66. evaṃ me sutaṃ Taip aš girdėjau: — ekaṃ samayaṃ bhagavā kosalesu cārikaṃ caramāno vieną kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ kartu su didžiule vienuolių sangha yena kesamuttaṃ nāma kālāmānaṃ nigamo tadavasari. užsuko į Kalamų miestelį Kėsamuta. assosuṃ kho kesamuttiyā kālāmā — Ir užgirdo gi Kėsamutos Kalamai, “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito kesamuttaṃ anuppatto. esą užsuko į Kėsamutą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą. taṃ kho pana bhavantaṃ gotamaṃ evaṃ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato — Apie tą gi Gotamą yra pasklidusi tokia gera byla: iti’pi so bhagavā šis Palaimintasis yra arahaṃ sammāsambuddho arahatas, tobulai nušvitęs, vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū įgijęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, anuttaro purisadammasārathi neprilygstamas tramdytinų žmonių dresuotojas, satthā devamanussānaṃ dievybių ir žmonių mokytojas, buddho bhagavā. nušvitęs, palaimintas. So imaṃ lokaṃ sadevakaṃ samārakaṃ sabrahmakaṃ sassamaṇabrāhmaṇiṃ pajaṃ sadevamanussaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedeti. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėm, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. So dhammaṃ deseti Jis moko Dharmos, ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, sātthaṃ sabyañjanaṃ [moko] prasmingai, tinkama kalba, kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ pakāseti. parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.” Sādhu kho pana tathārūpānaṃ arahataṃ dassanaṃ hotī”ti. Nagi šaunu tokius arahatus pamatyti.
atha kho kesamuttiyā kālāmā yena bhagavā tenupasaṅkamiṃsu; Tada gi Kėsamutos Kalamai nuėjo pas Palaimintąjį. upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, Atėję, vieni atsisėdo iš šono pagerbę Palaimintąjį [nusilenkiant], appekacce bhagavatā saddhiṃ sammodiṃsu, sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, kiti [pirmą] apsikeitė su Palaimitnuoju mandagiais sveikinimais, o apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdo iš šono, appekacce yena bhagavā tenañjaliṃ paṇāmetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, kiti atsisėdo iš šono pasveikinę Palaimintąjį suglaustais delnais, appekacce nāmagottaṃ sāvetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, kiti atsisėdo iš šono paskelbę savo vardą ir gentį, appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṃ nisīdiṃsu. o dar kiti atsisėdo iš šono tylėdami. ekamantaṃ nisinnā kho te kesamuttiyā kālāmā bhagavantaṃ etadavocuṃ — Sėdėdami iš šono gi tie Kėsamutos Kalamai taip pasakė Palaimintajam:
“santi, bhante, eke samaṇabrāhmaṇā kesamuttaṃ āgacchanti. “Garbusis, ateina į Kėsamutą vieni atsiskyrėliai ir brahmanai. te sakaṃyeva vādaṃ dīpenti jotenti, Jie aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, parappavādaṃ pana khuṃsenti vambhenti paribhavanti omakkhiṃ karonti. o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. apare pi, bhante, eke samaṇabrāhmaṇā kesamuttaṃ āgacchanti. Tuomet, Gerbusis, ateina į Kėsamutą kiti atsiskyrėliai ir brahmanai. te pi sakaṃ yeva vādaṃ dīpenti jotenti, Jie taip pat aiškina, nušviečia savo pačių įsitikinimus, parappavādaṃ pana khuṃsenti vambhenti paribhavanti omakkhiṃ karonti. o kitų teiginius peikia, keikia, niekina ir menkina. tesaṃ no, bhante, amhākaṃ hot’ eva kaṅkhā hoti vicikicchā — Dėl jų, Garbusis, mus ima abejonės, nesame tikri, ‘ko su nāma imesaṃ bhavataṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ saccaṃ āha, ko musā’”ti? kuris iš šių garbingų atsiskyrėlių ir brahmanų kalba tiesą, o kuris melą.” “alañ hi vo, kālāmā, kaṅkhituṃ alaṃ vicikicchituṃ. “Tikrai Kalamai, jums dera abejoti, dera būti netikriems, kaṅkhanīy’ eva pana vo ṭhāne vicikicchā uppannā”. Netikrumas jums kilo dėl abejotino dalyko.
“etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññugarahitā, šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattantī’”ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą, atha tumhe, kālāmā, pajaheyyātha. tuomet, Kalamai, atmeskite [jas].
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, Kaip manote, Kalamai, lobho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai godumas kyla žmogaus viduje, jis kyla į naudą ar į žalą?
“ahitāya, bhante”. “Į žalą, Garbusis.”
