Meditacija (bhāvana) šiais laikais tapo plačiai žinoma sąvoka. Įvairių religinių pažiūrų žmonės medituoja ir tai daro dėl skirtingų priežasčių: vieni siekia sumažinti stresą, įgauti ramų protą, kiti - išsilaisvinimo iš atgimimų rato, visų kančių pabaigos.
Meditacijos tikslas yra proto vystymas, jo lavinimas, dorų proto būsenų inicijavimas ir kultivavimas. Budistinė meditacija skirstoma į dvi rūšis: ramuma (samatha) ir įžvalga (vipassana).
Ramuma
Samatha
Ramuma yra protinio susitelkimo būsena, kuri nuramina negatyvias proto būsenas (tokias kaip jusliniai troškimai, neapykanta ir panašiai). Ramuma taip pat vadinamas susitelkimas, kuris pašalina žalingas emocijas ir stresą.
Žmogaus protas, kontaktuodamas su išoriniais objektais, tampa nestabiliu. Jei matant objektą atsiranda jo troškimas, protą aplanko jaudinimasis ir nerimavimas, nestabilumas. Jei atsiranda neapykanta, įsivyrauja nerimavimas, nestabilumas. Taip pat jei atsiranda nežinojimas, protą lydės nerimavimas, nestabilumas. Šis proto nestabilumas yra nuraminamas samathos pagalba. „Paccanīkadhamme sametīti samatho“. Dharma kuri nuramina ir pašalina priešingą dharmą vadinama samatha.
Ramumos meditacija yra ne tik žingsnis galutinio tikslo link, ji taip pat gali padėti gyvenimo kasdienybėje: sumažinti stresą, vystyti ramybę, kantrybę, atmintį ir panašiai.
Paprastai šiai meditacijai naudojamas vienas iš šių 40 objektų:
-
Dešimt priemonių (dasa kasiṇa)
-
Dešimt negražybių (dasa asubha)
-
Dešimt kontenpliacijų (dasa anussati)
-
Keturios dieviškosios buveinės (catu brahmavihāra)
-
Keturi nematerialūs būviai (catu āruppa)
-
Vienas (maisto nepatrauklumo) suvokimas (eka sañña arba āhārepaṭikkūlasañña)
-
Viena (keturių elementų) analizė (eka vavatthana arba catudhātuvavatthāna)
Priklausomai nuo meditacijos objekto, šia praktika galima išvystyti gilų proto susitelkimą: pasinėrimą (jhāna) arba prieigą (upacāra). Beveik visi samathos objektai yra sampratos. Kai protas įgyja sugebėjimą nesiblaškant ilgam laikui susikoncentruoti į vieną objektą, jis tampa labai aštrus. Ir su tuo samatha užaštrintu protu žmogus gali žengti toliau ir leistis į nuodugnų, skvarbų vidinio ir išorinio pasaulių galutinių tiesų nagrinėjimą, t.y. į vipasanos praktiką.
Įžvalga
Vipassana
Vipasana yra dalykų matymas skirtingais būdais. „Vi“ reiškia skirtingus, įvairius aspektus, „passana“ reiškia žinojimą matymu. Kitaip sakant vipasana yra žinojimas, kuris mato ypatingais būdais. Paprastai žmonės mato gyvenimą kaip laimės šaltinį, kaip kažką jiems priklausantį. Priešingas gyvenimo matymas, tai yra jame esančių nepastovumo, kančios, ir nekontroliuojamumo įžvelgimas, yra vipasana. Skirtingai nuo samathos, vipasanos objektai yra baigtinės (kurių nebegalima padalinti į mažesnius komponentus) realybės: baigtinė materija, baigtinis protas bei jų priežastiniai ryšiai. Pirmiausia, aštraus, sutelkto proto pagalba protiniai ir materialiniai reiškiniai analizuojami ir skaidomi į mažiausias sudedamąsias dalis, o tuomet žvilgsnis nukreipiamas į visiems jiems būdingus bruožus: nuolatinį kitimą, kančią ir savasties nebuvimą. Būtent tas žvilgsnis, kai jis išvystomas ir visiškai subręsta, ir atveda į galutinį proto išsilaisvinimą nuo visų teršalų, nuo visų kančių. Vipasana yra Budos mokymo perlas. Kitas praktikas - dorovę bei susitelkimą - galime rasti ir kituose mokymuose, bet šis vipasanos žvilgsnis į tikrąją sąlygoto pasaulio prigimtį yra unikalus budizmui.