Meditacija (bhāvana) šiais laikais tapo plačiai žinoma sąvoka. Įvairių religinių pažiūrų žmonės medituoja ir tai daro dėl skirtingų priežasčių: vieni siekia sumažinti stresą, įgauti ramų protą, kiti - išsilaisvinimo iš atgimimų rato, visų kančių pabaigos.
Meditacijos tikslas yra proto vystymas, jo lavinimas, dorų proto būsenų inicijavimas ir kultivavimas. Budistinė meditacija skirstoma į dvi rūšis: rimtį (samatha) ir įžvalgą (vipassana).
Rimtis
Samatha
Rimtis yra sutelktis, nuraminanti negatyvias proto būsenas (tokias kaip jusliniai troškimai, neapykanta ir panašiai). Rimtimi taip pat vadinama pašalinanti žalingas emocijas ir stresą sutelktis.
Žmogaus protas, kontaktuodamas su išoriniais objektais, tampa nestabiliu. Jei matant objektą atsiranda jo troškimas, protą aplanko jaudinimasis ir nerimavimas, nestabilumas. Jei atsiranda neapykanta, įsivyrauja nerimavimas, nestabilumas. Taip pat jei atsiranda neišmanymas, protą lydės nerimavimas, nestabilumas. Šis proto nestabilumas yra nuraminamas samathos pagalba. „Paccanīkadhamme sametīti samatho“. Dharma nuraminanti ir pašalinanti priešingą dharmą vadinama samatha.
Rimties meditacija yra ne tik žingsnis galutinio tikslo link, ji taip pat gali padėti gyvenimo kasdienybėje: sumažinti stresą, vystyti ramybę, kantrybę, atmintį ir panašiai.
Paprastai šiai meditacijai naudojamas vienas iš šių 40 objektų:
-
Dešimt priemonių (dasa kasiṇa)
-
Dešimt negražybių (dasa asubha)
-
Dešimt kontenpliacijų (dasa anussati)
-
Keturios dieviškosios buveinės (catu brahmavihāra)
-
Keturi nematerialūs būviai (catu āruppa)
-
Vienas (maisto nepatrauklumo) suvokimas (eka sañña arba āhārepaṭikkūlasañña)
-
Viena (keturių elementų) analizė (eka vavatthana arba catudhātuvavatthāna)
Priklausomai nuo meditacijos objekto, šia praktika galima išvystyti gilią proto sutelktį: panertį (jhāna) arba prieigą (upacāra). Beveik visi samathos objektai yra sampratos. Kai protas įgyja gebėjimą nesiblaškant ilgam laikui telktis į vieną objektą, jis tampa labai aštriu. Ir su tuo samathos užaštrintu protu žmogus gali žengti toliau ir leistis į nuodugnų, skvarbų vidinio ir išorinio pasaulių galutinių tiesų nagrinėjimą, t.y. į vipassanos praktiką.
Įžvalga
Vipassana
Vipasana yra dalykų matymas skirtingais būdais. „Vi“ reiškia skirtingus, įvairius aspektus, „vipassana“ reiškia žinojimą matymu. Kitaip sakant vipassana yra žinojimas, matantis ypatingais būdais. Paprastai žmonės mato gyvenimą kaip laimės šaltinį, kaip kažką jiems priklausantį. Priešingas gyvenimo matymas, tai yra jame esančių nepastovumo, kančios, ir nekontroliuojamumo įžvelgimas, yra vipassana. Samathos užaštrintas, sutelktas protas gali nuolat, nenutrukstamai, kiekvieną akimirką įžvelgti ir apmąstyti šio kūno ir proto prigimtį – jų laikinumą, nepatenkinamumą ir beasmeniškumą. Pradedame nuo kūno prigimties apmąstymų – mirties ir kūno dalių kontempliacija. Protui paleidus prisirišimą ir tapatinimąsi su kūnu, išryškėja ir psichinio pasaulio prigimtis – laikina, nepatenkinama ir beasmenė. Galiausiai protas pamato save patį – tą stebėtoją, patyriantįjį, komentuotoją, žinantįjį – kaip tiesiog dar vieną kintantį, sąlygotą reiškinį. Tapatinimosi pančiai sugriūva. Paragaujama tikroji, nesąlygota taika, ramybė ir tyla. Čia prasideda tikrasis kelias. Tampa akivaizdu, kad kenčiantysis tėra iliuzija, tad kelias iš kančios – kiekvieną akimirką matyti ir žinoti tikrovę tokia, kokia ji yra. Tiesiog žinoti, tik žinoti – su sąmoningumu, sutelktimi ir išmintimi – tai tikroji vipassana.