“luddho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo Be to, Kalamai, tas gobšus žmogus, lobhena abhibhūto pariyādinnacitto kurio širdis yra apimta, užvaldyta godumo, pāṇam pi hanati, adinnam pi ādiyati, ir atima gyvybę, ir vagia paradāram pi gacchati, musā pi bhaṇati, ir svetimauja, ir meluoja, param pi tathattāya samādapeti, ir kitus ragina taip pat elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ ahitāya dukkhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.”
“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, doso purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai neapykanta kyla žmogaus viduje, ji kyla į naudą ar į žalą?”
“ahitāya, bhante”. “Į žalą, Garbusis.”
“duṭṭho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo “Be to, Kalamai, tas supykęs žmogus, dosena abhibhūto pariyādinnacitto kurio širdis yra apimta, užvaldyta neapykantos, pāṇam pi hanati, adinnam pi ādiyati, ir atima gyvybę, ir vagia paradāram pi gacchati, musā pi bhaṇati, ir svetimauja, ir meluoja, param pi tathattāya samādapeti, ir kitus ragina taip pat elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ ahitāya dukkhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.”
“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, moho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai klydimas kyla žmogaus viduje, ji kyla į naudą ar į žalą?”
“ahitāya, bhante”. “Į žalą, Garbusis.”
“mūḷho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo “Be to, Kalamai, tas klystantis žmogus, mohena abhibhūto pariyādinnacitto kurio širdis yra apimta, užvaldyta klydimo, pāṇam pi hanati, adinnam pi ādiyati, ir atima gyvybę, ir vagia paradāram pi gacchati, musā pi bhaṇati, ir svetimauja, ir meluoja, param pi tathattāya samādapeti, ir kitus ragina taip pat elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ ahitāya dukkhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką darys žalą, teiks skausmą.”
“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, ime dhammā kusalā vā akusalā vā”ti? šios būsenos yra doros ar nedoros?”
“akusalā, bhante”. “Nedoros, Gerbiamasis.”
“sāvajjā vā anavajjā vā”ti? “Smerktinos ar nepriekaištingos?”
“sāvajjā, bhante”. “Smerktinos, Gerbiamasis.”
“viññugarahitā vā viññuppasatthā vā”ti? “Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?”
“viññugarahitā, bhante”. “Išmintingųjų peikiamos, Garbusis.”
“samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattanti, no vā? “Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša žalą ir skausmą, ar ne? kathaṃ vā ettha hotī”ti? Kaip jums atrodo?”
“samattā, bhante, samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattantīti. “Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša žalą ir skausmą. evaṃ no ettha hotī”ti. Taip mums atrodo.”
“iti kho, kālāmā, “Taigi, Kalamai, yaṃ taṃ avocumhā— kai mes pasakėme, “etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, “Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā akusalā, ime dhammā sāvajjā, ime dhammā viññugarahitā, šios būsenos yra nedoros, šios būsenos yra smerktinos, šios būsenos yra peikiamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā ahitāya dukkhāya saṃvattantī’”ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša žalą ir skausmą, atha tumhe, kālāmā, pajaheyyāthā’ti. tuomet, Kalamai, atmeskite [jas],” iti yaṃ taṃ vuttaṃ, idam etaṃ paṭicca vuttaṃ. tai buvo pasakyta dėl to.
“etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saṃvattantī’ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę, atha tumhe, kālāmā, upasampajja vihareyyātha. tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose].
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, Kaip manote, Kalamai, alobho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati hitāya vā ahitāya vā”ti? Kai dosnumas kyla žmogaus viduje, ji kyla į naudą ar į žalą?”
“hitāya, bhante”. “Į naudą, Garbusis.”
“aluddho panāyaṃ, kālāmā, purisapuggalo Be to, Kalamai, tas dosnus žmogus, lobhena anabhibhūto apariyādinnacitto kurio širdis nėra apimta, užvaldyta godumo, neva pāṇaṃ hanati, na adinnaṃ ādiyati, nei atima gyvybės, nei vagia na paradāraṃ gacchati, na musā bhaṇati, nei svetimauja, nei meluoja, na parampi tathattāya samādapeti, nei kitus ragina taip elgtis. yaṃ sa hoti dīgharattaṃ hitāya sukhāyā”ti. Tai jam ilgą laiką neš naudą ir laimę.”
“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, adoso purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati … pe … kai geraširdingumas kyla žmogaus viduje… amoho purisassa ajjhattaṃ uppajjamāno uppajjati … pe … kai išmintis kyla žmogaus viduje… hitāya sukhāyā”ti. neš naudą ir laimę.
“evaṃ, bhante”. “Taip, Garbusis.”
