Keturios atidumo sritys (Satipaṭṭhānasuttaṃ, MN I.i.10)

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau: vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Kurų šalyje Kurų kaime pavadinimu Kamasadhama. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
-Vienuoliai!
-Garbusis,- atsakė tie vienuoliai Palaimintajam.
Palaimintasis pasakė štai ką:

Teiginys

Uddeso

-Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturios atidumo sritys.

Kokie keturi? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena prote kontempliuodamas protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, sąmoningas, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.

###Kūno kontempliacija, kvėpavimo atidumo skyrius###

Kāyānupassanā ānāpānapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną? Štai vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidumą priešais save. Jis sąmoningai įkvepia, sąmoningai iškvepia; ilgai įkvėpdamas jis žino – “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino “iškvepiu trumpai”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi - “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs medžio dirbėjas arba medžio dirbėjo padėjėjas, traukdamas ilgai žino - „traukiu ilgai”, traukdamas trumpai žino - „traukiu trumpai“, taip, vienuoliai, ir vienuolis ilgai įkvėpdamas žino “įkvepiu ilgai”, ilgai iškvėpdamas žino “iškvepiu ilgai”; trumpai įkvėpdamas žino “įkvepiu trumpai”, trumpai iškvėpdamas žino “iškvepiu trumpai”; jis mokosi - “įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, mokosi - “iškvėpsiu patirdamas visą kūną”; mokosi - “įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, mokosi - “iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”. Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną išorėje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūne, arba stebi irimo prigimtį kūne, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba “yra kūnas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną

Kūno kontempliacija, pozų skyrius

Kāyānupassanā iriyāpathapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas žino – “aš einu”, stovėdamas žino – “aš stoviu”, sėdėdamas žino – “aš sėdžiu” arba gulėdamas žino – “aš guliu”. Ir kokioje pozicijoje jo kūnas bebūtų, jis tai žino. Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną išorėje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūne, arba stebi irimo prigimtį kūne, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūne, arba “yra kūnas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, aiškaus supratimo skyrius

Kāyānupassanā sampajānapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis kai eina į priekį ir kai eina atgal, daro tai aiškiai suprasdamas, kai žiūri į priekį ir kai žiūri į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas, kai sulenkia ir kai ištiesia [galūnes], daro tai aiškiai suprasdamas, kai dėvi apdarus ir kai neša dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas, kai valgo, geria, kramto ir kai ragauja, daro tai aiškiai suprasdamas, kai tuštinasi ir kai šlapinasi, daro tai aiškiai suprasdamas, kai eina, stovi, sėdi, guli, pabunda, kalba ir kai tyli, daro tai aiškiai suprasdamas. Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, šlykštėjimosis skyrius

Kāyānupassanā paṭikūlamanasikārapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, pleura, blužnis, plaučiai, žarnos, virškinamasis traktas, skrandžio turinys, išmatos, [išmatos, smegenys,] tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip kad būtų maišas turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: basmati ryžiai, nevalyti ryžiai, pupos, pupuolės, sezamo sėklos, valyti ryžiai, jį atidaręs, apžiūrėtų turintis akis žmogus: “Tai basmati ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai pupos, tai pupuolės, tai sezamo sėklos, tai valyti ryžiai”; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri nuo kojų padų į viršų ir žemyn nuo galvos plaukų: “Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai… šlapimas.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, dėmesio į elementus skyrius

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozicijoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas sėdėtų kryžkelėje išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis; lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitame pačiame kūne, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kokioje pozicijoje bebūtų, mintyse peržiūri elementus: “Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.”

Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Kūno kontempliacija, devynios kapinių kontempliacijos

Kāyānupassanā navasivathikapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmestą kapinėse kūną, vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, supūliavusį. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmestą kapinėse kūną, ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų, ėdamą daugybės vabzdžių. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmesto kapinėse kūno griaučius su kraujais ir mėsom, sujungtą sausgyslėmis… griaučius, išteptus kraujais, be mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius, be kraujo ir mėsų, sujungtą sausgyslėmis… griaučius, be jungiančių sausgyslių, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulai, kitur padikaulai, vienur kulkšnies kaulai, kitur blauzdikauliai, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkauliai, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulai, vienur žandikaulis, kitur dantys, dar kitur kaukolė. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.”

Taip, jis kūne… Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad jei matytų išmesto kapinėse kūno baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą… pasenusių kaulų krūvą… supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis. Jis sulygina šitą patį kūną [su savo]: “Šitas gi kūnas taip pat yra tokios prigimties, tokia [jo] ateitis, [jis] to neišvengs.” Taip, jis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną viduje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną išorėje, arba gyvena kūne, kontempliuodamas kūną ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį kūne, arba stebi irimo prigimtį kūne, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį kūne. Arba “yra kūnas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną.

