Savathėje.
Vienuoliai, prieš tai, kai aš pasiekiau nušvitimą, kai buvau tik nenušvitęs bodhisattva, aš pagalvojau: „Kokį pasitenkinimą teikia materija, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos? Kokį pasitenkinimą teikia jausmas… Kokį pasitenkinimą teikia suvokimas… Kokį pasitenkinimą teikia proto dariniai… Kokį pasitenkinimą teikia sąmonė, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos?“ Apie tai aš taip pagalvojau: „Dėl materijos gimę laimė ir malonumas – tai yra materijos teikiamas pasitenkinimas. Materijos nepastovumo, kančios, kitimo prigimtis – tai yra pavojus [glūdintis] materijoje. Materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš materijos. Dėl jausmo gimę… Dėl suvokimo gimę… Dėl proto darinių gimę… Dėl sąmonės gimę laimė ir malonumas – tai yra sąmonės teikiamas pasitenkinimas. Sąmonės nepastovumo, kančios, kitimo prigimtis – tai yra pavojus [glūdintis] sąmonėje. Sąmonės norėjimo ir geismo panaikinimas, pašalinimas – tai yra ištrūkimas iš sąmonės.“
Ir iki tol, vienuoliai, kol aš taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdinčio] pavojaus kaip „pavojus“, ištrūkimo [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų, aš, vienuoliai, nesiskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Ir tik tada, vienuoliai, kai aš taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, [juose glūdintį] pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą [iš jų] kaip „ištrūkimas“ pažinau tiesiogiai kaip tai yra iš tikrųjų, aš, vienuoliai, paskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Atsirado manyje žinojimas ir matymas: „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“
Assādasuttaṃ (SN III.I.iii.5, Pasitenkinimas)
Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. ‘‘Pubbeva [pubbe (pī. ka.)] me, bhikkhave, sambodhā Vienuoliai, prieš tai, kai aš pasiekiau nušvitimą, anabhisambuddhassa bodhisattasseva [bodhisattassa (pī. ka.)] sato etadahosi – kai buvau tik nenušvitęs bodhisatva, aš taip pagalvojau: ‘ko nu kho rūpassa assādo, Kokį pasitenkinimą teikia materija, ko ādīnavo, koks pavojus [glūdi joje], kiṃ nissaraṇaṃ? kas yra ištrūkimas iš jos? Ko vedanāya Kokį jausmas assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Ko saññāya Kokį suvokimas assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Ko saṅkhārānaṃ Kokį proto dariniai assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇaṃ? Ko viññāṇassa Kokį sąmonė assādo, ko ādīnavo, kiṃ nissaraṇa’nti? teikia pasitenkinimą, koks pavojus [glūdi joje], kas yra ištrūkimas iš jos? Tassa mayhaṃ, bhikkhave, etadahosi – Apie tai aš taip pagalvojau: ‘yaṃ kho rūpaṃ paṭicca uppajjati Dėl materijos gimę sukhaṃ somanassaṃ, laimė ir malonumas – ayaṃ rūpassa assādo. tai yra materijos teikiamas pasitenkinimas. Yaṃ rūpaṃ aniccaṃ Materijos nepastovumo, dukkhaṃ kančios, vipariṇāmadhammaṃ, kitimo prigimtis – ayaṃ rūpassa ādīnavo. tai yra pavojus [glūdintis] materijoje. Yo rūpasmiṃ chandarāgavinayo Materijos norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ – norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ rūpassa nissaraṇaṃ. tai yra ištrūkimas iš materijos. Yaṃ vedanaṃ paṭicca uppajjati Dėl jausmo gimę sukhaṃ somanassaṃ, ayaṃ vedanāya assādo [yā (ka.)]