“taṃ kiṃ maññatha, kālāmā, “Kaip manote, Kalamai, ime dhammā kusalā vā akusalā vā”ti? šios būsenos yra doros ar nedoros?”
“kusalā, bhante”. “Doros, Gerbiamasis.”
“sāvajjā vā anavajjā vā”ti? “Smerktinos ar nepriekaištingos?”
“anavajjā, bhante”. “Nepriekaištingos, Gerbiamasis.”
“viññugarahitā vā viññuppasatthā vā”ti? “Išmintingųjų peikiamos ar giriamos?”
“viññuppasatthā, bhante”. “Išmintingųjų giriamos, Garbusis.”
“samattā samādinnā hitāya sukhāya saṃvattanti, no vā? “Kai yra iššauktos ir jose esama, ar atneša naudą ir laimę, ar ne? kathaṃ vā ettha hotī”ti? Kaip jums atrodo?”
“samattā, bhante, samādinnā hitāya sukhāya saṃvattantīti. “Garbusis, kai yra iššauktos ir jose esama, jos atneša naudą ir laimę. evaṃ no ettha hotī”ti. Taip mums atrodo.”
“iti kho, kālāmā, “Taigi, Kalamai, yaṃ taṃ avocumhā— kai mes pasakėme, “etha tumhe, kālāmā, mā anussavena, mā paramparāya, “Kalamai, neikite [mokymų] pėdais dėl apreiškimo, dėl mokytojų grandinės mā itikirāya, mā piṭakasampadānena, dėl nuogirdų, dėl raštų rinkinių, mā takkahetu, mā nayahetu, dėl išmąstymo, dėl logikos mā ākāraparivitakkena, mā diṭṭhinijjhānakkhantiyā, dėl priežasčių apgalvojimo, dėl pritarimo pažiūroms jas apmąsčius, mā bhabbarūpatāya, mā samaṇo no garūti. dėl [žmogaus] gabumų, dėl atsiskyrėlio autoriteto. yadā tumhe, kālāmā, attanāva jāneyyātha — Bet kai jūs, Kalamai, patys žinosite ‘ime dhammā kusalā, ime dhammā anavajjā, ime dhammā viññuppasatthā, šios būsenos yra doros, šios būsenos yra nepriekaištingos, šios būsenos yra giriamos išmintingųjų, ime dhammā samattā samādinnā hitāya sukhāya saṃvattantī’ti, šios būsenos, kai yra iššauktos ir jose esama, atneša naudą ir laimę, atha tumhe, kālāmā, upasampajja vihareyyāthā’ti. tuomet, Kalamai, sukelkite [jas] ir būkite [jose].” iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ. tai buvo pasakyta dėl to.
“sa kho so, kālāmā, ariyasāvako O kai, Kalamai, tauriųjų mokinį evaṃ vigatābhijjho vigatabyāpādo paliko godulys, paliko piktanoriškumas, asammūḷho sampajāno patissato kai jis yra nesumišęs, aiškiai suprantantis ir atidus, mettāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, jis gyvena paskleidęs geronoriškumo protą viena kryptimi, tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ, taip pat ir antra, trečia, ketvirta iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, sabbāvantaṃ lokaṃ mettāsahagatena cetasā per visą pasaulį geronoriškumo protą, vipulena mahaggatena appamāṇena didį, išplitusį, nepamatuojamą, averena abyāpajjhena pharitvā viharati. be neapykantos, be piktanoriškumo paskleidęs gyvena. karuṇāsahagatena cetasā … pe … Jis gyvena paskleidęs gailestingumo protą… muditāsahagatena cetasā … pe … Jis gyvena paskleidęs prijaučiančio džiaugsmo protą… upekkhāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, Jis gyvena paskleidęs pusiausvirumo protą… tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ, taip pat ir antra, trečia, ketvirta iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya tokiu būdu į viršų, žemyn, aplink, visur, visiems kaip sau pačiam, sabbāvantaṃ lokaṃ upekkhāsahagatena cetasā per visą pasaulį pusiausvirumo protą vipulena mahaggatena appamāṇena didį, išplitusį, nepamatuojamą averena abyāpajjhena pharitvā viharati. be neapykantos, be piktanoriškumo paskleidęs gyvena.