Jausmų kontempliacija

Vedanānupassana

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus? Štai vienuolis, jausdamas malonų jausmą, žino - „jaučiu malonų jausmą”; jausdamas nemalonų jausmą, žino - „jaučiu nemalonų jausmą“; jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino - „jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas žemišką malonų jausmą, žino - „jaučiu žemišką malonų jausmą; jausdamas dvasinį malonų jausmą, žino - „jaučiu dvasinį malonų jausmą“; jausdamas žemišką nemalonų jausmą, žino - „jaučiu žemišką nemalonų jausmą“; jausdamas dvasinį nemalonų jausmą, žino - „jaučiu dvasinį nemalonų jausmą“; jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino - „jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmą“; jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą, žino - „jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmą.“ Taip, jis gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus viduje, arba gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus išorėje, arba gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus ir viduje, ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį jausmuose, arba stebi irimo prigimtį jausmuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį jausmuose. Arba “yra jausmas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus.

Proto kontempliacija

Cittānupassanā

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena prote kontempliuodamas protą? Štai vienuolis protą su geiduliu žino - “protas su geiduliu”, protą be geidulio žino - “protas be geidulio”, protą su bjaurėjimusi žino - “protas su bjaurėjimusi”, protą be bjaurėjimosi žino - “protas be bjaurėjimosi”, protą su nežinojimu žino - “protas su nežinojimu”, protą be nežinojimo žino - “protas be nežinojimo”, susitraukusį protą žino - “susitraukęs protas”, nesusitraukusį protą žino - “nesusitraukęs protas”, išsiplėtusį protą žino - “išsiplėtęs protas”, neišsiplėtusį protą žino - “neišsiplėtęs protas”, pralenkiamą protą žino - “pralenkiamas protas”, nepralenkiamą protą žino - “nepralenkiamas protas”, sutelktą protą žino - “sutelktas protas”, nesutelktą protą žino - “nesutelktas protas”, išsilaisvinusį protą žino - “išsilaisvinęs protas”, neišsilaisvinusį protą žino - “neišsilaisvinęs protas”. Taip, jis gyvena prote kontempliuodamas protą viduje, arba gyvena prote kontempliuodamas protą išorėje, arba gyvena prote kontempliuodamas protą viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį prote, arba stebi irimo prigimtį prote, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį prote. Arba “yra protas“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena prote kontempliuodamas protą.

Reiškinių kontempliacija, kliūčių skyrius

Dhammānupassanā nīvaraṇapabbaṃ

Ir kaipgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius? Štai vienuolis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas penkias kliūtis. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas penkias kliūtis?

Štai vienuolis viduje esant jusliniam troškimui, žino - „mano viduje yra juslinis troškimas”, arba viduje nesant jusliniam troškimui, žino - „mano viduje nėra juslinio troškimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs juslinis troškimas- jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs juslinis troškimas- jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas juslinis troškimas- jis taip pat žino.

Viduje esant piktavališkumui, jis žino - „mano viduje yra piktavališkumas”, arba viduje nesant piktavališkumui, žino - „mano viduje nėra piktavališkumo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs piktavališkumui- jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs piktavališkumas- jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas piktavališkumas- jis taip pat žino.

Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis žino - „mano viduje yra tingulys ir apsnūdimas”, arba viduje nesant tinguliui ir apsnūdimui, žino - „mano viduje nėra tingulio ir apsnūdimo“, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs tingulys ir apsnūdimas- jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs tingulys ir apsnūdimas- jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas tingulys ir apsnūdimas- jis taip pat žino.

Viduje esant jaudinimuisi ir nerimavimui, jis žino - „mano viduje yra jaudinimasis ir nerimavimas”, arba viduje nesant jaudinimuisi ir nerimavimui, žino - „mano viduje nėra jaudinimosi ir nerimavimo“, ir kaip atsiranda neatsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas- jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs jaudinimasis ir nerimavimas- jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas jaudinimasis ir nerimavimas- jis taip pat žino.

Viduje esant abejonei, jis žino - „mano viduje yra abejonė”, arba viduje nesant abejonei, žino - „mano viduje nėra abejonės“, ir kaip atsiranda dar neatsiradusi abejonė- jis taip pat žino, ir kaip pašalinama atsiradusi abejonė- jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalinta abejonė- jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas penkias kliūtis.

Reiškinių kontempliacija, komponentų skyrius

Dhammānupassanā khandhapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkis prisirišimo komponentus. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkis prisirišimo komponentus? Štai vienuolis [žino]: “Tai yra materija, tai materijos atsiradimas, tai materijos išnykimas; tai yra jausmas, tai jausmo atsiradimas, tai jausmo išnykimas;tai yra suvokimas, tai suvokimo atsiradimas, tai suvokimo išnykimas; tai yra proto dariniai, tai proto darinių atsiradimas, tai proto darinių išnykimas; tai yra sąmonė, tai sąmonės atsiradimas, tai sąmonės išnykimas”. Taip, jis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, Arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas penkis prisirišimo komponentus.

