Dhammos rato paleidimas (Dhammacakkappavattanasuttaṃ, SN 56.11)

Vieną kartą Palaimintasis gyveno Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke. Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką:

– Vienuoliai, atsisakęs pasaulietinio gyvenimo, neturėtų praktikuoti šių dviejų kraštutinumų. Kokių dviejų? Pasišventimo jusliniams malonumams - tai yra žema, nepadoru, pasaulietiška, nekilminga ir nenaudinga, bei pasišventimo savęs kankinimui - tai yra skausminga, nekilminga, nenaudinga. Šių gi, vienuoliai, dviejų kraštutinumų išvengęs, Tathagata suvokė vidurio kelią, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

Ir kas tai, vienuoliai, per Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos? Tai taurinantis aštuonialypis kelias, t. y.: teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisingas susitelkimas. Štai toks tas Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, kuris atvėrė akis, suteikė žinojimą, atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančią: gimimas yra kančia, senėjimas yra kančia, ligos yra kančia, mirtis yra kančia, susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kančia, išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kančia, negavimas to, ko norisi, irgi yra kančia; trumpiau: penkios sankaupos, paveiktos prisirišimo, yra kančia. O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios priežastį: tai yra tas troškimas, kuris veda į pakartotiną būtį, susijęs su džiugesiu ir geismu, siekiantis džiugesio tai šen, tai ten - tai yra juslinių malonumų troškimas, būties troškimas, nebūties troškimas. O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios išnykimą: tai yra to troškimo visiškas nusilpimas ir išnykimas, atmetimas, atsisakymas, išsilaisvinimas [nuo jo], [jo] nepriėmimas. O gi, vienuoliai, štai kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą: tai taurinantis aštuonialypis kelias, tai yra teisingas požiūris, teisingas ketinimas, teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisinga pastanga, teisinga atida ir teisingas susitelkimas.

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra taurinanti tiesa apie kančią.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią turi būti visiškai suprasta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią yra visiškai suprasta.”

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios priežastį.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį turi būti pašalinta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį yra pašalinta.”

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios išnykimą.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus… ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą turi būti pažinta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą yra pažinta.”

Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Tai yra kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą turi būti išvystyta.” Vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje atsirado toks matymas, supratimas, išmintis, žinojimas ir šviesa: “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą yra išvystyta.”

Ir iki tol, vienuoliai, kol mano žinojimas ir matymas šių keturių taurinančiųjų tiesų, tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, šiomis trejomis sekomis, dvylika būdų nebuvo visiškai išgryninti, aš nesiskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą.

Ir tik tada, vienuoliai, kai mano žinojimas ir matymas šių keturių taurinančiųjų tiesų, tokių, kokios jos yra iš tikrųjų, šiomis trejomis sekomis, dvylika būdų buvo visiškai išgryninti, aš paskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą. Atsirado manyje žinojimas ir matymas: “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas, šis gimimas yra paskutinis, nuo šiol nebebus besikartojančios būties.”

Tai pasakė Palaimintasis. Pamalonintas vienuolių penketukas džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, gerbiamajam Kondanjai atsivėrė nesuterštas, tyras Dharmos matymas: “Visa tai, kas turi prigimtį atsirasti, turi prigimtį išnykti“.

Ir Palaimintajam pasukus Dharmos ratą, žemės dievybės sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dievybės, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Išgirdę žemės dievybių šauksmą, Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybės sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dievybės, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Išgirdę Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybių šauksmą, Trisdešimt trijų pasaulio dievybės… Yama pasaulio dievybės… Pasitenkinimo pasaulio dievybės…Kūrimo džiaugsmo pasaulio dievybės… Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybės… Brahmų grupės dievybės sušuko:

– Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, kurio negali pasukti atgal nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, nei dievybės, nei Mara, nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.

