Budizmą galėtume pavadinti taikomosios filosofijos mokslu, kurio galutinis tikslas yra visiškas išsilaisvinimas nuo visų troškimų, nepasitenkinimų, nežinojimo ir galiausiai nuo begalinės mirčių-atgimimų sekos - samsaros (pali k. saṃsāra). Atsirado jis daugiau, nei prieš 2,5 tūkst. metų šiaurės-rytų Indijoje gimus ir mokius Gautamai Budai. Indijos imperatoriaus Ašokos laikais Atbudusiojo mokymas paplito po didžiąją tos šalies dalį, o iš ten - po visą Azijos kontinentą. Skirtingais istorijos laikotarpiais budizmo misionierių bangos plūdo į įvairias šalis, kur jų mokymas, pasižymintis nedogmatiškumu ir taikingumu, lengvai adaptavosi prie esamų vietinių papročių, religijų ir ritualų, taip įgaudamas unikalias tai šaliai formas. Jei pašalietis pažvelgtų į spalvingą, ritualinio misticizmo kupiną Tibeto budizmą ir paprastą, kamerinį Mianmaro budizmą, jis tikriausiai vargu ar galėtų padaryti išvadą, kad abiejų idealas ir mokytojas yra vienas ir tas pat - Gautama Buda. Tačiau visos budizmo filosofijos tradicijos, nors ir besiskiriančios iš išorės ar tam tikromis filosofinėmis idėjomis, sutinka dėl Budos mokymo pagrindo - visos jos pripažįsta Keturias tauriąsias tiesas ir Taurųjį aštuonialypį kelią.

Theravados budizmas

„Theravada“ pali kalba reiškia „Senolių mokymas“. Theravados budizmas laikomas mažiausiai pakitusia, seniausia budizmo forma. Jis yra plačiai praktikuojamas Pietryčių Azijoje - Šri Lankoje, Mianmare, Tailande, Kambodžoje, o taip pat yra paplitęs Vietname, Laose ir Indijoje bei pastaruoju laiku vis labiau plinta po vakarietiško pasaulio šalis. Visai neseniai kaimyninėje Latvijoje įsikūrė meditacijos centras „Vihara“, kur reguliariai organizuojami atsiskyrimai ir nuolat gyvena vienuolis (daugiau informacijos rasite čia). Theravados budizmui priklauso seniausi Budos mokymų tekstai, per ilgus amžius išsaugoti pali (pāḷi) kalba (senieji mokymai, išversti į kinų, sanskrito, tibetiečių kalbas, taip pat yra išsaugoti ir kitose tradicijose, tačiau tekstų jos turi daug mažiau, nei Theravados Kanonas – Tipitaka).