“sa kho so, kālāmā, ariyasāvako O kai, Kalamai, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme cattāro assāsā adhigatā honti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų. ‘sace kho pana atthi paro loko, atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, athāhaṃ kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjissāmī’ti, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” ayam assa paṭhamo assāso adhigato hoti. Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“‘sace kho pana natthi paro loko, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, athāhaṃ diṭṭheva dhamme averaṃ abyāpajjhaṃ anīghaṃ sukhiṃ attānaṃ pariharāmī’ti, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos būti laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” ayam assa dutiyo assāso adhigato hoti. Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“‘sace kho pana karoto karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. na kho panāhaṃ kassa ci pāpaṃ cetemi. Aš gi niekam net nelinkiu blogo. akarontaṃ kho pana maṃ pāpakammaṃ kuto dukkhaṃ phusissatī’ti, Iš kur man kiltų kančia kai nesu bloga darantis?” ayam assa tatiyo assāso adhigato hoti. Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“‘sace kho pana karoto na karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. athāhaṃ ubhayen’ eva visuddhaṃ attānaṃ samanupassāmī’ti, Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” ayam assa catuttho assāso adhigato hoti. Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“sa kho so, kālāmā, ariyasāvako Kai, Kalamai, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme ime cattāro assāsā adhigatā hontī”ti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.
“evam etaṃ, bhagavā, evam etaṃ, sugata! “Taip ir yra, Garbusis, taip ir yra, Gerai Žengęs.”
“sa kho so, bhante, ariyasāvako “Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme cattāro assāsā adhigatā honti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl keturių dalykų. ‘sace kho pana atthi paro loko, atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu yra kitas pasaulis, jeigu yra gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai athāhaṃ kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjissāmī’ti, tuomet aš po kūno žūties, po mirties atgimsiu geroje vietoje, danguje.” ayam assa paṭhamo assāso adhigato hoti. Tai yra pirmas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“‘sace kho pana natthi paro loko, natthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, “Jeigu nėra kito pasaulio, jeigu nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, athāhaṃ diṭṭheva dhamme averaṃ abyāpajjhaṃ anīghaṃ sukhiṃ attānaṃ pariharāmī’ti, tuomet šiame pačiame gyvenime rūpinuos, kad būčiau laimingas, be neapykantos, be piktanoriškumo ir be sielvarto.” ayamassa dutiyo assāso adhigato hoti. Tai yra antras dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“‘sace kho pana karoto karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] padaro blogybę. na kho panāhaṃ kassa ci pāpaṃ cetemi. Aš gi niekam net nelinkiu blogo. akarontaṃ kho pana maṃ pāpakammaṃ kuto dukkhaṃ phusissatī’ti, Iš kur man kiltų kančia kai nesu bloga darantis?” ayam assa tatiyo assāso adhigato hoti. Tai yra trečias dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“‘sace kho pana karoto na karīyati pāpaṃ, “Sakykime [blogai] darantis [iš tikrųjų] nepadaro blogybės. athāhaṃ ubhayen’ eva visuddhaṃ attānaṃ samanupassāmī’ti, Tuomet aš matau tik abipusį savo tyrumą.” ayam assa catuttho assāso adhigato hoti. Tai yra ketvirtas dalykas, dėl kurio jis tampa tikras.
“sa kho so, bhante, ariyasāvako Kai, Garbusis, tauriųjų mokinio evaṃ averacitto evaṃ abyāpajjhacitto protas tokiu būdu yra be neapykantos, be piktanoriškumo, evaṃ asaṃkiliṭṭhacitto evaṃ visuddhacitto. yra nesuteptas ir išgrynintas, tassa diṭṭhe ‘va dhamme ime cattāro assāsā adhigatā honti. jis tampa tikras šiame pačiame gyvenime dėl šių keturių dalykų.
“Abhikkantaṃ, bhante, abhikkantaṃ, bhante Nuostabu, Garbusis, nuostabu, Garbusis. Seyyathāpi, bhante, nikkujjitaṃ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṃ vā vivareyya, Tai lyg, Garbusis, tai kas buvo apversta jis būtų atstatęs atgal, ar tai kas buvo paslėpta jis būtų atskleidęs, mūḷhassa vā maggaṃ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṃ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; ar pasiklydusiam jis būtų parodęs kelią, ar į tamsą atnešęs aliejinę lempą tam, kad tas kas turi akis pamatytų formas, evamevaṃ, bhante, bhagavatā anekapariyāyena dhammo pakāsito. lygiai taip, Garbusis, Palaimintasis daugeliais būdais padarė Dharmą aiškia. ete mayaṃ, bhante, bhagavantaṃ saraṇaṃ gacchāma dhammañca bhikkhusaṅghañca. Garbusis, mes priimame prieglobstį Palaimintajame, Dharmoje ir vienuolių Sanghoje. upāsake no, bhante, bhagavā dhāretu ajjatagge pāṇupete saraṇaṃ gate”ti. Lai Palaimintasis nuo šiol laiko mus pasauliečiais pasekėjais priėmusiais prieglobstį visam gyvenimui.”