “mano viduje yra sąmoningumo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant sąmoningumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra sąmoningumo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs sąmoningumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs sąmoningumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant pastangos atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra pastangos atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant pastangos atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra pastangos atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pastangos atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pastangos atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra gėrėjimosi atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant gėrėjimosi atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra gėrėjimosi atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs gėrėjimosi atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra ramybės atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant ramybės atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra ramybės atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra susitelkimo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant susitelkimo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra susitelkimo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Viduje esant pusiausvirumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje yra pusiausvirumo atbudimo veiksnys”, arba viduje nesant pusiausvirumo atbudimo veiksniui, žino “mano viduje nėra pusiausvirumo atbudimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pusiausvirumo atbudimo veiksnys, jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pusiausvirumo atbudimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas, jis taip pat žino.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas septynių atbudimo veiksnių reiškinius.

Reiškinių kontempliacija, tiesų skyrius

Dhammānupassanā saccapabbaṃ

Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas keturių tauriųjų tiesų reiškinius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas keturių tauriųjų tiesų reiškinius? Štai vienuolis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo priežastis”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kentėjimo išnykimas”, jis žino tai kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į kentėjimo išnykimą”.

Taip, jis reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius išorėje, arba reiškinių atžvilgiu būna stebintis reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškinių atžvilgiu, arba “yra reiškiniai“ jame yra įsteigtas sąmoningumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas keturių tauriųjų tiesų reiškinius.

Bet kas, vienuoliai, kas septynis metus taip vystytų šiuos keturis sąmoningumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui prie komponentų, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, septynis metus. Bet kas, kas šešis metus taip vystytų šiuos keturis sąmoningumo įsteigimus… penkis metus… keturis metus… trys metus… dvejus metus… vienerius metus… Palikime ramybėje, vienuoliai, vienerius metus. Bet kas, kas septynis mėnesius taip vystytų šiuos keturis sąmoningumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui prie komponentų, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, sepnynius mėnesius. Bet kas, kas šešis mėnesius taip vystytų šiuos keturis sąmoningumo įsteigimus… penkis mėnesius… keturis mėnesius… trys mėnesius… dvejus mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Palikime ramybėje, vienuoliai, pusę mėnesio. Bet kas, kas septynias dienas taip vystytų šiuos keturis sąmoningumo įsteigimus, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui prie komponentų, anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturi sąmoningumo įsteigimai. Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Satipaṭṭhānasuttaṃ (Keturi sąmoningumo įsteigimai, MN I.i10)

Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis kurūsu viharati buvo apsistojęs Kurų šalyje kammāsadhammaṃ nāma kurūnaṃ nigamo. Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi – Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: ‘‘bhikkhavo’’ ti. “Vienuoliai!” ‘‘Bhaddante’’ ti [bhadanteti (sī. syā. pī.)] “Gerbiamasis,”- te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. atsakė tie vienuoliai Palaimintajam. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis pasakė štai ką:

Uddeso
Teiginys

‘‘Ekāyano ayaṃ, bhikkhave, maggo „Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias sattānaṃ visuddhiyā, į būtybių apsivalymą, sokaparidevānaṃ samatikkamāya liūdesio ir raudojimo įveikimą, dukkhadomanassānaṃ atthaṅgamāya skausmo ir nusiminimo išnykimą, ñāyassa adhigamāya žinojimo pasiekimą, nibbānassa sacchikiriyāya, Nirvanos patyrimą. yadidaṃ cattāro satipaṭṭhānā. Tai yra keturi sąmoningumo įsteigimai.

‘‘Katame cattāro? Kurie keturi? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena jausmų atžvilgiu kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena proto atžvilgiu kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena reiškinių atžvilgiu kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ
Kūno kontempliacija, kvėpavimo sąmoningumo skyrius

‘‘Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati? gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į tuščią patalpą nisīdati pallaṅkaṃ ābhujitvā atsisėda sukryžiavęs kojas, ujuṃ kāyaṃ paṇidhāya laikydamas kūną tiesiai, parimukhaṃ satiṃ upaṭṭhapetvā. įsteigęs sąmoningumą priešais save. So satova assasati Jis sąmoningai įkvepia, satova passasati; sąmoningai iškvepia; dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, Panašiai, vienuoliai, kaip dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā įgudęs sukėjas arba sukėjo padėjėjas dīghaṃ vā añchanto traukdamas ilgai ‘dīghaṃ añchāmī’ ti pajānāti, žino „traukiu ilgai” rassaṃ vā añchanto traukdamas trumpai ‘rassaṃ añchāmī’ ti pajānāti žino „traukiu trumpai“, evameva kho, bhikkhave, bhikkhu taip, vienuoliai, ir vienuolis dīghaṃ vā assasanto ilgai įkvėpdamas ‘dīghaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu ilgai”, dīghaṃ vā passasanto ilgai iškvėpdamas ‘dīghaṃ passasāmī’ti pajānāti; jis žino “iškvepiu ilgai”; rassaṃ vā assasanto trumpai įkvėpdamas ‘rassaṃ assasāmī’ti pajānāti, jis žino “įkvepiu trumpai”, rassaṃ vā passasanto trumpai iškvėpdamas ‘rassaṃ passasāmī’ti pajānāti. jis žino “iškvepiu trumpai”; ‘Sabbakāyappaṭisaṃvedī assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, ‘sabbakāyappaṭisaṃvedī passasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ assasissāmī’ti sikkhati; jis mokosi “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, ‘passambhayaṃ kāyasaṅkhāraṃ passasissāmī’ti sikkhati. jis mokosi “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba “yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas sąmoningumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. anissito ca viharati, Jis būna nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho [evampi (sī. syā. pī.)], bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ
Kūno kontempliacija, pozų skyrius

“Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhu Ir vėlgi, vienuoliai, vienuolis gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, eidamas žino “Aš einu”, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, stovėdamas žino “Aš stoviu”, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sėdėdamas žino “Aš sėdžiu” arba sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti. gulėdamas žino “Aš guliu”. Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti, Ir kokioje pozoje jo kūnas bebūtų, tathā tathā naṃ pajānāti. jis tai žino. Iti ajjhattaṃ vā kāye kāyānupassī viharati, Taip, jis kūno atžvilgiu būna stebintis kūną viduje, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną išorėje, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati. arba kūno atžvilgiu būna stebintis kūną ir viduje, ir išorėje. Samudayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, Jis stebi atsiradimo prigimtį kūno atžvilgiu, vayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati, arba stebi irimo prigimtį kūno atžvilgiu, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṃ viharati. arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūno atžvilgiu ‘Atthi kāyo’ ti vā panassa Arba “yra kūnas“ jame sati paccupaṭṭhitā hoti yra įsteigtas sąmoningumas, yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam sąmoningumui. anissito ca viharati, Jis būna nepriklausomas na ca kiñci loke upādiyati. ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Evampi kho bhikkhave, bhikkhu Taip irgi, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati. gyvena kūno atžvilgiu kontempliuodamas kūną.

Kitas →