. Yaṃ vedanā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā, ayaṃ vedanāya ādīnavo. Yo vedanāya chandarāgavinayo chandarāgappahānaṃ, idaṃ vedanāya nissaraṇaṃ. Yaṃ saññaṃ paṭicca uppajjati…pe… Dėl suvokimo gimę… yaṃ saṅkhāre paṭicca uppajjati Dėl proto darinių gimę sukhaṃ somanassaṃ, ayaṃ saṅkhārānaṃ assādo. Yaṃ [ye (sī. ka.)] saṅkhārā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā, ayaṃ saṅkhārānaṃ ādīnavo. Yo saṅkhāresu chandarāgavinayo chandarāgappahānaṃ, idaṃ saṅkhārānaṃ nissaraṇaṃ. Yaṃ viññāṇaṃ paṭicca uppajjati Dėl sąmonės gimę sukhaṃ somanassaṃ, laimė ir malonumas – ayaṃ viññāṇassa assādo. tai yra sąmonės teikiamas pasitenkinimas. Yaṃ viññāṇaṃ aniccaṃ Sąmonės nepastovumo, dukkhaṃ kančios, vipariṇāmadhammaṃ, kitimo prigimtis – ayaṃ viññāṇassa ādīnavo. tai yra pavojus [glūdintis] sąmonėje. Yo viññāṇasmiṃ chandarāgavinayo Sąmonės norėjimo ir geismo panaikinimas, chandarāgappahānaṃ, norėjimo ir geismo pašalinimas – idaṃ viññāṇassa nissaraṇaṃ’’’. tai yra ištrūkimas iš sąmonės. ‘‘Yāvakīvañcāhaṃ, bhikkhave, Ir iki tol, vienuoliai, kol aš imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimo kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ nābbhaññāsiṃ, tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų neva tāvāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ[abhisambuddho (sī.)] nesiskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Yato ca khvāhaṃ, bhikkhave, Ir tik tada, vienuoliai, kai aš imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaų kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ abbhaññāsiṃ; pažinau tiesiogiai kaip tai yra iš tikrųjų, athāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ paskelbiau pasauliui su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī. ka.)] “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.”
Pasitenkinimas II (SN III.I.iii.6, Dutiyaassādasuttaṃ)
Savathėje. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas materijos [teikiamo] pasitenkinimo. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia materija. Kiek materija gali suteikti pasitenkinimo aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas pavojaus [glūdinčio] materijoje. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] materijoje. Visą materijoje [glūdintį] pavojų aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas ištrūkimo iš materijos. Aš aptikau tą ištrūkimą iš materijos. Visa tai, kas yra ištrūkimas iš materijos, aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas jausmo… suvokimo… proto darinių… Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas sąmonės [teikiamo] pasitenkinimo. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia sąmonė. Kiek sąmonė gali suteikti pasitenkinimo aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas pavojaus [glūdinčio] sąmonėje. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] sąmonėje. Visą sąmonėje [glūdintį] pavojų aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas ištrūkimo iš sąmonės. Aš aptikau tą ištrūkimą iš sąmonės. Visa, kas yra ištrūkimas iš sąmonės, aš aiškiai pamačiau išmintimi. Ir iki tol, vienuoliai, kol aš taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdinčio] pavojaus kaip „pavojus“, ištrūkimo [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų… Atsirado manyje žinojimas ir matymas: „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“
Dutiyaassādasuttaṃ (SN III.I.iii.6, Pasitenkinimas II)
Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. ‘‘Rūpassāhaṃ, bhikkhave, assādapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas materijos [teikiamo] pasitenkinimo. Yo rūpassa assādo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia materija. Yāvatā rūpassa assādo Kiek materija gali suteikti pasitenkinimo, paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Rūpassāhaṃ, bhikkhave, ādīnavapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas pavojaus [glūdinčio] materijoje. Yo rūpassa ādīnavo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] materijoje. Yāvatā rūpassa ādīnavo Visą materijoje [glūdintį] pavojų paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Rūpassāhaṃ, bhikkhave, nissaraṇapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas ištrūkimo iš materijos. Yaṃ rūpassa nissaraṇaṃ tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą ištrūkimą iš materijos. Yāvatā rūpassa nissaraṇaṃ Visą tai, kas yra ištrūkimas iš materijos, paññāya me taṃ sudiṭṭhaṃ. