Budos mokymas skirstomas į tris dalis: teorija (pariyatti), praktika (paṭipatti) ir perpratimas (paṭivedha). Iš jų perpratimas yra viso dvasinio kelio tikslas. Tai yra visapusiškas, absoliutus gyvenimo tiesų supratimas ir pažinimas, kuris suteikia galutinę ir nepanaikinamą laisvę nuo visų teršalų, nuo visų kančių. Tačiau į tikslą keliaujama laipsniškai. Ir tam, kad pasiektume galutinę, aukščiausią mokymo pakopą, reikia pereiti dvi pirmąsias. Viskas prasideda nuo teorijos. Tam, kad žinotume, kas yra kelias, o kas - ne, turime skirti laiko raštų skaitymui bei Dhammos aptarimui su ją išmanančiaisiais. Tačiau vien teorinės žinios negali atvesti į visų troškimų užgesimą, į visišką pasaulio pažinimą, turime dėti pastangas į mokymo taikymą praktikoje. Lygiai kaip vien skaitant, kaip groti fortepijonu ar vien kalbant apie tai, žmogus niekad šio instrumento neįvaldys, taip ir vien skaitant ar kalbant apie Budos mokymą, žmogus niekad nesuvaldys savo proto, niekad neperpras pasaulio. Bet be skaitymo, be patarymo taip pat sunku tikėtis sėkmės. Todėl gavus pakankamai teorinių žinių yra būtina pradėti jas taikyti praktikoje.
Dorovė
Sīla
Tas, kas nusprendžia sekti Budos pėdomis, priėmęs Tris brangenybes prieglobsčiu, apsiima laikytis tam tikro moralės kodekso. Dorovės normų laikymasis yra visos praktikos pagrindas, ir, jei šis pagrindas yra silpnas arba jo iš viso nėra, tikėtis, kad tolimesni žingsniai atves į norimą tikslą, labai sunku. Lygiai kaip ir kiekvienas pastatas tam, kad nesugriūtų, turi turėti stiprius, gilius pamatus; taip ir dvasinė praktika tam, kad ji galiausiai duotų norimus rezultatus, turi būti paremta gryna, nepriekaištinga dorove.
Pasauliečiams tai gali būti 5 ar 8 dorovės principų (priesakų) laikymasis, o tie, kas paliko namus ir pašventė visą savo gyvenimą proto gryninimo praktikai, laikysis keturgubo dorovės gryninimo arba 10 priesakų. Dorovės principų įgyvendinimas apvalo žmogaus elgesį kūno ir kalbos lygmenyje ir tokiu būdu neša naudą jį praktikuojančiam. Jis taip pat yra naudingas ir aplinkiniams, nes priesakų laikymasis leidžia išvengti kitų būtybių žalojimo, ir dovanoja kitiems ramybę ir saugumo jausmą.
Žemiau pateikiami 5, 8 ir 10 dorovės principai (priesakai) bei keturgubas dorovės gryninimas.
Meditacija
Meditacija (bhāvana) šiais laikais tapo plačiai žinoma sąvoka. Įvairių religinių pažiūrų žmonės medituoja ir tai daro dėl skirtingų priežasčių: vieni siekia sumažinti stresą, įgauti ramų protą, kiti - išsilaisvinimo iš atgimimų rato, visų kančių pabaigos.
Meditacijos tikslas yra proto vystymas, jo lavinimas, dorų proto būsenų inicijavimas ir kultivavimas. Budistinė meditacija skirstoma į dvi rūšis: ramuma (samatha) ir įžvalga (vipassana).
Ramuma
Samatha
Ramuma yra protinio susitelkimo būsena, kuri nuramina negatyvias proto būsenas (tokias kaip jusliniai troškimai, neapykanta ir panašiai). Ramuma taip pat vadinamas susitelkimas, kuris pašalina žalingas emocijas ir stresą.