Tada gi, tuo pačiu momentu, tą pačią sekundę, tą pačią akimirką šauksmas nukeliavo iki brahmų pasaulio. Ir ši dešimties tūkstančių pasaulių sistema sudribo, sudrebėjo, stipriai suvirpėjo, ir buvo matoma pasaulyje begalinė nuostabi šviesa, pranokstanti dievybių dievišką didingumą.

Ir tada gi Palaimintasis ištarė šiuos iškilmingus žodžius:

– Kondanja tikrai suprato, Kondanja tikrai suprato!

Ir dėl to gerbiamąjį Kondanją pradėjo vadinti Anjasikondanja.

Dhammacakkappavattanasuttaṃ (Dharmos rato pasukimas, SN V.XXII.ii.1)

Ekaṃ samayaṃ bhagavā Vieną kartą Palaimintasis bārāṇasiyaṃ viharati gyveno Varanasyje isipatane Išminčių vietovėje migadāye Elnių parke. Tatra [421] kho bhagavā pañcavaggiyee bhikkhū āmantesi Tada gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolių penketuką: “dveme, bhikkhave, antā “Šių dviejų, vienuoliai, kraštutinumų pabbajitena na sevitabbā atsisakęs pasaulietinio gyvenimo neturėtų praktikuoti. Katame dve? Kurių dviejų? Yo cāyaṃ kāmesu kāmasukhallikānuyogo Tai, kas yra pasišventimas jusliniams malonumams: hīno tai yra žema, gammo nepadoru, pothujjaniko pasaulietiška, anariyo nekilminga, anatthasaṃhito nenaudinga; yo cāyaṃ attakilamathānuyogo ir tai, kas yra pasišventimas savęs kankinimui: dukkho tai yra skausminga, anariyo nekilminga, anatthasaṃhito nenaudinga. Ete kho ,bhikkhave, ubho ante anupagamma Šių gi, vienuoliai, dviejų kraštutinumų išvengęs majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā Tathagata suvokė vidurinį kelią, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

“Katamā ca sā, bhikkhave Ir kas tai, vienuoliai, majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā per Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos? Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo O tai yra taurinantis aštuonialypis kelias, seyyathidaṃ – tai yra: sammādiṭṭhi teisingas požiūris, sammāsaṅkappo teisingas ketinimas, sammāvācā teisinga kalba, sammākammanto teisingas veiksmas, sammāājīvo teisingas pragyvenimo šaltinis, sammāvāyāmo teisinga pastanga, sammāsati teisinga atida, sammāsamādhi teisingas susitelkimas. Ayaṃ kho sā, bhikkhave, Štai toks, vienuoliai, majjhimā paṭipadā tathāgatena abhisambuddhā tas Tathagatos suvoktas vidurinis kelias, cakkhukaraṇī kuris atvėrė akis, ñāṇakaraṇī suteikė žinojimą, upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati atvedė prie ramybės, tiesioginio pažinimo, tobulo nušvitimo, Nirvanos.

“Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ– O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančią: jātipi dukkhā ir gimimas yra kančia, jarāpi dukkhā ir senėjimas yra kančia, byādhipi dukkho ir ligos yra kančia, maraṇampi dukkhaṃ ir mirtis yra kančia, appiyehi sampayogo dukkho susidūrimas su tuo, kas nemiela, yra kančia, piyehi vippayogo dukkho išsiskyrimas su tuo, kas miela, yra kančia, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ – negavimas to, ko norisi, irgi yra kančia; saṃkhittena pañcupādānakkhandhā [pañcupādānakkhandhāpi (pī. ka.)] dukkhā trumpiau, penkios sankaupos, paveiktos prisirišimo, yra kančia. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ – O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios priežastį: yāyaṃ taṇhā ponobbhavikā [ponobhavikā (sī. pī.)] tai yra tas troškimas, kuris veda į pakartotiną būtį, nandirāgasahagatā susijęs su džiugesiu ir geismu, tatratatrābhinandinī siekiantis džiugesio tai šian, tai ten, seyyathidaṃ [seyyathīdaṃ (sī. syā. kaṃ. pī.)] – tai yra: kāmataṇhā juslinių malonumų troškimas, bhavataṇhā būties troškimas, vibhavataṇhā nebūties troškimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ – O gi, vienuoliai, štai taurinanti tiesa apie kančios išnykimą: yo tassāyeva taṇhāya tai yra to troškimo asesavirāganirodho visiškas užgęsimas ir išnykimas, cāgo [jo] atmetimas, paṭinissaggo atsisakymas, mutti išsilavinimas [nuo jo], anālayo [jo] nepriėmimas. Idaṃ kho pana, bhikkhave, dukkhanirodhagāminī paṭipadā [422] ariyasaccaṃ – O gi, vienuoliai, štai kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą: ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo, seyyathidaṃ – tai yra taurinantis aštuonialypis kelias, tai yra: sammādiṭṭhi…pe… sammāsamādhi teisingas požiūris…teisingas susitelkimas.

