Vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:
– Vienuoliai!
– Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.
Palaimintasis štai ką pasakė:
– Materija, vienuoliai, yra nesavastis. Nes jeigu materija būtų savastimi, ji nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano materija būna tokia, o šitokia lai mano materija nebūna“ - iš jos galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija yra nesavastis, ji veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano materija būna tokia, o šitokia lai mano materija nebūna“ - iš jos negalima to gauti.
Jausmas yra nesavastis. Nes jeigu jausmas būtų savastimi, jis nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano jausmas būna toks, o šitoks lai mano jausmas nebūna“ - iš jo galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad jausmas yra nesavastis, jis veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano jausmas būna toks, o šitoks lai mano jausmas nebūna“ - iš jo negalima to gauti.
Suvokimas yra nesavastis. Nes jeigu suvokimas būtų savastimi, jis nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano suvokimas būna toks, o šitoks lai mano suvokimas nebūna“ - iš jo galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad suvokimas yra nesavastis, jis veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano suvokimas būna toks, o šitoks lai mano suvokimas nebūna“ - iš jo negalima to gauti.
Proto dariniai yra nesavastis. Nes jeigu proto dariniai būtų savastimi, jie nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano proto dariniai būna tokie, o šitokie lai mano proto dariniai nebūna“ - iš jų galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad proto dariniai yra nesavastis, jie veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano proto dariniai būna tokie, o šitokie lai mano proto dariniai nebūna“ - iš jų negalima to gauti.
Sąmonė yra nesavastis. Nes jeigu sąmonė, vienuoliai, būtų savastimi, ši sąmonė nevestų prie ligų, ir panorėjus: „lai mano sąmonė būna tokia, o šitokia lai mano sąmonė nebūna“, iš jos galima būtų tai gauti. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė yra nesavastis, sąmonė veda prie ligų, ir panorėjus: „lai mano sąmonė būna tokia, o šitokia lai mano sąmonė nebūna“ - iš jos negalima to gauti.
– Kaip jūs manote, vienuoliai, materija pastovi ar nepastovi?
– Nepastovi, Garbusis.
– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?
– Kančia, Garbusis.
– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“
– Tikrai ne, Garbusis.
– Jausmas pastovus ar nepastovus?
– Nepastovus, Garbusis.
– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?
– Kančia, Garbusis.
– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“
– Suvokimas pastovus ar nepastovus?
– Nepastovus, Garbusis.
– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?
– Kančia, Garbusis.
– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“
– Proto dariniai pastovūs ar nepastovūs?
– Nepastovūs, Garbusis.
– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?
– Kančia, Garbusis.
– O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, žiūrėti taip: tai yra “mano””, tai esu “aš””, tai - “manasis aš“?“
– Sąmonė pastovi ar nepastovi?
– Nepastovi, Garbusis.
– O tai, kas nepastovu, yra kančia ar malonumas?
– Kančia, Garbusis.
– O ar sumanu žiūrėti į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, taip: „tai yra mano, tai esu aš, tai manasis „aš“?“
– Tikrai ne, Garbusis.
– Todėl, vienuoliai, bet kokia materija - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar toli, ar arti – visa materija nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Bet koks jausmas - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinis, ar išorinis, ar akivaizdus, ar subtilus, ar žemesnis, ar viršesnis, ar toli, ar arti – visas jausmas nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Bet koks suvokimas - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinis, ar išorinis, ar akivaizdus, ar subtilus, ar žemesnis, ar viršesnis, ar toli, ar arti – visas suvokimas nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Bet kokie proto dariniai - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidiniai, ar išoriniai, ar akivaizdūs, ar subtilūs, ar žemesni, ar viršesni, ar toli, ar arti – vis proto dariniai nėra “mano”, nėra „aš“, nėra “manasis aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Bet kuri sąmonė - ar tai praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar žemesnė, ar viršesnė, ar arti, ar toli – visa sąmonė „ne mano, nėra „aš“, nėra manasis „aš““. Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Tai pamatęs, vienuoliai, apsišvietęs tauriųjų mokinys nusivilia materija, jausmu, suvokimu, proto dariniais ir sąmone. Nusivylus užgęsta potraukis. Užgesus potraukiui - išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina supratimas - „Išsilaisvinęs“. Jis supranta - „Panaikintas gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus daugiau šio būvio“.
Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo kalba. Ir tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, vienuolių penketuko protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo ydingų polinkių.