Reiškinių kontempliacija, jutimo pagrindų skyrius

Dhammānupassanā āyatanapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas šešis jutimo pagrindus. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas šešis jutimo pagrindus?

Štai, vienuoliai, vienuolis žino akį, ir žino materiją, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino ausį, ir žino garsą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino nosį, ir žino kvapą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino liežuvį, ir žino skonį, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino kūną, ir žino kūnu juntamą, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Jis žino protą, ir proto objektus, jis taip pat žino tą saitą, kuris atsiranda dėl šių dviejų. Ir kaip atsiranda dar neatsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip pašalinamas atsiradęs saitas - jis taip pat žino, ir kaip nebeatsiranda pašalintas saitas - jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas šešis jutimo pagrindus.

Reiškinių kontempliacija, septynių nušvitimo veiksnių skyrius

Dhammānupassanā bojjhaṅgapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas septynis nušvitimo veiksnius. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas septynis nušvitimo veiksnius? Štai vienuolis viduje esant atidumo nušvitimo veiksniui,žino – “mano viduje yra atidumo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant atidumo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra atidumo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs atidumo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs atidumo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant pastangos nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra pastangos nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant pastangos nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra pastangos nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pastangos nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pastangos nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant džiaugsmo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra džiaugsmo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant džiaugsmo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra džiaugsmo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs džiaugsmo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs džiaugsmo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant ramybės nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra ramybės nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant ramybės nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra ramybės nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs ramybės nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs ramybės nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant susitelkimo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra susitelkimo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant susitelkimo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra susitelkimo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs susitelkimo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs susitelkimo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Viduje esant pusiausvyrumo nušvitimo veiksniui, žino – “mano viduje yra pusiausvyrumo nušvitimo veiksnys”, arba viduje nesant pusiausvyrumo nušvitimo veiksniui, žino - “mano viduje nėra pusiausvyrumo nušvitimo veiksnio”, ir kaip atsiranda dar neatsiradęs pusiausvyrumo nušvitimo veiksnys - jis taip pat žino, ir kaip atsiradęs pusiausvyrumo nušvitimo veiksnys yra vystomas ir ištobulinamas - jis taip pat žino.

Taip, jis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas septynis nušvitimo veiksnius.

Reiškinių kontempliacija, tiesų skyrius

Dhammānupassanā saccapabbaṃ

Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas keturias taurinančias tiesas. Ir kaipgi vienuolis gyvena reiškiniuose, kontempliuodamas keturias taurinančias tiesas? Štai vienuolis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kančia”, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kančios priežastis”, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kančios išnykimas”, jis žino tai, kaip yra iš tikrųjų: “Tai yra kelias vedantis į kančios išnykimą”.

Taip, jis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius išorėje, arba gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius viduje ir išorėje. Jis stebi atsiradimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi irimo prigimtį reiškiniuose, arba stebi atsiradimo ir irimo prigimtį reiškiniuose, arba “yra reiškiniai“ jame yra įtvirtintas atidumas, toks, kad to pakanka žinojimui ir besitęsiančiam atidumui. Jis būna nepriklausomas ir pasaulyje prie nieko neprisiriša. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena reiškiniuose kontempliuodamas keturių taurinančiųjų tiesų reiškinius.

Bet kas, vienuoliai, kas septynis metus taip vystytų šias keturias atidumo sritis , gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, septynis metus. Bet kas, kas šešis metus taip vystytų šias keturias atidumo sritis … penkis metus… keturis metus… trejus metus… dvejus metus… vienerius metus… Palikime ramybėje, vienuoliai, vienerius metus. Bet kas, kas septynis mėnesius taip vystytų šias keturias atidumo sritis , gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba vis dar esant prisirišimui, anagamio [būvio].

Palikime ramybėje, vienuoliai, sepnynis mėnesius. Bet kas, kas šešis mėnesius taip vystytų šias keturias atidumo sritis … penkis mėnesius… keturis mėnesius… trejus mėnesius… dvejus mėnesius… vieną mėnesį… pusę mėnesio… Palikime ramybėje, vienuoliai, pusę mėnesio. Bet kas, kas septynias dienas taip vystytų šias keturias atidumo sritis , gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: [arahanto] žinojimo čia ir dabar arba, vis dar esant prisirišimui, anagamio [būvio].

Vienuoliai, šis yra tiesioginis kelias į būtybių apsivalymą, liūdesio ir raudojimo įveikimą, skausmo ir nusiminimo išnykimą, žinojimo pasiekimą, Nirvanos patyrimą. Tai yra keturios atidumo sritys. Taip tai buvo pasakyta, dėl šios priežasties tai buvo pasakyta.

Tai pasakė Palaimintasis. Pamaloninti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo kalba.