Pirma su Nibbāna surišta sutta (Ud 8.1)
Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dhammos.
Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Vienuoliai, yra tokia sritis, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, nei begalinės erdvės [patyrimo] būsenos, nei begalinės sąmonės [patyrimo] būsenos, nei nieko nebuvimo [patyrimo] būsenos, nei nei suvokimo nei nesuvokimo [patyrimo] būsenos, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, nei Mėnulio ar Saulės. Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, nei išėjimo, nei būvimo, nei išnykimo, nei gimimo; gan neparemta, be vyksmo, be objekto tai yra.”
Antra su Nibbāna surišta sutta (Ud 8.2)
Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Nelengva pamatyti, tai kas vadinama “be polinkio”- tiesą {comy =Nibbāną} gi sunku pamatyti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro trošimą, nieko nėra.”
Trečia su Nibbāna surišta sutta (Ud 8.3)
Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
„Yra, vienuoliai, tai, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota. Vienuoliai, jeigu nebūtų to, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota, nebūtų įmanoma pažinti to, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota. Bet dėl to gi, vienuoliai, kad yra tai, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota, yra įmanoma pažinti tai, kas nesukelta, neatsiradę, nesutverta, nesąlygota.”
Ketvirta su Nibbāna surišta suta (Ud 8.4)
Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ
Taip aš girdėjau:
vieną kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tuomet gi Palaimintasis aiškino vienuoliams su Nibbāna surišta Dhammos mokymą, skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Šitie vienuoliai, supratę [mokymo] svarbą, sukaupę dėmesį, sutelkę visą protą, pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: „Tai kas priklausoma svyruoja, nepriklausoma yra be svyravimų. Kai nėra svyravimų - yra ramybė, kai yra ramybė - nėra polinkių. Kai nėra polinkių - nėra atėjimo ir išėjimo. Kai nėra atėjimo ir išėjimo - nėra išnykimo ir gimimo. Kai nėra išnykimo ir gimimo - nėra nei “čia” {šio pasaulio}, nei “kitur” {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”
Paṭhamanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Pirma su Nirvana surišta suta, Ud 8.1)
71. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū [te ca bhikkhū (sī. syā. pī. tadaṭṭhakathāpi oloketabbā] aṭṭhiṃ katvā [aṭṭhīkatvā (sī. syā.), aṭṭhikatvā (pī.)] Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso [sabbaṃ cetasā (itipi aññasuttesu)] samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius: ‘‘Atthi, bhikkhave, tadāyatanaṃ, “Vienuoliai, yra toks pagrindas, yattha neva pathavī, na āpo, na tejo, na vāyo, kur nėra nei žemės, nei vandens, nei ugnies, nei vėjo, na ākāsānañcāyatanaṃ, na viññāṇañcāyatanaṃ, nei begalinės erdvės pagrindo, nei begalinės sąmonės pagrindo, na ākiñcaññāyatanaṃ, na nevasaññānāsaññāyatanaṃ, nei nebūties pagrindo, nei nei suvokimo nei nesuvokimo pagrindo, nāyaṃ loko, na paraloko, nei šio pasaulio, nei kito pasaulio, na ubho candimasūriyā. nei Mėnulio ir Saulės.
Tatrāpāhaṃ, bhikkhave, neva āgatiṃ vadāmi, Aš taip pat sakau, vienuoliai, ten tikrai nėra nei atėjimo, na gatiṃ, na ṭhitiṃ, nei išėjimo, nei būvimo, na cutiṃ, na upapattiṃ; nei išnykimo, nei gimimo; appatiṭṭhaṃ, appavattaṃ, anārammaṇamevetaṃ. gan neparemtas, be vyksmo, be objekto jis yra. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”
Dutiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Antra su Nirvana surišta suta, Ud 8.2)
72. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
‘‘Duddasaṃ anataṃ nāma, Nelengva pamatyti, tai kas vadinama “be polinkio”, na hi saccaṃ sudassanaṃ; tiesą gi {comy =Nirvaną} sunku pamatyti; Paṭividdhā taṇhā jānato, passato natthi kiñcana’’nti. Tam, kuris mato ir žino prasiskverbimą pro trošimą, nieko nėra.”
Tatiyanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Trečia su Nirvana surišta suta, Ud 8.3)
73. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
‘‘Atthi, bhikkhave, ajātaṃ abhūtaṃ Yra, vienuoliai, negimęs, nebūnantis, akataṃ asaṅkhataṃ. nesutvertas, nesąlygotas. No cetaṃ, bhikkhave, abhavissa Vienuoliai, jeigu nebūtų ajātaṃ abhūtaṃ negimusio, nebūnančio, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutverto, nesąlygoto, nayidha jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyetha. nebūtų įmanoma pažinti negimusio, nebūnančio, nesutverto, nesąlygoto. Yasmā ca kho, bhikkhave, Bet dėl to gi, vienuoliai, kad atthi ajātaṃ abhūtaṃ yra negimęs, nebūnantis, akataṃ asaṅkhataṃ, nesutvertas, nesąlygotas, tasmā jātassa bhūtassa katassa saṅkhatassa nissaraṇaṃ paññāyatī’’ti. yra įmanoma pažinti negimusį, nebūnantį, nesutvertą, nesąlygotą.”
Catutthanibbānapaṭisaṃyuttasuttaṃ (Ketvirta su Nirvana surišta suta, Ud 8.4)
74. Evaṃ me sutaṃ – Taip aš girdėjau: ekaṃ samayaṃ bhagavā vieną kartą Palaimintasis sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. buvo apsistojęs Savathėje Džetos girioje Anathapindikos vienuolyne. Tena kho pana samayena bhagavā Tuomet gi Palaimintasis bhikkhū nibbānapaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya sandasseti aiškino vienuoliams su Nirvana surišta Dharmos mokymą, samādapeti samuttejeti sampahaṃseti. skatino, žavėjo, džiugino [juos]. Tedha bhikkhū aṭṭhiṃ katvā Šitie vienuoliai supratę [mokymo] svarbą, manasi katvā sukaupę dėmesį, sabbaṃ cetaso samannāharitvā sutelkę visą protą, ohitasotā dhammaṃ suṇanti. pastatę ausis, klausėsi Dharmos.
Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā Tada gi Palaimintasis supratęs to reikšmingumą, tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi – ta proga ištarė šiuos džiaugsmingus žodžius:
‘‘Nissitassa calitaṃ, Tai kas priklausoma - svyruoja, anissitassa calitaṃ natthi. nepriklausoma yra be svyravimų. Calite asati passaddhi, Kai nėra svyravimų, yra ramybė, passaddhiyā sati nati na hoti. kai yra ramybė, nėra polinkių. Natiyā asati āgatigati na hoti. Kai nėra polinkių, nėra atėjimo ir išėjimo. Āgatigatiyā asati Kai nėra atėjimo ir išėjimo, cutūpapāto na hoti. nėra išnykimo ir gimimo. Cutūpapāte asati Kai nėra išnykimo ir gimimo nevidha na huraṃ na ubhayamantarena [na ubhayamantare (sabbattha) ma. ni. 3.393; saṃ. ni. 4.87 passitabbaṃ]. nėra nei “čia” {šio pasaulio}, nei “kitur” {kito pasaulio}, nei ko tarp jų. Esevanto dukkhassā’’ti. Tai yra visiškas kentėjimo galas.”