Savathėje.
– Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurinantį aštuonialypį kelią. Klausykite, sutelkite visą dėmesį, kalbėsiu.
– Taip, Garbusis! – atsakė Palaimintajam vienuoliai.
Palaimintasis štai ką pasakė:
– Ir kas, vienuoliai, yra taurinantis aštuonialypis kelias? Tai yra teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida, teisingas susitelkimas.
Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Tai, kas yra kančios žinojimas, kančios priežasties žinojimas, kančios išnykimo žinojimas, kelio, vedančio į kančios išnykimą, žinojimas yra vadinama teisingu požiūriu.
Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Tai, kas yra ketinimas atsižadėti, ketinimas, nepagrįstas piktanoriškumu, ketinimas nežaloti yra vadinama teisingu ketinimu.
Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Susilaikymas nuo melagystės, susilaikymas nuo šmeižto, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, susilaikymas nuo tuščių plepalų yra vadinama teisinga kalba.
Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Susilaikymas nuo žudymo, susilaikymas nuo netiesos sakymo, susilaikymas nuo neskaistumo yra vadinama teisingu veiksmu.
Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Štai, tauriųjų mokinys atsisakęs nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio, verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. Tai yra vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.
Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, kad neatsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to; užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti ir ištobulinti – jis stengiasi, deda pastangas, energingai naudoja protą, siekia to. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.
Ir kas, vienuoliai, yra teisinga atida? Štai, vienuolis gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena prote kontempliuodamas protą, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga atida.
Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Štai, vienuolis, atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Išblėsus džiaugsmui, jis būna lygiažiūrio proto, atidus ir aiškiai suprantantis, ir kūnu patiria laimę, jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir atidus“. Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną – be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] lygiažiūra – ir būna joje. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu.
Vibhaṅgasuttaṃ (Nagrinėjimas, SN V.I.i.8)
8. Sāvatthinidānaṃ. Savathėje. “Ariyaṃ vo, bhikkhave, aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ desessāmi vibhajissāmi. „Vienuoliai, mokysiu jus, nagrinėsiu taurinantį aštuonialypį kelią. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; Klausykite, sutelkite visą dėmesį, bhāsissāmī”ti. kalbėsiu.“ “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. „Taip, Garbusis!“– atsakė Palaimintajam vienuoliai. Bhagavā etadavoca – Palaimintasis štai ką pasakė:
“Katamo ca, bhikkhave, „Ir kas, vienuoliai, yra ariyo aṭṭhaṅgiko maggo? taurinantis aštuonialypis kelias? Seyyathidaṃ – Tai yra sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisinga atida, sammāsamādhi teisingas susitelkimas.
“Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas požiūris? Yaṃ kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra dukkhe ñāṇaṃ, kančios žinojimas, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, kančios priežasties žinojimas, dukkhanirodhe [9] ñāṇaṃ, kančios išnykimo žinojimas, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ – kelio, vedančio į kančios išnykimą, žinojimas ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. yra, vienuoliai, vadinama teisingu požiūriu.
“Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas ketinimas? Yo kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra nekkhammasaṅkappo, ketinimas atsižadėti, abyāpādasaṅkappo, ketinimas be piktanoriškumo, avihiṃsāsaṅkappo – ketinimas nežaloti ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. yra, vienuoliai, vadinama teisingu ketinimu.
“Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga kalba? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra musāvādā veramaṇī, susilaikymas nuo melagystės, pisuṇāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šmeižto, pharusāya vācāya veramaṇī, susilaikymas nuo šiurkščios kalbos, samphappalāpā veramaṇī – susilaikymas nuo tuščių plepalų, ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. yra, vienuoliai, vadinama teisinga kalba.
“Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas veiksmas? Yā kho, bhikkhave, Vienuoliai, tai, kas yra pāṇātipātā veramaṇī, susilaikymas nuo žudymo, adinnādānā veramaṇī, susilaikymas nuo netiesos sakymo, abrahmacariyā veramaṇī – susilaikymas nuo neskaistumo ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. yra, vienuoliai, vadinama teisingu veiksmu.
“Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas pragyvenimo šaltinis? Idha, bhikkhave, ariyasāvako Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys micchāājīvaṃ pahāya atsisakęs nuo neteisingo pragyvenimo šaltinio, sammāājīvena jīvitaṃ kappeti – verčiasi teisingu pragyvenimo šaltiniu. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu pragyvenimo šaltiniu.
“Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti užsidega noru, kad atsiradusios blogos, nedoros būsenos neatsirastų – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati, energingai naudoja protą, siekia to; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru pašalinti atsiradusias blogas, nedoras būsenas…. anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti…pe… užsidega noru, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų… uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti užsidega noru atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išvystyti, ištobulinti – vāyamati vīriyaṃ ārabhati jis stengiasi, deda pastangas, cittaṃ paggaṇhāti padahati, energingai naudoja protą, siekia to. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga.
“Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Ir kas, vienuoliai, yra teisinga atida? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena kūne, kontempliuodamas kūną, būdamas uolus, aiškiai suprantantnis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena jausmuose kontempliuodamas jausmus, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena prote kontempliuodamas protą, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, gyvena reiškiniuose kontempliuodamas reiškinius, būdamas uolus, aiškiai suprantantis, atidus, vineyya loke abhijjhādomanassaṃ be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. – ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga atida.
“Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Ir kas, vienuoliai, yra teisingas susitelkimas? Idha, bhikkhave, bhikkhu Štai, vienuoliai, vienuolis vivicceva kāmehi, vivicca akusalehi dhammehi atsitolinęs nuo juslinių malonumų, atsitolinęs nuo nedorų būsenų savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. pasiekia pirmąją džhaną, kuri yra su prijungimu, išlaikymu, su dėl atsiskyrimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā Išblėsus prijungimui ir išlaikymui, ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. su iš vidaus nurimusiu protu, sutelktu į vieną [objektą], jis pasiekia antrąją džhaną, kuri yra be prijungimo, be išlaikymo, su dėl susitelkimo gimusiais džiaugsmu ir laime, ir būna joje. Pītiyā ca virāgā Išblėsus džiaugsmui, upekkhako ca viharati sato sampajāno, jis būna lygiažiūrio proto, sąmoningas ir aiškiai suprantantis, sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, ir kūnu patiria laimę, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti – ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti, tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje, taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūris ir sąmoningas“. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā Atsisakęs nuo malonių ir nemalonių pojūčių, pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā peržengęs ankstesniuos laimę ir nusiminimą, adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati – jis pasiekia ketvirtąją džhaną – be nemalonių ir malonių pojūčių, su atidos išgryninta [proto] lygiažiūra – ir būna joje. ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhī”ti. Tai, vienuoliai, vadinama teisingu susitelkimu.