“‘Idaṃ dukkhaṃ ariyasacca’nti “Tai yra taurinanti tiesa apie kančią,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhaṃ ariyasaccaṃ pariññeyya’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią turi būti visiškai suprasta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi toks, vienuoliai apie anksčiau…atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhaṃ ariyasaccaṃ pariññāta’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančią yra visiškai suprasta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasacca’nti “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios priežastį,“ - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ pahātabba’nti “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį turi būti pašalinta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai apie anksčiau…atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ pahīna’nti “Ta taurinanti tiesa apie kančios priežastį yra pašalinta,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasacca’nti “Tai yra taurinanti tiesa apie kančios išnykimą,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ sacchikātabba’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą turi būti pažinta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai apie anksčiau…atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ sacchikata’nti “Ta gi taurinanti tiesa apie kančios išnykimą yra pažinta,“ - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“‘Idaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasacca’nti “Tai yra kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą,” - me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa. Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ bhāvetabba’nti “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą turi būti išvystyta,” - me, bhikkhave, pubbe…pe… udapādi taip, vienuoliai apie anksčiau…atsirado. ‘Taṃ kho panidaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ bhāvita’nti “Ta gi kelio, taurinanti tiesa apie kelią vedantį į kančios išnykimą yra išvystyta,” – me, bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu toks, vienuoliai, apie ankščiau negirdėtus dalykus manyje cakkhuṃ udapādi atsirado matymas, ñāṇaṃ udapādi atsirado supratimas, paññā udapādi atsirado išmintis, vijjā udapādi atsirado žinojimas, āloko udapādi atsirado šviesa.

“Yāvakīvañca me, bhikkhave, imesu catūsu ariyasaccesu Ir iki tol, vienuoliai, kol mano šių keturių taurinančiųjų tiesų evaṃ tiparivaṭṭaṃ dvādasākāraṃ yathābhūtaṃ ñāṇadassanaṃ žinojimas ir matymas tokių, kokios jos iš tikrųjų yra, šiais trejomis sekomis, dvylika būdų na suvisuddhaṃ ahosi nebuvo visiškai išgryninti, neva tāvāhaṃ, bhikkhave[423], aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ[abhisambuddho paccaññāsiṃ (sī. syā. kaṃ.)] nesiskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamą tobulą nušvitimą.

“Yato ca kho me, bhikkhave, imesu catūsu ariyasaccesu Ir tik tada, vienuoliai, kai mano šių keturių taurinančiųjų tiesų evaṃ tiparivaṭṭaṃ dvādasākāraṃ yathābhūtaṃ ñāṇadassanaṃ žinojimas ir matymas tokiių, kokios jos iš tikrųjų yra, šiais trejomis sekomis, dvylika būdų suvisuddhaṃ ahosi buvo visiškai išgryninti, athāhaṃ, bhikkhave, aš, vienuoliai, sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya ‘anuttaraṃ sammāsambodhiṃ abhisambuddho’ti paccaññāsiṃ paskelbiau pasauliui su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir [jų] žmonėmis pasiekęs neprilygstamo tobulo prabudimo. Ñāṇañca pana me dassanaṃ udapādi – Atsirado manyje žinojimas ir matymas: ‘akuppā me vimutti [cetovimutti (sī. pī.)] “Įtvirtintas mano išsilaisvinimas [proto išsilavinimas], ayamantimā jāti šis gimimas yra paskutinis, natthidāni punabbhavo’”ti nuo šiol nebebus besikartojančios būties.” Idamavoca bhagavā. Tai pasakė Palaimintasis. Attamanā pañcavaggiyā bhikkhū Pamalonintas vienuolių penketukas bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti džiaugėsi Palaimintojo kalba.