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Vedanāyāhaṃ, bhikkhave… Vienuoliai, aš klajojau ieškodamas jausmo… saññāyāhaṃ, bhikkhave… suvokimo… saṅkhārānāhaṃ , bhikkhave… proto darinių… viññāṇassāhaṃ, bhikkhave, assādapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas sąmonės [teikiamo] pasitenkinimo. Yo viññāṇassa assādo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pasitenkinimą, kurį teikia sąmonė. Yāvatā viññāṇassa assādo Kiek sąmonė gali suteikti pasitenkinimo, paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Viññāṇassāhaṃ, bhikkhave, ādīnavapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas pavojaus [glūdinčio] sąmonėje. Yo viññāṇassa ādīnavo tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą pavojų, kuris [glūdi] sąmonėje. Yāvatā viññāṇassa ādīnavo Visą sąmonėje [glūdintį] pavojų paññāya me so sudiṭṭho. aš aiškiai pamačiau išmintimi. Viññāṇassāhaṃ, bhikkhave, nissaraṇapariyesanaṃ acariṃ. Vienuoliai, aš klajojau, ieškodamas ištrūkimo iš sąmonės. Yaṃ viññāṇassa nissaraṇaṃ tadajjhagamaṃ. Aš aptikau tą ištrūkimą iš sąmonės. Yāvatā viññāṇassa nissaraṇaṃ Visą tai, kas yra ištrūkimas iš materijos, paññāya me taṃ sudiṭṭhaṃ. aš aiškiai pamačiau išmintimi. ‘Yāvakīvañcāhaṃ, bhikkhave, Ir iki tol, vienuoliai, kol aš imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ nābbhaññāsiṃ…pe… tiesiogiai nepažinau kaip tai yra iš tikrųjų… Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī. ka.)] „Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.“
Pasitenkinimas III (SN III.I.iii.7, Tatiyaassādasuttaṃ)
Savathėje. Vienuoliai, jei materija neteiktų pasitenkinimo- būtybės neprisirištų prie materijos. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija teikia pasitenkinimą, būtybės prisiriša prie materijos. Ir jei, vienuoliai, materijoje neglūdėtų pavojus- būtybės nenusiviltų materija. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materijoje glūdi pavojus, būtybės nusivilia materija. Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš materijos- būtybės neištrūktų iš materijos. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš materijos, būtybės ištrūksta iš materijos. Ir jei, vienuoliai, jausmas… Ir jei, vienuoliai, suvokimas.. Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš proto darinių- būtybės neištrūktų iš proto darinių. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš proto darinių, būtybės ištrūksta iš proto darinių. Ir jei, vienuoliai, sąmonė neteiktų pasitenkinimo, būtybės neprisirištų prie sąmonės. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė teikia pasitenkinimą, būtybės prisiriša prie sąmonės. Ir jei, vienuoliai, sąmonėje neglūdėtų pavojus- būtybės nenusiviltų sąmone. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonėje glūdi pavojus, būtybės nusivilia sąmone. Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš sąmonės- būtybės neištrūktų iš sąmonės. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš sąmonės, būtybės ištrūksta iš sąmonės. Ir iki tol, vienuoliai, kol būtybės taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdinčio] pavojaus kaip „pavojus“, ištrūkimo [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai nepažins kaip tai yra iš tikrųjų, būtybės, vienuoliai, pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis negyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu. Ir tik tada, vienuoliai, kai būtybės taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų [teikiamą] pasitenkinimą kaip „pasitenkinimas“, [jose glūdintį] pavojų kaip „pavojus“, ištrūkimą [iš jų] kaip „ištrūkimas“ tiesiogiai pažins kaip tai yra iš tikrųjų, būtybės, vienuoliai, pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis gyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu.
