Buda, Dharma ir Sangha yra vadinami Trimis Brangenybėmis dėl to, kad kaip ir brangenybės, jie pasižymi puikiomis, vertingomis savybėmis. Kai nuodugniai jas ištyrinėjęs žmogus įvertina šias ypatingas, į išsilaisvinimą nuo gyvenimo kančių vedančias savybes, jis pradeda jas laikyti savo prieglobsčiu. Nuo paties Budos ir iki šių laikų šis žingsnis (Trijų Brangenybių pripažinimas savo prieglobsčiu) yra tarsi vartai į Budos mokymą. Jis atveria prieigą prie įvairiausių Dharmos aspektų gilumų. Bet kas, kas priima tą mokymą, praeina pro šiuos vartus. Žmogus, sakydamas:

Buddhaṃ saraṇaṃ gacchāmi;\ Aš priimu Budą savo prieglobsčiu,

Dhammaṃ saraṇaṃ gacchāmi;\ Aš priimu Dharmą savo prieglobsčiu,

Saṅghaṃ saraṇaṃ gacchāmi.\ Aš priimu Sanghą savo prieglobsčiu,

pripažįsta Budą savo mokytoju, Dharmą – mokymu ir Sanghą – palaikymą sutelkiančia bendruomene.

Buda

Buda reiškia „Atbudęs“, „Visiškai nušvitęs“. Buda nėra Dievas, pranašas, ar Dievo įsikūnijimas, jis yra tobuliausias iš žmonių, be mokytojo, savo paties pastangomis, atsikratęs visų proto teršalų, netobulumų ir įgavęs visas dorybes. Būdamas neprilygstamu mokytoju, jis gali pateikti mokymą tokia forma, kad jis bus geriausiai suprantamas ir naudingas klausytojui. Kai priimame Budą prieglobsčiu, mes pripažįstame šį žmogų tobuliausio tyrumo, išminties ir atjautos įkūnijimu, nepralenkiamu mokytoju, kurį sekdami mes galime saugiai išeiti iš pavojų kupino samsaros rato.

Dharma

Budos mokymas yra platus ir gilus kaip vandenynas. Paprastai jį vadiname Dharma (pali k., Dhamma). Dharmos sąvoka yra bendra daugeliui Indijos religijų ir filosofijų. Pagal Indijos filosofinę sistemą Dharma yra esmė, gilumoje glūdinti daiktų prigimtis, tai, kaip viskas yra, arba tiesa apie dalykus, tiesa apie pasaulį. Dharma taip pat yra gyvenimo būdas. Jei mes siekiame gyventi sveikai, nežalodami nei savęs, nei kitų, turime gyventi kartu su ta tiesa apie pasaulį.

Su Dharma susipažįstame per raštų skaitymą ir jų aptarimą su išmanančiais mokytojais.

Dharmą, kurios mokė Buda, galime suskirstyti į tris aiškias sritis:

  • „Žemiškų dalykų“ Dharma – pamokymai, atsakantys į tokius klausimus kaip: kaip gyventi darniai šeimoje, visuomenėje, kaip tinkamai valdyti, kaip sutikti sunkias gyvenimo akimirkas, kas yra tikra draugystė, koks elgesys neša sėkmę ir palaimą ir pan.
  • Kitus gyvenimus liečianti Dharma – pamokymai apie tai, koks elgesys veda į gerą, laimingą atgimimą ir koks veda į prastą, skausmingą (pažymėtina, kad budizme nėra amžino gyvenimo sąvokos, nėra amžino dangaus ar amžino pragaro, gyvenimas bet kuriame pasaulyje yra laikinas).
  • Dharma apie galutini išsilaisvinimą – pamokymai apie aukščiausią budizmo siekį: visišką išsilaisvinimą nuo visų teršalų, nuo bet kokio nežinojimo, troškimo ir neapykantos, Nirvanos, išsilaisvinimo iš užburto atgimimų rato, samsaros pažinimą.

Iš tiesų, tikrasis prieglobstis yra Dharma. Dharma, kurią mes randame raštuose, yra mūsų žemėlapis, kelrodė žvaigždė. Tam, kad pasiektume aukščiausią tikslą, turime vadovautis nurodymais ir instrukcijomis, išdėstytomis juose, ir daryti žingsnius tikslo link. Šių nurodymų paisymas ir kelio įgyvendinimas suteikia mums prieglobstį, nes tik praktika atves į galutinę ramybę. Bet tikrų tikriausias prieglobstis Dharmoje yra pati Nirvana, nes tik pasiekus tą nesąlygotą, tyriausią, nekintančią ir amžiną realybę, mes esame laisvi nuo pavojų ir baimių, susijusių su gyvenimu samsaroje.

Sangha

Sangha _– šis žodis nusako vienuolių bendruomenę. Tik vienuolių dėka per šiuos daugiau nei 2,5 tūkst. metų nuo Gotamos Budos mokymo pradžios _Dharma vis dar yra žinoma pasauliui. Budos žodžiai vis dar gyvena žmonių širdyse. Vis dar esama žmonių, kurie sugeba pasiekti nežinojimo ir visų troškimų išnykimą.

Vienuolių Sangha prisiima atsakomybę tęsti praktikos tradiciją ir rodo kitiems, kad galutinis tikslas, Nirvana, šiandien yra lygiai taip pat pasiekiama kaip ir prieš tūkstantmečius. Sangha rūpinasi kanoninių tekstų išsaugojimu. Tie, kas nuo vaikystės įžengia į ordiną, mokosi raštų atmintinai, ir iki pat šios dienos, nepaisant technologijų išsivystymo, vis dar yra tokių, kurie žino vieną Pitaką (raštų „krepšį“), ar net visą Tipitaką atmintinai. Taip užtikrinamas mokymų perdavimo tradicijos tęstinumas. Vienuolių Sangha turi ir kitą atsakomybę: mokymų praktinio taikymo išsaugojimas. Žinojimas, kaip pritaikyti teoriją praktikoje, ir tų žinių perdavimas kitiems, yra tai, kas užtikrina Dharmos gyvavimą iki šių dienų.

Ši Sangha gali suteikti visiems, kas nori paskirti visą savo gyvenimą aukščiausiojo tikslo, išsilavinimo, pasiekimui be pasaulietiško gyvenimo trikdžių, palankias išorines sąlygas bei reikalingą vadovavimą.

Bet žodis „Sangha“ taip pat turi ir kitą prasmę. Jis taip pat reiškia nušvitusiųjų, tai yra tų žmonių, kurie tiesiogine patirtimi perprato keturias tauriąsias tiesas, bendruomenę. Tai ir yra ta Sangha, kuri priimama prieglobsčiu.

Tauriųjų Sangha tiesiogine patirtimi pažino svarbiausią, giliausią Budos mokymo esmę. Mokymas tapo tvirtai įsišaknijęs juose. Tai suteikia jiems galios ir sugebėjimą nukreipti kitus į tą patį tikslą. Būtent dėl šios priežasties jie ir gali tapti kitų prieglobsčiu.