Imasmiñca pana veyyākaraṇasmiṃ bhaññamāne Bet tuo pat metu, kai buvo duodamas šis išaiškinimas, išdėstymas, āyasmato koṇḍaññassa virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhuṃ udapādi – gerbiamajam Kondanjai atsivėrė nesuterštas, tyras Dharmos matymas: “yaṃ kiñci samudayadhammaṃ, sabbaṃ taṃ nirodhadhamma”nti “Visa tai, kas turi prigimtį atsirasti, turi prigimtį išnykti“.

Pavattite ca pana bhagavatā dhammacakke Ir Palaimintajam pasukus Dharmos ratą bhummā devā saddamanussāvesuṃ – žemės dievybės sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dievybės, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje. Bhummānaṃ devānaṃ saddaṃ sutvā Išgirdę žemės dievybių šauksmą cātumahārājikā devā saddamanussāvesuṃ – Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybės sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dievybės, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.” Cātumahārājikānaṃ devānaṃ saddaṃ sutvā tāvatiṃsā devā Išgirdę Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybių šauksmą Trisdešimt trijų pasaulio dievybės …pe…yāmā devā Yama pasaulio dievybės …pe…tusitā devā Pasitenkinimo pasaulio dievybės…pe… nimmānaratī devā Kūrimo džiaugsmo pasaulio dievybės…pe… paranimmitavasavattī devā Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybės …pe… brahmakāyikā devā saddamanussāvesuṃ – Brahmų grupės dievybės sušuko: “etaṃ bhagavatā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye anuttaraṃ dhammacakkaṃ pavattitaṃ “Varanasyje Išminčių vietovėje Elnių parke Palaimintasis pasuko šį neprilygstamą Dharmos ratą, appaṭivattiyaṃ kurio negali pasukti atgal samaṇena vā brāhmaṇena vā nei atsiskyrėliai, nei brahmanai, devena vā mārena vā nei dievybės, nei Mara, brahmunā vā kenaci vā lokasmi”nti nei Brahma, nei dar kas nors pasaulyje.”

Itiha tena khaṇena Tada gi, tuo pačiu momentu, (tena layena tą pačią sekundę) [( ) natthi (sī. syā. kaṃ.)] tena muhuttena tą pačią akimirką yāva brahmalokā saddo abbhuggacchi šauksmas nukeliavo iki brahmų pasaulio. Ayañca dasasahassilokadhātu Ir ši dešimties tūkstančių pasaulių sistema saṅkampi sudribo, sampakampi sudrebėjo, sampavedhi stipriai suvirpėjo, appamāṇo ca uḷāro obhāso loke pāturahosi, ir buvo matoma pasaulyje begalinė nuostabi šviesa, atikkamma devānaṃ devānubhāvanti pranokstanti dievybių dievišką didingumą.

Atha kho bhagavā Ir tada gi Palaimintasis imaṃ udānaṃ udānesi – ištarė šiuos iškilmingus žodžius: “aññāsi vata, bho, koṇḍañño “Kondanja tikrai suprato, aññāsi vata, bho, koṇḍañño”ti Kondanja tikrai suprato!” Iti hidaṃ āyasmato koṇḍaññassa Ir dėl to gerbiamąjį Kondanją ‘aññāsikoṇḍañño’ tveva nāmaṃ ahosīti pradėjo vadinti Anjasikondanja.