Visa Budos mokymo esmė gali būti suvesta į du nedalomus dalykus: Keturias taurinančias tiesas ir Aštuonialypį taurinantį kelią. Paskutinioji iš keturių tiesų yra kelias, vedantis į dukhos (pali k. dukkha) išnykimą, t. y. Aštuonialypis kelias. O pirmoji Aštuonialypio kelio sudedamoji dalis yra Keturių tiesų supratimas. Tokiu būdu jie yra taip glaudžiai susiję, kad vienas negali būti be kito. Nežiūrint į tai, kad skirtingos budizmo mokyklos turi nevienodas tam tikrų mokymo aspektų interpretacijas, šie kertiniai tiesų ir kelio akmenys yra bendri joms visoms. Nuo pat pirmojo savo pamokslo, kurį nušvitęs Buda davė savo penkiems draugams, per visą 45 metų mokytojo karjerą jis nuolat, nenuilstamai, pakartotinai sakė:
- Tai yra dukha.
- Tai yra dukhos priežastis.
- Tai yra dukhos išnykimas.
- Tai yra kelias, vedantis į dukhos išnykimą.
Tam, kad suprastume, kas gi yra dukha, pažvelkime, kaip ją apibrėžia Buda. Gimimas, senėjimas, ligos ir mirtis yra dukha; susidūrimas su tuo, kas nemiela, išsiskyrimas su tuo, kas miela, bei norimų dalykų negavimas, irgi yra dukha. Trumpiau tariant, penkios sankaupos, prie kurių galima prisirišti (pañcupādānakkhandha), yra dukha. Paprastai šis terminas verčiamas kaip „kančia“, „kančia“, „stresas“, „diskomfortas“, „bėda“, „sunkumas“ ir panašiai. Bet nei vienas iš šių žodžių neatspindi dukhos esmės. Ne tik nemalonios gyvenimo situacijos, bet ir tai, kas malonu, taip pat yra dukha. Sąlygotų dalykų pasaulyje viskas nuolat keičiasi, kaita ir buvimas budizme matomi kaip neatsiejami dalykai. Gyvenimas reiškia kaitą, kaita reiškia gyvenimą. Gyvenime nėra nieko, kas būtų amžina, būtent tai ir yra dukhos esmė – nėra nieko, ko mes neprarastume. Mes gauname trokštamą daiktą ir nenorime jo prarasti – tai natūralu. Bet nepriklausomai nuo mūsų norų, tas daiktas kinta ir galiausiai arba jo, arba mūsų pačių galiojimo laikas pasibaigia - išsiskyrimas neišvengiamas. Nesustabdoma nuolatinės kaitos priespauda yra dukha. Ir tai yra pirmoji taurinanti tiesa.
Paaiškinęs dukhą, Buda parodo ir jos priežastį. Tai yra su džiugesiu ir geismu susijęs troškimas, vedantis į pakartotiną būtį (atgimimą): juslinių malonumų troškimas, troškimas būti ir troškimas nebūti.
Pirmas dvi tiesas turime nuodugniai pažinti, suprasti, kiaurai perprasti savo tiesiogine patirtimi tam, kad mums atsivertų trečioji tiesa: dukhos išnykimas. Buda ją aprašo kaip troškimo visišką nusilpimą ir išnykimą, jo palikimą, atsisakymą ir nepriėmimą, išsilavinimą nuo jo. Tai yra viso budistinio kelio tikslas – nirvana (pali k. nibbāna).
Ir galiausiai, paaiškinęs dukhą, jos priežastį bei išnykimą, Buda išdėsto kelią, kuris veda į trečiąją tiesą, dukhos nutrūkimą, nirvaną – Aštuonialypį taurinantį kelią. Jo sudedamosios dalys yra:
- teisingas požiūris (sammādiṭṭhi),
- teisingas ketinimas (sammāsaṅkappo),
- teisinga kalba (sammāvācā),
- teisingas veiksmas (sammākammanto),
- teisingas pragyvenimo šaltinis (sammāājīvo),
- teisinga pastanga (sammāvāyāmo),
- teisinga atida (sammāsati),
- teisingas susitelkimas (sammāsamādhi).
Bet Buda net tik aiškino pačias tiesas, jis taip pat nurodė ką tų tiesų atžvilgiu turime daryti. Dukha turi būti visiškai suprasta, dukhos priežastis turi būti pašalinta, dukhos išnykimas turi būti pažintas, o kelias į dukhos išnykimą turi būti išvystytas. Tam, kad tos tiesos atliktų savo funkciją, tam, kad jos turėtų taurinanti efektą, nepakanka tiesiog jas žinoti, su jomis reikia dirbti. Pirmiausiai turime išsklaidyti iliuzijas apie pasaulį, turime nuolat analizuoti savo patirtis. Kuo giliau matome tikrąją jų prigimtį, jų nepastovumą, dukhą, tuo labiau galime paleisti prisirišimą prie jų, mažinti troškimą, kol nepašalinsime jo visiškai ir nepažinsime dukhos išnykimo. Tam, kad sėkmingai analizuotume, matytume, paleistume ir pažintume turime vystyti kelio į dukhos išnykimą veiksnius. Tad keturios tiesos nėra dogma, kuri turi būti besąlygiškai priimta. Greičiau, tai yra sistema su kuria dirbdamas žmogus palaipsniui taurėja, sistema, kurios taikymas padeda pažinti tą ramybės būvį, kuri pažino ir kurio mokė pats Buda.