Suta Vasakarai (Vassakārasuttaṃ, AN VII.i.III.2)

Lietuvių Pali -Lietuvių

Taip aš girdėjau:

Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Grifų viršūnių kalne Radžagahoje. Tuomet gi Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai kilo noras užpulti vadžius. Jis taip pasakė:
– Užpulsiu vadžius, tokius galingus, tokius stiprius; sunaikinsiu vadžius, sutriuškinsiu vadžius, atnešiu [jiems] skurdą ir netektis.

Ir štai, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa kreipėsi į vyriausiąjį Magadhos ministrą brahmaną Vasakarą:
– Ateik, brahmanai! Nueik pas Palaimintąjį, atėjęs, mano vardu nusilenkęs jam į kojas, pagerbk Palaimintąjį, paklausk ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai [sakydamas]: „Garbusis, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbia Palaimintąjį lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai.“ Tuomet taip sakyk: „Garbusis, Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai kilo noras užpulti vadžius. Jis kalba taip: „Užpulsiu vadžius, tokius galingus, tokius stiprius; sunaikinsiu vadžius, sutriuškinsiu vadžius, atnešiu jiems skurdą ir netektis.“ Gerai įsiminęs tai, ką pasakė, Palaimintasis, pranešk man. Išties, Tathagatos nekalba netiesos.

– Taip, Gerbiamas, – atsakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai vyriausiasis Magadhos ministras brahmanas Vasakaras ir iškeliavo pas Palaimintąjį. Atvykęs mandagiai pasisveikino, apsikeitęs mandagiais ir draugiškais žodžiais atsisėdo šalia. Šalia sėdėdamas vyriausiasis Magadhos ministras brahmanas Vasakaras pasakė Palaimintajam taip:
– Gerbiamas Gotama, Magadhos karalius Adžatasatus Vedehiputa pagerbia gerbiamąjį Gotamą, lenkdamasis jam į kojas ir klausia, ar jis neserga, yra sveikas, tvirtas ir gyvena ramiai. Gerbiamas Gotama, Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai kilo noras užpulti vadžius. Jis kalba taip: „Užpulsiu vadžius, tokius galingus, tokius stiprius; sunaikinsiu vadžius, sutriuškinsiu vadžius, atnešiu jiems skurdą ir netektis.“

Tuo pačiu metu gi už Palaimintojo, jį vėduodamas, stovėjo gerbiamas Ananda. Tada Palaimintasis kreipėsi į Anandą:
– Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai nuolat, dažnai susirenka?
– Tai, kad vadžiai nuolat, dažnai susirenka, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai nuolat, dažnai rinksis, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai vieningai susirenka, vieningai baigia susirinkimus, vieningai atlieka vadžių pareigas?
– Tai, kad vadžiai vieningai susirenka, vieningai baigia susirinkimus, vieningai atlieka vadžių pareigas, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai vieningai rinksis, vieningai baigs susirinkimus, vieningai atliks vadžių pareigas, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai neskelbia [anksčiau] neskelbtų [įstatymų], o [anksčiau] paskelbtų neatšaukia, bet gyvena laikydamiesi senų vadžių įstatymų, tokių, kaip jie buvo paskelbti?
– Tai, kad vadžiai neskelbia [anksčiau] neskelbtų [įstatymų], o [anksčiau] paskelbtų neatšaukia, bet gyvena laikydamiesi senų vadžių įstatymų, tokių, kaip jie buvo paskelbti, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai neskelbs [anksčiau] neskelbtų [įstatymų], o [anksčiau] paskelbtų neatšauks, bet gyvens laikydamiesi senų vadžių įstatymų, tokių, kaip jie buvo paskelbti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina vadžių senolius, mano, kad jų verta klausyti?
– Tai, kad vadžiai rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina vadžių senolius, mano, kad jų verta klausyti, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai rodys pagarbą, gerbs, aukštins, garbins vadžių senolius, manys, kad jų verta klausyti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai neverčia šeimų moterų ir merginų gyventi [kartu] per prievartą?
– Tai, kad vadžiai neverčia šeimų moterų ir merginų gyventi [kartu] per prievartą, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai nevers šeimų moterų ir merginų gyventi [kartu] per prievartą, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžiai vadžių šalies šventykloms miestuose ir už jų rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina [jas] ir neleidžia joms anksčiau padarytoms aukoms nueiti niekais?
– Tai, kad vadžiai vadžių šalies šventykloms rodo pagarbą, gerbia, aukština, garbina [jas] ir neleidžia joms anksčiau padarytoms aukoms nueiti niekais, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžiai vadžių šalies šventykloms rodys pagarbą, gerbs, aukštins, garbins [jas] ir neleis joms anksčiau padarytoms aukoms nueiti niekais, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis. Ananda, ar esi girdėjęs, kad vadžių šalyje gerai paruošta apsauga, deranti su Dharma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahatai atvyktų, ir kad tiems arahatams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti?
– Tai, kad vadžių šalyje gerai paruošta apsauga, deranti su Dharma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahatai atvyktų, ir kad tiems arahatams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti, esu girdėjęs, Garbusis.
– Ananda, tol, kol vadžių šalyje bus gerai paruošta apsauga, deranti su Dharma, prieglobsčiai, pastogės tam, kad dar neatvykę į šalį arahatai atvyktų, ir kad tiems arahatams, kurie atvyko, būtų kur patogiai apsistoti, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis.

Tuomet Palaimintasis kreipėsi į Magados ministrą brahmaną Vasakarą:
– Brahmane, kartą buvau apistojęs Sarandados šventykloje Vesalyje, ten buvau išdėstęs vadžiams šiuos septynis dalykus, susijusius su nenuosmukiu. Ir tol, brahmane, kol šie septyni dalykai, susiję su nenuosmukiu, išliks su vadžiais ir vadžiai laikysis šių septynių dalykų, susijusių su nenuosmukiu, lauktinas tik vadžių klestėjimas, bet ne nuosmukis.

– Gerbiamas Gotama, vadžiams esant kad ir su vienu dalyku, susijusiu su nenuosmukiu, lauktinas tik klestėjimas, bet ne nuosmukis, ką jau kalbėti [apie jiems esant] su septyniais dalykais, susijusiais su nenuosmukiu?! Gerbiamas Gotama, Magados karalius Adžatasatus Vedehiputa turėtų kautis su vadžiais ne mūšyje, bet [nukovoti juos] arba papirkimu, arba sąjungos [tarp jų] suardymu. Ką gi, gerbiamas Gotama, mes dabar keliausime, turime daug darbų, esame labai užsiėmę.

– Brahmane, daryki dabar tai, kam manai laikas. Tuomet Magados ministras brahmanas Vasakaras, pamalonintas Palaimintojo kalbos, nudžiugo, atsikėlė ir išėjo.