Budos mokymas skirstomas į tris dalis: teorija (pariyatti), praktika (paṭipatti) ir perpratimas (paṭivedha). Iš jų perpratimas yra viso dvasinio kelio tikslas. Tai yra visapusiškas, absoliutus gyvenimo tiesų supratimas ir pažinimas, kuris suteikia galutinę ir nepanaikinamą laisvę nuo visų teršalų, nuo visų kančių. Tačiau į tikslą keliaujama laipsniškai. Ir tam, kad pasiektume galutinę, aukščiausią mokymo pakopą, reikia pereiti dvi pirmąsias. Viskas prasideda nuo teorijos. Tam, kad žinotume, kas yra kelias, o kas - ne, turime skirti laiko raštų skaitymui bei Dhammos aptarimui su ją išmanančiaisiais. Tačiau vien teorinės žinios negali atvesti į visų troškimų užgesimą, į visišką pasaulio pažinimą, turime dėti pastangas į mokymo taikymą praktikoje. Lygiai kaip vien skaitant, kaip groti fortepijonu ar vien kalbant apie tai, žmogus niekad šio instrumento neįvaldys, taip ir vien skaitant ar kalbant apie Budos mokymą, žmogus niekad nesuvaldys savo proto, niekad neperpras pasaulio. Bet be skaitymo, be patarymo taip pat sunku tikėtis sėkmės. Todėl gavus pakankamai teorinių žinių yra būtina pradėti jas taikyti praktikoje.
Budos mokymo šerdis yra Keturios taurinančios tiesos. Ir paskutinė iš jų - taurinantis aštuonialypis kelias (kuris ir sudaro praktiką) gali būti suskirstytas į tris dalis: dorovę (sīla), ramumą (samatha) ir įžvalgą (vipassana).