Tatiyaassādasuttaṃ (SN III.I.iii.7, Pasitenkinimas III)
Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. ‘‘No cedaṃ, bhikkhave, rūpassa assādo abhavissa Vienuoliai, jei materija neteiktų pasitenkinimo, nayidaṃ sattā rūpasmiṃ sārajjeyyuṃ. būtybės neprisirištų prie materijos. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi rūpassa assādo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija teikia pasitenkinimą, tasmā sattā rūpasmiṃ sārajjanti. būtybės prisiriša prie materijos. No cedaṃ, bhikkhave, rūpassa ādīnavo abhavissa Ir jei, vienuoliai, materijoje neglūdėtų pavojaus, nayidaṃ sattā rūpasmiṃ nibbindeyyuṃ. būtybės nenusiviltų materija. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi rūpassa ādīnavo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materijoje glūdi pavojus, tasmā sattā rūpasmiṃ nibbindanti. būtybės nusivilia materija. No cedaṃ, bhikkhave, rūpassa nissaraṇaṃ abhavissa Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš materijos, nayidaṃ sattā rūpasmā nissareyyuṃ. būtybės neištrūktų iš materijos. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi rūpassa nissaraṇaṃ, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš materijos, tasmā sattā rūpasmā nissaranti. būtybės ištrūksta iš materijos. No cedaṃ, bhikkhave, vedanāya…pe… Ir jei, vienuoliai, jausmas… no cedaṃ, bhikkhave, saññāya… Ir jei, vienuoliai, suvokimas.. no cedaṃ, bhikkhave, saṅkhārānaṃ nissaraṇaṃ abhavissa, Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš proto darinių, nayidaṃ sattā saṅkhārehi nissareyyuṃ. būtybės neištrūktų iš proto darinių. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi saṅkhārānaṃ nissaraṇaṃ, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš proto darinių tasmā sattā saṅkhārehi nissaranti. būtybės ištrūksta iš proto darinių. No cedaṃ, bhikkhave, viññāṇassa assādo abhavissa, Ir jei, vienuoliai, sąmonė neteiktų pasitenkinimo, nayidaṃ sattā viññāṇasmiṃ sārajjeyyuṃ. būtybės neprisirištų prie sąmonės. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi viññāṇassa assādo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė teikia pasitenkinimą, tasmā sattā viññāṇasmiṃ sārajjanti. būtybės prisiriša prie sąmonės. No cedaṃ, bhikkhave, viññāṇassa ādīnavo abhavissa, Ir jei, vienuoliai, sąmonėje neglūdėtų pavojaus, nayidaṃ sattā viññāṇasmiṃ nibbindeyyuṃ. būtybės nenusiviltų sąmone. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi viññāṇassa ādīnavo, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonėje glūdi pavojus, tasmā sattā viññāṇasmiṃ nibbindanti. būtybės nusivilia sąmone. No cedaṃ, bhikkhave, viññāṇassa nissaraṇaṃ abhavissa, Ir jei, vienuoliai, nebūtų ištrūkimo iš sąmonės, nayidaṃ sattā viññāṇasmā nissareyyuṃ. būtybės neištrūktų iš sąmonės. Yasmā ca kho, bhikkhave, atthi viññāṇassa nissaraṇaṃ, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra ištrūkimas iš sąmonės tasmā sattā viññāṇasmā nissaranti. būtybės ištrūksta iš sąmonės. ‘‘Yāvakīvañca, bhikkhave, sattā Ir iki tol, vienuoliai, kol būtybės imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ nābbhaññaṃsu [nābbhaññiṃsu (sī.)]; tiesiogiai nepažins kaip tai yra iš tikrųjų neva tāva, bhikkhave, sattā būtybės, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya nissaṭā visaṃyuttā vippamuttā vimariyādīkatena cetasā vihariṃsu. pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis negyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu. Yato ca kho, bhikkhave, sattā Ir tik tada, vienuoliai, kai būtybės imesaṃ pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ evaṃ taip šių penkių prisirišimo paveiktų sankaupų assādañca assādato [teikiamo] pasitenkinimo kaip „pasitenkinimas“, ādīnavañca ādīnavato pavojaus kaip „pavojus“, nissaraṇañca nissaraṇato ištrūkimą kaip „ištrūkimas“ yathābhūtaṃ abbhaññaṃsu; tiesiogiai pažins kaip tai yra iš tikrųjų, atha, bhikkhave, sattā būtybės, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya nissaṭā visaṃyuttā vippamuttā vimariyādīkatena cetasā viharanti’’. pasaulyje su jo dėvais, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis gyvens su nepriklausomu, nesupančiotu, išlaisvintu, neapribotu protu.