Anattalakkhaṇasuttaṃ (Nesavastingumo bruožas, SNIII.I.vi.7)
Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis bārāṇasiyaṃ viharati buvo apsistojęs Varanasyje isipatane Išminčių vietovėje migadāye Elnių parke. Tatra kho bhagavā Tada gi Palaimintasis pañcavaggiyee bhikkhū āmantesi – kreipėsi į vienuolių penketuką, “bhikkhavo”ti „Vienuoliai!“. “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ „Garbusis!“ – atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:
“Rūpaṃ, bhikkhave, anattā. – Materija, vienuoliai, yra nesavastis. Rūpañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu materija, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ rūpaṃ ābādhāya saṃvatteyya ši materija nevestų prie ligų, labbhetha ca rūpe – ir iš materijos galima būtų gauti: ‘evaṃ me rūpaṃ hotu „lai mano materija būna tokia, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano materija nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave rūpaṃ anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad materija yra nesavastis, tasmā rūpaṃ ābādhāya saṃvattati materija veda prie ligų, na ca labbhati rūpe – ir iš materijos negalima gauti: ‘evaṃ me rūpaṃ hotu „lai mano materija būna tokia, evaṃ me rūpaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano materija nebūna.“
“Vedanā anattā. Jausmas yra nesavastis. Vedanā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu jausmas, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ vedanā ābādhāya saṃvatteyya šis jausmas nevestų prie ligų, labbhetha [67] ca vevedanāya – ir iš jausmo galima būtų gauti: ‘evaṃ me vedanā hotu „lai mano jausmas būna toksai, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti o šitoks lai mano jausmas nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave vedanā anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad jausmas yra nesavastis, tasmā vedanā ābādhāya saṃvattati jausmas veda prie ligų, na ca labbhati vedanāya – ir iš jausmo negalima gauti: ‘evaṃ me vedanā hotu „lai mano jausmas būna toksai, evaṃ me vedanā mā ahosī’ti o šitoks lai mano jausmas nebūna.“
“Saññā anattā Suvokimas yra nesavastis…pe… saṅkhārā anattā Proto dariniai yra nesavastis. Saṅkhārā ca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissaṃsu Nes jeigu proto dariniai, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ saṅkhārā ābādhāya saṃvatteyyuṃ šie proto dariniai nevestų prie ligų, labbhetha ca saṅkhāresu – ir iš proto darinių galima būtų gauti: ‘evaṃaṃ me saṅkhārā hontu „lai mano proto dariniai būna tokie, evaṃ me saṅkhārā mā ahesu’nti o šitokie lai mano proto dariniai nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave saṅkhārā anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad proto dariniai yra nesavastis, tasmā saṅkhārā ābādhāya saṃvattanti proto dariniai veda prie ligų, na ca labbhati saṅkhāresu – ir iš proto darinių negalima gauti: ‘evaṃaṃ me saṅkhārā hontu „lai mano proto dariniai būna tokie, evaṃ me saṅkhārā mā ahesu’nti o šitokie lai mano proto dariniai nebūna.“
“Viññāṇaṃ anattā. Sąmonė yra nesavastis. Viññāṇañca hidaṃ, bhikkhave, attā abhavissa Nes jeigu sąmonė, vienuoliai, būtų savastimi, nayidaṃ viññāṇaṃ ābādhāya saṃvatteyya ši sąmonė nevestų prie ligų, labbhetha ca viññāṇe – ir iš sąmonės galima būtų gauti: ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu „lai mano sąmonė būna tokia, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano sąmonė nebūna.“ Yasmā ca kho, bhikkhave, viññāṇaṃ anattā Bet dėl to gi, vienuoliai, kad sąmonė yra nesavastis, tasmā viññāṇaṃ ābādhāya saṃvattati sąmonė veda prie ligų, na ca labbhati viññāṇe – ir iš sąmonės negalima gauti: ‘evaṃ me viññāṇaṃ hotu „lai mano sąmonė būna tokia, evaṃ me viññāṇaṃ mā ahosī’ti o šitokia lai mano sąmonė nebūna.“
“Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave – Kaip jūs manote, vienuoliai, rūpaṃ niccaṃ vā aniccaṃ vā”ti materija pastovi ar nepastovi? “Aniccaṃ, bhante – Nepastovi, gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ – O tai, kas nepastovu, dukkhaṃ vā taṃ sukhaṃ vā”ti yra kančia ar malonumas? “Dukkhaṃ, bhante – Kančia, Garbusis. “Yaṃ panāniccaṃ dukkhaṃ vipariṇāmadhammaṃ O į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, kallaṃ nu taṃ samanupassituṃ – ar išmanu žiūrėti kaip: ‘etaṃ mama „tai yra mano, esohamasmi tai esu „aš“, eso me attā’”ti tai manasis „aš“?“ No hetaṃ, bhante – Tikrai ne, Garbusis. “Vedanā – Jausmas… saññā – Suvokimas… saṅkhārā – Proto dariniai… viññāṇaṃ – Sąmonė niccaṃ vā aniccaṃ vā”ti? pastovi ar nepastovi? “Aniccaṃ, bhante – Nepastovi, gerbiamasis. “Yaṃ panāniccaṃ – O tai, kas nepastovu, dukkhaṃ vā taṃ sukhaṃ vā”ti yra kančia ar malonumas? “Dukkhaṃ [68], bhante – Kančia, Garbusis. “Yaṃ panāniccaṃ dukkhaṃ vipariṇāmadhammaṃ – O į tai, kas yra nepastovu, kančia ir turi prigimtį keistis, kallaṃ nu taṃ samanupassituṃ – ar išmanu žiūrėti kaip: ‘etaṃ mama „tai yra mano, esohamasmi tai esu „aš“, eso me attā’”ti tai manasis „aš“?“ No hetaṃ, bhante. – Tikrai ne, Garbusis.
“Tasmātiha, bhikkhave, Todėl, vienuoliai, yaṃ kiñci rūpaṃ bet kokia materija: atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė, oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā ar toli, ar arti – sabbaṃ rūpaṃ – visa materija: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Yā kāci vedanā Bet koks jausmas: atītānāgatapaccuppannā ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattā vā bahiddhā vā ar vidinis, ar išorinis……pe… yā dūre santike vā ar toli, ar arti, sabbā vedanā – visas jausmas: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
“Yā kāci saññā…pe… Bet koks suvokimas… ye keci saṅkhārā Bet kokie proto dariniai atītānāgatapaccuppannā ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidiniai, ar išoriniai… …pe… ye dūre santike vā ar toli, ar arti – sabbe saṅkhārā – visi proto dariniai: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
“Yaṃ kiñci viññāṇaṃ Bet kuri sąmonė atītānāgatapaccuppannaṃ ar tai praeityje, dabar, ar ateityje, ajjhattaṃ vā bahiddhā vā ar vidinė, ar išorinė, oḷārikaṃ vā sukhumaṃ vā ar akivaizdi, ar subtili, hīnaṃ vā paṇītaṃ vā ar žemesnė, ar viršesnė, yaṃ dūre santike vā ar arti, ar toli – sabbaṃ viññāṇaṃ – visa sąmonė: ‘netaṃ mama „nėra mano, nesohamasmi nėra „aš“, na meso attā’ti nėra manasis „aš““. evametaṃ yathābhūtaṃ sammappaññāya daṭṭhabbaṃ Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
“Evaṃ passaṃ, bhikkhave, Tai pamatęs, vienuoliai, sutavā ariyasāvako apsišvietęs tauriųjų mokinys rūpasmimpi nibbindati nusivilia materija, vedanāyapi nibbindati nusivilia jausmu, saññāyapi nibbindati nusivilia suvokimu, saṅkhāresupi nibbindati nusivilia proto dariniais viññāṇasmimpi nibbindati ir nusivilia sąmone. Nibbindaṃ virajjati Nusivylus užgęsta potraukis. virāgā vimuccati Užgesus potraukiui išsilaisvinama. Vimuttasmiṃ vimuttamiti ñāṇaṃ hoti. Išsilaisvinus ateina supratimas: „Išsilaisvinęs“. ‘Khīṇā jāti, „Panaikintas gimimas, vusitaṃ brahmacariyaṃ nugyventas šventas gyvenimas, kataṃ karaṇīyaṃ padaryta tai, kas turi būti padaryta, nāparaṃ itthattāyā’ti nebebus daugiau šio būvio“, pajānātī”ti jis supranta.
Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū Pamalonintas vienuolių penketukas bhagavato bhāsitaṃ abhinanduṃ [abhinandunti (ka.)] džiaugėsi Palaimintojo kalba.
Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, pañcavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ vienuolių penketuko anupādāya āsavehi cittāni vimucciṃsūti. protai dėl neprisirišimo išsilaisvino nuo ydingų polinkių.