Geraširdiškumas (Mettasuttaṃ, Sn 1.8, Khp 9)

  1. Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių ir supranta apie tą ramybės būvį (nirvaną).
    Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru, nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

  2. Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių, ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;
    Su nurimusiomis juslėmis, praktišku, neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

  3. Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.
    „Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

  4. Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;
    Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

  5. Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos,
    Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos!

  6. Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur,
    Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!“

  7. Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,
    Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

  8. Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visą pasaulį aprepiantį,
    Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

  9. Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,
    Te jis ryžtasi būti su tokia atida – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

  10. Be klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,
    Atsikratęs prisirišimo prie juslinių malonumų, nebeužgims jis moters įsčiose.

Mettasuttaṃ (Geraširdiškumas, Sn I.8, Khp 9)

1. Karaṇīyamatthakusalena, yanta santaṃ padaṃ abhisamecca;
Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių ir supranta apie tą ramybės būvį (nirvaną).

Sakko ujū ca suhujū ca, sūvaco cassa mudu anatimānī.
Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru, nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

2. Santussako ca subharo ca, appakicco ca sallahukavutti;
Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių, ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;

Santindriyo ca nipako ca, appagabbho kulesvananugiddho.
Su nurimusiomis juslėmis, praktišku, neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

3. Na ca khuddamācare kiñci, yena viññū pare upavadeyyuṃ;
Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus, išmintingųjų smerkiamo elgesio.

Sukhino va khemino hontu, sabbe sattā bhavantu sukhitattā.
“Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios, tegul visos būtybės būna laimingos!

4. Ye keci pāṇabhūtatthi, tasā vā thāvarā vanavasesā;
Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;

Dīghā vā ye va mahantā, majjhimā rassakā aṇukathūlā.
Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

5. Diṭṭhā vā ye va adiṭṭhā, ye va dūre vasanti avidūre;
Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos,

Bhūtā va sambhavesī va, sabbasattā bhavantu sukhitattā.
Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos!

6. Na paro paraṃ nikubbetha, nātimaññetha katthaci na kañci;
Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur,

Byārosanā paṭighasaññā, nāññamaññassa dukkhamiccheyya.
Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!“

7. Mātā yathā niyaṃ puttamāyusā ekaputtamanurakkhe;
Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina,

Evampi sabbabhūtesu, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ.
Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

8. Mettañca sabbalokasmi, mānasaṃ bhāvaye aparimāṇaṃ;
Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visam pasauliui,

Uddhaṃ adho ca tiriyañca, asambādhaṃ averamasapattaṃ.
Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

9. Tiṭṭhaṃ caraṃ nisinno vā, sayāno yāvatāssa vigatamiddo;
Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas, ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,

Etaṃ satiṃ adhiṭṭheyya, brahmametaṃ vihāramidhamāhu.
Te jis ryžtasi būti su tokia atida – tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

10. Diṭṭhiñca anupaggamma, sīlavā dassanena sampanno;
Be klaidingų pažiūrų, dorovingas, turintis tikros įžvalgos,

Kāmesu vineyya gedhaṃ, na hi jātuggabbhaseyya punaretī’ ti.
Atsikratęs prisirišimo prie juslinių malonumų, nebeužgims jis moters įsčiose.